LIETUVOS RESPUBLIKOS IR AUSTRIJOS RESPUBLIKOS

SUTARTIS

DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO IR APSAUGOS

LIETUVOS RESPUBLIKA IR AUSTRIJOS RESPUBLIKA, toliau vadinamos „Susitariančiosiomis Šalimis“,

SIEKDAMOS sukurti palankias sąlygas platesniam ekonominiam Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimui,

PRIPAŽINDAMOS, kad investicijų skatinimas ir jų apsauga gali sutvirtinti pasiryžimą atlikti investicijas ir taip prisidėti prie ekonominių santykių plėtojimo,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Sąvokos

Šios Sutarties tikslais:

(1) sąvoka „investicija“ reiškia bet kurios rūšies turtą, kurį vienos Susitariančiosios Šalies investitorius investavo kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus, ir ypač, bet ne išimtinai, apima:

a) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat kitas teises in rem, tokias kaip hipoteka, turto areštas, įkeitimas ir panašios teisės;

b) akcijas ir bet kurias kitas dalyvavimo įmonėje formas;

c) pretenzijas į pinigus, kurie buvo perduoti, kad būtų sukurta ekonominė vertė, arba pretenzijas į bet kokią ekonominę vertę turinčią veiklą;

d) intelektualinės ir pramoninės nuosavybės teises, kaip apibrėžta daugiašalėse Sutartyse, sudarytose Pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos ribose, įskaitant, bet ne išimtinai, autorines teises, prekių ženklus, patentus, pramoninius pavyzdžius ir techninius procesus, know-how, prekybines paslaptis, prekybinius pavadinimus ir goodwill;

e) įstatymų suteiktas verslo koncesijas žvalgyti arba eksploatuoti gamtinius išteklius.

(2) Sąvoka „investitorius“ reiškia

a) Lietuvos Respublikos atžvilgiu:

i) bet kurį fizinį asmenį, turintį Lietuvos Respublikos pilietybę pagal jos įstatymus ir atliekantį investiciją kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje;

ii) bet kurį ūkio subjektą, įregistruotą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, kurios buveinė yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir atliekantį investiciją kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje;

b) Austrijos Respublikos atžvilgiu:

i) bet kurį fizinį asmenį, kuris yra Austrijos Respublikos pilietis ir atlieka investiciją kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje;

ii) bet kurį juridinį asmenį arba bendrovę, įsteigtą pagal Austrijos Respublikos įstatymus, kurios buveinė yra Austrijos Respublikos teritorijoje, ir atliekančią investiciją kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje;

c) bet kurį juridinį asmenį, bendrovę ar bet kurį kitą ūkio subjektą, įsteigtą pagal trečiosios valstybės įstatymus, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamą Susitariančiosios Šalies piliečių ar ūkio subjektų, turinčių savo buveinę Susitariančiosios Šalies teritorijoje; laikoma, kad kontrolė reiškia dominuojančią įtaką.

(3) Sąvoka „pajamos“ reiškia sumas, gaunamas iš investicijos, ir ypač, bet ne išimtinai, pelną, palūkanas, kapitalo apyvartos pajamas, dividendus, autorinius honorarus, licencijas ir kitus mokesčius.

(4) Sąvoka „teritorija“ reiškia

a) Lietuvos Respublikos atžvilgiu:

Lietuvos Respublikos teritoriją, įskaitant teritorinę jūrą ir bet kuriuos jūrinius ir povandeninius plotus, kuriuose pagal tarptautinę teisę Lietuvos Respublika gali naudotis jūros dugno, žemės gelmių ir gamtinių išteklių tyrinėjimo, eksploatacijos ir saugojimo teisėmis.

b) Austrijos Respublikos atžvilgiu:

Austrijos Respublikos teritoriją.

(5) Sąvoka „ekspropriacija“ taip pat reiškia nacionalizaciją arba bet kurią kitą lygiaverčio poveikio priemonę.

(6) „Nepagrįstai nedelsiant“ reiškia tokį laikotarpį, kuris reikalingas reikalaujamiems formalumams įvykdyti, kad būtų pervesti mokėjimai. Minėtas laikotarpis prasideda pateikus prašymą dėl pervedimo ir negali tęstis ilgiau kaip tris mėnesius.

2 straipsnis

Investicijų skatinimas ir apsauga

(1) Kiekviena Susitariančioji Šalis savo teritorijoje pagal galimybes skatina kitos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijas, priima jas pagal savo įstatymus ir visada traktuoja tokias investicijas teisingai ir lygiaverčiai.

(2) Investicijoms, priimtoms pagal šios Sutarties 1 straipsnio 1 dalį, ir iš jų gautoms pajamoms šia Sutartimi yra suteikiama visiška apsauga. Tai, nepažeidžiant 1 dalies nuostatų, taip pat yra taikoma pajamoms iš investicijų, jeigu tokios pajamos yra reinvestuojamos. Bet koks formos, kuria turtas yra investuotas ar reinvestuotas, pakeitimas, įskaitant teisėtą išplėtimą, pakeitimą ar pertvarkymą, atliktas pagal Susitariančiosios Šalies įstatymus, neturi įtakos investicijos, kaip tokios, traktavimui.

3 straipsnis

Investicijų traktavimas

(1) Kiekviena Susitariančioji Šalis traktuoja kitos Susitariančiosios Šalies investitorius ir jų investicijas ne mažiau palankiai, nei savo arba trečiųjų valstybių investitorius ir jų investicijas.

(2) 1 dalies nuostatos neįpareigoja vienos Susitariančiosios Šalies teikti kitos Susitariančiosios Šalies investitoriams ir jų investicijoms dabar taikomų ar būsimų lengvatų ir privilegijų, kylančių dėl:

a) bet kurios esamos ar būsimos muitų sąjungos, bendrosios rinkos, laisvos prekybos zonos arba dalyvavimo ekonominėje bendrijoje ar bet kurios sutarties, vedančios į ekonominę bendriją;

b) bet kurių esamų ar būsimų tarptautinių sutarčių, tarptautinių susitarimų arba vidinių įstatymų, susijusių su apmokestinimu;

c) bet kurios taisyklės, skirtos judėjimui per sieną palengvinti.

4 straipsnis

Kompensacija

(1) Vienos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijos kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje negali būti eksproprijuojamos, išskyrus, kai tai daroma visuomenės tikslais, nediskriminaciniu pagrindu, įstatymų nustatyta tvarka ir išmokant kompensaciją.

(2) Tokios kompensacijos dydis turi atitikti teisingą investicijos rinkos vertę, nustatytą pagal pripažintus įvertinimo principus prieš pat ekspropriaciją arba tuo metu, kai sprendimas dėl ekspropriacijos buvo priimtas arba tapo viešai žinomas, priklausomai nuo to, kas įvyko anksčiau. Kai kompensacijos išmokėjimas yra uždelsiamas, ji yra išmokama tokio dydžio, kad investitorius įgautų ne mažiau palankią padėtį nei būtų turėjęs, jei kompensacija būtų išmokėta iš karto ekspropriacijos dieną. Tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, į kompensaciją yra įskaitomos palūkanos, apskaičiuotos nuo ekspropriacijos dienos iki išmokėjimo dienos pagal LIBOR ar jam ekvivalentišką kursą. Galutinai nustatyta kompensacija yra nedelsiant išmokama investitoriui bet kuria laisvai konvertuojama valiuta; kompensaciją leidžiama laisvai pervesti nepagrįstai neatidėliojant. Kompensacijos nustatymo ir išmokėjimo sąlygos yra tinkamai nustatomos ne vėliau kaip ekspropriacijos momentu.

(3) Jeigu Susitariančioji Šalis eksproprijuoja turtą bendrovės, kuri yra tos Susitariančiosios Šalies bendrovė, o kitos Susitariančiosios Šalies investitorius turi jos akcijų, tai (1) dalies nuostatos taikomos taip, kad būtų garantuota tam investitoriui tinkama kompensacija.

(4) Investitorius turi teisę kreiptis į ekspropriaciją atlikusios Susitariančiosios Šalies kompetentingas įstaigas, kad būtų peržiūrėtas atliktos ekspropriacijos teisėtumas.

(5) Investitorius turi teisę kreiptis į ekspropriaciją atlikusios Susitariančiosios Šalies kompetentingas įstaigas arba į tarptautinį arbitražą pagal šios Sutarties 9 straipsnį, kad būtų peržiūrėtas kompensacijos dydis ir jos išmokėjimo sąlygos.

(6) Investitoriai, minimi 1 straipsnio 2 dalies c punkte, negali reikšti pretenzijų pagal šio straipsnio nuostatas, jeigu kompensacija buvo išmokėta pagal analogiškas kitos investicijų apsaugos sutarties, sudarytos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje investicija buvo atlikta, nuostatas.

5 straipsnis

Žalos ir nuostolių kompensacija

(1) Jeigu Susitariančiosios Šalies investitoriai patiria žalą ar nuostolius savo investicijoms dėl karo ar kitokio ginkluoto konflikto, ypatingosios padėties įvedimo, maišto, civilinių neramumų, sukilimo ar kitų panašių įvykių kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, jiems dėl restitucijos, nuostolių padengimo, kompensacijos ar kitokio atsiskaitymo pastaroji Susitariančioji Šalis suteikia traktavimą, kuris yra ne mažiau palankus, nei ši Susitariančioji Šalis suteikia savo investitoriams ar trečiosios šalies investitoriams, priklausomai nuo to, kuris traktavimas yra palankesnis.

(2) Nepažeidžiant 1 dalies, vienos Susitariančiosios Šalies investitoriams, kurie dėl bet kurių įvykių, nurodytų toje dalyje, patiria žalą ar nuostolius kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje dėl:

(a) pastarosios Susitariančiosios Šalies karinių pajėgų ar valdžios atstovų atliekamos jų turto ar turto dalies rekvizicijos,

(b) pastarosios Susitariančiosios Šalies atliekamo gyvybinių atsargų blokavimo arba

(c) pastarosios Susitariančiosios Šalies karinių pajėgų ar valdžios atstovų atliekamo jų turto ar turto dalies naikinimo

ne mūšio veiksmų atveju arba nesusidarius būtinumo situacijai,

dėl patirtos žalos ar atsiradusių nuostolių nedelsiant yra atliekama restitucija arba suteikiama greita ir adekvati kompensacija, jeigu restitucija yra negalima. Šie mokėjimai yra atliekami laisvai konvertuojama valiuta ir be apribojimų pervedami nepagrįstai nedelsiant.

6 straipsnis

Pervedimai

(1) Kiekviena Susitariančioji Šalis nepagrįstai neatidėliodama garantuoja kitos Susitariančiosios Šalies investitoriams laisvą su investicija susijusių mokėjimų pervedimą laisvai konvertuojama valiuta, ypač, bet ne išimtinai:

a) kapitalo ir papildomų sumų, skirtų investicijai išlaikyti ar plėsti;

b) sumų, skirtų padengti išlaidoms, susijusioms su investicijos valdymu;

c) pajamų;

d) paskolų grąžinimo;

e) įplaukų, gautų visiškai ar iš dalies likvidavus ar pardavus investiciją;

f) kompensacijų pagal šios Sutarties 4 ir 5 straipsnius;

g) mokėjimų, kylančių dėl ginčų sprendimų.

(2) Šiame straipsnyje numatyti mokėjimai atliekami pagal mokėjimų pervedimo dieną dominuojantį valiutos keitimo kursą tos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, iš kurios yra atliekamas pervedimas.

(3) Pervedimai atliekami pagal pervedimo dieną biržoje dominuojantį keitimo kursą. Valiutos keitimo rinkos nebuvimo atveju vadovaujamasi keitimo kursu, kuris taikomas vidaus investicijoms, arba tuo kursu, kuris taikomas konvertuojant valiutą į specialias skolinimo teises (SDR) arba Jungtinių Valstijų dolerius, atsižvelgiant į tai, kas naudingiau investitoriui.

7 straipsnis

Subrogacija

Jeigu viena Susitariančioji Šalis arba jos įgaliota įstaiga apmoka savo investitoriui pagal garantiją dėl kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje esančios investicijos, tai ši antroji Susitariančioji Šalis, nepažeisdama šios Sutarties 9 straipsnyje numatytų pirmosios Susitariančiosios Šalies investitoriaus teisių bei 10 straipsnyje numatytų pirmosios Susitariančiosios Šalies teisių, pripažįsta visų šio investitoriaus teisių ir pretenzijų perdavimą pagal įstatymus arba teisinį sandorį pirmajai Susitariančiajai Šaliai. Ši antroji Susitariančioji Šalis taip pat pripažįsta pirmosios Susitariančiosios Šalies bet kurių tokių teisių ir pretenzijų, kuriomis ji gali naudotis tokiu pat mastu, kaip ir jos pirmtakas, subrogaciją. Mokėjimų pervedimams į tokias teises perėmusią Susitariančiąją Šalį šios Sutarties 4, 5 ir 6 straipsniai yra taikomi mutatis mutandis.

8 straipsnis

Kiti įsipareigojimai

(1) Jeigu bet kurios Susitariančiosios Šalies įstatymų nuostatos arba dabar esantys ar būsimi tarptautiniai įsipareigojimai tarp Susitariančiųjų Šalių, kuriuos jos prisiima šalia šios Sutarties, numato bendrą ar specialią taisyklę, pagal kurią kitos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijos traktuojamos palankiau, negu numatyta šioje Sutartyje, taikoma ta taisyklė tiek, kiek ji yra palankesnė už šią Sutartį.

(2) Kiekviena Susitariančioji Šalis laikosi bet kurio kitos Susitariančiosios Šalies investitoriaus atžvilgiu pagal kontraktą prisiimto įsipareigojimo, susijusio su jos teritorijoje, jai leidus, atliktomis investicijomis.

9 straipsnis

Investicinių ginčų sprendimas

(1) Bet koks dėl investicijos kilęs ginčas tarp vienos Susitariančiosios Šalies ir kitos Susitariančiosios Šalies investitoriaus yra sprendžiamas draugiškai, kiek tai įmanoma.

(2) Jeigu (1) dalyje numatytu būdu ginčas negali būti išspręstas per tris mėnesius nuo pakankamai detaliai aprašytos pretenzijos padavimo dienos, ginčas Susitariančiosios Šalies arba kitos Susitariančiosios Šalies investitoriaus prašymu yra perduodamas spręsti arba:

(a) Tarptautiniam investicinių ginčų sprendimo centrui, įsteigtam pagal Konvenciją dėl investicinių ginčų tarp atskirų valstybių ir kitų valstybių piliečių sprendimo, atvirą pasirašymui Vašingtone 1965 m. kovo 18 dieną (Vašingtono Konvencija), naudojant taikinimo arba arbitražo procedūrą. Arbitražo atveju kiekviena Susitariančioji Šalis iš anksto, neatšaukiamai, netgi nesant atskiro arbitražinio susitarimo tarp Susitariančiosios Šalies ir investitoriaus, šia Sutartimi sutinka perduoti bet kurį tokį ginčą šiam centrui. Šis sutikimas taip pat reiškia atsisakymą reikalauti, kad būtų išsemtos vidaus administracinės ar juridinės apsaugos priemonės; arba

(b) arbitražui, sudarytam iš trijų arbitrų, pagal UNCITRAL arbitražo taisykles, galiojančias tuo metu, kai buvo pateiktas prašymas pradėti arbitražo procedūrą, ir remiantis paskutiniais šių taisyklių pakeitimais, kurie priimti abiejų Susitariančiųjų Šalių. Arbitražo atveju kiekviena Susitariančioji Šalis iš anksto, neatšaukiamai, netgi nesant atskiro arbitražinio susitarimo tarp Susitariančiosios Šalies ir investitoriaus, šia Sutartimi sutinka perduoti bet kurį tokį ginčą minėtam arbitražui.

(3) Arbitražiniai sprendimai yra galutiniai ir abiems ginčo šalims privalomi. Kiekviena Susitariančioji Šalis juos vykdo pagal savo įstatymus ir sutinkamai su 1958 m. Niujorko Konvencija dėl užsienio arbitražinių sprendimų pripažinimo ir vykdymo (Niujorko Konvencija), Vašingtono Konvencija ir UNCITRAL arbitražo taisykles.

(4) Susitariančioji Šalis, kuri yra ginčo šalis, nė vienoje taikinimo ar arbitražo proceso stadijoje ar vykdant sprendimą nesiremia tuo, kad investitorius, kuris yra kita ginčo šalis, jau gavo pagal garantiją kompensaciją, apimančią visus ar dalį padarytų nuostolių.

10 straipsnis

Ginčai ir konsultacijos tarp Susitariančiųjų Šalių

(1) Bet kuri Susitariančioji Šalis gali pasiūlyti kitai Susitariančiajai Šaliai konsultuotis bet kuriais klausimais, turinčiais įtakos šios Sutarties taikymui. Vienai iš Susitariančiųjų Šalių pasiūlius, tokios konsultacijos turi vykti diplomatiniais kanalais sutartoje vietoje ir laiku.

(2) Ginčai tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šios Sutarties interpretavimo ar taikymo sprendžiami draugiškai, derybų keliu, kiek tai įmanoma.

(3) Jeigu (2) dalyje numatytu būdu ginčas neišsprendžiamas per šešis mėnesius, tai vienos iš Susitariančiųjų Šalių pageidavimu jis perduodamas arbitražui.

(4) Arbitražas sudaromas ad hoc tokiu būdu: kiekviena Susitariančioji Šalis paskiria po vieną narį, o šie du nariai susitaria dėl asmens, kuris yra trečiosios valstybės pilietis, paskyrimo pirmininku. Nariai paskiriami per du mėnesius po to, kai viena Susitariančioji Šalis praneša kitai Susitariančiajai Šaliai apie tai, kad ji ketina perduoti ginčą arbitražui. Pirmininkas yra paskiriamas per kitus du artimiausius mėnesius.

(5) Jeigu nesilaikoma terminų, nustatytų (4) dalyje, nesant kitokio susitarimo, bet kuri iš Susitariančiųjų Šalių gali prašyti Tarptautinio Teismo Prezidentą paskirti reikalingus asmenis. Jeigu Tarptautinio Teismo Prezidentas yra kurios nors Susitariančiosios Šalies pilietis arba dėl kitokių priežasčių negali atlikti nurodytos funkcijos, tai paskyrimams atlikti yra prašomas Viceprezidentas, o jam negalint – tokiomis pat sąlygomis yra prašomas atlikti paskyrimus kitas pagal vyresnybę Tarptautinio Teismo narys.

(6) Arbitražas pats nustato savo darbo tvarką.

(7) Arbitražas priima sprendimą remdamasis šia Sutartimi ir visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis. Sprendimas priimamas balsų dauguma, yra galutinis ir privalomas.

(8) Kiekviena Susitariančioji Šalis apmoka savo arbitro ir jos atstovavimo arbitražo procese išlaidas. Pirmininko ir kitas išlaidas abi Susitariančiosios Šalys apmoka lygiomis dalimis. Tačiau teismas savo sprendimu gali nustatyti kitokį išlaidų paskirstymą.

11 straipsnis

Sutarties taikymas

Ši Sutartis yra taikoma investicijoms, kurias vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje sutinkamai su jos įstatymais atliko kitos Susitariančiosios Šalies investitoriai po 1990 m. gruodžio 29 d.

12 straipsnis

Konsultacijos

Jeigu Susitariančiosios Šalies dalyvavimas ekonominėje bendrijoje įtakoja šios Sutarties nuostatų taikymą, abi Susitariančiosios Šalys sprendžia kylančius klausimus konsultacijų būdu.

13 straipsnis

Pataisos

Šios Sutarties įsigaliojimo metu arba bet kuriuo metu vėliau šios Sutarties nuostatos gali būti keičiamos tokiu būdu, kaip susitaria Susitariančiosios Šalys. Tokios pataisos įsigalioja tada, kai Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai apie visų šių pataisų įsigaliojimui reikalingų konstitucinių reikalavimų įvykdymą.

14 straipsnis

Įsigaliojimas ir trukmė

(1) Ši Sutartis turi būti ratifikuota ir įsigalioja trečiojo mėnesio, sekančio po to mėnesio, kurio metu buvo pasikeista ratifikaciniais raštais, pirmą dieną.

(2) Ši Sutartis galioja 10 metų; po to ji galioja neapibrėžtą laikotarpį ir gali būti denonsuota Susitariančiosios Šalies prieš dvylika mėnesių raštu apie tai diplomatiniais kanalais pranešus kitai Susitariančiajai Šaliai.

(3) Investicijoms, atliktoms iki šios Sutarties nutraukimo datos, šios Sutarties 1-11 straipsnių nuostatos yra taikomos dar 10 metų po šios Sutarties nutraukimo datos.

Sudaryta Vienoje 1996 m. birželio 28 d. dviem egzemplioriais, lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis, visi tekstai yra vienodai autentiški. Kilus nesutarimams dėl aiškinimo, remiamasi tekstu anglų kalba.

Lietuvos Respublikos vardu

Austrijos Respublikos vardu

______________