LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL VIDAUS REIKALŲ PADALINIŲ KONVOJAVIMO LAIKINOJO STATUTO PATVIRTINIMO
1994 m. balandžio 13 d. Nr. 320
Vilnius
Siekiant reglamentuoti sulaikytų, suimtų, teisiamų ir nuteistų asmenų pervežimo ir saugojimo tvarką Vidaus reikalų ministerijos struktūriniuose padaliniuose,
1. Patvirtinti suderintą su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra Vidaus reikalų padalinių konvojavimo laikinąjį statutą (pridedama).
2. Policijos komisariatų, pataisos įstaigų, tardymo izoliatorių ir vidaus tarnybos dalinių vadovams:
2.1. Organizuoti pareigūnų ir karių tarnybinį mokymą siekiant įsisavinti šio Laikinojo statuto nuostatas, ypač specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo tvarką, jų technines taktines charakteristikas ir saugos reikalavimus.
2.2. Tarnybinius mokymus užbaigti įskaitų priėmimu, sudarant savo įsakymais atitinkamas komisijas. Komisijos protokolų išrašus įsiūti į pareigūnų, kurie išlaikė įskaitas, tarnybos bylas.
2.3. Pareigūnams ir kariams, neišlaikiusiems įskaitų, konvojavimo tarnyboje specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo neišduoti.
3. Materialinio techninio aprūpinimo ir kapitalinės statybos valdybai organizuoti centralizuotą šio Laikinojo statuto tiražavimą.
4. Pripažinti netekusiu galios 1993 m. rugpjūčio 24 d. Vidaus reikalų ministerijos įsakymu Nr. 640 patvirtinto Pataisos įstaigų priežiūros ir apsaugos laikinojo statuto V-ąjį skyrių.
5. Įsakymą paskelbti miestų (rajonų) policijos komisariatų, Pataisos reikalų departamento prie VRM įstaigų ir vidaus tarnybos dalinių pareigūnams.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos 1994 m. balandžio 13d. įsakymu
Nr. 320
VIDAUS REIKALŲ PADALINIŲ KONVOJAVIMO LAIKINASIS STATUTAS
I skyrius
Bendrieji nuostatai
1 straipsnis. Vidaus reikalų padalinių konvojavimo laikinojo statuto paskirtis
1. Vidaus reikalų padalinių konvojavimo laikinasis statutas (toliau – Laikinasis statutas) nustato sulaikytų, suimtų, teisiamų ir nuteistų asmenų (toliau-kalinamieji) konvojavimo organizavimo tvarką ir sąlygas, vidaus tarnybos ir policijos pareigūnų teises ir pareigas, specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo tvarką ir sąlygas.
2 straipsnis. Konvojavimo teisinis pagrindas
1. Organizuojant konvojavimą vadovaujamasi tarptautinėmis Elgesio su kaliniais minimaliomis standartinėmis taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Pataisos darbų kodeksu, Vidaus tarnybos laikinuoju įstatymu, Policijos įstatymu, tarpvalstybinėmis teisinės pagalbos sutartimis, Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos poįstatyminiais norminiais aktais bei šiuo Laikinuoju statutu.
3 straipsnis. Konvojavimo organizavimo pagrindas
4 straipsnis. Konvojavimo ir konvojaus samprata, rūšys, keitimosi punktai
2. Konvojus – ginkluotų pareigūnų grupė (sargyba), kurios užduotis yra kalinamųjų pristatymas į paskirties punktus.
3. Konvojavimas skirstomas:
– planinį – kai kalinamieji konvojuojami geležinkelio specialiuose vagonuose, specialiuose automobiliuose (toliau – spec. automobiliai, spec. vagonai, spec. transportas) ar lėktuvuose iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku, pasikeičiant kalinamaisiais pasikeitimo punktuose;
– sutiktinį – kalinamųjų konvojavimas spec. automobiliais į pasikeitimo punktus, pataisos reikalų bei policijos specialias įstaigas ir atgal;
– neplaninį – kalinamųjų konvojavimas spec. vagonuose, spec. automobiliuose, lėktuvuose nuo kalinamųjų priėmimo iki perdavimo punktų;
– ypatingą – kalinamųjų (asmenų nuteistų mirties bausme, pavojingų nusikaltėlių) ar sudėtingais maršrutais konvojavimą lėktuvais, geležinkeliu ar automobiliais nuo priėmimo iki paskyrimo punktų, nekeičiant sargybos sudėties;
– teisminį – teisiamųjų konvojavimas į teismus, išvažiuojamuosius teismo posėdžius;
– procesinį – kalinamųjų konvojavimas į tardymo (kvotos) organų nurodytas vietas ar medicinines įstaigas.
5 straipsnis. Sargybų (konvojaus) sudėtis
1. Į sargyba skiriami:
– sargybos viršininkas (toliau – SV);
– sargybos viršininko padėjėjai (toliau – SVP);
– sargybiniai (policininkai);
– esant būtinimui – sargybos viršininko padėjėjas (kinologas) tarnybinių šunų panaudojimui;
– transporto priemonių vairuotojai;
– virėjai;
– ryšininkai;
2. Konvojuojant spec. vagonu planinio (neplaninio) konvojavimo sargybai skiriami du SVP, konvojuojant dviejuose ar daugiau automobilių – po vieną SVP kiekviename automobilyje, teismuose – po vieną SVP kiekvienoje posėdžių salėje.
4. Jeigu tarp konvojuojamų asmenų yra linkusių pabėgti arba užpulti sargybą, padaryti žalą sau (kitiems) skiriama sustiprinta sargyba.
5. Sargyba, konvojuojant pėsčiomis, skiriama:
1-2 konvojuojamiems asmenims – 2 sargybiniai
3-6 -“- – 3 „
7-9 -“- – 4 „
10-12 -“- – 5 „
13-20 -“- – 6 „
21-28 -“- – 7 „
Pastaba: papildomai kiekvieniems penkiems konvojuojamiems asmenims skiriamas vienas sargybinis. Jeigu sargybos sudėtyje yra penki ir daugiau sargybinių – papildomai skiriamas vienas SVP.
6. Konvojuojant kalinamuosius spec. vagonais, spec. automobiliais ar keleivinių vagonų kupe sargybiniai skiriami:
– spec. vagonų koridoriuose prie kalinamųjų kamerų – vienas (du);
– keleivinių vagonų kupe – po vieną prie lango ir išėjimo durų;
– spec. automobiliuose prie kalinamųjų kamerų – du;
7. Spec. automobilio sustojimų vietose – vienas (du) automobilio priekio kairėje pusėje (sargybinis-vairuotojas), du – automobilio gale dešinėje pusėje.
9. Sargyba skiriama:
– reisiniuose lėktuvuose – keleivių vietose, kalinamųjų priekyje, už nugaros ir iš abiejų pusių;
– teismuose – prie teisiamųjų kamerų, o posėdžių salėje – prie barjerų, skiriančių teisiamuosius.
10. Konvojavimas pėsčiomis:
– geležinkelio stotyse (aerouostuose) nuo spec. automobilių iki vagonų (lėktuvų) konvojuojama, jeigu iki jų yra ne daugiau kaip 1300 m.;
– sargybiniai paskiriami dviem eilėmis aplink kalinamųjų koloną, atitinkamai 2 ir 15 metrų nuo jų;
– konvojuojant į teismą ir atgal – nuo spec. automobilio iki salės skiriamas vienas sargybinis priekyje ir už kiekvieno teisiamojo.
11. Į laikiną sargybą konvojavimo metu papildomai skiriama:
– maršruto pasikeitimo punkte kalinamųjų priėmimo-perdavimo metu: spec. vagono tambūre bei 8–10 m. nuo jo iš kalinamųjų pasikeitimo pusės;
– sutinkančioji sargyba skiria sargybinį spec. vagono (lėktuvo) priešingoje pusėje;
– konvojavimo į teismų salę ir atgal bei teisiamųjų išvedimo į tualetus metu – teismo patalpų koridoriuose, laiptinėse ir kitose vietose iš kur teisiamieji gali pabėgti.
6 straipsnis. Paraiškų konvojavimui pateikimas
1. Paraiškos konvojavimui pateikiamos šia tvarka:
– Vidaus reikalų ministerijos, prokuratūros, Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės saugumo departamento tardymo (kvotos) padaliniai – vidaus tarnybos daliniams (policijos konvojavimo padaliniams) ne vėliau, kaip prieš 3 paras iki planinio konvojaus išvykimo;
– tardymo izoliatoriai, pataisos įstaigos – vidaus tarnybos daliniams ne vėliau kaip prieš vieną parą iki planinio konvojaus išvykimo;
– teismai – vidaus tarnybos daliniams (policijos konvojavimo padaliniams) ne vėliau kaip prieš 3 paras iki teismo posėdžio pradžios.
2. Paraiškose konvojavimui nurodoma:
– kalinamųjų skaičius, jų charakteristika (lytis, režimo rūšis, asmenys, kuriuos būtina izoliuoti arba ketino pabėgti, užsieniečiai, nuteisti mirties bausme);
– kas siunčia ir kur yra kalinamasis;
– pristatymo punktas (stotis, aerouostas, pataisos įstaiga ir pan.);
– konvojavimo data ir konvojavimo rūšis;
– kalinamųjų laikymo režimas konvojavimo metu.
7 straipsnis. Konvojų (sargybų) skyrimas ir kontrolė
1. Teisę skirti konvojų (sargybą) turi vidaus tarnybos dalinio vadas (atskiro padalinio vadas), šio dalinio štabo viršininkas, policijos komisariato vadovas, pataisos įstaigos viršininkas arba juos pavaduojantys pareigūnai.
2. Kontroliuoti konvojinių padalinių veiklą (konvojų- sargybą), pateikę tarnybinius pažymėjimus, turi teisę:
– Vidaus reikalų ministras, Vidaus reikalų ministro pavaduotojai, Pataisos reikalų departamento direktorius, Policijos departamento Kriminalinės policijos vyriausiasis komisaras ir Viešosios policijos valdybos vyriausiasis komisaras;
– kiti pareigūnai konvojų tarnybas tikrina tik pateikę nustatyto pavyzdžio įgaliojimus bei tarnybinius pažymėjimus (priedas Nr. 1 ir 1 tęsinys);
– pareigūnai, paskyrę konkretų konvojų, gali jį tikrinti be specialaus įgaliojimo.
II skyrius
Konvojavimo organizavimas
8 straipsnis. Konvojavimo apsaugos planas
1. Kalinamųjų apsaugos bei numatytų spec. transporto priemonių judėjimo maršrutų reikalavimų pagrindu sudaromas konvojavimo apsaugos planas, kuriame nurodoma:
– kalinamųjų apsaugos ir konvojavimo maršrutų schemos;
– konvojaus tikslinė paskirtis, konvojaus sudėties išdėstymas ir skaičius;
– ryšių schema.
9 straipsnis. Pareigūno, skiriančio konvojų (sargybą), pareigos
1. Pareigūnas, skiriantis konvojų (sargybą), privalo:
– įteikti konvojaus viršininkui nurodymą (priedas Nr. 2)
vykti į keitimosi punktą ir kitus reikalingus dokumentus kalinamųjų perdavimui – priėmimui;
– skirti spec. transporto priemones kalinamiesiems vežti;
– tikrinti konvojaus sudėties tarnybinį pasirengimą, mokėjimą panaudoti specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą, ginklų bei šaudmenų būklę;
– instruktuoti konvojų asmeniškai arba tam paskirti kitą pareigūną;
– nurodyti kalinamuosius, kurie bus konvojuojami ir kuriems būtina sustiprinti apsaugą;
– nurodyti maršrutą, kuriuo turi važiuoti spec. transporto priemonės;
– nurodyti, kaip konvojus turi elgtis susidarius ypatingai situacijai konvojuojant kalinamuosius;
– sugrįžus konvojui, išklausyti konvojaus viršininko pranešimą apie konvojavimo eigą.
10 straipsnis. Konvojaus (sargybos) instruktavimas
1. Vidaus tarnybos dalinio, policijos komisariato, pataisos įstaigos budėtojas ar kitas paskirtas pareigūnas privalo:
- duoti kiekvienai sargybai konkretų uždavinį dėl kalinamųjų konvojavimo visam tarnybos laikui, išaiškinti jo vykdymo tvarką ir priemones, atkreipti dėmesį į priemones, užkardant pabėgimus ir kitus ypatingus įvykius, paminėti asmenis, kuriems būtina ypatinga priežiūra, pranešti instruktuojamiesiems apie operatyvinę padėtį miete (rajone) ir pan.;
– paskelbti tarnybos, konvojuojančios kalinamuosius, darbo (paros, savaitės, mėnesio), rezultatus, pateikti pavyzdžių apie pavyzdingai atlikusius tarnybą policijos bei vidaus tarnybos pareigūnus;
– patikrinti sargybos pasiruošimą, jų ginkluotę ir uniformą, pareigų žinojimą, šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarką, mokėjimą veikti ypatingomis sąlygomis,
– pasiūlyti instruktuojamiesiems išspręsti keletą įvadinių užduočių;
– priminti pamainai apie konvojuojamų asmenų teises ir pareigas, būtinumą griežtai laikytis teisėtumo; įtrauktam į pamainos sudėtį pareigūnui su tarnybiniu šunimi papildomai išaiškinti darbo su šunimi specifiką.
2. Ginklai užtaisomi specialiai tam skirtoje ir gerai apšviestoje vietoje, stebint budėtojui (prieš pamainos išrikiavimą instruktažui), o ginklo apžiūra atliekama ir ginklas bei šaudmenys grąžinami į ginklinę tuoj pat po tarnybos.
3. Pistoletai ir automatai užtaisomi pilnomis apkabomis, užraktas, užtaisant atgal, neatitraukiamas. Durtuvas automatui neišduodamas;
4. Užtaisius ginklus, budėtojas išrikiuoja tarnybos pamainą instruktažui specialiai tam įrengtoje klasėje, salėje, patikrina kiekvienam policijos bei vidaus tarnybos pareigūnui priklausančius ginklus ir dokumentus, pasidomi jų sveikatos būkle ir praneša apie pasiruošimo lygį vadovybei (instruktažo vadovui), pvz.: „Tamsta inspektoriau, šešių sargybinių pamaina instruktažui išrikiuota. Budėtojas – jaunesnysis inspektorius Petrauskas“;
5. Sargybų instruktažus pagal griežtą grafiką rengia pareigūnai, kuriuos paskiria ir patvirtina įsakymu vidaus tarnybos dalinio, policijos komisariato, pataisos įstaigos vadovas.
7. Pareigūnas, paskirtas vadovauti instruktažui, iki instruktažo pradžios, privalo detaliai susipažinti su uždavinių turiniu ir priemonėmis, taip pat kontingentu, kurį reikia konvojuoti.
8. Siekiant pagerinti sargybų pasiruošimą, instruktažas gali būti rengiamas postuose ir kituose objektuose.
9. Draudžiama skirti į savarankišką tarnybą pareigūnus, nebaigusius pirminio profesinio paruošimo, nepriėmusius priesaikos ir atitinkamų įskaitos.
11. Vidutinė paros sargybos tarnybos trukmė neturi viršyti darbo laiko, nustatyto Lietuvos Respublikos įstatymais, Policijos įstatymu.
11 straipsnis. Kalinamųjų paruošimas konvojavimui
1. Kalinamieji, paruošti lydėjimui, surenkami atskiroje patalpoje. Jiems atliekama asmens krata, apžiūrimi konvojuojamųjų daiktai ir drabužiai. Parengiami jų dokumentai. Kalinamieji turi būti izoliuoti vienas nuo kito vadovaujantis šio Laikinojo statuto 13 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Priimant kalinamuosius konvojaus viršininkas patikrina jų dokumentus, iškviesdamas konvojuojamąjį atskirai ir sutikrindamas su duomenimis, nurodytais dokumentuose.
12 straipsnis. Kalinamųjų priėmimo-perdavimo tvarka
1. Kalinamųjų priėmimą konvojavimui vykdo SV, o jeigu būtina priimti kalinamuosius keliose vietose – ir SVP.
2. Pagrindas priimti konvojavimui yra:
– kalinamojo asmens byla (užantspauduotuose paketuose) bei asmens bylos pažyma (atskirai kiekvienam kalinamajam) (priedas Nr. 3);
– paraiška konvojavimui.
4. Ant kalinamojo asmens bylos pažymos priklijuojama nuotrauka. Be nuotraukos įforminami asmens bylų išrašai kalinamiesiems, kurie pirmą kartą siunčiami į tardymo izoliatorių.
5. Itin pavojingų asmenų ir asmenų, kurie linkę pabėgti, asmens bylų viršeliuose daromos atžymos (įstrižinė raudona juosta).
6. Konvojavimui kalinamieji nepriimami:
– su neteisingai įformintais dokumentais;
– ligoniai (gydytojo pažyma);
– nėščios moterys (nėštumas virš 6 mėn.), moterys su vaikais iki dviejų metų amžiaus, psichiniai ligoniai, badaujantys (konvojuojant už miesto ribų arba gyvenamosios vietos), sergantys plaučių ligomis (tuberkuliozės aktyvios formos) bei kitomis ligomis, kai konvojavimo metu reikalinga medicininė priežiūra;
– asmenys nukreipti į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas ir psichiatrines ligonines (lydi policijos komisariatų pareigūnai);
– invalidai, kuriems konvojavimo metu reikalinga pagalba;
– neblaivūs, apsvaigę narkotinėmis ar toksinėmis priemonėmis.
7. Atvykus į pasikeitimo punktą sargybos viršininkas privalo:
– nurodyti vairuotojui spec. automobilio stovėjimo vietą ir organizuoti jo apsaugą;
– prisistatyti pasikeitimo punkto budėtojui, pranešti atvykimo tikslą, parodyti tarnybinį pažymėjimą ir konvojaus dokumentus;
– esant būtinumui priduoti policijos komisariato, pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriaus budėtojui laikinam saugojimui ginklus ir specialiąsias priemones;
– priimti kalinamųjų asmenų bylas ir kitus dokumentus, patikrinti ar teisingai jie užpildyti;
– organizuoti konvojuojamųjų kratą;
– kratos metu iš kalinamųjų paimtus draudžiamus laikyti daiktus atiduoti budėtojui (kalinamojo akivaizdoje);
– kelionės žurnale ir kalinamųjų asmens bylų pažymose įrašyti kratas atlikusių sargybinių ir budėtojų pavardes;
– konvojuoti kalinamuosius iki spec. automobilio ir paskirstyti į kameras;
– patikrinti ar sandariai užsidaro kamerų durys (kamerų raktai – tik pas SV);
– apginkluoti sargybinius;
– važiuoti spec. automobilio vairuotojo kabinoje, kontroliuojant greitį ir nustatytą maršrutą.
9. Skundus dėl sveikatos būklės SV priima tik esant asmens bylos pažymoje gydytojo išvadoms (priimtas galutinis sprendimas įrašomas į asmens bylos pažymą).
10. Prieš pradedant kalinamųjų perdavimą SV tikrina priimančiojo pareigūno dokumentus bei įgaliojimą priimti kalinamuosius. Jeigu nurodytų dokumentų nėra arba jie blogai įforminti, perdavimas nevykdomas, darant atitinkamas atžymas kelionės žurnale.
11. Kalinamųjų perdavimas-priėmimas vykdomas garsiai skaičiuojant asmenis prie spec. vagono, spec. automobilio ar lėktuvo; priimantis SV garsiai dubliuoja perduodančio SV skaičius pagal priimtų kalinamųjų skaičių.
14. Nepilnai priimti kalinamuosius leidžiama, kada į pasikeitimo punktą konvojuota daugiau asmenų už nustatytą normą arba visų negalima paimti pagal režimų rūšis.
15. Pirma eile priimami: nepilnamečiai, moterys, ligoniai su lydinčiais asmenimis, asmenys, kurie konvojuojami į teismus ir tardymo organus.
16. Nepasikeitus kalinamaisiais SV nustatyta tvarka surašo aktą ir kelionės žurnale daro atitinkamas atžymas. Kalinamieji, kurie nebuvo perduoti, konvojuojami iki artimiausio pasikeitimo punkto, kuriame yra tardymo izoliatorius.
19. Kratos metu paimti pinigai, uždrausti saugojimui daiktai, dalyvaujant kalinamiesiems, perduodami įstaigos administracijai, išduodant savininkui kvitą.
20. Spec. vagone iš kalinamųjų paimti pinigai ir daiktai saugomi metalinėje užrakinamoje dėžėje. Savininkui išduodamas kvitas.
22. Areštuotų teismo salėje asmenų pinigai, daiktai, dokumentai, paimti kratos metu, įforminami aktu, kurį pasirašo SV ir teisiamasis. Vienas akto nuorašas paliekamas teismo posėdžio pirmininkui, o kitas – kartu su pinigais ir daiktais – tardymo izoliatoriaus (areštinės) budėtojui.
13 straipsnis. Režimo reikalavimai
1. Sargyba, konvojuodama kalinamuosius, privalo pilnai užtikrinti jų izoliaciją nuo pašalinių asmenų bei kalinamųjų tarpusavio izoliaciją pagal režimo rūšis.
2. Konvojuojant laikomasi šio atskiro kalinamųjų laikymo reikalavimų:
– moterys – atskirai nuo vyrų;
– nuteistieji – atskirai nuo tardomųjų; tardomieji vienoje byloje (jeigu nurodyta tardymo organų) – atskirai;
– nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusių asmenų;
– nuteistieji, siunčiami į sustiprintojo režimo pataisos darbų įstaigas, – atskirai nuo kitų kategorijų asmenų;
– nuteistieji, siunčiami į bendrojo režimo pataisos darbų įstaigas, – atskirai nuo kitų kategorijų asmenų;
– nuteistieji, siunčiami į griežtojo pataisos darbų režimo įstaigas, – atskirai nuo kitų kategorijų asmenų;
– nuteistieji mirties bausme – atskirai nuo kitų kategorijų asmenų;
– nuteistieji, sergantys atvira tuberkuliozės forma, – atskirai nuo sveikų;
– badaujantys – atskirai nuo visų kitų kategorijų;
– buvę teisėsaugos organų darbuotojai, siunčiami į bendrojo ir sustiprintojo režimo pataisos darbų įstaigas, konvojuojami kartu, bet atskirai nuo kitų kategorijų asmenų;
– užsieniečiai bei asmenys be pilietybės – kartu, bet atskirai nuo visų kitų kategorijų;
3. Trūkstant vietų, kartu leidžiama konvojuoti nuteistuosius siunčiamus į bendrojo ir sustiprintojo režimo pataisos darbų įstaigas.
5. Įsodinant nėščias moteris, moteris su vaikais, įsodinimo norma kiekvienu atveju mažinama 50 proc.
6. Spec. automobilyje, kurio keliamoji galia 1,5-2 tonos, leidžiama talpinti iki 13 asmenų, spec. automobilyje, kurio keliamoji galia 2.5-3 tonos, – iki 22 asmenų, spec. automobilyje, kurio keliamoji galia 4 tonos, – iki 36 asmenų (priklausomai nuo kėbulo konstrukcijos).
14. straipsnis. Režimo reikalavimai konvojuojamiems asmenims
1. Priėmus kalinamuosius SV paskelbia jiems nustatytas režimo taisykles. Kalinamiesiems draudžiama:
– perduoti (gauti) daiktus, laiškus, raštelius;
– užstoti kamerų stebėjimo langelius, kamerų duris;
– rašyti ar piešti ant juos supančių daiktų;
– tatuiruoti save ar kitus;
– rūkyti, persivilkti viršutinius rūbus konvojavimo maršrute ar teisme;
– garsiai kalbėti, dainuoti, triukšmauti, beldimu perduoti informaciją į kitas patalpas (kameras).
2. Konvojuojamų asmenų skundai nagrinėjami tuoj pat. Jeigu skundo negalima išnagrinėti, skundas kartu su pareigūno tarnybiniu pranešimu bei asmens byla perduodami į paskyrimo punktą. Apie priimtas priemones SV informuoja savo tiesioginį viršininką.
3. Kalinamiesiems leidžiama su savimi turėti:
- vieną viršutinių drabužių ir avalynės porą;
– du komplektus apatinių baltinių, ne daugiau dviejų porų kojinių, šaliką, pirštines, nosinę, diržą, siūlus;
– po vieną porą kambarinių šliurių ir sportbačių;
– veidrodį, elektrinį arba mechaninį skustuvą;
– polietileninius puodelį, dubenėlį, šaukštą;
– tualetinius reikmenis (plastmasinės šukos, plastmasinė muilinė, tualetinis popierius);
– popierių rašymui, sąsiuvinius, paprastus pieštukus, automatinius plunksnakočius, tušinukus, rašalą ir šerdeles tušiniam parkeriui juodos, mėlynos ir violetinės spalvos, vokus, atvirutes, pašto ženklus;
– šaškes, šachmatus, domino (po vieną komplektą);
– laiškus, fotonuotraukas (fotoalbumą);
– šepečius avalynei ir drabužiams, batų tepalą;
– degtukus, cigaretes, popirosus, tabaką, rūkomąjį popierių;
– kremą, kosmetines priemones (tiktai moterims);
– vieną neryškios spalvos sportinį kostiumą;
– kryželius ir kitus kulto reikmenis, pagamintus iš nebrangaus metalo;
– laikrodžius iš nebrangaus metalo;
– skareles, liemenėles, pėdkelnes, korsetą, marlę, vatą, segtukus, vazeliną, šampūną (tiktai moterims); – akinius ir plastmasinį dėklą jiems, gydytojams leidus – ramentus (protezus);
– kaltinamosios išvados, teismo nuosprendžio ir nutarčių nuorašus;
– atiduotų į buhalteriją arba sandėlį pinigų, daiktų ir vertybių kvitus;
– duoną, pyragą, konditerijos gaminius (šokoladas, saldainiai, sausainiai, galetai, vafliai);
– sviestą, sūrį (išskyrus varškės sūrį);
– sūdytą ar šalto rūkymo žuvį;
– šalto rūkymo mėsą, dešrą;
– skilandį;
– žuvies, mėsos, daržovių ar vaisių konservus;
– lašinius, taukus;
– medų, uogienę, džemą;
– džiovintus ar žalius vaisius, daržoves;
– arbatą, kavą, kakavą.
Pastaba: Nuteistiesiems laisvės atėmimu leidžiama turėti portatyvinį televizorių ir tranzistorinį radijo imtuvą. Konkrečių daiktų, laikomų areštinių kamerose, sąrašą nustato areštinių vidaus tvarkos taisyklės.
4. Badaujantys asmenys, jeigu jų gyvybei gresia pavojus, priduodami į artimiausią tardymo izoliatorių (būtina lydinčio medicinos darbuotojo išvada).
5. Kalinamieji, kurie etapavimo metu susirgo ir kuriems reikalinga suteikti medicininę pagalbą, kartu su asmens byla atiduodami į artimiausią pasikeitimo punktą. Mirusių kalinamųjų lavonai, daiktai ir asmens bylos atiduodamos artimiausiems tardymo izoliatoriams. Sergančių ir mirusių kalinamųjų perdavimas įforminamas aktu (3 egz.). Vienas akto egzempliorius atiduodamas tardymo izoliatoriui, apie ką atžymima kelionės žurnale.
6. Kalinamieji į tualetą vedami po vieną šia tvarka:
– sargybiniai uždaro ir patikrina tualeto ir koridoriaus langus;
– patikrina ar užrakintos darbinio tambūro durys (spec. vagone);
– kalinamiesiems pranešama išvedimo į tualetą tvarka;
– atidarant kamerą, sargybinis stovi kairiau durų, o SV arba SVP – dešiniau;
– kamerų durys, išėjus kalinamiesiems, uždaromos;
– konvojuojant kalinamuosius koridoriumi į tualetą pirmas eina sargybinis, po jo – kalinamasis, paskui – SV arba SVP (dėklai su pistoletais laikomi priekyje prie diržo sagties);
– atvesdintą iš tualeto kalinamąjį į kamerą įleidžia ir duris užrakina SV arba SVP;
– užrakinus kameras SV arba SVP patikrina kalinamųjų skaičių kamerose, o sargybinis – tualeto patalpas;
– prieš išvedant kalinamuosius iš kameros koridoriuje paskiriami du papildomi sargybiniai, o išvedimą organizuoja tik SV arba SVP.
III skyrius
Konvojaus (sargybos) pareigūnų pareigos
15 straipsnis. Konvojaus (sargybos) viršininko pareigos
1. Konvojaus viršininkas yra pavaldus vidaus tarnybos dalinio (padalinio), pataisos įstaigos, policijos komisariato vadovybei, kuri paskyrė konvojų.
2. Konvojaus viršininkas privalo:
– skelbti konvojaus užduotį, išaiškinti užduoties vykdymo ypatumus, tikrinti, kaip konvojininkai (sargybiniai) žino savo pareigas;
– priimti asmenis, kuriuos reikės konvojuoti ir saugoti;
– stebėti, kad ginklai būtų naudojami įstatymo nustatyta tvarka;
– neleisti konvojaus spec. transportu vykti pašaliniams asmenims;
– pabėgus kalinamiesiems, perskirstyti konvojininkus ir konvojaus jėgomis organizuoti jų persekiojimą bei sulaikymą;
– asmeniškai dalyvauti kalinamųjų perdavime keitimosi punkte ir įforminti reikiamą dokumentaciją;
– kontroliuoti ginklų ir šaudmenų laikymą, jų užtaisymą ir ištaikymą;
– neleisti kalinamiesiems bendrauti su pašaliniais asmenimis
– užtikrinti, kad kalinamiesiems nepatektų daiktų, kuriais naudotis draudžiama;
– užtikrinti konvojaus maršruto slaptumą;
– raportuoti konvojų skyrusiam pareigūnui apie užduoties įvykdymą, grąžinti dokumentaciją, ginklus, šaudmenis.
3. Prireikus, konvojaus viršininkas turi teisę panaudoti prieš kalinamuosius spec. priemones arba šaunamąjį ginklą vadovaujantis šio Laikinojo statuto septintajame skyriuje nustatyta tvarka.
4. Konvojaus viršininkui draudžiama;
– paleisti kalinamuosius be konvojaus;
– pasitraukti nuo konvojaus, pavesti konvojininkams atlikti užduotis, nesusijusias su jų tiesioginių pareigų vykdymu.
16 straipsnis. Konvojaus (sargybos) viršininko padėjėjo pareigos
17 straipsnis. Konvojininko (sargybinio) pareigos
1. Konvojininkas (sargybinis) privalo:
– nuolat ir atidžiai stebėti kalinamųjų elgesį;
– turėti ginklą;
– nuolat būti jam skirtoje vietoje;
– priimti kalinamuosius konvojavimui skaičiuojant;
– išlaikyti saugų atstumą nuo lydimų kalinamųjų, kad prireikus būtų galima panaudoti specialiąsias priemones arba šaunamąjį ginklą prieš juos;
– nebendrauti su kalinamaisiais;
– su kalinamaisiais elgtis griežtai, tačiau savo veiksmais nežeminti jų garbės ir orumo;
– nedelsiant pranešti konvojaus viršininkui apie kalinamųjų padarytus pažeidimus konvojavimo metu.
IV skyrius
Kalinamųjų konvojavimas
18 straipsnis. Kalinamųjų konvojavimas spec. automobiliu
1. Prieš kalinamųjų sulaipinimą į spec. automobilį, SV patikrina automobilio kėbulo techninę būklę, apšvietimą, pertvarų patikimumą, ryšių ir gaisro gesinimo priemones, ventiliaciją, kamerų užraktus ir kitą įrangą. Jeigu spec. automobilis neatitinka reikalavimų, jis negali būti eksploatuojamas.
2. Kalinamųjų įsodinimas į spec. automobilį tardymo izoliatoriuje (kalėjime) vykdomas šia tvarka:
– konvojavimui skirti asmenys vedami prie spec. automobilio kėbulo durų;
– SV, stovėdamas prie kėbulo durų, siunčia į kėbulą kalinamuosius garsiai skaičiuodamas;
– sargybinis kėbule paskirsto kalinamuosius į kameras, garsiai pakartodamas asmenų, uždarytų į kameras, skaičių, o raktus nuo kamerų atiduoda SV;
– baigus įsodinimą, SV asmeniškai patikrina kalinamųjų skaičių kamerose ir durų užraktus;
– SV apginkluoja sargybinius.
3. Maršruto pasikeitimo punkte, kalinamųjų įsodinimas į spec. automobilį vykdomas taip pat, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, tačiau:
– spec. automobilis statomas, įvažiavus į kiemą prieš pat tardymo izoliatoriaus, kalėjimo, areštinės vartus (duris);
– sargybiniai apginkluojami prieš kalinamųjų įsodinimą (sargybinio, kuris vykdo kalinamųjų priėmimą spec. automobilio kėbule, ginklą saugo SV arba sargybinis vairuotojas);
– kiti sargybiniai neleidžia pašalinių asmenų, užtikrina viešąją tvarką.
4. Sargybinis prie spec. automobilio privalo:
– prieš kalinamųjų įsodinimą į spec. automobilį patikrinti išorinę kėbulo dalį;
– kalinamųjų įsodinimo-išlaipinimo bei stovėjimo metu saugoti spec. automobilio kėbulą iš dešinės pusės, neleisti prie jo pašalinių asmenų.
5. Sargybinis prie spec. automobilio kameros privalo:
– prieš kalinamųjų įsodinimą patikrinti kėbulo ir kamerų spec. įrangą: kamerų durų užraktus, signalizaciją, apšvietimą; patikrinti, kad nebūtų pašalinių daiktų;
– kalinamųjų įsodinimo metu – garsiai skaičiuoti juos, paskirstyti į kameras pagal SV nurodymus, užrakinti kamerų duris;
– stebėti kalinamuosius, neleisti jiems triukšmauti, rūkyti, užstoti kamerų stebėjimo langus, kamerų duris, beldimu perduoti informaciją į kitas kameras;
– leisti atidaryti kameras tik SV arba SVP;
– po kalinamųjų išlaipinimo patikrinti kameras.
6. Planinių (neplaninių) konvojavimų automobiliniais maršrutais metu, kas 2-3 valandas daromi sustojimai. Sustojimų metu patikrinamas spec. automobilio kėbulas, o kalinamieji išvedami į tualetą.
7. Sustojimo vietos numatomos prie policijos komisariatų, o kai tokios galimybės nėra – vietose, kur galima užtikrinti kalinamųjų apsaugą bei izoliaciją nuo pašalinių asmenų.
8. Kalinamųjų išvedimas iš spec. automobilio į tualetą ir atgal vykdomas laikantis šio laikinojo statuto 14 straipsnio 6 dalies reikalavimų.
9. Priverstinių sustojimų metu (spec. automobilio techninio gedimo, stichinės nelaimės ir pan.) SV apie tai praneša vidaus tarnybos dalinio, pataisos įstaigos arba policijos komisariato budėtojui, o konvojuojant į teismus – atitinkamų teismų posėdžių pirmininkams.
10. Konvojuoti nakties metu spec. automobiliais draudžiama (išskyrus atvejus, kai kalinamiesiems reikalinga skubi medicininė pagalba).
11. Sutiktinio konvojaus SV pasikeitimo punkte privalo:
– nurodyti vairuotojui spec. automobilio stovėjimo vietą ir organizuoti jo apsaugą;
– patikslinti traukinio (lėktuvo) atvykimo laiką, kelią, spec. vagonų vietą sąstate;
– patikslinti konvojavimo maršrutą pasikeitimo punkte;
– traukinio trumpalaikio sustojimo metu iš anksto pastatyti spec. automobilį į nustatytą vietą;
– kartu su planinio (neplaninio) konvojaus SV nustatyti kalinamųjų įsodinimo (išlaipinimo) tvarką.
12. Kalinamųjų išlaipinimo iš spec. automobilių prie spec. vagonų tvarka yra ši:
– sutiktinio konvojaus SV paskiria sargybinius į postus vadovaujantis kalinamųjų apsaugos planu;
– sargybinis prie spec. automobilio kamerų perduoda SV ginklą ir gauna raktus nuo kamerų. Sargybiniui nurodoma kalinamųjų išlaipinimo tvarką;
– kalinamieji išlaipinami po vieną: sargybinis prie kameros ir SV garsiai skaičiuoja (dubliuoja) išlaipintų asmenų skaičių; po išlaipinimo kalinamieji rikiuojami į koloną;
– prieš spec. automobilio išvykimą SV kalinamiesiems paskelbia elgesio taisykles kelionėje bei įspėja, kad pabėgimo atveju sargyba turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą.
13. Tardymo izoliatoriuje (kalėjime, areštinėje) SV perduoda kalinamuosius budėtojui, kartu perduodamas kalinamųjų asmens bylas, pinigus ir uždraustus laikyti daiktus.
19 straipsnis. Kalinamųjų konvojavimas spec. vagonais
1. Iki kalinamųjų įsodinimo į spec. vagoną SV privalo:
– patikrinti spec. vagono kamerų duris, užraktus, apšvietimo sistemą. Apie spec. vagono priėmimą įrašoma kelionės žurnale;
– užrakinti visas kameras, iš spec. vagono palydovo gauti du komplektus visų raktų;
– organizuoti spec. automobilių apsaugą spec. vagono stovėjimo vietoje;
– paaiškinti SVP kalinamųjų talpinimo į kameras tvarką, paskirti laikinus postus spec. vagone;
– nustatyta tvarka išlaipinti kalinamuosius iš spec. automobilių ir įsodinti į spec. vagoną;
– patikrinti spec. automobilio kameras po kalinamųjų išlaipinimo;
– patikrinti ar teisingai patalpinti kalinamieji į spec. vagono kameras;
– užrakinti kameras;
– įrašyti į kelionės žurnalą priimtus konvojavimui asmenis.
2. Kalinamųjų įsodinimo metu SV stovi prie spec. vagono darbinio tambūro ir nukreipia kalinamuosius po vieną į vagoną, garsiai skaičiuodamas. Skaičius dubliuoja sargybiniai, esantys vagono darbiniame tambūre, prie kamerų, o taip pat – SVP.
3. Prie spec. vagono kamerų skiriamas vienas sargybinis, o kai paskelbtas sustiprintas sargybos variantas – 2 sargybiniai.
4. Konvojuojant asmenį, nuteistą mirties bausme, prie jo kameros papildomai skiriamas vienas sargybinis.
5. Sargybinis, budintis prie spec. vagono kameros, privalo:
– kalinamųjų įsodinimo (išlaipinimo) metu priimti (priduoti) juos garsiai skaičiuodamas;
– leisti atidaryti kameras tik SV ir SVP;
– stebėti pervežamų kalinamųjų elgesį, neleisti pažeidinėti laikymo režimo; ypatingą dėmesį atkreipti į kameras, kuriose yra nepilnamečiai, į linkusius pabėgti.
– neleisti kalinamiesiems perduoti raštelių, daiktų, užstoti kamerų groteles;
– kai kalinamieji pažeidinėja laikymo režimą arba kuo nors skundžiasi – pranešti SV arba SVP;
– neleisti į postą pašalinių asmenų išskyrus SV arba SVP.
6. SVP kelionės metu privalo:
– pastoviai būti spec. vagono koridoriuje;
– kontroliuoti, kaip vykdo savo tarnybines pareigas sargybiniai, ar laikosi nutatytos tvarkos ir režimo kalinamieji;
– tikrinti grotų ir durų užraktų techninę būklę;
– pasikeitimo punktuose priimti (perduoti) kalinamuosius, užrakinti kameras;
– įpareigoti budinčios pamainos sargybinius: paruošti kameras, atlikti kratą, kratos metu išimtus daiktus perduoti SV;
– pagal SV nurodymus išvesti kalinamuosius į tualetą ir aprūpinti geriamu vandeniu.
7. Sargybinių pamainos keičiamos kas 2 valandas. Likus iki pamainos 15 minučių SV tikrina sargybinių pasiruošimą tarnybai, kaip jie žino šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygas ir tvarką, instruktuoja pamainą.
8. Sargybinis prie kamerų priduoda ginklą saugojimui SV ir kartu su SVP tikrina visas kameras: kalinamųjų skaičių, sienas, grotas, grindis, lubas, durų užraktų techninę būklę.
12. Prieš traukinio atvykimą į pasikeitimo punktą, SV privalo:
– patikslinti kelionės žurnale pristatomų kalinamųjų skaičių, uždaryti juos artimiausiose kamerose prie tambūro, paruošti kalinamųjų asmens bylas, perduodamus išimtus daiktus, paruošti kameras priėmimui;
– nurodyti SVP kalinamuosius, kurie turės būti perduotini pasikeitimo punkte;
– sustojus traukiniui paskirti papildomus postus (laikinus), patikrinti sutinkančio SV asmens dokumentus ir įgaliojimą, parodyti savo tarnybinį pažymėjimą, perduoti (priimti) asmens bylas, nustatyti kalinamųjų priėmimo-perdavimo tvarką;
– jeigu kamerose trūksta vietų, pirmiausiai priimami napilnamečiai, moterys, moterys su mažamečiais vaikais;
– pasikeitus kalinamaisiais, kelionės žurnale įrašoma priėmimo-perdavimo (pasikeitimo) vietovės pavadinimas, sutinkančio SV pareigos, pavardė, priimtų (perduotų) kalinamųjų skaičius;
– baigus pasikeitimą, nuimti laikinus postus, uždaryti tambūro duris, patikrinti perduotų (priimtų) kalinamųjų skaičių, užpildyti kelionės žurnalą.
13. Traukiniui atvykstant į pasikeitimo punktą, SV tikrina darbinio tambūro durų užraktus, pagal budėjimo grafiką paskiria papildomus sargybinius, prie vagono durų pradeda kalinamųjų priėmimą (perdavimą).
14. Sargybinis darbiniame tambūre privalo:
– patikrinti ar užrakintos tualeto durys, atsarginis išėjimas;
– įdėmiai sekti kalinamųjų judėjimą į spec. vagoną ir atgal, neleisti kalinamųjų spūsties tambūre bei koridoriuje;
– perduoti SV nurodymus SVP dėl asmenų paskirstymo kamerose;
– po kalinamųjų priėmimo-perdavimo patikrinti tualetą (tualeto patalpas).
15. Sargybinis prie spec. vagono privalo:
– prie spec. vagono stebėti kalinamųjų įlipimą (išlipimą);
– neleisti pašalinių asmenų prie spec. vagono arčiau 12 metrų;
– sulaikyti pašalinius asmenis, esančius prie spec. vagono arčiau 12 metrų ir perduoti juos SV;
– pranešti SV apie artėjantį bet kokio traukinio sąstatą.
16. Sargybai draudžiama stabdyti traukinį „STOP“ krano pagalba, išskyrus atvejus, kai reikia išlaipinti rezervinę grupę pabėgusių kalinamųjų paieškai, gaisro atvejais bei skubiai medicininei pagalbai suteikti (kalinamiesiems arba sargybos asmeninei sudėčiai).
17. Traukinio sustabdymo atveju SV tai atžymi kelionės žurnale ir kartu su traukinio viršininku (atstovu) surašo atitinkamą aktą.
18. Planinio (neplaninio) konvojavimo Sv į spec. vagoną įleidžia ypatingo konvojavimo sargybos pareigūnus, kruopščiai patikrinus jų dokumentus. Ypatingo konvojavimo sargybai skiriama atskira kamera. SV į kelionės žurnalą įrašo ypatingo konvojaus SV pareigas, pavardę, leidimo numerį, kalinamųjų skaičių, kelionės maršrutą.
19. Galutiniame punkte maršruto SV privalo:
– pranešti tardymo izoliatoriui, kalėjimui, areštinei kalinamųjų skaičių ir jų kategorijas;
– organizuoti kalinamųjų perdavimą sutinkančiai sargybai;
– organizuoti spec. vagono apsaugą;
– priimti kalinamuosius iš sutinkančios sargybos, paskirti į kameras pagal režimo reikalavimus;
– nustatyti kalinamųjų priėmimo tvarką, paskirti sargybinius į laikinus postus, organizuoti kalinamųjų priėmimą ir kratą.
20 straipsnis. Kalinamųjų konvojavimas lėktuvais
1. Sargyba organizuojama atsižvelgiant į lėktuvo modelį (markę), maršruto ypatybes ir keleivių skaičių.
6. Sargyba bei kalinamieji turi vykdyti bendrus oro laivyno reikalavimus. Kalinamųjų apsaugos režimo klausimus SV derina su lėktuvo vadu. Kalinamųjų asmeniniai daiktai pervežami lėktuvo bagažo skyriuje.
21 straipsnis. Ypatingas kalinamųjų konvojavimas ir sargybos organizavimas gydymo įstaigose
1. Ypatingo konvojavimo sargyba privalo visiškai izoliuoti konvojuojamus asmenis nuo kontaktų su pašaliniais asmenimis bei kitais kalinamaisiais. Kai su sargyba vyksta Vidaus reikalų ministerijos ar prokuratūros pareigūnai ypatingo konvojavimo SV vykdo jų nurodymus, susijusius su režimo reikalavimais.
2. Ypatingo konvojavimo sargybai draudžiama perduoti konvojuojamus asmenis planinio (neplaninio) konvojavimo sargybai. Kalinamuosius laikinam saugojimui leidžiama perduoti tardymo izoliatoriui (areštinei) laikantis režimo reikalavimų, kai reikia maršrute pakeisti spec. transporto priemonę.
3. Kalinamųjų, kuriuos reikia izoliuoti vieną nuo kito pagal laikymo režimo rūšis, konvojavimas atliekamas spec. automobilių, spec. vagonų atskirose kamerose, o jeigu yra tardymo (kvotos) organų ypatingi reikalavimai – atskirais spec. automobiliais, spec. vagonais, specialių reisų lėktuvais.
4. Ypatingo konvojavimo SV privalo pats atidaryti (uždaryti) spec. transporto priemonių kamerų duris, asmeniškai vesti kalinamuosius į tualetą.
5. Kalinamųjų perdavimą įformina paskyrimo punkto budėtojas, kuris pasirašo kelionės žurnale ir įrašą patvirtina nustatytu įstaigos antspaudu.
22 straipsnis. Sargybos organizavimas teismuose
1. Sargyba privalo teisiamuosius pristatyti į teismą ne vėliau kaip likus iki teismo posėdžio pradžios 30 minučių.
2. Atvykus į teismą, SV privalo:
– organizuoti spec. automobilio apsaugą, esant būtinumui, paskirti sargybinius į laikinus postus;
– pranešti teismo posėdžio pirmininkui apie teisiamųjų pristatymą (atžymėti paraiškoje sargybos atvykimo laiką), patikslinti teismo posėdžio pradžios laiką;
– organizuoti teismo salės ir patalpų, skirtų teisiamiesiems bei sargybai, apžiūrą; kruopščiai patikrinti kamerų langus ir duris, užraktus;
– instruktuoti sargybą ir paskirti postus;
– organizuoti nekliudomą teisiamųjų konvojavimą į teismo salę;
– konvojuoti teisiamuosius iš spec. automobilio į teismo posėdžių salę (kameras) po 2-3 asmenis; esant ypatingai teisiamųjų izoliacijai bei itin pavojingus nusikaltėlius – po vieną asmenį;
– teisiamieji iš spec. automobilio (kameros) į posėdžių salę, kaip taisyklė, konvojuojami iki piliečių įėjimo į salę, o atgal – po piliečių išėjimo iš salės.
3. SV privalo vykdyti teismo pirmininko (teisėjo) nurodymus dėl teisiamųjų laikymo ir konvojavimo teismo posėdžio metu.
4. Sargybinis prie teisiamųjų barjero posėdžių salėje privalo:
– stebėti teisiamųjų elgesį;
– neleisti teisiamiesiems keltis iš savo vietų be teismo posėdyje pirmininkaujančio, SV arba SVP leidimo;
– neleisti teisiamiesiems kalbėtis su pašaliniais asmenimis ar tarpusavyje.
5. Teismo posėdžio metu SV, SVP bei antros pamainos sargybiniai sėdi (stovi) posėdžio salės pirmoje eilėje bei prie salės langų, durų ir kitose vietose, per kurias gali pabėgti teisiamieji, pastoviai stebi teisiamųjų bei piliečių elgesį.
6. Sargybinius postuose keičia SV arba SVP kas 1-2 valandas. Teismo posėdyje pirmininkaujančio leidimas keitimui nereikalingas. Sargybinių keitimo metu draudžiama pažeisti nustatytą tvarką teismo posėdžio salėje.
7. Teismo posėdyje pirmininkaujančio žodiniu nurodymu SV leidžia teisiamiesiems kalbėtis su gynėju, ekspertu, prokuroru; leidžia apžiūrėti teisiamąjį gydytojui, tačiau teisiamasis saugomas nustatytu režimu; susitikimai su advokatu leidžiami teismo posėdžio pertraukos metu laisvoje kameroje.
8. Kai teismui kartu su teisiamaisiais būtina išvykti į vietovės, patalpų, daiktų apžiūrą, SV praneša apie tai vidaus tarnybos dalinio vadui (budėtojui), policijos komisariatų vadovams (budėtojui) ir, tik gavęs jų sutikimą bei sulaukęs papildomos sargybos, konvojuoja teisiamuosius į nurodytą vietą.
9. Po teismo nuosprendžio (nutarties) SV (SVP) privalo:
– nedelsiant išlaisvinti teisiamąjį nuo apsaugos, jeigu teismas paskelbė nuosprendį (nutartį) dėl jo išlaisvinimo; teismo posėdyje pirmininkaujantis apie tai įrašo į konvojavimo paraišką ir uždeda antspaudą (teisiamieji, kurie saugomi pagal kitas bylas (bylą), nuo apsaugos neišlaisvinami;
– kai teismo posėdžio metu priimamas sprendimas areštuoti asmenį, SV nedelsiant organizuoja šio sprendimo vykdymą: atlieka asmens kratą ir daiktų apžiūrą, paima iš pirmininkaujančio teismo nutartį (teismo nuosprendžio nuorašą) bei į konvojavimo paraišką įrašo asmens vardą, pavardę ir kitus duomenis;
– jei teisiamajam paskelbiama mirties bausmė – teisiamajam uždedami antrankiai, paskiriami papildomi sargybiniai, informuojamas vidaus tarnybos dalinio vadas (budėtojas), policijos komisariato vadovas (budėtojas).
10. Pasibaigus teismo posėdžiui SV privalo:
– pranešti vidaus tarnybos dalinio vadui (budėtojui), policijos komisariatui (budėtojui) apie tai ir iškviesti spec. automobilį;
– iš teismo posėdyje pirmininkaujančio paimti teismo nuosprendžių nuorašus kiekvienam nuteistajam (jeigu šių dokumentų įforminimas stabdo sargybą (konvojavimą) ilgesniam laikui – paimti nuosprendžių išrašus); teismo posėdžio datos ar laiko pakeitimo atvejais – gauti raštišką teismo posėdyje pirmininkaujančio informaciją tardymo izoliatoriaus (areštinės) vadovybės vardu apie teisiamųjų pakartotinį konvojavimą;
– organizuoti teisiamųjų konvojavimą į tardymo izoliatorių (areštinę).
11. Prieš atvykstant į išvažiuojamųjų teismo posėdžių darbo vietas, SV privalo:
– su policijos komisariatais suderinti teisiamųjų laikymo tvarką laikinose vietose, spec. automobilio panaudojimo tvarką ir sąlygas, sargybos asmeninės sudėties nakvynės ir poilsio vietų sąlygas, viešosios tvarkos užtikrinimą teismo posėdžio metu;
– pranešti teismo posėdžio pirmininkui apie teisiamųjų pristatymą, apžiūrėti posėdžių sales bei patalpas, skirtas sargybai ir teisiamiesiems;
– patikslinti apsaugos sąlygas konvojavimo maršrute ir posėdžių salėje;
– organizuoti sargybą vadovaujantis patvirtintu planu.
12. Kai išvažiuojamojo teismo posėdžių laikas perkeliamas (teismo posėdžių pertraukos metu), teisiamieji perduodami artimiausiam tardymo izoliatoriui (areštinei). Jeigu tokios galimybės nėra, teisiamieji saugomi išvažiuojamojo teismo posėdžio patalpose.
13. Pasibaigus teismo posėdžiui sargyba teisiamuosius perduoda į tardymo izoliatorių (areštinę) iš kur teisiamieji buvo paimti.
V skyrius
Specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimas konvojavimo metu
23 straipsnis. Specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo konvojavimo metu bendrosios nuostatos
1. Šio Laikinojo statuto penktojo skyriaus uždavinys yra konkretinti specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo tvarką prieš kalinamuosius konvojavimo metu, kurią nustato Lietuvos Respublikos policijos, Laikinasis vidaus tarnybos įstatymai, Pataisos darbų kodeksas ir Kardomojo kalinimo nuostatai (įstatymas).
2. Ši tvarka yra privaloma Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos, policijos pareigūnams bei vidaus tarnybos dalinių ir jų padalinių kariams, atliekantiems kalinamųjų konvojavimą bei dalyvaujantiems užkardant arba likviduojant šių asmenų grupinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius konvojavimo tvarką.
Pastaba: Remiantis Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo ir Policijos įstatymo straipsniais, pareigūnai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, tarnaujantys vidaus tarnybos padaliniuos arba policijoje, turintys laipsnį arba pareiginį laipsnį, užimantys tam tikras pareigas ir vykdantys vidaus tarnybos arba policijos funkcijas.
24 straipsnis. Specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo tikslas
25 straipsnis. Specialiosios priemonės ir šaunamasis ginklas – išimtinė priemonė
1. Specialiosios priemonės panaudojamos kuomet aiškinamasis ir profilaktinis perspėjamasis darbas su teisėtvarkos pažeidėjais nedavė norimų rezultatų.
2. Šaunamasis ginklas panaudojamas kuomet aiškinamasis, profilaktinis perspėjamasis darbas ir specialiųjų priemonių panaudojimas prieš teisėtvarkos pažeidėjus nedavė norimų rezultatų ir nepavyko užkardyti jų tolimesnės priešįstatyminės veiklos.
3. Specialiosios priemonės ir šaunamasis ginklas panaudojamas atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, konkrečias aplinkybes ir situaciją bei specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo taktines technines charakteristikas.
4. Prieš panaudojant specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jie bus panaudojami, įspėjami.
5. Naudojant specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.
6. Naudojant guminę lazdą, pareigūnas privalo stengtis išvengti smūgių į galvą, kaklą ir lytinius organus.
7. Naudojant šaunamąsias specialios paskirties dujas, draudžiama šauti į žmonių minią ir tiesiu taikymu į teisėtvarkos pažeidėją.
8. Draudžiama naudoti specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą prieš nepilnamečius, moteris bei invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus tuos atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi ginklu.
9. Draudžiama naudoti šaunamuosius ginklus tais atvejais, kai gali nukentėti pašaliniai asmenys arba netoliese yra lengvai užsidegančių ar sprogstančių medžiagų saugyklos.
11. Po specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo, siekiant aptikti nukentėjusiuosius, galimus gaisro židinius ir paimti nesuveikusias specialiąsias priemones, atliekama patalpų ir vietovės apžiūra. Esant būtinumui, atliekamas galimo paliekamojo panaudotų dujų poveikio likvidavimas.
12. Asmenys, prieš kuriuos buvo panaudotos specialiosios priemonės ir šaunamasis ginklas, turi būti pateikti apžiūrai medicinos darbuotojui. Pareigūnai, naudojantys specialiąsias priemones arba šaunamąjį ginklą, turi mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
26 straipsnis. Pareigūnų, neteisėtai leidusių panaudoti ar panaudojusių specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą, atsakomybė
1. Pareigūnai, neteisėtai leidę panaudoti ar panaudoję specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą, atsako įstatymo nustatyta tvarka.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 14, 14-1 ir 14-2 straipsniais nėra nusikaltimas toks pareigūno veikimas, kuris nors ir formaliai atitinka Baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymius, tačiau padarytas esant būtinajai ginčiai, tai yra ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.
3. Pareigūnas turi teisę į būtinąją gintį nepriklausomai nuo to, ar jis turėjo galimybę išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios organus.
4. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra aiškus pareigūno gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui.
5. Nelaikomas būtinosios ginties ribų peržengimu pareigūno veikimas, kurio metu besikėsinančiajam padarytas lengvas ar apysunkis kūno sužalojimas, materialinė žala.
6. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės toks pareigūno veikimas, kai būtinosios ginties ribos buvo peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą.
7. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pareigūno būtinosios ginties ribų peržengimas, jeigu besikėsinančiajam padaryta žala dėl neatsargumo.
8. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pareigūno veiksmai, kai vejantis, sustabdant, neleidžiant ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai vengiančiam sulaikymo nusikaltimą padariusiam asmeniui padaroma materialinė žala, lengvas ar apysunkis kūno sužalojimas, o sulaikant nusikaltimo vietoje asmenį, padariusį tyčinį nužudymą, – sunkus kūno sužalojimas, jeigu kitaip jo nebuvo galima sulaikyti.
9. Pareigūnui atremiant nusikaltimą padariusio asmens pasipriešinimą, jį sulaikant, galioja taisyklės, nustatytos būtinajai ginčiai.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsniu nėra nusikaltimas toks pareigūno veikimas, kuris, kad ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį Lietuvos valstybės interesams, visuomenės interesams, to asmens ar kitų piliečių asmenybei arba teisėms, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, negu išvengtoji žala.
27 straipsnis. Sprendimas dėl specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo
28. Straipsnis. Specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo apskaita ir įforminimas
1. Pareigūnas, savistoviai panaudojęs specialiąją priemonę ar šaunamąjį ginklą, pataisos įstaigos viršininko, policijos komisariato vadovo, karinio dalinio (padalinio) vado vardu surašo tarnybinį pranešimą, o pareigūnai grupėje – aktą, nurodant kada, kur, prieš ką ir esant kokioms aplinkybėms ši priemonė ar šaunamasis ginklas buvo naudojami. Tarnybinis pranešimas ar aktas pridedamas prie teisėtvarkos pažeidėjo drausminės dokumentinės medžiagos, jeigu tokia buvo, ir įsiuvamas į jo asmens bylą.
2. Apie kiekvieną šaunamojo ginklo ir specialios paskirties dujų panaudojimo prieš asmenį faktą ir pasekmes pataisos įstaigos viršininkas, policijos komisariato vadovas, karinio dalinio (padalinio) vadas ar pareigūnas jį pavaduojantis (jiems nesant, budintysis) nedelsiant praneša prokurorui, Vidaus reikalų ministerijos ir Pataisos reikalų departamento prie LR VRM vadovybei (budėtojui).
29 straipsnis. Antrankių ir surišimo priemonių naudojimo atvejai
1. Antrankiai ir surišimo priemonės naudojamos šiais atvejais:
– siekiant apginti pareigūnus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų sveikatai ar gyvybei, taip pat vaduojant įkaitus;
– siekiant sulaikyti nuteistąjį ar kalinamąjį, padariusį teisėtvarkos pažeidimą, jei jis nevykdo pataisos darbų įstaigos ar tardymo izoliatoriaus darbuotojo teisėtų reikalavimų arba priešinasi jėga;
– siekiant atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą;
– kilus masinėms riaušėms ar grupiniams tyčiniams veiksmams, šiurkščiai pažeidžiantiems pataisos darbų įstaigos ar tardymo izoliatoriaus vidaus tvarką;
– siautėjant – iki nusiraminimo;
– atsisakius konvojavimo, sekti į kamerų tipo patalpas, baudos arba drausmės izoliatorių ar karcerį – konvojavimo metu;
– bandant nusižudyti ar susižaloti.
– paskelbus nuosprendį mirties bausme ir šių asmenų konvojavimo metu;
– konvojuojant lėktuve;
– konvojuojant keleivinio vagono kupe ar automobiliu – esant būtinumui;
– konvojuojant pabėgusį nuteistąjį ar kalinamąjį;
– sulaikant ir pristatant į prokuratūrą, policiją, vidaus tarnybos padalinį ar kitą teisėsaugos įstaigą asmenį, padariusį pavojingą veiką, jei yra pagrindo manyti, kad šis asmuo gali pasipriešinti arba bandyti išvengti sulaikymo, taip pat savo pavojingais veiksmais gali padaryti žalos sau ar aplinkiniams.
2. Antrankius ir surišimo priemones taip pat leidžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius bei invalidus su aiškiais invalidumo požymiais esant šio Laikinojo statuto šiame straipsnyje nurodytoms aplinkybėms.
30 straipsnis. Guminių lazdų ir kovinių imtynių veiksmų naudojimo atvejai
1. Guminės lazdos ir kovinių imtynių veiksmai naudojami šiais atvejais:
– siekiant apginti pareigūnus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš pareigūno specialiąją priemonę ar šaunamąjį ginklą;
– siekiant sulaikyti nuteistąjį ar kalinamąjį, padariusį teisėtvarkos pažeidimą, jei jis nevykdo pareigūno teisėtų reikalavimų arba priešinasi jėga;
– siekiant atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą;
– kilus masinėms riaušėms ar grupiniams tyčiniams veiksmams, šiurkščiai pažeidžiantiems pataisos darbų įstaigų ar tardymo izoliatorių vidaus tvarką;
– vaduojant įkaitus;
– persekiojant asmenį, įtariamą padarius pavojingą veiką, jeigu jis, siekdamas išvengti sulaikymo, kėsinasi panaudoti ar panaudoja šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą ar kitokius daiktus, įrankius, priemones arba veiksmus, pavojingus žmogaus sveikatai ar gyvybei;
– sulaikant ir pristatant į policiją, vidaus tarnybos padalinį ar kitą teisėsaugos įstaigą asmenį, padariusį pavojingą veiką, jeigu šis asmuo priešinasi sulaikymui ar kitais veiksmais stengiasi jo išvengti, taip pat kai asmuo piktybiškai nevykdo pareigūno teisėto reikalavimo arba pasipriešina pareigūno teisėtiems veiksmams.
31. straipsnis. Dujų, skirtų asmens apsaugai, naudojimo atvejai
1. Dujos, skirtos asmens apsaugai, naudojamos šiais atvejais:
– siekiant apginti pareigūnus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gręsiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduojant įkaitus;
– siekiant sulaikyti nuteistąjį ar kalinamąjį, padariusį teisėtvarkos pažeidimą, jei jis nevykdo pareigūno teisėtų reikalavimų arba priešinasi jėga;
– siekiant atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą;
– kilus masinėms riaušėms ar grupiniams tyčiniams veiksmams, šiurkščiai pažeidžiantiems pataisos darbų įstaigos ar tardymo izoliatoriaus vidaus tvarką;
– persekiojant asmenį, įtariamą padarius pavojingą veiką, jeigu jis, siekdamas išvengti sulaikymo, kėsinasi panaudoti ar panaudoja šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą ar kitokius daiktus, įrankius, priemones arba veiksmus, pavojingus žmogaus sveikatai ar gyvybei;
32 straipsnis. Tarnybinių šunų naudojimo atvejai
1. Tarnybiniai šunys panaudojami šiais atvejais:
– saugant pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių teritoriją;
– konvojuojant nuteistuosius ir kalinamuosius;
– apžiūrint pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių draudžiamas zonas ir šalia esančias teritorijas;
– tikrinant atvykstančius ir išvykstančius iš pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių transporto priemones bei gabenamus krovinius;
– ieškant paslėptų narkotinių ir toksinių priemonių;
– vykdant pabėgusių nuteistųjų arba kalinamųjų paiešką ir sulaikant pabėgusiuosius;
– siekiant apginti pareigūnus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei, kai kitų priemonių panaudojimas negelbėjo;
– kilus masinėms riaušėms ar grupiniams tyčiniams veiksmams, šiurkščiai pažeidžiantiems pataisos darbų įstaigos ar tardymo izoliatoriaus vidaus tvarką.
2. Tarnybiniai šunys naudojami tik esant pavadžiui. Nuo pavadžio tarnybiniai šunys atleidžiami persekiojant pabėgusį arba siekiant sulaikyti šaunamuoju, nešaunamuoju ginklu ginkluotą nuteistąjį ar kalinamąjį.
3. Prieš panaudojant tarnybinį šunį, jei leidžia aplinkybės, pareigūnas privalo kreiptis į nuteistąjį ar kalinamąjį: „Stok“ Nesipriešinti! Mest ginklą! Išeiti iš patalpos! Panaudosiu tarnybinį šunį!“. Nuteistajam ar kalinamajam nevykdant pareigūno reikalavimų, pareigūnas panaudoja tarnybinį šunį užtikrinant kitų asmenų saugumą, prieš kuriuos tarnybinis šuo neturi būti panaudotas.
33 straipsnis. Vandensvaidžių, specialios paskirties dujų, šarvuočių bei kitos technikos naudojimo atvejai
1. Vandensvaidžiai ir specialios paskirties dujos, šarvuočiai bei kita technika naudojama masinių riaušių arba masinio pasipriešinimo pataisos darbų ar tardymo izoliatorių administracijai atvejais, kai juos lydi pogromai, pabėgimai, įkaitų grobimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys šių įstaigų vidaus tvarka.
34 straipsnis. Šaunamųjų ginklų naudojimo atvejai
1. Šaunamieji ginklai naudojami šiais atvejais:
– atremiant ginkluotą pataisos darbų įstaigų, tardymo izoliatorių ar konvojaus užpuolimą;
– kai nuteistieji ar kalinamieji akivaizdžiai užpuola saugomus objektus, pareigūnus ar kitus asmenis arba daro kitokius tyčinius veiksmus, kurie kelia tiesioginį pavojų pareigūnams ar kitų asmenų gyvybei;
– kai nuteistieji ar kalinamieji bando pabėgti, panaudodami transporto priemones, arba bėga iš judančių transporto priemonių;
– sulaikant besipriešinantį ginklu nuteistąjį ar kalinamąjį;
– sulaikant nuteistąjį ar kalinamąjį, bandantį pabėgti naktį ar esant blogam matomumui;
– masinio pabėgimo iš pataisos darbų įstaigos ar tardymo izoliatoriaus metu.
2. Šaunamieji ginklai naudojami po perspėjimo ir įspėjamojo šūvio į viršų šiais atvejais:
– saugomų objektų, pareigūnų ir kitų asmenų užpuolimo metu;
– nežinomiems asmenims bandant neteisėtai patekti į pataisos darbų įstaigų ar tardymo izoliatorių teritoriją arba pabėgti iš jos;
– nuteistajam ar kalinamajam bandant pabėgti iš pataisos darbų įstaigos ar tardymo izoliatoriaus arba persekiojant pabėgusįjį;
3. Be to, šaunamieji ginklai naudojami dar ir šiais atvejais:
– persekiojant asmenį, įtariamą padarius pavojingą veiką, jeigu jis, siekdamas išvengti sulaikymo, kėsinasi panaudoti ar panaudoja šaunamąjį ginklą ar kitokius daiktus, įrankius, priemones arba veiksmus, pavojingus žmogaus sveikatai ar gyvybei;
– masinių riaušių arba masinio pasipriešinimo pataisos darbų ar tardymo izoliatorių administracijai atvejais, kai juos lydi pogromai, pabėgimai, įkaitų grobimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys šių įstaigų vidaus tvarką, jeigu kitomis priemonėmis nutraukti minėtų veiksmų nėra galimybių.
4. Šaunamuosius ginklus draudžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius ir invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi ginklu.
VI skyrius
Konvojavimo dokumentacija
35. straipsnis. Konvojavimo dokumentacija
1. Konvojavimo dokumentacija rengiama, įforminama, tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 1993 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 345 patvirtintą „Raštvedybos Instrukciją“, kitus žinybinius norminius aktus, reglamentuojančius konvojavimą, ir šio Laikinojo statuto priedus Nr. 1, 2, 3.