LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. RUGSĖJO 15 D. NUTARIMO NR. 997 „DĖL ŽALOS ATLYGINIMO NUKENTĖJUSIESIEMS DĖL SVEIKATOS SUŽALOJIMO AR SUSIRGIMO PROFESINE LIGA, KAI ŠI PRIEVOLĖ PEREINA VALSTYBEI, TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2005 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 893
Vilnius
Pakeisti Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 „Dėl Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 86-2162; 2000, Nr. 10-239; 2002, Nr. 123-5578; 2003, Nr. 47-2070, Nr. 71-3231; 2005, Nr. 23-731):
1. Išdėstyti 6.1 punktą taip:
„6.1. žalos atlyginimo gavėjai (kai nėra likviduotos įmonės ar neveikiančios įmonės administracijos) pateikia prašymą, teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo priteisimo arba buvusio žalos atlyginimo mokėtojo sprendimą (įsakymą), patvirtinančius, kad žalos atlyginimas buvo mokamas, ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) išduotą pažymą apie darbingumo netekimo procentus. Nepilnamečių vaikų, kitų neveiksnių asmenų, kurie turi teisę, netekę maitintojo, gauti žalos atlyginimą, vardu prašymus ir kitus dokumentus pateikia jų tėvai arba globėjai (rūpintojai);“.
2. Išdėstyti 6.2 punkto pirmąją pastraipą taip:
„6.2. įmonė, privalėjusi mokėti žalos atlyginimą, pateikia prašymą ir sąrašą asmenų, kuriems ji turėjo mokėti žalos atlyginimą, nurodydama jų pavardes, vardus, adresus, laiką, iki kurio turės būti mokamas žalos atlyginimas, ir žalos atlyginimo dydį, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) išduotas pažymas apie darbingumo netekimo procentus, teismo sprendimus arba kitus dokumentus, pagal kuriuos buvo mokamas žalos atlyginimas. Papildomai įmonė pateikia šiuos dokumentus:“.
4. Išdėstyti 6.2.5 punktą taip:
„6.2.5. kai nukentėjusieji susirgo profesine liga arba buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse ir buvusiose žemės ūkio įmonėse (kolūkiuose, valstybiniuose ūkiuose) iki jų privatizavimo, – dokumentus, patvirtinančius įmonės privatizavimą (akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojo išduotą registravimo pažymėjimą), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) išduotą pažymą apie darbingumo netekimo procentus, kurių nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje ar buvusioje žemės ūkio įmonėje (kolūkyje, valstybiniame ūkyje) iki jos privatizavimo;“.
5. Išdėstyti 6.2.6 punktą taip:
„6.2.6. nustačius profesinę ligą po įmonės privatizavimo nukentėjusiesiems, dirbantiems toje pačioje ar kitoje įmonėje, kurioje darbo aplinka dėl jos kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio taip pat turėjo įtakos darbuotojo sveikatos sutrikimui, – dokumentus, patvirtinančius įmonės privatizavimą (akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojo išduotą registravimo pažymėjimą), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) išvadą apie darbingumo, kurio nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje ar buvusioje žemės ūkio įmonėje (kolūkyje, valstybiniame ūkyje) iki jos privatizavimo, dalį, atsižvelgiant į darbo sąlygas ir toje įmonėje dirbtą laiką. Šią išvadą įmonė ar teritorinis skyrius gauna, kai kreipiasi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, pateikdami duomenis apie nukentėjusiųjų dirbtą laiką ir darbo aplinkos kenksmingumą toje įmonėje iki ir po privatizavimo, taip pat kitus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nurodytus dokumentus, tarp jų ir iš kitų įmonių, kuriose darbas galėjo turėti įtakos darbuotojo sveikatos sutrikimui. Kilus ginčui tarp žalos atlyginimo mokėtojų, darbingumo netekimo ir žalos atlyginimo dalis kiekvienu atveju nustato teismas;“.
6. Išdėstyti 6.3 punktą taip:
„6.3. kai nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, turintis teisę gauti žalos atlyginimą tarptautinėje sutartyje nustatyta tvarka iš užsienyje esančios už žalą atsakingos įmonės, jo negauna, žalos atlyginimo gavėjas pateikia prašymą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) išduotą pažymą apie darbingumo netekimo procentus, dokumentus, įrodančius, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ar profesine liga nukentėjusysis susirgo dirbdamas užsienyje esančioje įmonėje, ir dokumentus, įrodančius, kad žalos atlyginimo nemoka atsakinga už žalą įmonė (šios įmonės ar kompetentingos įstaigos atsakymą ir žalos atlyginimo gavėjo gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomosios institucijos pažymą apie žalos atlyginimo nemokėjimą (mokėjimo nutraukimą) arba kitus žalos atlyginimo nemokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus). Jeigu žalos atlyginimo gavėjas negali pateikti nemokėjimo faktą patvirtinančio dokumento, teritorinis skyrius žalos atlyginimą moka, kol gaunamas atsakymas iš užsienyje esančios už žalą atsakingos įmonės ar kompetentingos įstaigos. Žalos atlyginimo mokėjimas nutraukiamas, kai žalos atlyginimo gavėjas jį pradeda gauti iš užsienyje esančios už žalą atsakingos įmonės tarptautinėje sutartyje nustatyta tvarka. Kai žalos atlyginimo gavėjas nepraneša apie žalos atlyginimo gavimą iš atsakingos įmonės, permokėtos sumos išieškomos teismine tvarka.“.
7. Išdėstyti 11 punkto pirmąją pastraipą taip:
„11. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais žalos atlyginimas pradedamas mokėti nuo tos datos, kurią pagal gautus duomenis jo mokėjimas buvo nutrauktas. Minėtojo straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais atvejais žalos atlyginimas pradedamas mokėti nuo įmonės privatizavimo, o jeigu po privatizavimo žalos atlyginimo mokėjimas buvo tęsiamas, – nuo tos datos, kurią pagal gautus duomenis jo mokėjimas buvo nutrauktas, bet ne anksčiau nei nuo 1999 m. gruodžio 1 dienos, o 4 punkte numatytu atveju – nuo 2003 m. sausio 1 dienos.“.