LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL PRIVAČIUOSE MIŠKUOSE PRIBRĘSTANČIŲ MEDYNŲ IR BRANDŽIŲ BEI PERBRENDUSIŲ MEDŽIŲ NEBRANDŽIUOSE MEDYNUOSE PAGRINDINIŲ KIRTIMŲ TVARKOS PATVIRTINIMO

 

2002 m. kovo 18 d. Nr. 118

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 71-1808; 2001, Nr. 63-2287) patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 12 punktu:

1. Tvirtinu Privačiuose miškuose pribręstančių medynų ir brandžių bei perbrendusių medžių nebrandžiuose medynuose pagrindinių kirtimų tvarką (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2000 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 186 „Dėl Privačiuose miškuose pribręstančių medynų ir brandžių bei perbrendusių medžių nebrandžiuose medynuose pagrindinių kirtimų tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 98-3142).

3. Ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „miškai“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 118

 

PRIVAČIUOSE MIŠKUOSE PRIBRĘSTANČIŲ MEDYNŲ IR BRANDŽIŲ BEI PERBRENDUSIŲ MEDŽIŲ NEBRANDŽIUOSE MEDYNUOSE PAGRINDINIŲ KIRTIMŲ TVARKA

 

Bendrosios nuostatos

 

1. Privačiuose miškuose pribręstančių medynų ir brandžių bei perbrendusių medžių nebrandžiuose medynuose kirtimo pagrindiniais kirtimais tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuoja miško kirtimą, kai miško savininkams reikalinga mediena nuosaviems pastatams statyti, rekonstruoti ar remontuoti.

2. Ši Tvarka taikoma privačiuose III–IV grupės miškuose, kuriuose nėra brandžių ir perbrendusių medynų.

 

Pribręstančių medynų ir brandžių bei perbrendusių medžių nebrandžiuose medynuose kirtimas

 

3. Privačiuose miškuose pribręstančių medynų ir brandžių bei perbrendusių medžių nebrandžiuose medynuose pagrindiniai kirtimai gali būti leidžiami, kai nėra miškotvarkos projekto.

4. Pribręstančių medynų plyni kirtimai, iškertant miško valdoje per dešimtmetį ne daugiau kaip 0,5 ha ploto plyno kirtimo biržę, gali būti vykdomi, kai leistinų kirsti medynų amžius yra ne mažesnis, kaip: pušynų, uosynų – 81 metai, eglynų – 61 metai, beržynų, juodalksnynų – 51 metai.

5. Brandžių ir perbrendusių medžių atrankiniai pagrindiniai kirtimai nebrandžiuose medynuose gali būti leidžiami, kai šių medžių amžius ne mažesnis, kaip:

5.1. III grupės miškuose: pušų, uosių – 111 metų, eglių – 81 metai, beržų, juodalksnių – 61 metai.

5.2. IV grupės miškuose: pušų, uosių – 101 metai, eglių – 71 metai, beržų, juodalksnių – 61 metai.

5.3. Medynų skalsumas po kirtimo neturi likti mažesnis, kaip 0,5.

6. Nesant miško valdoje brandžių ir perbrendusių medžių, pribręstančiuose medynuose gali būti vykdomi nebrandžių medžių atrankiniai pagrindiniai kirtimai, tačiau medyno skalsumas po kirtimo neturi likti mažesnis kaip 0,5.

7. Ketvirtame, penktame ir šeštame punktuose nurodytais kirtimais medienos gali būti leidžiama pagaminti ne daugiau negu jos reikia nuosaviems pastatams statyti (remontuoti ar rekonstruoti) pagal turimą nustatyta tvarka suderintą techninį projektą.

8. Pirmenybė teikiama atrankiniams šioje Tvarkoje numatytiems kirtimams.

9. Statybos techniniame reglamente STR 1. 07.01:1999 (Žin., 1999, Nr. 84-2510; Nr. 90-2667; 2000, Nr. 11-273; Nr. 88-2730; 2001, Nr. 66-2420) yra patvirtintas pagalbinių statinių (darbų), kuriuos statyti (atlikti) nereikia apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos leidimo ir nustatyta tvarka suderinto techninio projekto, sąrašas. Tokiu atveju miško savininkui minėtų statinių statybai ar gyvenamų ir kitų sodybos statinių remontui gali būti išduotas leidimas brandžių ir perbrendusių, o jeigu jų nėra, ir nebrandžių medžių iš pribręstančių medynų atrankiniam kirtimui iki 20 m3 medienos.

10. Tais atvejais, kai miško savininkas iškirto numatytą miškotvarkos projekte pagrindinio kirtimo biržę ir dešimtmetyje nėra daugiau suprojektuotų pagrindinių ir tarpinių kirtimų, kuriuose būtų galima pasigaminti medienos nuosaviems pastatams statyti (remontuoti ar rekonstruoti), jam gali būti leidžiami vykdyti 4, 5, 6, 9 punkte numatytus kirtimus ne anksčiau kaip po 5 metų po biržės iškirtimo.

11. Vykdant šioje Tvarkoje nurodytus kirtimus, turi būti laikomasi Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, Pagrindinių miško kirtimų taisyklių, Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

 

Leidimų kirsti mišką išdavimas

 

12. Miško savininkas, pageidaujantis kirsti mišką ketvirtame, penktame ir šeštame punktuose numatytais kirtimais, privalo Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritoriniam miškų kontrolės padalinio valstybiniam miškų pareigūnui, išduodančiam leidimus kirsti mišką (toliau – pareigūnui), pateikti:

12.1. Prašymą dėl miško kirtimo, nustatyta tvarka suderintą techninį pastatų statybos ar remonto projektą ir apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos leidimą (jeigu jo reikia pagal STR 1.07.01:1999). Pateikti dokumentai (originalai, išskyrus prašymą) miško savininkui grąžinami, o kopijos pasilieka Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritoriniame miškų kontrolės padalinyje.

12.2. Miško valdos miškotvarkos projektą. Jei miško valdos miškotvarkos projekto nėra, vadovaujamasi miškų urėdijos ar nacionalinio parko miškams galiojančiu miškotvarkos projektu arba sklypo taksacine charakteristika, kurią vietoje patikslina pareigūnas. Vadovaudamasis šiais duomenimis, pareigūnas priima sprendimą dėl kirtimo galimybės.

13. Tais atvejais, kai miško savininkas pageidauja pasigaminti medienos 9 punkte nurodytu atveju, jis privalo pateikti pareigūnui motyvuotą prašymą. Pareigūnas, vadovaudamasis 12.2 punkte nustatyta tvarka, priima sprendimą dėl kirtimo galimybės. Šiuo atveju leidimas gali būti išduodamas miško savininkui ar miško valdos bendraturčiams kartu iki 20 m3 medienos vieną kartą per penkerius metus.

14. Pareigūnui priėmus teigiamą sprendimą, miškų urėdijų ar nacionalinių parkų direkcijų valstybiniai miškų pareigūnai, turintys medžių ženklinimo spaudus, ar miškininkai-specialistai, dirbantys įmonėse, teikiančiose biržių atrėžimo bei kirstinų medžių ženklinimo paslaugas miško savininkams, bei savo miškuose miško savininkai, kurie yra baigę specialius miško savininkų mokymo kursus ir įgyję teisę turėti asmenius žymeklius, atrėžia biržę plynam ar paženklina medžius atrankiniam kirtimui, parengia biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus. Vadovaudamasis nustatyta tvarka pateiktais dokumentais, pareigūnas išduoda leidimą kirsti mišką.

15. Leidimas kirsti mišką miško savininkams išduodamas per 10 dienų nuo 12.1 punkte nurodytų dokumentų gavimo dienos, jei per šį laikotarpį buvo atrėžta biržė ir paženklinti kirtimui medžiai. Išimtiniais atvejais, kai per šį laikotarpį atrėžti biržės ar paženklinti kirtimui medžius negalima (gili sniego danga, patvinimas ir kt.), terminas gali būti ilgesnis, iki bus atrėžta biržė ir paženklinti kirtimui medžiai.

16. Jei dėl miško kirtimo priimama neigiama išvada, apie tai pareiškėjas informuojamas raštu per 5 dienas nuo prašymo gavimo.

17. Leidimai kirsti mišką šioje Tvarkoje nustatytais kirtimais išduodami tik miško savininkams.

18. Piliečiams, susigrąžinusiems mišką, jį valdantiems, naudojantiems ir juo disponuojantiems bendrosios nuosavybės teise, leidimas kirsti mišką šioje Tvarkoje nustatytais kirtimais išduodamas vienas visiems bendraturčiams arba vienam ar keliems bendraturčiams pagal pateiktą kitų bendraturčių įgaliojimą.

19. Pareigūnai, pažeidę šią Tvarką, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

______________