LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBINĖS HIGIENINĖS KONTROLĖS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

1996 m. lapkričio 27 d. Nr. 618

Vilnius

Siekdamas reglamentuoti valstybinės higieninės kontrolės apimtį, pagrindines kryptis bei atsižvelgdamas į ministerijos 1995 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 583 sudarytos komisijos, tikrinusios darbo organizavimą ir vykdomų reformų Valstybiniame visuomenės sveikatos centre eigą, išvadas bei SARB visuomenės sveikatos darbo grupės pasiūlymus,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti Valstybinės higieninės kontrolės nuostatus (pridedama).

2. Įsakymo kontrolę pavedu Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam gydytojui higienistui.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                        ANTANAS VINKUS

PATVIRTINTA

Sveikatos apsaugos ministerijos

1996 11 27 įsakymu Nr. 618

VALSTYBINĖS HIGIENINĖS KONTROLĖS NUOSTATAI

Bendroji dalis

1. Valstybinė higieninė kontrolė (toliau – VHK) – tai visuomenės sveikatos priežūros sistema, kai tikrinami fiziniai ir juridiniai asmenys, ar jie reikiamai vykdo visuomenės sveikatos saugą, visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktus bei taiko priemones trūkumams pašalinti.

2. VHK-ę vykdo tretinio Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) veiklos organizavimo lygio įstaiga – Valstybinė higienos inspekcija prie Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (toliau – VHI) ir antrinio LNSS veiklos organizavimo lygio įstaigos – Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai (toliau – VHK įstaigos). VHK nuostatus, jų pakeitimus ir papildymus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.

3. VHK gali dalyvauti ir kitos tretinio Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos organizavimo lygio įstaigos šių nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagrindiniai VHK įstaigų uždaviniai ir funkcijos

Uždaviniai

4. VHI ir kitų tretinio LNSS veiklos organizavimo lygio įstaigų pagrindiniai uždaviniai, dalyvaujant VHK:

1) higieninės kontrolės metodų tobulinimas;

2) nekenksmingumo sveikatai rodiklių ir reikalavimų reglamentavimas;

3) vadovaujamųjų nurodymų, organizacinių tvarkomųjų dokumentų rengimas;

4) pavojaus ir žalos sveikatai ribojimo priemonių sistemos tvarkymas.

5. Antrinio LNSS veiklos organizavimo lygio visuomenės sveikatos centrų ir jų filialų pagrindiniai uždaviniai, dalyvaujant VHK:

1) užtikrinti visuomenės sveikatos esamo lygio palaikymą ir stiprinimą teisės aktais nustatytomis priemonėmis;

2) užtikrinti žalos ir pavojaus sveikatai veiksnių prevenciją, naudojant poveikio priemones;

3) planuoti visuomenės sveikatos saugos veiklą;

4) tikrinti, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymų, vykdo teisės aktų, kuriais siekiama saugoti gyventojų sveikatą, reikalavimus.

Funkcijos

6. Kontroliuoti pavojaus ir žalos sveikatai ribojimo priemonių įgyvendinimą, saugant gyventojų sveikatą nuo užkrečiamų ir neinfekcinių susirgimų, kuriuos sukelia kenksmingi žmogaus sveikatai fizikiniai, cheminiai, biologiniai, psichologiniai ir kiti veiksniai:

1) geriamasis vanduo, jo tiekimas, gamtinė ir gyvenamoji aplinka, vandens telkiniai, rekreacijos zonos, žmonių migracija, ūkinė-komercinė ir kitokia veikla, teikiamos paslaugos ir procedūros, darbo aplinka;

2) žmonių maitinimas, maisto produktai, maisto pakuotė, jų gamyba, pardavimas, transportavimas, sandėliavimas, įvežimas į Lietuvos Respubliką;

3) tabakas ir alkoholis, jo poveikis sveikatai;

4) vaikų ir jaunimo mokymas, auklėjimas;

5) cheminės, biologinės ir radioaktyvios medžiagos (priemonės), žaliavos, jų saugojimas, prekyba, naudojimas ir nukenksminimas, perdirbimas, transportavimas, įvežimas į Lietuvos Respubliką;

6) ne maisto prekės, technika, įranga, gamybos priemonės, statybinės medžiagos, jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, jų gamyba, eksploatavimas, pardavimas, transportavimas, laikymas ir sandėliavimas, įvežimas į Lietuvos Respubliką;

7) karių, vidaus reikalų pareigūnai, nuteistieji, gyvenamoji ir darbo aplinka;

8) sveikatos priežiūros įstaigų veikla.

7. VHK pareigūnų pagrindinės funkcijos vykdant pavestus uždavinius:

1) įvertinti, kaip laikomasi sveikatos priežiūros įstatymų ir teisės aktų, norminių dokumentų reikalavimų, rengti ir leisti tvarkomuosius dokumentus (pvz.: nutarimus, sprendimus, potvarkius, įsakymus, nurodymus ir kt.);

2) išduoti leidimus naudoti žemės sklypus, statybos ir rekonstrukcijos darbams, diegti receptūras, naujas žaliavas, technologijas, gamybos priemones, realizuoti prekes, vartojimo reikmenis;

3) duoti privalomus nurodymus, kad būtų vykdomi visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimai, ir taikyti sankcijas fiziniams ir juridiniams asmenims, nevykdantiems visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimų;

4) analizuoti VHK veiksmų efektyvumą, koreguoti savo darbo metodus, teikti motyvuotus siūlymus savivaldybėms, apskričių valdytojams, Vyriausybei dėl įstatymų ir kitų teisės aktų papildymo ir pakeitimo;

5) drausti įvežti į Lietuvos Respubliką maisto produktus, žaliavas ir kitas prekes, neatitinkančias Lietuvos higienos normų reikalavimų;

6) riboti žmonių ir transporto įvažiavimą į Lietuvos Respubliką, vykdant medicinines karantino priemones;

7) riboti kenksmingų žmogaus sveikatai maisto ir kitų produktų, žaliavų naudojimą ir prekybą;

8) sustabdyti objektų eksploataciją ar atskiras veiklos rūšis, jei tai kenkia žmonių sveikatai ir nevykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai;

9) nušalinti sergančius užkrečiamomis ligomis arba užkrato nešiotojus nuo darbo;

10) išduoti leidimus ekonominei veiklai, produkcijos, žaliavų realizavimui, kai turima patikimų duomenų, jog tai nepakenks žmogaus sveikatai;

11) drausti gaminti, realizuoti, reklamuoti prekes, paslaugas, naudoti žaliavas, jei jos kenkia žmonių sveikatai ar (ir) pažeidžiami Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai;

12) reikalauti laikinai izoliuoti sergančiuosius užkrečiamomis ligomis;

13) reikalauti atlikti dezinfekciją, deratizaciją, dezinsekciją;

14) reikalauti pasitikrinti sveikatą;

15) reikalauti atlikti profilaktinius skiepijimus ir kitas priešepidemines priemones;

16) drausti gyventi ir užsiimti ekonomine veikla pavojingose žmonių sveikatai ir gyvybei teritorijose;

17) reikalauti išklausyti higieninio mokymo kursą privaloma tvarka;

18) vykdyti kitas priemones, nustatytas įstatymuose, kituose teisės aktuose.

8. VHK įstaigų kompetencija vykdant pavestus uždavinius apima aplinkos higieną, atmosferos oro higieną, dirvožemio higieną, vandens tiekimo higieną, darbo higieną, mitybos higieną, karo higieną, vaikų ir paauglių higieną bei kitas higienos sritis.

Įstaigų, vykdančių VHK, pareigūnai

9. Įstaigų, vykdančių VHK, pareigūnai (toliau – pareigūnai) yra Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktais nustatyti asmenys:

1) Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas ir jo pavaduotojai;

2) apskrities vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas ir jo pavaduotojai;

3) valstybiniai gydytojai higienistai;

4) valstybinio gydytojo higienisto padėjėjai.

10. Pareigūnų skyrimo tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktai, o darbo tvarką nustato pareigūnų darbo reglamentas, kurį tvirtina Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba.

Pareigūnų teisės

11. Visi pareigūnai turi teisę:

1) bet kuriuo paros metu (pateikę tarnybinį pažymėjimą) be kliūčių lankytis objektuose ir teritorijose nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir nuosavybės formos. Įeiti į asmenų gyvenamąsias patalpas galima tik jiems sutinkant, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;

2) nemokamai imti higieninei ekspertizei geriamojo vandens, maisto produktų, medžiagų, gaminių ir kitus bandinius teisės aktais nustatyta tvarka ir kiekiais;

3) reikalauti ir gauti iš juridinių ir fizinių asmenų duomenis, dokumentus, vadovų žodinius ir raštiškus paaiškinimus, reikalingus kontroliuojamojo objekto higieninei ir epidemiologinei būklei įvertinti;

4) reikalauti iš juridinių ir fizinių asmenų, kad būtų pašalinti higienos norminių aktų pažeidimai, sustabdyta veikla ar prekių realizavimas, kai tai kenkia ar gali pakenkti žmonių sveikatai, vykdyti kitas sveikatos apsaugos priemones;

5) įstatymų numatyta tvarka uždrausti realizuoti ir vartoti maisto produktus, geriamąjį vandenį, naudoti kitus gaminius, sustabdyti gamybos technologijos linijas ir procesus, neleisti įvežti per sieną, transportuoti ir naudoti jonizuojančių spinduliavimo šaltinių, nuodingų cheminių ir biologinių medžiagių, taip pat nutraukti ūkinę ar kitą veiklą, keliančią pavojų gyventojų sveikatai ir gyvybei, ar (ir) kai nevykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai;

6) reikalauti nušalinti nuo darbo asmenis, galinčius platinti užkrečiamąsias ligas;

7) skirti administracines baudas pareigūnams ir piliečiams, pažeidusiems teisės aktus;

8) kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir piliečių, trukdančių vykdyti VHK, ir nevykdančių VHI pareigūnų teisėtų reikalavimų, nubaudimo administracine tvarka;

9) reikalauti hospitalizuoti užkrečiama liga sergančius ligonius, keliančius pavojų kitiems asmenims;

10) reikalauti atlikti dezinfekciją, deratizaciją, dezinsekciją;

11) reikalauti, kad radioaktyvaus ir cheminio užteršimo židiniuose būtų atlikti aplinkos, geriamojo vandens, maisto produktų, buities reikmenų, transporto priemonių bei darbo vietų nukenksminimo darbai, imtasi kitų profilaktikos priemonių;

12) patvirtinti ir išduoti juridinę galią turinčius informacinius dokumentus (pvz.: aktus, apžvalgas, pažymėjimus, pažymas, protokolus ir kt.), kuriuose nurodomi visuomenės teisės aktų pažeidimai ir nustatomi jų pašalinimo terminai, arba sustabdoma vienai parai ekonominė veikla ar prekių realizavimas, kai tai kenkia ar gali pakenkti žmonių sveikatai.

12. Lietuvos Respublikos apskričių vyriausieji valstybiniai gydytojai higienistai bei jų pavaduotojai, be išvardytų 11 punkte teisių, turi teisę patvirtinti ir išduoti tokius juridinę galią turinčius tvarkomuosius dokumentus:

1) sprendimą apie pastatų, įrengimų, pramonės įmonių statybos ar rekonstrukcijos objektų atitikimą standartams, techninėms sąlygoms ir higienos normoms;

2) leidimą – higienos pasą – nustatytų rūšių komercinei- ūkinei ar kitokiai veiklai;

3) leidimą (sertifikatą) realizuoti importinius maisto produktus (žaliavas) ir alkoholinius gėrimus;

4) sprendimą įrašyti chemines medžiagas į Nacionalinį potencialiai toksinių cheminių medžiagų registrą;

5) leidimą atsivežti, sandėliuoti nuodingus chemikalus (pesticidus) bei eksploatuoti jų sandėlius ir beicavimo punktus;

6) pažymėjimą apie pirmosios medicininės pagalbos teikimo ar higieninio elgesio įgūdžius;

7) nutarimą sustabdyti pastatų, įrenginių statybos, rekonstrukcijos ir projektavimo, technologijų, technologinių reglamentų rengimo, įrengimų konstravimo bei produkcijos gamybosdarbus, jei pažeidžiami higienos normatyvinių aktų reikalavimai ar (ir) nevykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai;

8) nutarimą sustabdyti (arba uždrausti naudoti) išteklių gamybą, pramonės, energetikos, transporto, žemės ūkio, ryšių objektų, hidrotechnikos ir komunalinio ūkio įrenginių, viešojo maitinimo, prekybos, mokslo ir mokymo, vaikų, poilsio, sveikatos apsaugos įstaigų, sanatorijų, kultūros, sporto, buities aptarnavimo ir kitų objektų, technologinių procesų, įrengimų eksploataciją, darbų vykdymą, darbo įrankių naudojimą, jei pažeidžiami normatyvinių aktų reikalavimai arba jei jų ūkinė ar kitokia veikla gali pakenkti žmonių sveikatai;

9) nutarimą uždrausti žmonėms gyventi ir (ar) užsiimti žemės ūkio ar kita ūkine veikla pavojingoje žmonių sveikatai ir gyvybei teritorijoje;

10) sprendimą uždrausti gaminti, realizuoti, naudoti neįregistruotas, neturinčias sertifikatų chemines medžiagas (ir imunobiologinius preparatus), maisto produktus, buities, gamybos ir kitus reikmenis bei produkciją;

11) sprendimą uždrausti gaminti ir platinti (vartoti) augalų apsaugos, gyvulių augimo stimuliavimo ir reguliavimo priemones, polimerines ir statybines medžiagas, tarą, įpakavimo, skalbimo, valymo priemones, kosmetikos, parfumerijos produkciją ir kitas medžiagas, jei pagal reglamentuojančius dokumentus ar laboratorinių tyrimų duomenis, jos gali pakenkti žmonių sveikatai ar (ir) nevykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai;

12) leidimą vykdyti žemės sklypų naudojimo, statybos, rekonstrukcijos darbus, diegti receptūras, naujas žaliavas, technologijas, gamybos priemones, realizuoti prekes, vartojimo reikmenis;

13) išvadą (pažymėjimą) apie ūkinės-komercinės ir kitokios veiklos, prekių ir paslaugų kenksmingumą sveikatai;

14) sprendimą apie įmonės ar gaminio standarto (techninių sąlygų) atitikimą visuomenės sveikatos priežiūros norminių aktų reikalavimams;

15) sprendimą apie naujų rūšių žaliavų (tarp jų maisto produktų ir jų priedų), medžiagų ir jų gaminių atitikimą visuomenės sveikatos priežiūros norminių aktų reikalavimams.

13. Lietuvos Respublikos apskričių vyriausieji valstybiniai gydytojai higienistai bei jų pavaduotojai, be išvardytų 11 ir 12 punktuose teisių, turi teisę:

1) suteikti ribotas vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto teises kitiems Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pareigūnams ir specialistams, kuriuos pasitelkiama vykdyti VHK;

2) uždrausti įvežti į Lietuvos Respubliką tas žaliavas, gamybos priemones, prekes, produkciją, kurios įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos ir Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintus specialiuosius sąrašus ir kitus teisės aktus;

3) pasitelkti mokslinio tyrimo įstaigas (nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir nuosavybės formos) atlikti ekspertinius ir laboratorinius tyrimus, susijusius su sveikatos apsaugos priemonių įgyvendinimu;

4) įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines baudas pareigūnams bei piliečiams ir taikyti ekonomines sankcijas juridiniams asmenims bei piliečiams, pažeidusiems higienos norminių aktų reikalavimus ir nevykdantiems VHI reikalavimų;

5) įstatymų nustatyta tvarka kvotos, tardymo organams perduoti medžiagą dėl pareigūnų ir piliečių, pažeidusių higienos norminių aktų reikalavimus, sukėlusių pavojų gyventojų sveikatai ir gyvybei, patraukimo administracinėn, baudžiamojon ar civilinėn atsakomybėn;

6) reikalauti iš juridinių ir fizinių asmenų kompensuoti nuostolius, kurie buvo patirti dėl tų juridinių ir fizinių asmenų neteisėtos veikos ir yra susiję su nustatyto sąrašo užkrečiamųjų ligų, taip pat apsinuodijimo maistu, profesinių ligų ir epidemiologinių pavienių ir grupinių atvejų išaiškinimu;

7) nustatyti ir tvirtinti sąrašą įmonių, kurių ūkinė- komercinė ar kitokia veikla daro kenksmingą poveikį sveikatai, gyvenamosios ir darbo aplinkos kokybei;

8) skirti higieninę ekspertizę ir teisės aktų nustatyta tvarka tvirtinti jos išvadas;

9) iškviesti fizinio ar juridinio asmens įgaliotą atstovą į VHK atitinkamą padalinį, kad jis pateiktų reikalingus dokumentus administracinės bylos nagrinėjimui arba kad jam būtų įteikti tvarkomieji dokumentai;

10) taikyti ekonomines sankcijas įstatymų nustatyta tvarka.

14. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas ir jo pavaduotojai, be teisių, išvardytų 11, 12 ir 13 punktuose, turi ir kitas teises, kurias reglamentuoja jo nuostatai, patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijos, bei kiti teisės aktai.

Pareigūnų veiklos garantijos

17. Pareigūnai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei higienos norminiais aktais (Lietuvos higienos normomis, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto nutarimais ir pan.), šiais nuostatais.

18. Pareigūnų nutarimai ir reikalavimai yra privalomi visiems valstybiniams ir savivaldybių valdymo organams, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Higienos teisės pažeidimu laikomas viso higienos norminio akto arba bent vieno jo punkto nevykdymas.

19. Pareigūnai, priėmę šiais nuostatais reglamentuotą sprendimą, surašo Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos tvarkomąjį dokumentą ir su juo supažindina fizinį ar juridinį asmenį.

20. Pareigūnai, priėmę sprendimą sustabdyti įmonės veiklą ir surašę atitinkamos formos tvarkomąjį dokumentą, turi įsitikinti, ar jų sprendimas vykdomas. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, į pagalbą pasitelkiama policija.

21. Pašalinus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdyta fizinio ar juridinio asmens veikla, fizinis ar juridinis asmuo gali raštu kreiptis į atitinkamą pareigūną dėl leidimo atnaujinti sustabdytą veiklą. Leidimą dėl veiklos atnaujinimo pareigūnas privalo išduoti per 5 darbo dienas. Norėdamas gauti leidimą veiklai atnaujinti, fizinis ar juridinis asmuo užsako būtiną ekspertizę ar laboratorinius tyrimus. Išlaidas organizacijai (ekspertams), atlikusiems ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, apmoka fizinis ar juridinis asmuo, kuriam reikalingas leidimas veiklai atnaujinti.

Pareigūnų atsakomybė

22. Už atitinkamos VHK įstaigos veiklą atsako tos teritorijos vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas.

23. Kiekvienas pareigūnas asmeniškai atsako už savo tarnybinius veiksmus ir sprendimus, o jo padaryta materialinė žala fiziniam ar juridiniam asmeniui atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

24. Visų pareigūnų sprendimai gali būti skundžiami teismui. Pareigūnų veiksmų apskundimas visais atvejais nesustabdo jų priimtų sprendimų vykdymo, jei teismas nenustato kitaip.

25. Skundus dėl pareigūnų elgesio ir etikos pažeidimų nagrinėja aukštesnysis pareigūnas pavaldumo tvarka. Jeigu pareigūnų teisės aktai prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, jie panaikinami pareigūnų darbo reglamento nustatyta tvarka.

26. Pareigūnai privalo išsaugoti autorinę, komercinę, technologinę ir valstybinę paslaptį be atskiro juridinių ar fizinių asmenų reikalavimo. Tais atvejais, kai fizinis ar juridinis asmuo kelia specialias sąlygas paslapčiai išsaugoti, būtina medžiaga nagrinėjama ir atitinkamas sprendimas priimamas VHI uždaro tipo skyriuje. Apie priimto sprendimo rezultatą visais atvejais informuojami atitinkami pareigūnai ir visuomenė.

27. Pareigūnai, netinkamai vykdę savo pareigas, gali būti peratestuojami, sprendžiant apie jų tinkamumą užimamoms pareigoms.

Pareigūnų atributai

28. Vyriausieji valstybiniai gydytojai higienistai bei jų pavaduotojai turi apvalius antspaudus su pareigų pavadinimu. Valstybiniai gydytojai higienistai bei jų padėjėjai turi keturkampius antspaudus su pareigų pavadinimu ir asmeniniu kodu. Vyriausieji valstybiniai gydytojai higienistai turi blankus nurodymams (reikalavimams) su pareigų pavadinimu ir kitais rekvizitais.

29. Pareigūnai turi nustatytos formos pažymėjimą ir privalo jį pateikti vykdydami savo pareigas.

_____________