LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ŽEMĖS MOKESČIO IR ŽEMĖS NUOMOS MOKESČIO 1992 METAIS
1992 m. spalio 5 d. Nr. 733
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. birželio 25 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo įsigaliojimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nustatyti, kad 1992 metais:
1.1. žemės mokestis skaičiuojamas nuo žemės ploto, suteikto nustatytąja tvarka iki 1992 m. liepos 1 d. ir įvertinto laikantis Žemės kainos, pagal kurią apskaičiuojamas žemės mokestis, nustatymo tvarkos (pridedama);
1.2. žemės nuomos mokestis imamas, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 13 d. nutarime Nr. 160 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio“ (Žin., 1992, Nr. 16-428), už iki 1992 m. liepos 1 d. nustatytąja tvarka įteisintas naudotis žemėnaudas pagal Valstybinio žemės kadastro duomenis. Už žemės sklypus, išnuomotus po 1992 m. liepos 1 d., nuomos mokestis imamas, jeigu žemė išnuomota ne žemės ūkio produkcijai gaminti;
1.3. žemės mokestis neimamas už:
1.3.2. nacionalinių parkų, regioninių parkų, kraštovaizdžio, kraštovaizdžio-kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių ir pedologinių draustinių teritorijoje ir jų apsaugos zonose esančią žemę, išskyrus žemės ūkio naudmenas, pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių užimtą žemę;
2. Žemės ūkio ministerija turi nurodyti atitinkamoms tarnyboms, kokia tvarka iki 1992 m. spalio 15 d. turi būti pateikti valstybinėms mokesčių inspekcijoms duomenys apie kiekvieno žemės naudotojo (savininko) žemės plotus ir jų piniginį įvertinimą.
3. Pavesti miestų ir rajonų valdyboms nustatyti žemės mokesčio ir žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo terminus.
4. Nustatyti, kad:
4.1. laiku nesumokėjus žemės nuomos mokesčio, už kiekvieną pavėluotą dieną imama 0,5 procento delspinigių;
4.2. žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas ir mokamas į biudžetą ta pačia tvarka, kaip ir žemės mokestis;
5. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 160 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio“ (Žin., 1992, Nr. 16-428), 3 punktą išdėstyti taip:
„3. Nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos mokestis neimamas už:
3.1. valstybinių rezervatų bei nacionalinių ir regioninių parkų teritorijoje esančių rezervatų žemę;
3.2. nacionalinių parkų, regioninių parkų, kraštovaizdžio, kraštovaizdžio-kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių ir pedologinių draustinių teritorijoje ir jų apsaugos zonose esančią žemės ūkio ir miškų ūkio įmonių žemę, išskyrus žemės ūkio naudmenas, pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių užimtą žemę;
3.7. valstybinių geležinkelio linijų, jų statinių bei specialiosios paskirties įrenginių ir jų sanitarinės apsaugos zonų, valstybinių automobilių kelių juostų žemę, aerouostų, skrydžių valdymo tarnybų, saugaus plaukiojimo įrangos užimtą žemę;
3.8. biudžetinėms įstaigoms, labdaros organizacijoms, sporto aikštynams ir sporto bazėms skirtą žemę;
3.13. reguliaraus gamtos aplinkos užterštumo stebėjimo ir jos taršos šaltinių kontrolės stočių ir postų žemę;
3.14. miestų, gyvenviečių nuotekų valymo įrenginių teritorijų su esančiomis prie jų dumblo laikymo aikštelėmis, nuotekų perpumpavimo stočių žemę;
6. Pavesti miestų ir rajonų valdyboms:
6.1. atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652) patvirtintas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir kitus normatyvinius aktus, ribojančius ūkinę veiklą, spręsti klausimus dėl žemės mokesčio ir žemės nuomos mokesčio lengvatų už žemės ūkio naudmenas, pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių užimtą žemę, nurodytą šio nutarimo 1.3.2 punkte, ir 1992 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 160 (šio nutarimo 5 punkto redakcija) 3.2 punkte išvardytose saugomose teritorijose;
7. Įpareigoti Paminklotvarkos departamentą iki 1992 m. spalio 15 d. parengti rekomendacijas dėl lengvatų teikimo už istorijos, archeologijos, architektūros, meno paminklų užimtą žemę.
8. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 22 „Dėl žemės mokesčio apskaičiavimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 4-124).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 733
priedas
Žemės kainos, pagal kurią apskaičiuojamas
žemės mokestis, nustatymo tvarka
1. Žemėnaudų, kurias asmenys įsigyja (susigrąžina arba perka) privatinėn nuosavybėn, žemės kaina nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 473 „Dėl perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo“ (Žin., 1992, Nr. 2-83) patvirtintą Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodiką. Šią kainą nustato žemėtvarkos specialistai, rengiantys žemės reformos žemėtvarkos projektus arba medžiagą, kurios reikia grąžinant arba parduodant žemės sklypus privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodų sklypeliams, individualiai statybai ir kitai ne žemės ūkio paskirčiai. Apskaičiuota nominali žemės kaina įrašoma Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre ir tikslinama pagal žemės kainos indeksavimo koeficientus. Pirkus žemės sklypus aukcione arba įsigijus juos perleidimo būdu, Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre įrašoma žemės įsigijimo kaina.
2. Kitų žemėnaudų žemės kaina priklauso nuo Valstybinio žemės kadastro duomenų (žemės ploto pagal žemės naudmenas, žemės našumo balo, žemės naudotojo ūkinės veiklos pobūdžio ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų).
3. Jeigu žemės ūkio naudmenų našumo balas neapskaičiuotas pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką, nustatomas orientacinis žemės našumo balas:
3.2. miškų urėdijų turimoms žemėnaudoms ir į jas įsiterpusiems kitiems sklypams – vidutinis rajono žemės ūkio įmonių žemės našumo balas, sumažintas 30 procentų;
3.3. sodininkų bendrijų sklypams – vidutinis Lietuvos Respublikos ūkių žemės našumo balas, sumažintas 30 procentų (28 balai), išskyrus po 1991 m. sausio 1 d. sodininkų bendrijoms skirtus žemės sklypus, kuriems žemės našumo balas apskaičiuojamas skiriant žemę;
3.4. miestų ir miesto tipo gyvenviečių administracinėje teritorijoje esantiems žemės sklypams – vidutinis rajono arba gretimo ūkio žemės našumo balas.
Kai žemės sklypo dirvožemio savybės labai skiriasi nuo vidutinės ūkio, rajono arba Lietuvos Respublikos dirvožemių charakteristikos, tokio sklypo žemės našumo balą nustato Valstybinis žemėtvarkos institutas pagal dirvožemio tyrimo duomenis.
4. Bazinė žemės sklypo kaina apskaičiuojama žemės normatyvinę kainą, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 473 patvirtintos Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodikos 1 priedą, dauginant iš šių koeficientų:
4.1. kai žemės sklypus naudoja žemės ūkio įmonės, privatūs ūkiai, sodininkų bendrijos, gyventojai asmeniniam ūkiui, daržininkystei ir sodininkystei, tarnybinėms žemės daloms, kiti asmenys – žemės ūkio produkcijai gaminti:
žemės ūkio naudmenoms, pastatams, kiemams, keliams, žuvininkystės tvenkiniams skirta žemė – 1;
kita žemė – 0,1.
Jeigu šie žemės sklypai yra mieste ar miesto tipo gyvenvietėje, jų kaina dauginama iš šio miesto (miesto tipo gyvenvietės) kompleksinio urbanistinio-ekologinio koeficiento;
4.2. kai žemės sklypai mieste ir miesto tipo gyvenvietėje naudojami arba skirti gyvenamųjų namų valdoms ar kitai ne žemės ūkio paskirčiai, – iš nustatyto šiam miestui (miesto tipo gyvenvietei) koeficiento urbanizuotų teritorijų socialiniam- gamybiniam potencialui įvertinti ir kompleksinio urbanistinio- ekologinio koeficiento;
4.3. kai žemės sklypai kaimo gyvenvietėse naudojami privačių namų valdoms arba skirti individualiai statybai, – iš šioms gyvenvietėms nustatyto koeficiento socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti;
5. Bazinė žemės ūkio paskirties žemės kaina dauginama iš šių pataisos koeficientų (skaičiuojama tik žemės plotams, kuriems taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos):
5.1. intensyvaus sukarstėjimo zonoje:
II grupės žemei – 0,9;
III grupės žemei – 0,7;
IV grupės žemei – 0,6;
6. Valstybinės žemės kaina įrašoma rajono (miesto) Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre nustatytąja tvarka suteiktoms naudotis (išnuomotoms) žemėnaudoms ir tikslinama atsižvelgiant į žemės kainos indeksavimo koeficientus. Pakitus šio kadastro rodikliams, turintiems įtakos žemės kainai, ją nustato ir tikslina žemėtvarkos projektus rengiantys institutai (kai žemėnaudos suformuojamos šiuose projektuose) ir rajonų (miestų) žemėtvarkos tarnybos.