LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL ŠVIEŽIOS PAUKŠTIENOS TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO

2000 m. gruodžio 14 d. Nr. 356

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1076 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo ir acquis įgyvendinimo priemonių 1999 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 83-2473) patvirtintą Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių 1999 metų planą (priemonės kodas 3.4.2.4-T-A4),

1. Tvirtinu Šviežios paukštienos techninį reglamentą (pridedama).

2. Nustatau, kad Šviežios paukštienos techninio reglamento nuostatos taikomos nuo 2001 m. balandžio 1 d., o 13 ir 14 punktų – nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                  KĘSTUTIS KRISTINAITIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2000 12 14 įsakymu Nr. 356

ŠVIEŽIOS PAUKŠTIENOS TECHNINIS REGLAMENTAS

1. BENDROSIOS NUOSTATOS IR TAIKYMO SRITIS

1. Šis dokumentas nustato privalomuosius kokybės reikalavimus Lietuvoje pagamintai arba importuotai paukštienai (CN prekybos kodas 0207), skirtai perdirbti ar pateikti į rinką, siekiant, kad ji būtų nekenksminga ir tinkama žmonių maistui.

2. Šviežios paukštienos techninis reglamentas taikomas gabalais pjaustytai paukštienai (vištų, ančių, žąsų, kalakutų, perlinių vištų) ar skerdenėlėms.

3. Techninis reglamentas parengtas atsižvelgiant į šiuos dokumentus:

3.1. Europos Tarybos 1990 m. birželio 26 d. reglamentą Nr. 1906/90/EEC dėl tam tikrų paukštienos pateikimo į rinką standartų;

3.2. Europos Komisijos 1991 m. birželio 5 d. reglamentą Nr. 1538/91/EEC, nustatantį išsamias taisykles įdiegiant reglamentą Nr. 1906/90/EEC dėl tam tikrų paukštienos pateikimo į rinką standartų.

4. Šiame dokumente neteikiami reikalavimai, jau reglamentuoti ženklinimo taisyklėmis ar kitais Lietuvos teisės aktais bei higienos normomis.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Paukštiena – paukščio mėsa, kuri nebuvo apdorota kitaip nei šalčiu.

Šviežia paukštiena:

atšaldyta paukštiena – atvėsinta, bet nesustingdyta paukštiena, laikoma ne žemesnėje kaip minus 2 °C ir ne aukštesnėje kaip plius 4 °C temperatūroje;

sušaldyta paukštiena – paukštiena, kuri po įprastinių skerdimo procedūrų sušaldoma kaip galima greičiau ir laikoma ne aukštesnėje kaip minus 12 °C temperatūroje;

giliai sušaldyta paukštiena – paukštiena, laikoma ne aukštesnėje kaip minus 18 ° C temperatūroje.

Skerdenėlė – paskersto paukščio kūnas, nuleidus kraują nupeštas ir išdarinėtas: širdies, kepenų, trachėjos, plaučių, stemplės, gūžio, raumeninio skrandžio, inkstų, kojų žemiau kulnies sąnario ir galvos pašalinimas nebūtinas. Skerdenėlės skirstomos į:

vištų (Gallus domesticus):

viščiukas broileris;

jauniklis viščiukas – tai viščiukas, kurio skerdenėlė sveria mažiau kaip 750 g (be valgomų subproduktų – širdelių, kepenų, galvų ir kojų);

višta;

kalakutų (Meleagris gallopavo dom.):

kalakučiukas;

kalakutas;

ančių (Anas platyrhynchos dom., cairina muschata):

ančiukas;

antis;

žąsų (Anser anser dom.):

žąsiukas: riebalų sluoksnis per visą skerdenėlę yra plonas ar vidutinio storio;

žąsis: riebalų sluoksnis per visą skerdenėlę yra vidutinio storio arba storas; jaunos žąsies riebalai gali turėti specifinę spalvą, jei ji buvo specialiai šerta;

perlinių vištų (Numida meleagris domesticus):

jauna perlinė višta;

perlinė višta.

Šie terminai taikomi abiejų lyčių paukščiams. Jaunų paukščių (viščiukų, ančiukų, žąsiukų, kalakučiukų, jaunų perlinių vištų) krūtinkaulio ketera yra lanksti (nesukaulėjusi); vištų, kalakutų, ančių, žąsų, perlinių vištų krūtinkaulio ketera yra tvirta (sukaulėjusi).

Gabalais supjaustyta paukštiena:

pusė – išilgai stuburo ir krūtinės kaulo perpjauta skerdenėlė;

ketvirtis – skersai perpjauta skerdenėlės pusė;

neatskirtos kojos – abi kojos, sujungtos nugaros dalimi, su uodega arba be jos;

krūtinėlė – krūtinkaulis ir abipus jo esanti dalis šonkaulių kartu su šalia esančiais raumenimis. Krūtinėlė gali būti pateikiama visa arba pusėmis;

koja – šlaunikaulis, blauzdikaulis ir šeivikaulis kartu su prigludusiais raumenimis. Pjūvis turi būti padarytas per sąnarius (pav. 1);

koja su dalimi nugaros – nugaros masė neturi viršyti 25 % visos gabalo masės;

šlaunelė – šlaunikaulis ir prie jo prigludę raumenys. Pjūvis turi būti padarytas per sąnarius (pav. 1);

blauzdelė – blauzdikaulis ir šeivikaulis kartu su prigludusiais raumenimis. Pjūvis turi būti padarytas per sąnarius (pav. 2);

sparnas – žastikaulis, stipinkaulis ir alkūnės kaulas su prigludusiais raumenimis. Kalakutų sparnų žastikaulis ar stipinkaulis/alkūnės kaulas kartu su prigludusiais raumenimis gali būti pateikti atskirai. Galiukas gali būti pašalintas. Pjūvis turi būti padarytas per sąnarius;

neatskirti sparnai – abu sparnai, sujungti dalimi nugaros, kurios masė neturi viršyti 45 % viso gabalo masės;

krūtinėlės filė – visa ar pusė krūtinėlės raumenų be kaulų, t. y. be krūtinkaulio ir šonkaulių. Kalakuto krūtinėlėje gali būti tik gilus krūtininis raumuo;

krūtinėlės filė su raktikauliu ir krūtinkaulio kremzle – krūtinėlės filė su raktikauliu ir krūtinkaulio kremzle. Raktikaulio ir kremzlės masė turi neviršyti 3 % viso gabalo masės. Krūtinėlė ir krūtinėlės filė gali būti su oda arba be jos. Apie tai turi būti nurodyta etiketėje;

įpakuota paukštiena – paukštiena vienetinėje pakuotėje;

žąsų ir ančių kepenys:

žąsų arba ančių rūšių (Cairina muschata ir Anas platyrhynchos dom.), kurios buvo auginamos siekiant sukelti riebalinę kepenų ląstelių hipertrofiją, kepenys.

Prieš išimant kepenis nuleidžiamas kraujas, o kepenys turi būti vienodos spalvos.

Kepenų masė:

anties kepenys – ne mažiau kaip 300 g neto masės;

žąsies kepenys – ne mažiau kaip 400 g neto masės.

Teikimas į rinką – paukštienos teikimas parduoti arba teikimas nemokamai trečiajam asmeniui (galutiniam vartotojui arba bet kuriam tarpininkui, kuris teikia paukštieną galutiniam vartotojui), taip pat paukštienos laikymas ketinant pateikti ją trečiajam asmeniui, išskyrus bandinių teikimą kontrolės įstaigoms atlikti tyrimus.

Partija – vieno nepertraukiamo gamybos ciklo metu paruošta paukštiena.

Partijos dydis – pakuočių kiekis partijoje.

Pirminė pakuotė – gamintojo vienetinėje taroje įpakuota paukštiena.

Defektinis produkcijos vienetas – mėginio vienetas, kuris neatitinka tam tikro standarto ar reikalavimų.

Priėmimo rodiklis – didžiausias leistinas defektinių produkcijos vienetų skaičius mėginyje, kai dar galima laikyti, kad ta partija atitinka nustatyto standarto reikalavimus.

Atmetimo rodiklis – mažiausias defektinių produkcijos vienetų skaičius mėginyje, kai laikoma, kad ta partija neatitinka nustatyto standarto reikalavimų.

III. TEIKIMAS Į RINKĄ

5. Į rinką teikiamos skerdenėlės gali būti:

5.1. pusiau išskrostos, iš kurių neišimta širdis, kepenys, plaučiai, raumeninis skrandis, gūžys ir inkstai. Jei galva nešalinama, bet kurios rūšies skerdenelėje gali būti palikta trachėja ir stemplė;

5.2. visiškai išskrostos, su subproduktais, arba be jų.

Į rinką teikiami šie subproduktai (įpakuoti ir įdėti į visiškai išskrostos skerdenėlės vidų): širdis, raumeninis skrandis, kepenys bei visi kiti maistui tinkami subproduktai. Kepenys – be tulžies pūslės, raumeninio skrandžio turinys pašalintas, be raginio dangalo. Širdis gali būti su perikardiniu maišeliu arba be jo. Jei kaklas nėra atskirtas nuo skerdenėlės, jis nelaikomas subproduktu.

6. Gamintojo įpakuotos sušaldytos arba giliai sušaldytos paukštienos teikimas į rinką:

6.1. Gamintojo įpakuota paukštiena gali būti klasifikuojama pagal masę:

6.1.1. pakuotė, kurioje yra viena paukštienos skerdenėlė;

6.1.2. pakuotė, kurioje yra vienas ar keli tos pačios rūšies ar pobūdžio pjaustytos paukštienos gabalai.

6.2. Ant kiekvienos pakuotės turi būti nurodyta produkto neto masė.

6.3. Atsižvelgiant į neto masę, gamintojo įpakuota paukštiena gali būti skirstoma į tokias masės kategorijas:

6.3.1. skerdenėlės:

iki 1100 g. Smulkiau galima klasifikuoti į klases kas 50 g (1050 – 1000 – 950 ir t. t.);

1100 – 2400 g (neįskaitant 2400). Smulkiau galima klasifikuoti į klases kas 100 g (1100 – 1200 – 1300 ir t. t.);

2400 g ir daugiau. Smulkiau galima klasifikuoti į klases kas 200 g (2400 – 2600 – 2800 ir t. t.);

6.3.2. gabalais supjaustyta paukštiena:

iki 1100 g (neįskaitant 1100). Smulkiau galima klasifikuoti į klases kas 50 g (1050 – 1000 – 950 ir t. t.);

1100 g ir daugiau. Smulkiau galima klasifikuoti į klases kas 100 g (1100 – 1200 – 1300 ir t. t.).

6.4. Gamintojo įpakuota paukštiena turi atitikti šiuos reikalavimus:

6.4.1. faktinė pirminių pakuočių masių suma turi būti ne mažesnė už neto masę;

pirminių pakuočių, kurių neigiama paklaida didesnė už leistiną neigiamą paklaidą (6.8 punktas), skaičius turi atitikti 6.9 punkto reikalavimus.

Draudžiama rinkoje realizuoti gamintojo įpakuotą paukštieną, jei neigiama masės paklaida yra daugiau nei du kartus didesnė už leistiną.

6.5. Gamintojo įpakuotos paukštienos kontrolė atliekama dviem svėrimo būdais:

6.5.1. nustatant faktinę kiekvienos pirminės pakuotės masę;

6.5.2. nustatant faktinę vidutinę pirminių pakuočių mėginio masę.

Gamintojo įpakuotos paukštienos partija priimama, jei šių abiejų tikrinimų rezultatai atitinka priėmimo rodiklį, nurodytą 6.9 punkte, ir priėmimo kriterijų, nurodytą 6.10 punkte.

6.6. Gamintojo įpakuotos paukštienos partiją tyrimams turi sudaryti vienodos neto masės, vienos rūšies ar pobūdžio pirminės pakuotės (mėginio vienetai), įpakuotos iš esmės tokiomis pačiomis sąlygomis. Tiriamos partijos dydis nustatomas:

6.6.1. kai gamintojo įpakuota paukštiena tikrinama įpakavimo linijos pabaigoje, kiekvienos partijos pakuočių skaičius turi būti lygus maksimaliam valandiniam gamybos našumui, be jokių partijos dydžio apribojimų;

6.6.2. kitais atvejais partijos dydis turi būti ne didesnis kaip 10 000 pakuočių.

6.7. Mėginys tyrimams, susidedantis iš nurodyto skaičiaus pirminių pakuočių, turi būti paimtas iš kiekvienos tiriamos partijos atsitiktinai:

Partijos dydis vnt.	Mėginio dydis vnt.
100-500	30
501-3200 (įskaitant)	50
Daugiau negu 3200	80

Jei tikrinamą partiją sudaro mažiau nei 100 pakuočių, tikrinamos visos pakuotės jų neardant.

6.8. Leidžiamos šios gamintojo įpakuotos paukštienos neigiamos paklaidos:

Neto masė g	Leistina neigiama paklaida g
	skerdenėlėms	paukštienos gabalams
Iki 1000	25	25
1100-2400 (neįskaitant)	50	50
2400 ir daugiau	100	100

6.9. Norint patikrinti kiekvienos pirminės pakuotės faktinę masę mėginyje, turi būti nustatoma minimali priimtina masė, kuri apskaičiuojama iš neto masės, nurodytos ant pakuotės, atimant leistiną neigiamą paklaidą. Pakuotės, kurių faktinė masė yra mažesnė už minimalią priimtiną masę, laikomos defektinėmis.

Gamintojo įpakuotos paukštienos partija priimama, jei defektinių vienetų skaičius mėginyje yra mažesnis ar lygus priėmimo rodikliui, ir nepriimama, jei defektinių vienetų skaičius mėginyje lygus ar didesnis už atmetimo rodiklį:

Mėginių skaičius vnt.	Defektinių vienetų skaičius
	Priėmimo rodiklis	Atmetimo rodiklis
30	2	3
50	3	4
80	5	6

6.10. Tikrinant faktinę vidutinę pirminių pakuočių mėginio masę, gamintojo įpakuotos paukštienos partija priimama, jei ši masė yra didesnė už žemiau nurodytą priėmimo kriterijų:

Mėginio dydis	Priėmimo kriterijus
30	x ≥ Qn – 0,503s
50	x ≥ Qn – 0,379s
80	x ≥ Qn – 0,295s

x – faktinė vidutinė gamintojo įpakuotos paukštienos pirminės pakuotės masė,

Qn – gamintojo įpakuotos paukštienos pirminės pakuotės neto masė,

s – pirminių pakuočių tikrųjų masių standartinis nuokrypis partijoje, kuris apskaičiuojamas pagal LST ISO 3534-1 „Statistika, terminai ir apibrėžimai, simboliai. 1-oji dalis. Tikimybių ir bendrieji statistikos terminai“ 1.23, 2.34 punktus.

IV. PAGRINDINIAI KOKYBĖS REIKALAVIMAI

7. Paukštienos skerdenėlės bei gabalais supjaustyta paukštiena skirstoma į A ir B klases.

8. Skerdenėlės turi būti:

8.1. nepažeistos;

8.2. švarios, be jokių matomų svetimkūnių, purvo ar kraujo;

8.3. be jokio pašalinio kvapo;

8.4. be kraujo dėmių ir kraujosrūvų, išskyrus mažas ir sunkiai pastebimas;

8.5. be išsikišusių sulaužytų kaulų.

9. Ant šviežios atšaldytos paukštienos neturi matytis jokių šaldymo pėdsakų.

10. A klasei priskiriamų paukštienos skerdenėlių ir gabalais supjaustytos paukštienos reikalavimai:

10.1. raumenys gerai išsivystę, krūtinė – gerai išvystyta, plati, ilga ir raumeninga, kojos – raumeningos. Riebalų sluoksnis ant viščiukų, jaunų ančių ar ančiukų ir kalakutų krūtinės, nugaros ir šlaunų turi būti plonas, vientisas. Ant vištų ir jaunų žąsų yra leidžiamas storesnis riebalų sluoksnis. Visą žąsies skerdenėlę turi dengti vidutinis ar storas riebalų sluoksnis;

10.2. gali būti likę kelios mažos plunksnelės, padaigos ir pūkeliai ant krūtinės, kojų, uodegos, pėdų sąnarių ir sparnų galiukų;

10.3. leidžiami pažeidimai, sutrenkimai ir spalvos pakitimai, jei jie maži, sunkiai pastebimi ir yra ne ant krūtinės ar kojų. Sparno galiuko gali nebūti. Sparnų galiukuose leidžiamas nežymus paraudimas;

10.4. sušaldytoje ar giliai sušaldytoje paukštienoje negali būti ryškių nušalimo žymių.

11. Paukštienos skerdenėlės, neatitinkančios A klasės reikalavimų, bet tinkančios žmonių maistui (atitinka 8 punkto reikalavimus), priskiriamos B klasei.

12. Tikrinant A klasės paukštieną, defektiniu vienetu laikomas toks mėginys, kai krūtinėlės filė kremzlių yra daugiau kaip 2% jos masės. Kremzlių masės procentas apskaičiuojamas nustatant masės santykį gramais: išimtos kremzlės / krūtinėlės filė su kremzle, ir padauginant gautą santykį iš šimto. Bendras defektinių vienetų skaičius turi būti ne didesnis už nurodytą 6.9 punkte priėmimo rodiklį. Tikrinant B klasės paukštieną leistinas mėginio defektinių vienetų skaičius gali būti 2 kartus didesnis už A klasės.

13. Leistinas maksimalus absorbuotos drėgmės kiekis vištienos skerdenėlėse:

13.1. Bendrasis drėgmės kiekis vištienos skerdenėlėje nustatomas pagal metodiką, aprašytą šio reglamento 2 ir 3 prieduose;

13.2. nustatytas bendrasis drėgmės kiekis turi neviršyti ribinių reikšmių, apskaičiuojamų pagal faktinį baltymų kiekį ir atvėsinimo būdą (2 priedas).

14. Vandens kiekio sumažėjimas atšildant vištieną nustatomas pagal metodiką, aprašytą šio reglamento 1 priede. Vandens kiekio sumažėjimas atšildymo metu neturi viršyti šių reikšmių:

14.1. atvėsinimas ore – 1,5 %;

14.2. atvėsinimas pučiant orą kartu su vandeniu – 3,3 %;

14.3. atvėsinimas panardinant į vandenį – 5,1 %.

V. TERŠALAI IR HIGIENOS REIKALAVIMAI

15. Cheminių teršalų koncentracija ir užterštumas radioaktyviaisiais izotopais privalo neviršyti nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 54-1998 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai“.

16. Bakterinis užterštumas turi neviršyti nurodyto Lietuvos higienos normoje HN 26-1998 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausias leistinas mikrobinio užterštumo lygis“.

17. Paukštiena gaminama, laikoma, gabenama ir teikiama į rinką laikantis Lietuvos higienos normos HN 15 „Maisto higiena. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimų.

18. Tara ir įpakavimo medžiagos turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 16 „Medžiagos ir gaminiai, kontaktuojantys su maisto produktais. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus.

VI. ŽENKLINIMAS

19. Paukštienos skerdenėlės ir gabalais supjaustyta paukštiena ženklinama Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

20. Papildomai turi būti nurodyti šie ženklinimo rekvizitai: specialusis ūkininkavimo būdas (jei, pavyzdžiui, paukščiai auginti ekologiname ūkyje ar kt.) ir vėsinimo būdas gamyboje.

Pav. 1. Pjūvis per šlaunies (ar klubo) sąnarį – šlaunelės/kojos atskyrimas nuo nugaros

Pav. 2. Pjūvis per kelio sąnarį – šlaunelės atskyrimas nuo blauzdelės

______________

1 priedas

VANDENS KIEKIO SUMAŽĖJIMAS VIŠTIENOS SKERDENĖLIŲ ATŠILDYMO METU

(Lašėjimo metodas)

1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas išlašėjusio vandens kiekiui nustatyti iš sušaldytos ar giliai sušaldytos vištienos skerdenėlės jos atšildymo metu. Nustatytas išlašėjęs vandens kiekis išreiškiamas procentais nuo sušaldytos ar giliai sušaldytos skerdenėlės bendros masės, įskaitant subproduktus. Jei vandens sumažėjimas, išreikštas procentais nuo skerdenėlės masės (įskaitant visus pakuotėje esančius subproduktus), viršija 6 punkte pateiktas reikšmes, tai rodo, kad gamybos metu buvo absorbuotas vandens perteklius. Aprašyta analizė negali būti taikoma vištienai, apdorotai polifosfatais ar panašiomis medžiagomis, kurios sulaiko drėgmę. Tokiomis medžiagomis apdorota vištiena turi būti tiriama šio reglamento 2 priede aprašytu metodu (Bendrojo vandens kiekio nustatymas vištienos skerdenėlėje).

2. Esmė

Sušaldyta ar giliai sušaldyta skerdenėlė, įskaitant subproduktus, atšildoma nustatytomis sąlygomis, kurios leidžia apskaičiuoti vandens kiekio sumažėjimą.

3. Priemonės

3.1. Svarstyklės, kuriomis galima sverti iki 5 kg ir kurių tikslumas ±1 g.

3.2. Pakankamo dydžio saugiai uždaromas plastiko maišelis skerdenėlei laikyti.

3.3. Vandens vonia su temperatūros (42 ± 2) °C reguliatoriumi skerdenėlei laikyti. Vandens tūris vonioje turi būti 8 kartus didesnis už tiriamąją skerdenėlę.

3.4. Filtravimo popierius arba absorbuojanti popierinė servetėlė.

4. Analizės metodika

4.1. Iš bendrojo paukštienos kiekio atsitiktinai paimama 20 skerdenėlių, kurios iki analizės pagal 4.2–4.11 punktus pradžios laikomos ne aukštesnėje kaip minus 18 °C temperatūroje.

4.2. Nuo pakuotės pašalinamas ledas arba vanduo. Tara su turiniu sveriama ±1 g tikslumu. Užrašoma masė M0.

4.3. Skerdenėlė su subproduktais išimama iš pakuotės. Pakuotė išdžiovinama ir pasveriama ±1 g tikslumu. Užrašoma masė M1.

4.4. Sušaldytos skerdenėlės ir subproduktų masė apskaičiuojama iš skirtumo M0 – M1.

4.5. Skerdenėlė (su subproduktais, jei yra) įdedama į stiprų vandeniui atsparų sandariai uždaromą plastikinį maišelį. Pilvas nukreiptas į maišelio dugną. Maišelis turi būti tokio ilgio, kad saugiai laikytųsi vandens vonioje, tačiau ne per platus, kad skerdenėlė negalėtų pajudėti iš vertikalios padėties. Subproduktai pilvo ertmėje turi būti sudėti į atskirą maišelį.

4.6. Maišeliai su skerdenėlėmis dedami į vandens vonią taip, kad skerdenėlės būtų apsemtos, o maišelio viršus liktų paviršiuje. Maišelio viršus atidaromas ir iš jo išleidžiama kiek galima daugiau oro. Maišeliai vandens vonioje turi laikytis vertikaliai, todėl, jei reikia, jie prilaikomi specialiais laikikliais arba į juos įdedama svarelių. Į maišelius negali patekti vandens. Jie neturi liesti vienas kito.

4.7. Maišeliai laikomi 42 ± 2 °C temperatūros vandens vonioje, nuolat juos judinant ar maišant vandenį, kol skerdenėlės terminis centras (giliausia krūtinės raumenų dalis, esanti prie krūtinkaulio – vištienai be subproduktų, ar subproduktų vidus – vištienai su subproduktais) pasiekia plius 4 °C temperatūrą (matuojama pasirinktinai dviejuose maišeliuose). Pasiekus plius 4 °C temperatūrą, skerdenėlė vandens vonioje ilgiau nelaikoma. Rekomenduojamas toks skerdenėlės, kuri buvo laikoma minus 18 °C temperatūroje, vandens vonioje laikymo laikas:

Masė g	Skerdenėlės su (be) subproduktais masė g	Reikalingas laikymo vonioje laikas min
		Vištiena be subproduktų	Vištiena su subproduktais
< 800	< 825	77	92
850	825–874	82	97
900	875–924	85	100
950	925–974	88	103
1 000	975–1 024	92	107
1 050	1 025–1 074	95	110
1 100	1 050–1 149	98	113
1 200	1 150–1 249	105	120
1 300	1 250–1 349	111	126
1 400	1 350–1 449	118	133

Skerdenėlės masei padidėjus 100 g, jos laikymo laikas vandens vonioje pailgėja 7 min. Jei per rekomenduojamą laiką dviejuose maišeliuose su skerdenėle nepasiekiama plius 4 °C temperatūra, tai atšildymo laikas pratęsiamas ir laikoma tol, kol pasiekiama plius 4 °C temperatūra.

4.8. Maišeliai su turiniu išimami iš vandens vonios, jų dugnas praduriamas, kad ištekėtų atšildymo metu atsiradęs skystis. Maišelis su turiniu paliekamas vienai valandai plius 18 – 25 ° C temperatūroje ištekėti visam skysčiui.

4.9. Atšildyta skerdenėlė išimama iš maišelių. Jei buvo, iš pilvo ertmės išimamas maišelis su subproduktais. Skerdenėlės vidus ar išorė apšluostoma filtravimo popieriumi ar popierine servetėle. Subproduktų maišelis praduriamas, kad ištekėtų skystis. Maišelis ir subproduktai taip pat rūpestingai nusausinami.

4.10. Skerdenėlė, subproduktai ir jų maišelis pasveriami ±1 g tikslumu. Užrašoma masė M2.

4.11. Maišelis, kuriame buvo subproduktai, pasveriamas ±1 g tikslumu. Užrašoma masė M3.

5. Rezultatų apskaičiavimas

Vandens kiekio sumažėjimas procentais, atsižvelgiant į sušaldytos ar giliai sušaldytos skerdenėlės masę, apskaičiuojamas pagal formulę:

6. Rezultatų įvertinimas

Jei atšildant dvidešimt paimtų skerdenėlių (4.1 punktas) vandens kiekio sumažėjimas viršija toliau nurodytas procentines reikšmes, tai rodo, kad skerdenėlės gamybos metu absorbavo didesnį nei leistina vandens kiekį.

Reikšmės:

vėsinimas ore – 1,5 %,

vėsinimas pučiant orą – 3,3 %,

vėsinimas panardinant – 5,1 %.

______________

2 priedas

BENDROJO DRĖGMĖS KIEKIO NUSTATYMAS VIŠTIENOS SKERDENĖLĖJE

(Cheminis metodas)

1. Taikymo sritis

Šis metodas taikomas nustatyti bendrąjį vandens kiekį sušaldytoje ar giliai sušaldytoje vištienoje. Metode aprašytas drėgmės ir baltymų kiekių nustatymas homogenizuotoje vištienos skerdenėlėje. Apskaičiuotas bendrasis drėgmės kiekis palyginamas su ribinėmis reikšmėmis, apskaičiuotomis pagal 6.4 punktą, ir nustatoma, ar gamybos metu nebuvo absorbuotas vandens perteklius. Jei analitikas įtaria, kad esama kokių nors medžiagų, kurios gali paveikti analizės rezultatus, reikia imtis atsargumo priemonių.

2. Sąvokos

Skerdenėlės mėginys tyrimams – tai vištienos skerdenėlė su kaulais, kremzlėmis ir subproduktais, esančiais skerdenėlėje.

3. Esmė

Drėgmės ir baltymų kiekis turi būti nustatomas pagal ISO (Tarptautinė standartizacijos organizacija) metodus arba kitus Lietuvoje aprobuotus metodus.

Didžiausias leidžiamas bendrasis drėgmės kiekis skerdenėlėje apskaičiuojamas remiantis skerdenėlės baltymų kiekiu, kuris yra susijęs su fiziologiniu drėgmės kiekiu.

4. Priemonės

4.1. Svarstyklės skerdenėlėms ir įpakavimo medžiagoms sverti, kurių tikslumas ne mažesnis kaip ±1 g.

4.2. Kirvis ar pjūklas skerdenėlei pjaustyti į tinkamus malti gabalus.

4.3. Mėsmalė ir maišyklė šaldytai ar greitai sušaldytai paukštienos skerdenėlei homogenizuoti.

PASTABA. Mėsmalė turi būti pakankamo galingumo, kad būtų galima sumalti šaldytą ar greitai sušaldytą mėsą ir kaulus iki homogeniško mišinio, koks yra gaunamas vartojant mėsmalę, į kurią įdėtas sietelis su 4 mm skersmens skylutėmis.

4.4. Įranga drėgmės kiekiui nustatyti pagal LST ISO 1442 aprašymą.

4.5. Įranga baltymų kiekiui nustatyti pagal LST ISO 937 aprašymą.

5. Analizės metodika

5.1. Vištienos kokybei nustatyti atsitiktinai parenkamos septynios skerdenėlės, kurios iki analizės pradžios pagal 5.5 ir 5.6 punktus neatšildomos.

Galima analizuoti visas septynias skerdenėles atskirai arba iš jų sudaryti sudėtinį bandinį.

5.2. Išėmus skerdenėles iš šaldytuvo, jos turi būti pradėtos tirti per valandą.

5.3. Nuo pakuotės pašalinamas ledas ir vanduo. Kiekviena skerdenėlė pasveriama ir išpakuojama. Skerdenėlė supjaustoma mažais gabaliukais, išpakuojami subproduktai, nuvalomas prilipęs ledas ir nustatomas supakuotos skerdenėlės ir įpakavimo medžiagos masių skirtumas P1 gramais.

Jei tiriamas septynių skerdenėlių sudėtinis bandinys, tai skerdenėlės paruošiamos ir jų bendroji masė P7 nustatoma analogiškai.

5.4. Visa skerdenėlė, kurios masė P1, sumalama mėsmale, kaip aprašyta 4.3 punkte (jei reikia, gerai sumaišoma maišykle), iki tokios homogeniškos konsistencijos, iš kurios būtų galima paimti reprezentatyvųjį bandinį.

Jei tiriamas sudėtinis bandinys, visos septynios skerdenėlės, kurių masė P7, sumalamos mėsmale, kaip aprašyta 4.3 punkte (jei reikia, gerai sumaišomos maišykle), iki tokios homogeniškos konsistencijos, iš kurios būtų galima paimti du reprezentatyviuosius bandinius.

5.5. Iš homogenišką konsistenciją turinčio bandinio paimamas mėginys ir nedelsiant pagal LST ISO 1442 nustatomas jo drėgmės kiekis a %.

5.6. Iš homogenišką konsistenciją turinčio bandinio paimamas mėginys ir nedelsiant pagal LST ISO 937 nustatomas azoto kiekis. Nustatytas azoto kiekis padauginamas iš koeficiento 6,25 ir apskaičiuojamas baltymų kiekis b %.

6. Rezultatų apskaičiavimas

6.1. Vienos skerdenėlės drėgmės kiekis W apskaičiuojamas pagal formulę aP1/100, o baltymų kiekis RP – formulę bP1/100. Rezultatai išreiškiami gramais.

Tiriant septynias skerdenėles, jų drėgmės kiekių (W7) ir baltymų kiekių (RP7) sumos apskaičiuojamos taip: tiriant sudėtinį bandinį, apskaičiuojamas dviejų mėginių vidutinis drėgmės kiekis a % ir vidutinis baltymų kiekis b %.

Septynių skerdenėlių drėgmės kiekis (W7) apskaičiuojamas pagal formulę aP7/100; baltymų kiekis (RP7) apskaičiuojamas pagal formulę bP7/100. Abiejų tyrimų rezultatai išreiškiami gramais.

6.2. Vidutinis drėgmės (WA) ir baltymų (RPA) kiekis apskaičiuojamas dalijant W7 ir RP7 iš septynių.

6.3. Teorinį fiziologinį drėgmės kiekį gramais, nustatytą šiuo metodu, galima apskaičiuoti pagal tokią formulę:

3,53 x RPA + 23.

6.4. Atvėsinimas:

6.4.1. atvėsinimas ore (kambario temperatūroje).

Jei gamybos metu techniškai neišvengiamas minimalus absorbuotas drėgmės kiekis siekia 2 %, tuomet aukščiausia leidžiama bendroji drėgmės kiekio (W0) riba gramais, nustatyta šiuo metodu, apskaičiuojama pagal formulę (įskaitant pasikliovimo ribas):

W0 = 3,65 x RPA + 42;

6.4.2. atvėsinimas pučiant orą.

Jei gamybos metu techniškai neišvengiamas minimalus absorbuotos drėgmės kiekis siekia 4,5 %, tuomet aukščiausia leidžiama bendrojo drėgmės kiekio (W0) riba gramais, nustatyta šiuo metodu, apskaičiuojama pagal formulę (įskaitant pasikliovimo ribas):

W0 = 3,79 x RPA + 42.

6.5. Jei septynių skerdenėlių vidutinis drėgmės kiekis (WA), apskaičiuotas pagal 6.2 punktą, neviršija pagal 6.4 punktą apskaičiuotos vertės (W0), tai tiriamosios paukštienos kokybė atitinka standartą.

______________

3 priedas

ABSORBUOTOS DRĖGMĖS KONTROLĖ GAMYBOJE

1. Mažiausiai vieną kartą per keturias darbo valandas tuoj pat po skerdenėlių išdarinėjimo ir subproduktų pašalinimo, prieš pirmąjį plovimą, nuo skerdenėlių išdarinėjimo linijos paimama 20 atsitiktinių skerdenėlių.

2. Jei reikia, nukertamas kaklas, paliekant su skerdenėle susijungusią kaklo odą.

3. Kiekviena skerdenėlė paženklinama ir pasveriama ±1 g tikslumu (masė M0).

4. Tiriamosios skerdenėlės vėl pakabinamos išdarinėjimo linijoje, kur toliau jos plaunamos, vėsinamos, varvinamos.

5. Po nuvarvinimo paženklintos skerdenėlės paimamos vėl, neleidžiant joms varvėti ilgiau už toje partijoje, iš kurios buvo paimti bandiniai, paukštieną.

6. Bandinys sudaromas iš 20 paženklintų skerdenėlių. Jos dar kartą pasveriamos ±1 g tikslumu (masė M1). Šio svėrimo ir ankstesnio svėrimo rezultatai užrašomi greta. Tyrimas negalioja, jei tiriama mažiau nei 20 skerdenėlių.

7. Iš skerdenėlių išimami žymekliai ir skerdenėlės supakuojamos.

8. Absorbuotas drėgmės kiekis procentais apskaičiuojamas iš skerdenėlių masės M1 po plovimo, atvėsinimo, varvinimo atimant pradinę skerdenėlių masę M0, skirtumą padalijant iš pirminio svorio M0 ir padauginant iš 100: [ (M1 – M0)x100]/M0.

9. Maksimaliai absorbuoto vandens kiekis neturi viršyti nurodytų reikšmių procentais (nuo pirminės skerdenėlių masės M0):

vėsinimas ore – 0,1 %,

vėsinimas pučiant orą – 2,0 %,

vėsinimas panardinant – 4,5%.

SUDERINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

direktorius

K. Lukauskas

______________