LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL BLINSTRUBIŠKIO MIŠKO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2007 m. gegužės 2 d. Nr. D1-242

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Blinstrubiškio miško gamtotvarkos planą (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui koordinuoti joms pavaldžių institucijų veiklą, įgyvendinant šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane numatytas priemones;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Dubysos regioninio parko direkcija;

2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Raseinių miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, kuriomis reikalinga finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, planavimą;

2.4. Aplinkos ministerijos Miškų departamentui pateikti pasiūlymus dėl šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane numatyto valstybės įmonės Raseinių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto pakeitimo finansavimo iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos.

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. D1-242

BLINSTRUBIŠKIO MIŠKO GAMTOTVARKOS PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Blinstrubiškio miško gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas Blinstrubiškio miško paukščių apsaugai svarbiai teritorijai (toliau – PAST) vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711), nuostatomis. Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPAID/113516/D/SV/LT ekspertai, detaliai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia jiems pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje adresu: www. am. lt/gamtotvarka.

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Blinstrubiškio miško paukščių apsaugai svarbi teritorija sutampa su Blinstrubiškio miško biosferos poligonu, kurio ribų planas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-531 (Žin., 2005, Nr. 134-4836). Blinstrubiškio miško biosferos poligonui paukščių apsaugai svarbios teritorijos (toliau – PAST) statusas suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 819 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 92-3635).

3. Blinstrubiškio miško PAST plotas yra 2215,34 ha. Jis plyti Kauno apskrities Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje. Ši teritorija yra ne tik miško teritorija, bet apima visą Blinstrubiškio mišką. Teritoriją supa dirbami laukai, ganyklos, keli nedideli kaimai ir gyvenvietės. Teritorijoje vyrauja spygliuočių miškai, kurie sudaro 65,7% bendro ploto. Mišrūs miškai sudaro 13,1%, gryni lapuočių miškai ir pereinamųjų stadijų miškai bei krūmynai užima po 8,8% bendro ploto. Teritorijoje taip pat yra įsiterpusių dirbamos žemės ir ganyklų fragmentų. Vandens telkiniai sudaro tik 0,13% visos teritorijos.

4. Blinstrubiškio miške ir šalia esančiuose žuvininkystės tvenkiniuose buvo užregistruota 17 perinčių paukščių rūšių, įrašytų į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau – Paukščių direktyva) I priedą. Svarbiausia čia gyvenanti rūšis yra jūrinis erelis (Haliaetus albicilla), kurio apsaugai yra įsteigtas biosferos poligonas. Pastaraisiais metais Blinstrubiškio miške gyvena 3 jūrinių erelių poros. Nors kitų šešiolikos I priedo rūšių populiacijos yra palyginus mažos, tačiau griežlių (Crex crex) (10 griežiančių patinų), gervių (Grus grus) (iki 10 porų) ir juodųjų meletų (Dryocopus martius) (iki 5 perinčių porų) vietinės populiacijos yra svarbios jų nacionalinių populiacijų palankaus apsaugos statuso užtikrinimui.

5. Pagrindinės grėsmės saugomoms paukščių rūšims yra įprasta miškų ūkio veikla, ypač miško kirtimas pavasario ir vasaros laikotarpiu, trikdymas ar net baidymas lizdavietėse ir maitinimosi vietose, galima rekreacijos plėtra.

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Pagrindinis šio Gamtotvarkos plano tikslas – numatyti priemones užtikrinti palankią jūrinių erelių perinčios populiacijos būklę Blinstrubiškio miške, išlaikant pastovų 3 perinčių porų skaičių.

7. Gamtotvarkos plano uždaviniai:

7.1. Sudaryti saugių jūrinių erelių perėjimui vietų tinklą.

7.2. Gerinti sąlygas sėkmingam jūrinių erelių perėjimui ateityje.

7.3. Mažinti žmonių keliamą trikdymą.

7.4. Reguliuojant plėšrūnų ir varninių paukščių skaičių, mažinti jų daromą žalą jūriniams ereliams.

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

8. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakingos institucijos	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai^1
1. Sudaryti saugių jūrinių erelių perėjimui vietų tinklą	1.1. Pakoreguoti VĮ Raseinių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą pažymint jūrinių erelių apsaugai skirtus tvarkymo plotus: jūrinių erelių veisimosi vietas (1 tvarkymo plotas), kuriose nebūtų vykdomi pagrindiniai miško kirtimai, ir jūrinių erelių veisimosi vietų apsaugos zonas (2 tvarkymo plotas), kuriose pagrindiniai miško kirtimai ir medienos ištraukimas nebūtų vykdomi vasario-liepos mėnesiais	Aplinkos ministerijos Miškų departamentas, VĮ Raseinių miškų urėdija	2008–2009 metai	I
2. Gerinti sąlygas sėkmingam jūrinių erelių perėjimui ateityje	2.1. Atrinkti jūriniams ereliams perėti tinkamus medžius ir juos pažymėti (3 tvarkymo plotas)	Dubysos regioninio parko direkcija	2007, 2009, 2011, 2013, 2015 metai	II
	2.2. Plynų ar kitokių kirtimų metu palikti pažymėtus neiškirtimui medžius, tinkamus jūriniams ereliams perėti (3 tvarkymo plotas)	VĮ Raseinių miškų urėdija	2007–2016 metai	I
	2.3. Paaiškinti miško naudotojams jūrinių erelių apsaugos poreikius ir kokie medžiai yra tinkamiausi jiems perėti (surengti 2 susitikimus su miško naudotojais)	Dubysos regioninio parko direkcija	2008, 2012 metai	II
	2.4. Parinkti optimalias vietas ir iškelti 6 dirbtinius lizdus jūrinių erelių veisimuisi išskirtuose plotuose (1 tvarkymo plotas), kur natūralių lizdų nėra arba jie nežinomi	Dubysos regioninio parko direkcija	2007–2008 metai	III
3. Mažinti žmonių keliamą trikdymą	3.1. Vykdant reguliarią inspekcinę veiklą, užtikrinti, kad jūriniai ereliai maitinimosi ir susitelkimo vietoje – Paupio žuvininkystės tvenkiniuose – nebūtų trikdomi (šaudomi, baidomi) ištisus metus	Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas	2007–2016 metai	II
	3.2. Pateikti Raseinių rajono savivaldybei pasiūlymą dėl lankymosi miškuose apribojimų ir įrengti miško kelių užtvaras, kad kovo-liepos mėn. miško keliais, esančiais 1 ir 2 tvarkymo plotuose, nevažinėtų lankytojai. Pastatyti eismo apribojimui skirtus 5 ženklus	Dubysos regioninio parko direkcija, VĮ Raseinių miškų urėdija	2007–2008 metai	II
	3.3. Teritorijoje įrengti 2 informacinius stendus apie teritorijos gamtines vertybes ir jūrinių erelių jautrumą trikdymui	Dubysos regioninio parko direkcija, VĮ Raseinių miškų urėdija	2007–2008 metai	I
	3.4. Informuoti vietos bendruomenę apie jūrinių erelių biologiją ir jų apsaugos poreikius (surengti 2 susitikimus su vietos bendruomene ir žemės naudotojais)	Dubysos regioninio parko direkcija	2007, 2009 metai	III
	3.5. Parengti ir išleisti informacinį lankstinuką apie PAST	Dubysos regioninio parko direkcija	2008 metai	II
4. Reguliuojant plėšrūnų ir varninių paukščių skaičių, mažinti jų daromą žalą jūriniams ereliams	4.1. Sudaryti sutartis su medžioklės plotų naudotojais, kad būtų imtasi priemonių sumažinti vietines kiaunių ir varninių paukščių populiacijas medžiojant, kai paukščiai neperi (rugsėjo-vasario mėn.)	Dubysos regioninio parko direkcija	2007, 2010, 2013 metai	II

¹ Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

9. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Dubysos regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Blinstrubiškio miško biosferos poligono palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir saugomų gamtos objektų priežiūrą. VĮ Raseinių miškų urėdija atsako už valstybinių miškų išteklių tvarkymą ir naudojimą. Įgyvendinant Gamtotvarkos plano priemones dalyvauja Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, kuris atsakingas už valstybinę gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę.

Vidinės miškotvarkos projekto pakeitimo darbus organizuoja ir tam reikalingas lėšas numato Aplinkos ministerijos Miškų departamentas (finansavimas numatomas iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų).

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

10. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtos lėšos, VĮ Raseinių miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (taip pat aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA (MONITORINGAS)

11. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas apsvarstant, ar priemonės iš tiesų daro laukiamą poveikį įgyvendinant Gamtotvarkos plano tikslus. Todėl būtina reguliari rūšių buveinių kokybės, rūšių vietinių populiacijų dydžio stebėsena. Už stebėsenos darbų įgyvendinimą atsakinga Dubysos regioninio parko direkcija. Duomenys, surinkti pagal Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608), reikalavimus, ir informacija apie teritorijoje atliktus gamtotvarkos darbus turi būti naudojami kaip plano peržiūros ir tikslinimo pagrindas. Gamtotvarkos plano peržiūra atliekama kas 3 metai ir parengiama peržiūros ataskaita.

12. Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaitoje turi būti aprašyta:

12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinti, nurodomos konkrečios priežastys;

12.2. iškeltų uždavinių ir esamos situacijos atitikimas;

12.3. Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimas;

12.4. monitoringo duomenų analizė;

12.5. suinteresuotų asmenų indėlis, veiksmų derinimo rezultatai, susitarimai ir kt.;

12.6. pasiekti rezultatai;

12.7. siūlomi Gamtotvarkos plano patikslinimai.

13. Svarbiausias gamtotvarkos priemonių efektyvaus įgyvendinimo rodiklis yra stabili jūrinių erelių vietinė populiacija arba jos gausėjimas. Taip pat svarbus rodiklis yra stabilios kitų saugomų paukščių rūšių (juodojo gandro, gervės, juodosios meletos) vietinės populiacijos arba jų gausėjimas.

14. Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaitas rengia ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos teikia Dubysos regioninio parko direkcija.

______________