LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS

Į S A K Y M A S

DĖL GYVŪNŲ KAI KURIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ LIKVIDAVIMO IR STEBĖSENOS PROGRAMŲ RUOŠIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2002 m. sausio 10 d. Nr. 16

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas ES Tarybos sprendimo 90/638/EEB nuostatas:

1. Tvirtinu pridedamus Gyvūnų kai kurių užkrečiamųjų ligų likvidavimo ir stebėsenos programų ruošimo taisykles.

2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.

DIREKTORIUS                                                                                  KAZIMIERAS LUKAUSKAS

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos

Tarnybos direktoriaus 2002 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 16

gyvūnų kai kurių užkrečiamųJŲ ligų

likvidavimo ir stebėsenos programų ruošimo taisyklės

Gyvūnų kai kurių užkrečiamųjų ligų likvidavimo ir stebėsenos programų ruošimo taisyklės (toliau – taisyklės) paruoštos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina Europos Sąjungos Tarybos sprendimą 90/638/EEB.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Taisyklės nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis turi būti ruošiamos gyvūnų kai kurių užkrečiamųjų ligų likvidavimo ir stebėsenos programos.

2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės programa – veterinarinių ir ūkinių priemonių kompleksas, užtikrinantis užkrečiamųjų ligų plitimo sustabdymą, epizootinio proceso stebėjimą ir valdymą bandoje, ūkyje ar tam tikroje teritorijoje.

Gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo programa – veterinarinių ir ūkinių priemonių kompleksas, užtikrinantis gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkio sustabdymą ir patogeninių mikroorganizmų pašalinimą iš bandos, ūkio ar tam tikros teritorijos.

Gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenos programa – veterinarinių ir ūkinių priemonių kompleksas, leidžiantis stebėti gyvūnų užkrečiamųjų ligų epizootinę situaciją bandoje, ūkyje ar tam tikroje teritorijoje ir imtis adekvačių priemonių kilus ligų išplitimo grėsmei, tačiau nepašalinantis patogeninių mikroorganizmų iš bandos, ūkio ar tam tikros teritorijos.

II. KRITERIJAI GYVŪNŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ LIKVIDAVIMO PROGRAMAI

3. Gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo programoje turi būti:

3.1. ligos epizootinės situacijos apibūdinimas;

3.2. pateikta programos išlaidų analizė ir numatoma nauda;

3.3. galima programos trukmė ir tikslas, kuris bus pasiektas įvykdžius programą;

3.4. nurodyta centrinė institucija, prižiūrinti ir koordinuojanti skyriaus, atsakingo už programos įgyvendinimą, veiklą;

3.5. apibūdinta ir nustatyta geografinė ir administracinė teritorija, kurioje taikoma programa;

3.6. sistema, užtikrinanti pranešimus apie visus įtariamus ir patvirtintus gyvūnų ligų protrūkius nustatytoje teritorijoje;

3.7. kontrolės procedūros gyvūnų, galinčių susirgti ar užsikrėsti užkrečiamąja liga, judėjimo taisyklės ir reguliaraus ūkių ar teritorijos patikrinimo tvarka;

3.8. ūkių, įtrauktų į programą, registravimo sistema;

3.9. priemonės, leidžiančios nustatyti gyvūnų kilmę;

3.10. ūkiams ar teritorijoms taikomi statusai ir jiems keliami tikslai, sąlygos, taikomos gyvulių judėjimui tarp skirtingą statusą turinčių ūkių ar teritorijų, ir pasekmės praradus suteiktą statusą;

3.11. reikalui esant, aprašomos kiekvienos ligos analizės, tyrimų ir mėginių paėmimo metodikos;

3.12. priemonės, kurių bus imamasi atlikus programoje numatytus tyrimus ir gavus teigiamus rezultatus; šios priemonės turi apimti visas būtinas atsargumo priemones, užtikrinančias greitą ligos likvidavimą, atsižvelgiant į epizootinius duomenis ir specifinius profilaktikos metodus:

3.12.1. sergančių ar užsikrėtusių gyvūnų skerdimas arba įtarus, kad gyvūnai serga ar užsikrėtę:

3.12.1.1. skerdenų sunaikinimas arba perdirbimas ir naudojimas ne žmonių maistui, užtikrinant, kad gautas produktas nekelia pavojaus gyvūnų ir žmonių sveikatai,

3.12.1.2. mėsos naudojimas su sąlyga, kad tai nesukels pavojaus žmonių sveikatai;

3.12.2. visų produktų, kurie gali pernešti ligą, sunaikinimas arba jų apdorojimas, siekiant išvengti bet kokio galimo užkrėtimo,

3.12.3. užsikrėtusių gyvūnų laikymo vietų dezinfekcija,

3.12.4. gydymo arba profilaktinio apdorojimo priemonių parinkimas,

3.12.5. bandų, kuriose buvo paskersti gyvuliai, papildymas sveikais gyvuliais,

3.12.6. priežiūros zonos nustatymas aplink užkrėstą ūkį;

3.13. kur reikia, pakankamos kompensacijos išmokėjimo taisyklės ūkininkams už paskerstus gyvulius;

3.14. centrinės institucijos įpareigojimai teikti išsamią ir reguliarią informaciją ES Komisijai.

III. KRITERIJAI GYVŪNŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ STEBĖSENOS PROGRAMAI

4. Gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenos programoje turi būti:

4.1. informacija, nurodyta 3.1–3.9 bei 3.12, 3.13 ir 3.14 punktuose;

4.2. stebėsenos programos organizavimo sistema, paremta serologiniais, mikrobiologiniais, patologiniais ir epidemiologiniais arba kitais tinkančiais ligai tirti metodais;

4.3. ligos nustatymo organizavimo sistema, atsižvelgiant į epizootinę situaciją.

IV. KRITERIJAI PASIUTLIGĖS KONTROLĖS PROGRAMAI

5. Pasiutligės kontrolės programoje turi būti:

5.1. informacija, nurodyta 3.1–3.7 punktuose;

5.2. pateikta detali informacija apie rajoną ar rajonus, kuriuose vykdoma lapių oralinė vakcinacija, nurodytos rajonų centrinės ribos; rajonas ar rajonai privalo užimti ne mažesnį kaip 6000 km² plotą ar visą Lietuvos Respublikos teritoriją, taip pat gali būti įtraukiamos ir gretimos šalies teritorijos dalys;

5.3. detali informacija apie naudojamas vakcinas, oralinės vakcinos išdalijimo sistemą, išdėstymo tankumą ir dažnumą;

5.4. jei reikia, informacija apie visuomeninių organizacijų projektų, skirtų apsaugoti florą ir fauną, tikslą, išlaidas ir vykdymo detales.

______________