LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL SPECIALIŲJŲ PATALPŲ IR TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ ELEKTROS ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. balandžio 29 d. Nr. 4-140/D1-232
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 6 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 8 straipsnio 5 dalimi:
1. Tvirtiname Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisykles (pridedama).
2. Pripažįstame netekusiu galios Elektros įrenginių įrengimo taisyklių (šeštojo leidimo) septintą skyrių „Specialiųjų įrenginių elektros įrengimai“ (Informaciniai pranešimai, 2000, Nr. 2).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. balandžio 29 d.
įsakymu Nr. 4-140/D1-232
SPECIALIŲJŲ PATALPŲ IR TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ ELEKTROS ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224), Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 66-1984), Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 67-1957) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353).
2. Šių Taisyklių paskirtis yra reglamentuoti reikalavimus elektros įrangai gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatuose, žiūroviniuose objektuose, individualaus naudojimo ir visuomeninės paskirties voniose bei dušuose, baseinuose, pirtyse (saunose), sprogimui ir gaisrui pavojingose zonose, elektrinio suvirinimo ir elektrinio kaitinimo technologiniuose procesuose, taip pat durpynuose bei karjeruose įrengti, priderinant šiuos reikalavimus prie Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų bei tarptautinių standartizacijos ir normatyvų organizacijų atitinkamų norminių dokumentų bei standartų.
Elektros įrenginiai, be šių Taisyklių reikalavimų, turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių (toliau – EĮĮT), patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 433/547 (Žin., 2001, Nr. 3-59), 1–4 skyrių bei EĮĮT šeštojo leidimo (rusų kalba) 5–6 skyrių reikalavimus tiek, kiek jie nėra pakeisti.
3. Rengiant specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisykles atsižvelgta į Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC), Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO), Europos normų komiteto (CEN EN), Europos elektrotechnikos normatyvų komiteto (CENELEC EN), Vokietijos, Jungtinių Valstijų, Rusijos, Danijos, Lenkijos ir kitų šalių standartus bei norminius teisės aktus, pritaikant juos Lietuvos sąlygoms.
4. Pagrindinės šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Elektros įrenginių įrengimo taisyklėse (1–4 skyriuose) ir Elektros tinklų kodekse, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 (Žin., 2002, Nr. 3-88), vartojamas sąvokas.
Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Apatinė sprogumo riba, ASR (angl. lower explosive limit, LEL) – užsiliepsnojančių degiųjų dujų, skysčių garų ar lašelių (rūko), dulkių ir plaušelių koncentracija ore, žemiau kurios sprogioji ir degioji aplinka nesusiformuoja.
Apsaugos būdas – elektros aparatų konstrukcijoje naudojama speciali priemonė, apsauganti nuo galimo supančios degiosios ir sprogiosios aplinkos uždegimo.
Apsaugos sistemos – įrangos blokai, naudojami gaisro ir sprogimo prevencijai bei prasidedančiam gaisrui ar sprogimui nuslopinti arba jo liepsnai ir jėgai apriboti. Apsaugos sistemos gali būti neatsiejama įrangos dalis arba būti nepriklausomos (autonominės).
Apsaugotas nuo dulkių apgaubas – apgaubas, kuris ne visiškai apsaugo nuo dulkių prasiskverbimo, bet dulkės neprasiskverbia tokiais kiekiais, kad aparatas būtų nesaugus. Dulkės neturi kauptis tokiose apgaubo vietose, kur yra pavojus užsidegti.
Aukšto skirstomasis skydelis – skydelis su įrengtais jame įvadiniais komutavimo aparatais bei apsaugos įtaisais ir skirtas elektros energijai skirstyti namo aukšto vartotojams.
Automatinio suvirinimo įrenginys – įrenginys, automatiškai atliekantis visas elektrinio suvirinimo operacijas.
Autonominis suvirinimo įrenginys – įrenginys, kuriam elektra tiekiama iš autonominio šaltinio, pvz., iš vidaus degimo varikliu sukamo generatoriaus.
Buto skydelis, BS – skydelis su apsaugos aparatais, įrengtas bute ir skirtas prijungti tinklui, maitinančiam buto šviestuvus, šakučių lizdus ir stacionariuosius elektros imtuvus.
Daugiapostis suvirinimo srovės šaltinis – suvirinimo srovės šaltinis, maitinantis kelis suvirinimo postus.
Degioji medžiaga – medžiaga, kuri savaime yra degi arba galinti išskirti degiąsias dujas, degiuosius garus arba rūką.
Degiosios dujos arba garai – dujos arba garai, kurie tam tikromis proporcijomis susimaišę su oru sudaro degiąją arba sprogiąją aplinką.
Degiosios dulkės – dulkės, kurios gali degti ir žėrėti ore, sudaryti sprogiuosius bei degiuosius mišinius su oru atmosferos slėgyje ir normalioje temperatūroje.
Degusis skystis – skystis, išskiriantis degiuosius garus numatytomis eksploatacijos sąlygomis.
Didžiausiasis eksperimentinis saugusis tarpelis, DEST (angl. maximum experimental safe gap, MESG) – didžiausias 25 mm pločio sandūros tarpelis, kuris kliudo bet kokiai liepsnos (sprogimo) perdavai darant dešimt bandymų standarto IEC 60079-1A nurodytomis sąlygomis.
Elektros įranga – elektros mašinos, aparatai, stacionarieji ir nestacionarieji elektros prietaisai, jų valdymo sudėtinės dalys, taip pat įspėjamosios ir elektros tiekimo sistemos, kurios kartu arba atskirai naudojamos gamyboje ir kurios gali sukelti gaisrą arba sprogimą, kadangi pačios gali užsidegti.
Elektros skydinė – elektros energijai paskirstyti skirta patalpa, kurioje įrengti komutavimo bei apsaugos aparatai, elektros matavimo prietaisai, kiti elektros įrenginiai ir į kurią gali įeiti tik atliekantis įrenginių priežiūrą personalas.
Estrada – žiūrovų salės dalis, skirta estradiniams ir koncertiniams pasirodymams. Estrada gali būti atskirta nuo žiūrovų salės portaline siena su atvira anga, bet gali būti ir bendra su žiūrovų sale. Apibrėžimas netaikomas vasaros tipo estradoms.
Grupinis skydelis – įrenginys, kuriame sumontuoti komutavimo aparatai ir apsaugos įtaisai (arba tik apsaugos įtaisai) atskiroms šviestuvų, šakučių lizdų ir stacionariųjų elektros imtuvų grupėms.
Grupinis tinklas – tinklas nuo skirstomųjų skydelių iki šviestuvų, šakučių lizdų ir kitų elektros imtuvų.
Įvadinė apskaitos spinta, ĮAS – spinta (skydelis) su joje įrengtais įvadiniais komutavimo bei apsaugos (arba tik komutavimo) aparatais, elektros apskaitos prietaisais ir skirta vartotojo elektros įrenginiams prie tiekėjo elektros tinklų prijungti bei elektros apskaitai.
Įvadinė apskaitos skirstomoji spinta, ĮASS – įvadinė apskaitos spinta, kurioje yra išeinančiųjų linijų aparatų ir prietaisų.
Laidžiosios dulkės – dulkės, kurių savitoji elektrinė varža 103 Wm arba mažesnė.
Maniežas – žiūrovų salės dalis, skirta cirko vaidinimams.
Normalioji darbo eiga – darbo būklė, kai įrenginiai yra naudojami laikantis įrenginių gamintojų pateiktuose įrenginių naudojimo dokumentuose nurodytų parametrų.
Pagrindinė skirstomoji spinta, PSS – skirstomoji spinta, kuri aprūpina elektros energija visą pastatą arba didelę jo dalį. Pagrindinės skirstomosios spintos vaidmenį gali atlikti įvadinė apskaitos skirstomoji spinta arba transformatorinės žemosios įtampos skirstykla.
Pastato maitinimo tinklas – tinklas nuo skirstomųjų transformatorinės įrenginių arba nuo oro linijos atšakos iki įvadinių apskaitos spintų, įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų ir pagrindinių skirstomųjų spintų.
Pastato skirstomasis tinklas – tinklas nuo įvadinių apskaitos spintų, įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų ir pagrindinių skirstomųjų spintų iki skirstomųjų skydelių.
Pliūpsnio temperatūra – mažiausia degiosios medžiagos temperatūra, kuriai esant tam tikromis standartu numatytomis sąlygomis iš degiosios medžiagos išsiskiriančių dujų ir garų intensyvumas yra toks, kad dujų arba garų ir atmosferos oro mišinys užsiliepsnoja trumpam, bet nepalaiko pastovaus degimo.
Potencialiai sprogi aplinka – aplinka, kuri dėl aplinkos ir darbo sąlygų gali tapti sprogia.
Pusiau automatinio suvirinimo įrenginys – įrenginys, su automatiškai palaikomu elektrinio suvirinimo režimu.
Rankinio suvirinimo įrenginys – įrenginys, kai visos suvirinimo operacijos atliekamos rankomis.
Sandarus dulkėms apgaubas – apgaubas, apsaugantis nuo visų matomų dulkių prasiskverbimo į vidų.
Saugos apšvietimas – apšvietimas, skirtas saugiam žmonių pasišalinimui iš patalpų į evakuacijos kelius užgesus bendrajam patalpų apšvietimui.
Scena – specialiai įrengta pastato dalis, skirta įvairių žanrų spektakliams rodyti. Į scenos sudėtį įeina: pagrindinė scenos dalis (scenos planšetė), portaline anga susisiekianti su žiūrovų sale, avanscena, arierscena ir šoninės kišenės, angomis sienose sujungtos su pagrindine scenos žaidimų dalimi, taip pat triumas ir erdvė virš ardlubių.
Sceninis apšvietimas – apšvietimas, skirtas teatrinių pastatymų, koncertų, estradinių ir cirko vaidinimų šviesiniam apipavidalinimui.
Sceninis keltuvas – mechanizmas, skirtas dekoracijoms, sofitams, užuolaidoms ir kitiems scenos įrenginiams pakelti ir nuleisti.
Skirstomoji spinta (skydelis) – spinta su joje įrengtais komutavimo bei apsaugos aparatais ir skirta atskiriems elektros imtuvams arba jų grupėms prijungti.
Specialiosios paskirties patalpos – patalpos, kuriose naudojami elektros įrenginiai kelia padidintą pavojų žmonėms.
Sprogioji aplinka – normaliomis atmosferos sąlygomis užsiliepsnojančių degiųjų dujų, skysčių garų ar lašelių (rūko), dulkių arba plaušelių ir oro mišinys, kuriam užsidegus degimas išplinta po visą nesudegusį mišinį.
Sprogiųjų dujų aplinka – normaliomis atmosferos sąlygomis užsiliepsnojančių degiųjų dujų, skysčių garų arba skysčių lašelių (rūko) ir oro mišinys, kuriam užsidegus degimas išplinta po visą nesudegusį mišinį.
Sprogiųjų dujų aplinkos užsidegimo temperatūra – žemiausia įkaitinto paviršiaus temperatūra, kuriai esant specifinėmis sąlygomis užsidega degiųjų dujų arba garų ir oro mišinys.
Sprogiųjų dulkių aplinka – normaliomis atmosferos sąlygomis užsiliepsnojančių degiųjų medžiagų, dulkių arba plaušelių ir oro mišinys, kuriam užsidegus degimas išplinta po visą nesudegusį mišinį.
Sprogiųjų dulkių aplinkos užsidegimo temperatūra – žemiausia įkaitinto paviršiaus temperatūra, kuriai esant specifinėmis sąlygomis užsidega degiųjų medžiagų, dulkių arba plaušelių ir oro mišinys.
Sprogioji zona – erdvė, kurioje sprogioji aplinka yra arba gali būti tikėtina tokiu laipsniu, kad reikia imtis ypatingo atsargumo gaminant, įrengiant bei naudojant elektros įrenginius.
Stalinis prietaisas – elektros prietaisas, kuris tinkamai naudojant jo darbo metu laikomas ant stalo ir gali būti kilnojamas iš vienos vietos į kitą.
Suvirinimo įrenginys – funkciškai tarp savęs susijusių specialiųjų elektrinio suvirinimo ir bendrosios paskirties elektrotechninių ir mechaninių elementų visuma, taip pat kabelių linijos, instaliacija ir srovėlaidžiai šiems elementams sujungti. Visa įranga, naudojama suvirinimo įrenginiuose, turi būti pagaminta pagal nustatyta tvarka patvirtintą techninę dokumentaciją ir galiojančius standartus.
Suvirinimo postas – įrangos komplektas ir suvirintojo darbo vieta, skirti įvairiems technologiniams suvirinimo procesams atlikti. Rankinio suvirinimo atveju į suvirinimo posto sudėtį įeina suvirinimo stalas su laikikliais arba manipuliatorius.
Suvirinimo srovės šaltinis – specialus suvirinimo įrenginio elektrotechninis įtaisas, iš kurio į lydymo ar kaitinimo zoną metalo (ne metalinių medžiagų) plastinei būklei pasiekti perduodamas reikiamas elektros energijos (srovės) kiekis.
Techninės aparatinės – patalpos, kur yra projektoriai, sceninio apšvietimo valdymo įtaisai, ryšių aparatūra, apšvietimo, akustiniai ir kino technologiniai įrenginiai, scenos (estrados, maniežo) mechanizmų pavarų maitinimo ir valdymo elektros įrenginiai.
Užsidegimo temperatūra – mažiausia degiosios medžiagos temperatūra, kuriai esant tam tikromis standartu numatytomis sąlygomis iš degiosios medžiagos išsiskiriančių dujų ir garų intensyvumas yra toks, kad susidaro degusis arba sprogusis dujų arba garų ir atmosferos oro mišinys.
Vienpostis suvirinimo srovės šaltinis – suvirinimo srovės šaltinis, maitinantis vieną suvirinimo postą.
Viršutinė sprogumo riba, VSR (angl. upper explosive limit, UEL) – užsiliepsnojančių degiųjų dujų, skysčių garų arba lašelių (rūko), dulkių ir plaušelių koncentracija ore, virš kurios sprogioji ir degioji aplinka nesusiformuoja.
Žiūroviniai objektai – viešųjų pramoginių renginių pastatai (teatrai, kino teatrai, kultūros namai, klubai), taip pat kiti kultūros, sporto ir mokslo paskirties pastatai su žiūrovų salėmis.
II. GYVENAMOSIOS IR VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI
I. TAIKYMO SRITIS
5. Šių Taisyklių II skyriaus „Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų elektros įrenginiai“ reikalavimai taikomi gyvenamųjų, administracinės ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus pastatus ir patalpas, išvardytas šių Taisyklių III skyriuje „Žiūrovinių objektų ir specialiosios paskirties patalpų elektros įrenginiai“) elektros įrenginiams. Unikalių ir kitų specialiųjų statinių elektros įrenginiams gali būti taikomi papildomi reikalavimai.
Šių Taisyklių II skyriaus „Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų elektros įrenginiai“ reikalavimai netaikomi specialiems gydymo paskirties įstaigų, mokslo paskirties pastatų elektros įrenginiams, dispečerizacijos ir ryšių sistemoms, taip pat elektros įrenginiams, pagal savo pobūdį priskiriamiems gamybos ir pramonės paskirties pastatų (katilinių, šilumos punktų, siurblinių, dirbtuvių, didelių skalbyklų, cheminių valyklų ir pan.) elektros įrenginiams.
II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
6. Elektros imtuvams maitinti turi būti naudojama iki 1000 V įtampos TN, TT arba IT elektros tinklų sistemos (žr. EĮĮT 1.7.9 punktą).
8. Pastatuose, kur yra įvairių įstaigų miegamųjų korpusų, taip pat mokyklose ir kituose mokslo paskirties pastatuose draudžiama įrengti transformatorines prie pastatų sienų arba pastatų viduje.
Išimtiniais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka gavus statybos leidimą gyvenamuosiuose pastatuose (prie pastatų sienų arba pastatų viduje) leidžiama įrengti transformatorines su sausaisiais arba pripildytais nedegiųjų medžiagų transformatoriais. Šiuo atveju turi būti įvykdyti visi sanitariniai vibracijos ir triukšmo lygio ribojimo reikalavimai.
Pastatuose ir lauke transformatorinės turi būti įrengiamos pagal EĮĮT 4 skyriaus reikalavimus.
9. Galios ir apšvietimo imtuvai gali būti maitinami iš tų pačių transformatorių, jeigu tenkinami įtampos kokybės reikalavimai (LST EN 50160-2001).
10. Transformatorinių statybos vietos turi būti taip parinktos, kad prie jų galėtų privažiuoti transporto priemonės. Jų komponuotė turi būti tokia, kad ištisą parą į jas galėtų nekliudomai įeiti elektrą tiekiančios organizacijos personalas.
12. Pastate esančių liftų, skirtų naudotis ir gaisro gesinimo padaliniams, maitinimas turi būti įrengtas pagal EĮĮT 5.5 skirsnio reikalavimus.
13. Pastatų elektros tinklai turi būti suprojektuoti visų rūšių (vitrinų, fasadų, reklaminiam, iliuminaciniam, išorės, gaisro gesinimo įrenginių, dispečerizacijos sistemų, vietinių televizijos tinklų, gaisrinių hidrantų šviesinių indikatorių, saugos ženklų, elektros skambučių, šviesinių aptvarų ir kt.) apšvietimui maitinti.
14. Pastatuose maitinant vienfazius vartotojus iš daugiafazio (penkialaidžio) skirstomojo tinklo, leidžiama įvairioms vienfazių vartotojų grupėms naudoti bendrus nulinius (N) ir bendrus apsauginius (PE) laidininkus, nutiestus tiesiogiai iš įvadinės apskaitos skirstomosios spintos, tačiau bendras apsauginis nulinis laidininkas PEN (keturlaidis tinklas su PEN laidininku) draudžiamas.
Maitinant vienfazius vartotojus iš daugiafazio maitinimo tinklo atšakomis nuo oro ir kabelių linijų, kai linijos apsauginis nulinis (PEN) laidininkas yra bendras visai grupei vienfazių vartotojų, maitinamų nuo atskirų fazių, rekomenduojama numatyti apsauginį vartotojų atjungimą (naudojant maksimalios įtampos apsaugą) neleistinai padidėjus įtampai dėl apkrovos asimetrijos, atsirandančios nutrūkus apsauginiam nuliniam (PEN) laidininkui. Aukšto skirstomajame skydelyje, pagrindinėje skirstomojoje spintoje arba įvadinėje apskaitos skirstomojoje spintoje turi būti atjungiamas tiek fazinis (L), tiek nulinis (N) laidininkas.
Parenkant įvadinius aparatus ir prietaisus, kai kitos sąlygos vienodos, teikiama pirmenybė aparatams ir prietaisams, neatsijungiantiems neleistinai padidėjus įtampai dėl apkrovos asimetrijos, atsirandančios nutrūkus apsauginiam nuliniam (PEN) arba nuliniam (N) laidininkui.
Bet kuriuo atveju apsauginių (PE) ir apsauginių nulinių (PEN) laidininkų grandinėse neturi būti komutavimo kontaktinių ir bekontakčių elementų.
Leistinos jungtys, kurias galima išardyti naudojant įrankius, taip pat specialiai tam tikslui skirtos jungtys.
III. ĮVADINIAI ĮRENGINIAI, SKIRSTOMOSIOS SPINTOS IR SKYDELIAI
15. Įvade į pastatą turi būti įvadinė apskaitos spinta arba įvadinė apskaitos skirstomoji spinta. Pastate gali būti viena ar keletas įvadinių apskaitos spintų arba įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų.
Kai pastate yra keletas ūkiniu požiūriu savarankiškų vartotojų, jie prijungiami laikantis Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1997 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 129 ir 1997 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 132 (Žin., 1997, Nr. 41-1022), reikalavimų.
Iš įvadinės apskaitos skirstomosios spintos leidžiama maitinti vartotojus kituose pastatuose, jeigu tarp šių vartotojų esama funkcinių ryšių.
Kai yra oro įvadas, tai įvadinėje apskaitos spintoje arba įvadinėje apskaitos skirstomojoje spintoje turi būti įrengti viršįtampių ribotuvai.
16. Elektros tinklų ir pastato elektros inžinerinių sistemų eksploatavimo atsakomybės ir nuosavybės riba nustatoma pagal Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių reikalavimus.
17. Įvadinėje apskaitos spintoje arba įvadinėje apskaitos skirstomojoje spintoje kiekviena išeinančioji linija turi turėti apsaugos aparatus.
18. Įvadinėje apskaitos spintoje arba įvadinėje apskaitos skirstomojoje spintoje imtuvus maitinančios linijos turi būti prijungiamos per komutavimo aparatus. Jie gali būti įrengti kiekvienai atskirai išeinančiajai linijai arba būti bendri keletui išeinančiųjų linijų.
19. Nesvarbu, ar maitinimo linijos pradžioje yra komutavimo aparatų, jie turi būti įrengti visuomeninės, administracinės bei prekybos paskirties pastatų ir pan., taip pat administraciniu arba ūkiniu atžvilgiu atskirų vartotojų patalpų maitinimo linijų įvaduose.
20. Atskiruose pastato aukštuose esantys skirstomieji skydeliai turi būti sumontuoti ne toliau kaip 3 m įvertinant elektros instaliacijos ilgį nuo maitinimo stovo. Šie laiptinėse esantys skydeliai įrengiami tame aukšte, nuo kurio butų skirstomųjų skydelių prijungimai būtų trumpiausi kartu atsižvelgiant į Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinųjų taisyklių reikalavimus. Butų įvadiniams apskaitos skydeliams prijungti maitinimo linijos turi būti nutiestos atskiruose kanaluose, perdangų ir sienų kiaurymėse, vamzdžiuose ir pan.
21. Įvadinių apskaitos spintų, įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų ir pagrindinių skirstomųjų spintų elektros grandinėms montuoti turi būti naudojami laidai varinėmis gyslomis.
Įvadinių apskaitos spintų ir įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų įrengimo vietą elektros tiekėjas nurodo techninėse sąlygose.
ĮAS, PSS rekomenduojama įrengti elektros skydinių patalpose, į kurias gali įeiti tik elektrotechninis personalas. Šios patalpos turi būti atskirtos nuo kitų patalpų ne mažesnio kaip R45 atsparumo ugniai nedegiomis pertvaromis. Įrengiant ĮAS, PSS ne elektros skydinių patalpose spintų apsaugos laipsnis turi būti ne žemesnis kaip IP 31. Elektros skydinių patalpas draudžiama įrengti po sanitariniais mazgais, vonių ir dušų kambariais, virtuvėmis (išskyrus butų virtuves), plovyklomis, pirtimis ir panašiomis drėgnomis bei šlapiomis patalpomis, išskyrus atvejus, kai yra įrengta speciali hidroizoliacija, sulaikanti drėgmės patekimą į skirstomųjų įrenginių patalpas.
IV. PASTATŲ ELEKTROS INŽINERINĖS SISTEMOS
23. Pastato elektros inžinerinės sistemos turi atitikti šiuos reikalavimus:
Įvairių administraciniu arba ūkiniu požiūriu savarankiškų organizacijų, esančių viename pastate, elektros įrenginius rekomenduojama prijungti prie įvadinės apskaitos skirstomosios spintos arba prie pagrindinės skirstomosios spintos atskiromis maitinimo linijomis.
Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose prie vienos linijos leidžiama prijungti keletą stovų.
Atšakose į kiekvieną stovą reikia įrengti apsauginį komutavimo aparatą.
Gyvenamuosiuose pastatuose laiptinių, vestibiulių, holų, koridorių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų šviestuvai turi būti maitinami atskiromis linijomis iš įvadinės apskaitos skirstomosios spintos arba iš atskirų grupinių skydelių, maitinamų iš įvadinės apskaitos skirstomosios spintos.
Laiptinėse ir koridoriuose, kur yra natūralus apšvietimas, rekomenduojama įrengti automatinį elektrinio apšvietimo valdymą, priklausantį nuo natūralios šviesos teikiamos apšvietos.
Negyvenamųjų pastatų elektros įrenginius rekomenduojama maitinti atskiromis linijomis.
24. Maitinimo tinklai nuo transformatorinių iki įvadinių apskaitos spintų, įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų ir pagrindinių skirstomųjų spintų turi būti apsaugoti nuo trumpojo jungimo srovių.
25. Pastatuose rekomenduojama naudoti kabelius ir laidus varinėmis gyslomis.
Maitinimo ir skirstomiesiems tinklams gali būti naudojami kabeliai ir laidai aliumininėmis gyslomis, jeigu jų skerspjūvis yra 16 mm2 arba didesnis.
Maitinti atskiriems elektros imtuvams, priklausantiems inžineriniams pastatų įrenginiams (siurbliams, ventiliatoriams, kaloriferiams, oro kondicionavimo įrenginiams ir pan.), rekomenduojama naudoti laidus ir kabelius varinėmis gyslomis. Jei naudojami laidai ir kabeliai aliumininėmis gyslomis, tai jų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 16 mm2.
Muziejuose, paveikslų galerijose, parodų patalpose leidžiama naudoti apšvietimo šynolaidžius, kurių apsaugos laipsnis IP 4X, o jų atšakose į šviestuvus yra išardomos kontaktinės jungtys, esančios šynolaidžio apgaubo viduje, arba kištukinės jungtys, nutraukiančios atšakos grandinę dar iki to akimirksnio, kai šakutė ištraukiama iš šakutės lizdo.
Minėtose patalpose apšvietimo šynolaidžiai turi būti maitinami iš skirstomųjų spintų atskiromis linijomis.
Gyvenamuosiuose pastatuose varinių laidininkų skerspjūviai turi atitikti skaičiuojamąsias apkrovas, tačiau turi būti ne mažesni kaip 1,5 mm2 grupinių tinklų linijoms butuose, ne mažesni kaip 2,5 mm2 linijoms nuo aukšto iki butų skydelių ir iki komercinės apskaitos skaitiklio, taip pat ne mažesni kaip 4 mm2 skirstomojo tinklo linijoms (stovams) butams maitinti.
26. Butuose nerekomenduojama tiesti stačių (vertikalių) skirstomojo tinklo ruožų.
Nuo aukšto skydelio tiesti bendrame vamzdyje, bendrame lovyje arba kanale kelias laidų arba kabelių linijas, maitinančias atskirus butus, draudžiama.
Bendrame vamzdyje, bendrame lovyje arba statybinių konstrukcijų, pagamintų iš nedegiųjų medžiagų, kanale leidžiama tiesti nepalaikančius degimo laidus ir kabelius, maitinančius butų linijas, kartu su laiptinių, koridorių ir kitų namo patalpų apšvietimo grupinių linijų laidais ir kabeliais.
27. Visuose pastatuose magistralinės linijos nuo įvadinio įrenginio arba nuo įvadinio skirstomojo įrenginio iki grupinių skydelių turi būti trilaidės, keturlaidės arba penkialaidės (faziniai laidai L, nulinis laidas N ir apsauginis laidas PE). Grupinio tinklo linijos, tiesiamos nuo grupinių, aukštų ir butų skydelių iki bendrojo apšvietimo šviestuvų, šakučių lizdų ir stacionariųjų elektros imtuvų, turi būti trilaidės, keturlaidės arba penkialaidės (žr. šių Taisyklių 14 punktą).
Draudžiama kelioms atskiroms grupinėms linijoms naudoti bendrus nulinius (N) ir apsauginius (PE) laidininkus. Taip pat draudžiama nulinį ir apsauginį laidininką skydeliuose prijungti bendru kontaktiniu gnybtu.
Laidininkų skerspjūviai turi atitikti šių Taisyklių 35 punkto reikalavimus.
28. Elektros instaliaciją patalpose rekomenduojama nutiesti taip, kad ją būtų galima pakeisti. Paslėptoji elektros instaliacija gali būti tiesiama statybinių konstrukcijų kanaluose, paslėptuose vamzdžiuose; atviroji – specialiose grindjuostėse, loveliuose ir pan.
Techniniuose aukštuose, pogrindžiuose, nešildomuose rūsiuose, pastogėse, vėdinimo kamerose, drėgnose ir ypač drėgnose patalpose rekomenduojama naudoti atvirąją elektros instaliaciją.
Pastatuose, kurių statybinės konstrukcijos yra iš nedegiųjų medžiagų, grupiniai tinklai gali būti tiesiami užsandarintai, be galimybės juos pakeisti sienų, pertvarų ir perdangų grioveliuose, po tinku, grindų ruošinio sluoksnyje arba statybinių medžiagų kiaurymėse kabeliais arba izoliuotais laidais su apsauginiu apvalkalu. Draudžiama tiesti laidus užsandarintai, be galimybės juos pakeisti tiesiogiai sienų, pertvarų ir perdangų plokštėse nei jų pramoninės gamybos metu, nei plokščių sandūrose statant pastatus.
29. Elektros instaliacija, nutiesta virš kabamųjų lubų arba pertvarų ertmėse, laikoma paslėptąja elektros instaliacija ir ją reikia tiesti:
virš degiųjų lubų ir degiųjų pertvarų ertmėse – sandariuose metaliniuose vamzdžiuose ir uždaruose loveliuose;
virš nedegiųjų lubų ir nedegiosiose pertvarose – laidais nedegiųjų medžiagų vamzdžiuose ir loviuose, taip pat nepalaikančiais degimo kabeliais.
Nedegiosiomis kabamosiomis lubomis vadinamos tokios lubos, kurios pagamintos iš nedegiųjų medžiagų, o kitos statybinės konstrukcijos, esančios virš kabamųjų lubų, įskaitant ir tarpaukštines perdangas, pagamintos taip pat iš nedegiųjų medžiagų.
Bet kuriuo atveju turi būti užtikrinta laidų ir kabelių pakeitimo galimybė.
30. Patalpose, skirtose maistui gaminti ir valgyti, išskyrus butų virtuves, leidžiama atviroji kabelių instaliacija. Laidus tiesti atvirai šiose patalpose draudžiama.
Butų virtuvėse galima naudoti tokius pat instaliacijos būdus kaip koridoriuose ir gyvenamuosiuose kambariuose.
31. Pastato elektros inžinerinės sistemos pastogės (palėpės) patalpose turi atitikti EĮĮT 2 skyriaus reikalavimus.
32. Per pastato sekcijų rūsius ir techninius pogrindžius leidžiama tiesti iki 1000 V įtampos kabelius, maitinančius kitų to paties pastato sekcijų elektros imtuvus. Šie kabeliai nelaikomi tranzitiniais; per rūsius ir techninius pogrindžius tiesti tranzitinius kabelius, maitinančius kitus pastatus, draudžiama.
34. Linijos, maitinančios prekybos centrų, valgyklų, restoranų, kavinių ir kitų prekybos bei maitinimo paskirties pastatų šaldymo įrenginius, turi būti nutiestos iš šių įmonių įvadinių apskaitos skirstomųjų spintų ir pagrindinių skirstomųjų spintų.
35. Laidininkų skerspjūvius reikia parinkti pagal EĮĮT 2 skyriaus reikalavimus.
Maitinant vienfazes apkrovas, vienfazių dvilaidžių ir trilaidžių linijų, taip pat trifazių keturlaidžių ir penkialaidžių linijų nulinių (N) laidininkų skerspjūvis turi būti lygus fazinių laidininkų skerspjūviui.
Maitinant trifazes simetrines apkrovas, trifazių keturlaidžių ir penkialaidžių linijų nulinių (N) laidininkų skerspjūvis turi būti lygus fazinių laidininkų skerspjūviui, jei fazinių varinių laidininkų skerspjūvis yra iki 16 mm2, o aliumininių – iki 25 mm2. Jei skerspjūviai didesni, tai nulinių (N) laidininkų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 50% fazinių laidininkų skerspjūvio.
Apsauginių nulinių (PEN) laidininkų skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip nulinių (N) laidininkų skerspjūvis, be to, ne mažesnis kaip 10 mm2 varinių laidininkų atveju bei 16 mm2 aliumininių laidininkų atveju, nesvarbu, koks fazinių laidininkų skerspjūvis.
Apsauginių (PE) laidininkų skerspjūvis turi būti lygus (EN 50281-1-1):
fazinių laidų skerspjūviui, kai šių skerspjūvis yra iki 16 mm2;
16 mm2, kai fazinių laidų skerspjūvis yra nuo16 iki 35 mm2;
50% fazinių laidininkų skerspjūvio, kai fazinių laidų skerspjūvis didesnis kaip 35 mm2.
Apsauginių (PE) laidininkų, neįeinančių į kabelio sudėtį, skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 mm2, kai yra mechaninė apsauga, ir 4 mm2 – kai jos nėra.
Elektros imtuvams įžeminti reikia naudoti ne mažesnio kaip 4 mm2 skerspjūvio varinį laidininką.
V. VIDAUS ELEKTROS ĮRENGINIAI
36. Maisto ruošimo patalpose, išskyrus butų virtuves, šviestuvai su kaitinamosiomis lempomis virš darbo vietų (viryklių, stalų ir pan.) iš apačios turi turėti apsauginį stiklinį gaubtą. Šviestuvai su liuminescencinėmis lempomis turi būti su grotelėmis ar tinkleliais arba laikikliais, neleidžiančiais lempoms iškristi.
37. Pastatuose su trilaidžiu elektros tinklu (žr. šių Taisyklių 27 punktą) turi būti įrengiami šakučių lizdai su apsauginiu kontaktu ne mažesnei kaip 10 A srovei.
Šakučių lizdai bendrabučių gyvenamuosiuose kambariuose ir vaikų įstaigų (darželių, lopšelių, mokyklų ir pan.) vaikų kambariuose turi turėti apsaugos įtaisą, automatiškai uždarantį šakutės lizdą, ištraukus šakutę.
38. Atstumas nuo dujų vamzdžių iki jungiklių, šakučių lizdų ir elektros įrenginių elementų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.
39. Jungiklius rekomenduojama įrengti sienoje, prie durų, netoli durų rankenos (žr. EĮĮT 2.1.54 punktą).
Vaikų įstaigų (darželių, lopšelių, mokyklų ir pan.) vaikų kambariuose jungiklius reikia įrengti 1,8 m aukštyje nuo grindų.
40. Pastogių (palėpių), turinčių statybinių konstrukcijų elementų iš degiųjų medžiagų (stogą, santvaras, gegnes, sijas ir pan.), apšvietimo tinklo išjungimo įtaisai turi būti įrengti ne pastogės patalpose.
41. Patalpų, skirtų 200 ir daugiau žmonių (prekybos salių, valgyklų, viešbučių vestibiulių ir pan.), darbinio, saugos ir evakuacinio apšvietimo šviestuvų jungikliai turi būti prieinami tiktai aptarnaujančiam personalui.
42. Virš kiekvieno įėjimo į pastatą turi būti įrengtas šviestuvas, maitinamas iš pastato vidinio apšvietimo tinklo.
43. Namų numeriai ir gaisrinių hidrantų nurodomieji ženklai ant išorinių pastato sienų turi būti apšviesti. Šis elektrinis apšvietimas turi būti maitinamas iš pastato vidinio apšvietimo tinklo, o ant išorinio apšvietimo atramų esantys gaisrinių hidrantų nurodomieji ženklai – iš išorinio apšvietimo tinklo.
44. Apsauginė signalizacija, gaisrinės saugos ir gaisrinės automatikos įrenginiai, nesvarbu, kokia yra vartotojo elektros tiekimo patikimumo kategorija, turi būti maitinami iš dviejų nepriklausomų šaltinių, o jei jų nėra – dviem linijomis iš vieno maitinimo šaltinio. Perjungimas iš vienos linijos į kitą turi būti automatinis.
VI. SAUGOS PRIEMONĖS
46. Pastatų elektros įrenginių įžeminimas ir kitos saugos priemonės turi atitikti EĮĮT 1.7 skirsnio ir šių Taisyklių II skyriaus „Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų elektros įrenginiai“ reikalavimus.
47. Visose patalpose atviros pasyviosios (žr. EĮĮT „Terminai ir apibrėžimai“) bendrojo apšvietimo ir stacionariųjų elektros imtuvų (elektrinių viryklių, buitinių kondicionierių, elektrinių rankšluosčių ir pan.) dalys turi būti prijungtos prie apsauginio laidininko (PE).
48. Visose patalpose kilnojamųjų elektros prietaisų ir stalinių priemonių pasyviosios dalys turi būti prijungtos prie trilaidės grupinės linijos apsauginių laidininkų (žr. šių Taisyklių 27 punktą), jeigu izoliacijos pažeidimo (tiesioginio prisilietimo prie dalies, kurioje yra įtampa) atveju kilnojamuosius prietaisus ir priemones atjungia srovės skirtuminė apsauga.
Prie apsauginių laidininkų (PE) turi būti prijungti metaliniai pertvarų, durų ir kabelių tiesimo konstrukcijų karkasai.
49. Normaliose patalpose (žr. EĮĮT „Terminai ir apibrėžimai“) leidžiama naudoti kabamuosius šviestuvus, pakabintus ant izoliuotų kablių, nors ir neturinčius gnybtų apsauginiams laidininkams prijungti. Šio punkto reikalavimai nekeičia šių Taisyklių 27 punkto reikalavimų ir neteikia pagrindo atsisakyti trilaidės sistemos.
50. Jei apsaugos nuo viršsrovių įtaisas (automatinis jungiklis, saugiklis), kai vardinė įtampa yra 230V, neužtikrina automatinio atjungimo laiko 0,4 s dėl mažų trumpojo jungimo srovių dydžių ir patalpoje nėra potencialų suvienodinimo sistemos, tai turi būti įrengta srovės skirtuminė apsauga.
51. Įrengiant srovės skirtuminę apsaugą turi būti įvykdyti selektyvumo reikalavimai. Jei srovės skirtuminės apsaugos schema yra dviejų ir daugiau pakopų, tai artimesnė maitinimo šaltiniui srovės skirtuminė apsauga turi turėti srovės nuostatą ir suveikimo laiką ne mažiau kaip 3 kartus didesnius negu esanti arčiau vartotojo.
52. Srovės skirtuminės apsaugos veikimo zonoje nulinis laidininkas (N) turi būti nesujungtas su įžemintais elementais.
53. Naudojant srovės skirtuminę apsaugą turi būti užtikrinta patikima apkrovos grandinių komutacija įvertinant ir galimas perkrovas.
54. Rekomenduojama naudoti srovės skirtuminę apsaugą, kurioje būtų panaudotas ir automatinio jungiklio funkcijas atliekantis, ir užtikrinantis apsaugą nuo viršsrovių aparatas.
Grupinėse linijose, neturinčiose apsaugos nuo viršsrovių, turi būti naudojama srovės skirtuminė apsauga, galinti atjungti liniją esant viršsroviams.
Naudojamus srovės skirtuminės apsaugos įtaisus, neatjungiančius nuo viršsrovių, reikia patikrinti viršsrovių režimais, įvertinant ir aukščiau stovinčio aparato, užtikrinančio apsaugą nuo viršsrovių, apsaugines charakteristikas.
55. Gyvenamuosiuose pastatuose draudžiama naudoti srovės skirtumines apsaugas, automatiškai atjungiančias vartotoją nuo tinklo, išnykus arba neleistinai sumažėjus tinklo įtampai. Tokiu atveju srovės skirtuminės apsaugos, sumažėjus įtampai iki 50% jos vardinio dydžio, turi likti veikios dar bent 5 s.
56. Pastatuose galima naudoti srovės skirtumines apsaugas, reaguojančias tiek į kintamąsias, tiek į pulsuojamąsias gedimų sroves arba reaguojančias tik į kintamąsias nuotėkio sroves.
Pulsuojamosios srovės šaltiniais gali būti, pavyzdžiui, skalbimo mašinos su greičio reguliatoriais, reguliuojamieji šviesos šaltiniai, televizoriai, videomagnetofonai, kompiuteriai ir kt.
57. Grupiniuose tinkluose, maitinančiuose šakučių lizdus, reikia įrengti srovės skirtumines apsaugas, kurių IDN £ 30 mA. Leidžiama prie vieno srovės skirtuminės apsaugos įtaiso prijungti keletą grupinių linijų per atskirus automatinius jungiklius (saugiklius).
Normaliose patalpose nereikalaujama įrengti srovės skirtuminės apsaugos linijose, maitinančiose stacionariuosius įrenginius ir šviestuvus, taip pat bendruosiuose apšvietimo tinkluose.
58. Gyvenamuosiuose pastatuose srovės skirtumines apsaugas rekomenduojama įrengti butų skydeliuose. Leidžiama jas įrengti ir aukštų skydeliuose.
59. Draudžiama įrengti srovės skirtumines apsaugas tiems elektros imtuvams, kuriuos atjungus gali susidaryti vartotojams pavojinga situacija (pvz., atjungus gaisrinę signalizaciją ir pan.).
60. Privaloma įrengti srovės skirtumines apsaugas (IDN ≤ 30 mA) grupinėms linijoms, prie kurių prijungti šakučių lizdai, esantys lauke arba pavojingose ir labai pavojingose patalpose (žr. EĮĮT „Terminai ir apibrėžimai“), pvz., butų ir viešbučių vonių ir dušų patalpų 3 zonoje (žr. šių Taisyklių 124 punktą).
61. Suminė tinklo nuotėkio srovė, įvertinant stacionariuosius ir kilnojamuosius elektros imtuvus, normaliu darbo režimu neturi viršyti 1/3 srovės skirtuminės apsaugos vardinės srovės. Kai duomenų nėra, elektros imtuvų nuotėkio srovė nustatoma skaičiuojant 0,4 mA vienam apkrovos srovės amperui, o tinklo nuotėkio srovė – 10 mA vienam fazinio laidininko ilgio metrui.
62. Apsaugai nuo gaisro dėl izoliacijos pažaidos rekomenduojama įvade įrengti srovės skirtuminę apsaugą, kuri tenkintų šių Taisyklių 61 punkto reikalavimus.
63. Gyvenamuosiuose pastatuose srovės skirtuminės apsaugos funkcijos pagal šių Taisyklių 57 ir 62 punktus gali būti atliekamos vienu srovės skirtuminės srovės įtaisu, kurio suveikimo srovė IDN ≤ 30 mA, jei yra tenkinami šių Taisyklių 61 punkto reikalavimai.
64. Jei srovės skirtuminė apsauga yra skirta žmonių apsaugai nuo elektros ir nuo gaisro arba tiktai nuo gaisro, tai ji turi atjungti tiek fazinį, tiek nulinį (N) laidininką; įrengti apsaugą nuo viršsrovių nuliniame laidininke nereikalaujama.
65. Įvade į pastatą reikia suvienodinti potencialą sujungiant šias laidžiąsias dalis:
pagrindinį (magistralinį) apsauginį laidininką (PE);
pagrindinį (magistralinį) įžeminimo laidininką arba pagrindinį įžeminimo gnybtą;
pastatų ir tarp pastatų esančių komunikacijų metalinius vamzdžius;
statybinių konstrukcijų, žaibolaidžių, centrinio šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemos metalines dalis.
Rekomenduojama ne vien tik įvade, bet ir kitose elektros tinklo vietose pakartotinai įrengti papildomas potencialų suvienodinimo sistemas.
66. Gyvenamuosiuose pastatuose prie potencialų suvienodinimo sistemos turi būti prijungtos visos atviros pasyviosios stacionariųjų elektros įrenginių dalys, prie kurių būtų galima prisiliesti, taip pat pašalinės laidžiosios dalys ir visų rūšių elektros įrenginių (įskaitant ir šakučių lizdus) apsauginiai laidininkai (PE).
III. ŽIŪROVINIŲ OBJEKTŲ IR SPECIALIOSIOS PASKIRTIES PATALPŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI
I. TAIKYMO SRITIS
67. Šių Taisyklių III skyriaus „Žiūrovinių objektų ir specialiosios paskirties patalpų elektros įrenginiai“ reikalavimai taikomi elektros įrenginiams, esantiems teatrų, cirkų, kino teatrų, klubų, kitų kultūros paskirties pastatų, dengtų sporto paskirties pastatų su žiūrovų salėmis ir kitų žiūrovinių objektų patalpose, taip pat vonios, dušo ir pirčių (saunų) patalpose bei baseinuose.
II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
68. Iki 1000 V įtampos elektros imtuvams maitinti turi būti naudojami TN, TT arba IT elektros tinklų sistemos.
69. Sceninio apšvietimo elektros imtuvams ir scenos mechanizmų elektros įrenginiams, maitinamiems iš atskirų transformatorių, lygintuvų arba keitiklių, nestandartinė įtampa turi būti parenkama projektuojant.
70. Visas patalpas, įeinančias į scenos (estrados) sudėtį, taip pat dekoracijų seifus, dekoracijų, kostiumų, rekvizitų, butaforijos, baldų, sandėlius, dailininkų, stalių, butaforijos, maketavimo, trafaretų, dekoracijų, drabužių, avalynės ir kitas dirbtuves, patalpas dažams, baltiniams laikyti, scenos mašinisto ir elektriko, kostiumininko patalpas, aktorių rūbines, kitas pagalbines ir ūkines patalpas reikia laikyti gaisrui pavojingomis zonomis, jei šios patalpos pagal eksploatavimo sąlygas ir naudojamų įrenginių charakteristikas nepriskiriamos prie sprogiųjų patalpų.
71. Žiūrovinių objektų elektros imtuvai pagal elektros tiekimo patikimumą skirstomi į tris kategorijas.
Gaisrinių siurblių elektros varikliai, automatinė gaisro signalizacija ir gesinimo įranga, apsaugos nuo dūmų, pranešimo apie gaisrą, gaisrinės uždangos, evakuacinio ir saugos apšvietimo sistemos priskiriamos prie pirmos kategorijos imtuvų.
Sceninio apšvietimo, scenos mechanizmų, techninių aparatinių ir garso stiprinimo sistemų elektros imtuvai priskiriami prie trečios kategorijos imtuvų, kai žiūrovų salėje telpa mažiau kaip 800 žmonių, ir prie antros kategorijos – kai telpa 800 arba daugiau žmonių.
Kiti, čia neišvardyti elektros imtuvai, taip pat pastatų su 300 ir mažiau vietų salėmis elektros imtuvų kompleksai priskiriami prie trečios kategorijos imtuvų.
72. Žiūrovinių objektų elektros įrenginiai gali būti maitinami iš nuosavos (abonentinės atskirai stovinčios, esančios pastatų viduje arba prie jų sienos) arba iš bendrojo naudojimo transformatorinės.
Prie 0,4 kV įtampos linijų, maitinančių žiūrovinius objektus iš bendrojo naudojimo transformatorinių, draudžiama prijungti kitų vartotojų elektros įrenginius. Iš nuosavos (abonentinės) transformatorinės maitinti kitų vartotojų elektros įrenginius leidžiama.
73. Žiūroviniam objektui, kurio bendra esančių viename pastate salių talpa yra 800 arba daugiau žmonių, ir visiems vaikų žiūroviniams objektams, nesvarbu, kiek salėje yra vietų, elektros energija turi būti tiekiama atsižvelgiant į šiuos reikalavimus:
elektros imtuvus reikia maitinti iš dviejų transformatorių;
transformatoriai turi būti maitinami iš dviejų nepriklausomų 10 kV įtampos šaltinių;
atjungus vieną transformatorių, likusysis turi užtikrinti visų žiūrovinio objekto elektros imtuvų maitinimą;
pagrindinė skirstomoji spinta turi turėti dvi žemosios įtampos šynų sekcijas su automatiniu rezervo įvedimu (ARĮ). Pagrindinės skirstomosios spintos sekcijas reikia maitinti iš transformatorių viena kitą rezervuojančiomis linijomis. Kai pagrindinės skirstomosios spintos funkcijas atlieka transformatorinės žemosios įtampos skirstykla, ARĮ įrengiamas joje.
74. Elektros tiekimas žiūroviniam objektui, kurio bendra esančių viename pastate salių talpa mažesnė kaip 800 žmonių, turi atitikti šiuos reikalavimus:
elektros imtuvus reikia maitinti iš dviejų transformatorių. Leidžiama maitinti žiūrovinio objekto pagrindinę skirstomąją spintą (įvadinę apskaitos skirstomąją spintą) iš vieno transformatoriaus, nutiesus nuo jo iki pagrindinės skirstomosios spintos (įvadinės apskaitos skirstomosios spintos) dvi viena kitą rezervuojančias linijas;
atjungus vieną liniją arba vieną transformatorių, likusysis turi užtikrinti I ir II kategorijos žiūrovinio objekto elektros imtuvų maitinimą;
Pagrindinė skirstomoji spinta (įvadinė apskaitos skirstomoji spinta) turi turėti dvi žemosios įtampos šynų sekcijas. Sekcijas reikia maitinti iš transformatorinės atskiromis, viena kitą rezervuojančiomis linijomis. Rezervinis maitinimas gali būti įjungiamas rankiniu būdu.
I ir II kategorijos pagal elektros tiekimo patikimumą elektros imtuvams turi būti numatytas papildomas nepriklausomas maitinimo šaltinis.
75. Žiūroviniam objektui, kurio bendra salių talpa yra iki 300 žmonių, elektra gali būti tiekiama iš vieno transformatoriaus.
76. Kitos paskirties pastate esantį žiūrovinį objektą, kurio bendra esančių viename pastate salių talpa yra iki 300 žmonių, išskyrus vaikų žiūrovinius objektus (žr. šių Taisyklių 73 punktą), leidžiama maitinti iš bendros pastato pagrindinės skirstomosios spintos (įvadinės apskaitos skirstomosios spintos).
77. Transformatorinės su alyviniais transformatoriais, įrengtos pastatų viduje arba prie jų sienų, turi atitikti EĮĮT 4.2 skirsnio ir šiuos papildomus reikalavimus:
kiekvienas transformatorius turi būti atskirame narvelyje su durimis, atsidarančiomis tik į išorę;
transformatorių patalpos turi būti pirmajame aukšte;
transformatorių narvelių arba transformatorinių durys turi būti ne arčiau kaip 5 m nuo artimiausių durų žiūrovams vaikščioti arba nuo evakuacinio išėjimo;
draudžiama iš transformatorinių patalpų įrengti duris tiesiai į evakuacijos kelius.
78. Transformatorinės su sausaisiais arba pripildytais nedegiuoju aušinimo skysčiu transformatoriais gali būti pastato viduje, atskiroje patalpoje. Šiuo atveju turi būti numatyta galimybė įvežti ir išvežti transformatorinės įrenginius juos keičiant bei remontuojant.
79. Transformatorinių patalpose gali būti įrengti iki 1000 V įtampos skirstomieji įrenginiai ir keitikliai scenos mechanizmų elektros pavaroms maitinti, spintos su akumuliatorių baterijomis ir sceninio apšvietimo tiristoriniai reguliatoriai, jei visų patalpoje esančių elektros įrenginių techninę priežiūrą atlieka objekto personalas.
80. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos skirstomieji transformatorinių įrenginiai turi būti įrengti atskiroje patalpoje su savaime užsirakinančiomis (užsitrenkiančiomis) durimis elektros įrenginių techninės priežiūros personalui vaikščioti.
Iki 1000 V ir aukštesnės įtampos skirstomieji elektros įrenginiai gali būti vienoje patalpoje, jeigu jų techninę priežiūrą atlieka vienos organizacijos personalas.
81. Draudžiama prijungti kitus elektros imtuvus prie linijų, kurios maitina akustinius ir kino įrenginius.
82. Saugos ir evakuacinio apšvietimo maitinimas turi atitikti EĮĮT 6.1 skirsnio ir papildomus šių Taisyklių 83 bei 84 punktų reikalavimus.
83. Avarinių režimų atvejams saugos ir evakuaciniam apšvietimui, gaisrinei signalizacijai žiūroviniuose objektuose maitinti turi būti įrengtos akumuliatorių baterijos:
vaikų žiūroviniuose objektuose, nesvarbu, koks salėje vietų ir maitinimo šaltinių skaičius;
žiūroviniuose objektuose (išskyrus kino teatrus), kurių bendra salių talpa yra 800 ir daugiau žmonių, nesvarbu, kiek yra maitinimo šaltinių;
kai yra tik vienas maitinimo šaltinis – klubuose, kurių bendra salių talpa yra didesnė kaip 500 žmonių, ir kituose žiūroviniuose objektuose, kurių bendra salių talpa yra didesnė kaip 300 žmonių.
Akumuliatorių baterijas įrengti nebūtina:
kai yra du maitinimo šaltiniai – klubuose, kurių bendra salių talpa yra didesnė kaip 500 žmonių, ir kituose žiūroviniuose objektuose, kurių bendra salių talpa yra didesnė kaip 300 žmonių;
kino teatruose, kurių bendra salių talpa yra mažesnė kaip 800 žmonių;
klubuose, kurių bendra salių talpa yra 500 žmonių arba mažiau;
kituose žiūroviniuose objektuose, kur bendra salių talpa yra 300 žmonių arba mažiau.
84. Spintas su kilnojamosiomis akumuliatorių baterijomis leidžiama statyti bet kuriose patalpose, išskyrus žiūrovams ir aktoriams skirtas patalpas.
Akumuliatorių baterijų talpa turi būti parinkta taip, kad avarinio apšvietimo šviestuvai galėtų nepertraukiamai šviesti vieną valandą.
Akumuliatorių įrenginius reikia įrengti pagal EĮĮT 4.4 skirsnio reikalavimus.
III. ELEKTRINIS APŠVIETIMAS
85. Sceniniam apšvietimui ir orkestro piupitrų apšvietimui reikia naudoti šviesos šaltinius, kurių skaistį būtų galima tolygiai reguliuoti. Klubuose, kurių bendra salių talpa yra iki 500 žmonių, apšvietimas gali būti nereguliuojamas.
86. Sceninio apšvietimo prietaisai turi turėti apsauginius tinklelius, kurie sprogus lempai neleistų iškristi šviesos filtrams, linzėms, lempoms, kitoms vidinėms šviesos prietaisų dalims, stiklo skeveldroms arba kvarcui.
87. Apšvietimo prietaisams leistinieji įtampos nuokrypiai turi atitikti elektros kokybės standartų (LST EN 50160-2001) reikalavimus.
88. Jei bendra žiūrovų salių talpa yra didesnė kaip 500 žmonių, rekomenduojama šviesos šaltinių skaistį reguliuoti tolygiai.
89. Žiūrovų patalpose turi būti įrengtas renginių metu įjungiamas saugos apšvietimas, kuris užtikrintų apšvietą ne mažesnę kaip 15% norminės apšvietos.
90. Žiūrovų salėse su stacionariaisiais kino įrenginiais dėl avarijos nutrūkus kino projekcijai, turi automatiškai įsijungti tiek šviestuvų, kad būtų užtikrinta apšvieta, ne mažesnė kaip 15% norminės apšvietos, nustatytos salei apšviesti pertraukose tarp kino seansų.
91. Darbinis ir budintysis apšvietimas turi būti valdomi:
žiūrovų salės – iš sceninio apšvietimo valdymo aparatinės, iš kinoprojekcinės patalpos, iš bilietų kasos patalpos arba iš įėjimo į žiūrovų salę vietos;
scenos ir estrados – iš sceninio apšvietimo valdymo aparatinės, iš scenos (estrados) pulto;
vestibiulių, fojė, kuluarų, rūbinių, bufetų, tualetų, rūkomųjų kambarių ir kitų žiūrovams skirtų patalpų darbinis apšvietimas – centralizuotai iš bilietų kasos patalpų arba iš įėjimo į žiūrovų salę, o budintysis apšvietimas dar ir iš gaisrinio posto patalpų, o kai šio posto nėra – iš pagrindinės skirstomosios spintos.
92. Saugos apšvietimas turi būti įrengtas scenos (estrados), kasų, administratoriaus, rūbinės, techninių aparatinių, transformatorinių, pagrindinės skirstomosios spintos, telefono stočių, medicinos darbuotojų, sargybos ir gaisrinio posto patalpose, o cirkuose – ir gyvuliams skirtose patalpose.
Evakuacinis apšvietimas būtinas visose patalpose, kur gali būti daugiau kaip 50 žmonių, taip pat laiptinėse, perėjimuose ir kituose evakuacijos keliuose.
93. Evakuacijos keliuose iš žiūrovų salių, scenų (estradų, maniežų) ir kitų patalpų išėjimo iš pastato kryptimi virš durų turi būti šviesinės rodyklės, rodančios evakuacijos kryptį. Jos turi būti prijungtos prie saugos arba evakuacinio apšvietimo maitinimo šaltinio arba automatiškai persijungti prie jo dingus įtampai pagrindiniuose maitinimo šaltiniuose. Šviesinės rodyklės turi būti įjungtos per visą žiūrovų buvimo pastate laiką.
94. Saugos ir evakuacinis apšvietimai turi būti valdomi iš gaisrinio posto patalpų ir iš avarinio apšvietimo skydinės arba iš pagrindinės skirstomosios spintos (įvadinės apskaitos skirstomosios spintos).
95. Saugos ir evakuaciniam apšvietimams, įjungiamiems arba perjungiamiems maitinti iš akumuliatorių baterijų, turi būti naudojamos kaitinamosios lempos.
Liuminescencinės lempos gali būti naudojamos maitinant jas iš akumuliatorių baterijų per keitiklius, keičiančius nuolatinę srovę į kintamąją.
96. Orkestrantų piupitrai orkestro duobėje turi būti apšviečiami šviestuvais, prijungiamais prie šakučių lizdų.
IV. GALIOS ELEKTROS ĮRENGINIAI
98. Gaisrinių siurblių, apsaugos nuo dūmų sistemų, gaisrinės signalizacijos ir gaisro gesinimo, pranešimo apie gaisrą įtaisų elektros varikliai turi būti maitinami savarankiškomis linijomis iš transformatorinių, pagrindinės skirstomosios spintos arba įvadinės apskaitos skirstomosios spintos.
99. Įjungus gaisrinių siurblių ir apsaugos nuo dūmų sistemų elektros variklius bei gaisrinės automatikos įrenginius, turi būti automatiškai išjungiami vėdinimo ir oro kondicionavimo elektros imtuvai. Leidžiama automatiškai išjungti ir kitus galios elektros įrenginius, išskyrus gaisrinės uždangos, cirkuliacinių siurblių ir liftų elektros variklius.
100. Gaisriniai siurbliai turi būti paleidžiami iš gaisrinio posto patalpos (kai jis yra), iš siurblinės patalpos, taip pat iš gaisrinių čiaupų vietų, kai vandentiekio spaudimas nepakankamas. Kai siurbliai paleidžiami automatiškai naudojant spaudimo reles, čiurkšlės reles ir pan., įrengti siurblių įrengimo įtaisus gaisrinių čiaupų vietose nereikalaujama. Gaisriniai siurbliai turi būti išjungiami tik iš gaisrinio posto patalpos ir iš siurblinės. Gaisrinių siurblių paleidimas ir jų darbas turi būti kontroliuojami gaisrinio posto patalpose įrengtais šviesos ir garso signalais.
101. Scenos mechanizmų elektros pavaros turi automatiškai išsijungti mechanizmams pasiekus kraštutines padėtis.
Scenos pakylos mechanizmų, gaisrinės uždangos, keliamųjų aikštelių, keliamųjų transporto įrenginių (išskyrus telferinių) elektros pavarų galios grandinėse kėlimo ir nusileidimo kraštutinėse padėtyse turi būti įrengtas avarinis automatinis šių grandinių išjungimas, kuriam suveikus paleisti elektros pavaras rankinio arba automatinio valdymo įtaisais nebūtų galima.
102. Jei yra daugiau kaip 10 scenos pakylų, tai scenos mechanizmų pulte, o jei jo nėra – režisieriaus padėjėjo pulte turi būti įrengtas valdymo aparatas, užtikrinantis visų scenos pakylų išjungimą vienu metu.
103. Visų scenos (estrados, maniežo) mechanizmų avariniam sustabdymui reikia numatyti atjungimo aparatus, įrengtus ne mažiau kaip dviejose vietose, iš kurių būtų gerai matomas šių mechanizmų veikimas.
104. Įėjimų į sukamosios scenos (estrados) dalies, scenos ir orkestro kilnojamųjų aikštelių, sofitų, technologinių keltuvų aptvarus durys turi būti su blokuojančiais įtaisais, atjungiančiais elektros variklius atidarant duris ir neleidžiančiais paleisti mechanizmų be papildomų veiksmų (rakto pasukimo, mygtuko nuspaudimo ir pan.) duris uždarius.
105. Mechanizmai, be elektros pavaros turintys ir mechaninę rankinę pavarą, turi turėti blokuotę, atjungiančią elektros pavarą pereinant į rankinį valdymą.
106. Prietaisų ir aparatų kontaktai, skirti užtikrinti saugą, turi nutraukti atitinkamą grandinę nutrūkus šio prietaiso arba aparato ritės maitinimui.
107. Gaisrinė uždanga turi turėti blokuotes, automatiškai išjungiančias elektros variklį, atsileidus traukos trosams. Dėl savo svorio leidžiantis uždangai jos judėjimas turi būti lydimas garsinės ir šviesos signalizacijos scenos planšetėje ir gaisrinio posto patalpoje.
108. Dūmų liukų valdymas turi būti toks, kad būtų galima vienu metu atidaryti visus liukus ir atidaryti bei uždaryti kiekvieną liuką atskirai. Leidžiama numatyti rankinį dūmų liukų uždarymą.
Dūmų liukų valdymas gerve turi būti galimas iš scenos planšetės, iš gaisrinio posto-dispečerinės patalpos ir iš gervės patalpos.
V. PASTATŲ ELEKTROS INŽINERINĖS SISTEMOS
110. Kabeliai ir laidai varinėmis gyslomis ir nepalaikančiais degimo apvalkalais turi būti naudojami:
žiūrovų salėse, taip pat erdvėje virš salių ir už kabamųjų lubų;
scenoje, pastogės (palėpės) patalpose, kur yra degių konstrukcijų;
gaisrinių įtaisų valdymo grandinėse, gaisrinės ir sargybinės signalizacijos linijose, scenos apšvietimo ir scenos mechanizmų elektros pavarų linijose.
Kitose patalpose maitinimo ir skirstomiesiems tinklams leidžiama naudoti ne mažesnio kaip 16 mm2 skerspjūvio kabelius ir laidus aliumininėmis gyslomis.
111. Žiūrovų salėse, fojė, bufetuose ir kitose žiūrovams skirtose patalpose rekomenduojama tokia paslėptoji instaliacija, kurią būtų lengva pakeisti.
112. Scenos (estrados, maniežo) ir žiūrovų salėse (nesvarbu, koks salėje vietų skaičius) kabeliai ir laidai turi būti tiesiami nedegiuose vamzdžiuose.
113. Sceninio apšvietimo linijoms viename nedegiame vamzdyje leidžiama tiesti iki 24 laidų, jei temperatūra vamzdyje niekada nepakils aukščiau už leistinąją tų laidų izoliacijos temperatūrą. Laidai turi būti parenkami pagal EĮĮT 1.3 skirsnio reikalavimus.
114. Linijoms, maitinančioms sceninio apšvietimo prietaisus, sumontuotus ant nestacionariųjų konstrukcijų, reikia naudoti lanksčiuosius varinius kabelius.
115. Elektros instaliacija, maitinanti kilnojamuosius ir nestacionariuosius elektros imtuvus ir elektros imtuvus, sumontuotus ant vibraciją izoliuojančio pagrindo, turi atitikti EĮĮT 2.1 skirsnio reikalavimus.
VI. SAUGOS PRIEMONĖS
117. Apsaugai nuo gaisro dėl izoliacijos pažaidos rekomenduojama įvade į pastatą įrengti srovės skirtuminę apsaugą, kuri tenkintų šių Taisyklių 61 punkto reikalavimus.
118. Elektros įrenginių įžeminimas ir kitos saugos priemonės turi atitikti EĮĮT 1.7 skirsnio, šių Taisyklių II skyriaus „Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų elektros įrenginiai“ ir III skyriaus „Žiūrovinių objektų ir specialiosios paskirties patalpų elektros įrenginiai“ papildomus reikalavimus.
119. Scenos (estrados, maniežo) nestacionariosios metalo konstrukcijos (sofitinės santvaros, portalinės kulisės ir pan.), skirtos galios ir apšvietimo elektros įrenginiams montuoti, turi būti prijungtos prie apsauginio įžeminimo atskiru lanksčiuoju variniu laidu arba kabelio gysla, kurie tuo pačiu metu neturi būti ir darbinės srovės laidininkais.
Sukamąją scenos (estrados) dalį ir joje sumontuotą aparatūrą leidžiama prijungti per dvigubą žiedinį kontaktą.
120. Kino technologinių įrenginių, televizijos, ryšių ir signalizacijos skirstomųjų sistemų bei elektros akustikos tinklų metaliniai korpusai ir konstrukcijos turi būti prijungtos prie apsauginio įžeminimo.
Žemesnio triukšmų lygio elektrotechniniai ir garso reprodukavimo kino technologiniai įrenginiai, taip pat ryšių ir televizijos įrenginiai turi būti prijungiami prie savarankiško įžeminimo įrenginio, kurio įžemintuvai turi būti ne arčiau kaip 20 m nuo kitų įžemintuvų, o įžeminimo laidininkai turi būti izoliuoti nuo elektros įrenginių apsauginio įžeminimo laidininkų. Šio savarankiško įžeminimo įrenginio varža turi atitikti aparatūros gamyklos reikalavimus arba žinybines normas, bet negali būti didesnė kaip 2,5 W.
VII. VONIOS IR DUŠO PATALPŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI
121. Šio skirsnio reikalavimai yra taikomi vonios ir dušo patalpoms, įrengtoms bet kurios paskirties (taip pat ir gyvenamuosiuose) pastatuose.
122. Elektros įrenginių parinkimo ir žmonių saugos požiūriu vonios ir dušo patalpose pagal IEC 60364–701 standartą nustatytos keturios zonos (žr. šių Taisyklių 5 priedo 1 pav.):
0 zona – tai vonios indo arba dušo vandens rinktuvo vidus;
1 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais per vonios indo šonus arba sutampančiais su dušo kabinos išorinėmis sienelėmis, grindimis ir gulsčia plokštuma, nutiesta 2,25 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0 zonai priskiriamos erdvės;
2 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 0,6 m atstumu nuo 1 zonos ribos, grindimis ir gulsčia plokštuma 2,25 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0 ir 1 zonai priskiriamos erdvės;
3 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 2,4 m atstumu nuo 2 zonos ribos, grindimis ir gulsčia plokštuma 2,25 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0, 1 ir 2 zonai priskiriamos erdvės.
123. Vonios ir dušo patalpose, išskyrus 0 zoną, saugia įtampa yra laikoma ne aukštesnė kaip 25 V įtampa kintamosios srovės atveju ir 60 V įtampa nuolatinės srovės atveju. Leistinosios prisilietimo įtampos ir ilgiausios atjungimo trukmės (pagal IEC 60364-4-41) nurodytos šių Taisyklių 1 priedo 1 lentelėje.
124. Vonios ir dušo patalpų atitinkamose zonose leidžiama naudoti šiuos elektros įrenginius:
0 zonoje – tik specialius, skirtus naudoti vonios ir dušų rinktuvų induose elektros įrenginius, kurių vardinė įtampa ne didesnė kaip 12 V kintamosios srovės atveju ir 30 V nuolatinės srovės atveju;
1 zonoje – be 0 zonoje leidžiamų naudoti įrenginių, taip pat stacionariuosius vandens šildytuvus, stacionariuosius ištraukiamojo vėdinimo įrenginius ir saugios įtampos telefono ryšio ir signalizacijos sistemas; elektrinio šildymo įrenginius, sumontuotus grindyse, jeigu šildymo elementai iš viršaus uždengti įžemintu metaliniu tinklu arba kita įžeminta metaline danga;
2 zonoje – be 0 ir 1 zonoje leidžiamos naudoti įrangos, taip pat II klasės ne žemesnio kaip IP X4 apsaugos laipsnio šviestuvus;
3 zonoje – be kitose zonose leidžiamų naudoti įrenginių, taip pat šakučių lizdus, jeigu yra įrengta srovės skirtuminė apsauga (IDN £ 30 mA) arba jie maitinami per individualų skiriamąjį transformatorių, arba naudojama saugi įtampa.
125. Vonios ir dušo patalpose kaip apsaugą nuo tiesioginio prisilietimo prie aktyviųjų dalių (nesvarbu, kokia yra vardinė įtampa) reikia įrengti aptvaras (atitvaras) arba apgaubus, kurių apsaugos laipsnis ne žemesnis kaip IP 2X, arba naudoti aktyviųjų dalių izoliaciją, atlaikančią bandomąją kintamosios srovės 500 V (efektinės vertės) įtampą 1 min.
126. Vonios ir dušo patalpose naudojamų elektros įrenginių apsaugos nuo prisilietimo prie įtampą turinčių srovinių dalių ir kietų kūnų patekimo per apgaubą laipsnis turi būti ne žemesnis kaip IP 2X.
127. Vonios ir dušo patalpose naudojamų elektros įrenginių apsaugos nuo vandens patekimo per apgaubą laipsnis turi būti ne žemesnis, kaip nurodyta šių Taisyklių 1 priedo 3 lentelėje.
128. Vonios ir dušo patalpų 0, 1 ir 2 zonose draudžiama naudoti šakučių lizdus, bet kokios medžiagos jungiamąsias ir kitas sienines instaliacijos dėžutes, bet kokias kabelių movas, bet kokius komutavimo aparatus ir valdymo įtaisus, išskyrus jungiklius, jeigu jie sumontuoti įrenginyje ir yra neatskiriama jo dalis.
Jungiamąsias ir kitas sienines instaliacijos dėžutes leidžiama įrengti pastato elektros inžinerinėms sistemoms skirtoje juostoje ne žemiau kaip 2,4 m nuo grindų.
Skiriamieji transformatoriai ir kiti srovės šaltiniai turi būti įrengiami už vonios ir dušo patalpų ribų.
129. Vonios ir dušo patalpose leidžiama naudoti atvirąją ir paslėptąją instaliaciją. Paslėptoji instaliacija turi būti ne giliau kaip 5 cm nuo sienos paviršiaus. Kabeliai ir laidai turi būti su nelaidžiu vandeniui apvalkalu (izoliacija). Draudžiama naudoti laidus ir kabelius metaliniais apvalkalais arba tiesti juos metaliniuose vamzdžiuose, kanaluose ir metalinėse rankovėse.
Atstumas nuo vonios ir dušo patalpų sienos paviršiaus iki kitoje sienos pusėje nutiestų laidų ir kabelių bei sieninių instaliacijos dėžučių turi būti ne mažesnis kaip 6 cm.
130. Visos vonios ir dušo patalpose esančios pasiekiamos elektros įrenginių pasyviosios dalys ir pašalinės laidžiosios dalys turi būti prijungtos prie potencialą suvienodinančio laidininko, sujungto su įžemintuvu. Šis reikalavimas taikomas ir vonios bei dušo patalpoms, kur nenaudojami jokie elektros įrenginiai arba jie yra įrengti kitoje patalpoje, kurioje aplinka nelaidi. Vietinę potencialų suvienodinimo sistemą draudžiama sujungti su žeme per elektros įrenginių pasyviąsias dalis ir per pašalines laidžiąsias dalis. Kilnojamųjų vonių ir dušų kabinų elektrai laidžios metalinės dalys taip pat turi būti prijungtos prie potencialą suvienodinančio laidininko.
VIII. PLAUKYMO BASEINŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI
132. Elektros įrenginių parinkimo ir žmonių saugos požiūriu plaukymo baseinuose pagal IEC 60364–702 standartą nustatytos trys zonos (žr. šių Taisyklių 5 priedo 3 pav.):
0 zona – tai baseino indo vidus;
1 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 2 m atstumu nuo baseino kraštų, grindimis (žemės paviršiumi) ir gulsčia plokštuma, nutiesta 2,5 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0 zonai priskiriamos erdvės;
2 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 1,5 m atstumu nuo 1 zonos ribos, grindimis (žemės paviršiumi) ir gulsčia plokštuma 2,5 m aukštyje nuo grindų, neskaitant 0 ir 1 zonai priskiriamos erdvės.
133. Plaukymo baseinų 0 ir 1 zonose saugia įtampa yra laikoma ne aukštesnė kaip 12 V įtampa kintamosios srovės atveju ir 30 V įtampa nuolatinės srovės atveju.
134. Plaukymo baseinų atitinkamose zonose leidžiama naudoti šiuos elektros įrenginius:
0 zonoje – stacionariuosius šviestuvus ir aukštos temperatūros vandens šildytuvus, jeigu jie pagaminti specialiai naudoti baseinuose;
1 zonoje – 0 zonoje leidžiamus elektros įrenginius, taip pat šakučių lizdus, jeigu jie įrengiami ne arčiau kaip 1,25 m atstumu nuo 0 zonos ribų ir ne mažesniame kaip 0,3 m aukštyje nuo grindų; elektrinio šildymo įrenginius, sumontuotus grindyse, jeigu šildymo elementai iš viršaus uždengti įžemintu metaliniu tinklu arba kita įžeminta metaline danga; bet kuriuo atveju turi būti numatyta bent viena iš šių saugos priemonių: saugi įtampa (ne aukštesnė kaip 12 V kintamosios srovės atveju; ne aukštesnė kaip 30 V nuolatinės srovės atveju), srovės skirtuminė apsauga (IDN £ 30 mA) arba skiriamieji transformatoriai;
2 zonoje – 1 zonoje leidžiamus įrenginius (neribojant šakučių lizdų įrengimo vietos), taip pat pirmos klasės įrenginius bei antros klasės šviestuvus ir kitą instaliacijos įrangą, jei ji yra apsaugota bent viena iš minėtų specifinių saugos priemonių.
135. Plaukymo baseinuose naudojamų elektros įrenginių apsaugos nuo kietų kūnų patekimo per apgaubą laipsnis turi būti ne žemesnis kaip:
IP 2X – patalpose esantiems baseinams;
IP 5X – lauke esantiems baseinams.
136. Plaukymo baseinų atitinkamose zonose naudojamų elektros įrenginių apsaugos nuo vandens patekimo per apgaubą laipsnis turi būti ne žemesnis kaip nurodyta šių Taisyklių 1 priedo 4 lentelėje.
137. Plaukymo baseinuose kaip apsaugą nuo tiesioginio prisilietimo prie aktyviųjų dalių (nesvarbu, kokia yra vardinė įtampa) reikia:
įrengti aptvaras (atitvaras) arba apgaubus, kurių apsaugos laipsnis ne mažesnis kaip IP 2X;
naudoti aktyviųjų dalių izoliaciją, atlaikančią bandomąją kintamosios srovės 500 V (efektinės vertės) įtampą 1 min.
138. Plaukymo baseinų 0 ir 1 zonose draudžiama naudoti bet kokios medžiagos jungiamąsias ir kitas sienines instaliacijos dėžutes, bet kokias kabelių movas, kabelių kanalus iš laidžios medžiagos, bet kokius skirstomuosius ir komutavimo aparatus bei valdymo įtaisus, išskyrus jungiklius, jeigu jie sumontuoti įrenginyje ir yra neatskiriama jo dalis.
Skiriamieji transformatoriai ir kiti srovės šaltiniai, valdymo bei apsaugos įtaisai turi būti įrengiami už 0, 1 ir 2 zonų ribų.
139. Plaukymo baseinuose leidžiama naudoti atvirąją ir paslėptąją instaliaciją. Paslėptoji instaliacija turi būti ne giliau kaip 5 cm nuo sienos paviršiaus. Kabeliai ir laidai turi būti su nelaidžiu vandeniui apvalkalu (izoliacija). Draudžiama naudoti laidus ir kabelius metaliniais apvalkalais arba tiesti juos metaliniuose vamzdžiuose, kanaluose ir metalinėse rankovėse.
IX. PIRČIŲ (SAUNŲ) ELEKTROS ĮRENGINIAI
141. Elektros įrenginių parinkimo ir žmonių saugos požiūriu pirčių (saunų) patalpose pagal IEC 60364–703 standartą nustatytos keturios zonos (žr. šių Taisyklių 5 priedo 4 pav.):
1 zona – tai erdvė, apribota stačiais paviršiais, nutiestais 0,5 m atstumu nuo pirties (saunos) elektrinio šildytuvo, grindimis ir gulsčia plokštuma, nutiesta 0,3 m atstumu nuo lubų;
2 zona – tai erdvė, apribota grindimis ir gulsčia plokštuma 0,5 m aukštyje nuo grindų bei stačiais paviršiais, sutampančiais su 1 zonos skiriamosiomis plokštumomis ir su pirties (saunos) patalpos sienomis, neskaitant 1 zonai priskiriamos erdvės;
3 zona – tai erdvė tarp 2 ir 4 zonos, iš šonų apribota stačiomis plokštumomis, sutampančiomis su 1 zonos skiriamosiomis plokštumomis ir su pirties (saunos) patalpos sienomis, neskaitant 1 zonai priskiriamos erdvės;
4 zona – tai erdvė, apribota lubomis ir gulsčia plokštuma 0,3 m atstumu nuo lubų ir stačiomis plokštumomis, sutampančiomis su 1 zonos skiriamosiomis plokštumomis ir su pirties (saunos) patalpos sienomis, neskaitant 1 zonai priskiriamos erdvės.
142. Atskiroms pirčių (saunų) patalpų su elektriniais šildytuvais zonoms keliami šie reikalavimai:
1 zonoje leidžiama įrengti tik pirtims (saunoms) skirtus elektrinius šildytuvus;
2 zonoje elektros įrenginių atsparumui šilumai reikalavimų nenustatyta;
3 zonoje elektros įrenginių įšilimo temperatūra normalaus ilgalaikio eksploatavimo sąlygomis turi neviršyti 1250C, o kabelių ir laidų izoliacija – 1700C temperatūros;
4 zonoje turi būti įrengti tiktai elektrinių šildytuvų valdymo įtaisai (termostatai ir temperatūros ribotuvai) ir jų elektros instaliacija. Elektros instaliacijos laidų ir kabelių įšilimo temperatūra normalaus ilgalaikio eksploatavimo sąlygomis turi neviršyti 1700C temperatūros. Pirtyje (saunoje) turi būti įrengtas temperatūros ribotuvas, kuris turi atjungti elektrinį šildytuvą nuo tinklo, kai ketvirtoje pirties (saunos) zonoje temperatūra viršija 1400C.
143. Nesvarbu, kokia yra vardinė įtampa, pirties (saunos) patalpose kaip apsaugą nuo prisilietimo prie aktyviųjų dalių reikia įrengti aptvaras arba apgaubus, kurių apsaugos nuo pašalinių daiktų patekimo pro apgaubą laipsnis ne žemesnis kaip IP 2X, arba naudoti aktyviųjų dalių izoliaciją, atlaikančią bandomąją kintamosios srovės 500 V (efektinės vertės) įtampą 1 min.
144. Elektros įrenginių apsaugos nuo pašalinių daiktų ir vandens patekimo pro apgaubą laipsnis turi būti ne žemesnis kaip IP 24.
145. Kaip apsaugos priemonę nuo tiesioginio prisilietimo prie aktyviųjų dalių naudoti pirties (saunos) patalpose barjerus arba įrengti aktyviąsias dalis neprieinamoje (nepasiekiamoje) zonoje draudžiama.
146. Pirties (saunos) patalpose draudžiama įrengti šakučių lizdus ir skirstomuosius įrenginius. Jungikliai ir kiti valdymo įtaisai, jei jie nėra įrengti elektriniame šildytuve, taip pat skiriamieji transformatoriai ir kiti srovės šaltiniai turi būti už pirties (saunos) patalpos ribų.
147. Pirties (saunos) patalpose draudžiama naudoti laidus metaliniais apvalkalais ir tiesti juos metaliniuose vamzdžiuose bei metalinėse rankovėse.
IV. ELEKTROS ĮRANGA SPROGIOJOJE IR DEGIOJOJE APLINKOJE
I. TAIKYMO SRITIS
149. Šių Taisyklių IV skyriaus „Elektros įranga sprogiojoje ir degiojoje aplinkoje“ reikalavimai taikomi visų įtampų elektros įrangai, naudojamai patalpose ir ore, tose vietose, kur potencialų pavojų kilti gaisrui ir sprogimui kelia naudojamos arba saugomos užsiliepsnojančiosios dujos, užsiliepsnojantieji skysčiai ir jų garai arba skysčių lašeliai, degiųjų medžiagų dulkės bei plaušeliai.
Elektros įranga (mašinos, aparatai, instaliacija, elektros linijos ir pan.) sprogiosiose ir degiosiose (toliau – sprogiosiose) zonose parenkama ir įrengiama pagal šių Taisyklių IV skyriaus „Elektros įranga sprogiojoje ir degiojoje aplinkoje“ reikalavimus atsižvelgiant į Europos Sąjungoje priimtą degiųjų ir sprogiųjų mišinių ir zonų klasifikaciją. Visa į Lietuvos rinką tiekiama elektros įranga, skirta naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, privalo atitikti Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 432 (Žin., 2000, Nr. 7-198), (toliau – Potencialiai sprogių aplinkų reglamentas) reikalavimus.
150. Šių Taisyklių IV skyriaus „Elektros įranga sprogiojoje ir degiojoje aplinkoje“ reikalavimai netaikomi:
požeminių šachtų elektros įrangai;
elektrinių medicininių prietaisų konstrukcijoms ir sveikatos apsaugos objektams;
technologinių aparatų viduje montuojamai elektros įrangai;
įrangai ir apsaugos sistemoms, kur sprogimo pavojus yra susijęs tik su sprogmenų arba chemiškai nepatvarių medžiagų gamyba, jų tvarkymu, naudojimu, saugojimu ar transportavimu;
įrangai, naudojamai buityje ir nekomercinėje aplinkoje, kur potencialiai sprogi aplinka retai gali susidaryti dėl atsitiktinio kuro dujų nutekėjimo;
asmens apsaugos įrangai;
jūrų laivams ir judriems jūrų įrenginiams kartu su juose esančia įranga ar blokais;
transporto priemonėms, t. y. automobiliams ir jų priekaboms bei lėktuvams, naudojamiems keleiviams ir prekėms pervežti oru, automobilių keliais, geležinkeliais arba vandeniu, tačiau taikomi transporto priemonėms, naudojamoms potencialiai sprogioje aplinkoje.
II. SPROGIŲJŲ MIŠINIŲ KLASIFIKAVIMAS
151. Potencialiai degūs ir sprogūs dujų, skysčių garų arba lašelių (rūko), dulkių bei plaušelių ir atmosferos oro mišiniai, atsižvelgiant į tarpelių apgaubų sandūros vietose plotį, per kurį vidinis sprogimas (liepsna) specifinėmis sąlygomis neperduodamas į supančią aplinką už apgaubo, esant bet kokiai mišinio koncentracijai, skirstomi į kategorijas, pateiktas šių Taisyklių 2 priedo 1 lentelėje.
152. Potencialiai degūs ir sprogūs dujų, skysčių garų arba lašelių, dulkių bei plaušelių ir oro mišiniai, atsižvelgiant į jų užsidegimo (uždegančio paviršiaus) temperatūrą, skirstomi į temperatūrines klases, pateiktas šių Taisyklių 2 priedo 2 lentelėje. Užsiliepsnojančiųjų dujų ir garų kategorijos ir temperatūrinės klasės pateiktos Europos standartuose EN-60079-20, 1996, ir EN-60079-12, 1978.
III. ĮRANGOS, SKIRTOS NAUDOTI POTENCIALIAI SPROGIOJE APLINKOJE, ŽYMĖJIMAS
153. Elektros įranga, skirta naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, klasifikuojama pagal jos apsaugos lygį, joje panaudotas apsaugos priemones, mišinių, kurių aplinkoje ji gali būti naudojama, kategorijas ir temperatūrines klases.
154. Nustatytos dvi skirtos naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje įrangos grupės:
I grupei yra priskiriama įranga, naudojama šachtose, ir šachtų antžeminės įrangos dalys, kurios gali tapti pavojingomis dėl šachtų dujų ir (arba) dėl degiųjų dulkių;
II grupei yra priskiriama įranga, naudojama kitose vietose ir kuri gali tapti pavojinga sprogiojoje aplinkoje.
155. Pagal užtikrinamą apsaugos lygį nustatytos dvi I grupės įrangos kategorijos.
M1 kategorijai priklauso įranga, sukurta ir esant reikalui aprūpinta papildomomis specialiomis apsaugos priemonėmis darbui pagal gamintojo nustatytus parametrus ir labai aukštam apsaugos lygiui užtikrinti. Šios kategorijos įranga skirta darbui šachtose bei antžeminiuose jų įrenginiuose, kur yra pavojingų šachtų dujų ir (arba) degiųjų dulkių. Ji turi veikti net įvykus jos retam gedimui sprogiojoje aplinkoje ir turėti tokias apsaugos priemones, kad:
sugedus vienai apsaugos priemonei, mažiausiai antroji nepriklausoma priemonė užtikrintų reikiamą apsaugos lygį;
užtikrintų reikiamą apsaugos lygį įvykus dviem vienas nuo kito nepriklausomiems gedimams.
Šios kategorijos įranga privalo atitikti papildomus Potencialiai sprogių aplinkų reglamento 2 priedo 2.0.1 punkto reikalavimus.
M2 kategorijai priklauso įranga, veikianti pagal gamintojo nustatytus darbinius parametrus ir užtikrinanti aukštą apsaugos lygį. Šios kategorijos įranga skirta darbui šachtose bei antžeminiuose jų įrenginiuose, kur gali būti pavojingų šachtų dujų ir (arba) degiųjų dulkių. Susidarius sprogiajai aplinkai, išjungiama šios įrangos srovė. Šios kategorijos įrangos apsaugos priemonės privalo užtikrinti reikiamą apsaugos lygį normalaus darbo metu, taip pat susidarius žymiai blogesnėms darbo sąlygoms, ypač šiurkščiai elgiantis su įranga ir keičiantis aplinkos sąlygoms.
Šios kategorijos įranga privalo atitikti papildomus Potencialiai sprogių aplinkų reglamento 2 priedo 2.0.2 punkto reikalavimus.
156. Pagal užtikrinamą apsaugos lygį nustatytos trys II grupės įrangos kategorijos.
1 kategorijai priklauso įranga, veikianti pagal gamintojo nustatytus darbinius parametrus ir užtikrinanti labai aukštą apsaugos lygį. Ji naudojama tose vietose, kur sprogioji aplinka būna dėl oro ir dujų arba skysčių garų bei lašelių mišinių, arba oro ir dulkių bei plaušelių mišinių nuolat, arba dažnai, arba ilgai. Šios kategorijos įrangos apsaugos priemonės privalo užtikrinti reikiamą apsaugos lygį netgi retų įrangos gedimų atveju, sugedus vienai apsaugos priemonei, mažiausiai antroji nepriklausoma priemonė privalo užtikrinti reikiamą apsaugos lygį arba privalo užtikrinti reikiamą apsaugos lygį įvykus dviem vienas nuo kito nepriklausomiems gedimams.
Šios kategorijos įranga privalo atitikti papildomus Potencialiai sprogių aplinkų reglamento 2 priedo 2.1 punkto reikalavimus.
2 kategorijai priklauso įranga, veikianti pagal gamintojo nustatytus darbinius parametrus ir užtikrinanti aukštą apsaugos lygį. Ji naudojama tokiose vietose, kur sprogioji aplinka gali susidaryti dėl oro ir dujų arba skysčių garų bei lašelių mišinių, arba oro ir dulkių bei plaušelių mišinių. Šios kategorijos įrangos apsaugos priemonės privalo užtikrinti reikiamą apsaugos lygį netgi esant dažniems trikdžiams ar įrangos gedimams, į kuriuos būtina atsižvelgti.
Šios kategorijos įranga privalo atitikti papildomus Potencialiai sprogių aplinkų reglamento 2 priedo 2.2 punkto reikalavimus.
3 kategorijai priklauso įranga, veikianti pagal gamintojo nustatytus darbinius parametrus ir užtikrinanti normalų apsaugos lygį. Šios kategorijos įranga naudojama vietose, kur tikimybė susidaryti oro ir dujų arba skysčių garų bei lašelių mišinių, arba oro ir dulkių bei plaušelių mišinių sprogiajai aplinkai yra maža, arba tokios sąlygos susidaro retai ir trunka trumpai. Ši įranga privalo užtikrinti reikiamą apsaugos lygį normalaus darbo metu.
Šios kategorijos įranga privalo atitikti papildomus Potencialiai sprogių aplinkų reglamento 2 priedo 2.3 punkto reikalavimus.
157. Pagal Europos standartus potencialiai degiai ir sprogiai aplinkai skirtoje įrangoje naudojami tokie apsaugos nuo sprogimo būdai:
panardinimas į alyvą (sutartinis žymuo „o“) – apsaugos būdas, kai elektros aparatas arba elektros aparato dalys yra panardinamos į apsauginį tirpalą taip, kad negalėtų uždegti degiosios ir sprogiosios aplinkos, kuri gali būti virš tirpalo arba apgaubo išorėje;
padidinto slėgio apgaubas (sutartinis žymuo „p“) – apsaugos būdas, kai užkirstas kelias potencialiai degiai ir sprogiai aplinkai patekti į įrangos korpusą, palaikant viduje grynojo oro arba saugiųjų dujų (inertinių arba kitų tinkamų dujų) slėgį, didesnį kaip įrangą supančios aplinkos. Slėgis palaikomas naudojant nuolatinę saugiųjų dujų ar oro cirkuliaciją arba jos nenaudojant;
užpildymas milteliais (sutartinis žymuo „q“) – apsaugos būdas, kai dalys, galinčios uždegti degiąją ir sprogiąją aplinką, yra pritvirtinamos ir visiškai apsupamos užpildo medžiaga, siekiant išvengti išorinės sprogiosios aplinkos uždegimo. Šis apsaugos būdas gali neapsaugoti nuo supančios sprogiosios aplinkos prasiskverbimo į aparatą ir į išorinius Ex komponentus bei nuo elektros grandinių sukeliamo jos užsidegimo. Žinoma, išorinio atmosferos sprogimo yra išvengiama dėl mažo laisvojo užpildo medžiagos tūrio ir dėl liepsnos gesinimo, jai išsisklaidant užpildo medžiagos plyšeliuose;
ugniai atsparus apgaubas (sutartinis žymuo „d“) – apsaugos būdas, kai galinčios uždegti sprogiąją ir degiąją aplinką dalys dedamos į apgaubą, kuris gali atlaikyti slėgį susidarantį esant vidiniam sprogiojo mišinio užsidegimui, ir kuris kliudo išplisti sprogimui apgaubo išorėje esančioje degiojoje bei sprogiojoje aplinkoje;
padidintoji sauga (sutartinis žymuo „e“) – apsaugos būdas, kai papildomos priemonės taikomos taip, kad būtų suteikta papildoma sauga nuo galinčios kilti pernelyg didelės temperatūros ir nuo elektros lankų bei kibirkščių atsiradimo elektros aparato viduje ir išorinėse dalyse, kur normaliai veikiant elektros lankai ir kibirkštys nesukeliami;
savaimingoji sauga (sutartinis žymuo „i“) – apsaugos būdas, kai įrangoje panaudotos vidinės saugios elektros grandinės. Grandinė arba jos dalis savaime saugi, jeigu nei kibirkštys, nei įšilimas gedimo atveju nekelia potencialiai degios ir sprogios aplinkos uždegimo pavojaus (žr. taip pat Taisyklių 180 punktą);
kapsulinė sauga (sutartinis žymuo „m“) – apsaugos būdas, kai pavojų keliantys įrangos elementai įrengti sandariose kapsulėse ir yra izoliuoti nuo potencialiai degios ir sprogios aplinkos;
n apsauga (sutartinis žymuo „n“) – apsaugos būdas, kai elektros įrenginys yra taip sukonstruotas ir pagamintas, kad normalios veikos ir tam tikromis nenormalios veikos sąlygomis, mažai tikėtinas sprogios dujų aplinkos uždegimas.
Apsaugos būdo simbolis, nurodytas Europos standartuose, ir Europos standartai, reglamentuojantys apsaugos būdų reikalavimus, pateikti šių Taisyklių 2 priedo 3 lentelėje.
158. Visa įranga, skirta naudoti potencialiai degioje ir sprogioje aplinkoje, turi būti aiškiai ir neištrinamai pažymėta nurodant šią būtiną pagrindinę informaciją (žr. Potencialiai sprogių aplinkų reglamentas):
gamintojo pavadinimą ir adresą;
CE atitikties žymenį;
seriją arba tipą;
serijos numerį, jei jis yra;
pagaminimo metus.
Bei papildomą informaciją:
apsaugos nuo sprogimo ženklą ex (sertifikavimo ženklą);
įrangos grupės simbolį;
įrangos kategorijos simbolį;
II grupės įrangai mišinių grupės simbolį, parodantį, kokių mišinių aplinkai įranga skirta: G raidę (jei sprogiąją aplinką sukelia dujos, skysčių garai ar lašeliai) arba D raidę (jei sprogiąją aplinką sukelia dulkės);
simbolį E(Ex), parodantį, kad elektros įranga atitinka vieną ar daugiau apsaugos būdų, nurodytų specialiuose Europos standartuose;
panaudotų apsaugos būdų simbolius;
įrangos temperatūrinės klasės simbolį.
Jeigu įranga skirta naudoti tik tam tikrų dujų aplinkoje, rašomas bendras mišinio kategorijos simbolis (I arba II), o po jo nurodomas dujų pavadinimas arba cheminė formulė. II grupės įrangai vietoje temperatūrinės klasės gali būti nurodyta aukščiausios leistinosios paviršiaus temperatūros vertė arba aukščiausios leistinosios paviršiaus temperatūros vertė ir skliausteliuose temperatūrinės klasės žymuo.
II grupės įrangai, kurios leistinoji paviršiaus temperatūra aukštesnė kaip 450°C, nurodoma leistinosios temperatūros vertė, o ne temperatūrinė klasė.
II grupės įrangai, suprojektuotai ir pagamintai naudoti tik tam tikrų dujų aplinkoje, aukščiausios temperatūros vertė ir temperatūrinė klasė nenurodomos.
Ženklinant įrangą gali būti nurodomi ir kiti papildomi duomenys, pvz., vardinė įtampa, srovė, galia ir pan. Šiuo atveju temperatūrinė klasė arba temperatūros vertė nenurodomos.
IV. VIETŲ, KUR GALI SUSIDARYTI POTENCIALIAI SPROGI APLINKA, KLASIFIKAVIMAS
160. Vietos, kur gali susidaryti sprogioji aplinka, yra laikomos pavojingomis darbuotojų sveikatai ir saugai. Tokiose vietose turi būti imamasi ypatingų atsargumo priemonių įrengiant ir naudojant elektros įrangą. (žr. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatus; patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 2001, Nr. 1-16)).
161. Atsižvelgiant į pavojingų mišinių sudėtyje esančias degiąsias medžiagas vietos, kur gali susidaryti sprogioji aplinka, skirstomos į:
vietas, kur pavojingus mišinius sudaro degiosios dujos ir lengvai garuojančių degiųjų skysčių garai arba skysčių lašeliai ir atmosferos oras (sutartinis žymuo G);
vietas, kur pavojingus mišinius sudaro lengvai užsiliepsnojančių degiųjų medžiagų dulkės arba plaušeliai ir atmosferos oras (sutartinis žymuo D).
162. Pavojingos vietos klasifikuojamos į zonas pagal sprogiosios aplinkos susidarymo dažnį (tikimybę) ir jos išsilaikymo trukmę (žr. šių Taisyklių 163–168 punktuose).
163. 0 zona – vieta, kurioje nuolatos, ilgai arba dažnai būna sprogioji aplinka, kurią sudaro oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, skysčių garų arba lašelių mišiniai.
Šioje zonoje sprogioji aplinka dėl specifinių gamybos sąlygų normalaus darbo eigoje gali būti nuolatos ar ilgai arba dažnai dėl remonto, priežiūros operacijų ir dėl degiųjų dujų bei garų nuotėkio, arba dėl avarijų, personalo klaidingų veiksmų ir klaidingo proceso vedimo, taip pat dėl blogos elektros įrenginių veikos tuo pat metu.
164. 1 zona – vieta, kur kartais esant normaliai darbo eigai tikėtina, kad gali susidaryti sprogioji oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, skysčių garų arba skysčių lašelių mišinių aplinka.
Šiose vietose degiosios dujos ir lengvai garuojantys skysčiai yra naudojami arba perdirbami. Esant normaliai darbo eigai dujos arba skysčiai laikomi sandariuose induose, uždarose sistemose, iš kurių jie gali ištekėti ar išbėgti prakiurus indams, uždaroms sistemoms arba įrenginių eksploatacijos pažeidimų bei avarijų atvejais. 1 zonoje pavojinga dujų ir garų su atmosferos oru koncentracija normaliai yra negalima dėl patalpų vėdinimo ir pavojų gali sukelti tik blogas vėdinimo įrenginių veikimas arba nenormali jų eksploatacija.
Visos gretimos 0 zonai erdvės priskiriamos 1 zonai, kur užsiliepsnojanti degiųjų dujų ir garų su atmosferos oru koncentracija galima retkarčiais, pvz., sutrikus vėdinimui arba sumažėjus oro slėgiui. Tokiu atveju turi būti imamasi ir kitų efektyvių apsaugos priemonių leidžiamų naudoti šioje zonoje.
165. 2 zona – vieta, kur esant normaliai darbo eigai negali susidaryti sprogioji oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, skysčių garų arba skysčių lašelių mišinių aplinka, tačiau jei tokia aplinka susidaro retai, mažai tikėtinų avarijų ir stichinių nelaimių atvejais, ji išlieka tik trumpai.
166. 20 zona – vieta, kur sprogioji lengvai užsiliepsnojančių ore debesies pavidalu tvyrančių dulkių arba plaušelių aplinka būna nuolatos, ilgai arba dažnai.
20 zonoje degiosios dulkės arba plaušeliai normaliomis eksploatacijos sąlygomis išsiskiria tokiais kiekiais, kad su atmosferos oru sudaro lengvai užsiliepsnojančius arba sprogiuosius mišinius. Užsiliepsnojantieji arba sprogieji mišiniai gali susidaryti ir dėl mechaninių mašinų arba elektros įrenginių gedimų bei nenormalios jų arba apsaugos priemonių eksploatacijos.
167. 21 zona – vieta, kur normaliomis eksploatacijos sąlygomis tikėtina, kad gali susidaryti sprogioji oro ir lengvai užsiliepsnojančių ore debesies pavidalu tvyrančių dulkių arba plaušelių mišinių aplinka.
Normalios eksploatacijos sąlygomis tokie degiųjų dulkių ir plaušelių kiekiai, kad susidarytų užsiliepsnojantieji ir sprogieji mišiniai su oru, nuolat neišsiskiria, bet retkarčiais tai gali atsitikti. Nuolat nebūna ir tokio susikaupusių dulkių ir plaušelių kiekio, kad galėtų susidaryti pavojingos koncentracijos mišiniai arba stori dulkių sluoksniai ant elektros įrangos, kurie galėtų trukdyti normalų jų aušinimą, dėl ko galėtų kilti pavojus dulkių arba plaušelių sluoksnio užsidegimui ne tik nenormalios eksploatacijos ir elektros įrangos gedimų atveju, bet ir tinkamai eksploatuojant. Tokie mišiniai taip pat gali susidaryti dėl netinkamos įrenginių priežiūros arba netinkamo technologinio proceso perdirbant ir naudojant dulkes bei plaušelius išskiriančias medžiagas.
168. 22 zona – vieta, kur esant normaliai darbo eigai negali susidaryti sprogioji oro ir lengvai užsiliepsnojančių debesies pavidalu ore tvyrančių dulkių arba plaušelių su oru mišinių aplinka, tačiau jei tokia aplinka susidaro, ji būna tik trumpai.
22 zonoje susidaryti užsiliepsnojantiems ir sprogiesiems dulkių ir plaušelių mišiniams su oru praktiškai nėra galimybių, bet tai gali atsitikti išskirtiniais, mažai tikėtinais, atvejais, pvz., retų avarijų metu arba kai patalpose tvarkomos, rūšiuojamos ir skirstomos medžiagos, iš kurių išsiskiria dulkės arba plaušeliai.
169. Pavojingų vietų klasifikavimas turi būti atliekamas kvalifikuoto personalo, išmanančio sprogiųjų medžiagų savybes, gamybos procesą ir technologinę bei elektros įrangą, dalyvaujant saugos ir sveikatos apsaugos specialistams, projektuotojams ir kitam inžineriniam bei eksploataciniam personalui.
Pavojingų vietų klasifikavimo procedūra turi būti atliekama vadovaujantis Tarptautinės elektrotechnikos komisijos standartu LST EN 6079-10:2003 atliktų skaičiavimų, įvertinančių vietos sąlygas, pagrindu.
170. Pavojingos zonos dydis daugiausia priklauso nuo užsiliepsnojančių medžiagų fizinių ir cheminių savybių ir technologinio proceso ypatumų. Esminę įtaką turi išsiskiriančių dujų ir garų žemiausia užsiliepsnojimo temperatūra (LEL), nuotėkio intensyvumas, nusakomas išmetamųjų dujų arba garų bei dulkių kiekiu per laiko vienetą, nuotėkio trukmė, reliatyvus dujų ir garų tankis, skysčių lakumas, nuotėkio šaltinio geometriniai parametrai, aplinkos oro parametrai – temperatūra, slėgis, drėgmė, vėdinimo sistemos darbo sąlygos ir kt. Pavojingos zonos dydis turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju.
V. ELEKTROS ĮRANGOS PARINKIMO SPROGIOSIOSE ZONOSE BENDRIEJI REIKALAVIMAI
171. Sprogiosiose zonose naudojama speciali elektros įranga turi tenkinti šių Taisyklių IV skyriaus „Elektros įranga sprogiojoje ir degiojoje aplinkoje“ reikalavimus. Įprastinė elektros įranga, skirta technologinei įrangai, esančiai sprogiosiose zonose, turi būti sumontuota už šių zonų ribų.
172. Sprogiosiose zonose nerekomenduojama naudoti kilnojamųjų elektros įrenginių (elektros mašinų, elektros aparatų, šviestuvų ir kt.), išskyrus atvejus, kai jie būtini normaliai eksploatacijai užtikrinti.
173. Sprogiosiose zonose naudojama įranga, esant chemiškai arba organiškai aktyviai aplinkai, turi būti atspari šios aplinkos poveikiui. Tokia įranga, naudojama atviruose įrenginiuose lauke, turi būti atspari atmosferos poveikiui (apsaugota nuo lietaus, sniego, saulės spinduliuotės ir pan.).
174. Elektros įranga, kurioje panaudotas „e“ apsaugos būdas, turi būti apsaugota nuo perkrovų. Apsauga nuo perkrovų turi turėti atvirkščiai priklausomą suveikimo nuo srovės laiko charakteristiką, bet ji turi suveikti per laiką, ne ilgesnį už mašinos įšilimo nuo ilgalaikės leistinosios vardinės apkrovos temperatūros iki sprogiojo mišinio savaiminio užsidegimo ribinės temperatūros trukmę. Nerekomenduojama naudoti padidintąja sauga („e“ apsaugos būdas) apsaugotų elementų dažnai perkraunamuose, sunkiai paleidžiamuose ir reversuojamuose mechanizmų elektros varikliuose, jeigu kartu nenaudojamos kitos apsaugos, užtikrinančios, kad ribinės srovės nebus pasiektos.
175. Sprogiosioms zonoms skirta elektros įranga gali būti naudojama jų techninėje dokumentacijoje (žymėjime) nurodytų mišinių kategorijų ir temperatūrinių klasių aplinkoje, taip pat visų mažiau pavojingų mišinių aplinkoje.
176. Įrangai, apsaugotai padidinto slėgio apgaubu („p“ apsaugos būdas), turi būti įrengtas vėdinimas, slėgio, temperatūros ir kitų parametrų, nurodytų gamintojų instrukcijose, kontrolė. Be to, turi būti tenkinami šie papildomi reikalavimai:
pamatų ir vėdinimo vamzdynų konstrukcija turi būti tokia, kad negalėtų susidaryti neprapučiamų degiųjų dujų, garų ir dulkių sankaupos vietų;
pritekamieji vėdinimo vamzdynai, per kuriuos tiekiamas švarus oras ar inertinės dujos, turi būti nutiesti nepavojingose gaisrui bei sprogimui vietose arba grindyse, taip pat ir po degiosiomis bei sprogiosiomis zonomis, jeigu užtikrinama, kad sprogiosios medžiagos negalės pakliūti į šiuos vamzdynus;
vėdinimo sistema turi būti aprūpinta gamyklų instrukcijose nurodytais blokavimo, signalizacijos ir darbo kontrolės įtaisais, kuriuos pakeisti kitokiais galima tik suderinus su gamintojais.
177. Elektros įrangoje, kurioje naudojami panardinti į alyvą elementai, turi būti numatytos priemonės, apsaugančios nuo alyvos išsiliejimo iš įrangos.
178. Sprogiosioms 0 ir 20 zonoms turi būti parenkama II grupės 1 kategorijos elektros įranga, užtikrinanti labai aukštą apsaugos lygį, skirta naudoti atitinkamų sprogių mišinių aplinkoje.
Sprogiosioms 1 ir 21 zonoms turi būti parenkama II grupės 1 arba 2 kategorijos elektros įranga, užtikrinanti labai aukštą arba aukštą apsaugos lygį, skirta naudoti atitinkamų sprogių mišinių aplinkoje.
Sprogiosioms 2 ir 22 zonoms turi būti parenkama II grupės 1 arba 2, arba 3 kategorijos elektros įranga, užtikrinanti labai aukštą arba aukštą, arba normalų apsaugos lygį, skirta naudoti atitinkamų sprogių mišinių aplinkoje.
Elektros įrangos sprogioms zonoms parinkimas nurodytas šių Taisyklių 2 priedo 4 lentelėje.
179. Įrangai, turinčiai ugniai atsparų apgaubą („d“ apsaugos būdas), turi būti nurodomas įrangos kategorijos pogrupis IIA arba IIB, arba IIC, atsižvelgiant į degiųjų ir sprogiųjų mišinių, kurių aplinkoje ji numatoma naudoti, savybes perduoti vidinį sprogimą (liepsną) į išorę.
180. Įrangai, kurioje panaudota savaimingoji sauga („i“ apsaugos būdas), turi būti nurodomas įrangos pogrupis „ia“ arba „ib“, atsižvelgiant į tai, kokio pavojingumo zonose ji numatoma naudoti. Įranga „ia“ pogrupio skirta naudoti 0, 1 ir 2 arba 20, 21 ir 22 zonose, o „ib“ pogrupio – 1 ir 2 arba 21 ir 22 zonose (žr. 2 priedo 3 lentelę).
181. Jeigu elektros įrangoje atskiri elementai turi skirtingus saugos lygius, tai įrangos kategorija turi būti priimama pagal elemento, turinčio žemiausią saugos lygį, kategoriją.
182. Gaubtais apsaugotai elektros įrangai, skirtai veikti dulkių arba plaušelių ir oro mišinių aplinkoje, nurodoma didžiausia leistinoji įrangos paviršiaus temperatūra, kai nusėdusių dulkių ar plaušelių sluoksnio storis yra 5 mm. Esant storesniam sluoksniui, dėl pablogėjusio aušinimo ši temperatūra turi būti koreguojama (žr. šių Taisyklių 2 priedo 5 lentelę).
VI. ELEKTROS MAŠINOS
183. Sprogiosiose zonose gali būti naudojamos iki 10 kV įtampos elektros mašinos. Jos turi tenkinti šių Taisyklių 2 priedo 4 lentelės reikalavimus.
Elektros mašinos turi būti apsaugotos nuo trumpųjų jungimų ir nuo perkrovų. Apsauga nuo perkrovų, nustatyta vardinei mašinos srovei, turi būti įrengta visose fazėse. Ji turi atjungti variklį ne vėliau kaip per 2 valandas, esant 1,2 karto didesnei už vardinę srovei, ir neatjungti jo per trumpesnį kaip 2 valandų laikotarpį, kai srovė 1,05 karto didesnė už vardinę.
Sprogiosiose zonose rekomenduojama naudoti elektros variklius su įrengtais temperatūros davikliais.
Trifazių variklių grandinėse turi būti įrengta apsauga nuo darbo nevisafaziu režimu.
184. Sprogiosiose zonose esančių mechanizmų elektros mašinos, esančios už zonos ribų, turi būti įrengiamos pastato, kurio atsparumo ugniai laipsnis ne mažesnis kaip II, specialiose patalpose, atskirtose nuo sprogiųjų zonų ne mažesnio kaip R45 atsparumo ugniai nedegia siena be angų. Šiose patalpose turi būti įrengtas priverstinis vėdinimas, užtikrinantis ne mažesnį kaip penkiakartinį oro pakeitimą per valandą, ir evakuacinis išėjimas į lauką arba kitas patalpas, kur aplinka nedegi ir nesprogi.
Angos sienose sprogiosiose zonose esančių mechanizmų pavaros velenui nutiesti turi būti užsandarintos, o ant veleno turi būti įrengtas specialus riebokšlis.
VII. TRANSFORMATORINĖS, SKIRSTYKLOS IR KOMPENSATORIAI
185. Visų tipų sprogiosiose zonose gali būti naudojama iki 10 kV įtampos transformatorinių, keitiklinių pastočių, skirstyklų ir kompensavimo įrenginių įranga, jeigu ji tenkina šių Taisyklių 2 priedo 4 lentelės reikalavimus.
186. Transformatorines, keitiklines pastotes, skirstyklas ir kompensavimo įrenginius leidžiama įrengti patalpose, priglaustose prie sprogiųjų zonų naudojant jose neapsaugotą įrangą. Pristatant tokias patalpas prie sprogiųjų 0, 1, 20 ir 21 zonų turi būti įvykdyti šie reikalavimai:
transformatorinių, keitiklinių pastočių, skirstyklų ir kompensavimo įrenginiai turi būti įrengiami pastato, kurio atsparumo ugniai laipsnis ne mažesnis kaip II, specialiose patalpose, atskirtose nuo sprogiųjų zonų ne mažesnio kaip R45 atsparumo ugniai nedegia siena be angų, nepraleidžiančia dujų, garų ir dulkių bei plaukelių;
patalpose turi būti įrengtas pakankamai intensyvus savarankiškas vėdinimas, nepertraukiamai šalinantis degiąsias dujas, garus ir dulkes bei plaušelius ir nuolat sudarantis tam tikrą perteklinį atmosferos slėgį pavojingų zonų atmosferos slėgio atžvilgiu; tiekiamas į šias patalpas oras turi būti paimamas iš vietų, kur nebūna degiųjų ir sprogiųjų mišinių;
kabeliai ir elektros instaliacijos vamzdynai į sprogiąsias zonas turi būti nutiesti per gretimas sienas iš lauko ar kitų patalpų, kur aplinka nesprogi;
durų, langų, kabelių ir instaliacijos vamzdynų, vėdinimo ir pan. angų plotas turi būti pakankamo dydžio, kad sprogimo metu patalpoje atsiradęs slėgis neviršytų leistino; visi angokraščiai turi būti iš armuoto betono;
durys ir kitų angų dangčiai turi atsidaryti į lauko arba nepavojingų patalpų pusę; normaliai uždarytos durys ir angų dangčiai turi automatiškai atsidaryti padidėjus patalpose slėgiui virš nustatyto dydžio;
atstumas nuo transformatorinių, keitiklinių pastočių, skirstyklų ir kompensavimo įrenginių patalpų sienose esančių angų iki patalpų, kur aplinka sprogi, išėjimo durų ir atsidarančių langų turi būti ne mažesnis kaip 6 m, o iki neatsidarančių langų – ne mažesnis kaip 4 m.
187. Transformatorinėse, priglaustose prie sprogiųjų zonų, rekomenduojama naudoti hermetiškus, nedegiuoju skysčiu aušinamus transformatorius su sustiprintu baku ir apsaugotais įvadais. Tokius transformatorius leidžiama įrengti bendroje patalpoje su iki 1000 V ir aukštesnės įtampos skirstykla, kurios durys yra į lauko pusę arba gretimą nepavojingą patalpą.
Degiuoju skysčiu aušinami transformatoriai turi būti įrengiami lauke, prie sienos arba atskirose kamerose su durimis transformatoriams išvežti į lauko pusę.
188. Draudžiama transformatorines, keitiklines pastotes, skirstyklas ir kompensavimo įrenginių, skirtų naudoti normalioje aplinkoje, patalpas įrengti virš arba žemiau visų tipų sprogiųjų zonų patalpų.
189. Atstumai nuo atskirai stovinčių transformatorinių, keitiklinių pastočių, skirstyklų ir kompensavimo įrenginių iki patalpų, kur yra sprogiųjų zonų arba atvirai įrengtų pavojingų įrenginių, išskyrus 2 ir 22 tipo zonas, turi būti nustatomi vadovaujantis šių Taisyklių 2 priedo 6 lentele. Atstumai nuo 2 ir 22 tipo sprogiųjų zonų iki atskirai stovinčių transformatorinių, keitiklinių pastočių, skirstyklų ir kompensavimo įrenginių gali būti priimami pagal EĮĮT 4 skyriaus reikalavimus.
190. Draudžiama transformatorinių, keitiklinių pastočių, skirstyklų ir kompensavimo įrenginių patalpose kloti vamzdynus su degiosiomis ir sprogiosiomis dujomis ir skysčiais, taip pat su nuodingomis ir kenksmingomis medžiagomis.
VIII. ELEKTROS APARATAI, MATAVIMO PRIETAISAI IR RELĖS
192. Sprogiosiose zonose turi būti naudojami elektros aparatai, matavimo prietaisai ir transformatoriai, šviestuvai, varžos ir varžynai, lygintuvai, ritės, relės, kita įranga aprobuota šioms zonoms ir tenkinanti šių Taisyklių 2 priedo 4 lentelės reikalavimus.
193. Apgaubai, aprobuoti 0, 1, 20 ir 21 tipų sprogiosiose zonose įrengiamai įrangai, turi būti atsparūs sprogimui arba padidinto slėgio. 2 ir 22 tipų sprogiosiose zonose leidžiama naudoti bendrosios paskirties apgaubus, jeigu srovės nutraukimo kontaktai yra alyvoje, izoliuoti uždarose hermetiškose kamerose, į kurias neprasiskverbia dujos, garai ir dulkės bei plaušeliai arba jeigu kontaktai nutraukia tokias elektros grandines, kuriose normaliomis eksploatacijos sąlygomis neužtenka energijos sprogiųjų mišinių aplinkai uždegti. Šiuo atveju ir saugikliai, montuojami prieš komutavimo aparatą, skirti tik grandinių apsaugai nuo viršsrovių, gali būti apsaugoti tuo pačiu bendrosios paskirties apgaubu.
Transformatorių apvijoms, varžinėms ritėms, solenoidams ir kt. panašios paskirties vijoms leidžiama naudoti bendrosios paskirties apgaubus, jeigu juose nėra slystamųjų arba srovės nutraukimo kontaktų.
194. Sprogiosiose zonose nerekomenduojama naudoti jungčių. Jeigu būtina, jas leidžiama naudoti retai naudojamai įrangai (kilnojamosioms lempoms ir nestacionariesiems įrenginiams) prijungti arba ten, kur turi būti pakeičiami gamybos procesą kontroliuojantys elektros prietaisai. Jungtys neturi būti skirtos nutraukti srovę grandinėje. Jos turi būti apsaugotos nuo atsitiktinio srovės nutraukimo esant apkrovai. Tokių jungčių skaičius turi būti ribotas. Grandinės, kuriose negali būti kibirkščių, komutuojamos bendrosios paskirties jungtimis.
195. Siekiant išvengti avarijos išplitimo, už sprogiųjų zonų ribų esančios elektros grandinės ir skirstymo mazgai, kurie maitina sprogiosiose zonose esančią elektros įrangą, turi būti tinkamai rezervuoti (žr. EĮĮT 1 skyrių).
Už sprogiosios zonos ribų turi būti įrengti įtaisai, avarijos atveju nutraukiantys elektros tiekimą į sprogiąją zoną. Elektros įrenginius, kurie šiuo atveju turi tęsti darbą, kad būtų išvengta avarijos išplitimo, draudžiama įjungti į avariniu atveju atjungiamas grandines. Jie turi būti maitinami kitomis linijomis.
Apšvietimo ir galios grandinių apsaugos ir komutavimo aparatus rekomenduojama įrengti už sprogiųjų zonų ribų.
196. Gnybtų rinkles ir gnybtynus rekomenduojama įrengti už sprogiųjų zonų ribų. Esant būtinumui juos įrengti sprogiosiose zonose, jie turi būti aprobuoti šioms zonoms ir tenkinti šių Taisyklių 2 priedo 4 lentelės reikalavimus (išskyrus 2 ir 22 zonas).
197. Naudojant įrangą, kurioje panaudotas savaimingosios saugos būdas, jos prijungimo grandys turi būti sumontuotos pagal gamintojo techninėje dokumentacijoje pateiktus reikalavimus (žr. IEC 60079-14 standarto 12 skirsnį). Panaudoti kitus prijungimo grandinių elementus, negu nurodyta gamintojo techninėje dokumentacijoje, arba juos papildyti galima tik suderinus su gamintojais.
IX. SPROGIŲJŲ ZONŲ ELEKTROS INŽINERINĖS SISTEMOS
198. Sprogiosiose zonose leidžiama naudoti tik izoliuotus laidininkus, tarp jų ir srovėlaidžių, maitinančių kranus, keltuvus ir pan., šynas.
199. Sprogiosiose 0, 1, 20 ir 21 zonose turi būti naudojami laidai ir kabeliai varinėmis gyslomis. 2 ir 22 zonose leidžiama naudoti laidus ir kabelius aliumininėmis gyslomis.
200. Iki 1000 V įtampos galios, apšvietimo ir antrinių grandinių laidininkai sprogiosiose 0, 1, 20 ir 21 zonose turi būti apsaugoti nuo perkrovos ir trumpojo jungimo srovių, o jų laidų skerspjūviai turi būti parinkti pagal skaičiuojamąją srovę. 2 ir 22 zonose laidininkai parenkami pagal EĮĮT 2 skyriaus reikalavimus.
Trumpai sujungtu rotoriumi elektros variklius maitinančių linijų arba atšakų nuo grupinių tinklų laidų skerspjūviai turi būti parenkami srovei, 1,25 karto didesnei už jų vardinę apkrovos srovę.
201. Visų tipų sprogiosiose zonose aukštesnės kaip 1000 V įtampos grandinių laidininkai turi būti patikrinti terminiam viršsrovių atsparumui, o jų apsauga turi tenkinti EĮĮT 3-iosios dalies reikalavimus, nesvarbu, kokia per juos perduodama galia.
Apsauga nuo viršsrovių ir perkrovų turi būti atlikta dviem skirtingomis relėmis (žr. EĮĮT 4 skyrių). Apsauga nuo perkrovų turi būti įrengta visose fazėse.
202. 0 ir 20 zonose naudojamose dvilaidėse linijose faziniai ir nuliniai (N) arba apsauginiai nuliniai (PEN) laidininkai turi būti apsaugoti nuo viršsrovių. Abu dvilaidės linijos laidininkai turi būti atjungiami vienu metu naudojant dvipolius jungiklius.
203. Nulinių (N) ir apsauginių nulinių (PEN) laidininkų izoliacijos klasė turi būti tokia pat, kaip ir fazinių laidininkų.
204. Visų tipų sprogiosiose zonose leidžiama instaliacija standžiuosiuose metalo vamzdžiuose. Vamzdžiai turi būti sujungiami sriegiais. Sujungimo vietoje turi būti ne mažiau kaip penki ištisi sriegiai. 0, 1, 20 ir 21 zonose naudojamos montavimo dėžutės, jungtys ir kitos montavimo detalės turi būti aprobuotos naudoti atitinkamų mišinių sprogiosiose zonose ir turi tenkinti šių Taisyklių 2 priedo 4 lentelės reikalavimus.
Metaliniai vamzdžiai, laidai ir kabeliai prie elektros įrangos turi būti prijungiami naudojant specialius tam skirtus ir įrangoje įmontuotus terminalus, o jų nesant naudojant specialius vamzdžio gale montuojamus sujungimo terminalus.
Nereikalaujama, kad 2 ir 22 tipų zonose montavimo dėžutės, jungtys ir kitos montavimo detalės būtų aprobuotos šioms zonoms. Šiose zonose leidžiama naudoti ir lanksčiuosius metalinius bei kitos nedegiosios ir degimo nepalaikančiosios medžiagos vamzdžius.
205. Instaliacijos vamzdynams kertant sienas ir perdangas patalpų, kur yra skirtingų tipų sprogiosios zonos ar to paties tipo bet skirtingų medžiagų ir oro mišinių zonos, arba pereinant iš patalpų, kur yra sprogiųjų zonų į nepavojingas patalpas ar lauką, perėjimo vietoje turi būti įrengtas skiriamasis sandarintuvas vamzdžiui ir laidams bei kabeliui nutiesti. 2 ir 22 tipų zonose įrengti skiriamuosius sandarintuvus nereikalaujama.
Skiriamieji sandarintuvai įrengiami betarpiškai vamzdžio perėjimo per sieną vietoje toje patalpoje, kur yra pavojingesnė sprogioji zona, arba esant abipus sienos vienodo pavojingumo zonoms toje patalpoje, kurioje mišinio grupė ir kategorija yra aukštesnės. Sandarintuvas turi būti aprobuotas aukštesnio pavojingumo zonai arba zonai, kurioje yra aukštesnė sprogiojo mišinio grupė ir kategorija.
Skiriamuosius sandarintuvus leidžiama įrengti ir patalpoje, kurioje nėra sprogiųjų zonų arba lauke, jeigu įrengti juos patalpose, kur yra pavojingos zonos, nėra galimybių.
Skiriamieji sandarintuvai turi būti išbandyti suslėgtuoju oru naudojant 250 kPa slėgį. Per 3 min. laikotarpį slėgis neturi sumažėti žemiau kaip 200 kPa.
Skiriamaisiais sandarintuvais negali būti panaudotos jungiamosios ir atšakinės dėžutės.
206. Visų tipų sprogiosiose zonose leidžiama naudoti atvirai paklotus kabelius konstrukcijomis, sienomis, loviuose, lentynose, kanaluose, tuneliuose ir pan. Atvirai pakloti kabeliai turi būti be išorinio degaus apvalkalo. Prie elektros įrangos kabeliai jungiami per įrangoje įmontuotus specialius kabeliams prijungti skirtus terminalus. Kabelių jungiamosios ir atšakinės movos bei kiti kabeliams kloti naudojami montavimo elementai ir detalės turi būti aprobuoti naudoti atitinkamų mišinių sprogiosiose zonose ir turi tenkinti šių Taisyklių 2 priedo 4 lentelės reikalavimus. Kabeliai turi būti pakloti ir pritvirtinti taip, kad nebūtų tempiami, ypač įvadų į dėžutes, terminalus ir jungčių vietose. Kur būtina reikia naudoti paslankius, atitinkamoms zonoms aprobuotus antgalius.
Sprogiosiose 2 ir 22 tipų zonose leidžiama naudoti paprastos konstrukcijos movas, montavimo dėžutes, jungtis ir kitas montavimo detales.
207. Jeigu perėjimo per sienas iš patalpų, kur yra sprogioji aplinka, į patalpas su kitokio pavojingumo zonomis arba į nepavojingas patalpas vietose kabelis klojamas metalo vamzdžiuose, tai šiose vietose turi būti įrengti skiriamieji sandarintuvai, tenkinantys šių Taisyklių 205 punkto reikalavimus.
Skiriamųjų sandarintuvų įrengti nebūtina, jeigu kabelis, paklotas vamzdyje, išvedamas į lauką ir toliau klojamas atvirai.
208. Angos sienose ir grindyse instaliacijos vamzdžiams ir kabeliams nutiesti turi būti tinkamai užsandarintos nedegiosiomis medžiagomis.
209. Per sprogiąsias visų tipų zonas nerekomenduojama kloti tranzitinių vamzdynų ir kabelių linijų, neskirtų šiose zonose esančiai technologinei įrangai.
210. Per sprogiąsias visų tipų zonas nerekomenduojama kloti grupinių apšvietimo tinklų. Šviestuvus, esančius pavojingose zonose, rekomenduojama maitinti atšakomis nuo grupinių tinklų, paklotų už sprogiųjų zonų ribų. Sprogiosiose ir gaisrui pavojingose zonose įrengiami apšvietimo skydeliai, jungikliai ir šviestuvai turi būti aprobuoti atitinkamų degiųjų ir sprogiųjų mišinių aplinkai ir turi tenkinti šių Taisyklių 2 priedo 4 lentelės reikalavimus.
211. Elektros grandinės, maitinančios savaimingąja sauga („i“ apsaugos būdas) apsaugotus įrangos elementus, turi tenkinti šiuos reikalavimus:
nekibirkščiuojančių grandinių laidai turi būti apsaugoti nuo pašalinės įtakos, galinčios sukelti kibirkščiavimą;
nekibirkščiuojančios grandinės turi būti atskirtos nuo kitų galinčių kibirkščiuoti grandinių; jų negalima tiesti bendruose kanaluose, kabelių loviuose, lentynose arba naudoti daugiagyslius kabelius, kuriuose dalis gyslų naudojama kitai paskirčiai;
įrangos, kurioje panaudoti savaimingąja sauga apsaugoti elementai, skirtingoms grandinėms turi būti naudojami atskiri kabeliai arba kiekviena grandinė bendrame kabelyje turi būti apsaugota įžemintu metaliniu apvalkalu;
nekibirkščiuojančios aukštojo dažnio grandinės turi nesudaryti kilpų;
savaimingąja sauga apsaugotų įrenginių grandinių laidai turi būti šviesiai mėlynos spalvos arba šviesiai mėlyna spalva turi būti pažymėti tik laidų galai;
savaimingąja sauga apsaugotų įrenginių grandinių kabelių kanalai, lentynos ir atviroji instaliacija turi turėti ne rečiau kaip kas 7,5 m žymenis su užrašu „savaimingosios saugos grandinė“.
Elektros grandinės, maitinančios savaimingąja sauga („i“ apsaugos būdas) apsaugotus įrangos elementus, taip pat turi tenkinti reikalavimus, nurodytus IEC 60079-14 standarto 12 punkte.
212. Sprogiosiose 0 ir 20 zonose draudžiama naudoti srovėlaidžius. 1 ir 21 zonose leidžiama naudoti srovėlaidžius izoliuotomis varinėmis šynomis. 2 ir 22 zonose srovėlaidžiai gali būti aliumininėmis neizoliuotomis šynomis.
Srovėlaidžių šynos turi būti suvirintos arba sujungtos presuojant. Išardomose vietose varžtais sujungiamos šynos turi turėti priemones, apsaugančias nuo veržlių atsisukimo. Srovėlaidžių šynos turi būti apsaugotos metaliniais apgaubais, aprobuotais atitinkamų degiųjų ir sprogiųjų mišinių aplinkai ir tenkinančiais šių Taisyklių 2 priedo 4 lentelės reikalavimus.
213. Įmonių teritorijose galios ir kontrolinius kabelius leidžiama kloti atskirose arba bendrose estakadose su sprogiųjų ir degiųjų dujų ir lengvai užsiliepsnojančių skysčių bei kitais technologiniais vamzdynais. Tose pačiose estakadose tiesiamos ir estakadų įrenginius maitinančios elektros grandinės. Bendrosios ir atskirosios (skirtos kloti tik kabeliams) estakados turi būti įrengiamos laikantis priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Nešarvuotieji kabeliai turi būti klojami metaliniuose vamzdžiuose, loviuose arba lentynose. Šarvuotieji kabeliai turi būti be degaus apsauginio sluoksnio arba su degimo nepalaikančiu apvalkalu. Vamzdžiai, loviai ir šarvuotieji kabeliai turi būti klojami ne arčiau kaip 0,5 m nuo vamzdynų su sprogiosiomis ir degiosiomis dujomis bei skysčiais. Ankštuose trasos ruožuose šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m, o nuo technologinių ir kitų vamzdynų ne mažesnis kaip 0,1 m.
214. Kabelių estakadų sankirtose su degiųjų dujų ir skysčių technologinių vamzdynų estakadomis reikia laikytis šių reikalavimų:
sankirtos vietoje ir 1,5 m į abi puses nuo išorinių estakados su technologiniais vamzdynais konstrukcijos elementų estakada turi būti įrengta kaip uždara galerija. Jeigu kabelių estakada nutiesta žemiau technologinių vamzdynų estakados, jos grindyse turi būti įrengtos angos prasiskverbusioms į kabelių estakadą sunkiosioms dujoms pasišalinti. Sankirtos vietoje visos kabelių estakados konstrukcijos turi būti pagamintos iš nedegiųjų medžiagų;
kabelių ir degiųjų dujų bei skysčių technologinių vamzdynų estakadų sankirtose neturi būti įrengtų remonto aikštelių ir kabelių movų, o technologiniuose vamzdynuose neturi būti išardomųjų jungčių, kompensatorių, ventilių ir pan. įrangos;
tarp technologinių degiųjų dujų bei skysčių vamzdynų ir kabelių estakadų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m atstumas.
Ankštuose trasos ruožuose kabelių estakadų sankirtose atstumas nuo technologinių vamzdynų su degiųjų dujų ir skysčių estakadomis turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m, o nuo kitų vamzdynų ne mažesnis kaip 0,1 m.
Jeigu kabelių estakadoje yra iki 15 kabelių, sankirtoje su degiųjų dujų ir skysčių technologiniais vamzdynais leidžiama neįrengti kabelių galerijos, o kabelius nutiesti metaliniame vamzdyje arba dėžėje, kurių sienelės ne plonesnės kaip 1,5 mm.
215. Patalpų, kur yra potencialiai sprogios zonos, išorėje kabelių kanaluose klojami kabeliai turi būti pakloti ne arčiau kaip 1,5 m nuo patalpų sienų bei pamatų. Kabelių kanalai, nutiesti per sprogiąsias zonas ir iki 1,5 m atstumu iki jų ribų, iki viršaus turi būti užpilti smėliu.
Kabelių kanaluose, įrengtuose įmonių teritorijoje, tarp vietų, kur yra skirtingo pavojingumo sprogiosios bei degiosios zonos, ne rečiau kaip kas 100 m turi būti įrengti ne trumpesni kaip 1,5 m smėlio užtvarai iki kanalo viršaus.
216. Visose sprogiosiose zonose leidžiama kabelius kloti blokuose. Kabelių įvadų į blokus angos ir blokų sandūros turi būti tinkamai užsandarintos nedegiosiomis medžiagomis.
217. Pramonės įmonėse, kur yra potencialiai sprogi aplinka, nerekomenduojama kabelius kloti tuneliuose. Esant būtinam reikalui naudoti kabelių tunelius, jie gali būti įrengiami tenkinant šias sąlygas:
kabelių tuneliai turi būti įrengti tik už sprogiųjų zonų ribų;
prieigose prie sprogiųjų zonų kabelių tuneliai turi būti atskirti nuo jų ne mažesnio kaip R45 atsparumo ugniai nedegia siena, o kabelių statinys turi būti ne mažesnio kaip II atsparumo ugniai laipsnio;
kabelių tuneliuose turi būti įrengtos priešgaisrinės apsaugos priemonės;
išėjimai iš kabelių tunelių ir vėdinimo kanalai turi būti įrengti už sprogiųjų zonų ribų;
įvadų į pavojingas patalpas vietose angos kabeliams ir instaliacijos vamzdžiams turi būti tinkamai užsandarintos.
218. Pramonės įmonių teritorijose, kur yra potencialiai sprogi aplinka, leidžiama naudoti iki 1000 V ir aukštesnės įtampos atvirus standžiuosius ir lanksčiuosius srovėlaidžius, jeigu jie sumontuoti specialiai jiems įrengtose estakadose arba yra montuojami specialiose jiems tvirtinti įrengtose atramose. Bendrosiose estakadose su degiųjų ir sprogiųjų dujų bei skysčių technologiniais vamzdynais ir matavimų bei automatikos grandinėmis leidžiama kloti apgaubais apsaugotus srovėlaidžius. Atstumas tarp srovėlaidžių ir vamzdynų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.
219. Mažiausi leistinieji atstumai nuo tranzitinių srovėlaidžių ir kabelių estakadų iki patalpų ir atvirų zonų, kur gali susidaryti degioji ir sprogioji aplinka, pateikti šių Taisyklių 2 priedo 7 lentelėje. Pateikti atstumai netaikomi atšakoms nuo kabelių estakadų ir pavieniams kabeliams, maitinantiems elektros įrangą, esančią sprogiosiose zonose, patalpose bei lauke.
X. ĮŽEMINIMAI
220. Sprogiosiose zonose, patalpose ir lauke iki 1000 V įtampos elektros įrenginiams maitinti leidžiama naudoti TN, TT ir IT elektros tinklo sistemas (žr. EĮĮT 1.7 skirsnį). Tose gamybose, kur elektros tiekimo nutraukimas gali sukelti gaisrą arba sprogimą, rekomenduojama naudoti IT tinklo sistemą įrengiant automatinę izoliacijos kontrolę, signalizuojančią akustiniu arba optiniu būdu, bet neatjungiančią maitinimo esant vienfaziams įžemėjimams. Maitinimo atjungimo po antrosios pažaidos sąlyga IT tinklo sistemoje pateikta šių Taisyklių 380 punkte.
221. Sprogiosiose zonose įžeminti arba įnulinti reikia (skirtingai negu reikalaujama EĮĮT 1.7.4 ir 1.7.19 punktuose):
visų įtampų kintamosios ir nuolatinės srovės elektros įrenginius;
elektros įrenginius, sumontuotus ant įžemintų arba įnulintų metalinių konstrukcijų, išskyrus įrenginius, sumontuotus spintose ir pultuose, kurių korpusai yra įžeminti arba įnulinti.
Įrangos apsaugai nuo žaibų turi būti naudojamos EĮĮT 1.7 skirsnyje nurodytos priemonės. Pavojingos sprogimui zonos, kuriose tiesioginiai žaibo išlydžiai negalimi, bet galimi žaibo išlydžiai šalia jų, turi būti apsaugotos nuo indukuotų viršįtampių.
222. Sprogiosiose zonose iki 1000 V įtampos tinkle apsauginiais laidininkais (PE) gali būti tik specialiai šiam tikslui nutiesti laidininkai.
TN tinklo sistemoje apsauginiu laidininku (PE) gali būti trečioji arba penktoji kabelio gysla ir trečiasis arba penktasis linijos laidas (šyna), jungiantys pasyviąsias įrenginių dalis su įžeminta šaltinio neutrale (viduriniuoju apvijos ar nuolatinės srovės šaltinio įžemintu tašku, atitinkamai vienfaziame ir trifaziame tinkle).
TT ir IT tinklo sistemoje apsauginiu įžeminimo laidininku (PE) gali būti izoliuotas arba neizoliuotas laidininkas, jungiantis pasyviąsias įrenginių dalis su įžeminimo magistrale arba įžemintuvu.
Apšvietimo tinkle leidžiama apsauginį laidininką (PE) nuo šviestuvų, esančių sprogiosiose zonose, prijungti prie artimiausios atšakinės dėžutės, kuri yra už pavojingos zonos ribų, nulinio apsauginio laidininko (PEN), išskyrus 0 ir 20 zonas. Šiose zonose apsauginis laidininkas (PE) nuo šviestuvo turi būti prijungtas prie bendrojo apsauginio (PE) laidininko, tiesiogiai sujungto su maitinimo šaltinio tiesiogiai įžeminta neutrale taip kaip ir galios imtuvai.
223. Apsauginiai nuliniai (PEN) ir apsauginiai (PE) laidininkai visose TN sistemos tinklo dalyse turi būti nutiesti bendruose apvalkaluose, vamzdžiuose, loviuose, dėžėse, pluoštuose ir pan. kartu su faziniais laidininkais.
Iki 1000 V įtampos TT ir IT sistemos bei aukštesnės įtampos izoliuotosios neutralės tinkluose apsauginiai įžeminimo laidininkai (PE) gali būti klojami bendruose apvalkaluose arba įrenginiuose kartu su faziniais laidininkais ir atskirai nuo jų.
Įžeminimo magistralės prie įžemintuvų turi būti prijungiamos ne mažiau kaip dviejose skirtingose įžemintuvų vietose.
224. Apsauginiais nuliniais (PEN) ir apsauginiais (PE) laidininkais draudžiama naudoti metalinių statybinių ir technologinių konstrukcijų, plieninių instaliacijos vamzdžių, metalinių kabelių apvalkalų ir pan. elementus. Jie šiam tikslui gali būti naudojami tik kaip papildoma priemonė.
225. Iki 1000 V įtampos TN sistemos tinkluose apsauginių nulinių (PEN) ir apsauginių (PE) laidininkų elektrinis laidumas turi būti toks, kad avarinis tinklo ruožas būtų automatiškai atjungtas įvykus trumpajam jungimui su korpusu arba apsauginiu nuliniu bei apsauginiu laidininku. Vienfazio trumpojo jungimo srovė ne mažiau kaip keturis kartus turi viršyti saugiklio tirpuko ir ne mažiau kaip šešis kartus automatinio jungiklio, turinčio atvirkščiai priklausomą nuo srovės laiko charakteristiką, automatinio jungiklio atkabiklio srovę. Automatiniams jungikliams, turintiems tik elektromagnetinį atkabiklį arba atkabiklį, veikiantį be laiko uždelsimo, srovės kartotinumas nustatomas vadovaujantis EĮĮT 1.7 skirsnio reikalavimais.
226. Grandinės fazė-nulis varža turi būti tikrinama visų iki 1000 V įtampos TN tinklo sistemos įrenginių, esančių 0 ir 20 zonose, ir pasirinktinai ne mažiau kaip 10 procentų įrenginių visose kitose zonose – vietose, kur tikėtina didžiausia varža.
227. Patalpų, kur yra degioji ir sprogioji aplinka, sienų sankirtų vietose apsauginiai (įžeminimo arba įnulinimo) laidininkai turi būti tiesiami metaliniuose vamzdžiuose, kurių galai ir perėjimo vietos turi būti užsandarintos nedegiosiomis medžiagomis. Sankirtos vietose laidininkai turi būti ištisiniai ir be atšakų.
V. ELEKTROS ĮRANGA DEGIŲJŲ MEDŽIAGŲ SANKAUPOS VIETOSE
228. Vietos patalpose ir lauke, kur saugomos, naudojamos bei perdirbamos degiosios medžiagos, bet kur nesusidaro degiųjų ir ir sprogiųjų jų mišinių su oru ir kur nesikaupia galinčių užsidegti degiųjų dulkių bei plaušelių sluoksnių ant karštų elektros įrangos paviršių, nepriskiriamos 0, 1, 2, 20, 21, 22 zonoms. Tokios vietos laikomos potencialiai pavojingomis gaisro kilimo požiūriu, kadangi jose esančios degiosios medžiagos gali būti uždegtos nuo pašalinio šaltinio. Tokiomis vietomis gali būti medienos perdirbimo įmonės, medienos ir kuro sandėliai, žemės ūkio sausųjų pašarų sandėliavimo aikštelės ir statiniai, tekstilės įmonės, grūdų saugyklos ir malūnai, popieriaus ir jo gaminių naudojimo ir saugojimo patalpos, degiųjų medžiagų gaminių sandėliavimo bei eksponavimo patalpos, degiųjų medžiagų statiniai ir pan.
229. 228 punkte nurodytose vietose turi būti imamasi priemonių, kad nei elektros kibirkštys, nei elektros lanko degimo produktai, nei šiluminė spinduliuotė negalėtų uždegti degiųjų medžiagų tiek normalaus darbo metu tiek ir avarijų atvejais.
230. Degiųjų medžiagų sankaupos vietose rekomenduojama įrengti tik būtiniausią elektros įrangą, o visą antraeilę įrangą įrengti už pavojingų vietų ribų.
231. Degiųjų medžiagų sankaupos vietose gali būti naudojama speciali šių Taisyklių 2 priedo 4 lentelėje nurodyta, skirta naudoti atitinkamoje aplinkoje įranga, taip pat apgaubais apsaugota IP apsaugos sistemos įranga – elektros mašinos ir aparatai, spintos aparatams ir prietaisams, galios ir antrinių grandinių gnybtynų spintos ir pan., ne žemesnio kaip IP 5X apsaugos laipsnio. Atskirais atvejais (pagrindus) leidžiama naudoti IP 4X apsaugos laipsnio įrangą, išskyrus šildymo prietaisus. Elektros aparatai ir prietaisai, įrengiami ne žemesnio kaip IP 5X apsaugos laipsnio skyduose ir spintose, gali būti žemesnio apsaugos laipsnio. Jeigu apgaubais apsaugotoje įrangoje yra normalaus darbo metu kibirkščiuojančiųjų elementų, įranga turi būti montuojama ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo degiųjų medžiagų arba degiosios medžiagos turi būti apsaugotos skydais bei ekranais.
232. Sandėliuose ir kituose objektuose, kur yra degiųjų medžiagų, rekomenduojama ne darbo metu atjungti galios ir apšvietimo tinklus komutavimo aparatais, įrengtais tų objektų išorėje, nesvarbu, ar tinklai atjungti komutavimo aparatais, įrengtais objektų viduje. Signalizacijos įrangą rekomenduojama maitinti iš autonominių šaltinių.
233. Vietose, kur naudojamos ir saugomos degiosios medžiagos, kaitinamieji šildymo prietaisai turi būti įrengiami taip, kad jie neturėtų tiesioginio sąlyčio su degiosiomis medžiagomis ir kad šiluminės jų spinduliuotės metu nebūtų uždegtos degiosios medžiagos. Prireikus tarp šildymo prietaisų ir degiųjų medžiagų turi būti įrengti apsauginiai ekranai iš nedegiųjų medžiagų. Gaisrui pavojingose vietose (sandėliuose, archyvuose, muziejuose, galerijose, bibliotekose ir pan.) draudžiama naudoti tiesioginio kaitinimo kaitinamuosius prietaisus.
Netiesioginio kaitinimo kaitinamųjų prietaisų naudojamų degiųjų medžiagų sankaupos vietose paviršiaus temperatūra neturi viršyti 90oC – normalaus darbo sąlygomis ir 115oC – avarinių situacijų metu. Šildymo prietaisuose turi būti įrengta apsauga nuo perkaitimo. Po prietaisų avarinio atsijungimo jie vėl turi būti įjungti tik rankiniu būdu. Šildymo prietaisai, naudojami degiųjų medžiagų sankaupos vietose, turi būti sukonstruoti ir įrengti taip, kad ant jų negalėtų kauptis dulkių, trukdančių išsklaidyti šilumą.
234. Degiųjų medžiagų saugojimo vietose naudojami šviestuvai turi būti specialiai sukonstruoti arba ne žemesnio kaip IP 5X apsaugos laipsnio.
Dulkėtose patalpose naudojami šviestuvai turi būti tokios konstrukcijos, kad ant jų negalėtų kauptis dulkių. Jų paviršiaus temperatūra neturi viršyti 90oC normalaus darbo metu ir – 115oC avarinių situacijų metu. Šviestuvų lempos turi būti apsaugotos ištisiniais apsauginiais stiklais ir numatytos priemonės, kad lempos ar kitos įkaitusios šviestuvų dalys nenukristų ant degiųjų medžiagų. Prožektoriai ir projektoriai turi būti įrengiami ne arčiau kaip:
0,5 m atstumu nuo degiųjų medžiagų, jeigu jų galia mažesnė kaip 100 W;
0,8 m atstumu nuo degiųjų medžiagų, jeigu jų galia nuo 100 iki 300 W ir
1 m atstumu nuo degiųjų medžiagų, jeigu jų galia didesnė kaip 300 ir iki 500 W.
Šiose vietose naudojamų kilnojamųjų šviestuvų lempos turi būti apsaugotos metaliniais tinkleliais. Jų apsaugos laipsnis turi būti ne žemesnis kaip IP 5X.
235. Kabeliai ir laidai, nutiesti per degiųjų medžiagų saugojimo vietas, turi būti apsaugoti nuo perkrovų ir trumpųjų jungimų. Apsaugos priemonės turi būti įrengiamos už pavojingų vietų ribų, o esant būtinumui jas įrengti šiose vietose, jos turi būti apsaugotos tinkamais gaubtais.
236. Iki 1000 V įtampos tinklų TN ir TT sistemose kabeliai ir laidai nuo izoliacijos pažaidų turi būti apsaugoti skirtuminės srovės apsauga, kurios poveikio srovė ne didesnė kaip IN £ 300 mA. Kaitinamųjų ir kilnojamųjų prietaisų izoliacijos apsaugai papildomai turi būti panaudota skirtuminės srovės apsauga, kurios poveikio srovė ne didesnė kaip IN ≤ 30 mA.
IT tinklo sistemoje gaisrui pavojingose vietose kabelių ir laidų apsaugai turi būti naudojami izoliacijos kontrolės įtaisai, signalizuojantieji vizualiniu ir akustiniu būdais kartu. Antrojo įžemėjimo atveju trumpojo jungimo srovių apsaugos atjungimo trukmė neturi viršyti t ≤ 5 s.
Apsauginiai laidininkai turi būti įrengiami vadovaujantis šių Taisyklių 35 punkto reikalavimais.
237. Vietose, kur naudojamos ir saugomos degiosios medžiagos, kabeliai ir laidai turi būti nedegiuoju arba degimo nepalaikančiu apvalkalu bei išoriniu apsauginiu sluoksniu. Šiose vietose draudžiama naudoti kabelius ir laidus polietilenine izoliacija bei neizoliuotus laidus. Per vietas, kur saugomos ir naudojamos degiosios medžiagos ir arčiau kaip 1m nuo jų (horizontalia ir vertikalia kryptimi), draudžiama tiesti visų įtampų tranzitines elektros linijas, nemaitinančias čia esančius technologinius įrenginius.
238. Vietose, kur naudojamos ir saugomos degiosios medžiagos, leidžiami visi kabelių klojimo ir laidų instaliacijos būdai. Nuo atviruoju būdu statybinėmis konstrukcijomis ant izoliatorių, lynų, loviuose, lentynose ir t. t. paklotų laidininkų iki atvirai saugomų degiųjų medžiagų vietų turi būti ne mažesnis kaip 1 m atstumas.
Aliumininius izoliuotus laidus be apsauginio sluoksnio leidžiama kloti tik vamzdžiuose ir loviuose.
239. Įmonių teritorijose, kur yra lauke saugomos degiosios medžiagos, leidžiama estakadose kartu su degiųjų dujų ir skysčių vamzdynais kloti izoliuotus laidus plieno vamzdžiuose, nešarvuotuosius kabelius plieno vamzdžiuose ir dėžėse bei šarvuotuosius kabelius atvirai. Vamzdžiai, dėžės ir kabeliai turi būti įrengiami ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu nuo technologinių vamzdynų.
240. Nestacionariesiems imtuvams maitinti turi būti naudojami atsparūs aplinkos poveikiui lankstieji sustiprintos konstrukcijos kabeliai varinėmis gyslomis degimo nepalaikančiu apvalkalu.
VI. ELEKTRINIO KAITINIMO ĮRENGINIAI
I. TAIKYMO SRITIS
242. Šių Taisyklių VI skyriaus „Elektrinio kaitinimo įrenginiai“ reikalavimai taikomi pramoninio 50 Hz, žemojo – žemesnio kaip 50 Hz, vidutinio – iki 30 kHz, aukštojo – aukštesnio kaip 30 kHz ir iki 300 MHz ir labai aukšto – aukštesnio kaip 300 MHz dažnio, taip pat nuolatinės srovės gamyklinėms ir laboratorinėms elektrinėms krosnims ir elektrinio kaitinimo įrenginiams:
tiesioginio ir netiesioginio veikimo varžinėms su bet kokios medžiagos kietuoju arba skystuoju kaitinimo elementu, tarp jų šlako perlydymo ir išlydymo, elektrinėms krosnims;
tiesioginio, netiesioginio ir kombinuoto veikimo lankinėms, tarp jų ir rūdos terminėms, ferolydymo ir plazminėms kaitinimo ir lydymo elektrinėms krosnims;
indukcinio kaitinimo bei grūdinimo ir lydymo (tigeliniams ir kanaliniams) elektrinio kaitinimo įrenginiams;
dielektrinio kaitinimo įrenginiams;
elektroninės spinduliuotės elektrinio kaitinimo įrenginiams;
joniniams ir lazeriniams elektrinio kaitinimo įrenginiams.
Šių Taisyklių VI skyriaus reikalavimai taikomi visų aukščiau išvardytų tipų, visų konstrukcijų elektrinių krosnių ir elektrinio kaitinimo įrenginių, nesvarbu, kokia jų paskirtis, darbo režimai, darbo aplinka (oras, vakuumas, inertinės dujos ir pan.) ir slėgis jų darbo kamerose, elektros įrangai.
II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
243 Pagrindinių įrenginių ir pagalbinių mechanizmų elektros įrangos kategorija ir jos rezervavimo apimtys turi būti nustatomos įvertinant elektrinio kaitinimo įrenginių konstrukcijos ypatumus, taip pat reikalavimus jų aprūpinimui vandeniu, suslėgtu oru, dujomis bei reikalavimus darbiniam slėgiui jų darbo kamerose (žr. taip pat EĮĮT 1.2.14–1.2.22 punktus), pateiktus atitinkamose gamyklinėse instrukcijose.
244. Elektrinio kaitinimo įrenginių elektros imtuvams maitinti iš elektros tinklų gali būti naudojami standieji arba lankstieji srovėlaidžiai, kabelių linijos ir elektros instaliacija.
245. Nuolatinės srovės, padidinto arba sumažinto dažnio kintamosios srovės elektrinio kaitinimo įrenginiai turi būti maitinami iš keitiklinių agregatų, tiesiogiai prijungtų prie elektros tinklų arba savarankiškų krosnių transformatorių.
Kintamosios srovės pramoninio dažnio elektros krosnys gali būti maitinamos tiesiogiai iš tinklo arba per krosnių transformatorius ir autotransformatorius. Maitinimo variantas turi būti parinktas atlikus techninius ir ekonominius skaičiavimus.
Krosnių transformatoriai bei autotransformatoriai ir keitikliai turi būti aprūpinti įtampos reguliavimo priemonėmis, užtikrinančiomis technologiniam procesui reikalingus įtampos lygius. Transformatoriai ir autotransformatoriai, kurių atšakos perjungiamos išjungus įtampą, turi turėti perjungimo blokuotę, neleidžiančią perjungti atšakos neišjungus įtampos.
246. Prie elektros tinklų jungiamų vienfazių elektrinio kaitinimo įrenginių apkrovą reikia kuo tolygiau paskirstyti tarp fazių. Tokių elektros imtuvų sukeliama įtampų asimetrija visų galimų darbo režimų atvejais turi neviršyti standartu reglamentuojamų reikšmių. Jeigu reguliuojant režimą asimetrijos sumažinti negalima arba ekonomiškai nepateisinama, reikia įrengti simetrinimo įrenginius arba tokiems įrenginiams maitinti reikia naudoti parametrinius srovės šaltinius. Kai darbo procese neleistina asimetrija pasitaiko retai, vienfazių imtuvų apkrovos paskirstymui tarp fazių galima naudoti specialias simetrinimo schemas.
247. Elektrinio kaitinimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų vietose turi būti užtikrintas standartais reglamentuojamas įtampos kreivės formos sinusiškumas. Esant reikalui, prie elektrinio kaitinimo įrenginius maitinančių transformatorinių turi būti įrengiami harmonikų filtrai arba naudojamos kitos priemonės, užtikrinančios reglamentuojamą įtampos kreivės formos sinusiškumą.
248. Prijungiamų prie energetikos sistemos tinklų elektrinio kaitinimo įrenginių reaktyviosios galios kompensavimo sąlygos turi būti nustatomos suderinus su atitinkamomis energetikos sistemos struktūromis.
249. Kiekvienam elektrinio kaitinimo įrenginiui rekomenduojama naudoti individualius reaktyviosios galios šaltinius. Šaltinių tipai ir jų parametrai turi būti parinkti techniniais ir ekonominiais skaičiavimais įvertinant reaktyviosios apkrovos kitimo charakterį ir įtampos kreivės formą. Reaktyviosios galios šaltiniai turi būti automatiškai reguliuojami.
Elektrinio kaitinimo įrenginių, jungiamų per reguliavimo transformatoriaus arba autotransformatoriaus krosnies transformatoriaus bloką, arba per pagrindinio transformatoriaus nuoseklaus transformatoriaus bloką; reaktyviosios galios šaltinius rekomenduojama jungti prie vidutinės įtampos grandžių.
250. Elektrinio kaitinimo įrenginių pirminėje grandinėje turi būti įrengti šie komutavimo aparatai:
iki 1000 V įtampos grandinėse (įvade) – kirtiklis, turintis lanko gesinimo įrangą, arba paketinis jungiklis ir saugikliai, arba kirtiklio ir saugiklių blokas, arba automatinis jungiklis su elektromagnetiniu ir šiluminiu atkabikliu;
aukštesnės kaip 1000 V įtampos grandinėse – skyriklis arba skirtuvas, arba komplektinių narvelių jungtys (įvade) ir operatyvinės apsauginės paskirties jungtuvas, arba skyriklis (skirtuvas, komplektinių narvelių jungtys) ir jungtuvai operatyviniam valdymui bei apsaugai.
Iki 1 kW galios elektrinio kaitinimo įrenginio prijungimui prie iki 1000 V įtampos elektros tinklo įvade leidžiama panaudoti įsmeigiamąsias kontaktines jungtis, jeigu linijos apsauga įrengta galios ar apšvietimo spintoje arba skydelyje.
Iki 1000 V įtampos elektrinio kaitinimo įrenginių pirminėse grandinėse įvadiniu komutavimo aparatu leidžiama naudoti kirtiklį be lanko gesinimo įrangos, jeigu jis jungiamas tik atjungus apkrovą.
Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektrinio kaitinimo įrenginių operatyvinės ir apsauginės paskirties jungtuvai turi įjungti ir atjungti elektrinio kaitinimo krosnies įrangą, kai to reikia pagal technologinio proceso poreikius bei apsaugant ją nuo dalies trumpųjų jungimų ir nenormalių darbo režimų.
Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektrinio kaitinimo įrenginių operatyvinės paskirties jungtuvai turi vykdyti operatyvines ir dalį apsauginių (pvz., suveikus dujinei apsaugai) funkcijų, kurių apimtis numatoma projektuojant, bet jie neturi atjungti kitų trumpųjų jungimų, atjungiamų apsauginės paskirties jungtuvais.
Aukštesnės kaip 1000 V įtampos operatyviniai ir apsauginiai bei operatyviniai jungtuvai įrengiami krosnių pastotėse arba skirstyklose. Leidžiama įrengti bendrą apsaugos jungtuvą elektrinio kaitinimo įrenginių grupei.
251. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektrinio kaitinimo įrenginių jungtuvai turi tenkinti EĮĮT 4.2 skirsnio reikalavimus. Jeigu elektros grandinė įjungiama arba atjungiama daugiau kaip penkis kartus per parą, turi būti naudojami mechaniškai ir elektriškai atsparesni jungtuvai.
Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektrinio kaitinimo įrenginių operatyviniais jungtuvais leidžiama naudoti ir mažesnio elektrodinaminio atsparumo jungtuvus (pvz., vakuuminius arba bekontakčius), jeigu elektros grandinėje tarp operatyvinio jungtuvo ir krosnies specialiomis priemonėmis yra sumažinama trumpojo jungimo srovė ir pašalinamas pavojus atliekančiam techninę priežiūrą personalui bei pavojus avarijai išplisti, sukeliant sprogimą ir gaisrą skirstomuosiuose įrenginiuose.
Naudojant greitaveikius orinius arba vakuuminius jungtuvus turi būti numatytos priemonės komutaciniams viršįtampiams sumažinti. Jungtuvus rekomenduojama įrengti netoli krosnių transformatorių.
252. Krosnių pastočių cechuose ir įrengiamų jose transformatorių, autotransformatorių ir keitiklių, tarp jų ir alyvinių, skaičius, įtampa ir galia, jų pastatymo atžvilgiu pirmojo aukšto grindų lygio aukštis bei atstumai tarp atskirų pastočių alyvinių transformatorių kamerų yra neribojami. Greta gali būti įrengiamos tik dvi kameros (patalpos) su krosnių transformatorinių įrenginiais arba keitiklių įrenginiais, pripildytais alyvos. Tarp jų turi būti ne mažesnio kaip pirmojo atsparumo ugniai laipsnio siena. Vienoje eilėje gali būti įrengta ne daugiau kaip šeši dviejų kamerų blokai su ne mažesniais kaip 1,5 m tarpais tarp jų. Tarp eilėje įrengtų šešių dviejų kamerų blokų ir toje pat eilėje įrengiamų kitų šešių blokų turi būti paliktas ne mažesnio kaip 4 m pločio įvažiavimo tarpas.
Po alyviniais įrenginiais turi būti įrengti visam įrenginių alyvos tūriui alyvos rinktuvai (žr. EĮĮT 4.2.77 punktą), iš kurių alyva turi būti surenkama į surinkimo bakus.
Kamerose su alyvine elektros įranga turi būti įrengtos stacionarios gaisro gesinimo priemonės pagal EĮĮT 4 skyriaus reikalavimus:
pirmojo aukšto lygyje esančiose kamerose, kai bendras alyvos kiekis didesnis kaip 10 t;
žemiau pirmojo aukšto lygio esančiose kamerose, kai bendras alyvos kiekis didesnis kaip 0,6 t.
Kai alyvos tūris kamerose mažesnis nei aukščiau nurodytas, leidžiama įrengti tik priešgaisrinę signalizaciją.
253. Elektrinio kaitinimo įrenginius, neatsižvelgiant į jų vardinę įtampą, leidžiama įrengti visose gamybinėse patalpose.
Naudojama elektrotechninė įranga turi tenkinti aplinkos, kurioje ji įrengiama, reikalavimus, o įrangos konstrukcija ir jos bei atitvarų pastatymas turi užtikrinti personalo saugumą nuo atsitiktinio prisilietimo prie srovinių ir besisukančių dalių (žr. EĮĮT 1.1.14 punktą).
Jeigu elektrinės krosnies kaitinamojo elemento arba kaitinamo gaminio ilgiai tokie, kad srovinių dalių atitvarams įrengti reikalingos labai sudėtingos konstrukcijos arba dėl jų labai pasunkėja priežiūra, leidžiama aplink visą krosnį arba įrenginį įrengti ne žemesnį kaip 2 m aukščio atitvarą. Įėjimą į atitvarą reikia blokuoti taip, kad už atitvaro būtų galima patekti tik atjungus įrenginį (žr. EĮĮT 1.1.15 punktą).
Elektrinio kaitinimo įrenginių transformatorių, keitiklių ir kitos elektros įrangos patalpos turi būti pastatuose, kurių atsparumo ugniai laipsnis ne mažesnis kaip II.
254. Bendrose kamerose leidžiama įrengti iki 1000 V ir aukštesnės įtampos galios elektros įrangą, priklausančią vienam elektrinio kaitinimo įrenginiui arba agregatui (krosnių transformatorius, keitiklius, reaktorius, krosnių jungtuvus, skyriklius, perjungiklius ir pan.), taip pat krosnių transformatorių ir keitiklių aušinimo pagalbinę įrangą (uždarų vandeniu arba alyva ir vandeniu aušinamų sistemų siurblius, šilumokaičius, absorberius, ventiliatorius ir kt.). Minėtosios atviros srovinės elektrotechninės įrangos dalys turi būti apsaugotos. Komutavimo aparatų operatyvinio valdymo įtaisai turi būti iškelti už kameros ribų. Esant galimybei, rekomenduojama kelių elektrinio kaitinimo įrenginių elektrotechninę įrangą įrengti bendrose elektrotechninėse patalpose, pvz., elektros mašinų patalpose, laikantis EĮĮT 4 skyriaus reikalavimų.
255. Elektrinio kaitinimo įrenginių transformatorius, keitiklius ir agregatus (variklius ir generatorius, statinius, joninius bei elektroninius, tarp jų ir puslaidininkinius generatorius) rekomenduojama įrengti kiek galima arčiau prijungiamų elektros krosnių ir kitų elektrinio kaitinimo įtaisų.
Nuo labiausiai išsikišusių elektrinių krosnių transformatorių dalių, esančių iki 1,9 m aukštyje nuo grindų, iki transformatorių kamerų sienų, kai kamerose nėra kitos įrangos, leistini šie mažiausi atstumai:
iki kameros priekinės sienos 0,4 m – mažesnės kaip 0,4 MVA galios transformatoriams; 0,6 m – nuo 0,4 iki 12,5 MVA galios transformatoriams ir 0,8 m – didesnės kaip 12,5 MVA galios transformatoriams;
iki kameros šoninių ir galinės sienos 0,8 m – mažesnės kaip 0,4 MVA galios transformatoriams; 1 m – nuo 0,4 iki 12,5 MVA galios transformatoriams ir 1,2 m – didesnės kaip 12,5 MVA galios transformatoriams;
iki gretimo krosnių transformatoriaus (autotransformatoriaus) 1 m – iki 12,5 MVA galios transformatoriams ir 1,2 m – didesnės kaip 12,5 MVA galios transformatoriams.
Įrengiant krosnių transformatorius ir kitą įrangą bendrose kamerose perėjų plotį ir atstumus tarp įrangos, taip pat atstumus tarp įrangos ir kamerų sienų rekomenduojama priimti 10-20 procentų didesnius.
256. Elektrinio kaitinimo įrenginiuose turi būti įrengtos blokuotės, užtikrinančios saugią elektros įrangos ir mechanizmų priežiūrą bei leidžiančios išvengti klaidingų operatyvinių perjungimų. Spintų, esančių ne elektros patalpose ir kamerų patalpose, durys (jeigu jose yra pasiekiamų aukštesnės kaip 1000 V įtampos srovinių dalių) gali būti atidaromos tik esant išjungtai įtampai arba įtampa turi automatiškai išsijungti atidarius duris.
257. Elektrinio kaitinimo įrenginiuose turi būti įrengtos elektrinės apsaugos pagal EĮĮT 3.1 ir 3.2 skirsnių reikalavimus. Reikalavimai lankinių ir rūdos terminių krosnių apsaugai pateikti šių Taisyklių 275 punkte, o indukcinių krosnių apsaugai – 283 punkte (žr. taip pat šių Taisyklių 268 punktą).
258. Elektrinio kaitinimo įrenginiai turi turėti įrengtas automatinio galios arba darbo režimo reguliavimo priemones, išskyrus atvejus, kai tai netikslinga technologiniais arba ekonominiais sumetimais.
Įrenginiuose, kur galios reguliavimui (arba apsaugai nuo perkrovų) reikalinga informacija apie kintamosios srovės dydį, srovės transformatorius rekomenduojama įrengti žemesniosios įtampos pusėje. Jeigu krosnies transformatorius turi kintamą transformacijos koeficientą, reikia įrengti derinamąjį matavimo įtaisą.
259. Matavimo prietaisai ir apsaugos įtaisai, taip pat elektrinio kaitinimo įrenginių valdymo įtaisai, turi būti įtaisyti taip, kad neperkaistų nuo šiluminės spinduliuotės ir kitų priežasčių.
Skydai ir valdymo pultai turi būti įrengiami tokiose vietose, iš kurių būtų galima stebėti atliekamas gamybines operacijas.
Krosnių atlenkimo pavaros rankenos judėjimo kryptis turi sutapti su krosnies atlenkimo kryptimi.
Didelių matmenų elektrinio kaitinimo įrenginiams, kuriuos iš valdymo pulto sunku stebėti, rekomenduojama įrengti optinę, televizinę arba kitokią technologinio proceso stebėjimo sistemą.
Būtinais atvejais turi būti priemonės, nuotoliniu būdu atjungiančios įrenginį arba jo dalį.
260. Elektrinio kaitinimo įrenginių valdymo skyduose turi būti įrengta operatyvinių komutavimo aparatų įjungtos ir išjungtos padėties signalizacija. 0,4 MW ir didesnės galios įrenginiuose rekomenduojama įrengti ir įvadinių komutavimo aparatų padėties signalizaciją.
261. Parenkant elektrinio kaitinimo įrenginių srovėlaidžius ir kitą įrangą didesnėms kaip 1,5 kA pramoninio dažnio srovėms ir bet kokioms vidutinio, aukštojo ir labai aukšto dažnio srovėms, turi būti įvertintas srovės pasiskirstymo šynoje (kabelyje) ir atskirose srovėlaidžio šynų paketo šynose netolygumas, sąlygojamas paviršiaus ir artumo efektų.
Srovėlaidžių konstrukcija turi būti tokia, kad būtų galima užtikrinti:
optimalias aktyviąsias ir reaktyviąsias jų varžas;
kuo tolygesnį srovės pasiskirstymą laidininkuose;
varžų simetriją fazėse pagal standartų ir kitų norminių bei techninių dokumentų reikalavimus skirtingų tipų trifazėms elektrinėms krosnims ir elektrinio kaitinimo įrenginiams;
mažus elektros energijos nuostolius šynų tvirtinimo, elektrinio kaitinimo įrenginių ir statinių metalinėse konstrukcijose.
Aplink pavienes šynas ir srovėlaidžių linijas, pereinant joms per gelžbetonines pertvaras, taip pat įrengiant metalines atramines konstrukcijas, apsauginius ekranus ir pan., neturi būti uždarųjų kontūrų iš metalo. Jeigu uždarųjų kontūrų iš metalo išvengti negalima, jiems reikia naudoti nemagnetines arba silpnai magnetines medžiagas, užtikrinančias mažus elektros energijos nuostolius.
Vidutinio, aukštojo ir labai aukšto dažnio srovėlaidžių atraminės konstrukcijos, apsauginiai ekranai ir tvirtinimo detalės (išskyrus bendraašių srovėlaidžių konstrukcijas) turi būti pagamintos iš nemagnetinių arba silpnai magnetinių medžiagų.
Srovėlaidžių (neizoliuotų šynų) ilgalaikė įšilimo temperatūra neturi viršyti EĮĮT 1.3.33 punkte nurodytų temperatūrų reikšmių.
Būtinais atvejais srovėlaidžiai gali būti aušinami dirbtinai (oru arba vandeniu).
262. Tolygaus darbo režimo elektros krosnių, tarp jų rūdos terminių, ferolydymo, lankinių vakuuminių, indukcinių, plazminių, tiesioginio ir netiesioginio veikimo varžinių (tarp jų elektrinių šlakinių), elektroninės spinduliuotės ir dielektrinio kaitinimo, standiesiems antrinės srovės srovėlaidžiams turi būti naudojamos aliumininės arba aliuminio lydinių šynos (stačiakampės arba apvalios tuščiavidurės).
Smūginio darbo režimo elektros krosnių antrinės srovės standiesiems srovėlaidžiams (plieno ir ketaus lankinėms krosnims) rekomenduojama naudoti didesnio mechaninio atsparumo šynas. Standžiuosius antrinės srovės daugiapolių šynų kintamosios srovės srovėlaidžius rekomenduojama įrengti su lygiagretėmis besikeičiančiomis arba besikeičiančiomis tiesioginės ir grįžtamosios srovių grandimis.
Vienfaziams standiesiems vidutinio, aukštojo ir labai aukšto dažnio srovėlaidžiams rekomenduojama naudoti bendraašius srovėlaidžius ir srovėlaidžius su besikeičiančiomis tiesioginėmis ir grįžtamosiomis šynomis.
Srovėlaidžių ruožams iki judamųjų elektrinių krosnių elementų turi būti naudojami lankstieji variniai kabeliai arba šynos iš lanksčiųjų varinių juostų.
6 kA ir didesnių pramoninio dažnio srovių lankstiesiems srovėlaidžiams ir bet kokio dydžio srovių vidutinio, aukštojo ir labai aukšto dažnio srovėlaidžiams rekomenduojama naudoti vandeniu aušinamus lanksčiuosius kabelius.
Elektrinio kaitinimo įrenginiuose naudojamų spintų ir kitų komplektinių įrenginių vidaus šynos turi būti parenkamos laikantis standartų ir kitų norminių dokumentų reikalavimų.
263. Rekomenduojamos leistinosios ilgalaikės pramoninio dažnio srovės vienfaziams ir trifaziams stačiakampių šynų srovėlaidžiams, esant nuo 2 iki 24 varinių ir aliumininių šynų pakete, pateiktos šių Taisyklių 3 priedo 1–4 lentelėse.
Vidutinio dažnio dviejų stačiakampių šynų srovėlaidžio varinėms ir aliumininėms šynoms rekomenduojamos leistinosios ilgalaikės srovės pateiktos šių Taisyklių 3 priedo 5 ir 6 lentelėse.
Vidutinio dažnio dviejų varinių ir aliumininių koncentrinių vamzdžių srovėlaidžio rekomenduojamos leistinosios ilgalaikės srovės pateiktos šių Taisyklių 3 priedo 7 ir 8 lentelėse.
Vidutinio dažnio kabeliams varinėmis (SG) ir aliumininėmis (ASG) gyslomis rekomenduojamos leistinosios ilgalaikės srovės pateiktos šių Taisyklių 3 priedo 9 ir 10 lentelėse.
Aukštojo dažnio linijoms rekomenduojama naudoti specialius bendraašius kabelius.
264. 10 kA ir didesnių vardinių srovių elektrinio kaitinimo įrenginių srovėlaidžių dinaminis atsparumas trumpojo jungimo srovėms turi būti patikrintas įvertinus elektromagnetinių jėgų padidėjimą šynų posūkių ir sankirtų vietose. Atstumai tarp tokio srovėlaidžio atramų turi būti patikrinti dalinio arba visiško rezonanso atvejui.
265. Smūginio darbo režimo elektrinių krosnių srovėlaidžių izoliacinės atramos ir tarpinės turi būti atsparios vibracijai (0,5–20 Hz srovės svyravimų dažnio riba).
1,5 kA ir didesnės kintamosios srovės pramoninio ir aukštesniojo dažnio srovėlaidžių šynų paketams suspausti rekomenduojama naudoti sulenktą apkabą iš profiliuoto nemagnetinio plieno. Galima naudoti ir suvirintas profiliuotas apkabas. Suspaudimui rekomenduojama naudoti varžtus iš nemagnetinių metalų lydinių.
Aukštesnės kaip 1,6 kV įtampos srovėlaidžių izoliacinėms atramoms turi būti naudojami porcelianiniai arba stikliniai atraminiai izoliatoriai. 1,5 kA ir didesnės kintamosios srovės pramoninio ir aukštesniojo dažnio srovėlaidžių izoliatorių armatūra turi būti aliumininė. Izoliatorius ketaus galvute leidžiama naudoti tik tuo atveju, kai jie apsaugoti aliumininiais ekranais arba kai galvutė padaryta iš nemagnetinio ketaus.
Stačiakampių arba vamzdinių šynų srovėlaidžių sausosios izoliacijos tarp skirtingo poliarumo arba skirtingų fazių šynų paketų varža turi būti ne mažesnė kaip nurodyta šių Taisyklių 3 priedo 11 lentelėje, išskyrus atvejus, kai techninėje gamintojų dokumentacijoje nurodytos kitokios izoliacijos varžos vertės.
266. Atstumai tarp skirtingo poliarumo arba skirtingų fazių standžiųjų šynų turi būti ne mažesni, kaip nurodyti šių Taisyklių 3 priedo 12 lentelėje.
267. Tiltiniai, kabamieji, konsoliniai ir panašūs kranai bei keltuvai, esantys patalpose, kur yra elektrinio kaitinimo varžinės tiesioginio veikimo, taip pat kombinuoto veikimo lankinės krosnys (žr. šių Taisyklių 243 punktą) su sukepusių elektrodų perlydymu neatjungus įrenginių, turi būti izoliuoti izoliacinėmis tarpinėmis, neleidžiančiomis susidaryti grandinei tarp įtampą turinčių įrenginio elementų ir žemės per pakėlimo bei transportavimo mechanizmų kablius arba lynus. Tarpinės izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 0,5 MW.
268. Elektrinio kaitinimo įrenginiuose turi būti įrengta aušinimo vandens slėgio, debito ir temperatūros kontrolė, įjungianti signalizaciją. Debitas ir temperatūra turi būti kontroliuojami vandens išleidimo iš aušinamų elementų vietose. Sumažėjus aušinančio vandens debitui arba pakilus jo temperatūrai tiek, kad galėtų kilti avarija, įrenginys turi būti automatiškai atjungtas.
269. Apsaugai nuo pavojingo personalui potencialo perdavimo per aušinamų vandeniu elektrinio kaitinimo įrenginių, kurie gali turėti įtampą, aušinimo vamzdynus turi būti įrengti izoliaciniai intarpai taip, kad personalas tuo pat metu negalėtų prisiliesti prie pritekamojo ir ištekamojo vamzdžių intarpų galuose.
Izoliacinių intarpų ilgis turi būti nurodytas gamyklų techninėje dokumentacijoje. Neturint tokios dokumentacijos intarpų ilgius rekomenduojama priimti:
iki 1000 V įtampos įrenginiuose – ne mažesnius kaip 1,5 m iki 25 mm vidinio vamzdžio skersmens vamzdžiams ir 2,5 m nuo 25 iki 50 mm vidinio vamzdžio skersmens vamzdžiams;
aukštesnės kaip 1000 V įtampos įrenginiuose atitinkamai 2,5 ir 4 m.
Izoliacinio intarpo ilgis nenormuojamas, jeigu tarp intarpo ir ištekamojo vamzdžio yra tarpas ir vandens srovė krenta į priėmimo piltuvą.
270. Elektrinio kaitinimo įrenginių hidraulinių pavarų sistemos tepalo slėginė ir siurbimo įranga, talpinanti 60 kg ir daugiau alyvos, turi būti įrengta patalpose, iš kurių avarijų atveju alyva gali būti pašalinta.
271. Elektrinio kaitinimo įrenginiuose naudojami didesnio kaip 70 kPa slėgio slėginiai indai, naudojanti suslėgtąsias dujas įranga ir kompresorinės turi tenkinti atitinkamų norminių dokumentų reikalavimus.
III. TIESIOGINIO, NETIESIOGINIO IR KOMBINUOTO VEIKIMO LANKINIŲ
(RŪDOS TERMINIŲ IR FEROLYDYMO) KROSNIŲ ĮRENGINIAI
273. Kintamosios ir nuolatinės srovės lankinių plieno lydymo krosnių prijungimo prie elektros tinklų vietose turi būti užtikrinta standartais reglamentuojama elektros energijos kokybė.
Lankinių plieno lydymo krosnių transformatorių prijungimo prie bendrojo naudojimo elektros tinklų vietose įtampos nuokrypių ir aukštesniųjų harmonikų reglamentuojamam lygiui užtikrinti sąlyga yra:
; (1)
čia STi – krosnies transformatoriaus vardinė galia, MVA;
Sk – trumpojo jungimo galia lankinės krosnies prijungimo prie sistemos tinklo vietoje, MVA;
n – prijungiamų lankinių krosnių skaičius;
D – koeficientas, (kintamosios srovės krosnims – D = 1 ir nuolatinės srovės
krosnims – D = 2).
Netenkinus šios sąlygos turi būti atlikti skaičiavimai ir patikrinta, ar veikiant elektros krosnims įtampos svyravimai ir harmonikų lygis prijungimo prie elektros tinklo vietoje neviršys standartu reglamentuotų verčių. Jeigu standarto reikalavimai netenkinami, turi būti padidintas elektros tinklo pralaidumas arba naudojamos specialios priemonės įtampos svyravimams ir harmonikų lygiui sumažinti (žr. šių Taisyklių 247 punktą).
274. Lankinėse krosnyse galimi eksploataciniai trumpieji jungimai, todėl turi būti naudojamos specialios priemonės srovės smūgiams sumažinti. Lankinių plieno lydymo krosnių srovės smūgiai neturi viršyti daugiau kaip 3,5 karto vardinių srovių reikšmių. Darbinėms trumpojo jungimo srovėms sumažinti naudojant reaktorius, reikia numatyti galimybę jiems šuntuoti lydymo proceso metu, jeigu jie pagal priimtą darbo schemą neturi būti nuolatos prijungti.
275. Lankinių krosnių transformatoriams turi būti įrengtos šios apsaugos:
momentinė maksimaliosios srovės apsauga nuo dvifazių ir trifazių trumpųjų jungimų apvijoje ir įvaduose, neveikianti esant eksploataciniams trumpiesiems jungimams ir srovės šuoliams įrenginių įjungimo metu;
apsauga nuo transformatorių perkrovos naudojant maksimaliosios srovės reles su ribota priklausoma charakteristika. Relės charakteristikos ir laiko uždelsimas turi būti parinkti įvertinus krosnių elektrodų pakėlimo automatinių reguliatorių greitaveikiškumą ir tai, kad eksploataciniai trumpieji jungimai yra šalinami pakeliant elektrodus, o krosnies jungtuvas atjungia tik sugedus reguliatoriui. Apsauga nuo perkrovos turi veikti su skirtingu laiko uždelsimu įjungiant signalizaciją ir atjungiant įrenginį;
krosnių transformatorių dujinė apsauga visoms krosnims su smūgine apkrova nepriklausomai nuo jų galios. Krosnims su tolygia apkrova ji įrengiama tik transformatoriams su atšakų perjungimu esant apkrovai. Kitiems įrenginiams dujinė apsauga įrengiama pagal EĮĮT 3.2.52 punkto reikalavimus;
apsauga nuo vienfazių įžemėjimų, jeigu reikalinga pagal tinklo su didelėmis įžemėjimo srovėmis darbo sąlygas;
temperatūros jutikliai, įjungiantys signalizaciją pasiekus didžiausią leistinąją temperatūrą ir atjungiantys transformatorių viršijus ją;
krosnių transformatorių su priverstine alyvos ir vandens cirkuliacija cirkuliacijos jutikliai, įjungiantys signalizaciją sutrikus aušinimo sistemos darbui.
276. Lankinių krosnių įrenginiuose turi būti prietaisai aktyviajai ir reaktyviajai energijai bei prietaisai technologiniam procesui kontroliuoti. Ampermetrai turi būti su perjungiamomis rodmenų skalėmis.
Vienfazių transformatorių rūdos terminėse krosnyse turi būti prietaisai fazių srovėms matuoti, taip pat prietaisai elektrodų srovėms matuoti ir registruoti.
277. Įrengiant lankines krosnis pakeltose nuo cecho grindų lygio aikštelėse, plotas po jomis gali būti panaudotas kitai krosnių įrangai, tarp jų ir krosnių transformatoriams įrengti.
IV. INDUKCINIO IR DIELEKTRINIO KAITINIMO ĮRENGINIAI
279. Indukcinių ir dielektrinio kaitinimo įrenginių su transformatoriais, varikliais generatoriais, tiristoriniais ir joniniais keitikliais bei kondensatoriais įranga gali būti montuojama atskirose patalpose ir betarpiškai gamybiniuose cechuose. Šios patalpos turi būti pastatuose, kurių atsparumo ugniai laipsnis ne mažesnis kaip II.
280. Transformatorių ir keitiklių ekonomiškesnei veikai induktorių kontūruose turi būti įrengiamos kondensatorių baterijos. Baterijos turi turėti nereguliuojamąją, nuolat įjungtą ir reguliuojamąją dalis. Pastaroji dalis naudojama stabilizuoto dažnio įrenginių suderinimui rezonansui.
281. Įrenginių elementai turi būti išdėstyti taip, kad rezonansinių kontūrų srovėlaidžių ilgiai būtų mažiausi ir mažiausios aktyviosios ir induktyviosios kontūrų varžos.
282. Vidutinio dažnio iki 10 kHz grandinėse plieno juosta šarvuotuosius kabelius arba laidus, paklotus plieno vamzdžiuose, leidžiama naudoti tik tuo atveju, jeigu to paties kabelio gyslos arba laidai tame pačiame vamzdyje naudojami tiesioginės ir grįžtamosios srovės laidininkams. Didesnio kaip 10 kHz dažnio įrenginiuose naudoti šarvuotuosius kabelius arba laidus, paklotus plieniniuose vamzdžiuose, draudžiama.
Pramoninio, sumažinto ir vidutinio iki 10 kHz dažnio grandinėse plieno juosta šarvuotieji kabeliai ir laidai plieno vamzdžiuose turi būti pakloti taip, kad šarvai ir vamzdžiai per daug neįšiltų dėl išorinio elektromagnetinio lauko poveikio.
283. Įrenginiui apsaugoti nuo sugadinimo, prakiurus indukcinės krosnies tigliui arba pažeidus paaukštinto dažnio tinklo izoliaciją korpuso (žemės) atžvilgiu, turi būti įrengta elektrinė apsauga, atjungianti krosnį arba įjungianti signalizaciją.
8 kHz ir aukštesnio dažnio įrenginių varikliai generatoriai turi turėti tuščiosios veikos ribotuvus, atjungiančius generatoriaus žadinimą ilgų pertraukų tarp darbo ciklų metu, kai šių pertraukų metu variklį generatorių stabdyti netikslinga.
Paaukštinto dažnio generatorių ekonomiškesnei veikai rekomenduojama naudoti „laukimo“ režimą, jeigu tai leidžia technologija.
284. Aukštadažniai indukciniai ir dielektrinio kaitinimo įrenginiai turi turėti ekranavimo įtaisus elektromagnetinio lauko stipriui sumažinti darbo vietose iki sanitarinėse normose leidžiamų reikšmių.
285. Aukštadažnėse dielektrinio kaitinimo (džiovinimo) kamerose, kur naudojami vertikalūs tinkliniai elektrodai, apsauginis tinklas abiejose perėjimų pusėse turi būti įžemintas.
286. Aukštadažnių indukcinių ir dielektrinio kaitinimo įrenginių durys turi turėti blokavimo įtaisus, neleidžiančius atidaryti durų, kol nebus išjungta įtampa visoms galios grandinėms.
287. Darbo zonų plotis prie valdymo skydų turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m, o prie lydymo krosnių kaitinimo įrenginių, kaitinimo induktorių ir kondensatorių – ne mažesnis kaip 0,8 m.
288. Variklių generatorių keitiklių keliamam triukšmui viršijant 80 dB, jie turi būti įrengiami elektros mašinų patalpose, kur užtikrinamas triukšmo sumažinimas iki sanitarinėse normose leidžiamų reikšmių.
Variklių generatorių vibracijai sumažinti iki sanitarinėse normose leidžiamų reikšmių turi būti naudojamos vibraciją mažinančios priemonės.
V. TIESIOGINIO IR NETIESIOGINIO VEIKIMO VARŽINĖS ELEKTRINĖS KROSNYS (ELEKTRINIO KAITINIMO ĮRENGINIAI)
289. Krosnių žeminamuosius ir sausuosius reguliavimo transformatorius (autotransformatorius), taip pat transformatorius su nedegiu užpildu ir valdymo skydus, jeigu juose nėra prietaisų, jautrių elektromagnetiniams laukams, leidžiama įrengti ant varžinių krosnių (elektrinio kaitinimo įrenginių) konstrukcijų arba šalia jų.
Tiesioginio veikimo varžinius elektrinio kaitinimo įrenginius reikia prijungti prie elektros tinklo per žeminamuosius transformatorius. Įtampos žeminimui draudžiama naudoti autotransformatorius. Jie gali būti naudojami tik reguliavimui.
290. Perėjimų aplink elektrines krosnis (elektrinio kaitinimo įrenginius) ir tarp jų plotis, taip pat atstumai nuo elektrinių krosnių iki valdymo skydų ir spintų nustatomi pagal įrenginio technologinius ypatumus (įvertinant EĮĮT 4.1 skirsnio reikalavimus).
Leidžiama dvi krosnis įrengti vieną šalia kitos, nepaliekant perėjimo tarp jų, jeigu tai nebūtina eksploatacijos sumetimais.
291. Galios grandinių elektros aparatus ir aukštų temperatūrų matavimo prietaisus (pirometrus) rekomenduojama įrengti atskiruose skyduose. Prietaisų neturi veikti vibracija ir smūgiai, atsirandantys veikiant komutavimo aparatams.
Įrengiant elektrines krosnis gamybinėse patalpose, kur stipri vibracija ir smūgiai, visi prietaisai turi būti sumontuoti ant specialių amortizatorių arba turi būti statomi atskirose patalpose įrengtose skydinėse.
Atskirose patalpose įrengtose skydinėse matavimo prietaisai turi būti montuojami ir tais atvejais, kai gamybinės patalpos yra dulkėtos, šlapios arba drėgnos.
Skydų su pirometriniais prietaisais negalima įrengti vietose, kur galimi dideli temperatūrų svyravimai (arti įvažiavimo į cechus vartų, laukujų durų ir pan.).
292. Draudžiama tiesti bendrame vamzdyje pirometrinių prietaisų grandinių, kontrolinių ir galios grandinių laidus. Šioms grandinėms negalima naudoti ir bendrų kontrolinių kabelių.
293. Pirometrinių prietaisų grandinių laidus rekomenduojama tiesiogiai prijungti prie pirometrinių prietaisų, nevedant jų į valdymo skydų gnybtynus.
Pirometrinių grandinių kompensaciniai laidai nuo termoporų iki elektros prietaisų (tarp jų ir iki milivoltmetrų) turi būti ekranuoti nuo pašalinių elektromagnetinių laukų poveikio. Ekranai sandūrų vietose turi būti patikimai sujungti ir įžeminti.
294. 100 kW ir didesnės galios varžinėse krosnyse rekomenduojama įrengti atskirus ampermetrus kiekvienai kaitinimo zonai ir aktyviosios energijos skaitiklius atskirai kiekvienai krosniai. Keraminių kaitinimo elementų krosnyse ampermetrus reikia įrengti kiekvienoje fazėje.
295. Rankomis įkraunamose netiesioginio veikimo varžinėse krosnyse, kurių konstrukcija neapsaugo aptarnaujančio personalo nuo atsitiktinio tiesioginio prisilietimo prie didesnės kaip 50 V įtampos kaitinimo elementų, turi būti įrengta įkrovimo angos dangčio blokuotė, neleidžianti atidaryti angos dangčio neatjungus krosnies nuo tinklo.
296. Aukštesnės kaip 50 V kintamosios srovės ir aukštesnės kaip 75 V įtampos nuolatinės srovės tiesioginio kaitinimo įrenginiuose darbo aikštelė, kurioje yra įrenginių ir dirba personalas, turi būti izoliuota nuo žemės. Nepertraukiamo veikimo įrenginiuose, kur įtampą turi vyniojimo įrenginiai, izoliuotos nuo žemės aikštelės kraštuose turi būti įrengtas apsauginis tinklas arba sienelės, neleidžiančios juostai arba vielai iškristi už aikštelės ribų (žr. šių Taisyklių 253 punktą). Tokiems įrenginiams turi būti įrengta izoliacijos kontrolė, įjungianti signalizaciją.
297. Tiesioginio kaitinimo įrenginiuose naudojant skystuosius kontaktus, išskiriančius nuodingus arba aštrų kvapą turinčius garus ir sublimatus, turi būti užtikrintas kontaktų mazgų hermetiškumas ir patikimas garų bei sublimatų surinkimas ir pašalinimas.
VI. ELEKTRONINĖS SPINDULIUOTĖS ĮRENGINIAI
299. Elektroninės spinduliuotės įrenginių keitikliai, jungiami prie iki 1000 V įtampos tinklo, turi turėti apsaugą nuo žemesniosios įtampos grandinių ir elektros tinklo izoliacijos pramušimo, sukeliamo pirminėje aukštinamųjų transformatorių apvijoje indukuotų krūvių, taip pat apsaugą nuo trumpųjų jungimų antrinėje grandinėje.
300. Elektroninės spinduliuotės įrenginiai turi turėti apsaugą nuo rentgeno spinduliuotės, užtikrinančią visišką saugą darbo vietose. Spinduliavimo lygis darbo vietose turi neviršyti sanitarinėse normose reglamentuojamo lygio personalui, nedirbančiam su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais.
Apsaugai nuo komutacinių viršįtampių keitikliai turi būti apsaugoti viršįtampių ribotuvais, įrengiamais aukštosios įtampos pusėje.
VII. SUVIRINIMO ĮRENGINIAI
I. TAIKYMO SRITIS
302. Šių Taisyklių VII skyriaus „Suvirinimo įrenginiai“ reikalavimai taikomi uždarose patalpose arba atvirame ore įrengiamiems ir naudojamiems stacionariesiems, nestacionariesiems ir kilnojamiesiems elektrinio suvirinimo įrenginiams, skirtiems suvirinimo, prilydymo, užpurškimo, pjovimo (atskiriamojo ir paviršinio) išlydant metalą ir slėginio suvirinimo technologiniams procesams, tarp jų ir:
lankiniam ir plazminiam suvirinimui, prilydymui, perlydymui, užpurškimui ir pjovimui;
elektroniniam spinduliniam suvirinimui;
lazeriniam suvirinimui ir pjovimui (suvirinimui ir pjovimui šviesos spinduliu);
elektriniam šlakiniam suvirinimui ir perlydymui;
plazminiam lankiniam perlydymui;
suvirinimui kontaktinio įkaitinimo būdu;
kontaktiniam arba difuziniam suvirinimui;
lankiniam kontaktiniam suvirinimui.
Šių Taisyklių VII skyriaus reikalavimai taip pat privalomi elektrinio suvirinimo įrenginiams, kuriais metalas ir nemetalinės medžiagos sulydomos, pjaunamos ir pan., naudojant lydžiuosius ir nelydžiuosius elektrodus, oro, dujų (argono, helio, angliarūgštės, azoto) arba vandens garų aplinkoje, esant atmosferos, padidintam arba sumažintam (tarp jų ir vakuume) slėgiui, taip pat vandenyje arba po fliusų sluoksniu.
II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
303. Elektrinio suvirinimo įrenginių įranga turi tenkinti aplinkos, kurioje jie įrengiami, reikalavimus. Įrangos konstrukcija ir išdėstymas, atitvarai bei blokuotės turi neleisti įrangos mechaniškai pažeisti, taip pat turi neleisti prisiliesti prie besisukančių ir įtampą turinčių dalių. Išimtį sudaro tik elektrodų laikikliai rankinio lankinio suvirinimo, pjovimo ir užlydymo įrenginiuose, taip pat lankinio suvirinimo įrenginių degiklių mundštukai ir kitos detalės, turinčios suvirinimo grandinių įtampą.
304. Elektrinio suvirinimo įrenginių mazgai ir mechanizmai bei valdymo organai turi būti išdėstyti taip, kad prie jų būtų galima laisvai, patogiai ir saugiai prieiti bei greitai atjungti įrangą, kai tai būtina.
305. Didesniame kaip 2 m aukštyje esančių elektrinio suvirinimo įrenginių mechanizmų (elementų) operatyviai priežiūrai turi būti įrengtos darbo aikštelės, apsaugotos aptvarais (turėklais) ir turinčios įrengtus stacionarius laiptus. Aikštelės, aptvarai (turėklai) ir laiptai turi būti padaryti iš nedegiųjų medžiagų, o aikštelės grindys padengtos nedegiąja dielektrine medžiaga.
306. Visi elektrinio suvirinimo įrenginių valdymo įtaisai be padėties fiksatorių turi būti apsaugoti atitvarais, kad atsitiktinai nebūtų galima jų įjungti arba išjungti.
307. Suvirinimo srovės šaltiniai gali būti tik specialūs, tam skirti, tenkinantieji galiojančių standartų reikalavimus suvirinimo transformatoriai, statiniai arba mašininiai (elektros variklis generatorius ir vidaus degimo variklis generatorius) keitikliai. Suvirinimo lankui, elektros šlako voniai ar kontaktinio suvirinimo įrangai tiekti elektrą tiesiogiai iš galios, apšvietimo arba kontaktinių elektros tinklų draudžiama. Jeigu tokie įrenginiai prijungiami prie bendrojo naudojimo tinklų ir jie sukelia neleistinus trikdžius prie šių tinklų prijungtiems imtuvams, turi būti numatytos priemonės suvirinimo įrenginių trikdžiams elektros tinklui sumažinti.
Kilnojamuosius arba nestacionariuosius elektrinio suvirinimo agregatus leidžiama įrengti automobilių ar traktorių priekabose (vežimėliuose), jeigu jos turi stabdžius.
308. Keli suvirinimo srovės šaltiniai, jungiami prie vieno suvirinimo lanko, vienos elektros šlako vonios arba bendros kontaktinio suvirinimo varžos turi būti sujungti taip, kad tuščiosios veikos įtampa tarp virinamo gaminio ir elektrodo negalėtų viršyti šaltinio, turinčio didžiausią tuščiosios veikos įtampą, įtampos vertės.
309. Kelių vienfazių elektrinio suvirinimo įrenginių apkrova turi būti kiek galima tolygiau paskirstyta tarp trifazio tinklo fazių.
311. Elektrinio suvirinimo įrenginio pirminės grandinės įtampa neturi viršyti 660 V. Pirminėje grandinėje turi būti įrengtas komutavimo ir apsauginis aparatai. Suvirinimo grandinės neturi turėti galvaninio ryšio su grandinėmis, prijungtomis prie maitinimo tinklo (tarp jų ir su keitiklių generatorių sužadinimo grandinėmis, maitinamomis iš elektros tinklo).
312. Elektrinio suvirinimo įrenginiai su daugiaposčiu suvirinimo srovės šaltiniu turi būti apsaugoti nuo perkrovos. Kiekvienai į suvirinimo postus nueinančiajai linijai turi būti įrengtas komutavimo aparatas.
313. Elektrinio suvirinimo įrenginiuose turi būti įrengti suvirinimo srovės matavimo prietaisai. Vienposčiuose įrenginiuose leidžiama, kad vietoj prietaiso prie srovės reguliavimo rankenos būtų verčių skalė.
314. Kilnojamieji ir nestacionarieji elektrinio suvirinimo įrenginiai (išskyrus automatinius) prie elektros tinklo turi būti prijungti lanksčiuoju variniu kabeliu su degimo nepalaikančia gumine arba plastikine izoliacija ir apvalkalu. Kabelis nuo komutavimo aparato iki suvirinimo srovės šaltinio turi būti ne ilgesnis kaip 15 m. Kabeliai turi būti prijungiami naudojant komutavimo apsauginius aparatus, turinčius kištukines jungtis. Jungtys turi turėti blokavimo įtaisus, neleidžiančius atjungti arba įjungti, esant įjungtam komutavimo aparatui.
315. Suvirinimo automatams ir pusautomačiams, kurių suvirinimo srovės šaltinis reguliuojamas nuotoliniu būdu, rekomenduojama įrengti du reguliavimo įtaisus (rankeną, mygtuką ir pan.) valdančių priemonių komplektus. Vienas iš jų įrengiamas prie suvirinimo srovės šaltinio, o antras suvirinimo automato ar pusautomačio valdymo skyde arba pulte. Pasirinktas reguliavimo būdas (vietinis arba nuotolinis) turi būti fiksuojamas specialiu užrakinamu perjungikliu.
316. Spintų ir suvirinimo įrangos korpusų, kur yra aukštesnės kaip 50 V įtampos kintamosios srovės ir aukštesnės kaip 75 V įtampos nuolatinės srovės neizoliuotų srovinių dalių, durys, neturinčios blokavimo įrangos, išjungiančios įtampą jas atidarius, turi būti užrakinamos.
317. Turi būti įžeminti (įnulinti) ne tik elektrinio suvirinimo įrenginių korpusai ir kitos metalinės pasyviosios įrangos dalys (žr. EĮĮT 1.7 skirsnį), bet ir vienas suvirinimo srovės šaltinio – suvirinimo transformatoriaus, statinio keitiklio arba variklio generatoriaus keitiklio antrinės grandinės gnybtas. Jeigu variklio generatoriaus keitiklio generatoriaus sužadinimo apvija prie elektros tinklo prijungta per skiriamąjį transformatorių, tai keitiklio antrinės grandinės gnybto įžeminti nereikia.
Tokiuose suvirinimo įrenginiuose, kur lankas dega tarp elektrodo ir elektrai laidaus gaminio, reikia grįžtamosios srovės laidininku įžeminti (įnulinti) antrinės srovės šaltinio gnybtą, sujungtą su gaminiu.
318. Elektrinio suvirinimo įrenginiai turi turėti prieinamoje vietoje gnybtą (varžtą) įžeminimo (įnulinimo) laidininkui prijungti. Aplink jį turi būti nedažytas, užtikrinantis gerą kontaktą paviršiaus plotas. Gnybtas turi būti paženklintas apsauginio įžeminimo ženklu (žr. EĮĮT 1.7.54 punktą). Kištukinės laidų jungtys, naudojamos automatinių ir pusiau automatinių suvirinimo įrenginių nešiojamiesiems valdymo pultams prijungti prie aukštesnės kaip 50 V kintamosios ir aukštesnės kaip 75 V įtampos nuolatinės srovės tinklo, taip pat turi turėti įžeminimo gnybtus.
319. Elektrinio suvirinimo įrenginiai, kuriuos pagal technologinio proceso sąlygas negalima įžeminti, kaip nurodyta šių Taisyklių 317 punkte, ir kilnojamieji bei nestacionarieji suvirinimo įrenginiai, kuriuos įžeminti (įnulinti) sunku, turi būti aprūpinti apsauginio atjungimo įtaisais (žr. EĮĮT 1.7.3 punktą) arba jiems turi būti įrengta izoliacijos kontrolė.
320. Elektrinio suvirinimo įrenginių kondensatoriai, naudojami suvirinimo impulsų energijai sukaupti, turi būti aprūpinti automatinio iškrovimo įtaisais, kurie juos iškrauna nuėmus apsauginį dangtį arba atidarius spintos duris.
321. Vandeniu aušinamuose elektrinio suvirinimo įrenginiuose turi būti kontroliuojama aušinimo sistemos būklė. Automatų (pusautomačių) vandens aušinimo sistemose rekomenduojama naudoti slėgio, debito ir temperatūros reles (dvi pastarosios įrengiamos aušinimo vandens nutekėjimo vietose ir turi įjungti signalizaciją). Jeigu sumažėjus vandens srautui arba padidėjus aušinimo vandens temperatūrai galimos avarijos ir gali būti sugadinta įranga, įrenginys turi būti automatiškai atjungiamas. Vandens aušinimo sistemų, per kurių vamzdžius gali būti perduotas aptarnaujančiam personalui pavojingas potencialas, vamzdynuose reikia įrengti šių Taisyklių 269 punkte nurodyto ilgio izoliacinius intarpus. Vamzdynų sujungimo išardomos vietos ir jų sujungimo su izoliaciniais intarpais vietos turi būti išdėstytos taip, kad įvykus gedimui vandens srovė nepatektų ant elektros įrenginių.
III. REIKALAVIMAI ELEKTRINIO SUVIRINIMO ĮRENGINIŲ IR SUVIRINIMO POSTŲ PATALPOMS
322. Surinkimo ir suvirinimo cechų bei suvirinimo barų, kur yra suvirinimo įrenginių ir suvirinimo postų, pastatai ir jų vėdinimo sistemos turi tenkinti normatyvinių statybos techninių dokumentų sanitarinius ir priešgaisrinius reikalavimus.
323. Elektrinio suvirinimo įrenginiams ir suvirinimo postams, skirtiems nuolatiniams suvirinimo darbams ne specialiuose pastatuose (ne surinkimo, ne suvirinimo cechuose ir ne suvirinimo baruose), turi būti numatytos atskiros ventiliuojamos patalpos nedegiųjų medžiagų sienomis. Tokių patalpų plotas, tūris, taip pat vėdinimo sistema turi tenkinti sanitarinius ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.
324. Sprogiosiose ir gaisrui pavojingose zonose suvirinimo postai gali būti įrengti tik laikiniems suvirinimo darbams laikantis šių Taisyklių IV skyriaus reikalavimų.
325. Suvirinimo patalpose turi būti numatyti perėjimai, užtikrinantys saugų suvirinimo darbų atlikimą ir patogų suvirinamų gaminių transportavimą. Jų plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m.
326. Atskiros suvirinimo patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 10 m2, o laisvas įranga ir medžiagomis neužstatytas vienam suvirinimo postui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3 m2.
327. Suvirinimo postai mažų ir vidutinių gabaritų detalių lankiniam suvirinimui ir lankiniam suvirinimui apsauginių dujų aplinkoje gaisrui nepavojinguose cechuose turi būti įrengti specialiose kabinose su sienelėmis iš nedegiosios medžiagos. Kabinos gylis turi būti ne mažesnis kaip du, o plotis ne mažesnis kaip pusantro suvirinamo gaminio ilgių, bet kabinos matmenys turi būti ne mažesni kaip 2x1,5 m. Kabinose įrengiant ir suvirinimo srovės šaltinį, kabinos matmenys turi būti atitinkamai padidinti.
Kabinos sienelių aukštis turi būti ne žemesnis kaip 2 m, tarpelis tarp sienelių ir grindų – ne siauresnis kaip 50 mm, o virinant apsauginių dujų aplinkoje – ne siauresnis kaip 300 mm. Jeigu virš kabinos įrengtas tiltinis kranas, tai kabina iš viršaus turi būti pridengta metaliniu tinklu, kurio akies dydis – ne didesnis kaip 50x50 mm.
328. Laikiniems suvirinimo darbams suvirinimo postus leidžiama įrengti tiesiogiai gaisrui pavojingose patalpose, jeigu lankinio suvirinimo darbai, suvirinimo darbai po fliusu ir šlakinio elektrinio suvirinimo darbai atliekami rankiniu būdu. Gaisrui pavojingose patalpose darbo vieta iš visų pusių turi būti aptverta ne žemesniais kaip 1,8 m aukščio skydais arba uždangomis iš nedegiosios medžiagos.
329. Surinkimo ir suvirinimo cechų, barų, dirbtuvių ir suvirinimo postų apšvietimas turi būti įrengtas laikantis EĮĮT 6 skyriaus reikalavimų.
330. Rankinio elektrinio suvirinimo su storai glaistytais elektrodais, šlakinio elektrinio suvirinimo, suvirinimo po fliusu ir automatinio atvirojo lankinio suvirinimo įrenginiuose turi būti įrengtas degimo produktų siurbimas prie pat lanko arba prie elektrodo.
331. Virinant atviruoju lankiniu būdu ir virinant po fliusu rezervuarų viduje bei uždarose konstrukcijų tuštumose, suvirinimo postuose turi būti užtikrintas atitinkantis darbų pobūdį vėdinimas. Nesant galimybės užtikrinti reikiamą vėdinimo intensyvumą, reikia po suvirintojo kauke priverstinai tiekti ne mažiau kaip 6–8 m3/val. švaraus oro.
332. Virš kilnojamųjų ir nestacionariųjų elektrinio suvirinimo įrenginių, naudojamų atvirame ore, suvirintojo ir suvirinimo įrangos apsaugai nuo atmosferos kritulių turi būti įrengtos stoginės iš nedegiosios medžiagos. Stoginių galima neįrengti, jeigu suvirinimui naudojama elektros įranga pritaikyta dirbti atvirame ore. Lyjant arba sningant suvirinimo darbai turi būti nutraukiami.
IV. LYDOMOJO ELEKTRINIO SUVIRINIMO (PJOVIMO, UŽLYDYMO) ĮRENGINIAI
333. Perėjimai tarp vienposčių suvirinimo srovės šaltinių (statinių keitiklių, variklių generatorių, pjovimo įrenginių, užlydymo įrenginių) turi būti ne siauresni kaip 0,8 m, o tarp daugiaposčių – ne siauresni kaip 1,5 m. Atstumai nuo vienposčių ir daugiaposčių suvirinimo srovės šaltinių iki sienos turi būti ne mažesni kaip 0,5 m.
Suvirinimo srovės reguliatoriai (montuojami atskirame korpuse) turi būti įrengiami šalia suvirinimo transformatorių arba virš jų.
334. Suvirinant dideles detales arba konstrukcijas, iš kiekvienos pusės turi būti įrengti ne siauresni kaip 1 m pločio stelažai. Stalai virinti smulkioms detalėms iš vienos pusės gali glaustis prie kabinos sienos, bet iš kitų stalo pusių turi būti ne siauresni kaip 1 m pločio perėjimai. Suvirinimo dirbtuvėse turi būti įrengti perėjimai, kurių plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Kiekvienu konkrečiu atveju perėjimų plotis nustatomas pagal darbuotojų skaičių.
335. Perėjimai iš kiekvienos stambių dirbinių automatinio suvirinimo po fliusu, lankinio suvirinimo apsauginėse dujose, plazminio suvirinimo, elektroninio spindulinio suvirinimo ir suvirinimo šviesos spinduliu įrenginių pusės turi būti ne siauresni kaip 1,5 m.
336. Elektros srovės grandinei nuo suvirinimo srovės šaltinio ir rankinio suvirinimo (pjovimo, užlydymo) įrenginio elektrodo laikiklio arba tiesioginio veikimo lankinio plazminio pjovimo (suvirinimo) įrenginio degiklio turi būti naudojami lankstieji kabeliai su degimo nepalaikančia gumine arba plastikine izoliacija ir apvalkalu.
337. Suvirinimo įrenginių ir aparatų, skirtų svarbių konstrukcijų, tokių kaip laivų sekcijų, statinių laikančiųjų konstrukcijų, tiltų, skraidymo aparatų, geležinkelių judamųjų sąstatų ir kitų transporto priemonių, didesnio kaip 5 MPa slėgio rezervuarų, katilų ir vamzdynų, nuodingų medžiagų vamzdynų ir pan., virinimui instaliacija turi būti atlikta laidais varinėmis gyslomis.
338. Grįžtamosios srovės laidais, jungiančiais suvirinamą gaminį su suvirinimo srovės šaltiniu, šių Taisyklių 337 punkte nurodytiems stacionariesiems suvirinimo įrenginiams gali būti panaudoti standieji ir lankstieji laidai, taip pat kur yra galima plieninės ir aliumininės bet kokio profilio pakankamo pralaidumo šynos, suvirinimo plokštės, stelažai ir suvirinimo konstrukcijos (žr. šių Taisyklių 339 ir 340 punktą).
Įrenginiuose su kilnojamaisiais ir nestacionariaisiais suvirinimo transformatoriais grįžtamosios srovės laidas turi būti izoliuotas, taip pat kaip ir tiesioginės srovės laidas, prijungiamas prie laikiklio.
Grįžtamosios srovės laidui naudojami elementai turi būti suvirinti arba patikimai sujungti varžtais, veržtuvais arba gnybtais.
339. Automatiniuose lankiniuose suvirinimo įrenginiuose esant būtinumui (pvz., virinant apvalius gaminius) leidžiama grįžtamosios srovės laidą sujungti su suvirinamu gaminiu atitinkamos konstrukcijos slankiuoju kontaktu.
340. Nuliniais grįžtamaisiais laidais draudžiama naudoti įžeminimo laidininkus, taip pat statinių metalines konstrukcijas, vamzdynus ir technologinius įrenginius. Išimtiniais atvejais nuliniu grįžtamuoju laidininku galima naudoti metalines statinių konstrukcijas (taip pat ir kranų kelius) montavimo ir remonto darbams, jeigu visa grįžtamojo nulinio laido grandinė nuo srovės šaltinio iki suvirinimo darbų atlikimo vietos yra matoma ir gali būti patikrinta.
341. Rankinio lankinio suvirinimo ir pjovimo metalinių ir anglinių elektrodų laikikliai turi tenkinti galiojančių standartų ir norminių dokumentų reikalavimus.
342. Rankinio ir pusiau automatinio lankinio suvirinimo įrenginių tuščiosios veikos įtampa, esant vardinei tinklo įtampai, nuolatinės srovės šaltinio neturi viršyti 100 V (vidutinė vertė) ir kintamosios srovės šaltinio:
80 V (efektinė vertė) – rankinio ir pusiau automatinio lankinio suvirinimo įrenginių, kurių vardinė suvirinimo srovė yra iki 630 A;
100 V (efektinė vertė) – automatinio lankinio suvirinimo įrenginių, kurių vardinė suvirinimo srovė didesnė kaip 630 A ir iki 1000 A;
120 V (efektinė vertė) – automatinio lankinio suvirinimo įrenginių, kurių vardinė suvirinimo srovė didesnė kaip 1000 A ir iki 1600 A ir
140 V (efektinė vertė) – automatinio lankinio suvirinimo įrenginių, kurių vardinė suvirinimo srovė didesnė kaip 1600 A ir iki 2000 A.
Nutrūkus lankui generatorių suvirinimo srovės grandinėje leidžiami iki 0,5 s trukmės trumpalaikiai įtampos padidėjimai.
343. Lankinio suvirinimo (pjovimo) įrenginiuose, kur nenaudojamas išankstinis suvirinimo grandinės tarp elektrodo ir suvirinimo gaminio sujungimas, lanko sužadinimui ir lanko degimo stabilumui padidinti leidžiama naudoti aukštesnio kaip 50 Hz dažnio keitiklius (osciliatorius).
Kintamosios srovės lankinio suvirinimo (pjovimo) įrenginiuose lanko stabilumui padidinti leidžiama naudoti impulsų generatorius, kurie žymiai padidina įtampą tarp elektrodo ir suvirinamo gaminio pakartotinio lanko sužadinimo momentu. Impulsų generatorius neturi padidinti suvirinimo transformatoriaus tuščiosios veikos įtampos efektinės vertės daugiau kaip 1 V.
344. Suvirinimo automatų ir pusautomačių judamųjų suvirinimo galvučių kintamosios srovės elektros variklis turi būti maitinamas tik per žeminamąjį transformatorių, kurio antrinės grandinės (izoliuotos nuo pirminės) įtampa ne aukštesnė kaip 50 V. Vienas polius (transformatoriaus antrinės grandinės išvadas) turi būti įžemintas. Šiuo atveju elektros variklio korpusas gali būti neįžemintas. Nuolatinės srovės atveju elektros įrangos vardinė įtampa turi neviršyti 75 V.
Ant suvirinimo automatų ir pusautomačių judamųjų pernešamų dalių sumontuoti kintamosios srovės elektros varikliai ir kita įranga gali būti maitinama per žeminantį arba skiriamąjį transformatorių, kurio vienas antrinės grandinės išvadas turi būti įžemintas. Antrinės grandinės (izoliuotos nuo pirminės) įtampa turi būti ne aukštesnė kaip 50 V. Elektros įrangos korpusų (pasyviųjų dalių) įžeminti nereikalaujama. Nuolatinės srovės elektros įrangos vardinė įtampa neturi viršyti 75 V.
Stacionariųjų ir nestacionariųjų automatų elektros įrangą, sumontuotą ant stacionariųjų dalių, galima betarpiškai maitinti iš 230V arba 400V įtampos kintamosios srovės ir iš 220V arba 440 V įtampos nuolatinės srovės tinklo. Elektros įrangos pasyviosios dalys turi būti įžemintos. Jos turi būti elektriškai izoliuotos nuo dalių, galvaniškai sujungtų su suvirinimo grandine.
Stacionariųjų automatų su nejudamomis suvirinimo galvutėmis kintamosios srovės elektros variklius galima betarpiškai maitinti iš 230V arba 400V įtampos kintamosios srovės tinklo, o nuolatinės srovės variklius iš 220V arba 440 V įtampos nuolatinės srovės tinklo. Variklių korpusai turi būti įžeminti. Jie turi būti elektriškai izoliuoti nuo srovinių dalių, galvaniškai sujungtų su elektrodu.
345. Plazminių įrenginių suvirinimo srovės šaltinio tuščiosios veikos įtampa, esant vardinei tinklo įtampai, neturi viršyti: 500 V – automatinio pjovimo, užpurškimo ir plazminio mechaninio apdorojimo įrenginių, 300 V – pusiau automatinio pjovimo ir užpurškimo įrenginių, 180 V – rankinio pjovimo, suvirinimo ir užpurškimo įrenginių.
346. Automatiniai plazminiai pjovimo įrenginiai turi turėti blokuotę, neleidžiančią šuntuoti apvijos maitinimo grandinėje esančio komutavimo aparato kontaktų, kol neužsidega elektros lankas.
347. Mechanizuotas plazminio pjovimo procesas turi būti valdomas nuotoliniu būdu. Lanko galvutės tuščiosios veikos įtampa iki „budinčio“ lanko atsiradimo turi būti įjungiama komutavimo aparatų mygtuku „paleidimas“. Mygtukas „paleidimas“ turi būti automatiškai blokuojamas atsiradus „budinčiam“ lankui.
348. Elektroninių spindulinių suvirinimo įrenginių elektroninių patrankų maitinimo srovės šaltiniai turi būti apsaugoti viršįtampių ribotuvais, kurie jungiami tarp lygintuvo teigiamo poliaus ir jo įžeminto korpuso. Be to, tarp pirminės apvijos išvadų ir žemės turi būti prijungti kondensatoriai, kurių paskirtis apsaugoti žemesniosios įtampos grandinių ir elektros tinklo, prie kurio įrenginys prijungtas, izoliaciją nuo pramušimo, sukeliamo pirminėse maitinimo transformatorių apvijose indukuotų krūvių, arba turi būti numatyta kitokia apsauga.
V. SLĖGINIO ELEKTRINIO SUVIRINIMO ĮRENGINIAI
350. Perėjimų plotis tarp taškinio, ritininio (linijinio) ir reljefinio suvirinimo mašinų, esant priešpriešiais išdėstytoms darbo vietoms, turi būti ne mažesnis kaip 2 m, o tarp siūlinio suvirinimo mašinų ne mažesnis kaip 3 m. Tarp mašinų, atsuktų viena kitos atžvilgiu užpakalinėmis pusėmis, perėjimų plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 m, o tarp priekiu ir užpakaliu atsuktų mašinų – ne mažesnis kaip 1,5 m.
351. Varžinės kontaktinio suvirinimo ir lydomojo kontaktinio suvirinimo mašinos turi turėti apsauginius įrenginius, apsaugančius personalą nuo kibirkščių ir metalo tiškalų bei užtikrinančius saugų suvirinimo proceso stebėjimą. Tokiems įrenginiams turi būti įrengtas intensyvus vietinis vėdinimas.
352. Specialioms nestacionariosioms ir kabamosioms suvirinimo mašinoms, naudojamoms didelėms konstrukcijoms suvirinti sunkiai prieinamose vietose, maitinti turi būti naudojamas lankstusis kabelis (laidas) su nepalaikančia degimo gumine arba plastikine izoliacija ir apvalkalu.
353. Kontaktinio suvirinimo mašinos antrinė tuščiosios veikos įtampa, esant vardinei tinklo įtampai, neturi viršyti 50 V.
354. Kabamosios taškinio ir ritininio suvirinimo mašinos su įmontuotu suvirinimo transformatoriumi prie tinklo turi būti jungiamos per skiriamąjį transformatorių ir turi turėti blokuotę, leidžiančią įjungti galios grandines tik įžeminus mašinos korpusą. Leidžiama suvirinimo transformatorių tiesiogiai jungti prie ne aukštesnės kaip 400V įtampos tinklo, jeigu pirminių jo grandinių izoliacija dviguba ar sustiprintoji arba panaudoti apsauginio atjungimo įtaisai.
355. Kabamųjų taškinio ir ritininio suvirinimo mašinų su įmontuotu suvirinimo transformatoriumi valdymo grandinių, esančių betarpiškai ant suvirinimo replių, įtampa neturi viršyti 50 V, kai kintamosios srovės tinklo įtampa vardinė, ir 75 V, kai nuolatinės srovės tinklo įtampa vardinė. Šioms grandinėms gali būti naudojama iki 230V įtampa, jeigu jų izoliacija dviguba ar sustiprintoji arba panaudoti apsauginio atjungimo įtaisai. Kabamosioms mašinoms srovė gali būti tiekiama vandeniu aušinamais laidininkais.
VIII. DURPYNŲ IR KARJERŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI
I. TAIKYMO SRITIS
II. ELEKTROS TIEKIMAS
357. Durpynuose ir karjeruose, kur ypač dideli saugos reikalavimai, turi būti naudojami elektros izoliuotosios neutralės tinklai.
Pagrindiniuose gamybos baruose iki 1000 V įtampos tinklams turi būti naudojama IT tinklo sistema.
Kitiems durpynų ir karjerų teritorijose esantiems vartotojams, tiesiogiai nedalyvaujantiems gamyboje (gyvenvietėms, siurblinėms, dirbtuvėms ir pan.), maitinti leidžiama naudoti keturlaidę TT tinklo sistemą.
358. Jungti prie aukštesnės kaip 1000 V įtampos izoliuotosios neutralės tinklų, aptarnaujančių durpynus ir karjerus, negamybinius vartotojus nerekomenduojama. Išimties tvarka tokius vartotojus galima maitinti iš bendrųjų aukštosios įtampos izoliuotosios neutralės tinklų, jeigu talpinė viso tinklo srovė neviršija 1A.
359. Durpynų ir karjerų elektros tiekimo rezervavimo laipsnis turi būti nustatomas įmonės ir elektrą tiekiančios organizacijos tarpusavio susitarimu.
360. Durpynų ir karjerų elektros įrenginiai gali būti maitinami iš stacionariųjų ir nestacionariųjų transformatorinių. Turi būti naudojamos transformatorinės, surenkamos iš lengvai sumontuojamų ir išardomų komplektinių blokų, pritaikytų dirbti atvirame ore. Stacionariosios transformatorinės turi būti aptvertos. Aptvare įrengti vartai turi būti rakinami.
Nestacionariosios transformatorinės ir įrengtos ant pervežamų platformų transformatorinės turi būti pagamintos pagal specialius techninius reikalavimus.
361. Durpynų ir karjerų teritorijose leidžiama įrengti oro ir kabelių linijas.
Iki 1000 V įtampos oriniams tinklams rekomenduojama naudoti oro kabelines linijas (OKL). OKL gali būti naudojamos visų tipų atramos. OKL turi būti įrengtos laikantis EĮĮT 2.4 skirsnyje pateiktų reikalavimų.
6–10 kV įtampos oriniams tinklams rekomenduojama naudoti oro kabelines linijas (OKL) arba oro linijas izoliuotaisiais laidais (OLI).
Iki 1000 V įtampos OKL ir 6–10 kV įtampos OKL arba OLI leidžiama tiesti bendrose atramose laikantis EĮĮT 2.5 skirsnio reikalavimų.
362. Durpynų ir karjerų teritorijose naudojamų OKL ir OLI gabaritai iki žemės turi būti priimami kaip oro linijoms neužstatytose vietovėse pagal EĮĮT 2.5 ir 2.6 skirsnių reikalavimus, išskyrus važiuojamuosius kelius ir gyvenvietes, esančias šiose teritorijose. Jeigu gamyboje naudojamų mechanizmų aukštis yra didesnis kaip linijos gabaritas, linijose turi būti įrengiami paaukštintų gabaritų tarpatramiai aukštiems mechanizmams važiuoti. Didžiausio įsvirimo vietoje atstumas nuo iki 1000 V įtampos OKL iki mechanizmo turi būti ne mažesnis kaip 1 m, nuo 6–10 kV įtampos OKL – ne mažesnis kaip 1,25 m, o nuo 6–10 kV izoliuotųjų laidų – ne mažesnis kaip 2 m.
363. Priartėjant iki 10 kV įtampos OKL ir OLI prie vidaus transporto siaurųjų geležinkelių, horizontalusis atstumas nuo oro linijos atramos iki artimiausio bėgio turi būti ne mažesnis kaip atramos aukštis plius 1 m. Ankštuose iki 0,4 kV įtampos OL trasos ruožuose šį atstumą leidžiama sumažinti iki 5 m.
364. Atstumas nuo durpynų produkcijos sandėliavimo vietų iki 0,4–10 kV įtampos OKL ir OLI atramų turi būti ne mažesnis kaip 4 m.
365. Atstumas nuo iki 10 kV įtampos OKL ir OLI atramų iki viršžeminių vamzdynų turi būti ne mažesnis kaip 3 m.
366. Oriniai įvadai į 6–10 kV įtampos nestacionariąsias transformatorines turi būti įrengti ne mažesniame kaip 3 m aukštyje nuo žemės. Įvadų į šias transformatorines vietose turi būti įrengti laikini atitvarai.
367. Durpynų ir karjerų teritorijose, žemėje tranšėjose, klojamų kabelių nereikalaujama apsaugoti nuo mechaninių pažaidų. Nuolatinių ir laikinų kelių sankirtos vietose kabeliai turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažaidų, laikantis EĮĮT 2.3 skirsnio reikalavimų.
368. Nestacionariesiems įrenginiams maitinti turi būti naudojami padidinto mechaninio atsparumo tempimui lankstieji kabeliai. Karjeruose naudojami lankstieji kabeliai turi būti atsparūs nusidėvėjimui. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos lanksčiųjų kabelių trasos turi būti nužymėtos laikinais įspėjamaisiais plakatais.
369. Prie nestacionariųjų įrenginių lankstieji kabeliai turi būti prijungti taip, kad jų gnybtai kontaktinių jungčių vietose būtų apsaugoti nuo kabelio tempimo jėgų ir būtų užtikrintas leistinas kabelio sulenkimas.
370. Prie oro linijų lankstieji kabeliai turi būti prijungiami specialiomis kontaktinėmis jungtimis, įrengiamomis oro linijų atramose. 6–10 kV įtampos oro linijų atramose neapsaugotos kontaktinių jungčių srovinės dalys turi būti ne žemiau kaip 5 m nuo žemės. Iki 1000 V įtampos oro linijose kontaktinės jungtys įrengiamos pasiekiamame nuo žemės aukštyje uždaroje rakinamoje spintelėje.
III. ELEKTROS VARIKLIAI IR KOMUTAVIMO APARATAI
371. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros variklių paleidimo, valdymo ir apsaugos įtaisai turi būti įrengti aplinkos sąlygas atitinkančiose uždarose spintose (apsaugos laipsnis ne žemesnis kaip IP 42).
372. Variklio, maitinamo per atskirą žeminamąjį transformatorių, paleidimo įranga gali būti įrengiama transformatoriaus aukštosios įtampos pusėje. Šiuo atveju žemosios įtampos pusėje tarp variklio ir generatoriaus jokie komutavimo aparatai neįrengiami.
373. Asinchroninių elektros variklių trumpai jungtu rotoriumi paleidimo sąlygos turi būti patikrintos pagal liekamosios įtampos dydį ant variklio gnybtų ir įtaką kitų veikiančių elektros imtuvų darbui.
374. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros variklių komutavimo aparatai turi turėti blokuotę, neleidžiančią:
atjungti skyriklio, esant apkrovai;
atjungti skyriklio, esant įjungtam paleidimo aparatui;
atidaryti spintos, esant įjungtam skyrikliui;
atjungti skyriklio, esant atidarytai spintai.
IV. APSAUGA IR ĮŽEMINIMAI
376. Bendrieji reikalavimai durpynų ir karjerų elektros įrenginių apsaugai nuo viršsrovių pateikti EĮĮT 3.5 skirsnyje.
377. Durpynuose ir karjeruose darbuotojų saugos požiūriu aplinka laikoma labai pavojinga. Saugi įtampa, kai prisilietimo trukmė 10 ir daugiau sekundžių, yra (IEC 60364-7-705):
25 V esant kintamajai srovei;
60 V esant nuolatinei srovei.
378. Aukštesnės kaip 1000 V įtampos izoliuotosios neutralės durpynų ir karjerų tinkluose įžeminimo įrenginio varža turi būti ne didesnė kaip:
RA ≤ 25 / IĮŽ; (2)
čia: IĮŽ – vienfazio įžemėjimo srovė.
379. Iki 1000 V įtampos elektros įrenginiuose saugos sąlyga po pirmosios pažaidos (įžemėjimo) yra:
RŽ · INS ≤ UL; (3)
čia: RŽ – iki 1000 V įtampos įžeminimo įrenginio ir pasyviųjų dalių apsauginio laidininko pilnutinė varža;
INS – visų prie vietinio įžemintuvo prijungtų įrenginių bendroji nuotėkio srovė;
UL – saugi įtampa; priimama pagal šių Taisyklių 377 punkto reikalavimus.
Įžemėjus fazei turi suveikti izoliacijos kontrolės sistema ir pagal EĮĮT 3.5.37 punkto reikalavimą elektros įrenginys turi būti išjungtas.
Jeigu saugai užtikrinti naudojama skirtuminės srovės apsauga, pateiktoje išraiškoje vietoj bendrosios nuotėkio srovės turi būti priimama vardinė apsaugos suveikimo srovė. Įrengiant apsaugą pavieniams imtuvams, jos suveikimo srovė turi būti ne didesnė kaip IN ≤ 30 mA, o grupei imtuvų – ne didesnė kaip IN ≤ 300 mA. Pirmoji pažaida turi būti kuo skubiau pašalinta.
380. Tiems durpynų ir karjerų vartotojams, kurių atjungimas vienfazių įžemėjimų atveju netikslingas dėl galimo gamybos proceso sutrikimo, turi būti įrengta apsauga, išjungianti liniją, įvykus dviem viena po kitos einančioms pažaidoms. Po pirmosios pažaidos elektros linija (grandinė) neišjungiama. Elektros tiekimo nutraukimo sąlyga įvykus antrajai pažaidai yra:
ZA · IK ≤ U/2; (4)
čia: ZA – grandinės, kurioje įvyko pažaidos, elementų pilnutinė varža;
IK – apsaugos įtaiso suveikimo srovė, sukelianti automatinį pažeistos grandinės atjungimą per šių Taisyklių 1 priedo 2 lentelėje nurodytą trukmę arba greičiau;
U – vardinė tinklo (grandinės) įtampa.
Specialiųjų patalpų ir technologinių
procesų elektros įrenginių
įrengimo taisyklių
1 priedas
ATJUNGIMO TRUKMĖS IKI 1000 V ĮTAMPOS TN IR IT SISTEMOS TINKLUOSE IR ELEKTROS ĮRENGINIŲ, NAUDOJAMŲ VONIOS BEI DUŠO PATALPOSE IR BASEINUOSE, APSAUGOS LAIPSNIAI
1. lentelė. Ilgiausios atjungimo trukmės iki 1000 V įtampos TN sistemos tinkluose
Saugi įtampa: 25 V
| Prisilietimo įtampa, V |
120 |
230 |
277 |
400-480 |
580 |
| Atjungimo trukmė, s |
0,35 |
0,2 |
0,2 |
0,05 |
0,02 |
2. lentelė. Ilgiausios atjungimo trukmės iki 1000 V įtampos IT sistemos tinkluose
Saugi įtampa: 25 V
| Vardinė tinklo (grandinės) įtampa,V |
Atjungimo trukmė, s |
|
| Nepaskirstytoji neutralė |
Paskirstytoji neutralė |
|
| 250/400 |
0,4 |
0,8 |
| 400/690 |
0,2 |
0,4 |
| 580/1000 |
0,1 |
0,2 |
PASTABOS:
1. Ilgiausios atjungimo trukmės priimtos pagal IEC 6036-4-41 standartą.
2. Tarpinėms įtampų vertėms turi būti taikoma lentelėje nurodyta artimiausia aukštesnė įtampos vertė.
3. lentelė. Elektros įrenginių, naudojamų vonios ir dušo patalpose, apsaugos laipsniai
| Patalpų charakteristika |
Zonos |
|||
| 0 |
1 |
2 |
3 |
|
| Patalpos, kur dažnai kondensuojasi vandens garai, pvz., viešosiose pirtyse, sporto centrų vonios bei dušų patalpose ir pan. |
IP X7 |
IP X5 |
IP X5 |
IP X5 |
| Patalpos, kur nedažnai kondensuojasi vandens garai, pvz., butų vonios arba dušo patalpose |
IP X7 |
IP X4; IP X5* |
IP X4
|
IP X1 |
*IP X5 apsaugos laipsnio įrenginiai turi būti naudojami ten, kur gali atsirasti vandens čiurkšlių, pvz., naudojant masažinį dušą.
4. lentelė. Elektros įrenginių, naudojamų plaukymo baseinuose, apsaugos laipsniai
| Baseino charakteristika |
Zonos |
||
| 0 |
1 |
2 |
|
| Baseinai, kuriems valyti naudojama vandens čiurkšlė |
IP X8 |
IP X5 |
IP X5 |
| Baseinai, kuriems valyti nenaudojama vandens čiurkšlė |
IP X8 |
IP X4 |
IP X4;IP X2* |
*Baseinams, esantiems patalpose
Specialiųjų patalpų ir technologinių
procesų elektros įrenginių
įrengimo taisyklių
2 priedas
SPROGIŲ MIŠINIŲ CHARAKTERISTIKA, ELEKTROS ĮRANGOS SPROGIOMS ZONOMS PARINKIMAS IR LEISTINIEJI ATSTUMAI NUO ELEKTROS ĮRENGINIŲ IKI PATALPŲ SU SPROGIOSIOMIS ZONOMIS
1. lentelė.Užsiliepsnojančiųjų dujų, skysčių garų arba lašelių (rūko), dulkių bei plaušelių ir oro mišinių kategorijos pagal didžiausiojo eksperimentinio saugaus tarpelio (DEST) plotį
| Mišinių kategorija |
Mišinių charakteristika |
Saugaus tarpelio plotis,mm |
| I |
Šachtų dujų ir oro mišiniai |
Didesnis kaip 1 mm |
| II
Tarp jų: IIA
IIB
IIC |
Visų kitų, išskyrus šachtų, dujų, skysčių garų arba lašelių, dulkių bei plaušelių ir oro mišiniai
Kitų, išskyrus šachtų, dujų, skysčių garų arba lašelių, dulkių bei plaušelių ir oro mišiniai Kitų, išskyrus šachtų, dujų, skysčių garų arba lašelių, dulkių bei plaušelių ir oro mišiniai Kitų, išskyrus šachtų, dujų, skysčių garų arba lašelių, dulkių bei plaušelių ir oro mišiniai |
Didesnis kaip 0,9 mm Didesnis kaip 0,5 mm ir iki 0,9 mm Iki 0,5 mm |
2. lentelė. Užsiliepsnojančiųjų dujų, garų arba skysčių lašelių, dulkių arba plaušelių ir atmosferos oro mišinių temperatūrinės klasės
| Temperatūrinė klasė |
Užsidegimo temperatūra,°C |
Aukščiausia leistinoji paviršiaus temperatūra, °C |
| T1 |
Aukštesnė kaip 450 |
450 |
| T2 |
Aukštesnė kaip 300 ir iki 450 |
300 |
| T3 |
Aukštesnė kaip 200 ir iki 300 |
200 |
| T4 |
Aukštesnė kaip 135 ir iki200 |
135 |
| T5 |
Aukštesnė kaip 100 ir iki 135 |
100 |
| T6 |
Aukštesnė kaip 85 ir iki 100 |
85 |
3. lentelė. Apsaugos būdai, naudojami potencialiai degiai ir sprogiai aplinkai skirtoje įrangoje
| Apsaugos būdas |
Sutartinis žymuo pagal Europos standartą |
Europos standartai |
| Padidinto slėgio apgaubas |
„p“ |
LST EN 50016, IEC 60079-2 |
| Panardinimas į alyvą |
„o“ |
LST EN 50015, IEC 60079-1 |
| Pripildymas milteliais |
„q“ |
LST EN 50017, IEC 60079-5 |
| Ugniai atsparus apgaubas |
„d“ |
LST EN 50018, IEC 60079-1 |
| Padidintoji sauga |
„e“ |
LST EN 50019, IEC 60079-7 |
| Savaimingoji sauga „ia“ kategorijos „ib“ kategorijos |
„i“ „ia“ „ib“ |
LST EN 50020 IEC 60079-11 LST EN 50039 |
| Kapsulinė sauga |
„m“ |
LSTEN 50028, IEC 60079-18 |
| n apsauga |
„n“ |
LST EN 50021, IEC 60079-15 |
4. lentelė. Elektros įrangos sprogiosioms zonoms parinkimas
| Sprogiosios zonos tipas |
Reikiamas apsaugos lygis |
Įrangos grupė ir kategorija |
Pastabos |
| Sprogiosios zonos, kur susiformuoja oro ir dujų arba skysčių garų bei lašelių mišiniai |
|||
|
0 1 2 |
Labai aukštas Aukštas Normalus |
II 1G II 1G arba II 2G II 1G arba II 2G arba II 3G |
G – skirta naudoti užsiliepsnojančių dujų, skysčių garų arba lašelių ir oro mišinių aplinkoje |
| Sprogiosios zonos, kur susiformuoja oro ir dulkių arba plaušelių mišiniai |
|||
| 20 21 22 |
Labai aukštas Aukštas Normalus |
II 1D II 1D arba II 2D II 1D arba II 2D arba II 3D |
D – skirta naudoti degiųjų dulkių arba plaušelių ir oro mišinių aplinkoje |
| Sprogiosios zonos, kur susiformuoja oro ir šachtų dujų mišiniai |
|||
| M1 M2 |
Labai aukštas Aukštas |
I M1 I M1 arba I M2 |
Skirta naudoti sprogiųjų šachtų dujų (metano) mišinių ir oro aplinkoje |
5. lentelė. Aukščiausios leistinosios elektros aparato paviršiaus įšilimo temperatūros iki 50 mm storio dulkių nuosėdų sluoksniui
| Dulkių ir oro mišinių užsidegimo temperatūros ribos |
Aukščiausios leistinosios elektros aparato paviršiaus įšilimo temperatūros, ºC, esant nuosėdų sluoksnio storiui |
|||||||||
| Iki 5 mm |
10 mm |
15 mm |
20 mm |
25 mm |
30 mm |
35 mm |
40 mm |
45 mm |
50 mm |
|
| Aukštesnė kaip 400 ºC |
320 |
265 |
230 |
205 |
185 |
170 |
155 |
145 |
135 |
130 |
| 320 ºC ir iki 400 ºC |
247 |
205 |
180 |
162 |
145 |
132 |
120 |
112 |
105 |
100 |
| 250 ºC ir iki 320ºC |
170 |
148 |
130 |
114 |
101 |
90 |
82 |
75 |
69 |
65 |
PASTABOS. Tarpinio storio dulkių sluoksniams temperatūros reikšmės nustatomos interpoliacijos būdu (EN 50281-1-2).
6. lentelė. Mažiausi leistinieji atstumai nuo atskirai įrengtų transformatorinių, skirstyklų ir skirstomųjų punktų iki patalpų su sprogiosiomis zonomis ir išorinių sprogiųjų įrenginių
| Patalpų su sprogiosiomis zonomis charakteristika |
Atstumas nuo elektros įrenginių, m |
|||
| uždarųjų |
atvirųjų |
|||
| Zonos, kur sprogiuosius mišinius su oru sudaro sunkiosios ir suskystintosios dujos |
||||
| Patalpos, kurių sienos į elektros įrenginių pusę yra nedegios, be angų ir ištraukiamojo vėdinimo įrangos |
10 |
15 |
||
| Patalpos, kurių sienos į elektros įrenginių pusę yra nedegios ir su angomis |
40 |
60 |
||
| Išoriniai sprogieji įrenginiai prie pastatų sienų (tarp jų ir talpyklos) |
60 |
80 |
||
| Talpyklos ir uždaro ciklo išpilstymo estakados |
80 |
100 |
||
| Zonos, kur sprogiuosius mišinius su oru sudaro degiosios dujos ir lengvai užsiliepsnojantieji skysčiai bei degiosios dulkės arba plaukeliai |
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
6 lentelės tęsinys |
||||
| Patalpos, kurių sienos į elektros įrenginių pusę yra nedegios, be angų ir ištraukiamojo vėdinimo įrangos |
Nenormuojama |
0,8 (iki išorėje įrengtų transformatorių) |
||
| Patalpos, kurių sienos į elektros įrenginių pusę yra nedegios ir su angomis |
6 |
15 |
||
| Išoriniai sprogieji įrenginiai prie pastatų sienų (tarp jų ir talpos) |
12 |
25 |
||
| Uždaro ciklo išpilstymo estakados |
30 |
60 |
||
| Talpos su lengvai užsiliepsnojančiais skysčiais |
30 |
60 |
||
| Talpos su lengvai užsiliepsnojančiomis dujomis |
40 |
60 |
||
PASTABOS:
1. Lentelėje nurodyti atstumai nuo patalpų sienų, talpų sienelių arba daugiausiai išsikišusių jų dalių iki transformatorinių, skirstyklų ir maitinimo punktų sienų arba išorinių įrenginių atitvarų.
2. Atstumai iki požeminių talpų ir patalpų, kur sprogiosios zonos užima tik patalpos dalį, gali būti sumažinti 50 %.
7. lentelė. Mažiausi leistinieji atstumai nuo tranzitinių srovėlaidžių ir kabelių estakadų iki patalpų ir atvirųjų zonų, kur gali susidaryti degioji ir sprogioji aplinka
| Patalpų su sprogiosiomis zonomis charakteristika |
Atstumas, m |
|
| nuo srovėlaidžių |
nuo kabelių estakadų |
|
| Zonos, kur sprogiuosius mišinius su oru sudaro sunkiosios ir suskystintosios dujos |
||
| Patalpos, kurių sienos į srovėlaidžių ir kabelių estakadų pusę yra nedegios, be angų ir ištraukiamojo vėdinimo įrangos |
10 |
Ne - normuojama |
| Patalpos, kurių sienos į srovėlaidžių ir kabelių estakadų pusę yra nedegios ir su angomis |
20 |
9 |
| Išoriniai sprogieji įrenginiai prie pastatų sienų (tarp jų ir talpos) |
30 |
9 |
| Talpos |
50 |
20 |
| Zonos, kur sprogiuosius mišinius su oru sudaro degiosios dujos ir lengvai užsiliepsnojantieji skysčiai bei degiosios dulkės arba plaušeliai |
||
| Patalpos, kurių sienos į srovėlaidžių ir kabelių estakadų pusę yra nedegios, be angų ir ištraukiamojo vėdinimo įrangos |
10 arba 6 (žr. pastabą) |
Ne -normuojama |
| Patalpos, kurių sienos į srovėlaidžių ir kabelių estakadų pusę yra nedegios ir su angomis |
15 |
9 arba 6 (žr. pastabas) |
| Išoriniai sprogieji įrenginiai prie pastatų sienų (tarp jų ir talpos) |
25 |
9 |
| Lengvai užsiliepsnojančiųjų skysčių uždaro ciklo išpilstymo estakados |
25 |
20 |
| Talpos su užsiliepsnojančiosiomis dujomis |
25 |
20 |
PASTABOS:
1. Lentelėje nurodyti atstumai nuo patalpų ir talpų sienų arba daugiausiai išsikišusių jų dalių.
2. Mažiausias atstumas 6 m turi būti priimamas iki I ir II laipsnio atsparumo ugniai statinių.
Specialiųjų patalpų ir technologinių
procesų elektros įrenginių
įrengimo taisyklių
3 priedas
SROVĖLAIDŽIŲ IZOLIACIJOS VARŽOS IR ATSTUMAI TARP ŠYNŲ
1. lentelė. Pramoninio dažnio vienfazio srovėlaidžio aliumininių stačiakampių šynų paketo leistinoji ilgalaikė srovė
Temperatūra: šynų 70°C, oro 25°C
| Šynos matmenys, mm |
Leistinoji ilgalaikė srovė, A, esant šynų skaičiui pakete, vnt. |
|||||||
| 2 |
4 |
6 |
8 |
12 |
16 |
20 |
24 |
|
| 100´10 |
1250 |
2480 |
3705 |
4935 |
7380 |
9850 |
12315 |
14850 |
| 120´10 |
1455 |
2885 |
4325 |
5735 |
8600 |
11470 |
14315 |
17155 |
| 140´10 |
1685 |
3330 |
4980 |
6625 |
9910 |
13205 |
16490 |
19785 |
| 160´10 |
1870 |
3705 |
5545 |
7380 |
11045 |
14710 |
18375 |
22090 |
| 180´10 |
2090 |
4135 |
6185 |
8225 |
12315 |
16410 |
20490 |
24610 |
| 200´10 |
2310 |
4560 |
6825 |
9090 |
13585 |
18105 |
22605 |
27120 |
| 250´10 |
2865 |
5595 |
8390 |
11185 |
16640 |
22185 |
27730 |
33275 |
| 250´20 |
3910 |
7755 |
11560 |
2095 |
23075 |
30740 |
38350 |
46060 |
| 300´10 |
3330 |
6600 |
9900 |
13200 |
19625 |
26170 |
32710 |
39200 |
| 300´20 |
4560 |
8995 |
13440 |
17880 |
26790 |
35720 |
44605 |
53485 |
Žr. 3 priedo 4 lentelės pastabas.
2. lentelė. Pramoninio dažnio vienfazio srovėlaidžio varinių stačiakampių šynų paketo leistinoji ilgalaikė srovė
Temperatūra: šynų 70°C, oro 25°C
| Šynos matmenys, mm |
Leistinoji ilgalaikė srovė, A, esant šynų skaičiui pakete, vnt. |
|||||||
| 2 |
4 |
6 |
8 |
12 |
16 |
20 |
24 |
|
| 100´10 |
1880 |
3590 |
5280 |
7005 |
10435 |
13820 |
17250 |
20680 |
| 120´10 |
2185 |
4145 |
6110 |
8085 |
12005 |
15935 |
19880 |
23780 |
| 140´10 |
2475 |
4700 |
6920 |
9135 |
13585 |
18050 |
22465 |
26930 |
| 160´10 |
2755 |
5170 |
7670 |
10150 |
1720 |
19930 |
24910 |
29800 |
| 180´10 |
3035 |
5735 |
8440 |
11140 |
16545 |
21900 |
27355 |
32760 |
| 200´10 |
3335 |
6300 |
9280 |
12220 |
18140 |
24065 |
29985 |
35910 |
| 250´10 |
4060 |
7660 |
11235 |
14805 |
21930 |
29140 |
36235 |
43430 |
| 300´10 |
4840 |
9135 |
13395 |
17670 |
26225 |
34780 |
43380 |
51700 |
Žr. 3 priedo 4 lentelės pastabas.
3. lentelė. Pramoninio dažnio trifazio srovėlaidžio aliumininių stačiakampių šynų paketo leistinoji ilgalaikė srovė
Temperatūra: šynų 70°C, oro 25°C
| Šynos matmenys, mm |
Leistinoji ilgalaikė srovė, A, esant šynų skaičiui pakete, vnt. |
|||||
| 3 |
6 |
9 |
12 |
18 |
24 |
|
| 100´10 |
1240 |
2470 |
3690 |
4920 |
7390 |
9900 |
| 120´10 |
1445 |
2885 |
4300 |
5735 |
8590 |
11435 |
| 140´10 |
1665 |
3320 |
4955 |
6605 |
9895 |
13190 |
| 160´10 |
1850 |
3695 |
5525 |
7365 |
11025 |
14725 |
| 180´10 |
2070 |
4125 |
6155 |
8210 |
12295 |
16405 |
|
3 lentelės tęsinys |
||||||
| 200´10 |
2280 |
4550 |
6790 |
9055 |
13565 |
18080 |
| 250´10 |
2795 |
5595 |
8320 |
11090 |
16640 |
22185 |
| 250´20 |
3880 |
7710 |
1208 |
2065 |
23010 |
30705 |
| 300´10 |
4300 |
6600 |
9815 |
13085 |
19625 |
26130 |
| 300´20 |
4500 |
8960 |
13395 |
17860 |
26760 |
35655 |
Žr. 3 priedo 4 lentelės pastabas.
4. lentelė. Pramoninio dažnio trifazio srovėlaidžio varinių stačiakampių šynų paketo leistinoji ilgalaikė srovė
Temperatūra: šynų 70°C, oro 25°C
| Šynos matmenys, mm |
Leistinoji ilgalaikė srovė, A, esant šynų skaičiui pakete, vnt. |
|||||
| 3 |
6 |
9 |
12 |
18 |
24 |
|
| 100´10 |
1825 |
3530 |
5225 |
6965 |
10340 |
13740 |
| 120´10 |
2105 |
4070 |
6035 |
8000 |
11940 |
15885 |
| 140´10 |
2395 |
4615 |
6845 |
9060 |
13470 |
17955 |
| 160´10 |
2660 |
5125 |
7565 |
10040 |
1625 |
19850 |
| 180´10 |
2930 |
5640 |
8330 |
11015 |
16420 |
21810 |
| 200´10 |
3230 |
6185 |
9155 |
12090 |
18050 |
23925 |
| 250´10 |
3900 |
7480 |
11075 |
14625 |
21810 |
28950 |
| 300´10 |
4660 |
8940 |
13205 |
17485 |
25990 |
34545 |
PASTABOS. 3 priedo 1-4 lentelėse pateiktos leistinosios srovės nedažytoms šynoms, statomoms siauruoju šonu; atstumas tarp 300 mm pločio šynų – 30 mm, o atstumas tarp 250 mm ir mažesnio pločio šynų - 20 mm.
5. lentelė. Vidutinio dažnio dviejų stačiakampių aliumininių šynų srovėlaidžio leistinoji ilgalaikė srovė
Temperatūra: šynų 70°C, oro 25°C
| Šynos plotis, mm |
Leistinoji ilgalaikė srovė, A, esant dažniui, Hz |
|||||
| 500 |
1000 |
2500 |
4000 |
8000 |
10000 |
|
| 25 |
310 |
255 |
205 |
175 |
145 |
140 |
| 30 |
365 |
305 |
245 |
205 |
180 |
165 |
| 40 |
490 |
410 |
325 |
265 |
235 |
210 |
| 50 |
615 |
510 |
410 |
355 |
300 |
285 |
| 60 |
720 |
605 |
485 |
410 |
355 |
330 |
| 80 |
960 |
805 |
640 |
545 |
465 |
435 |
| 100 |
1160 |
980 |
775 |
678 |
570 |
535 |
| 120 |
1365 |
1140 |
915 |
780 |
670 |
625 |
| 150 |
1580 |
1315 |
1080 |
905 |
770 |
725 |
| 200 |
2040 |
1665 |
1325 |
1140 |
970 |
910 |
Žr. 3 priedo 6 lentelės pastabas.
6. lentelė. Vidutinio dažnio dviejų stačiakampių varinių šynų srovėlaidžio leistinoji ilgalaikė srovė
Temperatūra: šynų 70°C, oro 25°C
| Šynos plotis, mm |
Leistinoji ilgalaikė srovė, A, esant dažniui, Hz |
|||||
| 500 |
1000 |
2500 |
4000 |
8000 |
10000 |
|
| 25 |
355 |
295 |
230 |
205 |
175 |
165 |
| 30 |
425 |
350 |
275 |
245 |
210 |
195 |
| 40 |
570 |
465 |
370 |
330 |
280 |
265 |
| 50 |
705 |
585 |
460 |
410 |
350 |
330 |
| 60 |
805 |
685 |
545 |
495 |
420 |
395 |
| 80 |
1100 |
915 |
725 |
645 |
550 |
515 |
| 100 |
1325 |
1130 |
895 |
785 |
675 |
630 |
| 120 |
1420 |
1325 |
1045 |
915 |
785 |
735 |
| 150 |
1860 |
183 |
1205 |
1060 |
910 |
845 |
| 200 |
2350 |
1920 |
1485 |
1340 |
1140 |
1070 |
PASTABOS:
1. Varinių šynų skvarbos gylis kintamajai srovei:
| Dažnis, Hz |
500 |
1000 |
2500 |
4000 |
8000 |
10000 |
| Skvarba, mm |
3,3 |
2,4 |
1,5 |
1,19 |
0,84 |
0,75 |
2. Aliumininių šynų skvarbos gylis kintamajai srovei:
| Dažnis, Hz |
500 |
1000 |
2500 |
4000 |
8000 |
10000 |
| Skvarba, mm |
4,2 |
3 |
1,9 |
1,5 |
1,06 |
0,95 |
3. 3 priedo 5 ir 6 lentelėse leistinosios srovės pateiktos šynoms pastatytoms siauruoju šonu horizontalioje plokštumoje, esant atstumui tarp jų 20 mm ir skaičiuojamajam šynos storiui 1,2 karto didesniam kaip kintamosios srovės skvarbos gylis.
7. lentelė. Vidutinio dažnio dviejų koncentrinių aliumininių vamzdžių srovėlaidžio leistinoji ilgalaikė srovė
Temperatūra: išorinio vamzdžio 70 °C, vidinio vamzdžio 75 °C, oro 25 °C
| Vamzdžio išorinis skersmuo, mm |
Leistinoji ilgalaikė srovė, A, esant dažniui, Hz |
||||||
| Išorinio |
Vidinio |
500 |
1000 |
2500 |
4000 |
8000 |
10000 |
| 150 |
110 |
1330 |
1110 |
885 |
770 |
640 |
615 |
| 90 |
1000 |
835 |
665 |
570 |
480 |
455 |
|
| 70 |
800 |
670 |
530 |
465 |
385 |
370 |
|
| 180 |
140 |
1660 |
1400 |
1095 |
950 |
800 |
760 |
| 120 |
1280 |
1075 |
855 |
740 |
620 |
590 |
|
| 100 |
1030 |
905 |
720 |
620 |
520 |
495 |
|
| 200 |
160 |
1890 |
1590 |
1260 |
1080 |
910 |
865 |
| 140 |
1480 |
1230 |
980 |
845 |
710 |
675 |
|
| 120 |
1260 |
1070 |
840 |
725 |
610 |
580 |
|
| 220 |
180 |
2185 |
1755 |
1390 |
1200 |
1010 |
960 |
| 160 |
1660 |
1390 |
1100 |
950 |
800 |
760 |
|
| 140 |
1425 |
1185 |
940 |
815 |
685 |
650 |
|
| 240 |
200 |
2310 |
1940 |
188 |
1315 |
1115 |
1050 |
| 180 |
1850 |
217 |
1230 |
1065 |
895 |
850 |
|
| 160 |
1630 |
1365 |
1080 |
930 |
785 |
745 |
|
| 260 |
220 |
2530 |
2130 |
1780 |
1450 |
1220 |
1160 |
| 200 |
2040 |
1710 |
1355 |
1165 |
980 |
930 |
|
| 180 |
1820 |
198 |
1210 |
1040 |
875 |
830 |
|
| 280 |
240 |
2780 |
2320 |
1850 |
1590 |
1335 |
1270 |
| 220 |
2220 |
1865 |
1480 |
1275 |
1075 |
1020 |
|
| 200 |
2000 |
1685 |
1320 |
1150 |
960 |
930 |
|
Žr. 3 priedo 8 lentelės pastabas.
8. lentelė. Vidutinio dažnio dviejų koncentrinių varinių vamzdžių srovėlaidžio leistinoji ilgalaikė srovė
Temperatūra: išorinio vamzdžio 70 °C, vidinio vamzdžio 75 °C, oro 25 °C
| Vamzdžio išorinis skersmuo, mm |
Leistinoji ilgalaikė srovė, A, esant dažniui, Hz |
||||||
| Išorinio |
Vidinio |
500 |
1000 |
2500 |
4000 |
8000 |
10000 |
| 150 |
110 |
198 |
1270 |
1010 |
895 |
755 |
715 |
| 90 |
1150 |
950 |
750 |
670 |
565 |
535 |
|
| 70 |
920 |
760 |
610 |
540 |
455 |
430 |
|
| 180 |
140 |
1900 |
1585 |
1240 |
1120 |
945 |
895 |
| 120 |
1480 |
1225 |
965 |
865 |
730 |
690 |
|
| 100 |
1250 |
1030 |
815 |
725 |
615 |
580 |
|
| 200 |
160 |
2190 |
1810 |
1430 |
1275 |
1075 |
1020 |
| 140 |
1690 |
1400 |
1110 |
995 |
840 |
795 |
|
| 120 |
1460 |
1210 |
955 |
830 |
715 |
665 |
|
| 220 |
180 |
2420 |
2000 |
1580 |
1415 |
1190 |
1130 |
| 160 |
1915 |
1585 |
1250 |
1115 |
940 |
890 |
|
| 140 |
1620 |
1350 |
1150 |
955 |
810 |
765 |
|
| 240 |
200 |
2670 |
2200 |
1740 |
1565 |
1310 |
1250 |
| 180 |
2130 |
1765 |
1395 |
1245 |
1050 |
995 |
|
| 160 |
1880 |
222 |
1230 |
1095 |
925 |
875 |
|
| 260 |
220 |
2910 |
2380 |
1910 |
1705 |
1470 |
1365 |
| 200 |
2360 |
1950 |
203 |
1315 |
1160 |
1050 |
|
| 180 |
2100 |
1740 |
1375 |
1225 |
1035 |
980 |
|
| 280 |
240 |
3220 |
2655 |
2090 |
1865 |
1580 |
158 |
| 220 |
2560 |
2130 |
1680 |
168 |
1270 |
1200 |
|
| 200 |
2310 |
1900 |
168 |
1340 |
1135 |
1070 |
|
PASTABOS. 3 priedo 7 ir 8 lentelėse pateiktos nedažytų koncentrinių vamzdžių leistinosios ilgalaikės srovės, kurių sienelės storis 10 mm.
9. lentelė. Vidutinio dažnio 1000 V įtampos kabelių ASG leistinoji ilgalaikė srovė
Temperatūra: kabelio 80 °C, oro 25 °C
| Kabelio skerspjūvis, mm2 |
Leistinoji ilgalaikė srovė, A, esant dažniui, Hz |
|||||
| 500 |
1000 |
2500 |
4000 |
8000 |
10000 |
|
| 2´25 |
100 |
80 |
66 |
55 |
47 |
45 |
| 2´35 |
115 |
95 |
75 |
65 |
55 |
50 |
| 2´50 |
130 |
105 |
84 |
75 |
62 |
60 |
| 2´70 |
155 |
130 |
100 |
90 |
75 |
70 |
| 2´95 |
180 |
150 |
120 |
100 |
85 |
80 |
| 2´120 |
200 |
170 |
135 |
115 |
105 |
90 |
| 2´150 |
225 |
185 |
150 |
130 |
110 |
105 |
| 3´25 |
115 |
95 |
75 |
60 |
55 |
50 |
| 3´35 |
135 |
110 |
85 |
75 |
65 |
60 |
| 3´50 |
155 |
130 |
100 |
90 |
75 |
70 |
| 3´70 |
180 |
150 |
120 |
100 |
90 |
80 |
| 3´95 |
205 |
170 |
135 |
120 |
100 |
95 |
| 3´120 |
230 |
200 |
160 |
140 |
115 |
110 |
| 3´150 |
250 |
220 |
180 |
150 |
125 |
120 |
| 3´185 |
280 |
250 |
195 |
170 |
140 |
135 |
| 3´240 |
325 |
285 |
220 |
190 |
155 |
150 |
| 3´50+1´25 |
235 |
205 |
160 |
140 |
115 |
110 |
| 3´70+1´35 |
280 |
230 |
185 |
165 |
135 |
130 |
| 3´95+1´50 |
335 |
280 |
220 |
190 |
160 |
150 |
| 3´120+1´50 |
370 |
310 |
250 |
215 |
180 |
170 |
| 3´150+1´70 |
415 |
340 |
280 |
240 |
195 |
190 |
| 3´185+1´70 |
450 |
375 |
300 |
255 |
210 |
205 |
10. lentelė. Vidutinio dažnio 1000 V įtampos kabelių SG leistinoji ilgalaikė srovė
Temperatūra: kabelio 80 °C, oro 25 °C
| Kabelio skerspjūvis, mm2 |
Leistinoji ilgalaikė srovė, A, esant dažniui, Hz |
|||||
| 500 |
1000 |
2500 |
4000 |
8000 |
10000 |
|
| 2´25 |
115 |
95 |
76 |
70 |
57 |
55 |
| 2´35 |
130 |
110 |
86 |
75 |
65 |
60 |
| 2´50 |
150 |
120 |
96 |
90 |
72 |
70 |
| 2´70 |
180 |
150 |
115 |
105 |
90 |
85 |
| 2´95 |
205 |
170 |
135 |
120 |
100 |
95 |
| 2´120 |
225 |
190 |
150 |
130 |
115 |
105 |
| 2´150 |
260 |
215 |
170 |
150 |
130 |
120 |
| 3´25 |
135 |
110 |
90 |
75 |
65 |
60 |
| 3´35 |
159 |
125 |
100 |
90 |
75 |
70 |
| 3´50 |
180 |
150 |
115 |
105 |
90 |
85 |
| 3´70 |
210 |
170 |
135 |
120 |
105 |
95 |
| 3´95 |
295 |
195 |
155 |
140 |
115 |
110 |
| 3´120 |
285 |
230 |
180 |
165 |
135 |
130 |
| 3´150 |
305 |
260 |
205 |
180 |
155 |
145 |
| 3´185 |
340 |
280 |
220 |
200 |
165 |
160 |
| 3´240 |
375 |
310 |
250 |
225 |
185 |
180 |
| 3´50+1´25 |
290 |
235 |
185 |
165 |
135 |
130 |
| 3´70+1´35 |
320 |
265 |
210 |
190 |
155 |
150 |
| 3´95+1´50 |
385 |
325 |
250 |
225 |
190 |
180 |
| 3´120+1´50 |
430 |
355 |
280 |
250 |
210 |
200 |
| 3´150+1´70 |
470 |
385 |
310 |
275 |
230 |
220 |
| 3´185+1´70 |
510 |
430 |
340 |
300 |
250 |
240 |
11. lentelė. Antrinių srovėlaidžių izoliacijos varža
| Elektrinės krosnies arba |
Mažiausia srovėlaidžio izoliacijos varža, kW, esant įtampai |
|||
| elektrinio kaitinimo įrenginio galia, MVA |
iki 1000 V |
daugiau nei 1kV ir iki 1,6kV |
daugiau nei 1,6kV ir iki 3kV |
daugiau nei 3 kV ir iki 15 kV |
| Iki 5 |
10 |
20 |
100 |
500 |
| Daugiau nei 5 ir iki 25 |
5 |
10 |
50 |
250 |
| Daugiau nei 25 |
2,5 |
5 |
25 |
100 |
12. lentelė. Mažiausi leistinieji atstumai tarp antrinio srovėlaidžio šynų
| Patalpos charakteristika |
Atstumas tarp šynų, mm |
||||||
| Nuolatinės srovės |
Kintamosios srovės, esant dažniui, Hz |
||||||
| Iki 1,6 kV įtampos |
per 1,6 kV ir iki 3 kV įtampos |
50 |
500-10000 |
per 10000 |
|||
| iki 1,6 kV įtampos |
per 1,6 kV ir iki 3 kV įtampos |
iki1,6 kV įtampos |
per 1,6 kV ir iki 3 kV įtampos |
per 1,6 kV ir iki 15 kV įtampos |
|||
| Sausa ne dulkėta |
12-25 |
30-130 |
15-20 |
25-30 |
15-20 |
25-30 |
40-140 |
| Sausa dulkėta |
16-30 |
35-150 |
20-25 |
30-35 |
20-25 |
35-35 |
45-150 |
PASTABOS:
1. Atstumai nurodyti 250 mm aukščio šynoms; aukštesnėms šynoms atstumas turi būti padidintas 5–10 mm.
2. Atstumai nurodyti esant nelaidžioms dulkėms.
Specialiųjų patalpų ir technologinių
procesų elektros įrenginių
įrengimo taisyklių
4 priedas
SPROGIOSIOSE IR DEGIOSIOSE ZONOSE NAUDOJAMOS ĮRANGOS ŽYMĖJIMO PAVYZDŽIAI
II 1G E(Ex) ed IIC T6 – II grupės 1 kategorijos dujų (ne šachtų dujų), skysčių garų arba lašelių ir oro mišinių aplinkoje veikti skirta įranga, panaudoti apsaugos būdai nurodyti specialiuose Europos standartuose, panaudoti „e“ ir „d“ apsaugos būdai, mišinio kategorija IIC, tinka naudoti nuo 85 °C iki 100 °C mišinių temperatūrų aplinkoje, aukščiausia leistinoji paviršiaus temperatūra 85 °C, nesertifikuota.
ex II 2G E(Ex) ed IIB T4 – sertifikuota, II grupės 2 kategorijos įranga, skirta veikti dujų (ne šachtų dujų), skysčių garų arba lašelių ir oro mišinių aplinkoje, panaudoti apsaugos būdai nurodyti specialiuose Europos standartuose, panaudoti „e“ ir „d“ apsaugos būdai, mišinio kategorija IIB, tinka naudoti nuo 135 °C iki 200 °C mišinių temperatūrų aplinkoje, aukščiausia leistinoji paviršiaus temperatūra 135 °C.
II 2G E(Ex) d II(NH3) – II grupės 2 kategorijos įranga, panaudoti apsaugos būdai nurodyti specialiuose Europos standartuose, įranga potencialiai sprogiai tik amoniako dujų ir oro mišinių pagrindu susidarančiai aplinkai, kitokiai negu šachtų dujos, panaudotas „d“ apsaugos būdas, nesertifikuota.
II 3D EEx ep II 125 °C (T4) – II grupės 3 kategorijos, potencialiai degiai dulkių ir oro mišinių aplinkai skirta įranga, panaudoti apsaugos būdai nurodyti specialiuose Europos standartuose, panaudoti „e“ ir „p“ apsaugos būdai, mišinio užsidegimo temperatūra ne aukštesnė kaip 125 °C, aukščiausia leistinoji paviršiaus temperatūra 125 °C, nesertifikuota.
EEx de I/IIB T3 - pagal Europos standartus pagaminta įranga, panaudoti „e“ ir „d“ apsaugos būdai, tinkama naudoti šachtose ir kitokių negu šachtų dujos, sprogiųjų mišinių, kurių kategorija IIB ir IIA, aplinkoje ir užsidegimo temperatūra aukštesnė kaip 200 °C ir iki 300 °C, o aukščiausia leistinoji paviršiaus temperatūra 200 °C, nesertifikuota.
ex II 1G EEx d IIC T4 / I MI EEx me IIC T5 – sertifikuota pagal Europos standartus pagaminta įranga, panaudoti apsaugos būdai nurodyti specialiuose Europos standartuose, tinka naudoti šachtose ir kitokių negu šachtų dujos, sprogiųjų dujų, skysčių garų arba lašelių ir oro mišinių aplinkoje, priskiriama II grupės 1 kategorijos ir I grupės M1 kategorijos įrangai; skirta naudoti kitokių negu šachtų dujų, mišinių, kurių sprogstamumo grupė IIC ir kurių užsidegimo temperatūra aukštesnė kaip 135 °C ir iki 200 °C, o aukščiausia leistinoji paviršiaus temperatūra 135 °C, aplinkoje ir šachtų dujų, kurių užsidegimo temperatūra aukštesnė kaip 100 °C ir iki 135 °C, o aukščiausia leistinoji paviršiaus temperatūra 100 °C, aplinkoje; panaudoti atitinkamai „d“ ir „m“ bei „e“ apsaugos būdai.
Specialiųjų patalpų ir technologinių
procesų elektros įrenginių
įrengimo taisyklių
5 priedas
1 pav. Vonios patalpos suskirstymas į zonas (matmenys centimetrais)
2 pav. Dušo arba dušo kabinos patalpos suskirstymas į zonas (matmenys centimetrais)
3 pav. Plaukymo baseino ir vonios kojoms plauti aplinkos suskirstymas į zonas (matmenys metrais): a) plaukymo baseino su vonia kojoms plauti apsauginės zonos; b) plaukymo baseino, įrengto virš žemės paviršiaus, apsauginės zonos
4 pav. Aplinkos suskirstymas į temperatūrines zonas pirties (saunos) patalpoje: