LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOJE NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2000 m. balandžio 14 d. Nr. 425
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2726) 16 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad:
2.1. Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų 19 punktas įsigalioja nuo 2001 m. balandžio 1 dienos;
2.2. nuo 2000 m. liepos 1 d. netenka galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 371 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų dalinio pakeitimo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 25-571) 2 punktas.
3. Pripažinti netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1276 „Dėl medžioklės tvarkymo Lietuvos Respublikoje“ (Žin., 1994, Nr. 99-1983) 1.1 punktą;
3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 371 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų dalinio pakeitimo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 25-571) 1 punktą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 425
MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOJE NUOSTATAI
I. Bendrosios nuostatos
1. Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:
medžioklė – tai medžiojamųjų gyvūnų tykojimas, sekimas, norint juos sugauti ar nušauti, taip pat persekiojimas, gaudymas ir šaudymas. Medžiojamųjų gyvūnų gaudymas mokslo tyrimų tikslais, kai gyvūnai vėl paleidžiami į laisvę, nėra medžiojimas;
medžiojamieji gyvūnai – tai laukiniai gyvūnai, kurie Aplinkos ministerijos skelbiami medžiojamaisiais Lietuvos Respublikoje;
medžioklės plotai – tai žemės, miško, vandens telkinių plotai, kuriuose gyvena ar gali gyventi ir veistis medžiojamieji gyvūnai ir kuriuose juos galima medžioti, išskyrus tuos plotus, kuriuose medžioti draudžiama, jeigu įstatymai nenumato kitaip.
Miestų, miestelių, kapinių, naudojamų gamybinių pastatų teritorijos, miestų ir miestelių parkai, botanikos parkai, valstybiniai rezervatai, valstybinių parkų rezervatai, aptverti sodai, medelynai, daigynai nėra medžioklės plotai, ir medžioti juose draudžiama;
medžioklės plotų vienetas – tai vientisa medžioklės plotų teritorija, kurią Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka medžioklei naudoja juridinis ar fizinis asmuo. Medžioklės plotų vienetai gali būti individualūs ir kolektyviniai;
individualus medžioklės plotų vienetas – tai vientisa medžioklės plotų teritorija, kurią medžioklei naudoja fizinis asmuo, o žemės plotai joje nuosavybės teise priklauso vienam ar keliems privatiems asmenims;
kolektyvinis medžioklės plotų vienetas – tai vientisa medžioklės plotų teritorija, kurią medžioklei naudoja juridinis asmuo, o žemės plotai joje nuosavybės teise priklauso valstybei arba privatiems asmenims;
medžiotojas – fizinis asmuo, turintis šių nuostatų ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka išduotą ir galiojantį Lietuvos Respublikos medžiotojo bilietą ar kitą Lietuvos Respublikoje galiojantį užsienio valstybių kompetentingų institucijų išduotą medžiotojo pažymėjimą (leidimą, licenciją);
medžioklės plotų naudotojai – tai medžioklės plotų savininkai arba fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nustatytąja tvarka išnuomoti medžioklės plotai ar suteikta teisė jais naudotis.
2. Šiuose nuostatuose nustatomi svarbiausieji medžioklės Lietuvos Respublikoje organizavimo principai. Medžiojamųjų rūšių gyvūnus, medžioklės organizavimo būdus ir tvarką, įrankius, laiką, saugaus elgesio, veterinarinės priežiūros reikalavimus ir kitas medžioklės organizavimo sąlygas nustato Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, kurias tvirtina Aplinkos ministerija.
3. Aplinkos ministerija reguliuoja ir kontroliuoja medžiojamųjų gyvūnų naudojimą, formuoja ir įgyvendina valstybinę medžioklės plotų naudojimo politiką, koordinuoja medžioklės tvarkymo projektų rengimą, tvarko medžioklės duomenų bazę.
4. Kaip laikomasi šių nuostatų ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, pagal savo kompetenciją kontroliuoja Aplinkos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir Valstybinė veterinarijos tarnyba.
5. Suinteresuotos mokslo ir mokymo įstaigos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos visuomeninės medžiotojų organizacijos gali teikti Aplinkos ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms pasiūlymus dėl teisės aktų laukinės gyvūnijos apsaugos ir medžioklės klausimais rengimo ir tobulinimo, rūpinasi medžiotojų kvalifikacija, medžioklės kultūros ir tradicijų puoselėjimu, gamtosaugos idėjų skleidimu, gyvūnų globa.
II. Medžiojamųjų gyvūnų naudojimo teisė ir teisė medžioti
7. Žemės savininkas medžiojamųjų gyvūnų naudojimo teise Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka gali naudotis pats, perleisti ją kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba ja nesinaudoti.
8. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka medžiojamųjų gyvūnų naudojimas gali būti apribotas arba nutrauktas tam, kad būtų apsaugota gyvūnija, ar kitokiais tikslais.
9. Asmuo, įgyvendinantis medžiojamųjų gyvūnų naudojimo teisę, medžiodamas turi turėti galiojantį jo vardu išduotą medžiotojo bilietą, patvirtinantį jo teisę medžioti, ir kitus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatytus dokumentus.
10. Teisė medžioti suteikiama ir medžiotojo bilietas išduodamas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams ir asmenims be pilietybės, sulaukusiems 18 metų ir išlaikiusiems medžioklės egzaminą. Medžioklės egzaminus organizuoja ir teisę medžioti suteikia teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos, apskrities viršininkų įsakymais sudarytos iš regionų aplinkos apsaugos departamentų, policijos teritorinių įstaigų, vietos savivaldos institucijų, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, kitų visuomeninių medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, atstovų. Tokia komisija sudaroma kiekvienoje apskrityje. Į šias komisijas visuomeninių medžiotojų organizacijų atstovai skiriami atsižvelgiant į šių organizacijų vienijamų medžiotojų skaičių apskrityje (1–2 atstovai). Šiose komisijose privalo būti nors po vieną medžiotoją, turintį ne mažesnę kaip jaunesniojo medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją. Teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos vadovaujasi šiais nuostatais, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis ir kitais teisės aktais. Medžioklės egzamino programą tvirtina Aplinkos ministerija.
11. Medžioklės egzaminą išlaikiusiems asmenims išduodami Lietuvos Respublikos medžiotojo bilietai. Lietuvos Respublikos medžiotojo bilietus išduoda apskrities viršininkas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto formą tvirtina aplinkos ministras.
Medžiotojų – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos narių įskaitą tvarko ir bilietų galiojimo žymas pagal šios organizacijos sudarytus ir apskrities viršininko patvirtintus medžiotojų sąrašus daro šios organizacijos miestų ir rajonų skyriai. Nepriklausančių Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai medžiotojų įskaitą tvarko apskrities viršininkas.
12. Suinteresuotos mokslo ir mokymo įstaigos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos visuomeninės medžiotojų organizacijos pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas programas ir mokymo tvarką rengia medžiotojus, medžiotojus selekcininkus, medžiotojų vadovus, medžioklės trofėjų ekspertus, kinologus ekspertus. Išlaikiusiems kursų baigiamuosius egzaminus asmenims įteikiami kursų baigimo pažymėjimai arba suteikiama atitinkama kvalifikacija.
13. Leidimų įsigyti medžioklinius ginklus ir jais naudotis išdavimo medžiotojams tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 69-1665; 1999, Nr. 55-1768) ir šio įstatymo papildomieji teisės aktai.
14. Teisė medžioti nesuteikiama ir medžiotojo bilietas neišduodamas:
14.1. asmenims, esantiems sveikatos priežiūros įstaigų įskaitoje dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;
14.4. asmenims, metų laikotarpiu padariusiems administracinį teisės pažeidimą, susijusį su medžioklės ir žūklės taisyklių nesilaikymu, arba administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, viešąją ir nustatytąją valdymo tvarką;
15. Teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija panaikina teisę medžioti asmenims:
15.1. patekusiems į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;
16. Užsieniečiai, turintys dokumentus, patvirtinančius jų teisę medžioti savo valstybėje, gali medžioti Lietuvos Respublikos teritorijoje Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, vadovaudamiesi Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis.
17. Komercines medžiokles Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka gali organizuoti visi medžioklės plotų naudotojai.
III. Medžioklės plotų vienetų formavimas
19. Medžioti leidžiama tik įregistruotuose medžioklės plotų vienetuose (išskyrus 22 punkto antrojoje pastraipoje numatytą atvejį), kurie formuojami pagal žemėtvarkos ir miškotvarkos projektus, nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir medžioklės plotų nuomos sutartis. Pagal šiuos dokumentus sudaromos medžioklės plotų vienetų schemos ir ribų aprašai.
20. Formuojamą kolektyvinį medžioklės plotų vienetą turi sudaryti ne mažesnis nei 1000 hektarų vientisas žemės plotas. Šis reikalavimas netaikomas medžioklės plotams, kuriuos Aplinkos ministerija valstybinėje žemėje skiria mokslo ir mokymo įstaigoms, vykdančioms gyvūnijos mokslo tyrimus ar mokančioms medžiotojus, taip pat medžioklės plotams, kurie aplinkos ministro įsakymu skirti komercinės medžioklės ūkiui valstybiniuose miškuose plėtoti. Šis reikalavimas gali būti netaikomas mažesniems nei 1000 hektarų valstybinėje žemėje esantiems medžioklės plotams, jeigu jie išnuomoti iki šių nuostatų įsigaliojimo, bet ne ilgesniam laikui negu numatyta sudarytoje medžioklės plotų nuomos sutartyje.
Jau suformuotų valstybinėje žemėje medžioklės plotų vienetų skaidyti į kitus mažesnius kaip 1000 hektarų vienetus neleidžiama.
21. Nuosavybės teise vienam ar keliems privatiems asmenims priklausantys vientisi žemės plotai gali sudaryti individualų medžioklės plotų vienetą, ne mažesnį nei 100 hektarų. Individualus medžioklės plotų vienetas negali būti didesnis nei 500 hektarų, išskyrus tą atvejį, kai medžioklės plotų naudotojas yra šios žemės savininkas.
22. Individualiame ir kolektyviniame medžioklės plotų vienete leidžiama medžioti smulkiąją ir stambiąją medžiojamąją fauną, o medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė limituojama, medžiojami pagal medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenis ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka patvirtintus kasmetinio sumedžiojimo limitus.
Medžioklės plotų savininkai, valdantys plotus, mažesnius už minimalų individualaus medžioklės plotų vieneto plotą, ir neišnuomoję šių plotų medžioklei kitiems asmenims, turi teisę savo žemėje Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka medžioti smulkiąją fauną.
IV. MEDŽIOKLĖS PLOTŲ NAUDOJIMO IR NUOMOS PAGRINDAI
23. Medžiojamųjų gyvūnų naudojimo teise konkrečioje teritorijoje gali naudotis žemės plotų savininkai arba ši teisė gali būti perleidžiama Lietuvos Respublikos juridiniams ar fiziniams asmenims pagal medžioklės plotų nuomos sutartį. Medžioti kitiems asmenims priklausančiuose medžioklės plotuose, neturint medžioklės plotų nuomos sutartimi perleistos teisės naudotis medžioklės plotais, draudžiama.
Medžioklės ir gyvūnų gausumo reguliavimo nacionaliniuose parkuose, zoologiniuose, botaniniuose–zoologiniuose draustiniuose ir rezervatų apsaugos zonose tvarką nustato jų nuostatai ir Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Medžioklė valstybės sienos apsaugos zonoje turi būti derinama su pasienio policija. Medžioklė Krašto apsaugos ministerijai priskirtose teritorijose esančiuose medžioklės plotuose leidžiama tik gavus Aplinkos ministerijos leidimą, suderintą su Krašto apsaugos ministerija.
24. Medžioklės plotus nuomoja žemės savininkai ar valdytojai. Žemės nuoma kitoms reikmėms nesuteikia teisės naudoti jos medžioklei, neturint medžioklės plotų nuomos sutartimi perleistos teisės naudotis medžioklės plotais. Pasikeitus žemės ploto savininkui, medžioklės plotų nuomos sutartis galioja naujajam savininkui.
25. Visi valstybinės žemės valdytojai turi išnuomoti valstybinėje žemėje esančius medžioklės plotus, išskyrus šio punkto trečiojoje pastraipoje numatytas išimtis. Valstybinė žemė medžioklei pagal Aplinkos ministerijos patvirtintos tipinės formos medžioklės plotų nuomos sutartį nuomojama ne trumpiau kaip 10 metų.
Privati žemė medžioklei nuomojama šalių tarpusavio susitarimu, sudarant rašytinę medžioklės plotų nuomos sutartį.
Medžioklei gali būti nuomojami visi medžioklės plotai, išskyrus komercinės medžioklės ūkiui plėtoti skirtus medžioklės plotus ir medžioklės plotus, esančius tarp valstybės sienos ir inžinerinių užtvarų, signalizacinių apsaugos sistemų ar kompleksų bei kitų įrenginių, taip pat medžioklės plotus, esančius Krašto apsaugos ministerijai priskirtose teritorijose. Valstybinėje žemėje esančių medžioklės plotų, skirtų komercinės medžioklės ūkiui plėtoti, sąrašą tvirtina aplinkos ministras. Už komercinės medžioklės ūkiui plėtoti skirtų medžioklės plotų naudojimą jų naudotojai moka nustatytojo dydžio užmokestį.
Mokslo ir mokymo įstaigoms, atliekančioms gyvūnijos tyrimo mokslinius darbus arba mokančioms medžiotojus, tyrimų ir mokymo bazei kurti valstybinėje žemėje medžioklės plotus skiria Aplinkos ministerija, su valstybinės žemės valdytojais sudaromos šių medžioklės plotų nuomos sutartys. Už medžioklės plotų nuomą šios įstaigos moka nustatytojo dydžio užmokestį.
26. Medžioklės plotų nuomos sutartyje privalo būti nurodyta:
26.5. reikalavimas įrengti ir tvarkyti medžioklės įrenginius, kam jie priklausys pasibaigus medžioklės plotų nuomos sutarčiai;
27. Neišnuomoti medžioklės plotai, esantys valstybinėje žemėje ir sudarantys medžioklės plotų vienetą, nuomojami viešo konkurso būdu. Valstybiniai miškai, žemė ir vandenys, kurių plotas mažesnis už minimalų kolektyvinio medžioklės plotų vieneto plotą, nuomojami uždaro konkurso būdu. Tokiame konkurse gali dalyvauti tik kolektyvinių medžioklės plotų vienetų, kurie ribojasi su nuomojamu plotu, naudotojai. Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
28. Valstybinių žemės plotų (miškų, žemės ir vandens telkinių) nuomos medžioklei užmokesčio dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Privačios žemės nuomos medžioklei užmokesčio dydis nustatomas šalių susitarimu.
29. Pasibaigus valstybinės žemės nuomos medžioklei sutarties galiojimo laikui, su nuomininku, kuris vykdė visas sutarties sąlygas, ji atnaujinama. Nuomininkui atsisakius atnaujinti medžioklės plotų nuomos sutartį, skelbiamas medžioklės plotų nuomos konkursas.
30. Aptvarai medžiojamiesiems gyvūnams laikyti medžioklės plotuose įrengiami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Aptvaro vieta turi būti suderinta su žemės savininkais, valstybinės žemės valdytojais ir naudotojais.
31. Medžioklės plotų nuomos sutartis nutraukiama, jeigu viena iš sutarties šalių nesilaiko sutarties sąlygų, ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.
V. MEDŽIOKLĖS PLOTŲ NUOMOS SUTARČIŲ IR MEDŽIOKLĖS PLOTŲ VIENETŲ REGISTRAVIMAS
33. Medžioklės plotų nuomos sutartis regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūroje registruoja ir reikiamus dokumentus šiai įstaigai pateikia medžioklės plotų vieneto naudotojai.
34. Medžioklės plotų nuomos sutartys turi būti pateikiamos registruoti per 20 dienų nuo jų sudarymo, pridedamas ir nustatytosios formos prašymas įregistruoti medžioklės plotų nuomos sutartis, šių sutarčių originalai ir kopijos, nuomojamų sklypų planų kopijos. Prašymo įregistruoti medžioklės plotų nuomos sutartis formą ir turinį, sutarčių registravimo žurnalo formą ir tvarkymo tvarką tvirtina Aplinkos ministerija.
35. Medžioklės plotų nuomos sutartis neregistruojama, jeigu:
36. Sprendimą dėl medžioklės plotų nuomos sutarčių registravimo regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūra priima per 10 darbo dienų, grąžina medžioklės plotų nuomos sutarčių originalus su pažymėta įregistravimo data ir numeriu arba raštu nurodo priežastis, dėl kurių sutartys negali būti registruojamos, ir suteikia ne mažiau kaip 3 savaites joms pašalinti. Per skirtąjį laiką nurodytųjų priežasčių nepašalinus, pateiktosios medžioklės plotų nuomos sutartys neregistruojamos, jos laikomos negaliojančiomis. Atsisakymas registruoti medžioklės plotų nuomos sutartis gali būti skundžiamas Aplinkos ministerijai.
37. Medžioklės plotų vienetas laikomas suformuotu ir nustatytosios formos prašymas jį įregistruoti gali būti pateiktas regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai, jeigu bendras medžioklės plotų dydis jame atitinka 20 arba 21 punktuose nurodytus minimalaus jų dydžio reikalavimus. Prašymo įregistruoti medžioklės plotų vienetą formą ir turinį, šių vienetų registravimo žurnalo formą ir tvarkymo tvarką tvirtina Aplinkos ministerija. Prie prašymo įregistruoti medžioklės plotų vienetą turi būti pridedama:
37.1. jeigu medžioklės plotų vienetas individualus, suformuotas iš nuosavų ir nuomojamų medžioklės plotų, – nuosavos žemės sklypo registravimo nekilnojamojo turto registre pažymėjimo ir sklypo plano kopijos, medžioklės plotų nuomos sutartys, užregistruotos pagal 34 punkto reikalavimus;
38. Medžioklės plotų vienetas neregistruojamas, jeigu:
39. Sprendimą dėl medžioklės plotų vieneto įregistravimo regiono aplinkos apsaugos rajono agentūra priima per 10 darbo dienų, išduoda įregistruoto medžioklės plotų vieneto schemą su ribų aprašu arba raštu nurodo priežastis, dėl kurių medžioklės plotų vienetas negali būti registruojamas, ir suteikia ne mažiau kaip 3 savaites joms pašalinti. Per skirtąjį laiką nurodytųjų priežasčių nepašalinus, medžioklės plotų vienetas neregistruojamas. Atsisakymas registruoti medžioklės plotų vienetus gali būti skundžiamas Aplinkos ministerijai.
VI. Medžiojamųjų gyvūnų apskaita, jų padarytos žalos atlyginimas
40. Medžiojamųjų gyvūnų apskaitos tvarką ir medžiojamųjų gyvūnų, kurių naudojimas nustatytąja tvarka licencijuojamas, sumedžiojimo limitus, atsižvelgdama į kasmetinės medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenis ir medžioklės plotų naudotojų teikiamus pasiūlymus, nustato Aplinkos ministerija.
41. Medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių savininkams visoje medžioklės plotų vieneto teritorijoje nustatytąja tvarka atlygina medžioklės plotų naudotojai, jeigu žalą darančius gyvūnus medžioti neuždrausta.
Jeigu žalą darančius medžiojamuosius gyvūnus medžioti uždrausta, ši žala atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
42. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala miškui nustatoma ir atlyginama, jeigu jaunuolynuose stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinės rūšies medelių (nuskabytais ūgliais ir nulaužtais kamienais) – daugiau kaip 20 procentų, o vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių (nulaupyta kamienų žieve) – daugiau kaip 10 procentų. Žvėrių, kurių medžioklė limituojama, padarytą žalą miškui atlyginti privaloma, jeigu neįvykdomi jų sumedžiojimo limitai. Žala nustatoma pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą metodiką.
43. Medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėlių, hidrotechnikos įrenginių ir miško savininkams pagal Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos parengtą ir patvirtintą metodiką nustato ir apskaičiuoja apskrities viršininko sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija, dalyvaujant medžioklės plotų naudotojų atstovams, žemės ir miškų savininkams ar valdytojams.
VII. Medžioklės produkcija ir jos naudojimas
45. Medžioklės produkcija (teisėtai įgytais laukiniais žvėrimis ir paukščiais ar jų dalimis) disponuoja medžioklės plotų naudotojai.