ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO 2008 M. BIRŽELIO 16 D. SPRENDIMAS (ADM. BYLOS NR. I-303-355/2008. PROCESINIO SPRENDIMO KATEGORIJA: 17.2;74; (S)
pirmininkaujant teisėjui Donatui Dauniui,
dalyvaujant kolegijos nariams teisėjams Laisvutei Kartanaitei ir Virginijui Stankevičiui,
sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,
dalyvaujant pareiškėjos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos – atstovei Violetai Kiurienei,
dalyvaujant atsakovės – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos – atstovui Ričardui Bosui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos – pareiškimą atsakovei – Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008-01-31 sprendimo Nr. T-23 „Dėl pritarimo koncesijai“ ir 2008-02-28 sprendimo Nr. T-65 „Dėl darbo grupės lauko amfiteatro Vilniaus g. 153 A, Šiauliuose, tolesnio panaudojimo miesto visuomenės poreikiams koncesijai apsvarstyti sudarymo“ 4 punkto panaikinimų.
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą pareiškimą,
nustatė:
Pareiškėja Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama patenkinti jos prašymą ir panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008-01-31 sprendimą Nr. T-23 „Dėl pritarimo koncesijai“ bei 2008-02-28 sprendimo Nr. T-65 „Dėl darbo grupės lauko amfiteatro Vilniaus g. 153 A, Šiauliuose, tolesnio panaudojimo miesto visuomenės poreikiams koncesijai apsvarstyti sudarymo“ 4 punktą.
Pareiškėjos atstovė Violeta Kiurienė prašė teismo patenkinti jų prašymą ir panaikinti skundžiamus teisės aktus. Nurodė, jog atsakovės 2008-01-31 sprendimu Nr. T-23 buvo pritarta koncesijai, jo preambulėje nurodoma, jog šis teisės aktas priimtas remiantis Koncesijų įstatymu ir Vietos savivaldos įstatymu. Tačiau koncesija turėjo būti priimta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Koncesija reiškia atitinkamų teisinių procedūrų, kurios yra nustatytos Koncesijų įstatyme, rezultatą, todėl motyvas pritarti koncesijai yra neteisėtas iš esmės. Taip pat esminis dalykas yra tai, jog norint kalbėti apie koncesiją, apie jos tikslingumą, reikia turėti turtines teises būtent į tą objektą – į žemę, į patį amfiteatro statinį. Ir tik turint turtines teises galima kalbėti apie koncesijos visą procesą, šiuo atveju byloje yra dokumentai, nurodantys, jog Šiaulių miesto savivaldybė neturi turtinių teisių į tuos objektus, dėl kurių buvo duotas pritarimas koncesijai. Taip pat pareiškėja nesutinka su aukščiau paminėto sprendimo sustabdymu, nustatytu taip pat skundžiamo 2008-02-28 sprendimo Nr. T-65 4 punktu. Nurodo, jog Šiaulių miesto savivaldybės taryba sustabdė 2008-01-31 sprendimo galiojimą iki atitinkamos darbo grupės išvados pateikimo tarybai ir sprendimo dėl jos priėmimo. Be to, 2008-02-28 sprendimas iš tikrųjų nerodo atsakovės intereso tvarkyti turtinius klausimus. Sprendime apie nuosavybės teises, apie kreipimąsi į apskrities viršininko administraciją dėl valstybinio žemės sklypo, į Vyriausybę – nekalbama. Nurodoma, jog reikia pavesti sudaryti grupę dėl renovavimo ir tolesnio panaudojimo bei skelbti viešą konkursą geriausiems pasiūlymams atrinkti ir skirti 18 000 litų premijoms bei įpareigoti darbo grupę pateikti išvadas.
Atsakovės – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos – atstovas Ričardas Bosas prašo teismo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamus teisės aktus palikti galioti, kadangi jie yra teisėti ir pagrįsti. Nurodė, jog 2008-01-31 sprendimu Nr. T-23 taryba pritarė amfiteatro sutvarkymo idėjai. Vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 17 str. 49 p., kuris numato, jog taryba gali priimti sprendimus. Taip pat jog miesto savivaldybės taryba yra atsakinga už teritorijų planavimą ir tvarkymą, todėl atsakovė, priimdama tokį sprendimą, nepažeidė teisės aktų. Nurodė, jog amfiteatras nėra savivaldybės nuosavybė, įteisinimo procedūra šiuo metu yra sustabdyta, nes 2008-02-28 sprendimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri ir turi atlikti šį darbą.
Pareikštas prašymas tenkintinas, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008-01-31 sprendimas Nr. T-23 „Dėl pritarimo koncesijai“ bei 2008-02-28 sprendimo Nr. T-65 „Dėl darbo grupės lauko amfiteatro Vilniaus g. 153 A, Šiauliuose, tolesnio panaudojimo miesto visuomenės poreikiams koncesijai apsvarstyti sudarymo“ 4 punktas naikintini.
Kolegijos nuomone, atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008-01-31 sprendimas Nr. T-23 „Dėl pritarimo koncesijai“ prieštarauja šių norminių aktų nuostatoms ir reikalavimams:
1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsnio 8 punktui, nurodančiam, kad vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas, t. y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Teisės aktuose nenumatyta teisė atsakovei priimti sprendimus „dėl pritarimo koncesijai“.
2. Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 39 punktui, numatančiam, kad taryba „priima sprendimus dėl koncesijų suteikimo tikslingumo <...>“ bei tokių sprendimų priėmimo procesą aiškiai reglamentuojančiam Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo III skyriui, kuriame imperatyviai nurodoma, jog „suteikiančioji institucija, prieš skelbdama koncesijos konkursą, o tais atvejais, kai konkursas neskelbiamas, – prieš sudarydama koncesijos sutartį, privalo apsvarstyti koncesijos tikslingumą ir įvertinti jos galimą naudą visuomenės poreikiams. Svarstydama ir vertindama koncesijos tikslingumą ir jos galimą naudą visuomenės poreikiams, suteikiančioji institucija privalo atlikti išsamią ketinamos suteikti konkrečios koncesijos ekonominės, socialinės naudos visuomenės poreikiams analizę, parengti skaičiavimais pagrįstas kiekybines bei kokybines išvadas ir jomis vadovautis priimant sprendimus dėl koncesijos suteikimo.“
Atsakovė priimdama skundžiamą sprendimą neatliko imperatyviai Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme reglamentuotų procedūrų, tai yra neteisėtai nesivadovavo aukščiau nurodytomis teisės normomis ir neatliko išsamios ketinamos suteikti konkrečios koncesijos ekonominės, socialinės naudos visuomenės poreikiams analizės, parengtos skaičiavimais pagrįstos kiekybinės bei kokybinės išvados.
3. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, jog „Koncesija – vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį Įstatymą suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės turtą (tarp jų eksploatuoti gamtos išteklius), kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o koncesininko atlyginimą už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos ar tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlyginimu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką“.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisės normą, koncesija suprantama kaip teisinių procedūrų, numatytų Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, rezultatas, t. y. suteikiančiosios institucijos (šiuo atveju Tarybos) leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, kurios sąlygos jau turi būti aptartos koncesijos sutartyje bei leidimas valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės turtą.
Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė neturi nuosavybės teisių į amfiteatrą, esantį Vilniaus g. 153 A, Šiauliuose. Žemės sklypas, ant kurio yra jis įrengtas, priklauso valstybei. Todėl teisėjų kolegija mano, jog atsakovė šioje situacijoje negali būti koncesiją suteikiančiąja institucija.
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės 2008-01-31 sprendimas Nr. T-23 priimtas pažeidžiant teismo sprendime aukščiau nurodytus teisės aktus, jis negali būti laikomas teisėtu ir yra naikintinas, taip pat naikintinas ir 2008-02-28 sprendimo Nr. T-65 „Dėl darbo grupės lauko amfiteatro Vilniaus g. 153 A, Šiauliuose, tolesnio panaudojimo miesto visuomenės poreikiams koncesijai apsvarstyti sudarymo“ 4 punktas, kuriuo sustabdytas 2008-01-31 sprendimo Nr. T-23 „Dėl pritarimo koncesijai“ galiojimas, kol darbo grupės išvados bus pateiktos Šiaulių miesto savivaldybės tarybai ir dėl jų priimtas sprendimas.
Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85–87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p.,
nusprendė:
Pareiškėjo prašymą tenkinti, panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008-01-31 sprendimą Nr. T-23 „Dėl pritarimo koncesijai“ ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008-02-28 sprendimo Nr. T-65 „Dėl darbo grupės lauko amfiteatro Vilniaus g. 153 A, Šiauliuose, tolesnio panaudojimo miesto visuomenės poreikiams koncesijai apsvarstyti sudarymo“ 4 punktą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.