LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL APLINKOS MINISTRO 2003 M. GEGUŽĖS 15 D. ĮSAKYMO Nr. 230 „DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO VYKDYMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2004 m. gruodžio 9 d. Nr. D1-628
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824) 8 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 11.5 punktu,
1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. 230 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 50-2240):
1.1. išdėstau 2 punktą taip:
„2. Nustatau, kad:
2.1. šiuo įsakymu patvirtinta Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarka taikoma, kol galioja aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 106-3087);
2.2. šiuo įsakymu patvirtintos Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarkos nuostatos taikomos pildant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 85-3684), 4 priedo 4.9 punktą „;
1.2. nurodytuoju įsakymu patvirtintoje Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarkoje:
1.2.1. išdėstau 5 punktą taip:
„5. Šios Tvarkos taikymo sritis neapima radiologinio aplinkos monitoringo ir radiologinio taršos monitoringo, kiek jį reglamentuoja Radionuklidų išmetimo į aplinką iš medicinos, pramonės, žemės ūkio objektų bei atliekant mokslinius tyrimus normos ir radioaktyviųjų teršalų išmetimo leidimų išdavimo tvarka LAND 41-2001, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 59 (Žin., 2001, Nr. 13-414) ir Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimas ir radionuklidų išmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka LAND 42-2001, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 60 (Žin., 2001, Nr. 13-415), taip pat genetiškai modifikuotų organizmų ir jų naudojimo monitoringo.“;
1.2.2. pakeičiu 6.21 punktą ir jį išdėstau taip:
1.2.3. pakeičiu 6.23 punktą ir jį išdėstau taip:
„6.23. Lietuvos higienos normą HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ (Žin., 2004, Nr. 41-1357);“;
1.2.4. papildau naujais 6.26, 6.27 ir 6.28 punktais ir juos išdėstau taip:
„6.26. Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 623 (Žin., 2002, Nr. 14-522);
6.27. Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 624 (Žin., 2002, Nr. 14-523);
6.28. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684).“;
1.2.5. išdėstau IV skyrių taip (buvusius 10–30 punktus laikau atitinkamai 16–36 punktais):
„IV. ŪKIO SUBJEKTŲ TARŠOS ŠALTINIŲ MONITORINGAS
8. Ūkio subjektai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka vykdo teršalų išmetimo į aplinką apskaitą ir kuriems yra nustatyti leistinos taršos normatyvai, privalo vykdyti taršos šaltinių monitoringą [6.3], [6.28].
9. Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių monitoringas vykdomas pagal stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių kontrolės grafiką (1 priedas). Grafikui sudaryti ūkinės veiklos objekto taršos šaltinius reikia priskirti pirmai arba antrai kategorijai priklausomai nuo kontroliuotino teršalo išmetimo galingumo ir galimo poveikio aplinkos oro kokybei bei visuomenės sveikatai. Esant vienodiems taršos šaltiniams pagal išmetamo teršalo galingumą, matavimus reikia atlikti viename iš jų, kasmet keičiant pasirinktą matavimams šaltinį. Ūkio subjektų, kurių leistinos taršos normatyvai nustatyti pagal faktinį išmetamų teršalų kiekį, stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai priskiriami antrai kategorijai.
10. Kontroliuojami ūkio subjekto išmetami į aplinkos orą teršalai, kurių pavojingumo rodiklis (TPR) > 10.
TPR = (Mm/DLKparos)a (1),
čia: Mm – suminis teršalo išmetimas iš visų šaltinių, tonomis per metus;
DLKparos – gyvenamosios aplinkos ore teršiančių medžiagų paros didžiausia leidžiama koncentracija, mg/m3 [6.16];
a – pastovus dydis priklauso nuo išmetamo į aplinkos orą teršalo grupės [6.25]. I grupės teršalo pastovus dydis „a“ lygus 1,7, II – 1,3, III –1,0, IV – 0,9, o azoto oksidų (kaip azoto dioksido) – 1,3, sieros dioksido – 1,0, dulkių (kietųjų dalelių) – 0,9, vanadžio pentoksido –1,7.
11. Pirmai kategorijai priskiriami taršos šaltiniai:
esant Cm/DLKvienk. > 0,5, (2)
kai M/(DLKvienk. × H) > 0,01
ir taršos šaltiniai, turintys valymo įrenginius, kurių vidutinis valymo efektyvumas didesnis kaip 75 %:
esant (Cm/DLKvienk.) > 0,1, (3)
kai M/(DLKvienk. × .H) > 0,002,
čia: Cm – teršalo didžiausia koncentracija aplinkos ore, mg/m3, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, pagal taršos sklaidos skaičiavimus;
DLKvienk. – gyvenamosios aplinkos ore teršiančių medžiagų vienkartinė didžiausia leidžiama koncentracija, mg/m3 [6.16];
M – išmetamas teršalo kiekis iš šaltinio, g/s;
H – taršos šaltinio aukštis nuo žemės paviršiaus, m. Esant H<10 m, skaičiuojama kaip H=10 m.
12. Antrai kategorijai priskiriami taršos šaltiniai, neatitinkantys pirmos kategorijos taršos šaltinių kriterijų.
13. Pirmos kategorijos taršos šaltinių kontrolę ūkio subjektas vykdo sistemingai, pakankamą matavimų ir/ar mėginių paėmimo skaičių tolygiai paskirsčius per metus. Pirmos kategorijos taršos šaltinio išmetamų teršalų matavimų ir/ar mėginių paėmimo dažnis nustatomas atsižvelgus į teršalo išmetamo kiekio reikalaujamą duomenų (per atitinkamą laikotarpį – metus, ketvirtį, mėnesį, parą ir pan.) pasikliovimo intervalą, kuris neturi viršyti 25 ,kaip ir inventorizacijos atveju. Monitoringą vykdančiai laboratorijai reikia turėti kontroliuotino teršalo ne mažiau kaip 20 matavimų, atliktų konkrečiame taršos šaltinyje skirtingomis dienomis, rezultatus. Tuomet apskaičiuojamas santykinis standartinis nuokrypis Sn (standartinis nuokrypis, išreikštas procentais nuo vidurkio) iš lygties:
Sn =
(5),
čia: n – matavimų skaičius;
xi – matavimo rezultato vertė;
_
x – matavimų rezultatų vidurkis.
Pakankamam matavimų skaičiui nustatyti taikoma lygtis:
L = 
(6),
čia: L – pasikliovimo intervalas.
Pagal Stjudento pasiskirstymą kriterijaus K vertės, priklausančios nuo taikomo pasikliovimo lygmens, pateiktos 1 lentelėje.
Pavyzdžiai: 1. Kai reikalaujamas pasikliovimo intervalas – 18 vidurkio, t.y. numatoma 18 per atitinkamą laikotarpį išmetamo teršalo kiekio paklaida, pasikliovimo lygmuo – 95 , o gautas santykinis standartinis nuokrypis – 22 , tuomet pakankamas išmetamo teršalo iš šaltinio matavimų ir/ar mėginių paėmimo skaičius n per metus bus:
18 = 
= 4,79 ir n ≈ 23.
2. Kai reikalaujamas pasikliovimo intervalas – 25 vidurkio, t.y. numatoma 25 per atitinkamą laikotarpį išmetamo teršalo kiekio paklaida, pasikliovimo lygmuo – 95, o gautas santykinis standartinis nuokrypis – 15 , tuomet pakankamas išmetamo teršalo iš šaltinio matavimų ir/ar mėginių paėmimo skaičius n per metus bus:
25 = 
= 2,35 ir n ≈ 6.
14. Antros kategorijos taršos šaltinių kontrolė vykdoma ne rečiau kaip 1 kartą per metus. Esant stacionariam technologiniam procesui, išmetamo teršalo koncentracijos kontrolės trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 90 minučių; esant cikliniam technologiniam procesui – kontrolės laikas ne trumpesnis kaip 90 minučių ir turi apimti ne mažiau kaip 3 ciklinio proceso periodus.
15. Vandens taršos šaltinių (nuotekų) monitoringą ūkio subjektas vykdo pagal nuotekų ir paviršinio vandens kontrolės planą (3 priedas), kuris rengiamas vadovaujantis [6.9], [6.26], [6.27].
Ūkio subjektai, kurie pagal [6.9] reikalavimus nuotekų mėginius turi imti su automatiniais mėginių semtuvais, jų parinkimui ir naudojimui turi vadovautis [6.20] A priedo rekomendacijomis.“;
1.2.7. išdėstau 20.1.1 punktą taip:
1.2.9. papildau nauju 20.1.3 punktu ir jį išdėstau taip:
1.2.10. papildau nauju 20.2 punktu ir jį išdėstau taip (20.2–20.4 punktus laikau atitinkamai 20.3–20.5 punktais):
1.2.11. išdėstau 21.1 punktą taip:
„21.1 Oro (poveikio aplinkos orui) monitoringui
Ši Programos dalis rengiama tuomet, kai išmetamo į aplinkos orą teršalo pavojingumo rodiklis (TPR) atitinka šios Tvarkos 21.1.1 punkto reikalavimus, o kurą deginančio įrenginio nominalus šiluminis galingumas yra ne mažesnis kaip 300 MW. Ji rengiama vadovaujantis [6.6].
Kiti reikalavimai:“;
1.2.12. išdėstau 21.1.1 punktą taip:
„21.1.1. Vykdomos ūkinės veiklos rūšiai būdingų (specifinių) teršalų koncentraciją aplinkos ore būtina matuoti, kai išmetamo į aplinkos orą teršalo pavojingumo rodiklis (TPR) > 104 ir teršalų matavimo rezultatus būtų galima priskirti to, o ne kito ūkio subjekto vykdomos ūkinės veiklos poveikiui. TPR apskaičiuojamas iš 1 lygties (žr. 10 punktą).
Atskirais atvejais atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentas turi teisę pareikalauti matuoti aplinkos ore teršalus, kurių TPR < 104, bet jie gali turėti neigiamą poveikį aplinkos oro kokybei: šalia vykdomos ūkinės veiklos sanitarinių apsaugos zonų yra viešosios paskirties (mokyklos, ligoninės, darželiai ir kt.) ar gyvenamieji pastatai; vyraujantys vėjai nukreipti į aukščiau išvardytus pastatus ar gyvenamąsias vietoves ir kt.“;
1.2.13. išdėstau 21.1.2.1 punktą taip:
„21.1.2.1. Pofakeliniai matavimai atliekami fakelo centriniame taške bei iš kairės ir dešinės pusės nuo fakelo ašies susikirtimo su statmena ašiai linija taškuose (nuotolis tarp taškų iš kairės ir dešinės nuo fakelo ašies priklauso nuo fakelo pločio – tolstant nuo taršos šaltinio, nuotolis tarp taškų didėja ir gali keistis nuo 50 iki 400 m), ne mažiau kaip trijuose atstumuose nuo konkretaus taršos šaltinio (0,5; 1; 3 … 10 km) pavėjui ir viename taške – priešvėjinėje pusėje. Matavimams didžiausias atstumas nuo konkretaus taršos šaltinio parenkamas pagal taršos sklaidos skaičiavimus. Statistiškai patikimiems duomenims gauti bendras kiekvieno teršalo matavimų skaičius kiekviename atstume turi būti ne mažesnis kaip 50 per metus, matavimus atliekant skirtingais metų sezonais. Per sezono pasirinkto mėnesio dieną būtina atlikti matavimus visuose pasirinktų atstumų taškuose. Jeigu programa numatyta vykdyti ne vienerius metus, tai sezono mėnesį reikia pasirinkti kasmet kitą;“;
1.2.14. išdėstau 21.2 punktą taip:
„21.2. Vandens (poveikio paviršiniam vandeniui) monitoringui
„Programos apimtį lemia su nuotekomis į aplinką išleidžiamų teršalų sudėtis ir kiekis.
Ši Programos dalis rengiama tuomet, kai eksploatuojamos vandenvietės (kai paimamo vandens kiekis ≥ 100 m3 per dieną), eksploatuojami nuotekų valymo įrenginiai (≥ 2000 gyventojų ekvivalentų), eksploatuojami nuotekų filtravimo įrenginiai (≥ 50 m3 per dieną našumo), taip pat, kai pagal [6.15] reikalavimus yra privaloma vykdyti aplinkos (paviršinio vandens) monitoringą.
Kiti reikalavimai:“;
1.2.15. papildau nauju 21.6 punktu ir jį išdėstau taip:
1.2.16. išdėstau 23 punktą taip: