LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ BRANGIAM TURTUI ĮSIGYTI ARBA KITŲ ĮSIGYTŲ BEI PERLEIDŽIAMŲ LĖŠŲ DEKLARAVIMO

1993 m. gruodžio 9 d. Nr. I-322

Vilnius

1 straipsnis.

Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų, po 1990 m. kovo 11 d. visais būdais įsigijusių arba įsigyjančių brangų turtą, pajamų deklaravimą.

2 straipsnis.

Deklaruojamas brangus turtas – tai iš karto ar dalimis įsigyjamas (įsigytas) turtas, kurio visa įsigijimo rinkos kaina, taip pat kitų lėšų suma ne mažesnės kaip 15000 litų.

3 straipsnis.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamos, atsižvelgiant į šio įstatymo 2 straipsnio nuostatą, deklaruojamos, kai:

1) registruojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka privalomas registruoti turtas, įskaitant ir pačių pasistatytus pastatus bei statinius;

2) įsigyjami vertybiniai popieriai;

3) sumokami pajai ar kitos įmokos kooperatyvams, žemės ūkio bendrovėms, ūkinėms ir kitokioms bendrijoms;

4) investuojamos lėšos į įmones bei kitus ūkio subjektus;

5) grąžinamos kredito ir kitoms įstaigoms bei kitiems ūkio subjektams paskolos, jeigu jų visa suma ne mažesnė už 2 straipsnyje nurodytąją;

6) suteikiamos kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims paskolos, kurių visa suma ne mažesnė už 2 straipsnyje nurodytąją.

4 straipsnis.

Pajamų deklaracija pateikiama jas deklaruojančio asmens gyvenamosios vietos valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kai valstybinė mokesčių inspekcija turi pagrindo įtarti, kad pajamos yra neteisėtos, apie tai praneša pajamas deklaruojančio asmens gyvenamosios vietos policijos komisariatui.

5 straipsnis.

Valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi pajamų deklaraciją, per 3 darbo dienas išduoda pajamas deklaravusiam asmeniui pažymą apie pajamų deklaravimą.

6 straipsnis.

Valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi pajamų deklaraciją, per 3 mėnesius nuo jos gavimo dienos patikrina deklaruotų pajamų apmokestinimą jų gavimo metu galiojusio pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir papildomai apskaičiuotas pajamų mokesčio sumas išieško į biudžetą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos teikimu deklaruojamų pajamų, kurios turėjo būti apmokestintos ne pajamų deklaracijos pateikimo vietoje, apmokestinimą patikrina tų pajamų gavimo vietos valstybinė mokesčių inspekcija.

7 straipsnis.

Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų deklaracijų duomenis naudoja tik apmokestinimo reikalams ir neturi teisės jų skelbti, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje ir kituose įstatymuose numatytais atvejais.

8 straipsnis.

Nepateikus valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos apie pajamų deklaravimą, draudžiama registruoti turtą, parduoti vertybinius popierius, priimti pajus, priimti suteikiamas paskolas, investuojamas lėšas ar kitas įmokas, kurių įsigijimo rinkos kaina ar lėšų suma ne mažesnė už 2 straipsnyje nurodytąją.

Už šios tvarkos pažeidimą baudžiama įstatymų nustatyta tvarka.

9 straipsnis.

Pajamų deklaraciją pateikęs asmuo atsako už joje pateiktų duomenų teisingumą.

Asmuo, nepateikęs deklaracijos, neteisingai nurodęs joje duomenis, taip pat neteisėtai gavęs pajamų, baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

10 straipsnis.

Valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuoja, kaip įstaigos, įmonės bei kiti ūkio subjektai, registruojantys deklaruojamą brangų turtą, parduodantys vertybinius popierius, taip pat priimantys pajus, suteikiamas paskolas, investuojamas lėšas bei kitas įmokas, vykdo šio įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

11 straipsnis.

Nustačius, kad šiame įstatyme įvardintas registruojamas brangus turtas įsigytas nedeklaravus pajamų, kad pajamų deklaracijos duomenys yra neteisingi arba pajamos gautos neteisėtai, per teismą šio turto registravimas panaikinamas.

12 straipsnis.

Valstybės kontrolės departamentas kontroliuoja, kaip valstybinės mokesčių inspekcijos vykdo šio įstatymo pavestas funkcijas.

13 straipsnis.

Baigiamosios nuostatos:

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1994 m. birželio 1 dienos.

Pajamų, už kurias buvo įsigytas turtas po 1990 m. kovo 11 d. ir iki 1994 m. birželio 1 d., deklaracijos pateikiamos iki 1994 m. spalio 1 dienos. Šiuo atveju iki 1994 m. spalio 1 d. šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos netaikomos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 1994 m. balandžio 1 dienos:

1) parengia brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo tvarką bei pajamų deklaracijos ir išduodamos pažymos apie pajamų deklaravimą formas;

2) parengia privalomo registruoti turto sąrašą bei šio turto įvertinimo metodiką;

3) pateikia pasiūlymus dėl galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų pakeitimų bei papildymų, būtinų šiam įstatymui įgyvendinti;

4) nustato šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytos deklaruojamo brangaus turto įsigijimo kainos dydį atskirais laikotarpiais nuo 1990 m. kovo 11 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir indeksuoja jį, atsižvelgdama į vartojimo kainų pasikeitimus po įstatymo įsigaliojimo.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________