VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS

INSPEKCIJOS (VATESI) VIRŠININKO

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS VIRŠININKO 2005 M. BIRŽELIO 13 D. ĮSAKYMO NR. 22.3-38 „DĖL BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTŲ IR BRANDUOLINIŲ MEDŽIAGŲ FIZINĖS SAUGOS BENDRŲJŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2009 m. kovo 25 d. Nr. 22.3-34

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 119-2771; 2001, Nr. 99-3528) 50 straipsnio 3 dalimi ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos l d. nutarimu Nr. 1014 (Žin., 2002, Nr. 69-2814), 7.6 punktu,

pakeičiu Branduolinės energetikos objektų ir branduolinių medžiagų fizinės saugos bendruosius reikalavimus, patvirtintus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2005 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 22.3-28 „Dėl Branduolinės energetikos objektų ir branduolinių medžiagų fizinės saugos bendrųjų reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 75-2737), ir išdėstau juos nauja redakcija (pridedama).

VATESI VIRŠININKAS                                                                    GYTIS MAKSIMOVAS

SUDERINTA                                                     SUDERINTA

Lietuvos Respublikos                                          Lietuvos Respublikos

susisiekimo ministerijos                                       vidaus reikalų ministerijos

2009-02-02 raštu Nr. 2-1083(21)                        2009-03-03 raštu Nr. 1D-1658-(12)

SUDERINTA                                                     SUDERINTA

Lietuvos Respublikos krašto                               Lietuvos Respublikos valstybės

apsaugos ministerijos                                          saugumo departamento

2009-03-05 raštu Nr. 12-01-382                         2009-03-06 raštu Nr. (03)-18-339-270

PATVIRTINTA

VATESI viršininko

2005 m. birželio 13 d.

įsakymu Nr. 22.3-28

(VATESI viršininko 2009 m. kovo 25 d.

įsakymo Nr. 22.3-34 redakcija)

BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTŲ IR BRANDUOLINIŲ MEDŽIAGŲ FIZINĖS SAUGOS BENDRIEJI REIKALAVIMAI

P-2009-01

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Branduolinės energetikos objektų ir branduolinių medžiagų fizinės saugos bendrieji reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato branduolinės energetikos objektų ir branduolinių medžiagų fizinės saugos bendruosius reikalavimus licenciatui, bei kitiems branduolinėmis medžiagomis disponuojantiems asmenims. Šie Reikalavimai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems užtikrinant branduolinės energetikos objektų ir branduolinių medžiagų fizinę saugą.

2. Suderinus su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (toliau – VATESI ), kai kurie šių Reikalavimų II skyriaus punktai gali būti netaikomi branduolinės energetikos objektui, kuriame branduolinė energija nenaudojama elektros ir šilumos energijos gamybai.

3. Šie Reikalavimai yra parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 119-2771), Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencija (Žin., 2003, Nr. 36-1552), Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencijos pakeitimais bei atsižvelgiant į Tarptautinės atominės energetikos agentūros (toliau – TATENA) rekomendacijas INFCIR C/225/Rev.4 „Branduolinių objektų ir branduolinių medžiagų fizinė sauga“.

4. Šiuose Reikalavimuose vartojamos sąvokos:

4.1. apsaugos punktas – patalpa ar pastatas, kuriame įrengtos specializuotos darbo vietos ir telekomunikacijų infrastruktūra, registruojami, kontroliuojami ir įvertinami signalizacijos suveikimo signalai, palaikomas abipusis ryšys su fizinės saugos sistemos darbuotojais, reagavimo pajėgomis;

4.2. branduolinės energetikos objektas – atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų saugykla, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys, radioaktyviųjų atliekų saugykla ar jų kapinynas;

4.3. branduolinės energetikos objekto normalus darbas – branduolinės energetikos objekto veikimas, atitinkantis branduolinė energetikos objekto projekte numatytas eksploatacines sąlygas ir parametrus;

4.4. fizinė apsauga – fizinės saugos sudedamoji dalis, kuri numato fizines, operatyvines, technines-inžinerines ir kitas priemones, užtikrinančias, kad į branduolinės energetikos objekto teritoriją neteisėtai nepatektų asmenys, nebūtų įgabenami ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos, kitos pavojingos medžiagos ir įrenginiai bei išgabenamos materialinės vertybės, kad nebūtų neteisėtai užvaldomos branduolinės medžiagos bei panaudotas branduolinis kuras ar nebūtų sukeltas teroro aktas;

4.5. fizinė sauga – visuma organizacinių, teisinių, techninių ir specialiųjų priemonių, kurių tikslas yra apsaugoti branduolinius įrenginius, branduolines medžiagas bei panaudotą branduolinį kurą nuo neteisėto jų užvaldymo, nuo neteisėto pašalinių asmenų patekimo į branduolinės energetikos objekto teritoriją ir nuo teroro akto sukėlimo;

4.6. fizinės saugos sistema – sistema, kuri projektuojama siekiant užkirsti kelią projektinėje grėsmėje numatytiems neteisėtiems veiksmams;

4.7. fizinės saugos sistemos darbuotojas – asmuo, kurio pagrindinės pareigos yra tiesiogiai susijusios su branduolinių medžiagų arba branduolinės energetikos objekto fizine sauga;

4.8. fizinis barjeras – tinklinė ar aklina tvora, pastato sienos, lubos ar grindys, pagamintos iš akmens, plytų, šlakbetonio blokų, betono, plieno ar panašių medžiagų, arba panašios konstrukcijos sienos (ne pastato dalys), arba bet kokia kita fizinė užtvara, sukonstruota taip ir iš tokių medžiagų, kad būtų įgyvendinti numatyti tikslai, tai yra, maksimaliai užlaikyti pažeidėjai ir laiku užtikrinti reagavimo pajėgų veiksmai;

4.9. ginkluota palyda – ginkluotas asmuo ar jų grupė, kurie yra tinkamai parengti ir kurių pagrindinė užduotis yra užtikrinti vežamų per valstybės teritoriją branduolinių medžiagų krovinių (toliau – krovinys) fizinę apsaugą;

4.10. izoliuojanti zona – nuo saugomos zonos perimetro į vidų fiziniais barjerais apjuosta zona, kurioje turi būti įrengtos vaizdo stebėjimo ir signalizacijos sistemos;

4.11. ypač svarbi zona – zona, kurioje yra sumontuoti ypač svarbūs įrenginiai;

4.12. ypač svarbūs įrenginiai – įrenginiai, kurių atžvilgiu, įvykdžius teroro aktą, gali būti sukelta branduolinė avarija arba išmesta į aplinką radioaktyviųjų medžiagų, sugriautas arba nepataisomai sugadintas branduolinės energetikos objektas;

4.13. kompetentinga institucija – institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 119-2771), Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 50-1600) ir kitus teisės aktus dalyvauja užtikrinant branduolinės energetikos objekto ir branduolinių medžiagų fizinę saugą;

4.14. kontrolinė – vieta, kurioje pagal nustatytas procedūras tikrinami įeinantys ir išeinantys asmenys bei įvažiuojančios ir išvažiuojančios transporto priemonės;

4.15. kontroliuojama zona – nuolatinė ar laikinai įrengta zona, turinti tiksliai apibrėžtas savo ribas, į kurią patekimas yra kontroliuojamas;

4.16. lankytojai – visi asmenys, teisėtai patenkantys į branduolinės energetikos objektą, išskyrus licenciato, rangovo (subrangovo) darbuotojus, fizinės saugos sistemos darbuotojus, avarinių tarnybų, valstybės kontrolę ir priežiūrą atliekančių institucijų darbuotojus ir jų pasitelktų organizacijų specialistus, atliekančius savo tarnybines pareigas;

4.17. palyda – licenciato darbuotojai, kuriems paskirta lydėti lankytojus;

4.18. perimetras – tam tikros zonos išorinės ribos;

4.19. projektinė grėsmė – galimų vidaus ir (ar) išorės pažeidėjų, kurie galėtų mėginti užvaldyti branduolinės energetikos objektą ir (ar) branduolines medžiagas arba įvykdyti teroro aktą, charakteristikų ir ketinimų visuma;

4.20. rangovas/tiekėjas (toliau – rangovas) – juridinis ar fizinis asmuo, su kuriuo licenciatas numato sudaryti ar yra sudaręs darbų, paslaugų ar prekių pirkimo sandorį;

4.21. reagavimo pajėgos – branduolinės energetikos objekto ar kitos branduolinėmis medžiagomis disponuojančio subjekto viduje esančios ar išorinės vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgos ar Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai, ar kitos pajėgos, kurios įstatymų numatyta tvarka gali būti panaudotos užkirsti kelią teroro aktui ir kitai neteisėtai veikai;

4.22. riboto patekimo zona – branduolinės energetikos objekto saugomos zonos perimetro išorinėje pusėje esanti zona, į kurią gali būti ribojamas asmenų įėjimas, transporto priemonių įvažiavimas ir kurioje gali būti ribojama ūkinė veikla;

4.23. saugoma zona – fiziniu barjeru išilgai perimetro apjuosta zona, į kurią įėjimas yra kontroliuojamas;

4.24. saugos kultūra – organizacijos veiklos ypatybės, charakteristikos bei asmenų elgesys, užtikrinantys, kad branduolinės energetikos objekto saugos problemoms bus skiriamas jų svarbą atitinkantis dėmesys;

4.25. signalizacija – techninė inžinerinė priemonė, telekomunikacijų infrastruktūros dalis, skirta aptikti pažeidėjų patekimą į saugomą, vidinę, ypač svarbią zonas ir saugomus pastatus (patalpas) arba neteisėtus bandymus sutrikdyti tos priemonės darbą ir garsiniu ir (arba) vaizdiniu signalu apie tai pranešti fizinės apsaugos punkte budintiems fizinės saugos sistemos darbuotojams ir, esant būtinybei, kitiems licenciato darbuotojams;

4.26. subrangovas – paslaugų ar prekių pirkimo sandorio daliai vykdyti rangovo pasitelktas kitas asmuo;

4.27. svarbūs įrenginiai – įrenginiai, kurių atžvilgiu įvykdžius teroro aktą, gali būti ilgam laikui sutrikdytas normalus branduolinės energetikos objekto darbas;

4.28. transporto kontrolės centras – krovinio vežimo metu krovinio siuntėjo ar gavėjo įsteigtas veiksmų kontrolės centras, kuris nuolat gauna informaciją apie krovinio judėjimą, pranešimus apie užpuolimus ar neteisėto užvaldymo atvejus, perduoda juos kompetentingoms institucijoms ir gali koordinuoti atitinkamus pagalbos veiksmus;

4.29. vidinė zona – zona, kurioje yra sumontuoti svarbūs įrenginiai.

4.30. Kitos šiuose Reikalavimuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 119-2771), Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 11-239), Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3230) ir Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 89-2741).

II. BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTO IR BRANDUOLINIŲ MEDŽIAGŲ FIZINĖS SAUGOS TIKSLAI IR ORGANIZAVIMAS

5. Fizinės saugos tikslai:

5.1. apsaugoti branduolinės energetikos objektą arba branduolines medžiagas nuo veiksmų, įskaitant teroro aktus, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai sukeltų pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai dėl jonizuojančiosios spinduliuotės;

5.2. išvengti branduolinės energetikos objektų normalios veiklos sutrikdymo;

5.3. užkirsti kelią branduolinių įrenginių, branduolinių medžiagų bei panaudoto branduolinio kuro neteisėtam užvaldymui juos saugant, naudojant ir (ar) vežant.

6. Fizinės saugos esminiai principai:

6.1. licenciatas, kiti branduolinėmis medžiagomis disponuojantys asmenys bei reagavimo pajėgos privalo skirti tinkamą dėmesį fizinės saugos kultūrai, jos vystymui ir palaikymui kaip būtiną faktorių užtikrinant efektyvų fizinės saugos priemonių įgyvendinimą;

6.2. reikalavimai fizinei saugai yra diferencijuoti, atsižvelgiant į projektinę grėsmę, branduolinių medžiagų kategorijas ir galimas pasekmes neteisėto branduolinių medžiagų užvaldymo ir teroro akto branduolinės energetikos objekto ir branduolinių medžiagų atžvilgiu atveju;

6.3. organizuojant ir užtikrinant branduolinės energetikos objekto bei branduolinių medžiagų fizinę saugą privaloma vadovautis „apsaugos gilyn“ principu, tai yra, kelių fizinės saugos lygmenų sukūrimu.

7. Branduolinės energetikos objekto fizinės saugos sistema:

7.1. licenciatas turi sudaryti fizinės saugos sistemą, kuri kuriama siekiant užkirsti kelią projektinėje grėsmėje numatytiems neteisėtiems veiksmams;

7.2. prieš projektuodamas branduolinės energetikos objekto fizinės saugos sistemą licenciatas turi atlikti branduolinės energetikos objekto vidinių ir ypač svarbių zonų nustatymo analizę;

7.3. licenciatas periodiškai, bet ne rečiau kaip kas 3 metus, taip pat pasikeitus projektinei grėsmei, turi peržiūrėti ir atnaujinti branduolinės energetikos objekto vidinių ir ypač svarbių zonų nustatymo analizę;

7.4. licenciatas turi užtikrinti, kad fizinės saugos sistema atitiktų branduolinės, techninės, radiacinės, darbų saugos, priešgaisrinės saugos ir civilinės saugos reikalavimus;

7.5. ekstremalių situacijų atveju fizinei apsaugai užtikrinti teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkiamos vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgos ir, esant būtinumui, Lietuvos kariuomenės vienetai.

8. Branduolinės energetikos objekto fizinės saugos sistemos organizacinės priemonės:

8.1. licenciatas turi sudaryti branduolinės energetikos objekto fizinės saugos planą normalaus darbo sąlygoms ir ekstremalių situacijų sąlygoms, įskaitant:

8.1.1. fizinės saugos sistemos priemonių aprašymą;

8.1.2. sąveiką tarp įvairių branduolinės energetikos objekto padalinių ir bendradarbiavimą su išorinėmis reagavimo pajėgomis bei kitomis kompetentingomis institucijomis;

8.1.3. fizinės saugos užtikrinimo instrukcijas ir taisykles, kuriose turi būti nurodyta fizinės saugos organizavimo struktūra, fizinės saugos sistemos darbuotojų bei kitų už fizinę saugą atsakingų asmenų teisės, pareigos ir atsakomybė bei techninių inžinerinių priemonių panaudojimas, jų veikimo užtikrinimas;

8.2. licenciatas periodiškai, bet ne rečiau kaip kas 3 metus, taip pat pasikeitus projektinei grėsmei ar fizinės saugos sistemos organizacinėms ar techninėms priemonėms, turi peržiūrėti ir atnaujinti fizinės saugos planą;

8.3. fizinės saugos planas turi būti suderintas su kompetentingomis institucijomis;

8.4. licenciatas turi nustatyti tvarką, pagal kurią turi būti sudaromos, keičiamos ir tvirtinamos šių Reikalavimų 8.1.3 punkte nurodytos instrukcijos ir taisyklės.

9. Branduolinės energetikos objekto fizinės saugos sistemos techninės priemonės:

9.1. licenciatas turi įdiegti signalizacijos ir ryšio priemones, fizinius barjerus ir kitas su apsauga susijusias inžinerines sistemas;

9.2. licenciatas turi tikrinti ir prižiūrėti technines-inžinerines priemones, kad jos tinkamai veiktų. Signalizacijos, ryšio priemonių ir kitų su apsauga susijusių sistemų veikimas turi būti tikrinamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį;

9.3. sugedus ar kitais atvejais neveikiant signalizacijai, ryšio priemonėms, fiziniams barjerams ir kitoms su apsauga susijusioms sistemoms turi būti naudojamos kitos priemonės, įskaitant papildomas technines-inžinerines, organizacines priemones ar fizinės saugos sistemos darbuotojų veiksmus.

10. Branduolinės energetikos objekto fizinės saugos sistemos efektyvumo analizė:

10.1. licenciatas, ne rečiau kaip kartą per du metus, taip pat, pasikeitus projektinei grėsmei, turi atlikti visõs įdiegtos branduolinės energetikos objekto fizinės saugos sistemos efektyvumo analizę, apimant fizinės apsaugos priemonių pažeidžiamumą bei reagavimo pajėgų veiksmus;

10.2. atlikus analizę turi būti surašoma išvada ir pagal ją parengiamas nustatytų pažeidžiamumų šalinimo planas.

11. Informacijos ir duomenų apsauga:

11.1. organizuojant ir užtikrinant branduolinės energetikos objekto bei branduolinių medžiagų fizinę saugą, privaloma vadovautis viešos ir įslaptintos informacijos derinimo principu. Įslaptinta informacija apie fizinės saugos sistemą gali būti prieinama tik leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims, kuriems vykdant tarnybines pareigas būtina ją žinoti. Tokie asmenys turi būti supažindinti su būtinais įslaptintais dokumentais ir mokėti vykdyti juose numatytus reikalavimus;

11.2. licenciatas turi užtikrinti objekto fizinės apsaugos kompiuterinių ir informacinių sistemų pajėgumą išlikti atsparioms nuo atsitiktinių įvykių ar neteisėtų veiksmų, kurie keltų pavojų kaupiamos, saugomos, apdorojamos ir perduodamos informacijos ar duomenų konfidencialumui, vientisumui ir prieinamumui;

11.3. darbą su įslaptinta informacija reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (Žin., 1999, Nr. 105-3019; 2004, Nr. 4-29) ir kiti šį įstatymą įgyvendinantieji teisės aktai.

12. Informavimas apie įvykius, susijusius su fizine sauga:

12.1. licenciatas ar kiti branduolinėmis medžiagomis disponuojantys asmenys ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius turi pranešti VATESI, Valstybės saugumo departamentui bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos apie įvykius, susijusius su fizine sauga, kurie sukėlė reagavimo pajėgų veiksmus;

12.2. licenciatas ar kiti branduolinėmis medžiagomis disponuojantys asmenys turi nustatyti informacijos apie fizinę saugą pateikimo visuomenės informavimo priemonių atstovams bei visuomenei tvarką.

III. REIKALAVIMAI BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTO FIZINEI SAUGAI

13. Apsaugos zonos:

13.1. branduolinės energetikos objekto „apsaugos gilyn“ principo įgyvendinimui užtikrinti licenciatas turi jį suskirstyti į apsaugos zonas:

13.1.1. riboto patekimo zona;

13.1.2. izoliuojanti zona;

13.1.3. saugoma zona;

13.1.4. vidinė zona;

13.1.5. ypač svarbi zona;

13.2. ypač svarbios zonos, vidinės zonos ir saugomos zonos fiziniai barjerai arba jų dalys negali sutapti;

13.3. branduolinės energetikos objekto svarbūs ir ypač svarbūs įrenginiai turi būti ne mažiau kaip už dviejų fizinių barjerų.

14. Riboto patekimo zona:

14.1. riboto patekimo zonoje išilgai branduolinės energetikos objekto saugomos zonos perimetro turi būti laisva juosta be jokių statinių, įrenginių, augmenijos ar kitokių kliūčių, kurios galėtų būti panaudotos siekiant neteisėtai patekti į saugomą zoną pro fizinį barjerą arba jį apeiti;

14.2. licenciato, rangovo (subrangovo) darbuotojų ir branduolinės energetikos objekto lankytojų transporto priemonės gali būti laikomos riboto patekimo zonoje, bet tokiu atstumu nuo izoliuojančios zonos ir už tokių fizinių barjerų, kad būtų neįmanoma panaudoti minėtų transporto priemonių siekiant neteisėtai patekti į saugomą zoną, apeiti fizinius barjerus arba juos sugadinti.

15. Izoliuojanti zona:

15.1. izoliuojančioje zonoje turi būti sumontuotos bent dvi nepriklausomų tipų signalizacijos sistemos, veikiančios pagal skirtingus fizikinius principus, ir bent vieno iš šių tipų sistema turi būti skirta zonos erdvei stebėti;

15.2. izoliuojanti zona turi būti apšviesta, plati ir taip prižiūrima, kad nekliudomai būtų galima aptikti ten patekusius asmenis ir kitus objektus. Izoliuojančioje zonoje draudžiama bet kokia veikla, išskyrus pačios zonos priežiūrą, bei ten sumontuotų techninių inžinerinių apsaugos priemonių tikrinimą ir priežiūrą. Izoliuojančioje zonoje negali būti jokių statinių, įrenginių ar kitokių objektų bei augmenijos, kurie gali būti panaudoti neteisėtai patenkant į saugomą zoną pro tvorą arba ją apeinant ir kurie kliudytų signalizacijos priemonėms funkcionuoti bei aptikti į šią zoną patekusius pašalinius daiktus ir asmenis;

15.3. bandymas neteisėtai patekti ir neteisėtas patekimas į izoliuojančią zoną arba saugomą zoną turi būti aptiktas laiku ir patikimai, kad, įvertinus situaciją, būtų galima užtikrinti, jog reagavimo pajėgų veiksmai bus atlikti nedelsiant.

16. Saugoma zona:

16.1. branduolinės energetikos objektas išilgai saugomos zonos perimetro turi būti apjuostas fiziniu barjeru, kliudančiu neteisėtai patekti į saugomą zoną, įgabenti ir išgabenti iš jos medžiagas ir įrenginius;

16.2. saugomos zonos perimetre, įskaitant perimetrą sudarančius statinius, ir visose angose, pro kurias įmanoma patekti į saugomą zoną, turi būti įrengta signalizacija, kuri turi sudaryti sąlygas bet kuriuo metu:

16.2.1. aptikti bandymą neteisėtai patekti į saugomą zoną ir neteisėtai išeiti iš saugomos zonos;

16.2.2. aptikti neteisėtus bandymus sutrikdyti pačios signalizacijos darbą;

16.2.3. tiksliai ir laiku nustatyti signalizacijos suveikimo vietą;

16.3. saugomoje zonoje, licenciato nustatyta tvarka, turi būti vykdomas patruliavimas.

17. Vidinė zona:

17.1. vidinė zona turi būti apjuosta fiziniu barjeru, kliudančiu neteisėtai patekti į šią zoną ir įgabenti į ją ar išgabenti iš jos medžiagas ir įrenginius;

17.2. vidinės zonos perimetre, jeigu tai ne pastatų sienos, ir visose angose, pro kurias įmanoma patekti į vidinę zoną, turi būti įrengta signalizacija, kuri bet kuriuo metu turi:

17.2.1. aptikti bandymą neteisėtai patekti į vidinę zoną ir neteisėtai išeiti iš vidinės zonos;

17.2.2. aptikti neteisėtus bandymus sutrikdyti pačios signalizacijos darbą;

17.2.3. tiksliai ir laiku nustatyti signalizacijos suveikimo vietą.

18. Ypač svarbi zona:

18.1. ypač svarbi zona turi būti apsupta tokiais fiziniais barjerais, kurie neleistų neteisėtai patekti į ypač svarbią zoną ir neteisėtai paimti bei panaudoti branduolines medžiagas ir branduolinei saugai svarbius įrenginius iki reagavimo pajėgų atvykimo arba kol branduolinės energetikos objekto įrenginiai perjungiami į mažiau pavojingą darbo režimą;

18.2. ypač svarbios zonos fizinio barjero signalizacija turi sudaryti sąlygas:

18.2.1. aptikti bandymą neteisėtai patekti į ypač svarbią zoną ir neteisėtai išeiti iš ypač svarbios zonos;

18.2.2. aptikti neteisėtą veiklą ypač svarbioje zonoje ir ties tos zonos fiziniais barjerais;

18.2.3. aptikti neteisėtus bandymus sutrikdyti pačios signalizacijos darbą;

18.2.4. tiksliai ir laiku nustatyti signalizacijos suveikimo vietą;

18.3. ypač svarbios zonos signalizacijos signalai garsiniu ir vaizdiniu pavidalu turi patekti į ne mažiau kaip dvi patalpas, kuriose budima visą parą.

19. Leidimų patekti į branduolinės energetikos objektą išdavimas:

19.1. licenciatas turi parengti ir patvirtinti leidimų asmenims ir transporto priemonėms patekti į saugomą zoną, vidinę zoną ir ypač svarbią zoną išdavimo tvarkos aprašą, suderintą su Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 119-2771) nurodytomis kompetentingomis institucijomis;

19.2. prieš išduodant leidimą licenciato darbuotojams, objekte apsaugą vykdančių reagavimo pajėgų, rangovo (subrangovo) ar valstybės kontrolę ir priežiūrą atliekančių institucijų darbuotojams ir jų pasitelktų organizacijų specialistams patekti į branduolinės energetikos objekto saugomą zoną ir/arba vidinę zoną, ir/arba ypač svarbią zoną, to asmens patikimumą, kad būdamas apsaugos zonose, nesukels arba nemėgins sukelti pavojaus branduolinės energetikos objekto normaliam darbui, turi patikrinti Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 119-2771) nurodytos kompetentingos institucijos;

19.3. licenciatas turi išduoti leidimą patekti į saugomą zoną ir/arba vidinę zoną, ir/arba į ypač svarbią zoną patikimiems asmenims ir transporto priemonėms, tik tokiam laikotarpiui ir tokiomis sąlygomis, kokius ji laiko reikalingais branduolinės energetikos objekto normaliam darbui ir fizinei saugai užtikrinti;

19.4. licenciatas privalo sudaryti sąlygas laiku patekti į saugomą zoną, vidinę zoną ir į ypač svarbią zoną:

19.4.1. valstybės kontrolę ir priežiūrą atliekančių institucijų darbuotojams ir jų pasitelktų organizacijų specialistams savo pareigoms atlikti;

19.4.2. TATENA, Europos atominės energijos bendrijos (Euratom) inspektoriams, jeigu jie turi teisę ir įgaliojimą atlikti patikrinimą branduolinės energetikos objekte;

19.5. licenciatas turi sudaryti ir ne rečiau kaip kartą per metus peržiūrėti bei patvirtinti sąrašą darbuotojų, galinčių patekti į kiekvieną ypač svarbios zonos patalpą. Į šį sąrašą turi būti įtraukti tik nuolat ten dirbantys asmenys ir jų skaičius turi būti minimalus;

19.6. visi asmenys, būdami branduolinės energetikos objekte, turi nešioti matomoje vietoje prisegtą leidimą su nuotrauka. Asmenų, neturinčių teisės lankytis branduolinio objekto saugomoje zonoje ir/arba vidinėje zonoje, ir/arba ypač svarbioje zonoje be palydos, leidime (nuotrauka nebūtina) tai turi būti aiškiai nurodyta;

19.7. leidimas asmeniui ar transporto priemonei patekti į branduolinės energetikos objekto saugomą zoną ir/arba vidinę zoną, ir/arba ypač svarbią zoną gali būti panaikintas, jeigu licenciatas turi pagrindo įtarti, kad tas asmuo ar transporto priemonė, būdama saugomoje zonoje, vidinėje zonoje arba ypač svarbioje zonoje, sukelia arba gali sukelti pavojų branduolinės energetikos objekto normaliam darbui;

19.8. nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, leidimas iš jo turi būti paimtas ne vėliau negu jis įspėjamas apie atleidimą, o visais kitais atvejais – ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną.

20. Patekimo į saugomą zoną, vidinę zoną ir ypač svarbią zoną kontrolė:

20.1. į saugomą zoną įeinančių ir išeinančių asmenų bei įvažiuojančių ir išvažiuojančių transporto priemonių patikrinimui licenciatas turi įdiegti pėsčiųjų ir transporto priemonių kontrolines;

20.2. patekimo į branduolinės energetikos objekto saugomą zoną, vidinę zoną ir ypač svarbią zoną kontrolės sistema, apimant fizinės saugos sistemos darbuotojus ir technines priemones, turi užtikrinti, kad būtų:

20.2.1. įleidžiami ir išleidžiami tik tie asmenys ir transporto priemonės, kuriems tokia teisė suteikta;

20.2.2. aptinkamas bandymas neteisėtai patekti į branduolinės energetikos objekto apsaugos zonas;

20.2.3. aptinkamas bandymas neteisėtai įgabenti draudžiamus daiktus (pavyzdžiui, ginklus, sprogmenis, įrankius) į branduolinės energetikos objekto teritoriją ir jie būtų sulaikomi;

20.2.4. aptinkamas bandymas neteisėtai išgabenti daiktus ir jie būtų sulaikomi;

20.2.5. perduodamas signalizacijos signalas ir informacija reagavimo pajėgoms, kurios galėtų įvertinti pažeidimą ir nedelsiant sureaguoti į jį;

20.3. saugomos zonos, vidinės zonos ir ypač svarbios zonos durys, vartai, langai ir kitos angos, pro kurias įmanoma patekti į saugomą zoną, vidinę zoną ir ypač svarbią zoną, ir jų atidarymo bei uždarymo procedūros turi užtikrinti, kad pro minėtas duris, vartus, langus ir kitas angas niekas neteisėtai nepateks į saugomą zoną, vidinę zoną ir ypač svarbią zoną, neteisėtai neišeis ir neišvažiuos iš minėtų zonų ir neteisėtai neįgabens ir neišgabens daiktų;

20.4. licenciatas turi nustatyti durų, vartų ir kitokių angų atidarymo tvarką avarijos atveju arba jai gresiant;

20.5. transporto priemonių kontrolės procedūros, įskaitant patikrinimą kontrolinėje ir palydą saugomoje zonoje, bei fizinių barjerų sistema turi būti tokios, kad nebūtų galima panaudoti transporto priemonės neleistinam priartėjimui prie vidinės ir ypač svarbios zonos ir būtų neįmanomas minėtų transporto priemonių panaudojimas teroro aktui ir branduolinių medžiagų arba įrenginių, susijusių su branduolinės energetikos objekto saugios eksploatacijos užtikrinimu, neteisėtam užvaldymui;

20.6. į (iš) branduolinės energetikos objekto saugomą zoną kartu su transporto priemone gali įvažiuoti (išvažiuoti) tik vairuotojas ir įvežamas (išvežamas) materialines vertybes lydintis asmuo, turintys leidimus, o visi keleiviai turi praeiti pro pėsčiųjų kontrolinę. Išimtis gali būti taikoma tik specialiosioms ir avarinėms transporto priemonėms (pavyzdžiui, objekto fizinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos, reagavimo pajėgų, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobiliams), atvykusioms pagal iškvietimą (išimties tvarką turi nustatyti licenciatas);

20.7. TATENA nuosavybė ir turtas gali būti tikrinamas tik tokiomis techninėmis priemonėmis, kurios jo (įskaitant pakuotes ir plombas) nepažeistų ir/ar nesugadintų. Kitais atvejais nepriklausomai nuo to, kur nuosavybė ir turtas yra ir kas juo teisėtai disponuoja, yra netikrinamas, nerekvizuojamas, nekonfiskuojamas, neeksproprijuojamas ir kitokiais būdais į jį nesikišama. TATENA inspektorių turimi asmeniniai daiktai (ne TATENA nuosavybė ar turtas) tikrinami bendra tvarka;

20.8. Euratom turtas gali būti tikrinamas tik tokiomis techninėmis priemonėmis, kurios jo (įskaitant pakuotes ir plombas) nepažeistų ir/ar nesugadintų. Be Europos Bendrijų Teisingumo Teismo leidimo Euratom nuosavybei ir turtui negali būti taikomos jokios teisinės suvaržymo priemonės. Euratom inspektorių turimi asmeniniai daiktai (ne Euratom turtas) tikrinami bendra tvarka.

21. Palyda:

21.1. lankytojai į branduolinės energetikos objektą turi būti įleidžiami tik su palyda;

21.2. TATENA, Euratom inspektoriams bei valstybės kontrolę ir priežiūrą atliekančių institucijų darbuotojams ir jų pasitelktų organizacijų specialistams turi būti skirta palyda, jeigu teisės aktai nenumato kitaip;

21.3. išskirtiniais atvejais, valstybės kontrolę ir priežiūrą atliekančių institucijų, rangovo (subrangovo) darbuotojui ar specialistui, turinčiam darbo patirtį branduolinės energetikos objekte ir žinančiam objekto vidaus bei leidimų tvarką, licenciatas gali atskiru (rašytiniu) sprendimu leisti jam būti branduolinės energetikos objekto saugomoje zonoje be palydos.

22. Branduolinės energetikos objekto lankymas:

22.1. branduolinės energetikos objekto lankytojams priimti turi būti paskirta patalpa už saugomos zonos ribų;

22.2. licenciatas turi nustatyti lankytojų įleidimo į branduolinės energetikos objektą tvarką;

22.3. licenciatas turi nustatyti filmavimo bei fotografavimo branduolinės energetikos objekte tvarką.

23. Stebėjimas ir prevencija:

23.1. visas branduolinės energetikos objekto saugomos zonos perimetras ir įėjimo bei įvažiavimo į saugomą zoną vartai, turniketai ir durys bei kitos branduolinės energetikos objekto vietos, siekiant užkirsti kelią teroro akto įgyvendinimui ir branduolinių medžiagų arba įrenginių, susijusių su branduolinės energetikos objekto saugios eksploatacijos užtikrinimu, neteisėtam paėmimui arba panaudojimui, turi būti stebimi taip, kad būtų galima tiksliai nustatyti signalizacijos suveikimo priežastį ir pastebėti neteisėtą veiką;

23.2. aptikus asmenis arba transporto priemones izoliuojančioje zonoje, saugomoje zonoje, vidinėje arba ypač svarbioje zonoje, neturinčius teisės būti šiose zonose, arba besibraunančius į šias zonas, arba nustačius įtartiną jų elgesį riboto patekimo zonoje, izoliuojančioje zonoje, saugomoje zonoje, vidinėje zonoje ir ypač svarbioje zonoje, fizinės saugos sistemos darbuotojai turi atlikti patikrinimą, imtis reikiamų priemonių galimam pažeidimui užkirsti;

23.3. visi signalizacijos suveikimo signalai turi būti registruojami apsaugos punkte bei kaupiami duomenys apie jų suveikimą;

23.4. visa vaizdo stebėjimo sistemos fiksuojama informacija turi būti įrašoma į atitinkamas laikmenas ir saugoma ne trumpiau kaip 31 parą;

23.5. prieš paleidžiant reaktorių po jo sustabdymo ar remonto darbų atlikimo branduolinės energetikos objekte, turi būti imamasi specialių atsargumo priemonių, siekiant patikrinti ar nebuvo įdiegtos teroro akto įgyvendinimo priemonės;

23.6. branduolinės energetikos objekto technologinių procesų, susijusių su ypač svarbiais įrenginiais, valdymas turi būti įmanomas iš ne mažiau kaip dviejų skirtingų vietų.

24. Fizinės saugos sistemos darbuotojai:

24.1. licenciatas, prieš priimdama asmenį į pareigas, kurios yra susijusios su fizine sauga, turi įsitikinti, kad asmuo galės vykdyti fizinės saugos sistemos darbuotojo pareigas;

24.2. licenciatas turi parengti ir patvirtinti visų fizinės saugos sistemos darbuotojų pareigybių aprašymus. Pareigybių aprašymuose būtina nurodyti darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę. Visi fizinės saugos sistemos darbuotojai turi būti supažindinti su jiems pagal užimamas pareigas priklausančiais pareigybių aprašymais ir juos žinoti;

24.3. instrukcijos, kuriose numatomos reagavimo pajėgų teisės, pareigos ir atsakomybė, turi būti tvirtinamos licenciato ir reagavimo pajėgų vadovų bendrais įsakymais.

25. Apsaugos punktas:

25.1. turi būti pagrindinis ir atsarginis apsaugos punktas;

25.2. pagrindinis apsaugos punktas laikomas ypač svarbia zona;

25.3. atsarginis apsaugos punktas, paprastai, turi būti saugomoje zonoje, nebent jo funkcijos gali būti efektyviau atliktos jam esant kitoje vietoje;

25.4. apsaugos punktai turi būti sustiprinti, atsižvelgiant į projektinę grėsmę, taip kad galėtų nepertraukiamai vykdyti savo funkcijas;

25.5. apsaugos punktuose turi būti tokia įranga ir tiek fizinės saugos sistemos darbuotojų, kad būtų galima nuolat kontroliuoti fizinės apsaugos situaciją branduolinės energetikos objekte;

25.6. apsaugos punkte nuolat turi būti bent vienas asmuo, turintis teisę priimti sprendimus bandymo neteisėtai patekti arba neteisėto patekimo į branduolinės energetikos objektą atveju, teroro akto atveju ir taip pat bandymo neteisėtai paimti arba panaudoti branduolines medžiagas arba įrenginius, užtikrinančius branduolinės energetikos objekto saugią eksploataciją, atveju;

25.7. į apsaugos punktus gali įeiti tik jame dirbantys asmenys savo darbo metu, valstybės kontrolę ir priežiūrą atliekančių institucijų darbuotojai ir jų pasitelktų organizacijų specialistai, atliekantys savo tarnybines pareigas, laikydamiesi nustatytos tvarkos, ir asmenys, kuriems teisę įeiti suteikė licenciatas. Pastarųjų asmenų turi būti kiek įmanoma mažiau.

26. Ryšiai:

26.1. branduolinės energetikos objekto fizinės saugos sistemos darbuotojai savo pareigų vykdymo metu turi turėti galimybę palaikyti patikimą, nenutrūkstamą abipusį ryšį su pagrindiniu apsaugos punktu ir tarpusavyje;

26.2. turi būti užtikrintas nuolatinis abipusis ryšys tarp branduolinės energetikos objekto apsaugai vadovaujančio pareigūno ir už branduolinės energetikos objekto valdymą atsakingo asmens;

26.3. turi būti užtikrintas ryšys su išorinėmis reagavimo pajėgomis;

26.4. turi būti numatytas alternatyvus ryšys, jei pagrindinės ryšio priemonės sugestų ar neveiktų dėl kitokių priežasčių.

27. Mokymas fizinės saugos srityje:

27.1. licenciatas turi sudaryti fizinės saugos sistemos darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo planą. Mokymas ir kvalifikacijos kėlimas turi būti planuojami ne mažiau kaip vieneriems metams. Licenciatas turi dalyvauti nustatant reikalavimus reagavimo pajėgų mokymui bei kvalifikacijai;

27.2. priimant asmenis į darbą branduolinės energetikos objekte, jie turi būti pasirašytinai supažindinami su neįslaptintomis fizinę saugą reglamentuojančiomis instrukcijomis ir taisyklėmis;

27.3. licenciato, rangovo (subrangovo) darbuotojai, kurių pareigos tiesiogiai nesusijusios su fizine sauga, turi būti apmokyti fizinės saugos srityje licenciato nustatyta tvarka. Licenciato, rangovo (subrangovo) darbuotojai turi žinoti, kaip elgtis teroro akto, neteisėto patekimo į branduolinės energetikos objektą, bandymo neteisėtai užvaldyti arba panaudoti branduolines medžiagas arba įrenginius, užtikrinančius branduolinės energetikos objekto saugią eksploataciją, bei grasinimo atlikti šias nusikalstamas veikas atvejais.

IV. REIKALAVIMAI BRANDUOLINIŲ MEDŽIAGŲ FIZINEI SAUGAI JAS SAUGANT IR NAUDOJANT

28. Branduolinių medžiagų kategorijos:

28.1. branduolinių medžiagų kategorija nustatoma vadovaujantis šių Reikalavimų priede pateikta branduolinių medžiagų kategorijų lentele;

28.2. užtikrinant branduolinių medžiagų fizinę saugą būtina atsižvelgti į branduolinių medžiagų kategoriją.

29. Bendrieji reikalavimai, keliami fizinei saugai, saugant ir naudojant branduolines medžiagas:

29.1. už branduolinių medžiagų saugojimą ir naudojimą yra atsakingas licenciatas ar kiti branduolinėmis medžiagomis disponuojantys asmenys. Jie turi nustatyti fizinės saugos instrukcijas ir taisykles;

29.2. branduolinės medžiagos turi būti naudojamos ir saugomos tik tokioje patalpoje, į kurią įėjimas yra kontroliuojamas;

29.3. įėjimo ir išėjimo punktų skaičius į šias patalpas turi būti sumažintas iki minimumo;

29.4. turi būti imamasi priemonių neteisėtam įsibrovimui ar bandymui įsibrauti į patalpas aptikti bei atitinkamų reagavimo pajėgų veiksmų, apsaugančių nuo įsibrovimų;

29.5. turi būti imamasi priemonių, užtikrinančių, kad avarinio evakavimo metu (įskaitant mokymus) nebūtų neteisėtai užvaldomos branduolinės medžiagos;

29.6. asmenys, turintys tam leidimus, įeidami ir išeidami iš patalpų, kur saugomos branduolinės medžiagos, privalo būti registruojami;

29.7. darbuotojai turi būti informuojami apie fizinės saugos priemonių svarbą ir turi būti supažindinti su fizinės saugos instrukcijomis ir taisyklėmis;

29.8. licenciatas, kiti branduolinėmis medžiagomis disponuojantys asmenys bei reagavimo pajėgos turi užtikrinti, kad būtų imtasi skubių priemonių surasti ir atgauti dingusias arba neteisėtai užvaldytas branduolines medžiagas.

30. Branduolinių medžiagų, kurios nepatenka į kategorijų lentelę, fizinei saugai užtikrinti turi būti taikomi fizinės saugos reikalavimai, ne mažesni nei nurodyti šių Reikalavimų 29.1, 29.2 ir 29.4 punktuose. Dėl kitų fizinės saugos reikalavimų taikymo sprendžia licenciatas ar kiti branduolinėmis medžiagomis disponuojantys asmenys.

31. II kategorijos branduolinių medžiagų fizinei saugai keliami šių Reikalavimų 29 punkte nurodyti bendrieji reikalavimai.

32. II kategorijos branduolių medžiagų fizinei saugai, be šių Reikalavimų 29 punkte nurodytų bendrųjų reikalavimų, keliami šie papildomi reikalavimai:

32.1. branduolinės medžiagos turi būti naudojamos arba saugomos tik saugomoje zonoje;

32.2. asmenų, kuriems leidžiama be palydos įeiti į saugomą zoną, patikimumą turi patikrinti Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 119-2771) nurodytos kompetentingos institucijos. Asmenis, kurių patikimumas nebuvo patikrintas (aptarnavimo, laikinų remonto darbų darbininkai ir lankytojai), turi lydėti įgaliotas asmuo, galintis įeiti į saugomą zoną be palydos. Visų įeinančių asmenų asmenybės identiškumas turi būti patikrintas ir jiems turi būti išduoti atitinkamai įforminti leidimai arba skiriamieji ženklai;

32.3. visi asmenys, įeinantys ir išeinantys iš saugomos zonos, ir jų įnešami ir išnešami daiktai turi būti tikrinami;

32.4. visos transporto priemonės, įvažiuojančios ir išvažiuojančios iš saugomos zonos, turi būti tikrinamos. Turi būti užtikrinta apsauga nuo transporto priemonių patekimo jėga;

32.5. patikrinimo metu kontrolinėje turi būti naudojami metalo ir sprogmenų aptikimo prietaisai;

32.6. į saugomą zoną gali įvažiuoti licenciatui, rangovui (subrangovui), branduolinėmis medžiagomis disponuojantiems asmenims, reagavimo pajėgoms ir specialiosioms bei avarinėms tarnyboms priklausančios transporto priemonės. Kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių įvažiavimas į saugomą zoną turi būti draudžiamas;

32.7. saugomos zonos perimetrą turi juosti fizinis barjeras;

32.8. įsibrovimas turi būti aptiktas prie saugomos zonos perimetro fizinio barjero, kuris turi būti taip apšviestas, kad būtų galima tinkamai įvertinti įsibrovimo pobūdį;

32.9. visi signalizacijos suveikimo atvejai turi būti registruojami apsaugos punkte, kuriame nuolat turi būti budintis personalas. Registravimo duomenys turi būti kaupiami ir saugomi l metus, jei Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato ilgesnio saugojimo termino;

32.10. visa vaizdo stebėjimo sistemos fiksuojama informacija turi būti įrašoma į laikmenas ir saugoma ne trumpiau kaip 31 parą;

32.11. apsaugos punktas paprastai turi būti saugomoje zonoje, nebent jo funkcijos gali būti efektyviau atliktos jam esant kitoje vietoje;

32.12. apsaugos punktas turi būti sustiprintas, atsižvelgiant į projektinę grėsmę, taip kad galėtų nepertraukiamai vykdyti savo funkcijas.

33. I kategorijos branduolinės medžiagos turi būti naudojamos ir saugomos tik branduolinės energetikos objekto vidinėje zonoje, papildomai taikant šių Reikalavimų 29 ir 32 punktų reikalavimus. Reikalavimai vidinei zonai aprašyti šių Reikalavimų II skyriuje.

34. Branduolinių medžiagų perkėlimas saugomos zonos viduje:

34.1. už branduolinių medžiagų perkėlimą saugomos zonos viduje atsako licenciatas ar kiti branduolinėmis medžiagomis disponuojantys asmenys. Turi būti taikomos visos atsargumo ir atitinkamos fizinės saugos priemonės;

34.2. perkeliant iš arba tarp dviejų saugomų zonų reikia laikytis reikalavimų, keliamų branduolinių medžiagų fizinei saugai jas vežant, ir atsižvelgti į esamas sąlygas.

V. REIKALAVIMAI BRANDUOLINIŲ MEDŽIAGŲ FIZINEI SAUGAI JAS VEŽANT

35. Vežant branduolines medžiagas fizinės saugos tikslų siekiama:

35.1. sutrumpinant bendrą branduolinių medžiagų vežimo laiką;

35.2. mažinant branduolinių medžiagų perdavimų skaičių ir laiką, tai yra, perkėlimą iš vienos transporto priemonės į kitą, perkėlimą į ir iš laikinos saugojimo vietos, kol laukiama atvykstančios transporto priemonės, ir kita;

35.3. apsaugant branduolines medžiagas vežimo metu ir laikinose saugojimo vietose, atsižvelgiant į tų medžiagų kategorijas;

35.4. vengiant reguliarių branduolinių medžiagų vežimo tvarkaraščių;

35.5. patikrinant visų asmenų, dalyvaujančių vežant branduolines medžiagas, patikimumą;

35.6. mažinant asmenų, žinančių apie branduolinių medžiagų vežimą, skaičių iki minimaliai būtino.

36. Bendrieji reikalavimai, keliami fizinei saugai, vežant branduolines medžiagas:

36.1. krovinio vežėjas turi sudaryti branduolinių medžiagų vežimo fizinės saugos planą tiek normaliai, tiek ekstremaliai situacijai, įskaitant:

36.1.1. krovinio vežimo fizinės saugos sistemos priemonių aprašymą;

36.1.2. bendradarbiavimą tarp krovinio siuntėjo (gavėjo), vežėjo, reagavimo pajėgų, krovinį vežančios institucijos ir kitų kompetentingų valstybės institucijų;

36.1.3. ryšio palaikymą tarp transporto priemonės, ginkluotos palydos, krovinio siuntėjo (gavėjo) ir kitų kompetentingų valstybės institucijų;

36.1.4. reagavimo pajėgų pasitelkimo tvarkos aprašą ekstremalių situacijų atvejais krovinio fizinei apsaugai užtikrinti.

36.2. reikia imtis priemonių, siekiant apsaugoti informaciją, susijusią su branduolinių medžiagų vežimo operacijomis, įskaitant detalią informaciją apie kelionės grafiką, maršrutą, transporto priemonę, ryšių priemones, reagavimo pajėgas ir avarinius planus;

36.3. pasirenkant maršrutą reikia atsižvelgti į kelio saugumą, tai yra, numatyti maršrutą tokiu keliu, kad būtų aplenkti rajonai ir (ar) teritorijos, kuriose susidarė ar gresia susidaryti ekstremali situacija, bei atsižvelgti į reagavimo pajėgų galimybes;

36.4. jeigu, vežant krovinį, būtina sustoti poilsiui ar nakvynei, reikia iš anksto numatyti poilsio ar nakvynės vietą, kurią turi patvirtinti kompetentingos institucijos. Poilsio ar nakvynės metu transporto priemonė su kroviniu turi būti saugoma atsižvelgiant į vežamų branduolinių medžiagų kategoriją. Reikalavimai branduolinių medžiagų fizinei saugai jas saugant yra nustatyti šių Reikalavimų IV skyriuje;

36.5. krovinio siuntėjas turi iš anksto informuoti gavėją apie planuojamą krovinio vežimą patikslinant vežimo būdą (kelių/geležinkelio/vandens/oro transportu), numatomą krovinio atvykimo laiką ir tikslų perdavimo punktą;

36.6. visos transporto priemonės krovinio skyriaus ar konteinerio durys bei kitos angos turi būti užrakintos ir antspauduotos;

36.7. siekdamas užkirsti kelią teroro aktui, siuntėjas turi atlikti nuodugnią krovinio vežimo priemonės apžiūrą prieš pradedant krovimą ir krovinio išsiuntimą;

36.8. pristačius krovinį, gavėjas turi patikrinti, ar nepažeisti užraktai ir spaudai, ir iš karto jį priimti;

36.9. gavėjas turi iš karto pranešti krovinio siuntėjui apie krovinio atvykimą arba neatvykimą, kai po numatyto atvykimo laiko praėjo sutartas laikotarpis;

36.10. krovinį turi lydėti ginkluota palyda ir jos turi būti tiek, kad būtų galima užkirsti kelią neteisėtam branduolinių medžiagų užvaldymui ir teroro akto sukėlimui;

36.11. asmenys, vykdantys fizinę apsaugą branduolinių medžiagų vežimo metu, turi turėti rašytines instrukcijas, nurodančias jų pareigas ir funkcijas branduolinių medžiagų vežimo metu ir jas žinoti;

36.12. prieš pradedant tarptautinį branduolinių medžiagų vežimą, krovinio siuntėjas turi įsitikinti, kad vykdomi veiksmai atitinka gaunančios šalies ir kitų šalių, per kurias vykdomas tranzitas, fizinės saugos reikalavimus, bei turi vadovautis atitinkamų tarptautinių sutarčių nuostatomis;

36.13. kontraktuose ar susitarimuose tarp krovinio siuntėjo ir gavėjo, kai branduolinės medžiagos yra vežamos tarptautiniu maršrutu, turi būti aiškiai nurodytas punktas, kur krovinio siuntėjas perduoda atsakomybę už fizinę saugą krovinio gavėjui. Taip pat turi būti vadovaujamasi atitinkamų tarptautinių sutarčių nuostatomis.

37. Vežant branduolines medžiagas, kurios nepatenka į kategorijų lentelę, fizinei saugai užtikrinti turi būti taikomi fizinės saugos reikalavimai, ne mažesni nei nurodyti šių Reikalavimų 36.1, 36.2, 36.3, 36.4, 36.6, 36.8, 36.12, 36.13 punktuose. Dėl kitų fizinės saugos reikalavimų taikymo, vežant branduolines medžiagas, sprendžia branduolinių medžiagų siuntėjas.

38. II kategorijos branduolinių medžiagų fizinei saugai keliami šių Reikalavimų 36 punkte nurodyti bendrieji reikalavimai.

39. II kategorijos branduolių medžiagų fizinei saugai, be šių Reikalavimų 36 punkte nurodytų bendrųjų reikalavimų, keliami šie papildomi reikalavimai:

39.1. kompetentingos institucijos turi patvirtinti maršrutą, įskaitant atsarginį, sustojimo vietas, krovinio atvykimo ir perdavimo priemones, krovinį perimti įgaliotų asmenų identifikavimą, avarines bei pranešimo procedūras, naudojamas tiek normaliomis, tiek avarinėmis sąlygomis;

39.2. turi būti pasirinktas toks krovinio vežimo būdas, kad vežimo metu krovinys būtų perkraunamas kuo mažiau kartų, o vežimo trukmė būtų kiek įmanoma trumpesnė;

39.3. branduolinės medžiagos turi būti vežamos uždara transporto priemone, užrakintose kamerose ar konteineriuose, tačiau krovinys, kurio masė didesnė negu 2000 kg, prirakintas ir užantspauduotas gali būti vežamas atvira transporto priemone.

40. I kategorijos branduolinių medžiagų fizinei saugai, be šių Reikalavimų 36 ir 39 punktuose nurodytų reikalavimų, keliami šie papildomi reikalavimai:

40.1. gavėjas turi patvirtinti pasiruošimą priimti krovinį prieš prasidedant krovinio vežimui;

40.2. vežant krovinius kelių transportu, geležinkeliu ar jūra, turi veikti transporto kontrolės centras, kontroliuojantis krovinio buvimo vietą ir fizinės saugos būklę, galintis iškviesti reagavimo pajėgas užpuolimo atveju ir palaikyti nuolatinį abipusį ryšį su krovinį lydinčia ginkluota palyda ir reagavimo pajėgomis:

40.2.1. transporto kontrolės centras turi būti parengtas, atsižvelgiant į projektinę grėsmę, taip, kad galėtų nepertraukiamai vykdyti savo funkcijas;

40.2.2. kol krovinys yra kelyje, transporto kontrolės centre turi būti kvalifikuoti krovinio siuntėjo ir gavėjo atstovai bei kompetentingų valstybės institucijų įgalioti asmenys, kurių patikimumą patikrino kompetentingos institucijos;

40.2.3. krovinį lydinti ginkluota palyda privalo pranešti abipusio ryšio priemonėmis į transporto kontrolės centrą apie kiekvieną nakvynės sustojimo vietą, krovinio perdavimo vietą ir kelionės tikslo pasiekimą;

40.3. be anksčiau paminėtų reikalavimų, I kategorijos medžiagoms priklausomai nuo jų vežimo būdo turi būti taikomi šie reikalavimai:

40.3.1. krovinio vežimas kelių transportu:

40.3.1.1. transporto priemonė turi būti naudojama tik konkrečiam kroviniui vežti. Ji, atsižvelgiant į projektinę grėsmę, turi būti atspari užpuolimui;

40.3.1.2. transporto priemonėje turi būti įranga, neleidžianti pasinaudoti transporto priemone neteisėtai ją užgrobus, bei įranga leidžianti bet kuriuo momentu nustatyti transporto priemonės buvimo vietą;

40.3.1.3. kiekvieną transporto priemonę su kroviniu turi lydėti tiek ginkluotos palydos ir transporto priemonių, kad, atsižvelgiant į projektinę grėsmę, būtų galima užkirsti kelią neteisėtam branduolinių medžiagų užvaldymui ir teroro akto sukėlimui;

40.3.1.4. tarp krovinio ir ginkluotos palydos transporto priemonių ir transporto kontrolės centro turi veikti abipusis ryšys;

40.3.2. krovinio vežimas geležinkelio transportu:

40.3.2.1. krovinys turi būti vežamas prekiniu traukiniu ypatingos paskirties vagonu;

40.3.2.2. krovinį lydinti ginkluota palyda turi važiuoti arčiausiai krovinio esančiame vagone;

40.3.3. krovinio vežimas vandens transportu:

40.3.3.1. krovinys turi būti vežamas tik tam skirtu krovininiu laivu;

40.3.3.2. krovinys turi būti vežamas apsaugotoje kameroje ar konteineryje, kuris yra užrakintas ir antspauduotas;

40.3.4. krovinio vežimas oro transportu:

40.3.4.1. krovinys turi būti vežamas tam skirtu krovininiu lėktuvu, kuriame branduolinė medžiaga privalo būti vieninteliu kroviniu.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

41. Licenciatas, kiti branduolinėmis medžiagomis disponuojantys asmenys bei reagavimo pajėgų vadovybė yra atsakingi už fizinės saugos reikalavimų laikymąsi ir pagal savo įgaliojimus užtikrina branduolinės energetikos objektų ir branduolinių medžiagų fizinę saugą.

42. Draudžiama eksploatuoti branduolinės energetikos objektą arba atlikti kokią nors veiklą, susijusią su branduolinėmis medžiagomis, jeigu nėra užtikrinta jų fizinė sauga.

43. Už šių Reikalavimų pažeidimus teisės aktų nustatyta tvarka gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės.

44. Už šių Reikalavimų nevykdymą licenciato darbuotojai, kiti branduolinėmis medžiagomis disponuojantys asmenys bei reagavimo pajėgų darbuotojai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

_________________

Branduolinės energetikos objektų ir

branduolinių medžiagų fizinės saugos

bendrųjų reikalavimų priedas

BRANDUOLINIŲ MEDŽIAGŲ KATEGORIJOS

Medžiaga	Pavidalas	Kategorija
		I	II	III ^c)
1. Plutonis ^a)	Neapšvitintas ^b)	2 kg ar daugiau	Mažiau kaip 2 kg, bet daugiau kaip 500 g	500 g ar mažiau, bet daugiau kaip 15 g
2. Uranas-235	Neapšvitintas ^b)
	• Uranas, prisodrintas izotopo ^235U 20 proc. ar daugiau	5 kg ar daugiau	Mažiau kaip 5 kg, bet daugiau kaip 1 kg	1 kg ar mažiau, bet daugiau kaip 15 g
	• Uranas, prisodrintas izotopo ^235U nuo 10 proc. iki 20 proc.		10 kg ar daugiau	Mažiau kaip 10 kg, bet daugiau kaip 1 kg
	• Uranas, prisodrintas izotopo ^235U daugiau nei gamtinis uranas, bet mažiau nei 10 proc.			10 kg ar daugiau
3. Uranas-233	Neapšvitintas ^b)	2 kg ar daugiau	Mažiau kaip 2 kg, bet daugiau kaip 500 g	500 g ar mažiau, bet daugiau kaip 15 g
4. Apšvitintas branduolinis kuras			Išsodrintas ar gamtinis uranas, toris ar nedaug prisodrintas branduolinis kuras (mažiau kaip 10 proc. daliųjų izotopų)^d) ^e)

^a) Plutonis, išskyrus plutonį, kuriame plutonio-238 izotopo koncentracija didesnė kaip 80 procentų.

^b) Reaktoriuje neapšvitinta medžiaga arba reaktoriuje apšvitinta medžiaga, vieno metro atstumu neekranavus skleidžianti 1 Gy/h ar mažesnės galios jonizuojančiąją spinduliuotę.

^c) Kiekiai, nepatenkantys į II kategoriją, ir gamtinis uranas turėtų būti saugomi vadovaujantis riziką ribojančio valdymo principais (šių Reikalavimų 30 ir 37 punktai).

^d) Šis saugos lygis yra rekomenduojamas. Įvertinus konkrečias aplinkybes ir suderinus su VATESI, galima skirti kitą branduolinių medžiagų kategoriją.

^e) Kito branduolinio kuro, kuris iki apšvitinimo, priklausomai nuo daliųjų izotopų kiekio, priskiriamas I arba II kategorijai, kategoriją, suderinus su VATESI, galima sumažinti viena pakopa, jeigu neekranavus, jo skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galia vieno metro atstumu yra didesnė negu 1 Gy/h (100 rad/h).

_________________