LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2008 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO Nr. 3D-659 „DĖL NUOSTOLIŲ, PATIRTŲ NETEKUS ŽVEJYBOS GALIMYBIŲ (TAIP PAT IR TERMINUOTAI) DĖL KITŲ ASMENŲ VEIKOS, APSKAIČIAVIMO IR ĮKAINIŲ NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2011 m. balandžio 27 d. Nr. 3D-374

Vilnius

 

 

Pakeičiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 3D-659„Dėl Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių (taip pat ir terminuotai) dėl kitų asmenų veikos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 145-5835) ir išdėstau jį nauja redakcija:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO

MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL NUOSTOLIŲ, PATIRTŲ NETEKUS ŽVEJYBOS GALIMYBIŲ DĖL KITŲ ASMENŲ VEIKOS, APSKAIČIAVIMO IR ĮKAINIŲ NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos Respublikos pajūrio krantotvarkos“ (Žin., 2005, Nr. 12-372; 2010, Nr. 44-2128) 4 punktu,

tvirtinu Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių dėl kitų asmenų veikos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisykles (pridedama).“

 

 

 

Žemės ūkio ministras                                                           Kazys Starkevičius

 

SUDERINTA                                                           SUDERINTA

Lietuvos Respublikos                                                Lietuvos Respublikos

aplinkos ministerijos                                                  susisiekimo ministerijos

2011-04-05 raštu Nr. (11-2)-D8-3175                      2011-04-20 raštu Nr. 2-2050(61)

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2008 m. gruodžio 3 d.

įsakymu Nr. 3D-659

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2011 m. balandžio 27 d.

įsakymo Nr. 3D-374 redakcija)

 

NUOSTOLIŲ, PATIRTŲ NETEKUS ŽVEJYBOS GALIMYBIŲ DĖL KITŲ ASMENŲ VEIKOS, APSKAIČIAVIMO IR ĮKAINIŲ NUSTATYMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių, dėl kitų asmenų veikos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) numato nuostolių, kuriuos patyrė fiziniai ar juridiniai asmenys, vykdantys verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje ir netekę galimybių, taip pat ir terminuotai, ją vykdyti (toliau – žuvų išteklių naudotojai), apskaičiavimo tvarką ir įkainius.

2. Asmenys, dėl kurių veikos žuvų išteklių naudotojai patyrė nuostolių, privalo juos visiškai atlyginti.

3. Statomieji tinklaičiai yra svarbiausi žvejybos įrankiai, kadangi jais sugaunama daugiau nei 90 proc. laimikio.

4. Skaičiuojant nuostolius, naudojama pajamų apimtis už vieną žvejybos pastangą, t. y. per vieną žvejybos dieną 30 metrų ilgio statomu tinklaičiu.

5. Baltijos jūros priekrantė, atsižvelgiant į hidrologines ir hidrobiologines sąlygas, žuvų migraciją, žvejybos pajėgumo pasiskirstymą, aplinkosaugos aspektus, skirstoma į keturis rajonus:

 

Eil. Nr.

Geografinės ribos

Baltijos jūros priekrantės žvejybos barų ribos pagal pasaulinę geografinę sistemą WGS 84, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-551 (Žin., 2007, Nr. 133-5415; 2009, Nr. 74-3039)

Baltijos jūros priekrantės žvejybos barų plotas km2

Pastabos

1.

Nuo sienos su Rusijos Federacija iki Klaipėdos uosto pietinio molo (pirmasis rajonas)

1–15 žvejybos barų

130 km2

Kuršių Nerijos nacionalinis parkas

2.

Nuo Klaipėdos uosto šiaurinio molo iki Pajūrio regioninio parko pietinės ribos (antrasis rajonas)

16–19 žvejybos barų

34 km2

Žymus Kuršių marių ir Klaipėdos uosto poveikis

3.

Nuo Pajūrio regioninio parko pietinės ribos iki Palangos tilto (trečiasis rajonas)

20–23 žvejybos barai

87 km2

Pajūrio regioninis parkas

4.

Nuo Palangos tilto iki sienos su Latvijos Respublika (ketvirtasis rajonas)

24–29 žvejybos barai

133 km2

Žymi poilsio ir kitos žmogaus ūkinės veiklos įtaka

 

II. NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMO TVARKA IR ĮKAINIAI

 

6. Nuostolių apskaičiavimo principai parengti atsižvelgiant į Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Biologijos katedros atliktą tyrimą („Žvejybos verslo patirtų nuostolių dėl pakrančių papildymo smėliu kompensavimo metodikos atnaujinimas ir patikslinimas“, 2010 m.).

7. Pajamos per vieną žvejybos dieną vienu 30 metrų ilgio statomuoju tinklaičiu nustatytos atsižvelgiant į faktinius 2004–2009 m. žvejybos duomenis atskiruose rajonuose ir įvertinus:

7.1. žvejybos statomaisiais tinklaičiais intensyvumą kiekviename žvejybos rajone atskirais metų mėnesiais;

7.2. žuvų sugavimus pagal atskiras rūšis kiekviename žvejybos rajone atskirais metų mėnesiais;

7.3. atskirų žuvų rūšių vidutinę pardavimo kainą iškrovimo vietose.

8. Kompensavimo suma (litais) žvejojant vienu 30 metrų ilgio statomuoju tinklaičiu per vieną dieną (LV30):

 

Mėnuo

I rajonas

II rajonas

III rajonas

IV rajonas

 

(LV30)

(LV30)

(LV30)

(LV30)

Sausis

16,34

10,02

11,49

10,47

Vasaris

15,51

6,70

9,13

14,52

Kovas

6,36

4,84

3,76

3,94

Balandis

5,31

6,29

4,18

7,28

Gegužė

4,59

6,72

5,25

7,64

Birželis

6,22

5,22

5,69

6,56

Liepa

3,09

2,40

1,07

5,32

Rugpjūtis

3,93

2,51

2,80

3,47

Rugsėjis

5,13

3,87

3,44

3,49

Spalis

5,94

6,22

5,91

7,40

Lapkritis

8,91

8,62

10,22

10,76

Gruodis

7,78

5,15

10,40

7,08

 

9. Kompensacijos suma litais skaičiuojama taip:

 

K= 133,3 x d x LV30,

 

kur:

K – kompensacijos suma litais;

133,3 – koeficientas, nurodantis vidutinį žvejybos įmonės naudojamų tinklaičių (perskaičiavus į 30 metrų ilgio) kiekį;

d – dienų, kuriomis buvo sustabdyta žvejyba dėl kitų asmenų veikos, skaičius, bet ne didesnis už 3 paskutinių metų tą mėnesį įmonės žvejybos dienų vidurkį;

Jei įmonei, kelerius metus iš eilės, tuo laikotarpiu buvo sustabdyta žvejyba dėl kitų asmenų veikos – skaičiuojama paskutinių 3 metų iki žvejybos sustabdymo įmonės žvejybos dienų vidurkis. Jei įmonė yra susikūrusi prieš vienerius arba dvejus metus, tai d reikšmė atitinkamai skaičiuojama už vienerius arba dvejus metus. Jei įmonė įsikūrusi mažiau nei prieš vienerius metus, kompensacija apskaičiuojama pagal tame žvejybos bare žvejojusių įmonių 3 paskutinių metų žvejybos dienų vidurkį.

LV30 – vidutinės pajamos iš vieno 30 metrų ilgio statomojo tinklaičio per vieną žvejybos dieną litais atitinkamame rajone ir atitinkamą mėnesį.

Pavyzdys. Kompensacijos suma, jeigu žvejojama pirmajame žvejybos rajone ir žvejyba stabdoma liepos mėnesį 20 dienų, apskaičiuojama taip:

Žvejyba stabdoma dviem įmonėms: įmonei A ir įmonei B. Įmonė A vidutiniškai per paskutinius 3 metus liepos mėnesį žvejojo 15 dienų, įmonė B – 7 dienas. Kompensacijų dydžiai (KA, KB atitinkamai įmonei A ir įmonei B) įmonėms apskaičiuojami taip:

 

KA = (133,3 x 15 x 3, 09 Lt = 6178 Lt;

KB = (133,3 x 7 x 3, 09 Lt = 2883 Lt.

 

Informacija apie įmonių paskutinių 3 metų žvejybos dienas disponuoja Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Duomenys kompensacijai apskaičiuoti naudojami iš įmonių teikiamų mėnesinių ataskaitų. Jeigu kyla neaiškumų dėl duomenų, pateiktų mėnesinėse ataskaitose, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos darbuotojas gali paprašyti pateikti žvejybos žurnalą duomenims patikrinti.

10. Jeigu žuvų išteklių naudotojai ir asmenys, dėl kurių veikos nutraukta galimybė žvejoti, nesusitaria dėl kompensacijos sumos, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

_________________