LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL MIESTŲ NEKANALIZUOTŲ GYVENAMŲJŲ KVARTALŲ NUOTĖKŲ TVARKYMO REKOMENDACIJŲ R 19-00, PATVIRTINTŲ APLINKOS MINISTRO 2000 06 01 ĮSAKYMU NR. 222
2000 m. lapkričio 6 d. Nr. 483
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1997, Nr. 65-1540) 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2000, Nr. 61-1816) 34 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 09 22 nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353) patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų 6.4 punktu:
1. Iš dalies keičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 06 01 įsakymu Nr. 222 (Žin., 2000, Nr. 46-1331) patvirtintų Miestų nekanalizuotų gyvenamųjų kvartalų nuotėkų tvarkymo rekomendacijų R 19-00 (Informaciniai pranešimai, 2000, Nr. 24) III skyrių bei 3, 8, 19, 19.1, 21, 22 ir 28.3 punktus:
1.1. III skyriaus pavadinimą išdėstau taip:
1.2. keičiu 3 punktą ir išdėstau jį taip:
1.3. keičiu 8 punktą ir išdėstau jį taip:
„8. Daugumoje teritorijos bendrųjų ir detaliųjų planų tokie alternatyvūs laikinieji sprendiniai nenumatyti. Siekiant, kad laikinieji vandentvarkos sprendiniai neprieštarautų bendrojo ir detaliojo planų sprendiniams, rekomenduotina rengti specialiuosius planus, papildančius planuojamos teritorijos bendrąjį planą ir nekeičiančius jo sprendinių. Specialiuosiuose planuose turėtų būti numatyti laikinieji vandentvarkos sprendiniai, įvertinus gretimų valdų savininkų interesus. Specialųjį planą patvirtinus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, jis tampa bendrojo ar detaliojo plano dalimi. Jo pagrindu savivaldybės vykdomoji institucija (pagal [2.8] nustatytą tvarką) išduoda statytojui specialiąsias statybos projekto sąlygas. Neparengus specialiųjų planų, laikinieji vandentvarkos sprendiniai turėtų būti numatomi specialiosiose statybos projekto sąlygose.“;
1.4. keičiu 19 punktą ir išdėstau jį taip:
„19. Gyvenamųjų ar sodų bendrijų namų, pertvarkytų į gyvenamuosius, buities nuotėkos gali būti kanalizuojamos ir valomos įvairių tipų lokalinėse nuotėkų valyklose arba kaupiamos ir išvežamos į miestų ar didesnių gyvenviečių nuotėkų valyklas.
Lokalinės nuotėkų valyklos parenkamos ir projektuojamos vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais.
Rekomenduotinos nuotėkų tvarkymo priemonės ir būdai:“;
1.5. keičiu 19.1 punktą ir išdėstau jį taip:
„19.1. Kaupimo rezervuarai. Jie rekomenduojami vieno individualaus gyvenamojo namo buities nuotėkoms sukaupti arba dviejų individualių gyvenamųjų namų (sublokuotų ir atskirų) reikmėms. Kaupimo rezervuarai įrengiami iš surenkamųjų gelžbetoninių elementų, monolitinio gelžbetonio ar iš plastmasės (dažniausiai – stiklaplasčio). Pagrindiniai reikalavimai: patikima rezervuarų hidroizoliacija, natūralus vėdinimas ir patogus privažiavimas išsiurbti bei išvežti rezervuaro turinį. Kaupimo rezervuarai sklypo teritorijoje įrengiami vadovaujantis išduotomis specialiosiomis sąlygomis ir pagal nustatytąja tvarka parengtą, suderintą bei patvirtintą projektą [2.10], [2.11], [2.12], kuriame nustatyti atstumai tarp sklypo statinių;“;
1.6. keičiu 21 punktą ir išdėstau jį taip:
1.7. keičiu 22 punktą ir išdėstau jį taip:
2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „projektavimas“, „vanduo“.