LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PASIŪLYMO PATOBULINTI LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ SANTAUPŲ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTĄ NR. IXP-1090
2004 m. rugsėjo 15 d. Nr. 1160
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 2224 1 punktą, 2004 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 2235 ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. 676 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. IXP-1090, Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. IXP-1388 ir Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. IXP-1401“ (Žin., 2002, Nr. 51-1944), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo nario Gedimino Vagnoriaus pasiūlymui tobulinti Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-1090 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Nuostatos, kuriomis siūloma tobulinti Įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 58-1330) 6 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti indėlininkai atkurtomis santaupomis pradeda laisvai disponuoti ne vėliau kaip 2005 m. sausio 1 d., yra įgyvendintos: šiuo metu visa atkurtų santaupų suma jau disponuoja nurodytojo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos pirmosios indėlininkų grupės asmenys ir antrajai indėlininkų grupei priskirtini asmenys, paveldėję mirusio iki 1998 m. sausio 1 d. indėlininko santaupas; kiti antrosios indėlininkų grupės asmenys (sulaukę 70 ir daugiau metų, daugiavaikės šeimos, auginančios 4 ir daugiau vaikų, taip pat II grupės invalidai) disponuoja ne daugiau kaip 2100 litų atkurtų santaupų.
2. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 107-3099) buvo papildytas Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas ir nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatytai trečiajai indėlininkų grupei priskirtini ne tik pensininkai, sulaukę 60 ir daugiau metų, bet ir šeimos, auginančios 3 vaikus. Todėl teikiamo pasiūlymo, kad atkurtomis santaupomis pirma pradeda laisvai disponuoti pensininkai, sulaukę 60 ir daugiau metų, įgyvendinimas sukeltų šeimų, auginančių 3 vaikus, nepasitenkinimą, nes jos yra priskirtos tai pačiai indėlininkų eilei.
3. Pagal 2004 m. rugpjūčio 1 d. būklę pirmajai, antrajai ir trečiajai indėlininkų grupėms liko negrąžinta daugiau kaip 451 mln. litų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši suma parodo faktą tik esant konkrečiai datai, tačiau ji nuolat keičiasi, nes iš ketvirtosios indėlininkų grupės į pirmąsias grupes perkeliami indėlininkai pasikeitus statusui (dėl amžiaus pasikeitimo, I ir II invalidumo grupės gavimo ir panašiai). Dėl persigrupavimo pirmosioms grupėms reikia vis daugiau lėšų: per metus I grupės invalidų ir jų slaugytojų bei II grupės invalidų pagausėja apie 11 tūkstančių, o lėšų poreikis padidėja apie 35 mln. litų. Kadangi šiuo metu dar neatkuriamos santaupos trečiajai indėlininkų grupei, daugelis 60 ir daugiau metų sulaukusių indėlininkų nėra pateikę pensininko pažymėjimų. Todėl jie kol kas priskiriami ketvirtajai indėlininkų grupei. Pradėjus indėlius grąžinti trečiajai indėlininkų grupei, tikėtina, kad minėtieji asmenys pateiks pensininko pažymėjimus ir bus perkelti į trečiąją grupę. Taigi iki 2004 metų pabaigos lėšų poreikis gali padidėti 278 mln. litų. Lėšų poreikis didėja ir dėl kitų priežasčių (gausėja daugiavaikių šeimų, politinių kalinių, tremtinių ir t. t.). Sprendimas iki 2005 m. sausio 1 d. grąžinti atkurtas santaupas ir trečiosios grupės indėlininkams 2004 metais pareikalautų apie 800 mln. litų, t. y. 1,3 procento bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pradėjus vykdyti santaupų atkūrimo programą vien tik programai tęsti (nepriimant naujų sprendimų) 2005 metais reikėtų apie 170 mln. litų.
Sprendimai dėl papildomų įsipareigojimų didina valdžios sektoriaus fiskalinį deficitą. Pasirašydama stojimo į Europos Sąjungą sutartį, Lietuva įsipareigojo neviršyti nustatytos fiskalinio deficito ribos (2004 metais – 3 procentų BVP) ir siekti cikliškai subalansuoto biudžeto. Šios Įstatymo projekto nuostatos įgyvendinimas valdžios sektoriaus fiskalinį deficitą 2004 metais padidintų 1,3 procento BVP ir siektų 3,9 procento BVP. Viršijus fiskalinio deficito ribą (3 procentų BVP), būtų nepaisoma Stabilumo ir augimo pakto kriterijų, Lietuvai būtų inicijuota pernelyg didelio deficito procedūra ir pateiktos griežtos rekomendacijos, kaip mažinti deficitą, todėl reikėtų taikyti dar griežtesnę fiskalinę politiką ir vykdyti rekomendacijas, kaip mažinti šalies išlaidas, – vėlesniais metais grąžinti atkurtas santaupas apskritai nebūtų galimybės. Nustatytuoju laiku neįvykdžius rekomendacijų, Lietuvai būtų taikomos finansinės sankcijos, kurios siektų nuo 100 iki 300 mln. litų, t. y. 0,2-0,5 procento BVP. Jeigu Lietuvai būtų inicijuota pernelyg didelio deficito procedūra, galėtų būti sustabdyta Europos Sąjungos teikiama finansinė parama, kurią šalis gauna per Sanglaudos fondus (ši parama sudaro 2120 mln. litų, arba 3,2 procento BVP).
Geri Lietuvos ekonomikos ir finansų rodikliai užtikrino tvirtą reitingų agentūrų ir užsienio investuotojų pasitikėjimą vykdoma fiskaline politika. Lietuva ypač suinteresuota gerais reitingais: tai mažina skolinimosi sąnaudas, sudaro palankias sąlygas investuoti, nes mažėja ilgalaikių palūkanų norma. Reitingų agentūros teikia Lietuvai gerą reitingą tiek dėl stabilios ekonominės situacijos, tiek dėl galimybės artimoje ateityje įsivesti eurą. Lietuva nuo 2004 m. birželio 27 d. prisijungė prie valiutų kurso mechanizmo II, kad vidutiniu laikotarpiu gautų rekomendaciją įstoti į euro zoną. Nesėkmingas dalyvavimas taikant valiutų kurso mechanizmą II (nesilaikymas Mastrichto nustatytų kriterijų: fiskalinio deficito, infliacijos, palūkanų normos) gerokai sumažintų užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuva ir atitolintų euro įvedimą.