LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROJE STATUTO PATVIRTINIMO
1995 m. sausio 31 d. Nr. I-780
Vilnius
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
______________
PATVIRTINTAS
Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 31 d.
įstatymu Nr. I-780
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statutas (toliau – Statutas) nustato prokuratūros pareigūnų (toliau – pareigūnai) priėmimo į tarnybą, stažavimo, priesaikos priėmimo, perkėlimo į kitas pareigas, atleidimo iš tarnybos, atestavimo, laipsnių suteikimo, skatinimo, drausminės atsakomybės, nušalinimo nuo pareigų, darbo apmokėjimo, socialinių garantijų teikimo, asmens apsaugos priemonių išdavimo, saugojimo, nešiojimo ir panaudojimo bei aprangos su skiriamaisiais ženklais išdavimo ir dėvėjimo tvarką.
PRIĖMIMAS Į TARNYBĄ
2. Į tarnybą prokuratūroje savanoriškumo ir atrankos pagrindu priimami Lietuvos Respublikos piliečiai, mokantys valstybinę kalbą, paprastai turintys aukštąjį išsilavinimą, šiai profesijai būtinus fizinius duomenis, intelektines ir moralines savybes.
3. Asmenys, pareiškę norą tarnauti prokuratūroje, privalo pasitikrinti sveikatos būklę bei pateikti išvadą dėl tinkamumo tarnybai.
Sveikatos tikrinimo tvarką bei medicininius reikalavimus priimamiesiems nustato generalinis prokuroras ir Sveikatos apsaugos ministerija.
4. Su priimamais į tarnybą asmenimis gali būti sudaryta neterminuota arba ne ilgiau kaip 5 metams terminuota tarnybos sutartis.
Priimant į tarnybą, gali būti nustatytas išbandymo laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai.
5. Į prokuratūros pareigūnų tarnybos laiką įskaitomas tarnybos ar darbo pareigūnais prokuratūros, vidaus reikalų, krašto apsaugos bei valstybės saugumo sistemose laikas.
Be to, tarnybos laikui prilyginami laikotarpiai, numatyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnyje.
6. Asmuo į tarnybą prokuratūroje nepriimamas, jeigu:
3) kartu gyvena su artimiausiais giminaičiais (tėvas, motina, broliai, seserys) arba sutuoktiniu, kurie buvo teisti už sunkų tyčinį nusikaltimą;
7. Asmuo skiriamas į pareigas, jeigu atitinka pareigūnui keliamus reikalavimus ir jam negalima pritaikyti kurio nors iš šio statuto 6 bei 12 straipsniuose nurodytų apribojimų.
Priėmimas į tarnybą prokuratūroje įforminamas generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu.
9. Pasiūlymą priimti į tarnybą prokuratūroje generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui teikia padalinio, į kurį priimamas asmuo, bei personalo skyriaus vadovas.
10. Paskirtas į pareigas asmuo tampa pareigūnu ir jam išduodamas tarnybinis pažymėjimas. Priimtąjį atestavus ir suteikus laipsnį, išduodama nustatyto pavyzdžio uniforma. Taip pat gali būti išduotas šaunamasis ginklas ar kita asmens apsaugos priemonė.
11. Pareigūnai, pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei, nutraukia dalyvavimą politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje.
STAŽAVIMO TVARKA
13. Asmenys, neturintys tarnybai prokuratūroje reikiamo teisinio darbo patyrimo, vienerius metus stažuoja dirbdami prokuratūros pareigūnais.
14. Prokuratūros stažuotojai turi prokuratūros pareigūnų procesinius įgaliojimus, procesiniuose dokumentuose pasirašo – „einantis prokuroro (tardytojo, prokuroro padėjėjo, tardytojo padėjėjo) pareigas“.
15. Stažuotės vadovą skiria generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu prokuratūros ar padalinio, į kurį stažuotojas priimamas dirbti, vyriausiasis prokuroras.
17. Pagal patvirtintą programą stažuotojas stažuoja visose prokuratūros veiklos srityse.
Už šios programos įvykdymą tiesiogiai yra atsakingas stažuotės vadovas ir atitinkamos prokuratūros vyriausiasis prokuroras.
18. Pasibaigus stažavimui, stažuotojas parašo ataskaitą, kurią įvertina ir patvirtina stažuotės vadovas.
19. Visiškai įvykdžius stažuotės programą ir pasibaigus stažavimo terminui, stažuotojas atestuojamas ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu skiriamas į prokuroro ar tardytojo pareigas.
PRIESAIKOS TVARKA
21. Generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojams pavaldūs pareigūnai prisiekia ne vėliau kaip per mėnesį nuo paskyrimo į atitinkamas pareigas.
24. Prisiekiama individualiai. Prisiekiantysis, atsistojęs prieš prokuratūros pareigūnus, garsiai perskaito priesaikos tekstą ir jį pasirašo.
25. Kai prisiekia daugiau pareigūnų, vienas iš jų garsiai skaito priesaikos tekstą, o kiti jį pakartoja. Kiekvienas prisiekiantysis atskirai pasako tik savo vardą ir pavardę.
26. Pareigūnai, neprisiekę nurodytu laiku ne dėl savo kaltės, prisiekia kitu prokuratūros vadovo paskirtu laiku.
PERKĖLIMAS Į KITAS PAREIGAS BEI PROKURORO FUNKCIJŲ VYKDYMAS KITOJE TERITORIJOJE
28. Pareigūnas jo paties sutikimu gali būti perkeltas:
2) į lygiareikšmes pareigas – atsižvelgiant į bendrus tarnybos interesus, pareigūno dalykines ir asmenines savybes, sveikatos būklę (pagal medicinos išvadą), amžių ir pasirengimą kitai tarnybai;
30. Į žemesnes pareigas dėl etatų mažinimo arba dėl sveikatos būklės perkeliama tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės skirti pareigūną į lygiareikšmes pareigas ir jeigu jis pats sutinka.
31. Pareigūnai, kuriuos prokuratūra pasiunčia kelti kvalifikaciją, paliekami generalinės prokuratūros personalo skyriaus įskaitoje visam studijų laikotarpiui ir jiems mokamas visas darbo užmokestis pagal pareigas, iš kurių jie buvo pasiųsti mokytis.
Pareigūnų stažuotės užsienyje tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir generalinis prokuroras.
ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS
33. Pareigūnai iš tarnybos prokuratūroje atleidžiami:
4) mažinant darbuotojų skaičių dėl darbo organizavimo pakeitimų bei struktūrinių padalinių likvidavimo;
5) jei nenutraukia dalyvavimo politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje ar kitaip pažeidžia politinio neutralumo principą;
6) jei paaiškėja, jog pareigūnas negali tinkamai atlikti jam pavestų pareigų dėl sveikatos būklės (pagal medicinos išvadą);
18) jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutiniuosius 12 mėnesių;
20) jei nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė tarnybinę drausmę, o prieš tai šiam pareigūnui nors vieną kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;
21) jei paaiškėjo šio statuto 6 ir 12 straipsniuose nurodytos aplinkybės, kurios pareigūno priėmimo į tarnybą metu nebuvo žinomos arba atsirado vėliau;
34. Atleisti iš tarnybos prokuratūroje kitais pagrindais, nenurodytais šiame statute, draudžiama.
Atleidimo iš tarnybos pagrindas įrašomas į atleistojo socialinio draudimo pažymėjimą.
35. Generalinis prokuroras savo iniciatyva, jei nėra pareigūno kaltės, gali nutraukti tarnybos sutartį įstatymų nustatyta tvarka tik prieš du mėnesius įspėjęs pareigūną raštu. Pareigūnui, kuriam iki teisės gauti pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, invalidui, moteriai, turinčiai vaikų iki 14 metų, ir vyrui, vienam auginančiam vaikus iki tokio pat amžiaus, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.
Įspėjimas netenka galios, jei po termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.
Jeigu pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš tarnybos data perkeliama iki laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, ir už tą laiką jam išmokamas vidutinis darbo užmokestis.
Atleisti pareigūną iš tarnybos, kai nėra jo kaltės, taip pat šio statuto 33 straipsnio 6 ir 24 punktų pagrindais leidžiama, jei negalima pareigūno perkelti jo sutikimu į kitas pareigas.
36. Kai pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos jam atsisakius persikelti tarnauti į kitą vietovę ar dirbti pakeitus darbo sąlygas; jo paties prašymu, kai negali toliau dirbti dėl ligos, invalidumo ar kitų svarbių priežasčių; pagal atestavimo rezultatus; įstatymų nustatytais atvejais grįžus į tarnybą pirmiau dirbusiam pareigūnui; taip pat sukakusiam 65 metus atleistajam išmokama jo vidutinio mėnesinio tarnybos užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Kai atleidžiama iš tarnybos mažinant pareigūnų skaičių dėl darbo organizavimo pakeitimo, struktūrinių padalinių likvidavimo, išmokama dviejų vidutinių mėnesinių tarnybos užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyto dydžio išeitinė pašalpa didinama: pareigūnui, turinčiam darbo stažą prokuratūroje didesnį kaip 5 metų – pusantro karto, didesnį kaip 10 metų – du kartus ir didesnį kaip 20 metų – tris kartus.
37. Mirę, žuvę, dingę be žinios pareigūnai išbraukiami iš prokuratūros personalo sąrašų generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu.
39. Teismui grąžinus neteisėtai atleistą, perkeltą ar nušalintą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką arba išmokamas atlyginimo skirtumas už laiką, kurį pareigūnas tarnavo mažiau apmokamose pareigose.
40. Jei neteisėtai atleistas pareigūnas pareiškia, kad grąžinus į ankstesnes pareigas jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos tarnauti, teismas, konstatuodamas neteisėtą atleidimą, gali pareigūno prašymu negrąžinti jo į pareigas, o priteisti jam kompensaciją iki dvylikos jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Šiuo atveju pareigūnas laikomas atleistu iš pareigų pagal pareigūno pareiškimą.
ATESTAVIMAS
41. Kvalifikacijai patikrinti ir profesinei atrankai pareigūnai atestuojami kas 5 metai.
Generalinio prokuroro nustatytais atvejais pareigūnai gali būti atestuojami ir nepasibaigus 5 metų terminui.
Atitinkamam laipsniui suteikti pareigūnai paprastai atestuojami suėjus Statuto 48 straipsnyje nustatytam terminui.
Naujai priimti pareigūnai atestuojami po pusės metų tarnybos tam tikrose pareigose arba pasibaigus stažavimo terminui.
42. Pareigūnams atestuoti sudaroma atestacinė komisija, kurios veiklos principus nustato, sudėtį ir sprendimus tvirtina generalinis prokuroras.
Atestacinės komisijos sprendimą pareigūnai gali apskųsti generaliniam prokurorui.
43. Pareigūnų darbo rezultatus, dalykines, profesines ir kitas asmenines savybes įvertina tiesioginiai jų vadovai. Jie ir atsako už atestacijos objektyvumą.
LAIPSNIAI
45. Einamoms pareigoms, darbo stažui ir kvalifikacijai žymėti nustatomi šie pareigūnų laipsniai:
vyriausiasis valstybinis justicijos patarėjas,
valstybinis justicijos patarėjas,
vyresnysis justicijos patarėjas,
justicijos patarėjas,
vyresnysis teisininkas,
pirmojo rango teisininkas,
antrojo rango teisininkas,
trečiojo rango teisininkas.
46. Atsižvelgiant į užimamas pareigas, nustatomi šie aukščiausi laipsniai:
| pareigos |
aukščiausias laipsnis |
|
|
|
| 1) generalinis prokuroras justicijos patarėjas |
vyriausiasis valstybinis |
|
|
|
| 2) generalinio prokuroro pavaduotojai, pareigūnai kolegijos nariai |
valstybinis justicijos |
| patarėjas |
|
|
|
|
| 3) generalinės prokuratūros departamentų vyriausieji prokurorai, jų pavaduotojai, savarankiškų skyrių vyriausieji prokurorai, vyriausieji tardytojai, apygardų vyriausieji prokurorai |
vyresnysis justicijos patarėjas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4) generalinės prokuratūros savarankiškų grupių, departamentų skyrių (grupių) vyriausieji prokurorai, jų pavaduotojai, prokurorai ir tardytojai, kitų skyrių (grupių) vyriausiųjų prokurorų pavaduotojai, prokurorai ir tardytojai, prokuratūrų prie apygardos teismų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojai, skyrių (grupių) vyriausieji prokurorai ir vyriausieji tardytojai |
justicijos patarėjas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5)prokuratūrų prie apygardų teismų, skyrių (grupių) vyriausiųjų prokurorų pavaduotojai, skyrių (grupių) prokurorai ir tardytojai, prokuratūrų prie apylinkių teismų vyriausieji prokurorai bei jų pavaduotojai, skyrių (grupių) vyriausieji prokurorai, jų pavaduotojai ir vyriausieji tardytojai |
vyresnysis teisininkas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 6)kitų prokuratūrų prie apylinkių teismų prokurorai ir tardytojai |
pirmojo rango teisininkas |
|
|
47. Pirmasis – trečiojo rango teisininko – laipsnis suteikiamas prokurorui ar tardytojui, ištarnavusiam prokuratūroje šiose pareigose ne mažiau kaip 6 mėnesius, o pareigūnui, priimtam stažuotoju, – kai baigia stažuotę ir yra paskirtas į prokuroro ar tardytojo pareigas.
48. Pareigūnams aukštesni laipsniai suteikiami eilės tvarka, kai jie yra ištarnavę:
| trečiojo rango teisininko |
– |
ne mažiau kaip 2 metus; |
| antrojo rango teisininko |
– |
ne mažiau kaip 2 metus; |
| pirmojo rango teisininko |
– |
ne mažiau kaip 3 metus; |
| vyresniojo teisininko |
– |
ne mažiau kaip 4 metus; |
| justicijos patarėjo |
– |
ne mažiau kaip 4 metus. |
Vyresniojo justicijos patarėjo laipsniui suteikti terminas nenustatomas.
Vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo ir valstybinio justicijos patarėjo laipsniai suteikiami paskyrus į atitinkamas pareigas.
49. Pareigūnui suteikti aukštesnį laipsnį būtinos šios sąlygos:
išdirbti nustatytą laiką pagal žemesnį laipsnį;
teigiama atestacija.
Ištarnavimo laikas aukštesniam laipsniui suteikti skaičiuojamas nuo įsakymo dėl ankstesnio laipsnio suteikimo dienos.
Pareigūnams, turintiems galiojančių drausminių nuobaudų, laipsniai nesuteikiami.
Pasiūlymą suteikti pareigūnui aukštesnį pagal eilę laipsnį teikia tiesioginis jo vadovas arba aukštesnis prokuroras.
50. Už didelius nuopelnus tarnyboje aukštesni laipsniai gali būti suteikiami anksčiau nei nustatyta, ištarnavus ankstesnio laipsnio pareigūnu ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko, o suteikiant viena pakopa aukštesnį (negu priklausytų pagal užimamas pareigas) laipsnį – ištarnavus pagal ankstesnį laipsnį ne mažiau kaip pusantro termino.
Skiriant į aukštesnes pareigas ar kolegijos nariu, laipsnis gali būti suteiktas anksčiau negu nustatyta šio statuto 48 straipsnyje.
Anksčiau laiko laipsnis gali būti suteikiamas pareigūnui vieną kartą per jo tarnybos laiką.
51. Pareigūnams, prokuratūroje išdirbusiems pusę metų ir turintiems didelę teisinio darbo patirtį kitose teisėsaugos įstaigose bei atestuotiems nustatyta tvarka, gali būti suteiktas aukščiausias pagal pareigas laipsnis.
52. Už tarnybinės drausmės pažeidimus prokuroras ar tardytojas gali būti pažemintas vienu laipsniu.
Turėtas prieš pažeminimą laipsnis gali būti grąžintas ne anksčiau kaip po metų, jeigu darbas įvertinamas teigiamai.
53. Laipsnis gali būti atimamas tik darbuotoją atleidus pagal šio statuto 33 straipsnio 10 ir 13 punktus.
PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ
55. Už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareigūnai gali būti paskatinti:
padėka,
pinigine premija arba vertinga dovana,
suteikiant aukštesnį laipsnį.
Už itin didelius nuopelnus Lietuvos valstybei pareigūnai gali būti pristatyti valstybiniams apdovanojimams.
Pareigūnai, turintys galiojančią drausminę nuobaudą – pastabą, papeikimą ar griežtą papeikimą, – taip pat pareigūnai, po kurių pažeminimo pareigose ar jų laipsnių pažeminimo nepraėję vieneri metai, neskatinami.
56. Pareigūnams už tarnybinės drausmės pažeidimus, taip pat už prokuratūrą žeminantį elgesį gali būti taikomos šios drausminės nuobaudos:
pastaba,
papeikimas,
griežtas papeikimas,
laipsnio pažeminimas,
pareigų pažeminimas,
atleidimas iš tarnybos.
57. Pareigūnai už padarytus nusižengimus, taip pat ir nusikaltimus, neatsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės taikymą, atsako drausmine tvarka.
58. Visi pareigūnai skatinami arba drausminės nuobaudos jiems skiriamos generalinio prokuroro ar jo įgalioto kito pareigūno įsakymu.
59. Prieš skiriant nuobaudą pareikalaujama, kad pareigūnas pasiaiškintų raštu.
Jei per nustatytą terminą be svarbių priežasčių pareigūnas nepateikia pasiaiškinimo arba atsisako pasiaiškinti, drausminę nuobaudą galima skirti be pasiaiškinimo. Atsisakymo pasiaiškinti faktas įforminamas atitinkamu aktu.
60. Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus nusižengimui, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai nusižengimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos ar atostogavo, o jeigu buvo iškelta baudžiamoji byla – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai baudžiamoji byla nutraukta. Drausminė nuobauda negali būti skiriama vėliau kaip po 6 mėnesių nuo nusižengimo padarymo dienos.
Už veiksmus, nesuderinamus su einamomis prokuratūroje pareigomis, pareigūnas gali būti atleistas, nesvarbu kokiu momentu šie veiksmai buvo padaryti.
61. Drausminės nuobaudos – pastaba, papeikimas ir griežtas papeikimas – galioja vienerius metus.
Šios nuobaudos gali būti panaikintos nepasibaigus galiojimo terminui, jei nubaustasis pareigūnas pavyzdingai eina tarnybines pareigas.
NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ
63. Pareigūnas, pasirodęs tarnyboje neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų arba padaręs šiurkštų tyčinį tarnybinį pažeidimą ar nusikaltimą, taip pat paaiškėjus, jog jis netinka konkrečioms pareigoms, generalinio prokuroro ar kito jo įgalioto pareigūno įsakymu gali būti nušalintas nuo pareigų iki atitinkamo sprendimo priėmimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, o nusikaltimo padarymo atveju – ne ilgiau kaip 2 mėnesiams.
64. Pareigūno nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu sustabdomas darbo užmokesčio mokėjimas, išskyrus atvejus, kai pareigūnas nušalinamas nuo pareigų paaiškėjus, jog jis netinka konkrečioms pareigoms.
Pareigūnas, nepagrįstai nušalintas nuo pareigų, grąžinamas į ankstesnes pareigas. Už laiką, kurį jis buvo nušalintas, išmokamas vidutinis darbo užmokestis.
65. Kai pareigūnas nušalinamas nuo pareigų paaiškėjus, jog jis netinka konkrečioms pareigoms, jis įtraukiamas į personalo skyriaus rezervą ir jam mokamas vidutinis darbo užmokestis pagal pareigas, kurias jis ėjo iki nušalinimo.
Per vieną mėnesį nušalintajam pareigūnui pasiūlomos kitos pareigos. Nesant tokios galimybės arba nušalintajam pareigūnui nesutikus eiti pasiūlytų pareigų, praėjus vienam mėnesiui nuo nušalinimo dienos, jis atleidžiamas iš tarnybos prokuratūroje pagal Statuto 33 straipsnio 6 ar 7 punktus.
DARBO APMOKĖJIMO TVARKA IR SĄLYGOS
66. Pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už turimą laipsnį ir ištarnautą laiką. Be to, pareigūnams, pasiekusiems labai gerų rezultatų tarnyboje arba tiriantiems organizuotus nusikaltimus bei palaikantiems kaltinimą bylose dėl šių nusikaltimų, taip pat pareigūnams, įtrauktiems į nuolatines organizuotų nusikaltimų tyrimų tardymo bei operatyvines grupes, mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas papildomas tarnybinio atlyginimo priedas.
Ištarnautas prokuratūroje laikas skaičiuojamas nuo priėmimo į tarnybą dienos.
67. Pareiginė alga skiriama pagal tarnybinių atlyginimų koeficientus, kurių dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
68. Pareigūnams mokami priedai prie pareiginės algos už laipsnį (1 priedėlis) ir priedai už ištarnautą laiką (2 priedėlis).
Tarnybinio atlyginimo priedo dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
70. Pareigūnų aprūpinimo pensijomis tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, taip pat Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas.
71. Pareigūno, kuris žuvo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, šeimai išmokama vienkartinė 120 mėnesių darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Žuvusysis laidojamas valstybės lėšomis.
Pareigūnui, sužeistam dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, išmokama iki 60 mėnesių darbo užmokesčių dydžio kompensacija atsižvelgiant į sužalojimo sunkumo laipsnį:
| tapusiems dėl sužeidimo I grupės invalidais |
– |
60 mėnesių darbo užmokesčių dydžio; |
| tapusiems dėl sužeidimo II grupės invalidais |
– |
48 mėnesių darbo užmokesčių dydžio; |
| tapusiems dėl sužeidimo III grupės invalidais |
– |
36 mėnesių darbo užmokesčių dydžio; |
| sunkaus sužeidimo (suluošinimo) atveju |
– |
24 mėnesių darbo užmokesčių dydžio; |
| lengvo sužeidimo (suluošinimo) atveju |
– |
12 mėnesių darbo užmokesčių dydžio. |
Pareigūno žuvimo arba sužeidimo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, atveju kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu gautą jo darbo užmokestį.
73. Pareigūnams ir jų šeimos nariams atlyginamos perkėlimo tarnauti į kitą vietovę išlaidos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
74. Pareigūnams, iki jiems bus suteiktas tarnybinis butas ar kitos gyvenamosios patalpos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos buto nuomos išlaidos.
76. Materialinė žala, kurią patyrė pareigūnai dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, atlyginama remiantis tarnybinio tyrimo išvada.
ASMENS APSAUGOS PRIEMONIŲ IŠDAVIMO, SAUGOJIMO, NEŠIOJIMO IR PANAUDOJIMO TVARKA
79. Šaunamasis ginklas, šoviniai ar specialiosios priemonės darbuotojams išduodamos tik esant padalinio, kuriame dirba šis darbuotojas, vadovo ar jį pavaduojančio pareigūno, o apygardų ir apylinkių prokuratūrose – taip pat šių prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar juos pavaduojančių pareigūnų rašytinėms rekomendacijoms.
80. Prokuratūros darbuotojai, prieš jiems išduodant šaunamuosius ginklus, šovinius ir specialiąsias priemones, apmokomi jais naudotis.
Apmokymo rezultatai fiksuojami specialiame žurnale.
81. Šaunamojo ginklo, šovinių ir specialiųjų priemonių laikymo ir nešiojimo pagrindas – generalinio prokuroro išduotas leidimas.
82. Šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones draudžiama nešioti neblaiviam pareigūnui, taip pat draudžiama juos palikti namuose ar kitose nepritaikytose saugoti patalpose, perduoti kitiems asmenims, keisti jų konstrukciją.
83. Kai šaunamieji ginklai ir specialiosios priemonės nesinešiojamos, laikomos darbovietėse užantspauduotuose seifuose su patikimais užraktais arba specialiai saugojimui pritaikytose patalpose, kurias saugo ginkluotas darbuotojas arba yra įrengta signalizacija.
84. Prokuratūros darbuotojus atleidžiant iš tarnybos prokuratūroje šaunamieji ginklai, šoviniai ir specialiosios priemonės yra paimami.
85. Prokuratūros darbuotojai turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones po perspėjimo balsu, o šaunamąjį ginklą dar ir po įspėjamojo šūvio į viršų, jei tai padaryti leidžia aplinkybės, šiais atvejais:
3) atremiant užpuolimą, kuriuo norima atimti baudžiamąją bylą, kitus su tarnyba susijusius dokumentus ar daiktinius įrodymus;
5) stengiantis sulaikyti asmenį, užkluptą darant sunkų nusikaltimą, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti;
6) stengiantis sulaikyti asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą, jeigu jis priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu;
86. Šaunamieji ginklai ir specialiosios priemonės naudojamos, kai visi kiti galimi būdai ir priemonės jau panaudotos arba kai dėl laiko stygiaus ar užpuolimo pobūdžio jų panaudoti nebuvo galimybės.
Naudojant šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones, būtina atsižvelgti į užpuolimo pobūdį, užpuoliko asmenį ir konkrečias aplinkybes.
Naudodami šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones, prokuratūros darbuotojai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.
87. Asmeniui, nukentėjusiam nuo šaunamojo ginklo ar specialiųjų priemonių, turi būti suteikta medicinos pagalba.
88. Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, taip pat prieš asmenis, turinčius su savimi mažamečių vaikų, prieš moteris ir nepilnamečius, invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi ginklu.
89. Apie šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimą nedelsiant raštu turi būti pranešta generaliniam prokurorui.
90. Prokuratūros darbuotojai, neteisėtai panaudoję arba praradę šaunamąjį ginklą ar specialiąsias priemones, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
91. Jeigu pareigūnas pažeidžia šaunamojo ginklo ar specialiųjų priemonių laikymo, nešiojimo bei panaudojimo tvarką, šaunamasis ginklas ir specialiosios priemonės iš jo paimamos.
Paimtas šaunamasis ginklas ar specialiosios priemonės prokuratūros darbuotojui gali būti grąžintos po vienerių metų, jeigu pareigūnas nepriekaištingai elgiasi tarnyboje ir buityje bei yra 79 straipsnyje nurodytų pareigūnų rašytinės rekomendacijos.
APRANGOS SU SKIRIAMAISIAIS ŽENKLAIS IŠDAVIMO IR DĖVĖJIMO TVARKA
92. Nustatyto pavyzdžio apranga su skiriamaisiais ženklais išduodama visiems turintiems laipsnius prokuratūros pareigūnams nemokamai (iš valstybės biudžeto tam skiriamų lėšų). Apranga išduodama pagal nustatytas normas kiekvienais metais ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo tos dienos, kai Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino valstybės biudžetą.
94. Jeigu nėra galimybės išduoti aprangą per šio statuto 92 ir 93 straipsniuose nustatytus terminus dėl aprangai reikalingų medžiagų įsigijimo sunkumų, gali būti išmokama aprangos vertės piniginė kompensacija.
95. Atleidžiant pareigūną iš tarnybos prokuratūroje, aprangos išlaidos išieškomos proporcingai neištarnautam laikui. Skiriamuosius ženklus atleidžiamasis pareigūnas turi grąžinti.
96. Pareigūnų apranga siuvama centralizuotai pagal patvirtintus eskizus ir modelius.
Išimtiniais atvejais pasisiūti aprangą leidžiama individualiai, o pasiuvimo išlaidos atlyginamos.
Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje
statuto
1 priedėlis
Priedai prie pareiginės algos prokuratūros pareigūnams už laipsnius
| Pareigūno laipsnis (MMA) |
Priedo dydis |
| Trečiojo rango teisininkas |
2,0 |
| Antrojo rango teisininkas |
2,25 |
| Pirmojo rango teisininkas |
2,5 |
| Vyresnysis teisininkas |
2,75 |
| Justicijos patarėjas |
3,0 |
| Vyresnysis justicijos patarėjas |
3,25 |
| Valstybinis justicijos patarėjas |
3,5 |
| Vyriausiasis valstybinis justicijos patarėjas |
3,75 |
______________
Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje
statuto
2 priedėlis
Priedai prokuratūros pareigūnams už ištarnautą laiką
| Ištarnauti prokuratūroje metai |
Priedo dydis (pareiginės algos proc.) |
| Nuo 1 iki 3 metų |
5 |
| Nuo 3 iki 5 metų |
10 |
| Nuo 5 iki 10 metų |
20 |
| Nuo 10 iki 15 metų |
25 |
| Nuo 15 iki 20 metų |
30 |
Už kiekvienus tarnybos metus, ištarnautus po 20 metų, procentinis priedas didinamas 7 procentais, tačiau jo bendra suma negali būti didesnė kaip 100 procentų.
______________