LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKOS KIEMŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLIŲ ŽŪ TPT 07:2011 PATVIRTINIMO
2011 m. birželio 6 d. Nr. 3D-453
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701) 18 punktu ir siekdamas, kad projektuojant žemės ūkio technikos kiemus būtų diegiamos šiuolaikinės pažangiausios technologijos,
tvirtinu Žemės ūkio technikos kiemų technologinio projektavimo taisykles ŽŪ TPT 07:2011 (pridedama).
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
2011 m. vasario 8 d. raštu Nr. (13-2)-D8-1259
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2011 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 3D-453
ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKOS KIEMŲ
TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLĖS
ŽŪ TPT 07:2011
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žemės ūkio technikos kiemų technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT 07:2011 (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius technologinius reikalavimus projektuojant žemės ūkio technikos laikymo ir aptarnavimo kiemus, lauko žemės ūkio technikos plovyklas ir leidžia įgyvendinti svarbiausias nuostatas, kurios užtikrina žemės ūkio technikos išsaugojimą, švarią aplinką ir saugų darbą. Taisyklės neapima reikalavimų, keliamų technikos remonto dirbtuvių ir techninės priežiūros punkto pastatų vidaus technologiniams sprendimams.
2. Žemės ūkio technikos kiemas gali būti kaip atskiras žemės ūkio gamybinis centras arba jo dalis, arba kaip sudedamoji ūkininko sodybos dalis.
3. Žemės ūkio technikos kiemui įrengti vieta parenkama atsižvelgiant į sanitarinių, aplinkos apsaugos ir priešgaisrinių normų reikalavimus.
4. Žemės ūkio technikos kieme turi būti numatyti statinia i, skirti žemės ūkio technikai laikyti ir prižiūrėti, vandens ir elektros tiekimo sistemos, kiti energetiniai ištekliai, apvažiavimo keliai ir aikštelės technikai manevruoti ir stovėti, nuotekų tvarkymo įrenginiai.
5. Teritorija apie pastatus turi būti išlyginta, įrengti apvažiavimai ir aikštelės su danga, atitinkančia naudojamo transporto masę ir eismo intensyvumą, įrengtas nuotakynas švarioms paviršinėms nuotekoms nutekėti, o užterštoms nuotekoms nukreipti į jų tvarkymo (kaupimo, valymo) įrenginius. Teritorija turi būti apšviesta, apželdinta (nekenkiant jos natūraliam vėdinimui) ir aptverta arba įrengta kitokia teritorijos apsauga.
6. Žemės ūkio technikos kiemas turi būti suplanuotas taip, kad transporto eismas jame būtų saugus, o pastatai ir aikštelės, skirti technikai laikyti ir prižiūrėti, atitiktų saugumo technikos reikalavimus.
II. TEISĖS AKTAI
8. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:
8.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701);
8.4. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 (Žin., 2003, Nr. 40-1820);
8.5. Statybos techniniu reglamentu STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 (Žin., 2005, Nr. 80-2908);
8.6. Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-693 (Žin., 2009, Nr. 138-6095);
8.7. Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 (Žin., 2000, Nr. 100-3185; 2007, Nr. 67-2627);
8.8. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594);
8.9. Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522);
8.10. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2008, Nr. 64-2439);
8.11. Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381);
8.12. Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 (Žin., 2004, Nr. 141-5168; 2005, Nr. 102-3793);
8.13. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 (Žin., 2004, Nr. 50-1676);
8.14. Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais (LAND 9-2009), patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1- 694 (Žin., 2009, Nr. 140-6174);
8.15. Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos (išskyrus oro) apsaugos reikalavimais (LAND 1-2003), patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-34 (Žin., 2004, Nr. 34-1114);
8.16. Asmeninio naudojimo skystojo kuro degalinių bei asmeninio naudojimo skystojo kuro talpyklų įrengimo ir naudojimo aplinkos apsaugos reikalavimais (LAND 80-2006), patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. D1-434 (Žin., 2006, Nr. 107-4064);
8.17. Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (Žin., 2010, Nr. 146-7510);
8.18. Respublikinėmis statybos normomis RSN 157-94 „Naftos ir jos produktų sandėliai. Priešgaisriniai reikalavimai“(Žin., 1994, Nr. 49-924).
III. APIBRĖŽTYS
9. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
9.1. atsarginių dalių ir remonto medžiagų sandėlis – pastatas arba patalpa technikos atsarginėms dalims, remonto ir eksploatacinėms medžiagoms laikyti;
9.2. degalinė – viena arba kelios antžeminės arba požeminės talpyklos su išdavimo įrenginiais degalams laikyti ir išduoti;
9.6. žemės ūkio technikos garažas – pastatas arba stoginė žemės ūkio technikai laikyti. Specializuotos paskirties garažas gali būti vadinamas pagal jame laikomų mašinų rūšį: traktorių garažas, kombainų garažas ir kt.;
9.7. žemės ūkio technikos ilgalaikio stovėjimo aikštelė – aikštelė žemės ūkio technikai statyti ne darbų sezono metu;
9.8. žemės ūkio technikos kiemas – nuosavybės teise priklausiančiame gamybinio centro ar ūkininko sodybos žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai žemės ūkio technikai laikyti ir prižiūrėti;
9.9. žemės ūkio technikos plovykla – statinys arba patalpa žemės ūkio technikai valyti ir plauti. Pastate įrengta plovykla naudojama visais metų laikais, lauko aikštelėje – tik šiltuoju metų laiku;
IV. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKOS KIEMO STATINIAI
10. Žemės ūkio technikos kiemas dalijamas į šias pagrindines paskirties zonas:
11. Žemės ūkio technikos kiemo zonų technologinės paskirties statinių sąrašas pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Žemės ūkio technikos kiemo zonų technologinės paskirties statinių sąrašas
| Technikos kiemo zona |
Statinių sąrašas |
|
Gamybinės zonos statiniai |
1. Technikos remonto dirbtuvės. 2. Techninės priežiūros punktas. 3. Atsarginių dalių ir remonto medžiagų sandėlis. 4. Degalinė. 5. Žemės ūkio technikos plovykla (pastate arba lauke). 6. Technikos krovos aikštelė su įrenginiais (rampa, tiltiniu kranu ir kt.) ir technikos komplektavimo bei reguliavimo aikštelė. 7. Inžineriniai įrenginiai ir tinklai: - vandentiekio ir nuotekų tvarkymo; - elektros tiekimo; - šilumos tiekimo. 8. Vidaus keliai (su kieta arba sutvirtinta danga), sujungti su bendro naudojimo keliais. 9. Vandens rezervuaras, tvenkinys ar kūdra su vandens paėmimo neužšąlančiu šuliniu priešgaisrinėms ir technologinėms reikmėms tenkinti. 10. Tvoros arba įrengta kitokia teritorijos apsauga. |
| Technikos laikymo zonos statiniai |
1. Žemės ūkio mašinų garažai, stoginės technikai laikyti. 2. Žemės ūkio technikos trumpalaikio stovėjimo aikštelė su kieta arba sutvirtinta danga, skirta žemės ūkio technikai laikyti tarp pamainų arba darbų sezono metu. 3. Žemės ūkio technikos ilgalaikio stovėjimo aikštelė su ištisine arba atskirų juostų pavidalo kieta arba sutvirtinta danga, skirta žemės ūkio technikai laikyti ne darbų sezono metu. 4. Vidaus keliai (su kieta arba sutvirtinta danga), sujungti su bendro naudojimo keliais. 5. Aikštelės ir kiti įrenginiai atliekoms tvarkyti. 6. Tvoros arba įrengta kitokia teritorijos apsauga. |
| Administracinės-pagalbinės zonos statiniai |
1. Administracinės patalpos. 2. Personalo-buitinės patalpos. |
| Rekreacijos zonos įrenginiai |
Želdynai, poilsio aikštelės. |
12. Priklausomai nuo ūkio gamybos apimties ir specializacijos, naudojimosi serviso paslaugomis ypatybių 1 lentelėje nurodytų statinių nomenklatūrą galima keisti.
V. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKOS KIEMO TERITORIJOS SUPLANAVIMO, STATINIŲ IŠDĖSTYMO IR JŲ TARPUSAVIO RYŠIO REIKALAVIMAI
15. Žemės ūkio technikos kiemo statybos sklypo gruntinio vandens horizontas turi būti ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus.
16. Rengiant žemės ūkio technikos kiemo projekto technologinę dalį turi būti vadovaujamasi statybos techniniu reglamentu STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, kitais teritorijų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais ir šių Taisyklių reikalavimais.
17. Žemės ūkio technikos kiemo paviršius turi būti lygus su 0,01–0,03 nuolydžiais ir turi turėti paviršinių nuotekų šalinimo sistemą, įrengiama vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimais.
18. Žemės ūkio technikos kiemui įrengti skirtame žemės sklype pastatai turi būti statomi nuosekliai pradedant nuo pagrindinio įvažiavimo. Turi būti įvertinta galimybė plėsti technikos kiemą. Planuojant žemės ūkio technikos kiemą turi būti numatyta galimybė visą ūkio techniką laikyti garažuose.
19. Atstumai tarp statinių turi būti ne mažesni nei to reikalauja gaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai, jei dėl technologinių reikalavimų nėra būtina juos didinti.
21. Administracinės, personalo-buitinės patalpos, sublokuotos su gamybinėmis ar kitomis patalpomis, turi turėti atskirą išėjimą.
22. Žemės ūkio technikos kiemo statiniai išdėstomi atsižvelgiant į technologinį procesą:
22.1. pagrindiniai gamybiniai pastatai statomi arčiausiai pagrindinio įvažiuojamojo kelio į žemės ūkio technikos kiemą;
22.2. žemės ūkio technikos plovyklai vieta parenkama prie įvažiavimo į žemės ūkio technikos kiemą, kad įvažiuojantis į kiemą transportas galėtų būti nuvalytas, nuplautas ir neterštų kiemo dangų;
22.3. degalinei vieta parenkama išvažiavimo iš žemės ūkio technikos kiemo zonoje, ji išplanuojama taip, kad išvažiuojančiam iš kiemo transportui būtų patogu įsipilti degalų;
22.4. žemės ūkio technikos trumpalaikio stovėjimo aikštelė įrengiama prie pagrindinių gamybinių pastatų. Aikštelės plotas apskaičiuojamas pagal numatomą aikštelėje laikyti technikos kiekį;
22.5. technikos krovos aikštelė su įrenginiais (rampa, tiltiniu kranu ir kt.) technikos krovos darbams atlikti įrengiama greta žemės ūkio technikos trumpalaikio stovėjimo aikštelės, prie jos numatant papildomą specialios paskirties aikštelę su kieta, lygia danga žemės ūkio mašinoms komplektuoti ir reguliuoti;
22.6. nuolat naudojamų žemės ūkio mašinų garažai ir stoginės statomi prie žemės ūkio technikos trumpalaikio stovėjimo aikštelės;
22.7. sezoniškai naudojamų žemės ūkio mašinų garažai ir stoginės statomi prie žemės ūkio technikos ilgalaikio stovėjimo aikštelės;
22.8. garažų ir stoginių kiekis ir jų dydis apskaičiuojamas pagal juose numatomų laikyti mašinų skaičių;
23. Žemės ūkio technikos kiemo teritorija turi būti aptverta arba įrengta kitokia teritorijos apsauga. Teritoriją aptveriant įvažiavimo į kiemą vartai įrengiami:
24. Įvažiavimo ar išvažiavimo iš kiemo teritorijos vartų plotis turi būti apskaičiuojamas pagal didžiausią naudojamos ūkyje technikos plotį, pridedant 1,5 m, tačiau vartai negali būti siauresni kaip 4,5 m. Vartų konstrukcijoje aukštį ribojančių elementų neturi būti.
27. Prie įvažiavimo į kiemo teritoriją vartų turi būti numatyta aikštelė darbuotojų asmeniniam transportui.
28. Kiemo teritorijoje turi būti numatyti transporto važiavimo keliai, apvažiavimai ir manevravimo aikštelės su danga, atitinkančia transporto masę ir eismo intensyvumą. Keliai turi būti ne siauresni kaip 3,5 m. Jei reikia, numatomi transporto eismą reguliuojantys ženklai.
29. Kiemo teritorijoje turi būti numatytos aikštelės, konteineriai, patalpos ir kitos priemonės šiukšlėms, panaudotoms eksploatacinėms ir remonto medžiagoms, susidėvėjusioms detalėms, mazgams ir įrengimams, kitoms gamybos atliekoms surinkti, laikyti ir paruošti utilizacijai pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.
31. Technikos kieme turi būti numatyti personalo-buitinės paskirties pastatai ir patalpos, atitinkantys Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus. Darbo aplinka žemės ūkio technikos kiemuose priskiriama gamybinių procesų grupei, kai kūno užteršimas galimas tik sveikatai nekenksmingomis medžiagomis.
VI. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKOS KIEMO TERITORIJOS
DIRBTINIO APŠVIETIMO REIKALAVIMAI
32. Žemės ūkio technikos kiemo statiniai turi būti apšviečiami, lx:
| 32.1. vartai, skirti įvažiuoti į pagrindinius gamybinius pastatus |
5; |
| 32.2. vartai, skirti įvažiuoti į trumpalaikio technikos laikymo garažus ir stogines |
4; |
| 32.3. žemės ūkio technikos trumpalaikio stovėjimo aikštelė |
3; |
| 32.4. technikos krovos aikštelė |
5; |
| 32.5. keliai ir apvažiavimai |
2; |
| 32.6. ilgalaikio žemės ūkio technikos stovėjimo aikštelė |
0,5. |
VII. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKOS GARAŽŲ IR
TECHNIKOS LAIKYMO JUOSE REIKALAVIMAI
33. Pagal gabaritų matmenis žemės ūkio technika skirstoma į kategorijas, kurios pateiktos 2 lentelėje.
2 lentelė. Žemės ūkio technikos kategorijos
| Technikos kategorija |
Technikos gabaritai, m |
|
| ilgis |
plotis |
|
| I |
Iki 6 |
Iki 2,0 |
| II |
Nuo 6 iki 8 |
Nuo 2,0 iki 2,5 |
| III |
Nuo 8 iki 11 |
Nuo 2,5 iki 2,8 |
| IV |
Nuo 11 ir daugiau |
Nuo 2,8 ir daugiau |
34. Vartų skaičių ir jų išdėstymą reikia numatyti taip, kad garažų plotas būtų geriausiai panaudojamas.
35. Garažų vartų aukštis turi būti ne mažiau kaip 0,2 m didesnis už aukščiausią garaže laikomą techniką. Garažų vartų plotį reikia apskaičiuoti atsižvelgiant į garaže laikomos technikos gabaritus ir įvažiavimo sąlygas. Vartų pločio priedai prie technikos pločio pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė. Vartų pločio priedai prie technikos pločio
| Technikos kategorija ir važiavimo sąlygos |
Vartų pločio priedai prie technikos pločio |
| 1. Technikai važiuojant į vartus statmenai: |
|
| I kategorijos technikai |
0,7 |
| II ir III kategorijos technikai |
1,0 |
| IV kategorijos technikai |
1,2 |
| 2. Technikai važiuojant į vartus kampu: |
|
| I kategorijos technikai |
1,0 |
| II ir III kategorijos technikai |
1,5 |
| IV kategorijos technikai |
2,0 |
36. Laikant garaže įvairių kategorijų techniką, dalis arba visi vartai parenkami pagal stambiausią techniką.
37. Garaže laikoma technika turi būti išdėstyta laikantis 4 lentelėje nurodytų atstumų.
4 lentelė. Atstumai tarp garaže laikomos technikos ir pastato konstrukcijų ir tarpusavio atžvilgiu
| Technika ir pastato konstrukcijos, kurių atžvilgiu nustatomas atstumas |
Technikos kategorijos ir atstumai, m |
||
| I |
II |
III ir IV |
|
| 1. Tarp technikos šonų bei šono ir sienos |
0,5 |
0,6 |
0,8 |
| 2. Tarp technikos šono ir kolonos |
0,3 |
0,4 |
0,5 |
| 3. Tarp technikos priekio ir vartų ar sienos |
0,7 |
0,7 |
0,7 |
| 4. Tarp technikos nugarinės dalies ir vartų ar sienos |
0,5 |
0,5 |
0,5 |
| 5. Atstumas statant techniką vieną už kitos |
0,4 |
0,5 |
0,6 |
38. Garažų vidaus aukštis nuo grindų iki stogo (denginio) konstrukcijų, pakabinamų technologinių įrenginių žemiausio taško turi būti 0,2 m didesnis už aukščiausią garaže laikomą techniką. Perėjimų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2,0 m.
VIII. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKOS LAIKYMO
AIKŠTELIŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMAI
40. Baigus sezoninius žemės ūkio darbus, žemės ūkio technika pirmiausia turi būti nuvalyta sausuoju būdu, pašalinant teršalus mechaninėmis priemonėmis arba suspausto oro srove, ir tik kai kurios vietos gali būti nuplautos aukšto spaudimo vandens čiurkšle. Nuvalyta ir nuplauta technika turi išdžiūti ir laikantis technikos eksploatavimo instrukcijos reikalavimų paruošiama saugoti garaže ar lauko aikštelėje.
41. Trūkstant garažų technikai saugoti, pirmiausia juose turi būti talpinamos sudėtingos ir brangios, turinčios savo konstrukcijoje daug plonasienio metalo žemės ūkio mašinos.
42. Ilgalaikio laikymo lauko aikštelėse laikoma jautri atmosferos poveikiui technika arba atskiri jos mazgai ir agregatai turi būti apsaugoti nuo atmosferos kritulių padengiant juos konservavimo dangomis arba uždengiant laikinomis specialiomis dangomis (plėvele, tentais, stogeliais), kurias naudojant visais atvejais turi būti numatytas saugomos technikos ar jos dalių natūralus ventiliavimas.
43. Konservavimo priemonės technikos laikymo lauko aikštelėse metu neturi teršti aplinkos, o joms pašalinti ruošiant techniką naujam darbų sezonui turi būti numatomi aplinkai saugūs būdai.
44. Technikos trumpalaikio stovėjimo aikštelė turi būti padengta ištisine sustiprinta (betono, asfalto, skaldos ir kt.) danga. Aikštelės nuolydis mašinų išilgine kryptimi turi būti ne didesnis kaip 1 proc., skersine kryptimi – ne daugiau kaip 4 proc.
45. Technikos ilgalaikio stovėjimo aikštelės turi būti padengtos tvirta ištisine arba atskirų juostų (asfalto, betono, skaldos ar kt.) danga, kuri galėtų išlaikyti važiuojančios arba laikomos aikštelėje mašinos svorį. Aikštelės nuolydis mašinų išilgine kryptimi turi būti ne didesnis kaip 1 proc., skersine kryptimi – ne daugiau kaip 4 proc.
46. Žemės ūkio mašinų stovėjimo juostų plotis apskaičiuojamas pagal laikomų mašinų gabaritus. Mašinos laikomos juostoje viena arba dviem eilėmis suglaustos užpakalinėmis dalimis.
47. Atstumai tarp mašinų aikštelėse, m:
| 47.1. atstumai tarp greta stovinčių mašinų |
0,7; |
| 47.2. atstumai tarp vienoje juostoje laikomų mašinų dviejų eilių |
0,7; |
47.4. atstumas tarp mašinų laikymo juostų parenkamas pagal mašinų manevravimo galimybes, bet ne mažesnis kaip 6 metrai;
IX. VANDENS TIEKIMO REIKALAVIMAI
48. Žemės ūkio technikos kiemuose vandens normos personalo buitinėms reikmėms ir technikai plauti nustatomos vadovaujantis 5 ir 6 lentelių duomenimis.
49. Vandens normos personalo buitinėms reikmėms pateiktos 5 lentelėje.
5 lentelė. Vandens normos personalo buitinėms reikmėms
| Vandens norma |
Vandens norma vienam darbuotojui, l |
|||||
| lengvųjų automobilių ir autobusų vairuotojams ir inžineriniam-techniniam personalui |
sunkvežimių vairuotojams, traktorininkams ir kombainininkams |
technikos remontininkams, šaltkalviams |
||||
| per pamainą |
per val. |
per pamainą |
per val. |
per pamainą |
per val. |
|
| Bendra vandens norma |
15 |
4 |
25 |
9,4 |
50 |
20 |
| Iš to skaičiaus karšto vandens norma |
5 |
1,2 |
10 |
4,4 |
20 |
10 |
51. Personalo skaičių pagal darbinės veiklos sritis nurodo statytojas (užsakovas) projektavimo užduotyje.
52. Vidutinė vandens norma žemės ūkio technikai plauti pateikta 6 lentelėje.
6 lentelė. Vidutinė vandens norma žemės ūkio technikai plauti
| Žemės ūkio mašinos tipas |
Sunaudojama vandens vienai žemės ūkio mašinai nuplauti, m3 |
| Nesudėtinga žemės ūkio mašina |
0,15 |
| Sudėtinga žemės ūkio mašina |
0,25 |
53. Žemės ūkio technikai plauti naudojamas geriamojo vandens kokybės arba paviršinių telkinių (techninis) vanduo.
54. Plovyklose su apytakine vandens naudojimo sistema turi būti numatytos priemonės, mažinančios plovimui panaudoto vandens užterštumą.
55. Plovyklose su apytakine vandens naudojimo sistema plaunant techniką prarandama 10–15 proc. vandens, kuris periodiškai turi būti papildytas švariu vandeniu.
56. Žemės ūkio technikos plovyklose su apytakine vandens naudojimo sistema plaunant lengvuosius automobilius, autobusus ir savaeigę žemės ūkio techniką be vairuotojo kabinų, baigti plauti reikia geriamojo vandens kokybės arba švariu paviršinių telkinių (techniniu) vandeniu.
57. Technikai plauti naudojamo vandens kiekis sumažinamas:
X. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKOS PLOVYKLOS ĮRENGIMO REIKALAVIMAI
60. Žemės ūkio technikos plovykla įrengiama uždarose patalpose (technikos remonto dirbtuvėse arba kitos paskirties pastate) arba atviroje aikštelėje lauke. Uždarose patalpose įrengtos plovyklos naudojamos visus metus. Lauke įrengtos plovyklos naudojamos tik šiltuoju metų laiku.
61. Žemės ūkio technikos plovykla turi būti taip įrengta, kad technikos plovimo metu būtų kuo mažiau plovimo nuotekų ir užteršto nuosėdinio plovyklų dumblo. Tuo tikslu:
61.2. technikai plauti lauko plovykloje turi būti įrengiama plaunamos technikos gabaritams pritaikyta betonuota aikštelė su 0,03 nuolydžiu į plovimo nuotekų surinktuvo pusę;
61.3. technika aikštelėje pirmiausia turi būti nuvaloma sausuoju būdu, šalinant nešvarumus mechaninėmis priemonėmis ir/ar suspausto oro srove;
61.4. nuvalytą nuo plaunamos technikos ir plovimo metu aikštelėje susikaupusį neužterštą dumblą kaupti atskirame kaupe ir vėliau grąžinti į dirvą;
XI. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKOS KIEMO NUOTEKŲ IR
DUMBLO TVARKYMO REIKALAVIMAI
62. Žemės ūkio technikos plovykloje negalima plauti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis ir pesticidais, taip pat kitais ne dirvos cheminiais ir organiniais junginiais užterštos žemės ūkio technikos.
63. Technikos kiemų paviršinės ir plovyklų nuotekos bei plovyklų nuosėdinis dumblas yra užteršti:
64. Žemės ūkio technikos kiemuose susidarančios nuotekos:
65. Vidaus kelių, aikštelių, stogų ir kitų gamybinės teritorijos plotų paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos laikantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų.
66. Žemės ūkio technikos plovyklų nuotekos turi būti tvarkomos vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento ir Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimais, tačiau prieš išleidžiant jas į nuotekų valymo įrenginius jos turi būti apvalomos dumblo nusėsdintuve ir naftos produktų atskirtuve.
67. Plovyklose su apytakine vandens naudojimo sistema plovimo nuotekos, apvalytos dumblo nusėsdintuve ir naftos produktų atskirtuve, kaupiamos uždaruose plovimo nuotekų biologinio apvalymo tvenkiniuose ar specialiuose rezervuaruose ir iš dalies apvalytos pakartotinai naudojamos plaunant techniką.
68. Buitinės nuotekos iš tualetų, dušų ir praustuvų turi būti šalinamos atskiru nuotakynu ir tvarkomos vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimais.
69. Žemės ūkio technikos kiemų plovyklose susidarantis dumblas:
70. Plovyklų dumblas pagal užterštumo pobūdį priskiriamas pavojingų medžiagų grupei ir turi būti tvarkomas vadovaujantis Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais (LAND 9-2009).
71. Žemės ūkio technikos kiemų paviršinių nuotekų vidutiniai užterštumo dydžiai pateikti 7 lentelėje.
7 lentelė. Vidutinis žemės ūkio technikos kiemų paviršinių nuotekų užterštumas
| Rodiklių pavadinimas |
Paviršinių (kritulių) nuotekų užterštumas |
| Biologinis deguonies sunaudojimas BDS7, mg O2/l |
26 |
| Skendinčios medžiagos SM, mg/l |
108 |
| Naftos produktai NP, mg/l |
0,39 |
72. Žemės ūkio technikos kiemuose susidarančių technikos plovyklų nuotekų ir nuosėdinio dumblo vidutiniai kiekiai pateikti 8 lentelėje.
8 lentelė. Technikos plovimo nuotekų ir plovyklų nuosėdinio dumblo vidutiniai kiekiai
| Žemės ūkio mašinos tipas |
Gaunama nuotekų plaunant vieną žemės ūkio mašiną, m3 |
Susikaupia dumblo, m3 (vienam m3 nuotekų) |
| Nesudėtinga žemės ūkio mašina |
0,15 |
0,01 |
| Sudėtinga žemės ūkio mašina |
0,25 |
73. Technikos plovimo nuotekų ir plovyklų nuosėdinio dumblo vidutiniai kiekiai priklauso nuo ūkio gamtinių sąlygų, naudojamos technikos ir jos priežiūros ypatybių, todėl pagal vietos sąlygas projektavimo užduotyje galima pateikti ir kitus dydžius.
74. Žemės ūkio technikos kiemų technikos plovyklų nuotekų vidutiniai užterštumo dydžiai pateikti 9 lentelėje.
9 lentelė. Žemės ūkio technikos plovyklų nuotekų vidutinis užterštumas
| Rodiklių pavadinimas |
Plovyklų nuotekų užterštumas |
| Biologinis deguonies sunaudojimas BDS7, mg O2/l |
136 |
| Skendinčios medžiagos SM, mg/l |
145 |
| Naftos produktai NP, mg/l |
1,27 |
75. Žemės ūkio technikos kiemų technikos plovyklų nuosėdinio dumblo vidutinis užterštumas naftos produktais pateiktas 10 lentelėje.
10 lentelė. Plovyklų nuosėdinio dumblo vidutinis užterštumas naftos produktais
| Rodiklių pavadinimas |
Plovyklų dumblo užterštumas, mg/kg s. m. |
| Lengvieji angliavandeniliai (C10–C28) |
3150 |
| Sunkieji angliavandeniliai (C28 ir daugiau) |
10661 |
| Bendras naftos produktų kiekis mėginyje |
13811 |
77. Nesant nuotekų valymo įrenginių, sezoninės žemės ūkio technikos plovyklos įrengiamos su apytakine vandens naudojimo sistema, vandeniui kaupti ir valyti naudojant uždaros sistemos biologinio valymo tvenkinius. Plovyklos principinė schema pateikta priede. Tokiose plovyklose turi būti numatyta:
77.1. betonuota aikštelė sausam technikos valymui atlikti, švariam dumblui sukaupti ir technikai plauti;
77.3. atviras nuotekų grąžinimo į biologinio nuotekų valymo tvenkinį kanalas su natūralia pelkinių augalų danga;
Žemės ūkio technikos kiemų technologinio
projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 07:2011
priedas
Žemės ūkio technikos lauko apytakinės plovyklos įrengimo
principinė schema
Sezoninės žemės ūkio technikos plovyklos su apytakine vandens naudojimo sistema įrengimo principinė schema: a – technikos sausojo valymo aikštelė; b – technikos plovimo aikštelė; c – švaraus dumblo laikina sankaupa; d – švaraus dumblo laikina sankaupa; e – plovimo nuotekų dumblo nusėsdintuvas ir naftos produktų atskirtuvas; f – plovyklos siurblinė; g – vandens paėmimo iš plovimo nuotekų biologinio valymo tvenkinio įrenginys; h – švaraus vandens tiekimo linija; k – atviras plovimo nuotekų į biologinio valymo tvenkinį grąžinimo kanalas, apželdintas pelkiniais augalais (pelkinėmis miglėmis ir kt.); m – biologinio valymo tvenkinio dalis, apželdinta vandenyje augančiais augalais (plačialapiais švendrais ir kt.); n – plovimo nuotekų biologinio valymo tvenkinys.