DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS GELMIŲ KODEKSO PATVIRTINIMO [1]

 

LIETUVOS TSR

1976 m. birželio 9 d. įstatymas

(Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios,

1976, Nr. 17-133)

 

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos žemės gelmių kodeksą ir nustatyti, kad jis įsigalioja nuo 1976 metų spalio 1 dienos.

 

LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS GELMIŲ KODEKSAS

 

Laimėjus Didžiajai Spalio socialistinei revoliucijai ir socialistinei revoliucijai Lietuvoje, žemės gelmės mūsų šalyje buvo nacionalizuotos ir tapo liaudies turtu.

Valstybinė žemės gelmių nuosavybė Tarybų Sąjungoje, kurios sudėtyje savanoriško susivienijimo ir lygiateisiškumo su kitomis sąjunginėmis respublikomis pagrindais yra Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, sudaro pagrindą kalnakasybos santykiams, tai yra visuomeniniams santykiams, susijusiems su žemės gelmių naudojimu ir jų apsauga, sudaro sąlygas planingam, racionaliam, kompleksiniam žemės gelmių naudojimui, įgalina tinkamai išdėstyti šalies gamybines jėgas ir sparčiais tempais vystyti liaudies ūkį, yra vienas iš svarbiausių materialinės techninės komunizmo bazės kūrinio veiksnių.

Tarybų Sąjunga turi didelius naudingųjų iškasenų išteklius. Kartu nuolatinis mineralinių žaliavų vartojimo didėjimas liaudies ūkyje kelia moksliškai pagrįsto, efektyvaus naudingųjų iškasenų naudojimo reikšmę, reikalauja, kad visos įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai tausotų žemės gelmių turtus.

Tarybų valstybė rūpinasi ne tik patenkinti vis didėjančius šalies mineralinių žaliavų poreikius ir kitas liaudies ūkio reikmes, susijusias su žemės gelmių naudojimu, bet ir išsaugoti gamtos turtus būsimosioms kartoms.

Tarybiniai žemės gelmių įstatymai turi aktyviai padėti kuo racionaliausiai naudoti žemės gelmes ir jas saugoti.

 

I skyrius

 

BENDRIEJI NUOSTATAI

 

1 straipsnis. Lietuvos TSR žemės gelmių kodekso uždaviniai

Lietuvos TSR žemės gelmių kodekso uždaviniai yra reguliuoti kalnakasybos santykius, siekiant dabartinės ir būsimųjų kartų interesais moksliškai pagrįstai, racionaliai, kompleksiškai naudoti žemės gelmes, kad būtų patenkinti mineralinių žaliavų poreikiai ir kitos liaudies ūkio reikmės, saugoti žemės gelmes, užtikrinti darbų, susijusių su žemės gelmių naudojimu, saugumą, taip pat apsaugoti įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių teises, stiprinti teisėtumą šioje srityje[2].

 

2straipsnis. Žemės gelmių įstatymai

Kalnakasybos santykius Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje reguliuoja TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos žemės gelmių įstatymų aktai, šis kodeksas ir kiti Lietuvos TSR žemės gelmių įstatymų aktai.

Žemės, vandens ir miškų santykius reguliuoja atitinkami TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

 

3 straipsnis. Valstybinė (visaliaudinė) žemės gelmių nuosavybė

Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija žemėj gelmės yra valstybinė nuosavybė – bendras visos tarybinės liaudies turtas [3].

Žemės gelmės yra išimtinė valstybės nuosavybė ir suteikiamos tik naudotis. Veiksmai, tiesiogine ar netiesiogine forma pažeidžiantys valstybinės žemės gelmių nuosavybės teisę, draudžiami.

 

4 straipsnis. Vieningas valstybinis žemės gelmių fondas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindais visos žemės gelmės TSR Sąjungoje sudaro vieningą valstybinį žemės gelmių fondą, į kurį įeina tiek naudojamos, tiek ir nenaudojamos žemės gelmių dalys.

 

5 straipsnis. TSR Sąjungos kompetencija, reguliuojant kalnakasybos santykius

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindais TSR Sąjungos kompetencijai, reguliuojant kalnakasybos santykius, priklauso:

1) disponuoti vieningu valstybiniu žemės gelmių fondu, kiek tai reikalinga TSR Sąjungos įgaliojimams įgyvendinti pagal TSRS Konstituciją;.

2) įvesti pagrindinius nuostatus ir nustatyti vieningą techninę politiką žemės gelmių naudojimo ir apsaugos srityje;

3) nustatyti bendrasąjunginius žemės gelmių apsaugos ir racionalaus mineralinių išteklių naudojimo planus;

4) vykdyti valstybinę žemės gelmių naudojimo ir apsaugos, geologinio žemės gelmių tyrimo darbų priežiūrą bei kontrolę ir nustatyti priežiūros ir kontrolės vykdymo tvarką;

5) reguliuoti kitus klausimus, susijusius su žemės gelmių naudojimu ir apsauga, sutinkamai su TSRS Konstitucija ir TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindais.

 

6 straipsnis. Lietuvos TSR kompetencija kalnakasybos santykių reguliavimo srityje

Lietuvos TSR kompetencijai kalnakasybos santykių reguliavimo srityje, jei tai nėra TSR Sąjungos kompetencija, priklauso: disponuoti vieningu valstybiniu žemės gelmių fondu respublikos teritorijoje; nustatyti žemės gelmių naudojimo ir jų apsaugos tvarką; nustatyti respublikinius žemės gelmių apsaugos ir racionalaus mineralinių išteklių naudojimo planus; vykdyti valstybinę žemės gelmių naudojimo bei apsaugos ir geologinio žemės gelmių tyrimo darbų priežiūrą ir kontrolę, taip pat reguliuoti kitus klausimus, susijusius su žemės gelmių naudojimu ir apsauga, jeigu jie nepriskirti TSR Sąjungos kompetencijai.

 

7 straipsnis. Valstybinis valdymas žemės gelmių naudojimo ir apsaugos srityje

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindais valstybinį valdymą žemės gelmių naudojimo ir apsaugos srityje vykdo TSRS Ministrų Taryba, Lietuvos TSR Ministrų Taryba, vielinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, taip pat specialiai įgalioti valstybiniai organai TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais nustatoma tvarka.

Specialiai įgalioti Lietuvos TSR valstybiniai organai žemės gelmių naudojimo ir apsaugos srityje yra Lietuvos TSR valstybinis pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo priežiūros komitetas, Lietuvos TSR geologijos valdyba, Lietuvos TSR valstybinis gamtos apsaugos komitetas, Lietuvos TSR melioracijos ir vandens ūkio ministerija ir jų organai vietose savo kompetencijos ribose.

 

8 straipsnis.         Rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų kompetencija žemės gelmių naudojimo ir apsaugos srityje

Rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai žemės gelmių naudojimo ir apsaugos srityje rajono, miesto teritorijoje:

1) vykdo valstybinę žemės gelmių naudojimo ir apsaugos kontrolę;

2) reikiamais atvejais nustato, kada pradėti ir kur vykdyti geologinį kartografavimą, paieškas, geodezijos ir kitus tyrinėjimo darbus, kuriuos atlieka atitinkamos įmonės ir įstaigos;

3) suteikia kalnakasybos sklypus eksploatuoti plačiai paplitusias naudingąsias iškasenas, kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos darbų vykdymo tvarkos ir kaip sutvarkomi žemės sklypai, kad juos būtų galima panaudoti pagal paskirtį;

4) sprendžia žemės gelmių naudojimo ginčus sutinkamai su šio kodekso 70, 71, 74, 75 ir 76 straipsniais;

5) savo kompetencijos ribose sprendžia kitus žemės gelmių naudojimo ir apsaugos klausimus.

 

9 straipsnis.         Gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų kompetencija žemės gelmių naudojimo ir apsaugos srityje

Gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai žemės gelmių naudojimo ir apsaugos srityje Tarybos teritorijoje:

1) seka, kad būtų teisingai eksploatuojamos plačiai paplitusios naudingosios iškasenos ir durpės, taip pat kaip naudojami požeminiai gėlieji vandenys;

2) užtikrina, kad būtų sutvarkyti ir apželdinti išnaudoti karjerai ir sąvartynai;

3) suradus papildomus plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų, durpių ir požeminių gėlųjų vandenų išteklius, reikiamais atvejais, pateikia aukštesniesiems organams pasiūlymus dėl jų panaudojimo;

4) savo kompetencijos ribose sprendžia kitus žemės gelmių naudojimo ir apsaugos klausimus.

 

10 straipsnis. Žemės gelmių naudotojai

Žemės gelmių naudotojais Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje gali būti valstybinės, kooperatinės, visuomeninės įmonės, organizacijos ir įstaigos, taip pat TSRS piliečiai.

TSR Sąjungos įstatymuose numatytais atvejais žemės gelmės gali būti suteikiamos naudotis ir kitoms organizacijoms bei asmenims.

 

11 straipsnis. Žemės gelmių naudojimo rūšys

Žemės gelmės suteikiamos naudotis:

geologiniam tyrimui;

naudingųjų iškasenų gavybai;

statybai ir naudojimui požeminių įrenginių, nesusijusių su naudingųjų iškasenų gavyba, jų tarpe įrenginių požeminiam naftos, dujų ir kitų medžiagų laikymui, kenksmingų medžiagų ir gamybos atliekų suvedimui, nutekamųjų vandenų nuleidimui;

kitų valstybinių ir visuomeninių poreikių patenkinimui.

 

12 straipsnis. Naudojimosi žemės gelmėmis nemokamumas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindais žemės gelmės suteikiamos naudotis nemokamai, išskyrus TSRS Ministrų Tarybos nustatomus atvejus.

 

13 straipsnis. Žemės gelmių suteikimas geologiniam tyrimui

Geologiniam tyrimui, tai yra gauti duomenims apie geologinę žemės gelmių sandarą, jose vykstančius procesus, išaiškinti ir įvertinti naudingųjų iškasenų telkiniams, tirti jų susidarymo ir išsidėstymo dėsningumams, išaiškinti techninėms kalnakasybos ir kitoms naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimo sąlygoms ir naudoti žemės gelmes tikslams, nesusijusiems su naudingųjų iškasenų gavyba, žemės gelmės suteikiamos naudotis, remiantis leidimais, kuriuos išduoda specialiai įgalioti valstybiniai organai TSR Sąjungos įstatymais nustatoma tvarka.

 

14 straipsnis. Žemės gelmių suteikimas naudingųjų iškasenų gavybai

Žemės gelmės naudingųjų iškasenų gavybai suteikiamos naudotis, remiantis aktu, patvirtinančiu kalnakasybos sklypo paskyrimą.

Kalnakasybos sklypus naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti (išskyrus kalnakasybos sklypus plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti) suteikia valstybinės kalnakasybos darbų priežiūros organai TSR Sąjungos įstatymais nustatoma tvarka.

Kalnakasybos sklypus plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti suteikia rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai ir registruoja kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros organai.

Kalnakasybos sklypų suteikimo tvarką nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

Kalnakasybos sklypus plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkiniams, esantiems dviejų ar kelių rajonų ribose, eksploatuoti suteikia Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nurodymu vienas iš atitinkamų rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomųjų komitetų.

Naudingąsias iškasenas prie plačiai paplitusių iškasenų priskiria kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros organai TSR Sąjungos įstatymais nustatoma tvarka.

Eksploatuoti naudingųjų iškasenų telkinius už kalnakasybos sklypų ribų draudžiama.

 

15 straipsnis.       Kalnakasybos sklypų plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti suteikimo tvarka

Kalnakasybos sklypai plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti suteikiami tik įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, kurių uždavinys sutinkamai su jų įstatais, nuostatais arba kompetentingų organų nutarimais yra išgauti naudingąsias iškasenas.

Kalnakasybos sklypas paprastai suteikiamas vienai įmonei, organizacijai arba įstaigai eksploatuoti visą plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkinį.

Išimtinais atvejais vieno telkinio ribose gali būti kalnakasybos sklypai suteikiami kelioms įmonėms, organizacijoms arba įstaigoms tik su ta sąlyga, kad naudingųjų iškasenų gavybos įmonių telkinio eksploatavimo projektai būtų tarpusavyje suderinti tokiu būdu, kad būtų užtikrintas geriausias balansinių išteklių išnaudojimas ir kalnakasybos darbų saugumas.

 

16 straipsnis.       Rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų pareigos, susijusios su kalnakasybos sklypų plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti suteikimu

Rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, suteikdami kalnakasybos sklypus plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti:

privalo užtikrinti, kad plačiai paplitę naudingųjų iškasenų telkiniai ir šių telkinių plotai būtų eksploatuojami teisingai ir kuo naudingiau liaudies ūkiui;

privalo neleisti palikti neįtrauktų į kalnakasybos sklypus plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų plotų, kurie netinka savarankiškai eksploatuoti;

suteikia kalnakasybos sklypus eksploatuoti tik patvirtinus plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkinių išteklius.

 

17 straipsnis.       Paraiškų suteikti kalnakasybos sklypus plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti svarstymo tvarka

Rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai paraiškas suteikti kalnakasybos sklypus plačiai paplitusių naudingųjų  iškasenų telkiniams eksploatuoti svarsto, priima dėl jų sprendimus ir praneša savo sprendimo rezultatus pareiškėjui arba kitoms suinteresuotoms organizacijoms ne vėliau kaip per 20 dienų nuo paraiškos gavimo.

 

18 straipsnis.       Sprendimų kalnakasybos sklypų suteikimo klausimais apskundimo tvarka

Rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas kalnakasybos sklypo suteikimo klausimais gali būti apskųstas Lietuvos TSR Ministrų Tarybai per mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

Skundo nuorašas kartu siunčiamas rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui, kuris privalo per 10 dienų pateikti Lietuvos TSR Ministrų Tarybai visą medžiagą ginčijamu klausimu ir paaiškinimus dėl skundo esmės.

 

19 straipsnis.       Naudingųjų iškasenų telkinių bandomojo pramoninio eksploatavimo tvarka

Bandomasis pramoninis naudingųjų iškasenų telkinio arba jo dalies eksploatavimas vykdomas be kalnakasybos sklypo suteikimo TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais nustatoma tvarka.

 

20 straipsnis. Durpių ir požeminių gėlųjų vandenų telkinių suteikimo tvarka

Durpių ir požeminių gėlųjų vandenų telkinius suteikia rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas be kalnakasybos sklypo suteikimo Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

 

21 straipsnis. Įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių teisė išgauti plačiai paplitusias naudingąsias iškasenas, durpes ir gėluosius požeminius vandenis joms sutelktų žemės sklypų ribose

Įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai turi teisę naudotis žemės gelmėmis jiems suteiktų žemės sklypų ribose ir išgauti savo ūkiniams ir buitiniams reikalams plačiai paplitusias naudingąsias iškasenas, durpes ir gėluosius požeminius vandenis be kalnakasybos sklypo paskyrimo šio kodekso 37 ir 38 straipsniais nustatyta tvarka.

Kolūkiai, tarybiniai ūkiai ir kitos įmonės, organizacijos bei įstaigos jiems suteiktų žemės sklypų ribose gali leisti kolūkiečiams, darbininkams ir tarnautojams, jų tarpe mokytojams, gydytojams ir kitiems specialistams, dirbantiems ir gyvenantiems kaimo vietovėse, išgauti savo ūkiniams ir buitiniams reikalams plačiai paplitusias naudingąsias iškasenas ir durpes.

 

22straipsnis.        Žemės gelmių sutelkimas tikslams, nesusijusiems su naudingųjų iškasenų gavyba

Požeminių įrenginių statybai bei naudojimui ir kitiems tikslams, nesusijusiems su naudingųjų iškasenų gavyba, žemės gelmės suteikiamos naudotis TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais nustatoma tvarka. Suteikti žemės gelmes kenksmingosioms medžiagoms ir gamybos atliekoms suversti, nutekamiesiems vandenims nuleisti leidžiama tik išimtinais atvejais ir laikantis specialių reikalavimų ir sąlygų.

 

23 straipsnis.       Įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių teisė naudoti jiems suteiktų žemės sklypų ribose žemės gelmes savo ūkiniams ir buitiniams reikalams, nesusijusiems su naudingųjų iškasenų gavyba

Įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai turi teisę jiems suteiktų žemės sklypų ribose naudoti žemės gelmes savo ūkiniams ir buitiniams reikalams, nesusijusiems su naudingųjų iškasenų gavyba, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

 

24 straipsnis. Žemės gelmių naudojimo terminai

Žemės gelmės gali būti naudojamos neterminuotai arba laikinai.

Neterminuotu (nuolatiniu) laikomas toks žemės gelmių naudojimas, kuriam nėra iš anksto nustatyto termino.

Laikino naudojimo atvejais žemės gelmės suteikiamos naudotis ne ilgesniam kaip dešimties metų terminui. Esant būtinumui, laikino naudojimo terminas gali būti pratęstas.

 

25 straipsnis. Pagrindinės žemės gelmių naudotojų teisės ir pareigos

Žemės gelmių naudotojai turi teisę ir privalo naudoti žemės gelmes tiems tikslams, kuriems jos suteiktos.

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymuose numatytais atvejais žemės gelmių naudotojų teisės gali būti apribotos valstybės interesais, taip pat kitų žemės gelmių naudotojų interesais.

Žemės gelmių naudotojai privalo užtikrinti:

1) visus geologinius tyrimus; racionalų, kompleksinį žemės gelmių naudojimą ir apsaugą;

2) kad darbai, susiję su žemės gelmių naudojimu, nekeltų pavojaus darbuotojams ir gyventojams;

3) atmosferos oro, žemių, miškų, vandenų ir kitų gamtinės aplinkos objektų, taip pat pastatų ir įrenginių apsaugą nuo kenksmingo darbų, susijusių su žemės gelmių naudojimu, poveikio;

4) rezervatų, draustinių, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugą nuo kenksmingo darbų, susijusių su žemės gelmių naudojimu, poveikio [4];

5) tai, kad žemės gelmių naudojimo metu pažeisti žemės sklypai būtų palikti saugūs, taip pat kad jie būtų tinkami naudoti liaudies ūkyje sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais.

 

26 straipsnis. Žemės gelmių naudojimo teisės nutraukimo pagrindai ir tvarka

Žemės gelmių naudojimo teisė visiškai arba iš dalies nutraukiama šiais atvejais:

1) atkritus žemės gelmių naudojimo reikalui;

2) pasibaigus nustatytam žemės gelmių naudojimo terminui;

3) atsiradus būtinumui paimti žemės gelmių sklypą kitiems valstybiniams arba visuomeniniams reikalams;

4) likvidavus įmonę, organizaciją, įstaigą, kuriai žemės gelmės buvo suteiktos naudotis;

5) iškilus aiškiai grėsmei gyventojų sveikatai.

Žemės gelmių naudojimo teisė gali būti nutraukta, jeigu naudotojas: per dvejus metus nepradėjo naudoti žemės gelmių; naudoja žemės gelmes ne tam tikslui, kuriam jos suteiktos; pažeidė kitas žemės gelmių naudojimo ir jų apsaugos taisykles.

Žemės gelmių naudojimo teisę atvejais, numatytais šio straipsnio pirmosios dalies 1, 3, 4 ir 5 punktais ir antrąja dalimi, nutraukia atitinkami organai, anuliuodami jų išduotą kalnakasybos sklypo paskyrimo aktą arba leidimą.

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais gali būti numatyti ir kiti žemės gelmių naudojimo teisės nutraukimo pagrindai.

 

27 straipsnis.       Žemės naudotojų teisės išgauti plačiai paplitusias naudingąsias iškasenas, durpes ir gėluosius požeminius vandenis nutraukimo pagrindas ir tvarka

Įmonėms, organizacijoms, įstaigoms ir piliečiams gali būti atimta teisė išgauti jiems suteiktų žemės sklypų ribose plačiai paplitusias naudingąsias iškasenas, durpes ir gėluosius požeminius vandenis, jeigu jie pažeidė gavybos tvarką ir sąlygas.

Sprendimus nutraukti įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių teisę išgauti plačiai paplitusias naudingąsias iškasenas, durpes ir gėluosius požeminius vandenis priima rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai.

 

II skyrius

 

GEOLOGINIS ŽEMĖS GELMIŲ TYRIMAS

 

28 straipsnis. Pagrindiniai geologinio žemės gelmių tyrimo reikalavimai

Įmonės, organizacijos ir įstaigos, geologiškai tiriančios žemės gelmes, privalo:

1) užtikrinti racionalią, moksliškai pagrįstą žemės gelmių geologinio tyrimo darbų kryptį ir efektyvumą;

2) nuodugniai ištirti geologinę žemės gelmių struktūrą, technines kalnakasybos, hidrogeologines ir kitas išžvalgytų telkinių eksploatavimo, požeminių įrenginių, nesusijusių su naudingųjų iškasenų gavyba, statybos ir naudojimo sąlygas;

3) užtikrinti patikimą pagrindinių ir kartu su jomis slūgsančių naudingųjų iškasenų išteklių bei jų komponentų kiekybės ir kokybės nustatymą; geologinį ir ekonominį naudingųjų iškasenų telkinių įvertinimą;

4) geologiškai tirti žemės gelmes metodais ir būdais, užkertančiais kelią nepateisinamiems naudingųjų iškasenų nuostoliams ir jų kokybės blogėjimui;

5) laikyti išgaunamas iš žemės gelmių uolienas ir naudingąsias iškasenas taip, kad jos nedarytų žalingo poveikio aplinkai;

6) išsaugoti žvalgomuosius kasinius ir gręžinius, kurie gali būti panaudoti, eksploatuojant telkinius, ir kitiems liaudies ūkio tikslams, ir nustatyta tvarka  likviduoti nenaudotinus kasinius bei gręžinius;

7) išsaugoti geologinę ir vykdomąją techninę dokumentaciją, uolienų ir rūdų, kerno pavyzdžius, naudingųjų iškasenų bandinių dublikatus, kurie gali būti panaudoti, toliau tiriant žemės gelmes, žvalgant ir eksploatuojant naudingųjų iškasenų telkinius, taip pat naudojant žemės gelmes su naudingųjų iškasenų gavyba nesusijusiems tikslams.

 

29 straipsnis.       Geologinio žemės gelmių tyrimo darbų valstybinis registravimas ir valstybinė apskaita

Žemės gelmių geologinio tyrimo darbai turi būti įtraukti į valstybinį registrą ir valstybinę apskaitą, siekiant apibendrinti ir maksimaliai panaudoti žemės gelmių tyrimo rezultatus, taip pat užkirsti kelia, minėtų darbų dubliavimui.

Geologinio žemės gelmių tyrimo darbų valstybinis registravimas ir valstybinė apskaita vykdoma TSR Sąjungos įstatymais nustatoma tvarka.

Vykdyti žemės gelmių geologinio tyrimo darbus be valstybinio registravimo draudžiama.

 

30 straipsnis. Mineralinių žaliavų kondicijos

Siekiant nustatyti pramoninę telkinių vertę ir apskaičiuoti juose naudingųjų iškasenų išteklius, nustatomos kiekvieno telkinio mineralinių žaliavų kondicijos, kurios sudaro ekonomiškai pagrįstų reikalavimų naudingųjų iškasenų kokybei ir kiekybei, geologinėms kalnakasybos ir kitoms telkinių eksploatavimo sąlygoms sumą.

Mineralinių žaliavų kondicijos parengiamos, atsižvelgiant į pagrindinių ir kartu su jomis slūgsančių naudingųjų iškasenų, taip pat jų vertingų komponentų panaudojimą ir tvirtinamos TSR Sąjungos įstatymais nustatoma tvarka.

 

31 straipsnis.       Išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkinių perdavimas pramoniniam įsisavinimui

Išžvalgyti telkiniai arba jų sklypai, kuriuose patvirtinti naudingųjų iškasenų ištekliai, perduodami pramoniniam įsisavinimui ministerijoms ir žinyboms, kurios vadovauja naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimui.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindais naudingųjų iškasenų išžvalgytų telkinių (išskyrus plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkinius) perdavimo pramoniniam įsisavinimui tvarka nustatoma TSR Sąjungos įstatymais.

Plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų išžvalgytų telkinių perdavimo tvarką nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

 

32 straipsnis. Naudingųjų iškasenų telkinių atradėjai

Asmenys, atradę anksčiau nežinomą pramoninės reikšmės telkinį, taip pat išaiškinę papildomus naudingųjų iškasenų išteklius arba naujas mineralines žaliavas anksčiau žinomame telkinyje, iš esmės padidinančias jo pramoninę reikšmę, pripažįstami atradėjais.

Atradėjai turi teisę gauti atlyginimą.

Atradėjų teisės ir atlyginimo jiems išmokėjimo tvarka nustatoma TSR Sąjungos įstatymais.

 

III skyrius

 

NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ GAVYBOS

IR MINERALINIŲ ŽALIAVŲ PERDIRBIMO ĮMONIŲ,

TAIP PAT POŽEMINIŲ ĮRENGINIŲ, NESUSIJUSIŲ

SU NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ GAVYBA, PROJEKTAVIMAS,

STATYBA IR ATIDAVIMAS EKSPLOATUOTI[5]

 

33 straipsnis.       Naudingųjų iškasenų gavybos įmonių, taip pat požeminių įrenginių, nesusijusių su naudingųjų iškasenų gavyba, projektavimo ypatumai

Naudingųjų iškasenų gavybos įmonės ir požeminiai įrenginiai, nesusiję su naudingųjų iškasenų gavyba, projektuojami, remiantis žemės gelmių geologiniu ir kitokiu ištyrimu numatomos statybos sklype, atsižvelgiant į kompleksinį ekonominio rajono vystymą.

Naudingųjų iškasenų gavybos įmonės projektuojamos tik po to, kai patvirtinami naudingųjų iškasenų ištekliai ir perduodami telkiniai pramoniniam įsisavinimui.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindais išimtinais atvejais TSRS Ministrų Tarybos leidimu naudingųjų iškasenų gavybos įmonės gali būti projektuojamos, prieš patvirtinant naudingųjų iškasenų išteklius.

Vieta, kur numatoma statyti naudingųjų iškasenų gavybos įmones arba požeminius įrenginius, nesusijusius su naudingųjų iškasenų gavyba, prieš pradedant projektavimo darbus, turi būti suderinta su atitinkamų Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais ir tvarkomaisiais organais, kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros organais ir kitais suinteresuotais organais.

 

34 straipsnis.       Pagrindiniai reikalavimai naudingųjų iškasenų gavybos ir mineralinių žaliavų perdirbimo įmonių, taip pat požeminių įrenginių, nesusijusių su naudingųjų iškasenų gavyba, projektavimui, statybai ir atidavimui eksploatuoti

Naudingųjų iškasenų gavybos įmonių projektuose turi būti numatyta:

1) įmonių antžeminių ir požeminių įrenginių išdėstymas, užtikrinąs racionaliausią ir efektyviausią naudingųjų iškasenų išteklių naudojimą;

2) naudingųjų iškasenų telkinių nuodangos būdai ir eksploatavimo sistemos, užtikrinančios gausiausią, kompleksinį ir ekonomiškai tikslingą pagrindinių ir kartu su jomis slūgsančių naudingųjų iškasenų išteklių išgavimą iš žemės gelmių;

3) racionalus dangos uolienų naudojimas eksploatuojant naudingųjų iškasenų telkinius;

4) kartu išgaunamų laikinai nenaudojamų naudingųjų iškasenų sandėliavimas, apskaita ir išsaugojimas;

5) naudingųjų iškasenų gavybos įmonių statybos ir eksploatavimo procese atidengiamų žemės gelmių geologinis ištyrimas ir geologinės bei markšeiderinės dokumentacijos paruošimas;

6) pramonės, užtikrinančios gyventojų saugumą, žemės gelmių ir kitų gamtinės aplinkos objektų, pastatų ir įrenginių apsaugą.

Projektuojant, statant ir atiduodant eksploatuoti naudingųjų iškasenų gavybos įmones, turi būti taip pat įvykdyti reikalavimai, nurodyti šio kodekso 25 straipsnyje.

Mineralinių žaliavų perdirbimo įmonių projektuose turi būti numatyta: taikymas technologinių schemų, įgalinančių racionaliai ir kompleksiškai išgauti iš iškastų mineralinių žaliavų esančius jose komponentus, turinčius pramoninę reikšmę; kuo plačiausias perdirbimo atliekų (šlamu, dulkių, nutekamojo vandens ir pan.) panaudojimas; laikinai nenaudojamų gamybos atliekų, kuriose yra naudingų komponentų, sandėliavimas, apskaita ir išsaugojimas, taip pat reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 6 punkte, vykdymas.

Projektuojant, statant ir atiduodant eksploatuoti požeminius įrenginius, nesusijusius su naudingųjų iškasenų gavyba, turi būti įvykdyti reikalavimai, nurodyti šio straipsnio 3–6 punktuose ir šio kodekso 25 straipsnyje.

Draudžiama statyti, rekonstruoti ir atiduoti eksploatuoti naudingųjų iškasenų gavybos ir mineralinių žaliavų perdirbimo įmones, taip pat požeminius įrenginius, nesusijusius su naudingųjų iškasenų gavyba, jeigu juos projektuojant nesilaikyta šiame straipsnyje numatytų reikalavimų[6].

 

IV skyrius

 

ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMAS

NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ TELKINIŲ EKSPLOATAVIMUI IR TIKSLAMS,

NESUSIJUSIEMS SU NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ GAVYBA

 

35 straipsnis. Naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimo tvarka

Naudingųjų iškasenų telkiniai eksploatuojami sutinkamai su patvirtintais naudingųjų iškasenų gavybos įmonių projektais, kalnakasybos darbų plėtojimo planais, naftos, dujų ir požeminių vandenų telkinių eksploatavimo projektais bei schemomis ir techninio eksploatavimo taisyklėmis.

Naudingųjų iškasenų gavybos įmonių techninio eksploatavimo taisykles, naftos ir dujų telkinių eksploatavimo taisykles ir kalnakasybos darbų plėtojimo planus tvirtina atitinkami organai, suderinę su kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros organais.

 

36 straipsnis.       Pagrindiniai naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimo ir mineralinių žaliavų perdirbimo reikalavimai

Eksploatuojant naudingųjų iškasenų telkinius, būtina:

1) naudoti racionaliausius ir efektyviausius pagrindinių ir kartu su jomis slūgsančių naudingųjų iškasenų gavybos metodus, neleisti viršnormatyvinių nuostolių ir viršnormatyvinio naudingųjų iškasenų sekinimo, taip pat neleisti atrankiniu būdu eksploatuoti sodrius telkinių sklypus, kas sukelia nepagrįstus naudingųjų iškasenų balansinių išteklių nuostolius;

2) papildomai žvalgyti naudingųjų iškasenų telkinius ir vykdyti kitokius geologinius ir markšeiderinius darbus, taip pat vesti numatytą techninę dokumentaciją;

3) vesti naudingųjų iškasenų išteklių būklės ir judėjimo, nuostolių ir išsekimo apskaitą;

4) neleisti gadinti eksploatuojamų ir greta jų esančių naudingųjų iškasenų telkinių, vykdant kalnakasybos darbus, taip pat saugoti žemės gelmėse konservuojamus naudingųjų iškasenų išteklius;

5) saugoti kartu išgaunamas laikinai nenaudojamas naudingąsias iškasenas ir vesti jų apskaitą;

6) racionaliai naudoti dangos uolienas; taip pat tinkamai jas išdėstyti;

7) užtikrinti darbuotojų ir gyventojų gyvybės ir sveikatos saugumą, žemės gelmių ir kitų gamtinės aplinkos objektų, pastatų ir įrenginių apsaugą; parengti ir patvirtinti avarijų likvidavimo planus.

Perdirbant mineralines žaliavas, būtina:

tiksliai laikytis mineralinių žaliavų perdirbimo technologinių schemų, įgalinančių racionaliai ir kompleksiškai išgauti esančius tose žaliavose naudingus komponentus; vesti naudingų komponentų paskirstymo įvairiose perdirbimo stadijose ir jų išgavimo iš mineralinių žaliavų masto apskaitą ir kontrolę;

toliau tirti mineralinių žaliavų technologines savybes ir sudėtį, daryti eksperimentinius technologinius bandymus siekiant tobulinti mineralinių žaliavų perdirbimo technologiją;

kuo plačiausiai panaudoti perdirbimo atliekas (šlamus, dulkes, nutekamąjį vandenį ir pan.); organizuoti laikinai nenaudojamų gamybos atliekų, kuriose yra naudingų komponentų, sandėliavimą, apskaitą ir išsaugojimą [7].

 

37 straipsnis.       Įmonėms, organizacijoms, įstaigoms ir piliečiams sutelktuose žemės sklypuose plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų išgavimo tvarka

Įmonėms, organizacijoms, įstaigoms ir piliečiams išgauti plačiai paplitusias naudingąsias iškasenas jiems suteiktų žemės sklypų ribose leidžiama atviru būdu, kasant viena pakopa ne giliau kaip du metrus, nenaudojant sprogdinimo darbų, ir be teisės parduoti kitiems išgautas iškasenas.

Išgauti plačiai paplitusias naudingąsias iškasenas įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms suteiktų žemės sklypų ribose kitomis sąlygomis, negu nurodyta šio straipsnio pirmojoje dalyje, leidžiama tiktai bendra tvarka gavus kalnakasybos sklypą.

 

38 straipsnis.       Įmonėms, organizacijoms, įstaigoms ir piliečiams suteiktuose žemės sklypuose durpių kasimo tvarka

Įmonėms, organizacijoms, įstaigoms ir. piliečiams suteiktuose žemės sklypuose kasti durpes leidžiama, laikantis eksploatavimo saugumo technikos taisyklių, su sąlyga, kad bus paliktas išnaudotame plote priedugninis durpių sluoksnis pagal nustatytus normatyvus, ir be teisės parduoti durpes kitiems.

 

39 straipsnis. Durpių telkinių eksploatavimo ypatybės

Durpių telkinių eksploatavimo projektinėje techninėje dokumentacijoje turi būti numatyta:

1) pilniausias ir racionaliausias durpių išnaudojimas;

2) naudoti tokius eksploatavimo būdus, kurie užtikrintų galimybę išeksploatuotus durpių telkinių plotus panaudoti žemės, miškų arba žuvininkystės ūkyje;

3) eksploatuojamuose durpių telkinių plotuose priedugninis durpių sluoksnis pagal normatyvą;

4) išeksploatuotų plotų sutvarkymas, kad jie tiktų tolesniam naudojimui.

 

40 straipsnis. Pagrindiniai durpių telkinių eksploatavimo reikalavimai

Dideli durpių telkiniai paprastai turi būti eksploatuojami kompleksiškai žemės ūkio reikalams, mechaninio, cheminio ir biocheminio durpių perdirbimo produktams gauti ir kurui.

Nedideli durpių telkiniai pirmiausia turi būti eksploatuojami gyventojų komunaliniams buitiniams reikalams patenkinti ir žemės ūkio reikalams.

Draudžiama kasti durpes karjeriniu būdu, išskyrus gabalinių durpių kasimą šiuo būdu gyventojų komunaliniams buitiniams reikalams ir žemės ūkio reikalams. Lietuvos TSR Ministrų Taryba gali nustatyti ir kitas šios taisyklės išimtis.

 

41 straipsnis. Naudingųjų iškasenų gavybos įmonių likvidavimas ir užkonservavimas

Baigus eksploatuoti naudingųjų iškasenų išteklius, taip pat tais atvejais, kai pagal techninius bei ekonominius apskaičiavimus ir dėl kitų motyvų toliau eksploatuoti telkinį ar jo dalį netikslinga arba neįmanoma, naudingųjų iškasenų gavybos įmonė, eksploatuojanti telkinį, arba atitinkama šios įmonės dalis turi būti likviduota arba užkonservuota.

Visiškai arba iš dalies likviduojant arba užkonservuojant naudingųjų iškasenų gavybos įmonę, kasiniai ir gręžiniai turi būti taip sutvarkyti, kad būtų užtikrintas gyventojų saugumas, gamtinės aplinkos, pastatų ir įrenginių apsauga, o užkonservuojant telkiniai, kasiniai ir gręžiniai taip pat turi būti išsaugoti visam konservavimo laikui. Likviduojant naudingųjų iškasenų gavybos įmonę, taip pat turi būti išspręstas klausimas dėl galimo kasinių bei gręžinių panaudojimo kitiems liaudies ūkio tikslams.

Geologinė ir markšeiderinė dokumentacija, likviduojant ir užkonservuojant naudingųjų iškasenų gavybos įmonę arba jos dalį, papildoma iki kalnakasybos darbų užbaigimo momento ir nustatyta tvarka atiduodama saugoti.

Naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse, esančiose greta likviduojamos arba užkonservuojamos įmonės, turi būti įvykdytos priemonės, užtikrinančios kalnakasybos darbų saugumą.

Naudingųjų iškasenų gavybos įmonė arba jos dalis likviduojama ir užkonservuojama, suderinus su kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros organais ir kitais suinteresuotais organais.

 

42 straipsnis. Amatininkiška naudingųjų iškasenų gavyba

Naudingųjų iškasenų telkiniuose arba jų sklypuose, kuriuose eksploatuoti naudingųjų iškasenų gavybos įmonių priemonėmis netikslinga, leidžiama išgauti naudingąsias iškasenas kalnakasiams amatininkams asmeniniu darbu.

Kalnakasių amatininkų artelės naudingąsias iškasenas išgauna pagal sutartį su naudingųjų iškasenų gavybos įmonėmis jų kalnakasybos sklypų ribose, o pavieniai piliečiai – pagal leidimą, kurį išduoda naudingųjų iškasenų gavybos įmonės. Naudingųjų iškasenų gavybos įmonėms pavedama kontroliuoti amatininkišką naudingųjų iškasenų gavybą.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindais naudingųjų iškasenų, kurias išgauti leidžiama kalnakasiams amatininkams, sąrašas ir tipiniai kalnakasių amatininkų artelės įstatai tvirtinami TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

 

43 straipsnis.       Žemės gelmių naudojimo su naudingųjų iškasenų gavyba nesusijusiems tikslams tvarka

Požeminių įrenginių statybai ir eksploatavimui ir kitiems tikslams, nesusijusiems su naudingųjų iškasenų gavyba, žemės gelmės naudojamos pagal specialius projektus, tvirtinamus TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais nustatoma tvarka.

Projektuose turi būti numatytos priemonės, atitinkamai užtikrinančios nutekamųjų vandenų, kenksmingųjų medžiagų, gamybos atliekų ir kitų medžiagų nukenksminimą arba jų lokalizavimą griežtai nustatytose ribose ir tai, kad jos nepatektų į kasinius, į žemės paviršių ir vandens objektus.

Pažeidus šio straipsnio reikalavimus, kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros organai arba kiti specialiai įgalioti valstybiniai organai turi apriboti, sustabdyti arba uždrausti nutekamųjų vandenų nuleidimą į žemės gelmes; kenksmingųjų medžiagų ir gamybos atliekų suvertimą, požeminį medžiagų laikymą.

 

V skyrius

 

DARBŲ, SUSIJUSIŲ SU ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMU, SAUGUMAS

 

44 straipsnis. Darbų, susijusių su žemes gelmių naudojimu, saugumo užtikrinimas

Statant, rekonstruojant ir eksploatuojant naudingųjų iškasenų gavybos įmones, taip pat požeminius įrenginius, nesusijusius su naudingųjų iškasenų gavyba, dirbant geologinius ir kitokius darbus, susijusius su žemės gelmių naudojimu, turi būti užtikrintas darbuotojų ir gyventojų gyvybės ir sveikatos saugumas [8].

Atsakomybė už tai, kaip laikomasi saugumo taisyklių ir normų žemės gelmes naudojančiose įmonėse, organizacijose ir įstaigose, tenka jų vadovams, kurie paskiria asmenis kontroliuoti, kaip laikomasi nurodytų saugumo taisyklių ir normų įmonių, organizacijų ir įstaigų struktūriniuose padaliniuose.

 

45 straipsnis.       Pagrindiniai reikalavimai dėl darbų, susijusių su žemės gelmių naudojimu, saugumo užtikrinimo

Dirbant darbus, susijusius su žemės gelmių naudojimu, reikia užtikrinti, kad:

1) darbuotojai būtų susipažinę su saugaus darbų vykdymo taisyklėmis bei normomis ir jų laikytųsi, taip pat, kad būtų planuojamos ir įgyvendinamos priemonės, siekiant užkirsti kelią avarijoms ir jas likviduoti;

2) kilus pavojui darbuotojų gyvybei, darbai būtų sustabdyti, žmonės išvesti į saugią vietą ir būtų vykdomos priemonės pavojui pašalinti;

3) būtų naudojamos mašinos, įrengimai ir medžiagos, atitinkančios saugumo taisyklių ir sanitarijos norimi reikalavimus;

4) būtų vedama sprogstamųjų medžiagų ir sprogdinimo priemonių apskaita, jos būtų reikiamai laikomos ir tinkamai bei saugiai naudojamos;

5) laiku būtų papildoma saugumo taisyklių numatyta technine dokumentacija, taip pat kalnakasybos darbų planai duomenimis, patikslinančiais saugaus darbų vykdymo zonas, ir avarijų likvidavimo planai.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindais Drausmės įstatus asmenims, dirbantiems ypač pavojingomis požeminėmis sąlygomis, tvirtina TSRS Ministrų Taryba.

 

46 straipsnis. Ypatingi reikalavimai dėl kalnakasybos darbų saugumo

Ministerijos, valstybiniai komitetai, žinybos ir joms pavaldžios įmonės, organizacijos ir įstaigos, dirbančios kalnakasybos darbus, privalo, atsižvelgdamos į šiuolaikinius mokslo bei technikos laimėjimus, ruošti ir vykdyti specialias kompleksines organizacines technines priemones, numatančias, kaip gerinti rūdynų atmosferos sudėtį, tobulinti kalnakasybos darbų technologiją ir kolektyvinės bei individualinės apsaugos priemones, padedančias užkirsti kelią profesiniams susirgimams ir gamybiniam traumatizmui.

Siekiant sudaryti kuo palankiausias sąlygas kalnakasybos darbus dirbančių darbininkų ir tarnautojų normaliai gamybinei veiklai bei saugumui, ministerijos ir žinybos, taip pat kiti suinteresuoti organai privalo sistemingai tobulinti saugumo taisykles bei normas, sanitarijos taisykles ir normas.

Draudžiama dirbti kalnakasybos darbus, jeigu kasinių būklė kelia pavojų požeminius darbus dirbančių žmonių gyvybei ir sveikatai arba jeigu veikiančių kasinių rūdyno atmosferoje deguonies, kenksmingų ir galinčių sukelti sprogimą dujų bei dulkių kiekis, taip pat oro temperatūra neatitinka saugumo taisyklių ir normų, sanitarijos taisyklių ir normų [9].

Vadovauti kalnakasybos ir sprogdinimo darbams leidžiama asmenims, baigusiems atitinkamą specialųjį mokslą. Sprogdinti leidžiama asmenims, turintiems teisę.

 

47 straipsnis.       Kalnakasybos darbus dirbančių asmenų pareigos užtikrinti saugumo taisyklių ir normų laikymąsi

Kalnakasybos darbus dirbą asmenys privalo:

1) vykdyti darbų saugumo taisyklių ir normų reikalavimus;

2) sistemingai tikrinti darbo vietas bei įrengimus ir imtis priemonių išaiškintiems saugumo taisyklių ir normų pažeidimams tuojau pat pašalinti;

3) darbe vilkėti specialiais drabužiais ir naudotis individualinės apsaugos priemonėmis;

4) atliekant darbus, nenaudoti būdų, galinčių sukelti avarijos arba nelaimingo atsitikimo pavojų;

5) kilus avarijos pavojui, nutraukti darbus, tuojau pat pranešti apie tai darbų vadovui ir veikti griežtai pagal avarijų likvidavimo planą.

 

 

48 straipsnis. Kalnakasybos gelbėjimo tarnyba

Kalnakasybos darbus dirbančias įmones, organizacijas ir įstaigas nustatyta tvarka aptarnauja kalnakasių gelbėjimo dalys, o dirbančias gręžimo darbus, susijusius su naftos ir dujų telkinių žvalgymu ir eksploatavimu,– tarnybos, kurių uždavinys užkirsti kelią atviriems dujų bei naftos fontanams ir juos likviduoti. Šių dalių ir tarnybų dislokavimą nustato atitinkamos ministerijos ir žinybos, suderinusios su kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros organais.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindais kalnakasių gelbėjimo dalių ir tarnybų, kurių uždavinys – užkirsti kelią atviriems dujų bei naftos fontanams ir juos likviduoti, nuostatai tvirtinami TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, taip pat įmonės, organizacijos ir įstaigos, nepriklausomai nuo jų žinybinio pavaldumo, įvykus avarijoms, naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse privalo teikti transporto priemones, medžiagas ir įrengimus, ryšių priemones bei medikamentus ir teikti kitų rūšių pagalbą, likviduojant avarijas.

 

VI skyrius

 

Žemės gelmių apsauga

 

49 straipsnis. Pagrindiniai žemės gelmių apsaugos reikalavimai

Visos žemės gelmės turi būti saugomos. Pagrindiniai žemės gelmių apsaugos reikalavimai yra:

užtikrinti visišką ir kompleksinį geologinį žemės gelmių ištyrimą;

laikytis nustatytos žemės gelmių suteikimo naudotis tvarkos ir neleisti, kad žemės gelmės būtų naudojamos savavališkai;

maksimaliai išgauti iš žemės gelmių ir racionaliai naudoti pagrindinių ir kartu su jomis slūgsančių naudingųjų iškasenų išteklius bei jų komponentus;

neleisti, kad darbai, susiję su žemės gelmių naudojimu, darytų žalingą poveikį naudingųjų iškasenų išteklių išsaugojimui;

apsaugoti naudingųjų iškasenų telkinius nuo apsėmimo, užliejimo, gaisrų ir kitų veiksnių, bloginančių naudingųjų iškasenų kokybę ir pramoninę telkinio vertę arba komplikuojančių jų eksploatavimą;

užkirsti kelią nepagrįstai ir savavališkai statybai naudingųjų iškasenų slūgsojimo plotuose ir laikytis nustatytos šių plotų naudojimo kitiems tikslams tvarkos;

užkirsti kelią darbų, susijusių su žemės gelmių naudojimu, žalingam poveikiui, daromam eksploatuojamų ir užkonservuotų kasinių bei gręžinių, taip pat požeminių įrenginių išsaugojimui;

užkirsti kelią žemės gelmių užteršimui, laikant po žeme naftą, dujas ir kitas medžiagas, suverčiant kenksmingąsias medžiagas ir gamybos atliekas, nuleidžiant nutekamuosius vandenis.

Pažeidus šio straipsnio reikalavimus, kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros organai arba kiti specialiai įgalioti valstybiniai organai TSR Sąjungos įstatymų nustatoma tvarka gali apriboti, sustabdyti arba uždrausti žemės gelmių naudojimą.

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymuose gali būti nustatytos žemės gelmių naudotojams materialinės ir moralinės paskatos, padedančios įgyvendinti priemones žemės gelmių naudojimui gerinti ir jų apsaugai stiprinti.

 

50 straipsnis. Statybos naudingųjų iškasenų slūgsojimo plotuose sąlygos

Draudžiama projektuoti ir statyti gyvenamąsias vietoves, pramonės kompleksus ir kitus liaudies ūkio objektus, prieš tai negavus iš atitinkamos teritorinės geologijos organizacijos duomenų, kad žemės gelmėse po būsimos statybos sklypu naudingųjų iškasenų nėra.

Išimtinais atvejais naudingųjų iškasenų (išskyrus plačiai paplitusias naudingąsias iškasenas) slūgsojimo plotuose statoma, taip pat jų slūgsojimo vietose išdėstomi požeminiai įrenginiai, nesusiję su naudingųjų iškasenų gavyba, tik suderinus su kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros organais. Be to, turi būti numatytos ir įgyvendintos statybos bei kitokios priemonės, užtikrinančios galimybę išgauti iš gelmių naudingąsias iškasenas.

Plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų slūgsojimo plotuose statyti, taip pat jų slūgsojimo vietose išdėstyti požeminius įrenginius, nesusijusius su naudingųjų iškasenų gavyba, leidžiama Lietuvos TSR įstatymais nustatoma tvarka.

 

51 straipsnis.       Klausimo dėl plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų slūgsojimo plotų užstatymo svarstymo tvarka

Pramonės įmonės, vandenvietės ir kiti objektai plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų slūgsojimo plotuose statomos rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto leidimu, tik esant teigiamai Lietuvos TSR geologijos valdybos išvadai.

Nesant Lietuvos TSR geologijos valdybos teigiamos išvados, rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas nesvarsto klausimo dėl išdavimo leidimo užstatyti plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų slūgsojimo plotus.

Išvados nereikalaujama tais atvejais, kai statybos objektai išdėstomi patvirtintų miestų ir miesto tipo gyvenviečių išplanavimo (generalinių planų) projektų ribose.

Svarstydamas klausimą dėl užstatymo žemės sklypų, esančių prie plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkinių, rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas turi atsižvelgti į tai, kad darbai, susiję su žemės gelmių naudojimu, gali daryti kenksmingą įtaką.

Jeigu rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas atsisako išduoti leidimą užstatyti plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų slūgsojimo plotus, taip pat nesant Lietuvos TSR geologijos valdybos teigiamos išvados, klausimą dėl leidimo išdavimo gali svarstyti Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

 

52 straipsnis.       Leidimų užstatyti plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų slūgsojimo plotus įforminimas

Leidimas užstatyti plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų slūgsojimo plotus įforminamas leidžiamu užrašu topografinio aikštelės plano kopijoje.

 

53 straipsnis.       Ypatingą mokslinę arba kultūrinę vertę turinčių žemės gelmių sklypų apsauga

Ypatingą mokslinę arba kultūrinę vertę turinčios retos geologinės atodangos, mineralai, paleontologiniai objektai ir kiti žemės gelmių sklypai gali būti nustatyta tvarka paskelbti rezervatais, draustiniais arba gamtos bei kultūros paminklais. Bet kokia veikla, pažeidžianti minėtų rezervatų, draustinių bei paminklų išsaugojimą, draudžiama.

Žemės gelmių naudotojai, aptikę žemės gelmių naudojimo metu mokslui ir kultūrai reikšmingų retų geologinių atodangų ir mineralų, meteoritų, paleontologinių, archeologinių ir kitų objektų, privalo sustabdyti atitinkamame sklype darbus ir pranešti apie tai suinteresuotiems valstybiniams organams.

 

54 straipsnis.       Visuomeninių organizacijų ir piliečių dalyvavimas, įgyvendinant žemės gelmių apsaugos ir jų racionalaus naudojimo priemones

Profesinės sąjungos, jaunimo organizacijos, gamtos apsaugos draugijos, mokslinės draugijos ir kitos visuomeninės organizacijos, taip pat piliečiai padeda valstybiniams organams įgyvendinti žemės gelmių apsaugos ir jų racionalaus naudojimo priemones.

Visuomeninės organizacijos dalyvauja veikloje, kurios tikslas — užtikrinti žemės gelmių apsaugą ir jų racionalų naudojimą, sutinkamai su savo įstatais (nuostatais) ir TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais.

Valstybiniai organai, įgyvendindami žemės gelmių apsaugos ir jų racionalaus naudojimo priemones, privalo visokeriopai atsižvelgti į visuomeninių organizacijų ir piliečių pasiūlymus.

 

VII skyrius

 

NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ IŠTEKLIŲ IR TELKINIŲ,

TAIP PAT ŽEMĖS GELMIŲ SKLYPŲ, SUTEIKTŲ NAUDOJIMUI,

NESUSIJUSIAM SU NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ GAVYBA,

VALSTYBINĖ APSKAITA

 

55 straipsnis. Naudingųjų iškasenų išteklių ir telkinių valstybinė apskaita

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindais naudingųjų iškasenų ištekliai ir telkiniai, taip pat naudingųjų iškasenų požymiai turi būti įtraukti į valstybiną apskaitą pagal vieningas TSR Sąjungai sistemas.

Siekiant užtikrinti žemės gelmių geologinio tyrimo darbų planavimą ir naudingųjų iškasenų gavybos įmonių išdėstymą, racionaliai, kompleksiškai naudoti naudingųjų iškasenų telkinius, taip pat spręsti kitus liaudies ūkio uždavinius, vedamas valstybinis naudingųjų iškasenų telkinių kadastras ir sudaromi valstybiniai naudingųjų iškasenų išteklių balansai.

 

56 straipsnis. Valstybinis naudingųjų iškasenų telkinių kadastras

Valstybiniame naudingųjų iškasenų telkinių kadastre turi būti apie kiekvieną telkinį žinių, apibūdinančių pagrindinių ir kartu su jomis slūgsančių naudingųjų iškasenų ir jose esančių komponentų išteklių kiekį bei kokybę, technines kalnakasybos, hidrogeologines ir kitas telkinio eksploatavimo sąlygas ir jo geologinį bei ekonominį įvertinimą, taip pat žinių apie kiekvieną naudingųjų iškasenų požymį.

 

57 straipsnis. Valstybiniai naudingųjų iškasenų išteklių balansai

Valstybiniuose naudingųjų iškasenų išteklių balansuose turi būti žinių apie naudingųjų iškasenų išteklių kiekį, kokybę ir ištyrimo laipsnį telkiniuose, turinčiuose pramoninę reikšmę, apie jų išsidėstymą, pramoninio įsisavinimo laipsnį, išžvalgytų naudingųjų iškasenų išteklių gavybą, nuostolius ir pramonės aprūpinimą jomis.

 

58 straipsnis. Naudingųjų iškasenų išteklių tvirtinimas

Išžvalgytų telkinių naudingųjų iškasenų išteklius, taip pat naudingųjų iškasenų išteklius, papildomai išžvalgytus, eksploatuojant telkinius, specialiai įgalioti valstybiniai organai tvirtina TSR Sąjungos įstatymų nustatoma tvarka.

Tvirtinant naudingųjų iškasenų išžvalgytus išteklius, nustatomas jų patikimumas, kiekis ir kokybė, slūgsojimo sąlygos, telkinio ištyrimo laipsnis, jo reikšmė liaudies ūkiui ir išaiškinama, kaip jis paruoštas pramoniniam įsisavinimui.

 

59 straipsnis.       Valstybiniai organai, specialiai įgalioti tvirtinti naudingųjų Iškasenų Išteklius

Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais specialiai įgalioti naudingųjų iškasenų ištekliams tvirtinti valstybiniai organai yra Valstybinė naudingųjų iškasenų išteklių komisija prie TSRS Ministrų Tarybos ir TSRS geologijos ministerijos teritorinės naudingųjų iškasenų išteklių komisijos.

 

60 straipsnis. Naudingųjų Iškasenų balansinių išteklių nurašymas

Išgautos naudingosios iškasenos, taip pat naudingųjų iškasenų ištekliai, praradę pramoninę reikšmę, likę gavybos procese, nepasitvirtinę toliau vykdant geologinio žvalgymo darbus arba eksploatuojant telkinį, turi būti nurašomi iš valstybinio naudingųjų iškasenų balanso TSR Sąjungos įstatymų nustatoma tvarka.

Naudingųjų iškasenų balansiniai ištekliai, praradę pramoninę reikšmę, prarasti gavybos procese arba nepasitvirtinę toliau vykdant geologinio žvalgymo darbus arba eksploatuojant telkinį, nurašomi iš naudingųjų iškasenų gavybos įmonės apskaitos, suderinus su kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros organais.

 

61 straipsnis.       Žemės gelmių sklypų, suteiktų naudojimui, nesusijusiam su naudingųjų iškasenų gavyba, valstybinė apskaita

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindais žemės gelmių sklypai, suteikti požeminių įrenginių statybai bei eksploatavimui ir kitiems tikslams, nesusijusiems su naudingųjų iškasenų gavyba, turi būti įtraukti į valstybinę apskaitą pagal vieningas TSR Sąjungai sistemas.

 

VIII skyrius

 

ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMO BEI APSAUGOS

IR GEOLOGINIO ŽEMĖS GELMIŲ TYRIMO DARBŲ PRIEŽIŪRA

BEI KONTROLĖ

 

62straipsnis.        Žemės gelmių naudojimo bei apsaugos valstybinės priežiūros bei kontrolės uždaviniai

Žemės gelmių naudojimo bei apsaugos valstybinės priežiūros ir kontrolės uždavinys — užtikrinti, kad visos ministerijos, valstybiniai komitetai, žinybos, įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai laikytųsi nustatytos žemės gelmių naudojimo tvarkos, vykdytų pareigas, apsaugant žemės gelmes, saugiai dirbant darbus, susijusius su žemės gelmių naudojimu, užkertant kelią ir likviduojant jų žalingą poveikį gyventojams, gamtinei aplinkai, pastatams ir įrenginiams, laikytųsi naudingųjų iškasenų atsargų ir telkinių valstybinės apskaitos taisyklių, taip pat kilų žemės gelmių įstatymų nustatytų taisyklių ir normų.

 

63 straipsnis.       Geologinio žemės gelmių tyrimo darbų vykdymo valstybinės kontrolės uždaviniai

Geologinio žemės gelmių tyrimo darbų vykdymo valstybinės kontrolės uždavinys – užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytos geologinio kartografavimo, paieškų, žvalgymo, hidrogeologijos, inžinerinės geologijos, geofizikos, geochemijos ir kitų geologinio žemės gelmių tyrimo darbų, kuriuos vykdo įmonės, organizacijos ir įstaigos nepriklausomai nuo jų žinybinio pavaldumo, tvarkos ir kad šie darbai būtų dirbami efektyviai.

 

64 straipsnis.       Organai, kurie vykdo žemės gelmių naudojimo bei apsaugos ir geologinio žemės gelmių tyrimo darbų valstybinę priežiūrą ir kontrolę

Valstybinę žemės gelmių naudojimo bei apsaugos priežiūrą (valstybinę kalnakasybos darbų priežiūrą) ir valstybinę geologinio žemės gelmių tyrimo darbų kontrolę (valstybinę geologijos kontrolę) vykdo tam specialiai įgalioti valstybiniai organai.

Specialiai įgaliotas kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros organas Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje yra Lietuvos TSR valstybinis pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo priežiūros komitetas.

Specialiai įgaliotas valstybinės geologijos kontrolės organas Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje yra Lietuvos TSR geologijos valdyba.

Liaudies deputatų tarybos ir jų vykdomieji bei tvarkomieji organai žemės gelmių naudojimo ir apsaugos valstybinę kontrolę vykdo sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais.

 

65 straipsnis. Valstybinė žemės gelmių naudojimo ir apsaugos priežiūra

Kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros organai tikrina:

1) ar tinkamai eksploatuojami naudingųjų iškasenų telkiniai, ar vykdomi žemės gelmių apsaugos reikalavimai;

2) ar naudingųjų iškasenų gavybos įmonės laikosi nustatytos naudingųjų iškasenų išteklių apskaitos tvarkos, ar jie teisingai ir laiku nurašomi [10];

3) ar, naudojant žemės gelmes, laikomasi saugaus darbų vykdymo taisyklių ir normų;

4) ar tinkamai ir laiku vykdomos priemonės, užtikrinančios gyventojų saugumą, gamtinės aplinkos, pastatų ir įrenginių, eksploatuojamų ir užkonservuotų kasinių ir gręžinių apsaugą nuo žalingo darbų, susijusių su žemės gelmių naudojimu, poveikio;

5) ar laikomasi reikalavimų, kad būtų užkirstas kelias naftos, dujų ir kitų medžiagų, jas laikant po žeme, nuleidžiamų į žemės gelmes nutekamųjų vandenų, suverstų į žemės gelmes kenksmingųjų medžiagų ir gamybos atliekų skverbimuisi į kasinius, į žemės paviršių ir į vandens objektus;

6) ar laikomasi geologinių ir markšeiderinių darbų vykdymo taisyklių, eksploatuojant naudingųjų iškasenų telkinius.

 

66 straipsnis. Kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros organų teisės

Kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros organai turi teisę:

sustabdyti darbus, susijusius su žemės gelmių naudojimu, tais atvejais, kai pažeidžiamos saugaus darbų vykdymo ir žemės gelmių apsaugos taisyklės ir normos;

nutraukti savavališką žemės gelmių naudojimą ir savavališką statybą naudingųjų iškasenų slūgsojimo plotuose;

duoti privalomus nurodymus, kad būtų pašalinti saugaus darbų vykdymo ir žemės gelmių apsaugos taisyklių ir normų pažeidimai įmonėse, organizacijose ir įstaigose, naudojančiose žemės gelmes;

nustatyta tvarka ištirti avarijų ir gamybinio traumatizmo atvejų, naudojant žemės gelmes, aplinkybes bei priežastis ir pagal ištyrimo rezultatus priimti sprendimus, kuriuos privalo vykdyti atitinkamų įmonių, organizacijų ir įstaigų vadovai.

Kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros organams gali būti pavestos ir kitos žemės gelmių naudojimo bei apsaugos priežiūros funkcijos, taip pat mineralinių žaliavų perdirbimo priežiūros funkcijos, ir jiems gali būti suteiktos kitos teisės užkirsti kelią saugaus darbų vykdymo ir žemės gelmių apsaugos taisyklių bei normų pažeidimams ir juos nutraukti[11].

 

67 straipsnis. Valstybinė geologinio žemės gelmių tyrimo darbų kontrolė

Valstybinės geologijos kontrolės organai tikrina geologinio žemės gelmių tyrimo darbų kryptį, metodiką, kompleksiškumą ir kokybę.

 

68 straipsnis. Valstybinės geologijos kontrolės organų teisės

Valstybinės geologijos kontrolės organai turi teisę:

duoti privalomus nurodymus, kad būtų pašalinti trūkumai ir pažeidimai, vykdant geologinio žemės gelmių tyrimo darbus;

sustabdyti geologinio žemės gelmių tyrimo darbus, jeigu jie neatitinka patvirtintų projektų arba dirbami be valstybinio registravimo, taip pat tais atvejais, kai pažeidinėjamos taisyklės ir normos, nustatančios šių darbų vykdymo tvarką.

Valstybinės geologijos kontrolės organams gali būti suteiktos ir kitos teisės užkirsti kelią geologinio žemės gelmių tyrimo darbų vykdymo taisyklių bei normų pažeidimams ir juos nutraukti.

 

69 straipsnis. Žinybinė žemės gelmių naudojimo ir apsaugos kontrolė

Žinybinę kontrolę, kaip laikomasi nustatytos žemės gelmių naudojimo tvarkos, kaip vykdomi geologinio žemės gelmių tyrimo darbai, kaip vykdomi reikalavimai apsaugoti žemės gelmes, užtikrinti visišką pagrindinių ir kartu su jomis slūgsančių naudingųjų iškasenų ir jose esančių komponentų išgavimą, jų tarpe mineralinių žaliavų perdirbimo metu, reikalavimai saugiai dirbti darbus, susijusius su žemės gelmių naudojimu, imtis priemonių, užtikrinančių gyventojų saugumą, gamtinės aplinkos, pastatų ir įrenginių apsaugą, kaip laikomasi naudingųjų iškasenų išteklių ir telkinių apskaitos taisyklių, taip pat žemės gelmių įstatymų nustatytų kitų taisyklių ir normų, vykdo organai, kurių žinioje yra įmonės, organizacijos ir įstaigos, naudojančios žemės gelmes.

Ar tinkamai eksploatuojami naudingųjų iškasenų telkiniai ir ar tinkamai perdirbamos mineralinės žaliavos, kontroliuoja atitinkamai markšeiderinė ir geologijos tarnybos, techninės kontrolės tarnyba ir kitokios tarnybos.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės gelmių įstatymų pagrindais tipinius markšeiderinės ir geologijos tarnybų nuostatus tvirtina TSRS Ministrų Taryba [12].

 

IX skyrius

 

GINČŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO KLAUSIMAIS SPRENDIMAS

 

70 straipsnis. Ginčų sprendimo tvarka

Įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių ginčus žemės gelmių naudojimo klausimais sprendžia atitinkami rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros organai, valstybinės geologijos kontrolės organai ir kiti įgalioti valstybiniai organai TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais nustatoma tvarka.

 

71 straipsnis.       Rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų kompetencija, sprendžiant žemės gelmių naudojimo ginčus

Rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų žiniai priskiriama spręsti įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių žemės gelmių naudojimo ginčus ryšium su plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimu.

 

72 straipsnis.       Kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros organų kompetencija, sprendžiant žemės gelmių naudojimo ginčus

Kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros organų žiniai priskiriama spręsti įmonių, organizacijų ir įstaigų ginčus, susijusius su naudingųjų iškasenų eksploatavimu (išskyrus plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų telkinius) ir žemės gelmių naudojimu, nesusijusiu su naudingųjų iškasenų gavyba.

 

73 straipsnis.       Valstybinės geologijos kontrolės organų kompetencija, sprendžiant žemės gelmių naudojimo ginčus

Valstybinės geologijos kontrolės organų žiniai priskiriama spręsti įmonių, organizacijų ir įstaigų žemės gelmių naudojimo ginčus ryšium su žemės gelmių geologiniu tyrimu.

 

74 straipsnis. Žemės gelmių naudojimo ginčų nagrinėjimo tvarka

Žemės gelmių naudojimo ginčai nagrinėjami pagal vienos šalių pareiškimą. Prie pareiškimo pridedami dokumentai, liudijantys žemės gelmių naudojimo teisės pažeidimą.

Organai, sprendžiantys žemės gelmių naudojimo ginčus, gali kelti bylą savo iniciatyva.

Žemės gelmių naudojimo ginčai nagrinėjami, dalyvaujant suinteresuotoms šalims, per mėnesį nuo pareiškimo gavimo arba bylos iškėlimo dienos. Suinteresuotoms šalims pranešama, kada ir kur bus nagrinėjamas ginčas.

 

75 straipsnis.       Medžiagos paruošimas žemės gelmių ginčams nagrinėti rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomuosiuose komitetuose

Žemės gelmių naudojimo ginčų nagrinėjimo medžiagai ruošti rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai gali sudaryti specialias komisijas iš Tarybų deputatų, kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros ir valstybinės geologijos kontrolės organų specialistų.

 

76 straipsnis.       Rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų ir kitų valstybinių organų teisės, nagrinėjant žemės gelmių naudojimo ginčus

Rajonų (miestų) Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams ir kitiems valstybiniams organams, nagrinėjant žemės gelmių naudojimo ginčus, suteikiama teisė:

1) iškviesti paaiškinimams duoti besiginčijančių įmonių, organizacijų, įstaigų pareigūnus, taip pat ir piliečius;

2) reikalauti iš įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių pateikti reikalingas ginčui nagrinėti žinias ir dokumentus;

3) paskirti ekspertizę;

4) susipažinti įmonėse, organizacijose, įstaigose su reikalinga ginčui spręsti medžiaga;

5) atlikti kitus ginčui spręsti reikalingus veiksmus.

 

77 straipsnis. Žemės gelmių naudojimo ginče dalyvaujančių šalių teisės

Žemės gelmių naudojimo ginče dalyvaujančios šalys turi teisę susipažinti su medžiaga, daryti iš jos išrašus, pateikti žodžiu arba raštu savo įrodymus arba paneigimus, prašyti papildomai tyrinėti ir išreikalauti dokumentus; prašyti atidėti ginčo nagrinėjimą ir pareikšti kitokius prašymus.

 

78 straipsnis. Sprendimas dėl žemės gelmių naudojimo ginčo

Sprendžiantis ginčą organas, remdamasis žemės gelmių naudojimo ginčo nagrinėjimo rezultatais, priima sprendimą.

Reikiamais atvejais sprendime gali būti numatyta jo įvykdymo tvarka ir priemonės, kurios turi būti įgyvendintos pažeistai žemės naudojimo teisei atstatyti.

 

79 straipsnis. Sprendimo dėl žemės gelmių naudojimo ginčo apskundimo tvarka

Kalnakasybos darbų valstybinės priežiūros ir valstybinės geologijos kontrolės organų priimtas sprendimas dėl žemės gelmių naudojimo ginčo gali būti apskųstas atitinkamiems aukštesniesiems organams per 15 dienų nuo jo priėmimo.

Rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas dėl žemės gelmių naudojimo ginčo gali būti apskųstas Lietuvos TSR Ministrų Tarybai per 15 dienų nuo jo priėmimo.

 

80 straipsnis. Sprendimo dėl žemės gelmių naudojimo ginčo vykdymas

Sprendimą dėl žemės gelmių naudojimo ginčo vykdo žemės gelmių naudotojas, jeigu sprendime nenurodytas kitas vykdymo organas.

Sprendimo dėl ginčo apskundimas nesustabdo jo vykdymo. Organas, priėmęs sprendimą dėl žemės gelmių naudojimo ginčo, turi teisę sustabdyti sprendimo vykdymą, iki aukštesnysis organas apsvarstys skundą dėl šio sprendimo.

 

X skyrius

 

ATSAKOMYBE UŽ ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMĄ

 

81 straipsnis.       Sandorių, pažeidžiančių žemės gelmių valstybinės nuosavybės teisę, negaliojimas

Sandoriai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai pažeidžia žemės gelmių valstybinės nuosavybės teisę, negalioja.

 

82 straipsnis.       Baudžiamoji, administracinė ir kitokia atsakomybė už žemės gelmių įstatymų pažeidimą

Asmenims, kaltiems šio kodekso 81 straipsnyje minėtais sandoriais, taip pat:

savavališku žemės gelmių naudojimu;

geologinio žemės gelmių tyrimo darbų vykdymo taisyklių ir reikalavimų pažeidimu, dėl kurio buvo neteisingai įvertinti išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliai arba naudingųjų iškasenų gavybos įmonių, taip pat požeminių įrenginių, nesusijusių su naudingųjų iškasenų gavyba, statybos bei eksploatavimo sąlygos;

atrankiniu telkinių sodrių sklypų eksploatavimu, kuris padaro nepagrįstus naudingųjų iškasenų balansinių išteklių nuostolius; viršnormatyviniais nuostoliais ir viršnormatyviniu naudingųjų iškasenų išsekinimu gavybos metu, naudingųjų iškasenų telkinių sugadinimu ir kitais racionalaus naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimais;

savavališka statyba naudingųjų iškasenų slūgsojimo plotuose; saugaus darbų, susijusių su žemės gelmių naudojimu, vykdymo taisyklių ir normų pažeidimu;

nevykdymu žemės gelmių apsaugos taisyklių, taip pat reikalavimų dėl gamtinės aplinkos, pastatų ir įrenginių apsaugos nuo žalingo darbų. susijusių su žemės gelmių naudojimu, poveikio;

požeminių vandenų režimo stebėjimo gręžinių, taip pat markšeiderinių bei geodezijos ženklų naikinimu arba sugadinimu;

markšeiderinės arba geologinės dokumentacijos, taip pat naudingųjų iškasenų bandinių dublikatų ir kerno, kurie reikalingi toliau geologiškai tiriant žemės gelmes ir eksploatuojant telkinius, praradimu;

nevykdymu reikalavimų taip sutvarkyti likviduojamus arba užkonservuojamus kasinius ir gręžinius, kad būtų užtikrintas gyventojų saugumas, taip pat reikalavimų išsaugoti telkinius, kasinius ir gręžinius užkonservavimo laikotarpiui,

tenka baudžiamoji, administracinė arba kitokia atsakomybė sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais.

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai gali nustatyti atsakomybę ir už kitus žemės gelmių įstatymų pažeidimus.

Pareigūnai ir kiti įmonių, organizacijų ir įstaigų darbuotojai, pažeidę galiojančius žemės gelmių įstatymus, gali būti nustatyta tvarka traukiami drausminėn atsakomybėn.

 

83 straipsnis.       Savavališko žemės gelmių naudojimo ir savavališkos statybos naudingųjų iškasenų slūgsojimo plotuose nutraukimas

Savavališkas žemės gelmių naudojimas ir savavališka statyba naudingųjų iškasenų slūgsojimo plotuose nutraukiama, neatlyginant padarytų išlaidų.

Naudingųjų iškasenų slūgsojimo plotus savo lėšomis sutvarko, kad jie būtų tinkami naudoti pagal paskirtį, įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai, savavališkai užstatę šiuos plotus arba juos užėmę savavališkam žemės gelmių eksploatavimui.

 

84 straipsnis. Nuostolių atlyginimas

Įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai privalo atlyginti žemės gelmių įstatymų pažeidimu padarytus nuostolius TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais nustatomu dydžiu ir tvarka. Pareigūnams ir kitiems darbuotojams, dėl kurių kaltės įmonės, organizacijos ir įstaigos turėjo išlaidų, susijusių su nuostolių atlyginimu, tenka nustatyta tvarka materialinė atsakomybė.

 

XI skyrius

 

TARPTAUTINĖS SUTARTYS [13]

 

85 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu TSRS tarptautinėje sutartyje nustatytos kitokios taisyklės, negu išdėstytos tarybiniuose žemės gelmių įstatymuose, tai taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

Tokia pat tvarka taikoma Lietuvos TSR žemės gelmių įstatymų atžvilgiu, jeigu Lietuvos TSR tarptautinėje sutartyje nustatytos kitokios taisyklės, negu numatytos Lietuvos TSR žemės gelmių įstatymuose.

______________

 

 


[1] Įstatymo 2 straipsnis nepateikiamas, kaip neturintis normų, įtrauktinų į Lietuvos TSR įstatymų sąvadą.

[2] 1 straipsnis, 3 straipsnio pavadinimas ir pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. sausio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybes žinios, 1980, Nr. 3-30).

 

[3] [3]1 straipsnis, 3 straipsnio pavadinimas ir pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. sausio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybes žinios, 1980, Nr. 3-30).

 

[4] 25 straipsnio 4 punktas – su pakeitimais, padarytais 1980 m.  sausio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 3-30).

 

[5] III skyriaus pavadinimas – su pakeitimais, padarytais 1980 m. sausio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 3-30).

 

[6] 34 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. sausio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 3-30).

 

[7] 36 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. sausio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 3-30).

 

[8] 44 straipsnio pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. sausio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 3-30).

 

[9] 48 straipsnio trečioji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. sausio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 3-30).

 

[10] 65 straipsnio 2 punktas ir 66 straipsnio antroji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. sausio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 3-30).

 

[11] 65 straipsnio 2 punktas ir 66 straipsnio antroji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. sausio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 3-30).

[12] 69 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. sausio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 3-30).

 

[13] XI skyrius – su pakeitimais, padarytais 1980 m. sausio 30 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 3-30).