LIETUVOS RESPUBLIKOS
JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 41, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 21, 22 STRAIPSNIAIS
Į S T A T Y M A S
1998 m. liepos 2 d. Nr. VIII-836
Vilnius
(Žin., 1990, Nr. 24-601, Nr. 30-715; 1991, Nr. 16-426, Nr. 20-520; 1992, Nr. 6-110; 1993, Nr. 16-404, Nr. 30-682, Nr. 70-1306; 1994, Nr. 15-251, Nr. 55-1052, Nr. 100-1999; 1995, Nr. 34-813; 1996, Nr. 35-862, Nr. 46-1105, Nr. 62-1463, Nr. 66-1577, Nr. 71-1715, Nr. 73-1746; 1997, Nr. 28-661, Nr. 61-1442, Nr. 63-1473, Nr. 69-1745)
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 1 straipsnio b punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Papildyti 1 straipsnį d punktu:
„d) nuolatinės buveinės – užsienio valstybių įmonių nesavarankiški padaliniai, tarp jų užsienio valstybių įmonių filialai (toliau – nuolatinės buveinės), kurie Lietuvos Respublikoje: turi veiklos vietą, kurioje vykdo savo veiklą arba jos dalį; arba kurie vykdo savo veiklą per įgaliotą fizinį, juridinį ar kitą asmenį, jeigu šis asmuo turi tos užsienio valstybės įmonės įgaliojimą jos vardu sudaryti sutartis ir tuo įgaliojimu naudojasi; arba kurie naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo arba įrangos objektą; arba kurie gamtiniams ištekliams tirti arba gauti naudoja įrangą ar konstrukciją, įskaitant gręžimo įrenginius ar laivus. Nuolatinės buveinės privalo įsiregistruoti kaip mokesčio mokėtojos toje teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kurios teritorijoje turi vykdomos veiklos vietą.“
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„Užsienio valstybių įmonių pelno mokesčio objektas yra visos iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunamos pajamos už suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas ir už suteiktą teisę naudotis prekių ženklais, licencijomis, firmų vardais bei palūkanos už suteiktas paskolas.
Užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose (teritorijose, kuriose mokesčiai mažesni negu Lietuvos Respublikoje), pelno mokesčio objektas yra iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gautos pajamos. Šių valstybių (zonų) sąrašą bei apmokestinamųjų pajamų rūšis ir mokesčio mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 3 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) iš Lietuvos Respublikos įmonių gauti dividendai (iš kurių išskaičiuotas pelno mokestis) bei iš užsienio valstybių įmonių gauti dividendai (nuo kurių sumokėtas pelno mokestis) ir palūkanos už Lietuvos Respublikos ūkio subjektų obligacijas ir už Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei savivaldybių vertybinius popierius;“.
3. Papildyti 3 straipsnio 4 dalį 9, 10 ir 11 punktais:
4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Iš bendrųjų pajamų atskaičius 5 straipsnyje nurodytas realizuotos produkcijos, darbų ir paslaugų sąnaudas bei investicijai skirtas lėšas (pasirinkus 21 straipsnio 1 dalyje 2 punkte nustatytą apskaičiavimo būdą), nustatomas bendrasis apmokestinamasis pelnas. Šis bendrasis apmokestinamasis pelnas mažinamas 6 straipsnyje nurodytomis labdarai ir paramai skirtomis neapmokestinamomis sumomis bei išmokomis iš pelno, apmokestintomis fizinių asmenų pajamų mokesčiu. Atskaičius šias sumas, nustatomas apmokestinamasis pelnas, nuo kurio skaičiuojamas pelno mokestis.
Jeigu mokestiniais metais gaunami nuostoliai (neigiami rezultatai), gautą nuostolių sumą leidžiama perkelti į kitus mokestinius metus. Mokestinių metų nuostolių sumą leidžiama perkelti ne ilgiau kaip penkerius mokestinius metus, pradedant skaičiuoti nuo kitų metų, kai nuostoliai atsirado. Pasibaigus penkerių metų terminui, nuostolių suma nebeperkeliama. Mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Finansų ministras mokesčių mokėtojams, kurių veikla yra sezoninė, jų prašymu gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį su sąlyga, kad tas laikotarpis bus pastovus (nekeičiamas) ir lygus 12 mėnesių. Finansų ministras tvirtina tokių mokesčių mokėtojų sąrašą. Mokestinių metų nuostolių perkėlimo tvarką taip pat nustato finansų ministras.
Juridinių asmenų, užsiimančių nekomercine veikla, apmokestinamasis pelnas nustatomas kaip pajamų už mokamas priemones ir sąnaudų šioms priemonėms vykdyti skirtumas.
5 straipsnis. 41 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės, išskyrus tas, kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, sumoka į biudžetą 13 procentų pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės. Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės, kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, sumoka į biudžetą 5 procentus pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės ir 8 procentus pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės privalomai skiria labdarai ir paramai. Nustatytos pajamų dalies sumokėjimo į biudžetą bei skyrimo labdarai ir paramai tvarką, konkrečių labdaros bei paramos davėjų ir gavėjų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiame straipsnyje nustatytoms privalomo dydžio labdarai ir paramai skirtoms sumoms netaikomos 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos lengvatos.“
6 straipsnis. 5 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir papildymas bei straipsnio papildymas 5 dalimi
1. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. 5 straipsnio 1 dalį papildyti 11 ir 12 punktais:
„11) nuosavo ir išperkamosios nuomos būdu turimo ilgalaikio materialiojo turto remonto sąnaudos, jeigu per mokestinį laikotarpį jos neviršija 50 procentų šio turto įsigijimo vertės. Jeigu remonto vertė viršija 50 procentų nuosavo ar išperkamosios nuomos būdu turimo ilgalaikio turto įsigijimo vertės arba jeigu atliekami minėto turto rekonstravimo darbai, tai to turto įsigijimo vertė didinama visa remonto ir rekonstravimo darbų verte. Rekonstravimui priskiriami statybos darbai nustatomi vadovaujantis Statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788). Nekilnojamojo turto, kurį savivaldybės, valstybės valdžios ir valdymo institucijos bei valstybės (savivaldybės) įmonės išnuomojo arba perdavė neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartis, nuomininko (panaudos gavėjo) patirtos remonto, rekonstravimo ir eksploatavimo sąnaudos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka pripažįstamos mažinančiomis bendrąsias pajamas. Taip pat pagal nuomos (panaudos) sutartį nuomojamo iš kitų asmenų turto patirtos remonto (neviršijant 50 procentų šio turto įsigijimo vertės) ir eksploatavimo sąnaudos pripažįstamos mažinančiomis bendrąsias pajamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka;
12) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti ribojamo dydžio natūralios netekties nuostoliai ir komandiruočių sąnaudos bei ne daugiau kaip 50 procentų įmonės patirtų reprezentacinių sąnaudų sumos, tačiau šios reprezentacinės sąnaudos neturi viršyti 1 procento įmonės realizavimo pajamų. Reprezentacinės sąnaudos šiame įstatyme – tokios įmonės lėšos, kurias įmonė skiria naujiems verslo ryšiams sukurti arba esamiems ryšiams su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, išskyrus įmonės darbuotojus, pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų naudai. Reprezentacinės sąnaudos pripažįstamos mažinančiomis bendrąsias pajamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
3. Papildyti 5 straipsnį 5 dalimi:
„Sveikatos priežiūros įstaigų sąnaudos paskirstomos proporcingai to mokestinio laikotarpio pajamoms už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, ir kitoms pajamoms. Apskaičiuojant sveikatos priežiūros įstaigų apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų pajamų neatimamos sąnaudos, tenkančios paslaugoms, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.“
7 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„Labdaros organizacijų ir fondų, invalidų draugijų ir sąjungų bei jų įmonių šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas bendrasis apmokestinamasis pelnas mažinamas visomis faktiškai padarytomis ir juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintomis išlaidomis, skirtomis labdarai ir paramai.
Labdaros ir paramos įstatymo numatytiems labdaros davėjams ar rėmėjams, nenurodytiems šio straipsnio pirmojoje dalyje, iš 4 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuoto bendrojo apmokestinamojo pelno 2 kartus atimamos faktiškai padarytos ir juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintos išlaidos, skirtos labdarai ir paramai, bet ne daugiau kaip 40 procentų apmokestinamojo pelno. Lėšos, skirtos labdarai ir paramai, viršijančios 40 procentų, apmokestinamojo pelno nemažina.“
8 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Mokesčio tarifai:
1) juridinių asmenų ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 29 procentų tarifą;
2) juridinių asmenų, kurie pasirenka 21 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nustatytą investicijų apskaičiavimo būdą, apmokestinamasis pelnas, panaudotas investicijoms, apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) tarifą;
3) užsienio valstybių įmonių (išskyrus užsienio valstybių įmones, nurodytas šios dalies 4 punkte) iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir nuolatinių buveinių gautos pajamos už suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas ir palūkanos už suteiktas paskolas apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 15 procentų tarifą, o už suteiktą teisę naudotis prekių ženklais, licencijomis, firmų vardais – taikant 10 procentų tarifą;
9 straipsnis. 8 straipsnio 8 dalies pakeitimas ir papildymas 11, 12 dalimis
1. Pakeisti 8 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Juridinių asmenų, kurių bendrosios pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija
1 mln. litų ir vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių, apmokestinamajam pelnui taikomas 15 procentų pelno mokesčio tarifas. Ši lengvata netaikoma juridiniams asmenims, kurie verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais ar tabako gaminiais, didmenine ar mažmenine naftos produktų prekyba (įskaitant atvejus, kai kartu prekiaujama ir kitomis prekėmis), bei tiems juridiniams asmenims, kurie teikia viešojo maitinimo paslaugas ir pardavinėja alkoholinius gėrimus, įskaitant alų bei tabako gaminius.“
2. Papildyti 8 straipsnį 11 ir 12 dalimis:
„Investicinių fondų, veikiančių pagal Investicinių bendrovių įstatymą, pelnas, gautas sukauptas lėšas investavus arba reinvestavus į vertybinius popierius ir (arba) gautas iš prekybos vertybiniais popieriais, taip pat vertybinių popierių perkainojimo rezultatai neapmokestinami.
10 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Pelno mokesčio mokėtojai apskaičiuotą pelno mokestį sumoka į Biudžetinės sandaros įstatymo nustatytą biudžetą. Kai užsienio įmonių pajamos apmokestinamos prie pajamų šaltinio šio įstatymo nustatyta tvarka, pelno mokestį išskaičiuoja ir sumoka tas Lietuvos Respublikos juridinis asmuo arba ta nuolatinė buveinė, kurie išmoka joms pajamas, ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos tos pajamos.“
11 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Pelno mokesčio avanso suma (toliau – pelno avansinis mokestis), kurią mokesčio mokėtojas privalo sumokėti pagal pateiktą avansinę apyskaitą, apskaičiuojama šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Pelno avansinį mokestį apskaičiuoja mokesčio mokėtojas.
Pelno avansinis mokestis už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Mokestinio laikotarpio penktojo – dvyliktojo mėnesių pelno avansinis mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Kiekvieno mėnesio pelno avansinis mokestis sudarys 1/12 faktiškai per minėtą laikotarpį apskaičiuoto pelno mokesčio sumos.
Įregistruotos naujos įmonės pirmaisiais mokestiniais metais atleidžiamos nuo pelno avansinių mokesčių. Šios įmonės pelno avansinius mokesčius pradeda mokėti nuo kitų metų gegužės mėnesio (mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio). Jeigu praėjęs mokestinis laikotarpis buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant pelno avansinius mokesčius faktiškai apskaičiuota mokesčio suma laikoma už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuotoji mokesčio suma, padalyta iš to laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginta iš dvylikos.
Jeigu praėjusiais mokestiniais metais bendrosios pajamos neviršijo 100 tūkst. litų, įmonė einamaisiais mokestiniais metais pelno avansinių mokesčių mokėti neprivalo.
Mokesčio mokėtojas, kuris įrodo, kad einamųjų metų jo bendrosios pajamos yra 25 procentais ir daugiau mažesnės už praėjusių metų atitinkamo laikotarpio bendrąsias pajamas arba kad jam pradedamos taikyti šiame įstatyme nustatytos mokesčių lengvatos, turi teisę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio pelno avansinio mokesčio mokėjimo termino, nustatyto šio įstatymo 13 straipsnyje, kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad sumažintų likusius pelno avansinius mokesčius arba nuo jų atleistų. Vietos mokesčio administratorius tokiam mokesčio mokėtojui turi sumažinti mokesčio mokėjimo avansu prievolės sumą proporcingai sumažėjusioms pajamoms arba atleisti nuo pelno avansinio mokesčio. Jeigu šio mokesčio mokėtojo einamųjų metų bendrosios pajamos vėl padidėjo iki 25 procentų ir daugiau, jis privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio pelno avansinio mokesčio mokėjimo termino kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad padidintų likusius pelno avansinius mokesčius.
12 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Pelno mokesčio avansinė apyskaita už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio pirmojo mėnesio (sausio) paskutinės dienos. Pelno mokesčio avansinė apyskaita už mokestinio laikotarpio penktąjį-dvyliktąjį mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio (gegužės) paskutinės dienos.
Jeigu mokesčio mokėtojas pasirinko pelno avansinį mokestį mokėti pagal apskaičiuotą einamųjų metų kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą, pelno mokesčio avansinė apyskaita pateikiama ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 5 darbo dienos.
13 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Kalendoriniams metams (mokestiniam laikotarpiui) pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos (iki kito mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio 1 dienos) mokėtojai teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms pristato Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nustatytą finansinę atskaitomybę ir pelno mokesčio apyskaitą. Šios apyskaitos bei pelno mokesčio avansinės apyskaitos formas ir jų užpildymo tvarką nustato finansų ministras.
Jeigu pelno mokesčio apyskaitoje apskaičiuota mokesčio suma yra didesnė negu per mokestinį laikotarpį sumokėta mokesčio suma, mokesčio mokėtojas privalo kitą darbo dieną po pelno mokesčio apyskaitos pateikimo termino pasibaigimo papildomai apskaičiuotą mokesčio sumą sumokėti į biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
14 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Mokėtojas atsako už tai, kad pelno avansinis mokestis ir pelno mokestis už mokestinį laikotarpį būtų teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas.
Jeigu mokesčio mokėtojas ar mokestį išskaičiuojantis asmuo ne laiku sumoka arba perveda pelno avansinį mokestį (jo dalį) ar apskaičiuotą pelno mokestį, Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Jei mokesčio mokėtojas pelno mokesčio apyskaitoje sumažina pelno mokesčio sumą arba per mažai sumoka į biudžetą, Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skiriamos ekonominės sankcijos (baudos ir delspinigiai).“
15 straipsnis. Įstatymo papildymas 21 straipsniu
Papildyti Įstatymą 21 straipsniu:
„21 straipsnis. Šiame įstatyme investicijos yra apskaičiuojamos pagal įmonės pasirinktą tik vieną iš šių būdų:
1) pelnas, panaudotas investicijoms į savo įmonę, apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) tarifą. Šiuo atveju investicija apskaičiuojama tokia tvarka: iš naudojamo ilgalaikio materialiojo turto (nebaigtos statybos), buvusio mokestinio laikotarpio pabaigoje, įsigijimo savikainos atimama naudoto ilgalaikio materialiojo turto (nebaigtos statybos), buvusio to laikotarpio pradžioje, įsigijimo savikaina ir atimama per mokestinį laikotarpį ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti panaudota ir negrąžinta skolintų lėšų likučio suma, taip pat per mokestinį laikotarpį atsiradusio įsigyjant ilgalaikį materialųjį turtą kreditorinio įsiskolinimo suma, per mokestinį laikotarpį įmonės nemokamai gauto ilgalaikio materialiojo turto vertė bei apskaičiuota per mokestinį laikotarpį įsigyto ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma. Parduodant šį ilgalaikį materialųjį turtą, apmokestinamos visos gautos realizavimo pajamos neatimant šio turto likutinės vertės. Kai šis ilgalaikis materialusis turtas perduodamas panaudos būdu arba investuojamas į kitą įmonę, nerealizacinės apmokestinamosios pajamos didinamos šio turto įsigijimo verte. Apskaičiuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamąjį pelną, panaudotą investicijoms, bankų ir kitų kredito įstaigų skolintomis lėšomis laikomi įsiskolinimai kitiems bankams ir kitoms kredito įstaigoms bei terminuoti indėliai. Jeigu įmonė, apskaičiuodama pelno mokestį, investicijas apskaičiuoja šiuo būdu, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui ir skirstant įmonės pelną investicijai panaudota pelno dalis paskiriama į nepaskirstytinuosius rezervus;
2) investicija į savo įmonę – tai ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas (pasistatymas arba nebaigta statyba) iš įmonės nuosavų arba skolintų lėšų. Investicija nelaikomas lengvųjų automobilių įsigijimas, išskyrus įmones, kurių pagrindinė veikla – transporto paslaugos. Apskaičiuojant bendrąjį apmokestinamąjį pelną, investicijai panaudotos lėšos atimamos iš bendrųjų pajamų tik vienu iš šių būdų: įsigijus (pasistačius) ilgalaikį materialųjį turtą, iš bendrųjų pajamų atskaitoma visa šio turto įsigijimo vertė (gauto išperkamosios nuomos būdu – faktiškai apmokėta šio turto dalis) arba ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė į sąnaudas perkeliama dalimis per jo eksploatavimo laikotarpį 5 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Parduodant ilgalaikį materialųjį turtą, jei šio turto įsigijimo vertė buvo iš karto atskaityta iš bendrųjų pajamų, apmokestinamos visos gautos realizavimo pajamos neatimant šio turto likutinės vertės. Jeigu šis ilgalaikis materialusis turtas perduodamas panaudos būdu arba investuojamas į kitą įmonę, nerealizacinės apmokestinamosios pajamos didinamos šio turto įsigijimo verte. Kai ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti panaudotos lėšos iš karto atimamos iš bendrųjų pajamų, šio turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas tik apskaičiuojant pelno mokestį.
16 straipsnis. Įstatymo papildymas 22 straipsniu
Papildyti Įstatymą 22 straipsniu:
„22 straipsnis. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunami dividendai iš kitų Lietuvos Respublikos įmonių apmokestinami taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą. Dividendus išmokanti Lietuvos Respublikos įmonė mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po dividendų išmokėjimo dienos.
Užsienio valstybių įmonių iš Lietuvos Respublikos įmonių gaunami dividendai apmokestinami taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą. Dividendus išmokanti Lietuvos Respublikos įmonė mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po dividendų išmokėjimo dienos.
Dividendų išmokėjimo Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims bei užsienio valstybių įmonėms ir pelno mokesčio nuo jų išskaičiavimo apyskaita pateikiama per 10 kalendorinių dienų po dividendų išmokėjimo dienos tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruota pelno mokestį apskaičiuojanti ir išskaitanti įmonė. Apyskaitos formą nustato centrinis mokesčio administratorius.
Nuo dividendų apskaičiuoto ir sumokėto į biudžetą pelno mokesčio dydžiu (pajamų mokesčio dydžiu) yra mažinamas praėjusio mokestinio laikotarpio pelno mokestis, apskaičiuotas nuo apmokestinamojo pelno, tačiau neviršijant to mokestinio laikotarpio apskaičiuoto pelno mokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų iš užsienio valstybių įmonių gaunami dividendai apmokestinami taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą. Dividendus gaunantis Lietuvos Respublikos juridinis asmuo mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po dividendų gavimo dienos. Šiuo atveju pelno mokestis, apskaičiuotas nuo apmokestinamojo pelno, nebus mažinamas sumokėtu pelno mokesčiu nuo dividendų.“
17 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 4, 41, 5, 6, 7, 11, 12, 13, 14, 15, 21 straipsnių, 8 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatos taikomos apskaičiuojant 1998 metų apmokestinamąjį pelną. Pelno mokesčio avanso sumą už 1998 metų pirmąjį pusmetį sudarys apskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą pelno mokestis už faktiškai per šių metų pirmąjį pusmetį gautą apmokestinamąjį pelną. Pelno mokesčio avansinė apyskaita už 1998 metų septintąjį-dvyliktąjį mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio septintojo mėnesio (liepos) paskutinės dienos.
2. Šio įstatymo 2 ir 8 straipsnių nuostatos dėl užsienio valstybių įmonių gautų palūkanų už suteiktas paskolas apmokestinimo, 9 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio nuostatos ir 3 straipsnio 2 dalies nuostata dėl iš Lietuvos Respublikos įmonių gautų dividendų (iš kurių išskaičiuotas pelno mokestis) bei iš užsienio valstybių įmonių gautų dividendų (nuo kurių sumokėtas pelno mokestis) priskyrimo nerealizacinėms neapmokestinamosioms pajamoms įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 d.