VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS

Į S A K Y M A S

DĖL PELNO MOKESČIO NUO IŠMOKAMŲ DIVIDENDŲ IŠSKAIČIAVIMO IR PAJAMŲ MOKESČIO NUO IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ ĮMONIŲ GAUTŲ DIVIDENDŲ APSKAIČIAVIMO APYSKAITŲ FORMŲ PATVIRTINIMO

1999 m. birželio 25 d. Nr. 130

Vilnius

Vadovaudamasis Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo (Žin., 1998, Nr. 68-1977) 22 str. 3 dalimi, Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 90-2481) 24 str. 10 dalimi ir Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525) 16 ir 23 straipsniais,

1. Tvirtinu:

1.1. Pelno mokesčio nuo išmokamų dividendų išskaičiavimo apyskaitos 1 D formą (1 priedas).

1.2. Pajamų mokesčio nuo iš užsienio valstybių įmonių gautų dividendų apskaičiavimo apyskaitos 2 D formą (2 priedas).

1.3. 1 D ir 2 D formų apyskaitų užpildymo tvarką (3 priedas).

1.4. Dividendų apmokestinimo paaškinimus (4 priedas).

2. Rekomenduoju įmonėms, kurios iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos laisva forma deklaravo išmokėtų ir iš užsienio valstybių įmonių gautų dividendų bei nuo šių dividendų išskaičiuotų mokesčių sumas, iki 2000 m. sausio 1 d. valstybinėms mokesčių inspekcijoms pateikti pelno mokesčio nuo išmokamų dividendų išskaičiavimo apyskaitą ir pajamų mokesčio nuo iš užsienio valstybių įmonių gautų dividendų apskaičiavimo apyskaitą pagal šiuo įsakymu patvirtintas 1 D ir 2 D formas.

VIRŠININKO PAVADUOTOJAS,

L. E. VIRŠININKO PAREIGAS J. GURAUSKAS

PATVIRTINTA

Valstybinės mokesčių inspekcijos

prie Finansų ministerijos viršininko

1999 06 25 įsakymu Nr. 130

3 priedas

1 D IR 2 D FORMŲ APYSKAITŲ UŽPILDYMO TVARKA

I. APYSKAITOS 1 D FORMOS UŽPILDYMO TVARKA

1. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir užsienio valstybių įmonių iš Lietuvos Respublikos įmonių gaunami dividendai nuo 1999 m. sausio 1 d. apmokestinami taikant 29 proc. pelno mokesčio tarifą. Dividendus išmokanti Lietuvos Respublikos įmonė mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po dividendų išmokėjimo dienos.

2. Šiuo įsakymu patvirtintos 1 D formos pelno mokesčio nuo išmokamų dividendų išskaičiavimo apyskaitą pildo ir pateikia tik tos Lietuvos Respublikos įmonės, kurios išmokėjo dividendus Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ar užsienio valstybių įmonėms. Į apyskaitos 1 D formą duomenys apie Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniams asmenims išmokamus dividendus ir nuo jų išskaičiuojamą pajamų mokestį neįrašomi.

3. Apyskaitos 1 D formą per 10 kalendorinių dienų po dividendų išmokėjimo dienos Lietuvos Respublikos įmonės pateikia tam vietos mokesčių administratoriui (apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui), kurio veiklos teritorijoje jos įregistruotos mokesčių mokėtojomis. Apyskaitos 1 D forma teikiama kiekvieną kartą išmokėjus dividendus. Jeigu įmonė kai kurioms Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įmonėms dividendus išmokėjo per keletą dienų (per 10 kalendorinių dienų), tai duomenys apie išmokėtus dividendus ir nuo jų išskaičiuotą pelno mokestį (pagal dividendų išmokėjimo datas) gali būti nurodomi toje pačioje apyskaitos 1 D formoje.

4. Apyskaitos 1 D forma užpildoma tokia tvarka:

4.1. apyskaitos preambulėje nurodomas dividendus išmokėjusios Lietuvos Respublikos įmonės kodas, pavadinimas, adresas, telefonas ir pagrindinė veiklos rūšis. Kai įmonė užsiima keliomis veiklos rūšimis, pateikiami ne daugiau kaip trijų pagrindinių (įmonės nuožiūra) registruotos veiklos rūšių pavadinimai. Atitinkamame langelyje prieš veiklos pavadinimą nurodomas veiklos kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK). Veiklos kodas įrašomas nurodant atitinkamos EVRK sekcijos poklasį;

4.2. apyskaitos 1 D formos pirmojoje dalyje pateikiami duomenys apie Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims išmokėtus dividendus ir nuo jų išskaičiuotą pelno mokestį:

4.2.1. dividendų išmokėjimo data;

4.2.2. bendra Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims apskaičiuotų dividendų suma nekonkretinant pagal atskirus ūkio subjektus;

4.2.3. nuo apskaičiuotų dividendų išskaičiuoto pelno mokesčio tarifas ir suma;

4.2.4. išmokėta dividendų suma;

4.3. apyskaitos 1 D formos antrojoje dalyje pateikiami duomenys apie užsienio valstybių įmonėms išmokėtus dividendus ir nuo jų išskaičiuotą pelno mokestį:

4.3.1. užsienio valstybės įmonės, kuriai buvo išmokėti dividendai, pavadinimas, identifikacinis numeris ir šios įmonės buveinės užsienio valstybėje registravimo vieta (valstybė ir adresas). (Apyskaitoje pažymėto langelio „Šalies kodas“ įmonės nepildo.);

4.3.2. dividendų išmokėjimo data;

4.3.3. apskaičiuota dividendų suma;

4.3.4. nuo apskaičiuotos dividendų sumos išskaičiuoto pelno mokesčio tarifas ir suma;

4.3.5. išmokėta dividendų suma;

4.3.6. užsienio valiuta išmokėtų dividendų sumos nurodomos litais pagal išmokėjimo dienos oficialų lito kursą ir Lietuvos banko skelbiamą lito ir užsienio valiutos santykį;

4.4. jeigu apyskaitos 1 D formoje neužtenka eilučių duomenims įrašyti, tai duomenys gali būti pateikiami užpildant keletą šios apyskaitos blankų. Apyskaitos blankai sunumeruojami ir pažymima „tęsinys“. Šiuo atveju 1 D formos lapo „tęsinys“ preambulėje nurodytieji duomenys nepildomi.

5. Išmokant dividendus užsienio valstybių įmonėms, nuo apskaičiuotos dividendų sumos pelno mokestis išskaičiuojamas pagal 29 proc. tarifą. Tais atvejais, kai tarp Lietuvos ir užsienio valstybės, kurios rezidentei – įmonei išmokami dividendai, yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, tai nuo apskaičiuotos dividendų sumos mokestis išskaičiuojamas pagal toje sutartyje nustatytą mokesčio tarifą. Šiuo atveju apyskaitos 1 D formos antros dalies lentelės 9 skiltyje „Tarifas“ įrašomas toje sutartyje nustatytas dividendų apmokestinimo tarifas.

Lietuvos Respublikos įmonė, išmokėdama dividendus įmonei – užsienio valstybės rezidentei, mokestį išskaityti pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje nustatytą mokesčio tarifą gali tik tuo atveju, jei turi tos užsienio valstybės įmonės rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą – prašymą sumažinti išskaitomą mokestį (DAS-1 formą, nustatytą Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 05 15 įsakymo Nr. 71 priede; Žin., 1997, Nr. 43-1070). Išmokėjusi įmonei – užsienio valstybės rezidentei dividendus ir išskaičiavusi mokestį pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje nustatytą mokesčio tarifą, Lietuvos Respublikos įmonė apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui pateikia vieną DAS-1 formos egzempliorių kartu su šiuo įsakymu patvirtinta 1 D forma. Jeigu dividendai įmonei – užsienio valstybės rezidentei išmokami dalimis, tai DAS–1 forma pridedama prie teikiamos 1 D formos išmokėjus likusią (paskutinę) dividendų dalį (jeigu nepasibaigęs DAS-1 formos galiojimo laikas).

6. Jeigu Lietuvos Respublikos įmonė, išmokėdama dividendus įmonei – užsienio valstybės rezidentei, neturėjo rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos ir mokestį nuo dividendų išskaitė pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnyje nustatytą tarifą, tai užsienio valstybės rezidentas, norėdamas susigrąžinti permokėtą mokesčio dalį, gali pateikti prašymą grąžinti išskaitytą mokestį. Prašymas grąžinti išskaitytą mokestį (DAS-2 forma, nustatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 05 15 įsakymo Nr. 71 priede; Žin., 1997, Nr. 43-1070) pateikiamas tam apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui, kurio teritorijoje įregistruota dividendus išmokėjusi bei pelno mokestį nuo jų išskaičiavusi ir jį į biudžetą sumokėjusi Lietuvos Respublikos įmonė. Prašymą gali pateikti pati įmonė – užsienio valstybės rezidentė, iš kurios buvo išskaičiuotas mokestis, arba kitas įmonės – užsienio valstybės rezidentės įgaliotas asmuo. Šis prašymas galioja tik šio (išskaičiuoto iš dividendų) mokesčio permokos grąžinimo atveju.

Apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyrius, patikrinęs prašyme pateiktus duomenis, priima sprendimą dėl mokesčio grąžinimo. Priėmęs sprendimą patenkinti įmonės – užsienio valstybės rezidentės prašymą, apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyrius raštu informuoja Lietuvos Respublikos įmonę, kad ji pateiktų patikslintą (perskaičiuotą) 1 D formą, taip pat perskaičiuotų ir sumokėtų atitinkamų praėjusių mokestinių metų pelno mokestį bei pateiktų patikslintą to mokestinio laikotarpio juridinių asmenų pelno mokesčio apyskaitą tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos įmonė, vadovaudamasi Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 22 str. nustatyta tvarka, iš dividendų išskaičiuota mokesčio suma buvo sumažinusi praėjusio mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą.

Teikiamoji patikslinta apyskaitos 1 D forma turi būti pažymėta „patikslinta“. Šioje apyskaitos formoje įrašomi išmokėti dividendai ir nuo jų išskaičiuotas patikslintas pelno mokestis tik tos užsienio valstybės įmonės (įmonių), kurios anksčiau pateikti duomenys tikslinami. Kartu pateikiama anksčiau pateiktos apyskaitos 1 D formos, kurios duomenys tikslinami, kopija.

II. APYSKAITOS 2 D FORMOS UŽPILDYMO TVARKA

7. Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų ir juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių iš užsienio valstybių įmonių gaunami dividendai apmokestinamai taikant 24 proc. pajamų mokesčio tarifą. Dividendus gaunanti Lietuvos Respublikos ūkinė bendrija ar juridinio asmens teisių neturinti individuali (personalinė) įmonė mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po dividendų gavimo dienos.

8. Šiuo įsakymu patvirtintos 2 D formos pajamų mokesčio nuo iš užsienio valstybių įmonių gautų dividendų apskaičiavimo apyskaitą pildo ir pateikia tik tos Lietuvos Respublikos ūkinės bendrijos ar juridinio asmens teisių neturinčios individualios (personalinės) įmonės (toliau – įmonės), kurios gavo dividendus iš užsienio valstybių įmonių. Apyskaitos 2 D formą per 10 kalendorinių dienų po dividendų gavimo dienos Lietuvos Respublikos įmonės pateikia tam vietos mokesčių administratoriui (apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui), kurio veiklos teritorijoje jos įregistruotos mokesčių mokėtojomis.

9. Apyskaita pildoma tokia tvarka:

9.1. apyskaitos preambulėje nurodomas dividendus iš užsienio valstybės įmonės gavusios Lietuvos Respublikos įmonės kodas, pavadinimas, adresas ir pagrindinė veiklos rūšis. Kai įmonė užsiima keliomis veiklos rūšimis, pateikiami ne daugiau kaip trijų pagrindinių (įmonės nuožiūra) registruotos veiklos rūšių pavadinimai. Atitinkamame langelyje prieš veiklos pavadinimą nurodomas veiklos kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK). Veiklos kodas įrašomas nurodant atitinkamos EVRK sekcijos poklasį;

9.2. apyskaitos lentelėje nurodoma:

9.2.1. užsienio valstybės įmonės, iš kurios gauti dividendai, pavadinimas, identifikacinis numeris ir šios įmonės buveinės užsienio valstybėje registravimo vieta (valstybė ir adresas). (Apyskaitoje pažymėto langelio „Šalies kodas“ įmonės nepildo.);

9.2.2. dividendų gavimo data;

9.2.3. gauta dividendų suma;

9.2.4. pajamų mokesčio tarifas (24 proc.);

9.2.5. 10 skilties atitinkamose eilutėse nurodoma:

9.2.5.1. 01 eilutėje – apskaičiuota mokesčio suma (pagal 24 proc. pajamų mokesčio tarifą);

9.2.5.2. 02 eilutėje – įskaitoma užsienio valstybėje sumokėto mokesčio suma (užpildoma, kai taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatos);

9.2.5.3. 03 eilutėje – privaloma sumokėti mokesčio suma (01 ir 02 eilučių sumų skirtumas);

9.2.6. užsienio valiuta gautos dividendų sumos nurodomos litais pagal gavimo dienos oficialų lito kursą ir Lietuvos banko skelbiamą lito ir užsienio valiutos santykį.

10. Nuo iš užsienio valstybių įmonių gautos dividendų sumos į biudžetą mokamas pajamų mokestis apskaičiuojamas pagal 24 proc. tarifą. Jeigu tarp Lietuvos ir užsienio valstybės, iš kurios įmonės Lietuvos Respublikos įmonė gauna dividendus, yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, tai Lietuvos Respublikos įmonė į mokesčio sumą, sumokėtiną (pagal 24 proc. tarifą) nuo iš užsienio valstybės įmonės gaunamų dividendų, gali įskaityti mokestį (sumažinti mokesčiu), kurį ta įmonė – užsienio valstybės rezidentė prie pajamų šaltinio išskaičiavo, išmokėdama tai Lietuvos Respublikos įmonei dividendus, tačiau šis mokestis negali būti didesnis už nustatytąjį dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse. Lietuvos Respublikos įmonė, norėdama įskaityti mokestį, kurį prie pajamų šaltinio išskaičiavo įmonė – užsienio valstybės rezidentė, privalo turėti užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtintą laisvos formos pažymą, kurioje turi būti nurodyti duomenys: kas, kada ir kokią dividendų sumą išmokėjo Lietuvos Respublikos įmonei ir kokią mokesčio sumą išskaičiavo nuo šios dividendų sumos.

Tokia pažyma apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui pateikiama kartu su šiuo įsakymu patvirtinta apyskaitos 2 D forma.

11. Jeigu taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatos ir įskaitomas užsienio valstybėje nuo dividendų sumokėtas mokestis, tai apyskaitos 2 D formos 8, 9 ir 10 skiltys užpildomos tokia tvarka:

11.1. 10 skilties 02 eilutėje įrašoma įskaitoma užsienio valstybėje nuo dividendų sumokėto mokesčio (išskaičiuoto prie pajamų šaltinio) suma;

11.2. 8 skiltyje „Dividendų suma“ įrašoma iš įmonės – užsienio valstybės rezidentės faktiškai gauta dividendų suma, prie šios sumos pridėjus toje užsienio valstybėje nuo dividendų išskaičiuotą mokesčio sumą, nurodytą apyskaitos 10 skilties 02 eilutėje;

11.3. 10 skilties 01 eilutėje įrašoma nuo apskaičiuotos dividendų sumos (8 skiltis) pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 str. nustatytą pajamų mokesčio (24 proc.) tarifą apskaičiuota pajamų mokesčio suma;

11.4. 10 skilties 03 eilutėje įrašoma privaloma sumokėti į biudžetą pajamų mokesčio suma, kuri apskaičiuojama iš nuo dividendų apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos (10 skilties 01 eilutė) atėmus įskaitomą užsienio valstybėje sumokėto mokesčio sumą (10 skilties 02 eilutė).

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės mokesčių inspekcijos

prie Finansų ministerijos viršininko

1999 06 25 įsakymu Nr. 130

4 priedas

DIVIDENDŲ APMOKESTINIMO PAAIŠKINIMAI

1. Lietuvos Respublikos juridinių bei fizinių asmenų ir užsienio valstybių įmonių bei fizinių asmenų iš Lietuvos Respublikos įmonių gaunami dividendai nuo 1999 m. sausio 1 d. apmokestinami 29 proc. pelno (fizinių asmenų – pajamų) mokesčiu (Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnis (Žin., 1998, Nr. 68-1977) ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo V dalies 33 straipsnis (Žin., 1998, Nr. 90-2481). Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka dividendus išmokanti Lietuvos Respublikos įmonė. Nuo dividendų išskaičiuoto ir sumokėto į biudžetą pelno (pajamų) mokesčio dydžiu yra mažinamas praėjusio mokestinio laikotarpio pelno mokestis, apskaičiuotas nuo apmokestinamojo pelno, tačiau neviršijant to mokestinio laikotarpio apskaičiuoto pelno mokesčio dydžio.

2. Be to, nuo 1999 m. sausio 1 d. (pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnį ir pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo IV dalies 24 str. bei V dalies 33 str.) iš užsienio valstybių įmonių Lietuvos Respublikoje gaunami dividendai apmokestinami: juridinių asmenų – pagal 29 proc. pelno mokesčio tarifą, ūkinių bendrijų ir juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių (toliau – juridinio asmens teisių neturinčių įmonių) – pagal 24 proc. pajamų mokesčio tarifą, fizinių asmenų – pagal 29 proc. pajamų mokesčio tarifą. Kai dividendai gaunami iš užsienio valstybių įmonių ir apmokestinami minėtuose įstatymuose nustatyta tvarka, tai Lietuvos Respublikos įmonių praėjusio mokestinio laikotarpio pelno mokestis, apskaičiuotas nuo apmokestinamojo pelno, neperskaičiuojamas (nuo dividendų sumokėto mokesčio suma nemažinamas).

I. LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ IŠMOKAMŲ DIVIDENDŲ APMOKESTINIMAS

3. Pagal minėtų įstatymų nuostatas mokestis nuo dividendų išskaičiuojamas, išmokant dividendus:

3.1. Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims – pagal 29 proc. pelno mokesčio tarifą;

3.2. Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims – pagal 29 proc. fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifą;

3.3. užsienio valstybių įmonėms – pagal 29 proc. pelno mokesčio tarifą;

3.4. užsienio valstybių fiziniams asmenims – pagal 29 proc. fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifą;

3.5. jeigu įmonės ankstesniais metais apskaičiuotus, bet fiziniams arba juridiniams asmenims neišmokėtus dividendus išmoka po 1999 m. sausio l d., tai nuo šių dividendų sumos jos turi išskaičiuoti 29 proc. pelno (fizinių asmenų – pajamų) mokestį;

3.6. tuo atveju, kai dividendai išmokami užsienio valstybės įmonei, įregistruotai (įsikūrusiai, esančiai) lengvatinio mokesčių tarifo valstybėje arba zonoje, ar jos filialui, tai nuo apskaičiuotos dividendų sumos išskaičiuojamas 29 proc. pelno mokestis.

4. Išmokant dividendus Lietuvos Respublikos juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms, pajamų mokestis nuo dividendų neišskaičiuojamas.

Juridinio asmens teisių neturinčios įmonės iš Lietuvos Respublikos įmonių gautus dividendus turi priskirti nerealizacinėms apmokestinamoms įplaukoms (pajamoms), nes Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 str. 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, į nerealizacines pajamas neįskaitomi tik tie iš Lietuvos Respublikos įmonių gauti dividendai, iš kurių išskaičiuotas pelno mokestis.

5. Pagal Finansų ministerijos 1999 05 05 rašte Nr. 1401-11-6780 išdėstytas nuostatas valstybės ir savivaldybės gaunami dividendai pelno mokesčiu neapmokestinami. Įmonės, išmokėdamos dividendus valstybei ar savivaldybei, pelno mokesčio nuo išmokėtų dividendų neturi išskaičiuoti.

6. Jeigu dividendus akcininkams išmoka ir mokestį nuo jų išskaičiuoja ne betarpiškai emitentas, o jo pavedimu finansų maklerio ar kitos įmonės, kurios tvarko emitento vertybinių popierių sąskaitas, tai už mokestinės prievolės netinkamą vykdymą įstatymų nustatyta tvarka atsako emitentas.

7. Dividendus išmokanti įmonė pelno mokestį nuo Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims bei užsienio valstybių įmonėms apskaičiuotos dividendų sumos išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po dividendų išmokėjimo.

8. Dividendus išmokanti įmonė fizinių asmenų pajamų mokestį nuo Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniams asmenims apskaičiuotos dividendų sumos išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą ne vėliau kaip per 10 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį dividendai buvo išmokėti.

9. Duomenis apie Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ir užsienio valstybių įmonėms išmokėtus dividendus ir nuo jų išskaičiuotą pelno mokestį per 10 kalendorinių dienų po dividendų išmokėjimo įmonės pateikia tam vietos mokesčių administratoriui (apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui), kurio veiklos teritorijoje jos įregistruotos mokesčių mokėtojomis pagal šiuo įsakymu patvirtintą 1 D formą.

10. Į apyskaitos 1 D formą duomenys apie Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniams asmenims išmokamus dividendus ir nuo jų išskaičiuojamą pajamų mokestį neįrašomi. Žinias apie Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniams asmenims išmokėtus dividendus Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo V dalies 41 str. nustatyta tvarka įmonės pateikia valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje nuolat gyvena pajamas gavęs asmuo (jei dividendai išmokėti Lietuvos Respublikos fiziniam asmeniui) arba centriniam mokesčių administratoriui (jei dividendai išmokėti užsienio valstybės fiziniam asmeniui).

11. Tais atvejais, kai tarp Lietuvos ir užsienio valstybės, kurios rezidentui (įmonei ar fiziniam asmeniui) išmokami dividendai, yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis ir kai šios sutarties nuostatos neatitinka Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo ar Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo reikalavimų, tai taikomos tos sutarties nuostatos. Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 05 15 įsakymo Nr. 71 priede „Dėl dvigubo apmokestinimo sutarčių taikymo“ (Žin., 1997, Nr. 43-1070) pateikta rezidavimo vietą patvirtinanti pažyma – DAS-1 forma ir prašymas grąžinti išskaitytą mokestį – DAS-2 forma bei šių formų užpildymo tvarka. Šios formos užpildomos minėtame įsakyme nustatyta tvarka ir tada, kai taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių dėl apmokestinimo dividendų, išmokamų užsienio valstybių įmonėms bei fiziniams asmenims, nuostatos.

12. Taikant dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatas, Lietuvos Respublikos įmonė, išmokėdama dividendus užsienio valstybės rezidentui (įmonei ar fiziniam asmeniui), mokestį išskaityti pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje nustatytą mokesčio tarifą gali tik tuo atveju, jei turi to asmens rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą – prašymą sumažinti išskaitomą mokestį pagal DAS-1 formą (Žin., 1997, Nr. 43-1070).

Jei dividendai išmokami fiziniam asmeniui – užsienio valstybės rezidentui, tai mokestis nuo dividendų pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje nustatytą mokesčio tarifą gali būti išskaičiuojamas ir tada, kai užsienio valstybės mokesčių administratorius pateikia to fizinio asmens rezidavimo vietą patvirtinančią laisvos formos pažymą.

13. Jeigu dividendai išmokėti įmonei – užsienio valstybės rezidentei, tai dividendus išmokėjusi ir nuo jų išskaičiavusi mokestį pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje nustatytą mokesčio tarifą Lietuvos Respublikos įmonė apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui turi pateikti vieną DAS-1 formos egzempliorių kartu su 1 D forma. Jeigu dividendai įmonei – užsienio valstybės rezidentei išmokami dalimis, tai DAS-1 forma pridedama prie teikiamos 1 D formos, išmokėjus likusią (paskutinę) dividendų dalį (jeigu nepasibaigęs DAS-1 formos galiojimo laikas).

14. Jeigu dividendai išmokėti fiziniam asmeniui – užsienio valstybės rezidentui, tai dividendus išmokėjusi ir nuo jų pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje nustatytą tarifą mokestį išskaičiavusi Lietuvos Respublikos įmonė centriniam mokesčių administratoriui turi pateikti vieną DAS-1 formos egzempliorių arba užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtintą to fizinio asmens rezidavimo vietą patvirtinančią laisvos formos pažymą kartu su žiniomis apie užsienio valstybių fiziniams asmenims išmokėtus dividendus Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo V dalies 41 str. nustatyta tvarka. Žinios pateikiamos centriniam mokesčių administratoriui pagal Finansų ministerijos 1996 02 15 rašto Nr. 6N (Žin., 1996, Nr. 17-454) 3 priede rekomenduojamą formą (pažymą apie užsienio valstybių gyventojams išmokėtus dividendus). Jeigu dividendai išmokami fiziniam asmeniui – užsienio valstybės rezidentui dalimis, tai DAS – 1 forma arba užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtinta to fizinio asmens rezidavimo vietą patvirtinanti laisvos formos pažyma prie teikiamos pažymos apie užsienio valstybių gyventojams išmokėtus dividendus pridedama išmokėjus likusią (paskutinę) dividendų dalį (jeigu nesibaigęs DAS-1 formos arba fizinio asmens rezidavimo vietą patvirtinančios laisvos formos pažymos galiojimo laikas).

15. Pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnį įmonės gali praėjusio mokestinio laikotarpio pelno mokestį sumažinti į biudžetą sumokėto nuo dividendų išskaičiuoto pelno (pajamų) mokesčio sumos dydžiu, tačiau neviršijant to mokestinio laikotarpio apskaičiuoto pelno mokesčio dydžio.

Pavyzdys:

Mažosios įmonės 1998 metų apmokestinamasis pelnas yra 100000 Lt. Nuo šios sumos pagal lengvatinį 14,5 proc. pelno mokesčio tarifą apskaičiuotas pelno mokestis – 14500 Lt. Įmonės paskirstytinas pelnas yra 85500 Lt, iš kurių 70000 Lt įmonė paskyrė dividendams išmokėti.

1999 m. balandžio mėnesį įmonė akcininkams išmokėjo dividendus. Nuo apskaičiuotos dividendų sumos (70000 Lt) išskaičiavo (taikydama 29 proc. pelno (fizinių asmenų – pajamų) mokesčio tarifą) ir sumokėjo į biudžetą 20300 Lt. Vadinasi, įmonė, vadovaudamasi Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 22 str. nustatyta tvarka, 1998 metų pelno mokestį gali sumažinti nuo dividendų išskaičiuoto pelno (pajamų) mokesčio sumos dydžiu, tačiau neviršydama 1998 mokestinių metų apskaičiuoto pelno mokesčio dydžio, t y. gali sumažinti ne didesne kaip 14500 Lt suma.

16. Jeigu įmonė 1999 metais išmokės ankstesnių metų (pvz., 1996, 1997 ar 1998 metų) dividendus, tai nuo dividendų išskaičiuoto pelno (pajamų) mokesčio sumos dydžiu galės sumažinti 1998 mokestinių metų pelno mokestį, neviršydama 1998 mokestinių metų apskaičiuoto pelno mokesčio dydžio.

17. Kai įmonė mokestiniams metams (pvz., 1998 m.) pasibaigus iki mokestinės atskaitomybės pateikimo datos, t. y. iki kitų metų (1999 m.) gegužės 1 dienos (iki kito mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio 1 dienos), akcininkams išmoka dividendus, apmokestinusi juos pagal 29 proc. pelno (pajamų) mokesčio tarifą (ar pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse nustatytą tarifą, jei dividendai išmokami užsienio valstybių rezidentams), tai apskaičiuotą praėjusių mokestinių metų (1998 m.) pelno mokestį ji gali sumažinti į biudžetą sumokėtos nuo dividendų išskaičiuotos pelno (pajamų) mokesčio sumos dydžiu (neviršydama praėjusių mokestinių metų (1998 m.) apskaičiuoto pelno mokesčio dydžio) ir šiuos duomenis įrašyti pateiktoje tų mokestinių metų (1998 m.) pelno mokesčio apyskaitos 92 eilutėje (apyskaitos forma patvirtinta finansų ministro 1999 04 09 įsakymu Nr. 91; Žin., 1999, Nr. 33-980).

Jeigu įmonė dividendus moka vėliau, t. y. po įstatyme nustatytos mokestinių metų atskaitomybės pateikimo datos, tai ji turi pateikti perskaičiuotą praėjusių mokestinių metų pelno mokesčio apyskaitą, kurioje nuo dividendų išskaičiuoto ir sumokėto mokesčio suma sumažina apskaičiuotą praėjusių mokestinių metų pelno mokestį (neviršydama praėjusių mokestinių metų apskaičiuoto pelno mokesčio dydžio). Į biudžetą permokėta pelno mokesčio suma Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka gali būti grąžinama arba įskaitoma kitiems mokesčiams apmokėti.

18. Jeigu įmonė dividendus akcininkams išmoka ne vienu metu, tai praėjusių mokestinių metų pelno mokestį ji gali sumažinti nuo dividendų išskaičiuoto ir į biudžetą sumokėto pelno (pajamų) mokesčio dydžiu kiekvieną kartą, išmokėjusi dividendus, arba išmokėjusi visus dividendus (jų dalį).

19. Jeigu įmonė Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 22 str. nustatyta tvarka sumažino praėjusių mokestinių metų pelno mokestį ir kitais mokestiniais metais finansinėje apskaitoje įregistravo sumažinto pelno mokesčio sumos dydžio pajamas (pagautę), tai šios pajamos pelno mokesčiu neapmokestinamos.

20. Pelno avansinis mokestis, kurį mokesčio mokėtojas privalo mokėti pagal pateikiamas avansines apyskaitas, apskaičiuojamas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka pagal atitinkamo mokestinio laikotarpio faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą (Juridinių asmenų pelno mokesčio apyskaitos 90 eilutė). Jeigu įmonė praėjusio mokestinio laikotarpio faktiškai apskaičiuotą pelno mokestį sumažino iš dividendų išskaičiuoto pelno (pajamų) mokesčio suma, tai einamųjų metų atitinkamo laikotarpio pelno mokesčio avansinės įmokos neperskaičiuojamos (nesumažinamos).

21. Jeigu Lietuvos Respublikos įmonė, išmokėdama dividendus užsienio valstybės rezidentui (įmonei ar fiziniam asmeniui), neturėjo rezidento rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos ir mokestį išskaitė pagal 29 proc. pelno (pajamų) mokesčio tarifą, tai užsienio valstybės rezidentas, norėdamas susigrąžinti permokėtą mokesčio dalį, gali pateikti prašymą grąžinti išskaitytą mokestį (užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtintą DAS-2 formą (Žin., 1997, Nr. 43-1070), o fiziniai asmenys – DAS-2 formą arba laisvos formos prašymą) tam apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruota pelno (pajamų) mokestį apskaičiavusi ir jį į biudžetą sumokėjusi Lietuvos Respublikos įmonė. Prašymą apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui gali pristatyti pats užsienio valstybės rezidentas, iš kurio buvo išskaičiuotas mokestis, arba kitas užsienio valstybės rezidento įgaliotas asmuo. Šis prašymas galioja tik šio (išskaičiuoto iš dividendų) mokesčio permokos grąžinimo atveju.

Apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyrius, patikrinęs prašyme pateiktus duomenis, priima sprendimą dėl mokesčio permokos grąžinimo. Priėmęs sprendimą patenkinti užsienio valstybės rezidento prašymą, apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyrius raštu informuoja Lietuvos Respublikos įmonę, kad ji pateiktų:

1) patikslintą (perskaičiuotą) 1 D formą (jei dividendai buvo išmokėti įmonei – užsienio valstybės rezidentei) – apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruota pajamų mokestį apskaičiavusi ir jį į biudžetą sumokėjusi Lietuvos Respublikos įmonė. Teikiamoji patikslinta apyskaitos 1 D forma turi būti pažymėta „patikslinta“. Šioje apyskaitos formoje įrašomi išmokėti dividendai ir nuo jų išskaičiuotas patikslintas pelno mokestis tik tos užsienio valstybės įmonės (įmonių), kurios anksčiau pateikti duomenys tikslinami. Kartu pateikiama anksčiau pateiktos apyskaitos 1 D formos, kurios duomenys tikslinami, kopija;

2) patikslintą (perskaičiuotą) pažymą apie užsienio valstybių gyventojams išmokėtus dividendus pagal Finansų ministerijos 1996 02 15 rašto Nr. 6 N 3 priede (Žin., 1996, Nr. 17-454) rekomenduojamą formą (jei dividendai buvo išmokėti fiziniam asmeniui – užsienio valstybės rezidentui) – centriniam mokesčių administratoriui. Teikiamoji patikslinta pažyma turi būti pažymėta „patikslinta“. Kartu pateikiama anksčiau pateiktos pažymos, kurios duomenys tikslinami, kopija.

Apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyrius savo rašte taip pat informuoja įmonę, kad ji perskaičiuotų ir sumokėtų atitinkamų praėjusių mokestinių metų pelno mokestį bei pateiktų patikslintą atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinių asmenų pelno mokesčio apyskaitą tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos įmonė, vadovaudamasi Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 22 str. nustatyta tvarka, iš dividendų išskaičiuota mokesčio suma buvo sumažinusi praėjusio mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą.

II. IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ ĮMONIŲ GAUTŲ DIVIDENDŲ APMOKESTINIMAS

22. Iš užsienio valstybių įmonių gaunami dividendai apmokestinami:

22.1. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų – pagal 29 proc. pelno mokesčio tarifą;

22.2. Lietuvos Respublikos juridinio asmens teisių neturinčių įmonių – pagal 24 proc. pajamų mokesčio tarifą;

22.3. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų- pagal 29 proc. fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifą.

23. Iš užsienio valstybių įmonių dividendus gaunantis juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė pelno (pajamų) mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po dividendų gavimo dienos.

24. Šiuo įsakymu patvirtintos 2D formos pajamų mokesčio nuo iš užsienio valstybių įmonių gautų dividendų apskaičiavimo apyskaitą per 10 kalendorinių dienų po dividendų gavimo dienos Lietuvos Respublikos juridinio asmens teisių neturinčios įmonės pateikia tam vietos mokesčių administratoriui (apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui), kurio veiklos teritorijoje jos įregistruotos mokesčių mokėtojomis.

25. Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys apyskaitos 2D formos neteikia.

26. Fiziniai asmenys iš užsienio valstybių įmonių gaunamus dividendus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruoti privalo per 5 dienas praėjus mėnesiui nuo jų gavimo. Pajamų mokestį pagal pateiktą deklaraciją apskaičiuoja valstybinė mokesčių inspekcija. Mokestis sumokamas lygiomis dalimis kas ketvirtį iki kiekvieno ketvirčio antrojo mėnesio 15 dienos (iki metų pabaigos likusiais terminais). Jei pajamos deklaruojamos po lapkričio 15 dienos (t. y. praėjus visiems mokėjimo terminams), tai pajamų mokestis turi būti sumokėtas per mėnesį nuo deklaracijos pateikimo.

27. Jeigu tarp Lietuvos ir užsienio valstybės, iš kurios įmonės Lietuvos rezidentas (įmonė ar fizinis asmuo) gauna dividendus, yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, tai Lietuvos rezidentas į mokesčio sumą, sumokėtiną nuo iš įmonės – užsienio valstybės rezidentės gaunamos dividendų sumos, gali įskaityti mokestį (sumažinti mokesčiu), kurį ta užsienio valstybės įmonė prie pajamų šaltinio išskaičiavo, išmokėdama tam Lietuvos rezidentui dividendus, tačiau šis mokestis negali būti didesnis už nustatytąjį dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse.

Be to, Lietuvos rezidentas (įmonė), jeigu taip numatyta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, taip pat gali mokestį nuo dividendų sumažinti įmonės – užsienio valstybės rezidentės užsienyje sumokėto pelno mokesčio (mokamo nuo nepaskirstytojo pelno), tenkančio Lietuvos Respublikos įmonei išmokėtų dividendų sumai, dalimi. Tačiau bendra įskaitomo mokesčio (mokesčio sumažinimo) suma negali viršyti pelno mokesčio sumos, apskaičiuotos nuo dividendų pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

28. Norėdamas sumažinti mokestį nuo dividendų, Lietuvos rezidentas (įmonė ar fizinis asmuo) privalo turėti užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtintą laisvos formos pažymą, kurioje turi būti nurodyti tokie duomenys: kas, kada ir kokią dividendų sumą išmokėjo Lietuvos rezidentui ir kokią mokesčių sumą išskaičiavo nuo išmokėtos dividendų sumos.

Jeigu pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis nuo dividendų išskaičiuojamo mokesčio dydis priklauso nuo Lietuvos Respublikos įmonės (faktiškosios dividendų savininkės) užsienio valstybės įmonėje, mokančioje dividendus, turimo kapitalo dydžio ir balsų skaičiaus, tai pažymoje, atsižvelgiant į konkrečias dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, turi būti nurodomi duomenys apie dividendų faktiškojo savininko užsienio įmonėje turimo kapitalo dydį ir balsų skaičių procentais. Jeigu reikia (atsižvelgiant į konkrečias dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis), pažymose turi būti nurodyta dividendus išmokėjusios įmonės – užsienio valstybės rezidentės užsienyje nuo nepaskirstytojo pelno sumokėta pelno mokesčio dalis, tenkanti Lietuvos Respublikos įmonei išmokėtų dividendų sumai.

Lietuvos Respublikos juridinio asmens teisių neturinčios įmonės minėtas pažymas pateikia kartu su šiuo įsakymu patvirtinta apyskaitos 2D forma tam vietos mokesčių administratoriui (apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui), kurio veiklos teritorijoje jos įregistruotos mokesčių mokėtojomis. Fiziniai asmenys šias pažymas pateikia nuolatinės gyvenamosios vietos valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaruodami pajamas. Juridiniai asmenys tokias pažymas saugo įmonėje ir pateikia mokesčių administratoriaus pareigūnui mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo tikrinimo metu.

29. Tais atvejais, kai su užsienio valstybėmis nesudarytos ir netaikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, Lietuvos Respublikos gyventojams, gaunantiems užsienio valstybėse ar iš užsienio valstybių pajamų, kurios apmokestinamos toje užsienio valstybėje, tarptautinis dvigubas apmokestinimas panaikinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 06 13 nutarime Nr. 610 „ Dėl pajamų dvigubo apmokestinimo panaikinimo“(Žin., 1997, Nr. 57-1309) nustatyta tvarka.

30. Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties taikymo, apmokestinant iš įmonių – užsienio valstybių rezidentų gautus dividendus, pavyzdys:

Lietuvos įmonės (juridinio asmens) kapitalo dalis yra 10 proc. X užsienio valstybės įmonės kapitalo. Lietuvos įmonė iš X užsienio valstybės įmonės gavo 8500 Lt dividendų. X užsienio valstybės įmonė, išmokėdama Lietuvos įmonei dividendus, prie pajamų šaltinio išskaičiavo 1500 Lt mokestį pagal 15 proc. tarifą.

Remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 22 str., pelno mokestis nuo iš užsienio valstybių įmonių gaunamų dividendų apskaičiuojamas pagal 29 proc. pelno mokesčio tarifą. Lietuvos įmonė, apskaičiuodama mokestį, gautus dividendus (8500 Lt) padidina X užsienio valstybėje prie pajamų šaltinio išskaičiuoto (nuo dividendų apskaičiuoto) mokesčio suma (1500 Lt) ir nuo šios dividendų sumos apskaičiuoja mokėtiną pelno mokestį – 2900 Lt ((8500+1500)x 29 proc.). Pagal pateiktą pavyzdį įskaitomas X užsienio valstybėje prie pajamų šaltinio išskaičiuotas 1500 Lt pelno mokestis. Lietuvos įmonės apskaičiuotas privalomas į biudžetą sumokėti pelno mokestis nuo gautų dividendų sumos yra 1400 Lt (2900 Lt – 1500 Lt).

III. DIVIDENDŲ APMOKESTINIMAS TAIKANT KONKREČIAS

DVIGUBO APMOKESTINIMO IŠVENGIMO SUTARTIS

31. Šiuo metu Lietuvoje taikoma šešiolika dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių, ribojančių užsienio valstybių rezidentams išmokamų dividendų apmokestinimą ir leidžiančių įskaityti nuo Lietuvos rezidentams išmokėtų dividendų užsienio valstybėje išskaičiuotą mokestį. Šių Paaiškinimų 4a priede pateikiamos dividendų apmokestinimo konkrečių sutarčių nuostatos.

______________

4a priedas

I. Lietuvos Respublikos įmonių užsienio valstybių rezidentams

išmokamų dividendų apmokestinimas prie pajamų šaltinio

Airijos rezidentams išmokamų dividendų apmokestinimas

Dividendai, kuriuos išmoka Lietuvos Respublikos įmonė ir kurių faktiškoji savininkė yra įmonė – Airijos rezidentė, apmokestinami taikant 5 proc. mokesčio tarifą, jeigu ši Airijos įmonė (bet ne bendrija) tiesiogiai turi ne mažiau kaip 25 proc. dividendus mokančios įmonės balsų, arba taikant 15 proc. mokesčio tarifą – kitais atvejais.

Dividendai, kuriuos išmoka Lietuvos Respublikos įmonė ir kurių faktiškasis savininkas yra fizinis asmuo – Airijos rezidentas, apmokestinami taikant 15 proc. mokesčio tarifą.

Pavyzdys:

1999 m. gegužės mėn. Lietuvos įmonė išmokėjo 100 000 Lt dividendų įmonei – Airijos rezidentei, turinčiai šios Lietuvos įmonės akcijų, kurioms tenka 28 proc. visų balsų. Tarkim, kad išmokėdama dividendus Lietuvos įmonė turėjo įmonės – Airijos rezidentės rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą – formą DAS-1. Remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties su Airija nuostatomis nuo įmonei – Airijos rezidentei mokamos 100 000 Lt dividendų sumos Lietuvos įmonė turėjo išskaičiuoti (taikydama sutartyje nustatytą 5 proc. mokesčio tarifą) ir į biudžetą sumokėti 5000 Lt ((100 000 x 5)/100).

Baltarusijos ir Moldovos rezidentams išmokamų dividendų apmokestinimas

Dividendai, kuriuos Lietuvos Respublikos įmonė išmoka įmonei ar fiziniam asmeniui – Baltarusijos ar Moldovos rezidentui, kuris yra faktiškasis tokių dividendų savininkas, apmokestinami taikant 10 proc. mokesčio tarifą.

Pavyzdys:

1999 m. Lietuvos įmonė išmokėjo 1000 Lt dividendų tiesiogiai fiziniam asmeniui – Baltarusijos rezidentui. Tarkim, kad išmokėdama dividendus Lietuvos įmonė turėjo šio asmens rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą – formą DAS-1 arba laisvos formos rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą. Remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties su Baltarusija nuostatomis nuo fiziniam asmeniui, kuris yra Baltarusijos rezidentas, mokamos 1000 Lt dividendų sumos Lietuvos įmonė turėjo išskaičiuoti (taikydama sutartyje nustatytą 10 proc. mokesčio tarifą) ir į biudžetą sumokėti 100 Lt ((1000 x 10)/100).

Čekijos, Danijos, Kazachstano, Lenkijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Ukrainos ir Vokietijos rezidentams išmokamų dividendų apmokestinimas

Dividendai, kuriuos Lietuvos Respublikos įmonė išmoka įmonei – Čekijos, Danijos, Kazachstano, Lenkijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Ukrainos ar Vokietijos rezidentei, kuri yra faktiškoji tokių dividendų savininkė, apmokestinami taikant 5 proc. mokesčio tarifą, jeigu ši Čekijos, Danijos, Kazachstano, Lenkijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Ukrainos ar Vokietijos įmonė (bet ne bendrija) tiesiogiai turi ne mažiau kaip 25 proc. dividendus mokančios įmonės kapitalo, arba taikant 15 proc. mokesčio tarifą – kitais atvejais.

Dividendai, kuriuos Lietuvos Respublikos įmonė išmoka fiziniam asmeniui – Čekijos, Danijos, Kazachstano, Lenkijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Ukrainos ar Vokietijos rezidentui, kuris yra faktiškasis tokių dividendų savininkas, apmokestinami taikant 15 proc. mokesčio tarifą.

Pavyzdys:

1999 m. balandžio mėn. Lietuvos įmonė tiesiogiai išmokėjo 50 000 Lt dividendų vienam iš savo akcininkų – Čekijos įmonei. Išmokėdama dividendus, Lietuvos įmonė neturėjo šios Čekijos įmonės rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos – formos DAS-1 ir nuo šių dividendų sumos (50 000 Lt) taikydama 29 proc. pelno mokesčio tarifą išskaičiavo ir sumokėjo į biudžetą 14 500 Lt ((50 000 x 29)/100).

Lietuvos įmonė (pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 22 str. nustatytą tvarką) 1998 m. savo pelno mokestį sumažino nuo dividendų išskaičiuoto pelno mokesčio sumos dydžiu (t. y. 14 500 Lt), tačiau neviršijant 1998 m. apskaičiuoto pelno mokesčio dydžio.

Pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su Čekija iš aukščiau minimų dividendų, kuriuos Lietuvos įmonė tiesiogiai išmokėjo įmonei – Čekijos rezidentei, turėjo būti išskaičiuotas mokestis taikant 15 proc. tarifą, t. y. turėjo būti išskaičiuota 7500 Lt ((50 000 x 15)/100), jeigu Lietuvos įmonė būtų turėjusi tokios Čekijos įmonės rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą – formą DAS-1.

Norėdama susigrąžinti Lietuvoje permokėtą dividendų mokesčio sumą, pati įmonė, kuri yra Čekijos rezidentė, arba jos įgaliotas asmuo pateikia prašymą grąžinti išskaitytą mokestį (užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtintą DAS-2 formą) tam apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruota pelno mokestį nuo šių dividendų išskaičiavusi ir į biudžetą sumokėjusi Lietuvos įmonė. Apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyrius, patikrinęs prašyme pateiktus duomenis ir priėmęs sprendimą, grąžina tokiai Čekijos įmonei Lietuvoje permokėto mokesčio sumą – 7000 Lt ((14500 Lt–7500 Lt) ir apie tai informuoja tą Lietuvos įmonę, kuri jai išmokėjo dividendus, kad perskaičiuotų savo 1998 m. pelno mokestį (padidintų 7000 Lt). Perskaičiavusi 1998 m. pelno mokestį, tokia Lietuvos įmonė apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriui turi pateikti patikslintą pelno mokesčio nuo išmokamų dividendų išskaičiavimo apyskaitos formą 1 D bei patikslintą juridinių asmenų pelno mokesčio apyskaitą.

Estijos ir Latvijos rezidentams išmokamų dividendų apmokestinimas

Dividendai, kuriuos Lietuvos Respublikos įmonė išmoka įmonei – Estijos ar Latvijos rezidentei, kuri yra faktiškoji tokių dividendų savininkė, Lietuvoje neapmokestinami, jeigu ši Estijos ar Latvijos įmonė (bet ne bendrija) tiesiogiai turi dividendus mokančios įmonės akcijų, atstovaujančių ne mažiau kaip 25 proc. jos kapitalo ir balsų, arba taikant 15 proc. mokesčio tarifą – kitais atvejais.

Dividendai, kuriuos Lietuvos Respublikos įmonė išmoka fiziniam asmeniui – Estijos ar Latvijos rezidentui, kuris yra faktiškasis tokių dividendų savininkas, apmokestinami taikant 15 proc. mokesčio tarifą.

Pavyzdys:

1999 m. liepos mėn. Lietuvos įmonė tiesiogiai išmokėjo 30 000 Lt dividendų įmonei – Estijos rezidentei, turinčiai šios Lietuvos įmonės akcijų, kurioms tenka 35 proc. kapitalo ir balsų. Tarkim, kad išmokėdama dividendus Lietuvos įmonė turėjo tokios Estijos įmonės rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą – formą DAS-1. Remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties su Estija nuostatomis nuo įmonei – Estijos rezidentei Lietuvoje išmokėtos 30 000 Lt dividendų sumos Lietuvos įmonė neturėjo išskaičiuoti jokio mokesčio.

Kanados rezidentams išmokamų dividendų apmokestinimas

Dividendai, kuriuos išmoka Lietuvos Respublikos įmonė ir kurių faktiškoji savininkė yra įmonė – Kanados rezidentė, apmokestinami taikant 5 proc. mokesčio tarifą, jeigu ši Kanados įmonė tiesiogiai kontroliuoja ne mažiau kaip 25 proc. dividendus mokančios įmonės balsų, arba taikant 15 proc. mokesčio tarifą – kitais atvejais.

Dividendai, kuriuos išmoka Lietuvos Respublikos įmonė ir kurių faktiškasis savininkas yra fizinis asmuo – Kanados rezidentas, apmokestinami taikant 15 proc. mokesčio tarifą.

Pavyzdys:

1999 m. Lietuvos įmonė išmokėjo 24 000 Lt dividendų vienam iš savo akcininkų – fiziniam asmeniui iš Kanados. Išmokėdama dividendus, Lietuvos įmonė neturėjo šio asmens rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos – formos DAS-1 arba laisvos formos tokios pažymos ir nuo šių dividendų sumos (24 000 Lt) taikydama 29 proc. pelno mokesčio tarifą išskaičiavo ir sumokėjo į biudžetą 6960 Lt ((24 000 x 29)/100).

Lietuvos įmonė (pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 22 str. nustatytą tvarką) 1998 m. savo pelno mokestį sumažino nuo dividendų išskaičiuoto pelno mokesčio sumos dydžiu (t. y. 6960 Lt), tačiau neviršijant 1998 m. apskaičiuoto pelno mokesčio dydžio.

Pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su Kanada aukščiau minimi dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmokėjo fiziniam asmeniui, kuris yra Kanados rezidentas, turėjo būti apmokestinti taikant 15 proc. mokesčio tarifą, t. y. turėjo būti išskaičiuota 3600 Lt ((24 000 x 15)/100), jeigu toks asmuo Lietuvos įmonei būtų pateikęs rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą.

Norėdamas susigrąžinti Lietuvoje permokėtą dividendų mokesčio sumą, pats fizinis asmuo – Kanados rezidentas arba jo įgaliotas asmuo gali pateikti prašymą grąžinti išskaitytą mokestį (užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtintą DAS-2 formą) tam apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruota pelno mokestį nuo šių dividendų išskaičiavusi ir į biudžetą sumokėjusi Lietuvos įmonė. Apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyrius, patikrinęs prašyme pateiktus duomenis ir priėmęs sprendimą, grąžina tokiam asmeniui Lietuvoje permokėto mokesčio sumą – 3360 Lt (6960 Lt – 3600 Lt) ir apie tai informuoja tą Lietuvos įmonę, kuri jam išmokėjo dividendus, kad perskaičiuotų savo 1998 m. pelno mokestį (t. y. padidintų 3360 Lt). Perskaičiavusi 1998 m. pelno mokestį, tokia Lietuvos įmonė apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriui turi pateikti patikslintą pelno mokesčio nuo išmokamų dividendų išskaičiavimo apyskaitos formą 1 D bei patikslintą juridinių asmenų pelno mokesčio apyskaitą.

Kinijos rezidentams išmokamų dividendų apmokestinimas

Dividendai, kuriuos Lietuvos Respublikos įmonė išmoka įmonei – Kinijos rezidentei, kuri yra faktiškoji tokių dividendų savininkė, apmokestinami taikant 5 proc. mokesčio tarifą, jeigu ši Kinijos įmonė (bet ne bendrija) tiesiogiai turi ne mažiau kaip 25 proc. dividendus mokančios įmonės kapitalo, arba taikant 10 proc. mokesčio tarifą – kitais atvejais.

Dividendai, kuriuos Lietuvos Respublikos įmonė išmoka fiziniam asmeniui – Kinijos rezidentui, kuris yra faktiškasis tokių dividendų savininkas, apmokestinami taikant 10 proc. mokesčio tarifą.

Pavyzdys:

1999 m. birželio mėn. Lietuvos įmonė tiesiogiai išmokėjo 500 000 Lt dividendų įmonei – Kinijos rezidentei. Tarkim, kad išmokėdama dividendus Lietuvos įmonė turėjo tos įmonės – Kinijos rezidentės rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą – formą DAS-1. Remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties su Kinija nuostatomis nuo įmonei – Kinijos rezidentei mokamos 500 000 Lt dividendų sumos Lietuvos įmonė turėjo išskaičiuoti (taikydama sutartyje nustatytą 10 proc. mokesčio tarifą) ir į biudžetą sumokėti 5000 Lt.

II. Užsienio valstybėse išskaičiuoto mokesčio nuo Lietuvos rezidentams (Lietuvos Respublikos įmonėms ir fiziniams asmenims) išmokėtų dividendų įskaitymas

Airijoje išskaičiuoto mokesčio įskaitymas

1. Į mokestį, kurį pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus turi sumokėti Lietuvos Respublikos įmonė nuo iš įmonės – Airijos rezidentės gautų dividendų, įskaitoma:

1.1. Mokestis, kurį prie pajamų šaltinio išskaičiavo įmonė – Airijos rezidentė, išmokėdama Lietuvos Respublikos įmonei dividendus. Tačiau jeigu ši Lietuvos Respublikos įmonė yra faktiškoji dividendų savininkė, įskaitomo mokesčio suma negali viršyti 5 proc. bendros tokių dividendų sumos, kai ši Lietuvos Respublikos įmonė (bet ne bendrija) tiesiogiai turi ne mažiau kaip 25 proc. dividendus mokančios įmonės balsų, arba negali viršyti 15 proc. bendros tokių dividendų sumos – kitais atvejais.

1.2. Įmonės – Airijos rezidentės Airijoje sumokėto nepaskirstyto pelno mokesčio dalis, kuri priskiriama Lietuvos Respublikos įmonei išmokėtų dividendų daliai. Ši nuostata taikoma tik toms Lietuvos Respublikos įmonėms, kurioms priklauso ne mažiau kaip 10 proc. pilną balsavimo teisę turinčių dividendus išmokančios įmonės – Airijos rezidentės akcijų.

1.3. Įskaitomo mokesčio bendra suma (1.1+1.2) negali viršyti pelno (pajamų) mokesčio sumos, apskaičiuotos nuo minėtų pajamų pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

2. Mokestis, kurį prie pajamų šaltinio išskaičiavo įmonė – Airijos rezidentė, išmokėdama dividendus fiziniam asmeniui – Lietuvos rezidentui įskaitomas į mokestį, kurį tas fizinis asmuo nuo šių pajamų turi sumokėti pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą. Tačiau jeigu šis fizinis asmuo yra faktiškasis dividendų savininkas, įskaitomo mokesčio suma negali viršyti 15 proc. bendros tokių dividendų sumos.

Įskaitomo mokesčio suma bet kokiu atveju negali viršyti pajamų mokesčio sumos, apskaičiuotos nuo minėtų dividendų pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą.

Pavyzdys:

1999 m. Lietuvos įmonė gavo 50 000 Lt dividendų iš Airijos įmonės. Tarkim, kad šiuos dividendus iš Airijos gavusiai Lietuvos įmonei priklauso dividendus mokančios Airijos įmonės akcijų, kurioms tenka tik 3 proc. balsų.

Tarkim, kad išmokėdama dividendus Lietuvos įmonei Airijos įmonė turėjo šios Lietuvos įmonės rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą ir pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas nuo šių dividendų išskaičiavo mokestį taikydama 15 proc. tarifą, t. y. išskaičiavo 7500 Lt ((50 000 x 15)/100). Išskaičiavus mokestį nuo dividendų, Lietuvos įmonė gavo 42 500 Lt (50 000 Lt–7500 Lt) dividendų.

Tarkim, kad Lietuvos įmonė, gavusi 42 500 Lt dividendų iš Airijos, turi Airijos mokesčių administracijos patvirtintą pažymą, kurioje nurodyta, kad atitinkama Airijos įmonė nurodytu laikotarpiu išmokėjo 42 500 Lt dividendų šiai Lietuvos įmonei ir išskaičiavo nuo tokių dividendų 7500 Lt mokestį ((50 000 x 15)/100).

Pagal LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nuostatas iš užsienio valstybių įmonių Lietuvos įmonių gauti dividendai apmokestinami taikant 29 proc. tarifą. Remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimi Lietuvos įmonė į mokestį, kurį nuo iš Airijos gautų dividendų ji turi sumokėti Lietuvoje, gali įskaityti nuo dividendų Airijoje išskaičiuotą 7500 Lt mokestį. Apskaičiuodama Lietuvoje turimą sumokėti mokestį, Lietuvos įmonė iš Airijos gautus 42 500 Lt dividendų padidina Airijoje išskaičiuoto mokesčio suma – 7500 Lt (42 500 Lt+7500 Lt), o tai sudaro 50 000 Lt. Nuo 50 000 Lt dividendų sumos apskaičiuoja mokestį taikant 29 proc. tarifą – 14 500 Lt ((50 000 x 29)/100). Įskaitomas Airijoje išskaičiuotas mokestis – 7500 Lt. Lietuvos įmonė nuo iš Airijos gautų dividendų Lietuvoje privalo sumokėti 7000 Lt (14 500 Lt–7500 Lt).

Pastaba: užsienio valiuta gauta dividendų suma turi būti apskaičiuojama litais pagal dividendų gavimo dienos oficialų lito ir užsienio valiutos kursą, kurį skelbia Lietuvos bankas.

Baltarusijoje ir Moldovoje išskaičiuoto mokesčio įskaitymas

Mokestis, kurį prie pajamų šaltinio išskaičiavo įmonė – Baltarusijos ar Moldovos rezidentė, išmokėdama dividendus Lietuvos Respublikos įmonei ar fiziniam asmeniui – Lietuvos rezidentui, įskaitomas į mokestį, kurį ta Lietuvos Respublikos įmonė ar fizinis asmuo nuo šių pajamų turi sumokėti pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus. Tačiau jeigu ši Lietuvos Respublikos įmonė ar fizinis asmuo yra faktiškasis dividendų savininkas, įskaitomo mokesčio suma negali viršyti 10 proc. bendros tokių dividendų sumos.

Įskaitomo mokesčio suma bet kokiu atveju negali viršyti pajamų mokesčio sumos, apskaičiuotos nuo minėtų dividendų pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

Pavyzdys:

1999 m. Lietuvos nuolatinis gyventojas iš Baltarusijos įmonės gavo 2000 Lt dividendų.

Tarkim, kad išmokėdama dividendus tokiam Lietuvos gyventojui Baltarusijos įmonė turėjo jo rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą ir pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas nuo šių dividendų išskaičiavo mokestį taikydama 10 proc. tarifą, t. y. išskaičiavo 200 Lt ((2000 x 10)/100). Išskaičiavus mokestį nuo dividendų, minėtas Lietuvos gyventojas gavo 1800 Lt (2000 Lt – 200 Lt) dividendų.

Toks Lietuvos gyventojas, gavęs dividendus iš Baltarusijos, ir turėdamas Baltarusijos mokesčių administracijos patvirtintą pažymą, kurioje nurodyta, kad tam tikra Baltarusijos įmonė nurodytu laikotarpiu išmokėjo jam 2000 Lt dividendų ir išskaičiavo nuo tokių dividendų 200 Lt mokestį, Lietuvoje privalo per 5 dienas jo nuolatinės gyvenamosios vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje deklaruoti gautus dividendus ir nuo jų sumokėti mokestį. Pagal LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo nuostatas iš užsienio valstybių įmonių Lietuvos nuolatinių gyventojų gauti dividendai apmokestinami taikant 29 proc. tarifą. Remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimi į mokestį, kurį nuo iš Baltarusijos gautų dividendų minėtas gyventojas turi sumokėti Lietuvoje, galima įskaityti 10 proc. mokesčio tarifu išskaičiuotą nuo dividendų Baltarusijoje 200 Lt mokestį. Pajamų mokestis, kurį minėtas asmuo privalės sumokėti Lietuvoje nuo iš Baltarusijos gautų dividendų, bus 380 Lt (((2000 x 29)/100)-200 Lt).

Pastaba: užsienio valiuta gauta dividendų suma turi būti apskaičiuojama litais pagal dividendų gavimo dienos oficialų lito ir užsienio valiutos kursą, kurį skelbia Lietuvos bankas.

Čekijoje, Kazachstane ir Ukrainoje išskaičiuoto mokesčio įskaitymas

1. Mokestis, kurį prie pajamų šaltinio išskaičiavo įmonė – Čekijos, Kazachstano ar Ukrainos rezidentė, išmokėdama dividendus Lietuvos Respublikos įmonei – Lietuvos rezidentei įskaitomas į mokestį, kurį ta Lietuvos Respublikos įmonė nuo šių pajamų turi sumokėti pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus. Tačiau jeigu ši Lietuvos Respublikos įmonė yra faktiškoji dividendų savininkė, įskaitomo mokesčio suma negali viršyti 5 proc. bendros tokių dividendų sumos, kai ši Lietuvos Respublikos įmonė (bet ne bendrija) tiesiogiai turi ne mažiau kaip 25 proc. dividendus mokančios įmonės kapitalo, arba negali viršyti 15 proc. bendros tokių dividendų sumos – kitais atvejais.

Įskaitomo mokesčio suma bet kokiu atveju negali viršyti pelno (pajamų) mokesčio sumos, apskaičiuotos nuo minėtų dividendų pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

2. Mokestis, kurį prie pajamų šaltinio išskaičiavo įmonė – Čekijos, Kazachstano ar Ukrainos rezidentė, išmokėdama dividendus fiziniam asmeniui – Lietuvos rezidentui, įskaitomas į mokestį, kurį tas fizinis asmuo nuo šių pajamų turi sumokėti pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą. Tačiau jeigu šis fizinis asmuo yra faktiškasis dividendų savininkas, įskaitomo mokesčio suma negali viršyti 15 proc. bendros tokių dividendų sumos.

Pavyzdys:

1999 m. Lietuvos personalinė įmonė iš Čekijos įmonės gavo 6000 Lt dividendų.

Tarkim, kad išmokėdama dividendus tokiai Lietuvos personalinei įmonei Čekijos įmonė turėjo jos rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą ir pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas nuo šių dividendų išskaičiavo mokestį taikydama 15 proc. tarifą, t. y. išskaičiavo 900 Lt ((6000 x15)/100). Išskaičiavus mokestį nuo dividendų, minėta Lietuvos personalinė įmonė gavo 5100 Lt (6000 Lt–900 Lt) dividendų.

Lietuvos personalinė įmonė, gavusi dividendus iš Čekijos, ir turėdama Čekijos mokesčių administracijos patvirtintą pažymą, kurioje nurodyta, kad tam tikra Čekijos įmonė nurodytu laikotarpiu išmokėjo jai 6000 Lt dividendų ir išskaičiavo nuo tokių dividendų 900 Lt mokestį, Lietuvoje privalo pateikti užpildytą pajamų mokesčio nuo iš užsienio valstybių įmonių gautų dividendų apskaičiavimo apyskaitą – formą 2D tam apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriui, kurio veiklos teritorijoje ji registruota kaip mokesčio mokėtoja.

Pagal LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo nuostatas iš užsienio valstybių įmonių Lietuvos personalinių įmonių gauti dividendai apmokestinami taikant 24 proc. tarifą. Remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimi į mokestį, kurį nuo iš Čekijos gautų dividendų minėta personalinė įmonė turi sumokėti Lietuvoje, galima įskaityti 15 proc. mokesčio tarifu išskaičiuotą nuo dividendų Čekijoje 900 Lt mokestį. Pajamų mokestis, kurį Lietuvoje personalinė įmonė turės sumokėti nuo iš Čekijos gautų dividendų, bus 540 Lt (((6000 x 24)100)-900 Lt).

Pastaba: užsienio valiuta gauta dividendų suma turi būti apskaičiuojama litais pagal dividendų gavimo dienos oficialų lito ir užsienio valiutos kursą, kurį skelbia Lietuvos bankas.

Danijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje išskaičiuoto mokesčio įskaitymas

1. Į mokestį, kurį pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus turi sumokėti Lietuvos Respublikos įmonė nuo iš įmonės – Danijos, Lenkijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ar Vokietijos rezidentės gautų dividendų, įskaitoma:

1.1. Mokestis, kurį prie pajamų šaltinio išskaičiavo įmonė – Danijos, Lenkijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ar Vokietijos rezidentė, išmokėdama Lietuvos Respublikos įmonei dividendus. Tačiau jeigu ši Lietuvos Respublikos įmonė yra faktiškoji dividendų savininkė, įskaitomo mokesčio suma negali viršyti 5 proc. bendros tokių dividendų sumos, kai ši Lietuvos Respublikos įmonė (bet ne bendrija) tiesiogiai turi ne mažiau kaip 25 proc. dividendus mokančios įmonės kapitalo, arba negali viršyti 15 proc. bendros tokių dividendų sumos – kitais atvejais.

1.2. Įmonės – Danijos, Lenkijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ar Vokietijos rezidentės atitinkamai Danijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje ar Vokietijoje sumokėto nepaskirstyto pelno mokesčio dalis, kuri priskiriama Lietuvos Respublikos įmonei išmokėtų dividendų daliai. Ši nuostata taikoma tik toms Lietuvos Respublikos įmonėms, kurioms priklauso ne mažiau kaip 10 proc. pilną balsavimo teisę turinčių dividendus išmokančios įmonės – Danijos, Lenkijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ar Vokietijos rezidentės akcijų.

1.3. Įskaitomo mokesčio bendra suma (1.1 + 1.2) negali viršyti pelno (pajamų) mokesčio sumos, apskaičiuotos nuo minėtų pajamų pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

2. Mokestis, kurį prie pajamų šaltinio išskaičiavo įmonė – Danijos, Lenkijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ar Vokietijos rezidentė, išmokėdama dividendus fiziniam asmeniui – Lietuvos rezidentui, įskaitomas į mokestį, kurį tas fizinis asmuo nuo šių pajamų turi sumokėti pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą. Tačiau jeigu šis fizinis asmuo yra faktiškasis dividendų savininkas, įskaitomo mokesčio suma negali viršyti 15 proc. bendros tokių dividendų sumos.

Pavyzdys:

1999 m. gegužės mėn. Lietuvos įmonė gavo 100 000 Lt dividendų iš Vokietijos įmonės. Tarkim, kad šiuos dividendus iš Vokietijos gavusiai Lietuvos įmonei priklauso 30 proc. dividendus mokančios Vokietijos įmonės akcijų, turinčių 15 proc. visų balsų.

Vokietijos įmonė, mokėdama dividendus Lietuvos įmonei, turėjo jos rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą ir pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas prie pajamų šaltinio nuo šių dividendų išskaičiavo mokestį taikydama 5 proc. tarifą, t. y. išskaičiavo 5000 Lt ((100 000 x 5)/100). Lietuvos įmonė gavo 95 000 Lt dividendų.

Tarkim, kad ši Lietuvos įmonė turi Vokietijos mokesčių administracijos patvirtintą pažymą, kurioje nurodyta, kokia Vokietijos įmonė, kada išmokėjo 100 000 Lt dividendų ir išskaičiavo 5000 Lt mokestį bei nurodyti duomenys apie Lietuvos įmonei priklausančias 30 proc. Vokietijos įmonės akcijų, kurioms tenka 15 proc. balsų.

Pagal LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nuostatas iš užsienio valstybių įmonių Lietuvos įmonių gauti dividendai apmokestinami taikant 29 proc. tarifą. Remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimi Lietuvos įmonė į mokestį, kurį nuo iš Vokietijos gautų dividendų ji turi sumokėti Lietuvoje, gali įskaityti nuo dividendų Vokietijoje išskaičiuotą 5000 Lt mokestį. Apskaičiuodama Lietuvoje turimą sumokėti mokestį, Lietuvos įmonė iš Vokietijos įmonės gautus 95 000 Lt dividendų padidina Vokietijoje išskaičiuoto mokesčio suma – 5000 Lt (95 000 Lt + 5000 Lt), o tai sudaro 100 000 Lt. Nuo 100 000 Lt dividendų sumos apskaičiuoja mokestį taikant 29 proc. tarifą – 29 000 Lt ((100 000x29)/100). Įskaitomas Vokietijoje išskaičiuotas mokestis – 5000 Lt. Lietuvos įmonė nuo iš Vokietijos įmonės gautų dividendų Lietuvoje privalo sumokėti 24 000 Lt (29 000 Lt – 5000 Lt).

Tačiau pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties su Vokietija nuostatas į mokestį, kurį nuo iš Vokietijos gautų dividendų Lietuvos įmonė turi sumokėti Lietuvoje, gali įskaityti ne tik nuo tokių dividendų Vokietijoje išskaičiuotą 5000 Lt mokestį, bet ir dividendus išmokėjusios Vokietijos įmonės mokesčio, mokamo nuo nepaskirstyto pelno, dalį, kuri tenka Lietuvos įmonei skirtų dividendų daliai. Tokio mokesčio įskaitymas galimas tik tuo atveju, jeigu Lietuvos įmonei priklauso ne mažiau kaip 10 proc. pilną balsavimo teisę turinčių Vokietijos įmonės akcijų.

Tarkim, kad Vokietijos įmonės apmokestinamasis pelnas, tenkantis Lietuvos įmonės dividendų daliai, Vokietijoje buvo 181 818,18 Lt ir toks pelnas Vokietijoje buvo apmokestintas taikant 45 proc. tarifą, t. y. buvo sumokėtas 81 818,18 Lt pelno mokestis ((181 818,18 x 45)/100)=81 818,18). Lietuvos įmonei skirta 100 000 Lt dividendų (181 818,18 Lt – 81 818,18 Lt).

Vadinasi, pavyzdyje minima Lietuvos įmonė nuo dividendų, gautų iš Vokietijos, Lietuvoje mokesčio neturi mokėti (24 000 Lt -81 818,18 Lt).

Pastaba: užsienio valiuta gauta dividendų, suma turi būti apskaičiuojama litais pagal dividendų gavimo dienos oficialų lito ir užsienio valiutos kursą, kurį skelbia Lietuvos bankas.

Estijoje ir Latvijoje išskaičiuoto mokesčio įskaitymas

1.1. Jeigu įmonė – Estijos ar Latvijos rezidentė, išmokėjo dividendus Lietuvos Respublikos įmonei (bet ne bendrijai), kuri yra faktiškoji tokių dividendų savininkė ir kuri tiesiogiai turi dividendus mokančios bendrovės akcijų, atstovaujančių ne mažiau kaip 25 proc. jos kapitalo ir balsų, tai tokie dividendai Estijoje ar Latvijoje neturėjo būti apmokestinti. Todėl tokiu atveju joks Estijoje ar Latvijoje sumokėtas mokestis neįskaitomas, o dividendai apmokestinami Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

1.2. Kitais atvejais mokestis, kurį prie pajamų šaltinio išskaičiavo įmonė – Estijos ar Latvijos rezidentė, išmokėdama dividendus Lietuvos Respublikos įmonei, įskaitomas į mokestį, kurį ta Lietuvos Respublikos įmonė nuo šių pajamų turi sumokėti pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus. Tačiau jeigu ši Lietuvos Respublikos įmonė yra faktiškoji dividendų savininkė, įskaitomo mokesčio suma negali viršyti 15 proc. bendros tokių dividendų sumos.

Įskaitomo mokesčio suma bet kokiu atveju negali viršyti pelno (pajamų) mokesčio sumos, apskaičiuotos nuo minėtų dividendų pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

2. Mokestis, kurį prie pajamų šaltinio išskaičiavo įmonė – Estijos ar Latvijos rezidentė, išmokėdama dividendus fiziniam asmeniui – Lietuvos rezidentui, įskaitomas į mokestį, kurį tas fizinis asmuo nuo šių pajamų turi sumokėti pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą. Tačiau jeigu šis fizinis asmuo yra faktiškasis dividendų savininkas, įskaitomo mokesčio suma negali viršyti 15 proc. bendros tokių dividendų sumos.

Pavyzdys:

1999 m. birželio mėn. Lietuvos įmonė gavo 10 000 Lt dividendų iš Estijos įmonės. Tarkim, kad šiuos dividendus iš Estijos gavusiai Lietuvos įmonei priklauso dividendus mokančios Estijos įmonės akcijų, turinčių 35 proc. kapitalo ir balsų.

Tarkim, kad Estijos įmonė, mokėdama dividendus Lietuvos įmonei, neturėjo jos rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos, ir prie pajamų šaltinio nuo šių dividendų išskaičiavo mokestį taikydama savo vidaus mokesčių įstatymuose nustatytą mokesčio tarifą.

Tarkim, kad ši Lietuvos įmonė turi Estijos mokesčių administracijos patvirtintą pažymą, kurioje nurodyta, kokia Estijos įmonė, kada išmokėjo 10 000 Lt dividendų ir išskaičiavo tam tikrą mokesčio sumą.

Pagal LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nuostatas iš užsienio valstybių įmonių Lietuvos įmonių gauti dividendai apmokestinami taikant 29 proc. tarifą. Remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimi tokie Lietuvos įmonės iš Estijos įmonės gauti dividendai Estijoje neturėjo būti apmokestinti. Todėl Lietuvoje tokia Lietuvos įmonė nuo iš Estijos gautų 10 000 Lt dividendų turi sumokėti 2900 Lt mokestį ((10 000 x 29)/100).

Tada pati Lietuvos įmonė arba jos įgaliotas asmuo turi kreiptis į Estijos mokesčių administraciją, prašydama grąžinti Estijoje nuo dividendų išskaičiuotą mokesčio sumą.

Pastaba: užsienio valiuta gauta dividendų suma turi būti apskaičiuojama litais pagal dividendų gavimo dienos oficialų lito ir užsienio valiutos kursą, kurį skelbia Lietuvos bankas.

Kanadoje išskaičiuoto mokesčio įskaitymas

1. Į mokestį, kurį pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus turi sumokėti Lietuvos Respublikos įmonė nuo iš įmonės – Kanados rezidentės gautų dividendų, įskaitoma:

1.1. Mokestis, kurį prie pajamų šaltinio išskaičiavo įmonė – Kanados rezidentė, išmokėdama Lietuvos Respublikos įmonei dividendus. Tačiau jeigu ši Lietuvos Respublikos įmonė yra faktiškoji dividendų savininkė, įskaitomo mokesčio suma negali viršyti 5 proc. bendros tokių dividendų sumos, kai ši Lietuvos Respublikos įmonė tiesiogiai kontroliuoja ne mažiau kaip 25 proc. dividendus mokančios įmonės balsų, arba negali viršyti 15 proc. bendros tokių dividendų sumos – kitais atvejais. Tokiu atveju, kai Lietuvos Respublikos įmonei – faktiškajai dividendų savininkei, dividendus moka investicinė korporacija – Kanados rezidentė, kuri priklauso nerezidentui, įskaitomo mokesčio suma negali viršyti 15 proc. bendros tokių dividendų sumos.

1.2. Įmonės – Kanados rezidentės Kanadoje sumokėto nepaskirstyto pelno mokesčio dalis, kuri priskiriama Lietuvos Respublikos įmonei išmokėtų dividendų daliai. Ši nuostata taikoma tik toms Lietuvos Respublikos įmonėms, kurioms priklauso ne mažiau kaip 10 proc. pilną balsavimo teisę turinčių dividendus išmokančios įmonės – Kanados rezidentės akcijų.

1.3. Įskaitomo mokesčio bendra suma (1.1 + 1.2) negali viršyti pelno (pajamų) mokesčio sumos, apskaičiuotos nuo minėtų pajamų pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

2. Mokestis, kurį prie pajamų šaltinio išskaičiavo įmonė – Kanados rezidentė, išmokėdama dividendus fiziniam asmeniui – Lietuvos rezidentui, įskaitomas į mokestį, kurį tas fizinis asmuo nuo šių pajamų turi sumokėti pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą. Tačiau jeigu šis fizinis asmuo yra faktiškasis dividendų savininkas, įskaitomo mokesčio suma negali viršyti 15 proc. bendros tokių dividendų sumos.

Pavyzdys:

1999 m. balandžio mėn. Lietuvos įmonė gavo 60 000 Lt dividendų iš Kanados įmonės. Tarkim, kad šiuos dividendus iš Kanados gavusiai Lietuvos įmonei priklauso dividendus mokančios Kanados įmonės akcijų, turinčių 30 proc. visų balsų.

Kanados įmonė, mokėdama dividendus Lietuvos įmonei, turėjo jos rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą ir pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį prie pajamų šaltinio nuo šių dividendų išskaičiavo mokestį taikydama 5 proc. tarifą, t. y. išskaičiavo 3000 Lt ((60 000 x 5)/100). Lietuvos įmonė gavo 57 000 Lt dividendų.

Tarkim, kad ši Lietuvos įmonė turi Kanados mokesčių administracijos patvirtintą pažymą, kurioje nurodyta, kokia Kanados įmonė, kada išmokėjo 60 000 Lt dividendų ir išskaičiavo 3000 Lt mokestį bei nurodyti duomenys apie Lietuvos įmonei priklausančias Kanados įmonės akcijas, kurioms tenka 30 proc. balsų.

Pagal LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nuostatas iš užsienio valstybių įmonių Lietuvos įmonių gauti dividendai apmokestinami taikant 29 proc. tarifą. Remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimi Lietuvos įmonė į mokestį, kurį nuo iš Kanados gautų dividendų ji turi sumokėti Lietuvoje, gali įskaityti nuo dividendų Kanadoje išskaičiuotą 3000 Lt mokestį. Apskaičiuodama Lietuvoje turimą sumokėti mokestį, Lietuvos įmonė iš Kanados įmonės gautus 57 000 Lt dividendų padidina Kanadoje išskaičiuoto mokesčio suma – 3000 Lt (57 000 Lt + 3000 Lt), o tai sudaro 60 000 Lt. Nuo 60 000 Lt dividendų sumos apskaičiuoja mokestį taikant 29 proc. tarifą – 17 400 Lt ((60 000 x 29)/100). Įskaitomas Kanadoje išskaičiuotas mokestis – 3000 Lt. Lietuvos įmonė nuo iš Kanados įmonės gautų dividendų Lietuvoje privalo sumokėti 14 400 Lt (17 400 Lt–3000 Lt).

Tačiau pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties su Kanada nuostatas į mokestį, kurį nuo iš Kanados gautų dividendų Lietuvos įmonė turi sumokėti Lietuvoje, gali įskaityti ne tik nuo tokių dividendų Kanadoje išskaičiuotą 3000 Lt mokestį, bet ir dividendus išmokėjusios Kanados įmonės mokesčio, mokamo nuo nepaskirstyto pelno, dalį, kuri tenka Lietuvos įmonei skirtų dividendų daliai. Tokio mokesčio įskaitymas galimas tik tuo atveju, jeigu Lietuvos įmonei priklauso ne mažiau kaip 10 proc. pilną balsavimo teisę turinčių Kanados įmonės akcijų.

Tarkim, kad Kanados įmonės apmokestinamasis pelnas, tenkantis Lietuvos įmonės dividendų daliai, Kanadoje buvo 100 000 Lt ir toks pelnas Kanadoje buvo apmokestintas taikant 40 proc. tarifą, t. y. buvo sumokėtas 40 000 Lt pelno mokestis ((100 000x40)/100). Lietuvos įmonei skirta 60 000 Lt dividendų.

Vadinasi, pavyzdyje minima Lietuvos įmonė nuo dividendų, gautų iš Kanados, Lietuvoje mokesčio neturi mokėti (14 400 Lt–40 000 Lt).

Pastaba: užsienio valiuta gauta dividendų suma turi būti apskaičiuojama litais pagal dividendų gavimo dienos oficialų lito ir užsienio valiutos kursą, kurį skelbia Lietuvos bankas.

Kinijoje išskaičiuoto mokesčio įskaitymas

1. Mokestis, kurį prie pajamų šaltinio išskaičiavo įmonė – Kinijos rezidentė, išmokėdama dividendus Lietuvos Respublikos įmonei – Lietuvos rezidentei įskaitomas į mokestį, kurį ta Lietuvos Respublikos įmonė nuo šių pajamų turi sumokėti pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus. Tačiau jeigu ši Lietuvos Respublikos įmonė yra faktiškoji dividendų savininkė, įskaitomo mokesčio suma negali viršyti 5 proc. bendros tokių dividendų sumos, kai ši Lietuvos Respublikos įmonė (bet ne bendrija) tiesiogiai turi ne mažiau kaip 25 proc. dividendus mokančios įmonės kapitalo, arba negali viršyti 10 proc. bendros tokių dividendų sumos – kitais atvejais.

Įskaitomo mokesčio suma bet kokiu atveju negali viršyti pelno (pajamų) mokesčio sumos, apskaičiuotos nuo minėtų dividendų pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.

2. Mokestis, kurį prie pajamų šaltinio išskaičiavo įmonė – Kinijos rezidentė, išmokėdama dividendus fiziniam asmeniui – Lietuvos rezidentui, įskaitomas į mokestį, kurį tas fizinis asmuo nuo šių pajamų turi sumokėti pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą. Tačiau jeigu šis fizinis asmuo yra faktiškasis dividendų savininkas, įskaitomo mokesčio suma negali viršyti 10 proc. bendros tokių dividendų sumos.

Pavyzdys:

1999 m. Lietuvos nuolatinis gyventojas iš Kinijos įmonės gavo 3000 Lt dividendų.

Tarkim, kad išmokėdama dividendus tokiam Lietuvos gyventojui Kinijos įmonė neturėjo jo rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos ir pagal savo vidaus mokesčio įstatymus nuo šių dividendų išskaičiavo mokestį taikydama 30 proc. tarifą, t. y. išskaičiavo 900 Lt ((3000 x 30)/100).

Pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas nuo šių dividendų turėjo būti išskaičiuotas mokestis taikant 10 proc. tarifą, t. y. 300 Lt ((3000 x 10)/100), jeigu toks Lietuvos nuolatinis gyventojas Kinijos įmonei būtų pateikęs rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą.

Toks Lietuvos gyventojas, gavęs dividendus iš Kinijos, privalo per 5 dienas jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaruoti gautus dividendus. Pagal LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo nuostatas iš užsienio valstybių įmonių Lietuvos nuolatinių gyventojų gauti dividendai apmokestinami taikant 29 proc. tarifą. Remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimi į mokestį, kurį nuo iš Kinijos gautų dividendų minėtas gyventojas turi sumokėti Lietuvoje, galima įskaityti nuo dividendų Kinijoje išskaičiuotą mokestį, tačiau ne didesnį negu 300 Lt (t. y. taikant ne didesnį negu sutartyje nustatytą 10 proc. mokesčio tarifą). Pajamų mokestis, kurį toks gyventojas turės sumokėti Lietuvoje nuo iš Kinijos gautų dividendų, bus 570 Lt (((3000 x 29)100)-300 Lt).

Tuomet minėtas Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo turi kreiptis į Kinijos mokesčių administraciją, kad būtų sugrąžinta Kinijoje 600 Lt permokėta dividendų mokesčio suma.

Pastaba: užsienio valiuta gauta dividendų suma turi būti apskaičiuojama litais pagal dividendų gavimo dienos oficialų lito ir užsienio valiutos kursą, kurį skelbia Lietuvos bankas.

______________