LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL PROFILINIO MOKYMO ĮVEDIMO BENDRĄJĮ LAVINIMĄ TEIKIANČIŲ MOKYKLŲ TREČIOJOJE PAKOPOJE PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2000 m. balandžio 19 d. Nr. 447

Vilnius

Siekdama nuosekliai vykdyti švietimo reformos darbus, garantuoti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią ugdymo kokybę Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose ir užtikrinti moksleiviams lygias galimybes įgyti išsilavinimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Profilinio mokymo įvedimo bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų trečiojoje pakopoje programą (pridedama).

2. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai:

2.1. organizuoti šiuo nutarimu patvirtintos Profilinio mokymo įvedimo bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų trečiojoje pakopoje programos įgyvendinimą;

2.2. organizuoti nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų trečiojoje pakopoje ugdymo procesą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą ugdymo planą nustatant, kad:

2.2.1. steigėjo sprendimu profilinės klasės komplektuojamos įstaigose, atitinkančiose švietimo ir mokslo ministro patvirtintus kriterijus;

2.2.2. švietimo įstaigų steigėjai turi iki 2000 m. gegužės 15 d. patvirtinti su Švietimo ir mokslo ministerija suderintą mokyklų, kuriose 2000–2001 mokslo metais bus komplektuojamos profilinės klasės, sąrašą;

2.3. iki 2000 m. birželio 1 d. parengti ir patvirtinti priešmokyklinio ugdymo nuostatas ir jų įgyvendinimo programą;

2.4. kartu su Kultūros ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija iki 2000 m. gruodžio 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės ar savivaldybių institucijų valdomų patalpų kaime panaudojimo kultūriniams, edukaciniams ir socialiniams poreikiams tenkinti.

Ministras Pirmininkas                                                                        Andrius Kubilius

Švietimo ir mokslo ministras                                                  Kornelijus Platelis

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 447

PROFILINIO MOKYMO ĮVEDIMO BENDRĄJĮ LAVINIMĄ TEIKIANČIŲ MOKYKLŲ TREČIOJOJE PAKOPOJE PROGRAMA

I. bendrosios nuostatos

1. Programos paskirtis

Programa skirta profilinio mokymo įvedimo darbams koordinuoti. Profilinis mokymas yra nuosekliai įgyvendinamos švietimo reformos darbų dalis, logiškai tęsianti nuo 1990 metų atliktus darbus, grindžiamus Lietuvos švietimo koncepcija (patvirtinta Švietimo tarybos 1992 m. spalio 22 d. ir Kultūros ir švietimo ministerijos kolegijos – 1992 m. spalio 23 d.). Ją, kaip ir profilinio mokymo įvedimą, labai palankiai įvertino Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ekspertai.

2. Įvedimo terminai

Profilinis mokymas Lietuvos bendrąjį išsilavinimą teikiančių mokyklų 11 klasėse (gimnazijų 3 klasėse, profesinių mokyklų 1 ir 2 kursuose) įvedamas nuo 2000 m. rugsėjo 1 dienos. Tai susiję su Lietuvos švietimo sistemos struktūros reforma, pagrįsta Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 1998, Nr. 67-1940) 4 straipsnio nuostatomis. Iki šiol galiojusios ugdymo 11–12 klasėse programos nei logiškai, nei tematiškai nebetinka ugdymo po dešimtmetės mokyklos tąsai organizuoti, nes šiemet pirmą kartą baigiamuosius egzaminus laiko pagrindinės dešimtmetės mokyklos dešimtokai. Profilinis mokymas sumanytas kaip vidurinio mokslo po dešimtmetės pagrindinės mokyklos organizavimo būdas, sudarantis moksleiviams galimybę įgyti vientisą ir kokybišką vidurinį išsilavinimą.

Visuotinis profilinio mokymo įdiegimas – išankstinė sąlyga, padedanti įgyvendinti lygių galimybių principą, pasiekti geresnę šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią ugdymo kokybę, laiduojančią šalies kultūrinę, socialinę ir ekonominę pažangą. Tarptautinių lyginamųjų tyrimų (TIMSS, COMPED, SITES, CIVIC) duomenys perša išvadas, kad ugdymo procesą Lietuvoje privalu nedelsiant modernizuoti. Rengiantis stoti į Europos Sąjungą ir ratifikavus Lisabonos konvenciją (Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštojo mokslo pripažinimu Europos regiono valstybėse, konvencija; Lisabona, 1997 m. balandžio 11 d.), šios programos vykdymas – svarbi Lietuvos Respublikos įsipareigojimų garantija, kad užsienyje būtų pripažįstami Lietuvoje įgyti atestatai ir diplomai.

3. Teisinis pagrindas

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 1 straipsnis skelbia, kad vienas iš pagrindinių Lietuvos švietimo sistemos uždavinių yra sudaryti sąlygas plėtoti individualybę. Profilinis mokymas skirtas šiai nuostatai įgyvendinti bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų trečiojoje pakopoje. Profilinio mokymo įgyvendinimas, kaip nurodyta švietimo ir mokslo ministro 1999 m. liepos 23 d. įsakyme Nr. 952 „Dėl antrojo švietimo reformos etapo prioritetų vykdymo“, pripažintas vienu iš prioritetinių švietimo reformos antrojo etapo darbų (Žin., 1999, Nr. 69-2203).

Profilinis mokymas diegiamas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą. Joje numatoma rūpintis, kad moksleiviams bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų trečiojoje pakopoje būtų suteiktos galimybės mokytis profiliuotai: sumažėtų mokymosi krūvis ir palengvėtų stojimo į aukštąją mokyklą procesas. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999–2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1497 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999–2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 114-3316), taip pat numatyta 2000 metų III ketvirtyje įdiegti profilinį vidurinį mokymą. Tikslas – sudaryti galimybes 11–12 klasių moksleiviams pasirinkti jų poreikius atitinkančią ugdymosi kryptį sumažinus mokymosi krūvį (12 skyrius „Švietimas ir mokslas“, 7 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 764 „Dėl Socialinių ir pedagoginių vaikų mokymosi sąlygų sudarymo programos ir Bendrojo ugdymo modernizavimo programos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 52-1696) patvirtino dvi programas, apimančias parengiamuosius profilinio mokymo įvedimo darbus (Socialinių ir pedagoginių vaikų mokymosi sąlygų sudarymo programą ir Bendrojo ugdymo modernizavimo programą).

II. Analitinė dalis

4. Konceptualusis pagrindas

Profilinis mokymas numatytas Lietuvos švietimo koncepcijoje (1992), išanalizavus Lietuvos edukologų darbus nuo pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikų ir įvertinus pasaulines mokslo ir švietimo praktikos tendencijas. Šioje koncepcijoje nurodyta, kad ugdymo „tikslams įgyvendinti Lietuvoje kuriama permanentinė, ugdymo diferencijavimu ir integravimu besiremianti švietimo sistema“. „Visas bendrasis ugdymas orientuotas į vaiką, jo poreikius ir gebėjimus“. Profilinis mokymas suprantamas kaip viena iš diferencijuoto ugdymo formų. Jo paskirtis – „suteikti galimybę mokiniui rinktis pagal interesus ir polinkius“.

Nuosekliai realizuojant šį sumanymą, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose programose (Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos 1996 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. 48) numatyta, kad „profiliniam ugdymui įgyvendinti kuriamas išsamus profilinio ugdymo modelis“. Švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gegužės 18 d. įsakyme Nr. 768 „Dėl Profilinio mokymo modelio ir profilinio mokymo planų“ (Žin., 1998, Nr. 58-1633) detalizuoti profiliniam mokymui keliami uždaviniai, kurie suprantami kaip ši pagalba mokiniui:

rinktis tinkamiausią, savo polinkius, interesus ir gabumus atitinkantį ugdymosi kelią;

stiprinti mokymosi motyvaciją, išvengti galimų mokymosi nesėkmių;

įgyti papildomų žinių, įgūdžių ir gebėjimų, plečiančių atitinkamai veiklos sričiai reikalingą teorinį akiratį ir praktinę patirtį;

susidaryti pagrįstą nuomonę dėl savo tinkamumo tam tikrai profesinės veiklos sričiai, apgalvotai rinktis būsimąją profesiją;

tinkamai pasirengti toliau studijuoti ir mokytis visą gyvenimą;

optimizuoti mokymosi krūvį, mažiau laiko skirti tiems bendrojo lavinimo dalykams, kuriems moksleivis neturi ryškesnių gabumų ir polinkių.

Analizuojant išankstines profilinio mokymo įvedimo sąlygas ir galimybes, atlikta nemaža tyrimų (sveikos gyvensenos įtvirtinimas mokykloje, 1995; bendrojo lavinimo mokyklų vadovų, mokytojų, moksleivių ir I kurso studentų apklausa švietimo reformos, diferencijuoto ugdymo organizavimo klausimais, 1996; sociologinė apklausa moksleivių ir pedagogų, dirbančių pagal profilinius ugdymo planus, ir kitos anketinės apklausos, 1999; moksleivių mokymosi krūvio tyrimai bendrojo lavinimo eksperimentinėse mokyklose ir gimnazijose, 1999). Jais siekta išanalizuoti moksleivių mokymosi krūvį, motyvaciją, mokymosi galimybes, rezultatus, sveikatos būklę ir t. t. Tyrimai patvirtino, jog būtina reformuoti bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų trečiąją pakopą.

5. Naudingumas

Profilinis mokymas turi daug privalumų, kurie esti naudingi tiek moksleiviui, tiek mokytojui, tiek valstybei.

Profilinio mokymo nauda moksleiviui:

apsaugo nuo per didelio krūvio, nuo grėsmės stengtis aprėpti daugiau negu įmanoma (užuot mokius jį mažiausiai 16 dalykų, siūloma ne daugiau kaip 12);

teikia galimybę patenkinti savo pomėgį ir mokytis to, ko labiau norima arba pasirenkama sąmoningai pagal profesinės karjeros interesus (50 procentų turinio renkamasi);

skatina moksleivį būti savarankišką, išmokti ieškoti savo kelio gyvenime (būtina apsispręsti);

sudaro galimybę pasitikrinti ir išbandyti save iki lemtingo profesijos pasirinkimo (vaikai renkasi skirtingo sudėtingumo ir apimties kursus pagal savo interesus; sudėtingiausieji kursai orientuoti į profesinį pasirinkimą);

sudaro galimybę nesiblaškyti, mokytis kryptingai ir kur kas nuodugniau (mažiau dalykų, skirtingi kursai);

skatina mokytis visą gyvenimą, saugiai naudotis švietimo sistemos galimybėmis (numatyti saugūs profilio keitimo būdai, galimybės kiekvienu gyvenimo tarpsniu tęsti mokymąsi, rinktis kitą profilį ir t. t.).

Profilinio mokymo nauda mokytojui:

didesnė moksleivių mokymosi motyvacija (į mobilias grupes susirenka suinteresuoti moksleiviai, kurie mokosi tai, ką patys pasirenka, ko nori ir siekia);

didėja mokytojo autoritetas (mokytojo reikia moksleiviui, kad galėtų realizuoti savo pasirinkimą);

erdvė kūrybiniams ieškojimams (galimybė formuoti ir teikti vaikams pasirenkamus kursus, atskirus jų modulius, nuolat siekti, kad aktyviau būtų reaguojama į išorės poreikius, darbo rinkos pokyčius, taikyti modernias mokymo technologijas, intensyvius mokymo metodus, integruoti mokomuosius dalykus);

galimybės išreikšti save ir užsidirbti (originalių kursų ir modulių kūrimas ir patirties perteikimas kitoms mokykloms, atskiriems mokytojams – galimybė dirbti mobiliomis grupėmis, savo originalų kursą dėstyti keliose mokyklose).

Profilinio mokymo nauda valstybei (socialinė, kultūrinė, ekonominė pažanga):

daugiau žmonių įgyja vidurinį išsilavinimą (profilinis vidurinis mokymasis patrauklesnis, prieinamesnis ir tiems moksleiviams, kurie nepasižymi universaliais gebėjimais, o tokių yra dauguma);

ugdomi savarankiškesni, ryžtingiau pasirinkę ir geriau profesinei karjerai pasirengę jaunuoliai (sudaroma galimybė pasirinkti, pasitikrinti, išbandyti ir apsispręsti);

sudaromos sąlygos ugdyti atvirą besimokančią informacinę visuomenę (savarankiškai pasirinkto mokymosi, švietimo paslaugų įvairovės, mokymosi visą gyvenimą galimybių patirtis);

didinamas šalies konkurencingumas (geresnis ugdymas, jo rezultatai, labiau išsilavinę piliečiai).

6. Lietuvos švietimo istorinis kontekstas

Profilinis mokymas nėra Lietuvos švietimo naujovė. Toks mokymo būdas buvo įgyvendinamas tarpukario Lietuvoje, tačiau viską (taip pat ir nuoseklų švietimo darbą) nutraukė sovietų okupacija. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos reformos projekte („Švietimo darbas“, 1920, Nr. 6-7) buvo numatytos 3 ugdymosi kryptys. Švietimo ministerija 1923 m. lapkričio 15 d. aplinkraščiu Nr. 11196 nustatė 3 mokymosi kryptis. Aukštesniųjų Švietimo ministerijos mokyklų įstatymo projekte (1923 m. spalio 13 d., Nr. 231) nustatytos 6 kryptys. Vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų įstatyme (Vyriausybės žinios, 1925, Nr. 190) nustatyti 5 gimnazijų tipai (tai dabar atitinka profilius).

Dalis to meto gimnazijų buvo kelių profilių. Švietimo ministerijos 1933 metais sudaryta Mokyklų reformos komisija buvo įpareigota susipažinti su kitų šalių švietimo sistemomis ir parengti vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų (dabar atitiktų pagrindines ir gimnazijas) koncepcijų projektus („Aukštesniųjų mokyklų reformos kelias“. – Tautos mokykla, 1935, Nr. 20). 1936 metais buvo priimtas Vidurinių mokyklų įstatymas (Vyriausybės žinios, 1936, Nr. 541), kuriame visos aukštesniosios mokyklos vadinamos gimnazijomis, vidurinės – progimnazijomis. Naujoji mokykla tapo realinio pobūdžio, joje dėstyta arba lotynų kalba, arba sustiprintai – humanitariniai dalykai (Tautos mokykla, 1936, Nr. 16-17).

7. Pasaulinis kontekstas

Bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų baigiamoji pakopa išgyvena krizę ir yra reformuojama visoje Vakarų Europoje. Reformų siekiai – „didesnis ugdymo turinio lankstumas, galimybių moksleiviams rinktis didinimas, ryšių tarp akademinio ir profesinio rengimo stiprinimas“ (Michael F. D. Young. The Curriculum of the Future. – Falmer Press, 1998. – Chapter 10: Post-compulsory Education in a Learning Society). Europos Komisija, vertindama Europos Sąjungos ir asocijuotų šalių švietimo sistemas ir jų rezultatus, pabrėžia galimybių moksleiviams rinktis sudarymą. Europos Sąjungos šalyse profilinis mokymas (įvairiose šalyse toks mokymo būdas vadinamas skirtingai: Skandinavijoje – linijomis, Prancūzijoje – specializacija, Graikijoje – šakomis, Šveicarijoje – A, B, C ir D tipais, Europos Komisijoje – pirmuoju pasirinkimu) dažniausiai sutampa su pagrindinio privalomojo mokslo pabaiga arba pradedamas dar anksčiau (niekur – vėliau). Visos šalys pabrėžia mokymosi mokytis, mokymosi visą gyvenimą svarbą. Lietuvoje šių Europos Komisijos numatytų tikslų siekiama profiliniu mokymu, kuriuo tikimasi sėkmingai spręsti švietimo kokybės problemas.

8. Atlikti darbai

Ugdymo turinio diferencijavimas. Dar prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, pradėta galvoti apie moksleivių mokymosi krūvio optimizavimą, ugdymo turinio ir ugdymo proceso diferencijavimą. Išstudijavus tarpukario Lietuvos ir demokratinių pasaulio šalių švietimo praktiką, apsispręsta: pagrindinėje mokykloje mokymą diferencijuoti užduočių lygiu pagal moksleivių gebėjimus, vidurinės mokyklos baigiamojoje pakopoje – pagal moksleivių galimybes, poreikius ir norus, siūlyti jiems skirtingus mokymosi būdus ir mokomųjų dalykų programas. Taip ir buvo pradėta rengtis įgyvendinti profilinį mokymą. Šią švietimo kryptį palaikė tiek mokslininkai, tiek pedagogai.

Pirmieji dokumentai, apibrėžiantys diferencijavimą, nustatantys profilinio mokymo perspektyvą, yra Lietuvos švietimo koncepcija (1992), Gimnazijų statuso teikimo nuostatai (1992). Steigiamose gimnazijose 1992–1999 metais vykdomi bandomieji projektai iškėlė bendro profilinio mokymo modelio atsiradimo būtinybę. Todėl 1993 metais buvo pradėtas mokymasis pagal diferencijuotas programas. Išanalizavus realią situaciją, 1996 metais skirtingų lygių mokymasis buvo apribotas (ne daugiau kaip 5 dalykai A ir S lygiu).

Profilinio mokymo dokumentai. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija 1996 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl mokymo profiliavimo“ patvirtino pagrindines mokymo profiliavimo nuostatas. 1997 metais buvo paskelbtas profilinio mokymo modelio projektas (Informacinis leidinys, 1997, Nr. 6), Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos 1998 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 19 jis buvo patvirtintas (Žin., 1998, Nr. 58-1633), išleistas švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr. 768. Nuo 1998 metų buvo vykdomas bandomasis profilinio mokymo įgyvendinimo projektas; 1999 metais jis buvo išplėstas.

Švietimo ir mokslo ministerija parengė 2 programas, apimančias parengiamuosius profilinio mokymo įvedimo darbus (Socialinių ir pedagoginių vaikų mokymosi sąlygų sudarymo programą ir Bendrojo ugdymo modernizavimo programą), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 764.

Profilinio mokymo įgyvendinimas. Profiliniam mokymui įgyvendinti parengti ugdymo planai, pagal kuriuos nuo 1998–1999 mokslo metų dirba 37, o nuo 1999–2000 mokslo metų – dar per 70 įvairių tipų vidurinį išsilavinimą teikiančių mokyklų. Įvertinus pirmųjų metų rezultatus ir išanalizavus problemas (moksleivių, mokytojų anketavimas, sociologinės apklausos, vizitai į mokyklas, pokalbiai su tėvais, moksleiviais, pedagogais, praktiniai seminarai ir kt.), patikslinti ugdymo planai: siekiama, kad jie labiau atitiktų įvairių poreikių ir gebėjimų moksleivių interesus, kad moksleiviams būtų sudarytos lygios galimybės ir sąlygos.

Parengti ugdymo programų, standartų projektai, pagal kuriuos moksleiviai bus ugdomi pereinamuoju laikotarpiu iki 2002 metų, taip pat jų taikymo rekomendacijos, technologinio švietimo samprata, nauja profiliniam mokymui pritaikyta mokyklų dokumentacija (dienynai, brandos atestatai). Pradėta vykdyti profilinio mokymo tikslus atitinkanti egzaminų reforma.

Ypač daug dėmesio buvo skirta pedagoginei visuomenei, moksleiviams ir jų tėvams supažindinti su profiliniu mokymu. Nuo 1998 metų įgyvendinama Nacionalinė profilinio mokymo sklaidos programa: parengta per 3000 proceso organizavimo ir turinio konsultantų, kurie sklaidą vykdo vietose. Organizuoti įvairūs informaciniai renginiai visuomenei. Parengtos ir įvertintos mokyklų sistemos pertvarkos programos. Apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių vadovai savo ataskaitose teigiamai vertina pasirengimo darbo vietose eigą.

Organizuoti seminarai miestų ir rajonų merams, švietimo padalinių vadovams, psichologams, mokytojų švietimo centrų darbuotojams, bibliotekininkams. Į profilinio mokymo sklaidą įsitraukė Lietuvos radijas ir televizija, parengtas radijo laidų ciklas, kelias laidas moksleiviams transliavo televizija. Surengti seminarai vietose apskričių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams, pedagogams, susitikimai su moksleiviais, tėvais ir kita. Parengta metodinė medžiaga, kaip organizuoti profilinio mokymo sklaidą, metodinis patirties apibendrinimo leidinys ir panašiai.

Visi darbai vykdomi tik iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų skirtų lėšų.

III. Programos strategija

9. Tikslai ir uždaviniai

1. Sudaryti lygias sąlygas 11–12 klasių skirtingų poreikių moksleiviams siekti geros kokybės vidurinio išsilavinimo.

2. Sklandžiai diegti profilinį mokymą 11-ųjų klasių moksleiviams vidurinį išsilavinimą teikiančiose visų tipų mokyklose.

3. Tikslingai ir racionaliai panaudoti išteklius (materialinius ir intelektualinius) moksleivių ugdymosi sąlygoms gerinti.

10. Profilinio mokymo priemonių 2000–2002 metų planas

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Atsakingas vykdytojas	Atsiskaitymo terminas	Priemonės tikslas
1.	Ugdymo procesą 2000–2001 ir 2001–2002 metais reglamentuojančių dokumentų (ugdymo planas, bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų projektai, egzaminų programos) tvirtinimas	Švietimo ir mokslo ministerija, Pedagogikos institutas, Egzaminų centras	2000 metų II ketvirtis	sudaryti reikiamas sąlygas realizuoti profilinio ugdymo turinį
2.	Ugdymo procesą 2002–2003 ir 2003–2004 metais reglamentuojančių dokumentų (modelis, ugdymo planas, bendrosios programos, išsilavinimo standartai, egzaminų programos) tvirtinimas	Švietimo ir mokslo ministerija, Pedagogikos institutas, Egzaminų centras	2001 metų II ketvirtis
3.	Bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų profilinėse 11 klasėse, gimnazijos 3 klasėse, profesinių mokyklų 2 kursuose 1998–1999 metais pradėto bandomojo profilinio mokymo projekto įvykdymas, mokyklų patirties ištyrimas, analizė, apibendrinimas ir sklaida	Švietimo ir mokslo ministerija, Pedagogikos institutas, Pedagogų profesinės raidos centras	2000 metų III ketvirtis
4.	Profilinio mokymo įgyvendinimo pavyzdinių modelių paketo parengimas	Pedagogikos institutas, Pedagogų profesinės raidos centras, Švietimo ir mokslo ministerija	2000 metų II ketvirtis
5.	Metodinių rekomendacijų, kaip organizuoti bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų pedagoginį procesą pagal bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus, parengimas	Pedagogikos institutas	2000 metų II ketvirtis
6.	Ugdomojo proceso aprūpinimo (alternatyvūs vadovėliai, mokymo įranga ir priemonės) organizavimas, bibliotekų – informacijos centrų kūrimas, informacinių technologijų diegimas	Švietimo aprūpinimo centras, Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės	2000–2002 metai
7.	Sąlygų, padedančių išlyginti moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių skirtumus suaugusiųjų klasėse ir suaugusiųjų mokymo centruose, sudarymas, pasirinktos mokymosi krypties keitimas ar jos papildymas	Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės	2000–2002 metai
8.	Naujų švietimo institucijų tipų pagal savivaldybių ir apskričių švietimo įstaigų sistemos pertvarkos programas kūrimas	savivaldybės, ap-skričių viršininkai, Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 metai
9.	Mokyklų projektų, skirtų profiliniam mokymui diegti, rėmimas	Švietimo kaitos fondas, Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 metai
10.	Bendrojo ugdymo modernizavimas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą	Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 metai
11.	Socialinių ir pedagoginių vaikų mokymosi sąlygų sudarymas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą	Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 metai
12.	Kriterijų bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų profilinėms 11 ir gimnazijų 3 klasėms atidaryti parengimas	Švietimo ir mokslo ministerija	2000 metų II ketvirtis	racionaliai naudoti materialinius ir intelektualinius išteklius moksleivių ugdymosi kokybei ir sąlygoms gerinti
13.	Profilinių mokyklų sąrašų pagal steigėjų teikimą parengimas ir paskelbimas	Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės	2000 metų II ketvirtis
14.	Mokytojų įdarbinimo, susijusio su sistemos pertvarka, projektų parengimas ir įgyvendinimas	savivaldybės	2000 metų III ketvirtis
15.	Programos „Geltonasis autobusas“ parengimas ir įgyvendinimas	Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Finansų ministerija	2000 metų II ketvirtis
16.	Savivaldybių ir valstybės valdomų atituštintų patalpų panaudojimo švietimo, kultūros ir socialiniams tikslams projektų parengimas ir vykdymas	savivaldybės, valstybės institucijos	2001 metų III ketvirtis
17.	Dirbančio jaunimo vakarinių pamaininių klasių, suaugusiųjų klasių bendrojo lavinimo mokyklose, suaugusiųjų mokymo centrų steigimas	savivaldybės	2000–2002 metai
18.	Nutarimo dėl stojimo į aukštąsias mokyklas 2002 metais sąlygų principinių nuostatų, sąlygų derinimo ir centralizuotos atrankos sistemos parengimas ir patvirtinimas	Mokslo ir studijų departamentas prie Švietimo ir mokslo ministerijos (toliau vadinama – Mokslo ir studijų departamentas), Švietimo ir mokslo ministerija	2000 metų II ketvirtis	užtikrinti vidurinio ir aukštojo mokslo sanglaudą
19.	Egzaminų reformos tąsa	Egzaminų centras, Pedagogikos institutas, Švietimo ir mokslo ministerija	iki 2002 metų
20.	Pedagoginių darbuotojų poreikių analizė	Pedagogų profesinės raidos centras, Švietimo ir mokslo ministerija	2000 metų III ketvirtis	sudaryti pedagogams išankstines sąlygas pasirengti dirbti profilinėse klasėse
21.	Pedagogų rengimo pertvarkos, kvalifikacijos tobulinimo ir papildomos kvalifikacijos įsigijimo programų parengimas	Mokslo ir studijų departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija	2001 metų IV ketvirtis
22.	Pedagogų rengimo pertvarkos, jų tobulinimosi ir papildomos kvalifikacijos įsigijimo programų įgyvendinimas	Mokslo ir studijų departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 metai
23.	Metodinių leidinių mokyklų vadovams ir pedagogams išleidimas	Pedagogikos institutas, Švietimo ir mokslo ministerija, Pedagoginis–psichologinis centras	2000–2002 metai
24.	Įvairių tipų ugdymo institucijų ugdymo proceso organizavimo metodikos parengimas, metodinės pagalbos sistemos organizavimas	Pedagogikos institutas, Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 metai
25.	Socialinio pedagogo etato ugdymo įstaigose įsteigimas	Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės	2000 metų IV ketvirtis
26.	Moksleivių per didelio mokymosi krūvio priežasčių tyrimai, jo mažinimo priemonių numatymas	Pedagogikos institutas, Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 metai	įvertinti priemonių įgyvendinimo kokybę ir rezultatyvumą, laiku teikti paramą
27.	Profilinio mokymo įgyvendinimo bendrąjį išsilavinimą teikiančiose mokyklose tyrimų organizavimas	Pedagogikos institutas	2000–2002 metai
28.	Ugdymo institucijų išorinio ir vidinio vertinimo metodikos sukūrimas	Švietimo ir mokslo ministerija, Mokyklų tobulinimo centras, Pedagogikos institutas	2002 metai
29.	Švietimo monitoringo sistemos kūrimas	Pedagogikos institutas	2000–2002 metai
30.	Mokyklų akreditavimo tvarkos parengimas ir patvirtinimas	Švietimo ir mokslo ministerija	2002 metai
31.	Mokyklų akreditavimas, mokyklų pakopų išgryninimas	Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės	2000–2002 metai
32.	Nacionalinės profilinio mokymo sklaidos programos įgyvendinimo tąsa	Pedagogų profesinės raidos centras, Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 metai	formuoti teigiamas tėvų ir visuomenės nuostatas į profilinį mokymą
33.	Informacinių leidinių tėvams ir visuomenei išleidimas	Pedagoginis–psichologinis centras, Pedagogikos institutas, Švietimo ir mokslo ministerija	2000–2002 metai
34.	Reguliarios šviečiamosios radijo ir televizijos laidos	Švietimo ir mokslo ministerija, Pedagogikos institutas	2000–2002 metai

IV. prognozuojami Programos įgyvendinimo rezultatai

Profilinis mokymasis vidurinėje mokykloje apsaugos moksleivius nuo per didelio mokymosi krūvio, padidins jų saviugdos ir pasirinkimo galimybes, sustiprins mokymosi motyvaciją, sumažins atotrūkį tarp akademinės bendrojo lavinimo krypties ir profesinio mokymo. Šios kryptys taps atviresnės viena kitai. Moksleiviai bus savarankiškesni, išmoks ieškoti savo kelio gyvenime, prieš rinkdamiesi profesiją, galės išbandyti save, geriau pasirengs gyventi dinamiškoje visuomenėje. Lankstesnė atrankos į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas sistema apsaugos juos nuo per didelės nervinės įtampos, skatins kryptingiau ir atsakingiau rinktis ugdymo turinį.

Profiliavimas yra veiksminga priemonė, padedanti siekti geresnio visuomenės vidurinio išsilavinimo. Valstybei svarbu, kad mokyklą baigtų savarankiškesni, ryžtingiau pasirinkę profesiją, geriau jai pasirengę jaunuoliai. Profilinis mokymas skatins besimokančios visuomenės formavimąsi šiuo gyvenimo etapu, tai ypač aktualu šiuolaikinei informacijos visuomenei.

Tikslingiau ir kryptingiau bus rengiami ir tobulinsis mokytojai. Įvairūs pedagogų rengimo universitetuose modeliai, reformuotas studijų programų turinys laiduos gerą teorinį ir praktinį pasirengimą, mokytojų profesionalumą. Sutelkiant mokytojų potencines galias į atitinkamos švietimo sistemos pakopos tikslus, atsiras realesnių galimybių atsiskleisti jų kūrybiškumui, našiai dirbti, didės poreikis tobulinti dalykinę ir metodinę kompetenciją. Sąlygas tam sudarys laisvesnė, labiau pedagogų poreikius atitinkanti, ekonomiškesnė tobulinimosi sistema. Tikimasi artimesnių ir dalykiškesnių, kolegialesnių mokytojų, moksleivių ir tėvų santykių.

Sistemos pertvarka sudarys lygias galimybes kaimo ir miesto jaunuoliams, taip pat skirtingų gabumų vaikinams ir merginoms siekti gero vidurinio išsilavinimo (sutelkti materialiniai ir intelektualiniai ištekliai, platesnė dalykų, programų, modulių pasiūla, didesnės papildomo ugdymosi galimybės, labiau atitinkančios moksleivio interesus, polinkius ir panašiai), taip pat sąlygas kurti įvairių tipų švietimo institucijų sistemą, keisti pasirinktą mokymosi būdą ar nutraukus mokymąsi bet kada jį vėl tęsti, mokyklas geriau aprūpinti mokymo priemonių komplektais ir mokyklų įranga, racionaliau paskirstyti švietimui skirtas lėšas.

––––––––––––––––––––

Išvados:

1. Sumažės moksleivių mokymosi krūvis.

2. Sustiprės mokymosi motyvacija.

3. Suartės akademinės bendrojo lavinimo ir profesinės mokyklos.

4. Pagerės išsilavinimo rodikliai.

5. Bus daromas teigiamas poveikis mokytojų rengimui.

6. Bus sudarytos sąlygos kurti racionalią mokyklų sistemą ir stiprinti jų materialinę bazę.

______________