LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL KELIŲ EISMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1993 m. lapkričio 29 d. Nr. 883
Vilnius
2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtintos Kelių eismo taisyklės įsigalioja nuo 1994 m. gegužės 1 dienos.
3. Vidaus reikalų ministerija bei miestų ir rajonų savivaldybės turi organizuoti gyventojų supažindinimą per masinės informacijos priemones su Kelių eismo taisyklėmis.
4. Pavesti Vidaus reikalų ministerijai nustatyti tvarką, kurios laikantis Kelių eismo taisykles pažeidę vairuotojai būtų siunčiami patikrinti, kaip jie moka šias taisykles.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 883
Kelių eismo taisyklės
1. Svarbiausios sąvokos
1.1. Eismo dalyvis – asmuo, dalyvaujantis kelių eisme kaip transporto priemonės vairuotojas, pėsčiasis, keleivis, gyvulių varovas.
1.2. Vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę, varantis keliu gyvulius arba jojantis jais.
1.3. Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis bemotoriu invalidų vežimėliu, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas dirbantis kelyje asmuo, kuriam kelias yra darbo vieta.
1.5. Motorinė transporto priemonė – turinti variklį transporto priemonė (išskyrus bėgines transporto priemones ir mopedus). Ši sąvoka apima taip pat traktorius ir savaeiges mašinas.
1.6. Motociklas – dviratė motorinė transporto priemonė su šonine priekaba arba be jos. Motociklams prilygsta triratės motorinės transporto priemonės, kurių masė be krovinio neviršija 400 kg.
1.7. Mopedas – dviratė arba triratė transporto priemonė su varikliu, kurio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 50 km/h.
1.8. Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė (išskyrus invalidų vežimėlius), varoma ja važiuojančių asmenų raumenų jėga.
1.9. Priekaba – transporto priemonė, skirta vilkti motorine transporto priemone. Priekabomis taip pat laikomos puspriekabės.
1.10. Puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinta priekaba, kurios masės ir krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.
1.12. Aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, kurios priklauso ženklais nurodytoje zonoje esančioms įstaigoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba kurios atveža krovinius į esančius toje zonoje objektus, taip pat taksi, kai į tą zoną atveža keleivius.
1.13. Bendroji masė – visiškai sukomplektuotos, su kroviniu, keleiviais bei vairuotoju transporto priemonės masė, kurią gamykla arba kompetentingi valstybiniai organai nustatė kaip maksimaliai leistiną. Transporto priemonių sąstato bendrąja mase laikoma į sąstatą įeinančių transporto priemonių bendrųjų masių suma.
1.14. Kelias – eismui naudojama žemės paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Į šią sąvoką taip pat įeina aikštės, viadukai, tiltai ir kiti kelio statiniai.
1.15. Pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“, „Automagistralė“ kertamo ar prisijungiančio kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto ženklais „Sankryža su pagrindiniu keliu“, „Važiuoti nesustojus draudžiama“, atžvilgiu; kelias su danga (betonu, asfaltbetoniu, skalda, žvyru, grindiniu ir pan.) kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.
1.16. Važiuojamoji dalis – kelio dalis, skirta važiuoti transporto priemonėms. Kelias gali turėti keletą viena nuo kitos skiriamosiomis juostomis atskirtų arba skirtingame aukštyje esančių važiuojamųjų dalių.
1.17. Važiuojamųjų dalių susikirtimas – įsivaizduojamų linijų (pratęsus išorinius važiuojamųjų dalių kraštus) apribotas plotas, esantis sankryžoje.
1.18. Skiriamoji juosta – kelio elementas, skiriantis gretimas važiuojamąsias dalis ir nenumatytas transporto priemonėms važiuoti arba stovėti.
1.19. Eismo juosta – ženklinimo linijomis, ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile.
1.20. Sankryža – kelių kirtimosi arba jungimosi vienodame aukštyje vieta. Sankryžomis nelaikomos vietos, kuriose išvažiuojama (įvažiuojama) į kelią iš šalia esančių teritorijų (kiemų, sodybų, stovėjimo aikštelių, degalinių, įmonių ir kitų objektų). Šalia kelio esanti teritorija – kiemas, sodyba, stovėjimo aikštelė, degalinė, įmonė ir kiti objektai, esantys vairuotojo matomumo zonoje. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas.
1.21. Šaligatvis – pėsčiųjų eismui skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba nuo jos atskirta vejos.
1.22. Pėsčiųjų takas – pėsčiųjų eismui skirta kelio dalis arba takas su danga. Gali būti pažymėta ženklais „Pėsčiųjų takas“ arba „Pėsčiųjų ir dviračių takas“.
1.23. Dviračių takas – dviračių ir mopedų eismui skirta kelio dalis arba takas. Gali būti pažymėta kelio ženklais „Dviračių takas“ arba „Pėsčiųjų ir dviračių takas“.
1.24. Pėsčiųjų perėja – vieta pėstiesiems pereiti kelią važiuojamojoje dalyje, pažymėta ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir (arba) atitinkamu ženklinimu. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi važiuojamosios dalies ženklinimo linijos, o jeigu ženklinimo nėra – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo šių ženklų statmenai per kelią.
1.26. Autoavarija – eismo įvykis, kurio metu, dalyvaujant važiuojančiai motorinei transporto priemonei ar mopedui, žuvo ar buvo sužeisti žmonės arba buvo sugadintos transporto priemonės, krovinys, kelias, kelio statiniai, koks nors kitoks turtas. Su autoavarija susijusiu laikomas kiekvienas eismo dalyvis, kuris autoavarijoje dalyvavo arba kurio elgesys galėjo turėti jai įtakos.
1.27. Duoti kelią (nekliudyti) – reikalavimas, kad eismo dalyvis sustotų ar nepradėtų važiuoti, nedarytų kokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
1.28. Sustojimas – iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams įlipti ar išlipti arba transporto priemonei pakrauti ar iškrauti.
1.29. Stovėjimas – iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ne keleiviams įlipti (išlipti), kroviniui pakrauti (iškrauti) arba ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams įlipti ar išlipti, transporto priemonei pakrauti ar iškrauti.
1.30. Priverstinis sustojimas – transporto priemonės sustojimas dėl techninio gedimo ar pavojaus, kurį kelia vežamas krovinys, vairuotojo būsena.
1.31. Lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas, susijęs su įvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą.
1.32. Blogas matomumas – kelio matomumas mažiau kaip 300 m esant rūkui, lyjant, sningant ir panašiai.
1.34. Gyvenvietė – namų pristatyta teritorija, prieš kurią ir kurios pabaigoje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia“ ir „Gyvenvietės pabaiga“.
1.35. Gyvenamoji zona – gyvenamoji arba poilsio vieta, prieš kurią ir kurios pabaigoje keliai pažymėti ženklais „Gyvenamoji zona“ ir „Gyvenamosios zonos pabaiga“.
2. Bendrieji nuostatai
2.3. Eismo dalyviai privalo mokėti šias taisykles ir jų laikytis, vykdyti policijos ir reguliuotojų nurodymus dėl eismo tvarkos, taip pat laikytis (išskyrus 23 skyriuje nurodytus atvejus) šviesoforų signalų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.
2.4. Eismo dalyviai ir kiti asmenys turi elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus žmonėms, netrukdytų eismui, nepadarytų žalos valstybės, privačiam ir visuomeniniam turtui bei aplinkai. Sukėlęs pavojų asmuo privalo stengtis išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti.
2.5. Kelių eismas gali būti apribotas tik ženklais, ženklinimu, šviesoforais ir reguliuotojo signalais, vadovaujantis šiomis taisyklėmis ir Lietuvoje galiojančiais normatyviniais eismo reguliavimo aktais.
2.6. Niekam nevalia gadinti, uždengti ar savavališkai perkelti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, įrengti prie kelių reklamos, skydų, plakatų, taip pat gadinti kelio elementų ir statinių, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui. Asmuo, sudaręs ar pastebėjęs kliūtį, privalo nedelsdamas ją pašalinti, o jeigu tai neįmanoma, taip paženklinti, kad kiti eismo dalyviai galėtų laiku ją pastebėti.
2.7. Draudžiama išmesti iš transporto priemonės kokius nors daiktus, pilti ne specialiai skirtose vietose tepalus, kitaip teršti aplinką, važiuoti ir stovėti ne keliuose arčiau kaip 25 m nuo upių, ežerų ir tvenkinių arba arčiau kaip 2 m nuo melioracijos griovių.
2.8. Instrukcijos, taisyklės, kiti normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys kelių eismą, specialių krovinių vežimą, transporto priemonių naudojimą ir priežiūrą, važiavimą uždaroje teritorijoje ir kita, turi remtis šių taisyklių reikalavimais ir negali joms prieštarauti.
3. Bendrosios vairuotojų pareigos
3.1. Motorines transporto priemones leidžiama vairuoti (išskyrus mokymąsi vairuoti) tik turintiems šią teisę ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims.
3.2. Prieš važiuodamas motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo patikrinti, ar transporto priemonė tvarkinga ir sukomplektuota, ir kelionėje stebėti jos būklę.
3.3. Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir duoti policijos darbuotojams patikrinti:
3.3.4. jeigu kartu nėra transporto priemonės savininko, – suteikiantį teisę naudotis transporto priemone nustatytąja tvarka patvirtintą dokumentą su kelių policijos žyma arba bendros nuosavybės liudijimą, arba juridinio asmens išduotą pažymėjimą;
3.4. Policijos darbuotojo (reguliuotojo) stabdomas, transporto priemonės vairuotojas privalo sustoti. Sustabdęs transporto priemonę, vairuotojas dokumentus policijos darbuotojui privalo paduoti nesikeldamas iš savo vietos. Vairuotojui ir keleiviams leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam asmeniui paprašius arba leidus.
3.5. Policijos darbuotojui pareikalavus, vairuotojas privalo leisti patikrinti transporto priemonę ir vežamo krovinio dokumentus.
3.6. Važiuodamas transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas privalo būti juos užsisegęs ir nevežti keleivių su neužsegtais diržais. Leidžiama neužsisegti saugos diržų vaikams iki 12 metų, o gyvenvietėse – vairuotojams invalidams, ryšių, operatyvinių tarnybų, taksi vairuotojams bei keleiviams, taip pat vairavimo mokytojui, kai vairuoja mokinys.
3.7. Motociklą privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus atvejus, kai ranka rodomas signalas), būti su užsegtu šalmu ir nevežti keleivių be užsegtų šalmų.
3.8. Draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų, kitų svaiginamųjų medžiagų, taip pat neleistina vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu gali susidaryti pavojus eismo saugumui, duoti vairuoti transporto priemonę asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš nurodytųjų veiksnių arba neturi su savimi pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę.
3.9. Policijos pareigūnui pareikalavus, vairuotojas privalo leistis patikrinamas, ar yra blaivus, ar neapsvaigęs nuo narkotikų, vaistų, kitų svaiginamųjų medžiagų.
3.10. Gavęs kelių policijos kvietimą, eismo dalyvis privalo nurodytu laiku atvykti į kelių policiją. Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti vairuotojo pažymėjimą bei transporto priemonės registravimo dokumentus.
3.11. Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo pavežti savo transporto priemone policijos darbuotojus, vykdančius neatidėliotinas tarnybines pareigas, ir medicinos darbuotojus, vykstančius pas ligonį, kurio gyvybei gresia pavojus, bei nuvežti į gydymo vietą asmenis, kuriems reikia skubios medicinos pagalbos.
Vairuotojo reikalavimu, pasinaudoję transporto priemone asmenys privalo išduoti jam nustatytos formos pažymą apie transporto priemonės panaudojimą.
3.12. Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą autoavarijoje nukentėjusiems asmenims.
4. Vairuotojų pareigos pėstiesiems
4.1. Įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančių teritorijų arba išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo praleisti pėsčiuosius, kurių judėjimo kryptį jis kerta. Vairuotojas taip pat privalo praleisti į važiuojamąją dalį įžengusius pėsčiuosius, sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, ir visais atvejais – važiuodamas atbulas.
4.2. Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo praleisti pėsčiuosius, nesuspėjusius pereiti važiuojamosios dalies.
4.3. Jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš stop liniją, ženklą „Stop linija“, šviesoforą, o jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie, užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, negali staigiai nestabdydami sustoti nurodytose vietose, leidžiama važiuoti toliau.
4.4. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į jo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę (keliuose su skiriamąja juosta – važiuojamąją dalį) įžengusį pėsčiąjį.
4.5. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, gretima eile važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems jis galėtų sukliudyti arba sukelti pavojų.
4.6. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, jeigu už jos yra susigrūdimas, dėl kurio reikėtų sustoti ir sustojusi transporto priemonė trukdytų pėstiesiems.
4.7. Artėdamas prie sustojusio autobuso su vaikų vežimo skiriamuoju ženklu, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų vaikus.
5. Pėsčiųjų pareigos
5.1. Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o kur jų nėra – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu, tik reikia būti atsargiam.
5.2. Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.
5.3. Asmenims, kurie važiuoja bemotoriais invalidų vežimėliais, vedasi motociklą, mopedą, dviratį, traukia (stumia) rogutes ar vežimėlį, leidžiama judėti viena eile dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu, transporto priemonių judėjimo kryptimi.
5.4. Keliuose su skiriamąja juosta pėstiesiems neleidžiama eiti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu.
5.5. Organizuota žmonių grupė turi eiti kolona dešine važiuojamosios dalies puse ne daugiau kaip 4 eilėmis. Kolonos priekyje ir gale iš kairės pusės turi eiti palydovai su ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis, o tamsoje arba esant blogam matomumui – su uždegtais žibintais: priekyje baltos spalvos, gale – raudonos.
5.6. Vaikų iki 16 metų grupę leidžiama vesti tik šaligatviais ar pėsčiųjų takais, o kur jų nėra – ir kelkraščiu, bet tik šviesoje ir lydimą ne mažiau kaip 2 suaugusiųjų.
5.7. Pėstieji, einantys neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu, tamsoje arba esant blogam matomumui, turi neštis šviečiantį žibintą arba prie drabužių prisisegti šviesą atspindintį daiktą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais, kairėje vežimėlio pusėje iš priekio turi degti baltos, o iš galo – raudonos šviesos žibintas.
5.8. Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Eidami perėja, pėstieji neturi peržengti jos ribų. Jeigu matomoje zonoje nėra perėjos ar sankryžos, leidžiama eiti per kelią tiesiai, stačiu kampu, į abi puses gerai apžvelgiamose vietose.
5.9. Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų atvaizdu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalais. Reguliuotojo signalų pėstieji privalo paisyti net tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforų signalams. Kitais atvejais pėstiesiems leidžiama įžengti į važiuojamąją dalį tik įsitikinus, kad eiti yra saugu ir kad jie netrukdys transporto priemonėms.
5.10. Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi be reikalo užtrukti arba stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad bus saugu.
5.11. Užsidegus geltonam signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, pėstieji, kurie yra važiuojamojoje dalyje, privalo baigti eiti per ją ar sustoti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus.
5.12. Artėjant transporto priemonei su įjungtu žybčiojančiu švyturėliu ir (arba) specialiu garso signalu, pėstieji neturi pradėti eiti per važiuojamąją dalį, o esantys važiuojamojoje dalyje privalo nedelsdami iš jos pasitraukti.
5.13. Pėstiesiems draudžiama:
5.13.1. eiti per važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje, kai yra skiriamoji juosta, taip pat ten, kur yra užtvarai;
5.13.3. eiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos vietą apžvelgti trukdančios kliūties, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių;
6. Keleivių pareigos
6.1. Autobuso, troleibuso, taksi leidžiama laukti tik įlipimo aikštelėse, o kur jų nėra – šaligatvyje ar kelkraštyje.
6.2. Keleiviams leidžiama įlipti ir išlipti tik transporto priemonei visiškai sustojus.
Įlipti ir išlipti iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams.
6.3. Važiuojant keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę.
7. Dviratininkų ir mopedų vairuotojų pareigos
7.1. Važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 12 metų, mopedu – ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o jeigu jie yra išklausę šių taisyklių mokymo kursą ir turi mokyklos išduotą pažymėjimą, atitinkamai ne jaunesniems kaip 10 ir 12 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviratininkų amžius neribojamas.
7.2. Dviratininkui ar mopedo vairuotojui leidžiama važiuoti tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu ar mopedu. Dviratis ar mopedas privalo turėti iš galo raudonus, iš abiejų šonų – oranžinius šviesos atšvaitus, pritvirtintus prie ratų stipinų, o važiuojant keliu tamsoje arba esant blogam matomumui, iš priekio turi degti baltos šviesos žibintas.
7.3. Važiuoti dviračiu ar mopedu važiuojamąja dalimi leidžiama tik tada, kai nėra dviračių tako, viena eile, ne toliau kaip 1 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Nutolti nuo jo daugiau leidžiama tik apvažiuojant kliūtį ir leistinu atveju pervažiuojant į kitą kelio pusę, sukant į kairę arba apsisukant. Važiuodami kelkraščiu, dviratininkai ir mopedų vairuotojai neturi trukdyti ar sukelti pavojaus pėstiesiems.
7.4. Jeigu reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio ar mopedo vairuotojas (išskyrus atvejus, kai nėra artėjančių transporto priemonių) turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamasis dviratį ar mopedą, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms.
7.5. Ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime dviratininkai ir mopedų vairuotojai privalo duoti kelią juo važiuojančioms kitų rūšių transporto priemonėms ir pėstiesiems.
7.6. Važiuojantis keliu dviratininkas arba mopedo vairuotojas privalo su savimi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis moka šias taisykles, o dviratis, mopedas turi būti su registracijos numeriu, jeigu taip yra nusprendusi miesto (rajono) savivaldybė.
7.7. Dviračių ir mopedų vairuotojams draudžiama:
8. Važnyčiotojų, gyvulių varovų, raitelių pareigos
8.2. Važnyčioti, joti arba varyti gyvulius leidžiama tik dešiniuoju kelkraščiu, o jeigu jo nėra – dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu, kuo arčiau prie važiuojamosios dalies krašto.
8.3. Vežimas, rogės turi būti iš priekio su baltais, iš šono – su oranžiniais, o iš galo – su raudonais šviesos atšvaitais, pritvirtintais gerai matomose vietose ir pažyminčiais kraštinius vežimo ar rogių gabaritus.
8.4. Važnyčiojant, jojant arba varant gyvulius keliais tamsoje arba esant blogam matomumui, kairėje vežimo, rogių ar gyvulių pusėje iš priekio turi degti baltos, o iš galo – raudonos šviesos žibintas.
8.5. Varomų gyvulių bandą reikia suskirstyti grupelėmis, tarp kurių turi būti pakankamas atstumas, kad nekliudytų eismui. Varovų turi būti tiek, kad jie galėtų valdyti gyvulius ir užtikrintų eismo saugumą.
8.6. Važnyčiotojams, gyvulių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama:
8.6.2. varyti gyvulius grindiniu, keliu su asfaltbetonio arba betono danga be kelio savininko sutikimo;
9. Eismo reguliavimo signalai
9.1. Šviesoforų signalai turi šias reikšmes:
žalias skritulio formos signalas leidžia eismą;
žalias rodyklių formos signalas tamsiame fone leidžia eismą tik rodyklių nurodytomis kryptimis. Tą pačią reikšmę turi ir žalia rodyklė papildomoje šviesoforo sekcijoje (rodyklė, leidžianti sukti į kairę, leidžia ir apsisukti);
žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir greitai bus įjungtas draudžiamasis signalas;
žalias šviesoforo signalas su pėsčiojo atvaizdu leidžia eiti pėstiesiems;
geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis;
geltonas mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad sankryža arba pėsčiųjų perėja nereguliuojama;
kartu įjungti geltonas ir raudonas signalai draudžia eismą ir įspėja, kad bus įjungtas žalias signalas;
raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą;
raudonas signalas su pėsčiojo atvaizdu draudžia pėsčiųjų eismą;
mirksintis baltos spalvos šviesoforo signalas, naudojamas geležinkelio pervažose, leidžia eismą ir informuoja, kad šviesoforai įjungti;
raudonas ir geltonas signalai su juodo kontūro rodyklėmis turi tą pačią reikšmę kaip ir be rodyklių; šios rodyklės informuoja, kuriomis kryptimis bus galima važiuoti įsijungus žaliam signalui;
žalias šviesoforo signalas su juodo kontūro rodykle (rodyklėmis) įspėja, kad šviesoforas turi papildomą sekciją (sekcijas) ir leidžia važiuoti kitomis kryptimis nei papildomos sekcijos signalas.
9.2. Šviesoforų signalai išdėstomi vertikaliai nuo viršaus į apačią šia tvarka: raudonas, geltonas, žalias. Prireikus signalai gali būti išdėstyti ir horizontaliai: raudonas – kairėje, žalias – dešinėje, geltonas – viduryje.
9.3. Jeigu ties žaliu šviesoforo signalu yra įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi leidžiama tik įsijungus šios sekcijos signalui.
9.4. Jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu yra pritvirtinta lentelė su žalios spalvos rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau jie privalo duoti kelią ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems.
9.5. Reguliuotojo signalai turi šias reikšmes:
rankos ištiestos į šalis arba nuleistos:
iš dešiniojo ir kairiojo šono leidžiama važiuoti tiesiai ir į dešinę, o pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį;
iš krūtinės ir nugaros pusės visų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas draudžiamas;
dešinė ranka ištiesta į priekį:
iš kairiojo šono transporto priemonėms leidžiama važiuoti visomis kryptimis;
iš krūtinės pusės transporto priemonėms leidžiama važiuoti tik į dešinę;
iš nugaros pusės ir dešiniojo šono visų transporto priemonių eismas draudžiamas;
pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį už reguliuotojo nugaros;
ranka pakelta aukštyn:
visiems eismo dalyviams draudžiama judėti bet kuria kryptimi;
vairuotojai privalo sustoti nekeisdami eismo juostos.
9.6. Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pėsčiasis sustoti, jeigu reguliuotojas arba policijos darbuotojas ranka ar reguliuotojo lazdele (skrituliu) mojuoja akštyn ir žemyn jo pusėn arba per garsiakalbį liepia sustoti.
Gavęs ženklą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma, – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje.
Norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, reguliuotojas ar policijos darbuotojas gali duoti signalą švilpuku.
10. Įspėjamieji signalai
10.1. Įspėjamieji signalai yra šie: signalai rodomi posūkių, stabdžių šviesos rodyklėmis arba ranka; garso signalas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas.
10.2. Vairuotojas privalo duoti signalus atitinkamos krypties posūkių šviesos rodyklėmis, o jeigu jų nėra arba jos sugedusios – ranka:
prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas;
prieš persirikiuodamas, sukdamas į dešinę ar kairę, taip pat prieš apsisukdamas.
10.3. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.
Posūkio į dešinę signalą atitinka į šoną ištiesta dešinė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta kairė ranka.
Stabdymo signalas rodomas aukštyn iškelta kaire arba dešine ranka.
10.4. Kad kiti eismo dalyviai galėtų iš anksto suprasti signalą rodančiojo vairuotojo ketinimus, įspėjamasis signalas posūkio rodyklėmis arba ranka turi būti pradėtas rodyti iš anksto, prieš manevrą, ir baigtas tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalo nereikia rodyti, jeigu jis galėtų suklaidinti kitus eismo dalyvius.
10.5. Signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės, jis vis tiek turi būti atsargus.
10.6. Gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus atvejus, kai jie būtini, kad neįvyktų autoavarija.
10.7. Norint atkreipti lenkiamo vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse – naudoti garso signalą.
10.8. Draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus, net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį.
10.9. Avarinė šviesos signalizacija turi būti įjungta:
10.9.3. sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui, jeigu sugedusios gabaritinės arba stovėjimo šviesos;
10.10. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat priverstinai sustojęs ten, kur kitiems eismo dalyviams sustojusi transporto priemonė matoma mažesniu kaip 100 m atstumu, motorinės transporto priemonės (išskyrus motociklą be priekabos) vairuotojas privalo gyvenvietėse ne arčiau kaip 25 m, o ne gyvenvietėse ne arčiau kaip 50 m už sustojusios transporto priemonės (jos gale) pastatyti avarinio sustojimo ženklą arba raudoną mirksintį žibintą.
11. Šviesos prietaisų naudojimas
11.1. Tamsoje arba esant blogam matomumui, lyjant motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo važiuoti su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis.
11.2. Tamsoje arba esant blogam matomumui, tolimosios šviesos turi būti perjungtos į artimąsias:
11.3. Akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir neįvažiuodamas į kitą eismo juostą sulėtinti greitį, prireikus ir sustoti.
11.4. Šviesoje motorinės transporto priemonės keliais privalo važiuoti su įjungtomis artimosiomis šviesomis:
11.4.4. vežant pavojingus ir didelius krovinius, kai transporto priemonės (krovinio) gabaritai viršija šių taisyklių 25 skyriuje nurodytus dydžius;
11.6. Sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui, būtina įjungti motorinės transporto priemonės gabaritines arba stovėjimo šviesas. Jeigu jos sugedusios, transporto priemonė turi būti pastatyta už kelio ribų, o jeigu to negalima padaryti, ją būtina pažymėti, kaip reikalaujama šių taisyklių 10 skyriuje.
12. Važiavimo pradžia ir manevravimas
12.2. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai bus saugu, ir duoti kelią (nesukliudyti) kitiems eismo dalyviams.
12.3. Įvažiuodamas į kelią iš šalia esančių teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią važiuojančioms keliu transporto priemonėms ir praleisti pėsčiuosius.
12.4. Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, dviratininkams ir mopedams, kurių judėjimo kryptį jis kerta.
12.5. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
12.6. Jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos pačios krypties eismo juostos, dėl kliūties vienoje iš jų eismas yra negalimas ir susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai eilėje stovinčiai transporto priemonei persirikiuoti į jo užimamą eismo juostą.
12.7. Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas, išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu, vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti.
12.8. Jeigu dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.
12.9. Reikia sukti taip, kad prieš įvažiuodama į važiuojamųjų dalių susikirtimą ir išvažiuodama iš jo transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje.
12.10. Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms, taip pat jį lenkiančioms transporto priemonėms. Reikalavimas duoti kelią lenkiančiajam netaikomas, kai važiavimui ta kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.
12.11. Jeigu eismas labai judrus ir visos juostos užimtos, keisti važiavimo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti arba sustoti.
12.12. Jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo iš anksto persirikiuoti į šią juostą ir lėtinti greitį tik joje.
12.13. Jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią transporto priemonėms, važiuojančioms šiuo keliu. Keliu važiuojančiam vairuotojui neleidžiama įsukti į greitėjimo juostą, jeigu tai kliudys ja važiuojančiai transporto priemonei.
12.14. Kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę. Lėtaeigės ar didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti už jos susikaupusias transporto priemones.
12.16. Kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
12.17. Rekomenduojama, kad vairuotojas leistų įvažiuoti (įeiti) į pagrindinį kelią laidotuvių kolonoms (procesijoms).
12.18. Apsisukti draudžiama:
13. Transporto priemonių išdėstymas kelyje
13.1. Jeigu kelio važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais padalinta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą.
13.2. Dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti.
13.3. Dvipusio eismo keliuose iš trijų juostų leidžiama įvažiuoti į vidurinę juostą tik lenkiant, apvažiuojant kliūtį, sukant į kairę arba apsisukant. Įvažiuoti į kraštinę važiuojamosios dalies juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi, draudžiama.
13.5. Krovininiais automobiliais, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, draudžiama važiuoti toliau nuo važiuojamosios dalies krašto negu antrąja eismo juosta, išskyrus atvejus, kai reikia įvažiuoti į kairę kraštinę juostą prireikus sustoti (stovėti) vienos krypties eismo kelyje, sukti į kairę arba apsisukti.
13.6. Transporto priemonės, kurių greitis neturi būti didesnis kaip 40 km/h arba kurios dėl techninių priežasčių negali pasiekti tokio greičio, turi važiuoti tik kraštine dešine juosta, išskyrus atvejus, kai reikia lenkti, apvažiuoti, persirikiuoti posūkiui į kairę ar apsisukimui arba vienpusio eismo kelyje sustoti pakrauti arba iškrauti krovinį.
13.7. Jeigu važiuojamojoje dalyje yra pažymėta speciali juosta, skirta keleiviniam transportui, kitos transporto priemonės į ją gali įvažiuoti tik šių taisyklių 21 skyriuje numatytomis sąlygomis.
13.8. Važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų taku arba užvažiuoti ant jų, išskyrus atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai, draudžiama.
13.9. Važiuodamas kelkraščiu, vairuotojas neturi kliudyti ar kelti pavojaus kitiems eismo dalyviams.
13.10. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ją stabdytų (rekomenduojama, kad šis atstumas būtų ne mažesnis kaip pusė spidometro parodymo, pvz., kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 metrai), taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
14. Važiavimo greitis
14.1. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, atsižvelgdamas į eismo judrumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus bei būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę.
14.2. Atsiradus kliūčiai ar iškilus eismo saugumo grėsmei, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti transporto priemonės greitį, net visiškai ją sustabdyti arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
14.3. Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 60 km/h greičiu.
14.4. Gyvenamojoje zonoje visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu.
14.5. Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
14.5.1. lengvaisiais automobiliais, tarpmiestiniais, turistiniais ir mažos klasės autobusais, motociklais, krovininiais automobiliais, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, automagistralėmis – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu;
14.5.2. kitais autobusais, krovininiais automobiliais, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, automagistralėmis – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kitais keliais – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
14.6. Vežant krovinius, kuriems vežti dėl didelių gabaritų reikia kelių policijos leidimo, – ne didesniu kaip 50 km/h greičiu (jeigu policija nenurodo kitaip).
14.7. Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, kelių policijos sprendimu maksimalus leidžiamas greitis gali būti padidintas pastačius atitinkamus kelio ženklus.
14.8. Neturintiems 2 metų stažo vairuotojams, taip pat besimokantiems vairuoti leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
14.9. Ne gyvenvietėse vairuotojai, vairuojantys transporto priemones, kurių greitis neturi viršyti 50 km/h, taip pat transporto priemones, kurių bendras ilgis yra didesnis kaip 7 m, tarp savosios ir priekyje važiuojančios transporto priemonės turi laikytis tokio atstumo, kad juos lenkiančios transporto priemonės netrukdomos galėtų persirikiuoti į dešinę kelio pusę. Reikalavimas negalioja, jeigu vairuotojas pats rengiasi lenkti, taip pat esant judriam eismui.
14.10. Vairuotojui draudžiama:
15. Lenkimas
15.1. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad:
15.1.2. transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia juosta, vairuotojas neparodė kairiojo posūkio signalo;
15.1.3. lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms;
15.2. Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), paskui jį važiuojančiajam rekomenduojama apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės. Jeigu iš paskos važiuojantysis lenkia kelyje, kuriame važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena juosta, sukantysis (apsisukantysis) privalo duoti kelią lenkiančiajam.
15.3. Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais.
15.4. Jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, tai kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis. Nuokalnėse, pažymėtose atitinkamais ženklais, esant kliūčiai, duoti kelią privalo žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas.
16. Sustojimas ir stovėjimas
16.1. Sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra – važiuojamosios dalies pakraštyje.
Gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje vienos krypties eismo keliuose bei keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą.
16.2. Neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui leidžiama stovėti tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų.
16.3. Transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile.
Motociklus be priekabos, mopedus ir dviračius leidžiama statyti dviem eilėmis.
Statyti transporto priemonę kampu į važiuojamosios dalies kraštą galima tik ten, kur tai leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai.
16.4. Vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ar ja nepasinaudotų kiti asmenys.
16.5. Ten, kur yra stovėjimo automatai arba atitinkami mokamo stovėjimo ženklai, vairuotojai privalo už stovėjimą mokėti priklausomai nuo stovėjimo trukmės ir laikytis nustatytos tvarkos.
16.6. Palikdamas transporto priemonę stovėjimo vietoje, kurioje kelio ženklais yra ribojama stovėjimo trukmė, vairuotojas privalo pritvirtinti jos viduje, už priekinio stiklo, gerai matomą iš lauko stovėjimo kortelę (ciferblatą), raštelį arba kitaip nurodyti transporto priemonės pastatymo laiką.
16.7. Draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.
16.8. Sustoti ir stovėti draudžiama:
16.8.5. šaligatvyje, išskyrus tuos atvejus, kai stovėti ant jo krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai;
16.8.7. kur atstumas tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m;
16.8.8. arčiau kaip 5 m nuo kertamos važiuojamosios dalies krašto, išskyrus tą pusę, kuri yra priešais šoninį kelią trišalėse sankryžose su ištisine ženklinimo linija arba skiriamąja juosta;
16.8.9. arčiau kaip 15 m nuo keleivinio transporto sustojimo aikštelės, o kai jos nėra – nuo sustojimo vietos ženklo, jeigu tai kliudytų keleivinio transporto eismui;
16.8.10. ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;
16.9. Priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją (pastatyti avarinio sustojimo ženklą) pagal šių taisyklių 10 skyriaus reikalavimus ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio.
16.10. Jeigu transporto priemonė yra palikta be priežiūros (pradėta ardyti, galima patekti į jos vidų, stovi ilgą laiką) arba palikta stovėti be valstybinio numerio ženklų (išskyrus uždaras teritorijas, saugomas stovėjimo aikšteles, gyvenamųjų namų kiemus), arba palikta stovėti draudžiamoje vietoje, trukdo eismui, kelia pavojų eismo saugumui, ji nustatytąja tvarka gali būti nugabenta į saugojimo vietą.
17. Važiavimas per sankryžas
17.1. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
17.2. Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms.
17.3. Tuo atveju, kai sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Šių taisyklių vieni kitų atžvilgiu turi laikytis ir vairuotojai, važiuojantys šalutiniais keliais.
17.4. Sukdamas į kairę (apsisukdamas) vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta (neskaitant greitėjimo ir lėtėjimo juostų), – ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje.
17.5. Sukdamas į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo praleisti pėsčiuosius, einančius kelio, į kurį sukama, važiuojamąja dalimi, taip pat dviratininkus, kertančius ją dviračių taku ar kelkraščiu.
17.6. Jeigu vairuotojas nežino, kokia yra kelio danga (tamsu, purvas, sniegas ir panašiai), o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis kaip važiuodamas antraeiliu keliu.
17.7. Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių susikirtimą, jeigu už jo yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismą.
17.8. Įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, baigiančioms sukti arba apsisukti (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius.
17.9. Vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių susikirtimą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir kokius signalus rodytų šviesoforas išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau jeigu sankryžoje prieš pakeliui esančius šviesoforus yra stop linija (ženklas „Stop linija“), vairuotojas turi vadovautis kiekvieno šviesoforo signalu.
17.10. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu šviesoforo signalu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių važiuojančioms transporto priemonėms, taip pat pėstiesiems.
17.11. Sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu su papildoma sekcija, vairuotojas, važiuojantis juosta, iš kurios sukama, turi važiuoti toliau įjungtos rodyklės nurodyta kryptimi, jeigu sustojęs jis sutrukdytų kitų ta pačia juosta iš paskos važiuojančių transporto priemonių eismui.
17.12. Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš stop liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
17.13. Vairuotojui, kuris užsidegus geltonam signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, negali staigiai nestabdydamas sustoti šių taisyklių 17.12 punkte nurodytose vietose, leidžiama važiuoti toliau.
17.14. Vairuotojas privalo vadovautis reguliuotojo signalais ir nurodymais net tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforo signalams, kelio ženklams ir ženklinimo linijoms.
18. Važiavimas per geležinkelio pervažas
18.1. Prieš geležinkelio pervažą vairuotojas privalo įsitikinti, ar neartėja traukinys, ir vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, šviesoforo ir pervažos budėtojų signalais.
18.2. Važiuodamas per geležinkelio pervažą, vairuotojas privalo duoti kelią artėjančiam traukiniui (lokomotyvui, drezinai).
18.3. Jeigu šviesoforas išjungtas, o užtvaras pakeltas arba jo nėra, vairuotojui leidžiama važiuoti per pervažą tik įsitikinus, kad neartėja traukinys.
18.4. Praleisdamas artėjantį traukinį ir tuomet, kai važiuoti per pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš stop liniją, ženklą „Važiuoti nesustojus draudžiama“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti po sustojimo, vairuotojas privalo įsitikinti, ar prie pervažos neartėja traukinys.
18.5. Transporto priemonei priverstinai sustojus pervažoje, vairuotojas privalo nedelsdamas išlaipinti žmones ir imtis visų priemonių pervažai patuštinti bei duoti signalus artėjančio traukinio mašinistui. Stabdymo signalu laikomas rankos sukimas ratu (dieną – su ryškiaspalve skepeta arba kitu gerai matomu daiktu, o naktį – su fakelu arba žibintu).
18.6. Transporto priemonėms (kitoms savaeigėms mašinoms), kurių plotis didesnis kaip 5 m arba aukštis nuo kelio paviršiaus didesnis kaip 4,5 m (su kroviniu arba be jo), važiuoti per pervažą leidžiama tik gavus geležinkelio savininko leidimą.
18.7. Vairuotojui draudžiama:
18.7.3. įvažiuoti į pervažą, kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti;
19. Automagistralės
19.1. Keliuose, pažymėtuose ženklais „Automagistralė“, draudžiama:
19.1.1. eiti pėstiesiems (išskyrus nuo važiuojamosios dalies atskirtus ir ženklais pažymėtus pėsčiųjų takus), važnyčioti, varyti gyvulius, joti;
19.1.2. važiuoti dviračiais ir mopedais (išskyrus nuo važiuojamosios dalies atskirtus ir ženklais pažymėtus dviračių takus), traktoriais, kitomis transporto priemonėmis ir savaeigėmis mašinomis, kurių maksimalus greitis pagal techninę charakteristiką arba dėl jų būklės mažesnis kaip 40 km/h;
20. Gyvenamosios zonos ir kiemai
20.1. Gyvenamojoje zonoje vairuotojai privalo:
20.2. Pėstiesiems leidžiama vaikščioti visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui be reikalo. Vaikai gali žaisti visoje zonoje.
20.3. Daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, aikštelėse bei privažiavimo prie jų keliuose draudžiama:
20.3.2. važiuoti mopedais, motociklais be priekabos ir kitomis triukšmingomis transporto priemonėmis nuo 22 iki 7 valandos;
20.3.4. trankyti automobilių durelėmis, leisti varikliui dirbti didelėmis apsukomis ar kitaip triukšmauti;
21. Keleivinio transporto pirmenybė
21.1. Gyvenvietėse vairuotojai privalo duoti kelią troleibusams ir autobusams, pradedantiems važiuoti iš pažymėtos stotelės.
21.2. Prieš pradėdami važiuoti iš stotelės, troleibusų ir autobusų vairuotojai turi įsitikinti, jog jiems duoda kelią.
21.3. Kelyje, pažymėtame ženklais „Kelias su juosta keleivinio transporto priemonėms“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia juosta ir sustoti joje draudžiama. Tačiau jeigu ši juosta, skirta važiuoti keleiviniam transportui ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine ženklinimo linija, į dešinę sukantys vairuotojai privalo persirikiuoti į šią juostą. Taip pat leidžiama įvažiuoti į ją, kai įvažiuojant į kelią sukama į dešinę arba kai reikia sustoti išlaipinti arba įlaipinti keleivius.
22. Invalidų transporto priemonių eismas
22.1. Vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Invalidas“, leidžiama:
22.1.1. įvažiuoti į ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ pažymėtą zoną;
22.1.2. stovėti gyvenamojoje zonoje ne stovėjimo vietoje, jeigu tai nekliudo pėstiesiems ir kitoms transporto priemonėms;
23. Specialiųjų transporto priemonių pirmenybė
23.1. Šių taisyklių, išskyrus 2, 3, 11, 29 ir 30 skyrių reikalavimus bei reguliuotojo signalus, gali nepaisyti:
23.1.1. specialiomis spalvomis (pagal galiojantį standartą) dažytų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais; šia teise taip pat naudojasi jų lydimos transporto priemonės;
23.2. Kiti eismo dalyviai privalo duoti kelią su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais artėjančioms (ir jų lydimoms) transporto priemonėms, o važiuojantys ta pačia kryptimi keliuose, kur važiuoti ta kryptimi yra ne daugiau kaip dvi eismo juostos, – sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie važiuojamosios dalies krašto. Vėl pradėti važiuoti leidžiama tik pravažiavus paskutinei transporto priemonei su įjungtais specialiais šviesos ir garso signalais.
23.3. Pro stovintį automobilį su žybčiojančiu mėlynos spalvos švyturėliu vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtų tuoj pat sustoti.
23.4. Transporto priemonių su įjungtais oranžinės spalvos švyturėliais vairuotojai, dirbdami kelyje, gali nepaisyti kelio ženklų (išskyrus didžiausio greičio ribojimo ir pirmumo), ženklinimo bei transporto priemonių išsidėstymo važiuojamojoje dalyje reikalavimų su sąlyga, kad nesukels pavojaus eismo saugumui. Kiti vairuotojai neturi trukdyti jiems dirbti.
24. Žmonių vežimas
24.1. Žmones vežti leidžiama tik tam skirtomis transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose. Krovininio automobilio kėbule žmones vežti leidžiama tik pritaikius kėbulą žmonėms vežti.
24.2. Žmones vežančiame krovininiame automobilyje turi būti sėdynės, įtaisytos kėbule ne aukščiau kaip 15 cm nuo bortų viršutinio krašto. Sėdynės, esančios išilgai priekinio, galinio ir šoninių bortų, turi būti su tvirtais atlošais.
24.3. Krovininiais automobiliais leidžiama vežti tik ant sėdynių sėdinčius žmones. Vežamų žmonių neturi būti daugiau negu įrengta sėdimų vietų. Krovininio automobilio kėbule draudžiama vežti organizuotas vaikų iki 16 metų grupes.
24.4. Žmones vežančio krovininio automobilio kėbule turi būti įtaisytas lengvai pasiekiamas ne mažesnės kaip 2 litrų talpos gesintuvas.
24.5. Vežti žmones krovininio automobilio kėbule, kuriame yra įrengimų (krovinių), leidžiama tik tada, kai jie yra atskirti nuo žmonių sienele arba patikimai pritvirtinti. Dengto krovininio automobilio kėbule žmones vežti leidžiama tik tada, kai keleiviai turi ryšį su vairuotoju ir prireikus gali duoti signalą sustoti.
24.6. Važiuoti krovininio automobilio kėbule, kuris nepritaikytas žmonėms vežti, leidžiama tik asmenims, lydintiems krovinį arba vykstantiems jo gauti, su sąlyga, kad jiems įrengta žemiau už bortų aukštį patogi ir saugi sėdima vieta.
24.7. Vežti žmonių grupes krovininio automobilio kėbule leidžiama vairuotojams, turintiems ne mažesnį kaip 3 metų tos kategorijos vairuotojo stažą, o kariniams vairuotojams – turintiems ne mažesnį kaip 6 mėnesių vairavimo stažą ir nustatytąja tvarka išduotą pažymėjimą.
24.8. Ant vaikų grupes vežančio autobuso priekio ir galo turi būti pritaisyti skiriamieji ženklai, numatyti šių taisyklių 29 skyriuje.
24.9. Keleivių vežimo verslui naudojamų transporto priemonių vairuotojai privalo su savimi turėti nustatytąja tvarka išduotą šio verslo leidimą ir leisti patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų parodymus bei dokumentus.
24.10. Draudžiama:
24.10.1. vežti daugiau žmonių, negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje (neskaitant jaunesnių kaip 12 metų vaikų);
24.10.2. vežti žmones taip, kad jie trukdytų vairuoti ir ribotų matomumą vairuotojui, taip pat vežti juos prikabinamame vasarnamyje;
25. Krovinių vežimas
25.1. Vežamo krovinio (keleivių) masė ir vienai ašiai tenkanti apkrova neturi būti didesnė už nustatytą šiai transporto priemonei.
25.2. Krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus pritvirtintas ir uždengtas taip, kad:
25.2.3. neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, numerio ir skiriamųjų ženklų bei duodamų signalų;
25.3. Jeigu krovinys priekyje arba užpakalyje išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas išsikiša toliau už transporto priemonės šoninio gabarito, jis turi būti pažymėtas, kaip numatyta šių taisyklių 29 skyriuje.
25.4. Jeigu bent vienas transporto priemonės (su kroviniu ar be jo) gabaritas yra didesnis už šiuos matmenis: plotis – 2,5 m (šilumą izoliuojančių furgonų – 2,6 m), ilgis – 18,35 m (su puspriekabe 16,5 m), aukštis nuo žemės paviršiaus – 4 m arba krovinys išsikiša už transporto priemonės galinio gabarito daugiau kaip 2 m, vairuotojas privalo turėti su savimi kelių policijos leidimą važiuoti keliu. Toks leidimas nėra būtinas žemės ūkio mašinoms ir mechanizmams šviesoje pervažiuojant iš vieno lauko į kitą, važiuojant į lauką ir grįžtant iš jo.
25.5. Vežant radioaktyviąsias, sprogstamąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas, turi būti laikomasi pavojingų krovinių vežimo taisyklių, o vairuotojai privalo turėti su savimi specialius pažymėjimus ir leidimus.
25.6. Norint vežti sunkius krovinius, kai faktiška pakrautos transporto priemonės masė viršija 40 tonų arba vienai ašiai tenkanti apkrova viršija 10 tonų, reikia gauti kelio savininko leidimą.
26. Motorinių transporto priemonių vilkimas
26.1. Velkamą standžia arba lanksčia vilktimi transporto priemonę turi vairuoti turintis šią teisę vairuotojas. Vairuotojas nėra būtinas, jeigu standžios vilkties konstrukcija velkamajai transporto priemonei neleidžia nukrypti nuo velkančiosios. Transporto priemonė su sugedusiu vairo mechanizmu velkama užkėlus jos priekį ant vežimėlio ar vilkiko platformos.
26.2. Lanksčios vilkties ilgis turi būti nuo 4 iki 6 m ir ji turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais). Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 m.
26.3. Draudžiama vežti žmones velkamame autobuse, troleibuse ir velkamo krovininio automobilio kėbule. Jeigu velkamojo automobilio priekis užkeliamas ant vilkiko, draudžiama žmonėms būti velkamosios transporto priemonės kabinoje ir kėbule, taip pat velkančiosios transporto priemonės kėbule.
26.4. Velkančioji transporto priemonė šviesoje turi važiuoti su įjungtomis artimosiomis šviesomis, o velkamoji – bet kuriuo paros metu su įjungta avarine šviesos signalizacija. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji neveikia, velkamojoje transporto priemonėje turi būti įjungtos gabaritinės šviesos. Jeigu gabaritinės šviesos sugedusios, velkamosios transporto priemonės gale turi būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.
26.5. Velkančiosios transporto priemonės vairuotojas atsako už tai, kad velkant būtų laikomasi šių taisyklių.
26.6. Vilkti draudžiama:
26.6.2. lanksčia vilktimi per plikledį arba transporto priemonę su sugedusiais pagrindiniais stabdžiais;
26.6.3. standžia vilktimi transporto priemonę su sugedusiais pagrindiniais stabdžiais, kai jos faktiška masė yra didesnė už pusę faktiškos velkančiosios transporto priemonės masės;
27. Mokymas vairuoti
27.2. Pradėti mokyti vairuoti transporto priemonę leidžiama uždarose aikštelėse arba autodromuose. Keliuose mokyti vairuoti leidžiama tik tada, kai mokinys yra pakankamai įgudęs vairuoti. Mokyti galima tik tuose keliuose, kuriuose tai leidžiama.
27.4. Tie, kurie vairuoti moko individualiai, privalo turėti ne mažesnį kaip 3 metų vairavimo stažą. Mokomas vairuoti lengvuoju automobiliu ar motociklu asmuo turi būti ne jaunesnis kaip 14 metų.
27.5. Motorinės transporto priemonės, kuriomis mokoma vairuoti, turi būti paženklintos skiriamaisiais ženklais, numatytais šių taisyklių 29 skyriuje.
27.6. Mokymo įstaigų mokomuosiuose automobiliuose turi būti įtaisyti papildomi sankabos ir stabdžio pedalai ir užpakalinio vaizdo veidrodėlis mokytojui.
28. Eismo dalyvių pareigos įvykus autoavarijai
28.1. Įvykus autoavarijai, su ja susijęs vairuotojas (eismo dalyvis) privalo:
28.1.1. nesukeldamas papildomo pavojaus, nedelsiant sustoti, įjungti avarinę šviesos signalizaciją, o jeigu jos nėra arba ji neveikia – pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip numatyta šių taisyklių 10 skyriuje;
28.1.2. imtis reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, prireikus iškviesti medicinos pagalbą, o jeigu tai neįmanoma – pasirūpinti, kad pakeliui važiuojanti transporto priemonė nugabentų nukentėjusiuosius į artimiausią gydymo įstaigą;
28.1.4. pasilikti autoavarijos vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jos pėdsakai, užrašyti autoavariją mačiusių liudininkų pavardes ir adresus;
28.1.5. jeigu kitos transporto priemonės negali pravažiuoti, palaisvinti važiuojamąją dalį, prieš tai liudininkams matant užfiksavęs transporto priemonės ir su avarija susijusių daiktų padėtį bei pėdsakus;
28.2. Įvykus autoavarijai ne gyvenvietėse, jeigu iškviesti medicinos pagalbą nukentėjusiesiems arba nuvežti juos į gydymo įstaigą kitu transportu neįmanoma, vairuotojas privalo nugabenti nukentėjusiuosius į artimiausią gydymo įstaigą savo transporto priemone, ten pranešti savo pavardę, transporto priemonės valstybinį numerį ir grįžti į autoavarijos vietą.
28.3. Jeigu autoavarijoje žmonės nenukentėjo, o visi su ja susiję eismo dalyviai sutaria vertindami autoavarijos aplinkybes, jiems leidžiama palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius autoavarijos schemą (joje nurodžius šių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) ir po ja pasirašius.
28.4. Jeigu autoavarijoje padaryta tik materialinių nuostolių, o juos patyrusių asmenų įvykio vietoje nėra, autoavarijoje dalyvavę vairuotojai privalo kuo greičiau asmeniškai arba per policiją pranešti savo pavardę ir adresą asmeniui, kuriam padaryta žala.
29. Transporto priemonių skiriamieji ženklai
29.1. Visos motorinės transporto priemonės ir jų priekabos turi būti su pritvirtintais tam skirtoje vietoje valstybinio numerio ženklais. Troleibusai gali būti su užrašytais registracijos numeriais.
29.2. Automobilių valstybinio numerio ženklai dieną turi būti perskaitomi iš ne mažesnio kaip 40 m atstumo, o galinio numerio apšvietimas turi būti toks, kad naktį numerį būtų galima perskaityti iš ne mažesnio kaip 20 m atstumo.
Numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, jie neturi būti užteršti ar surūdiję.
29.3. Lietuvoje įregistruotos ir į kitas valstybes išvykstančios motorinės transporto priemonės, jų priekabos turi būti su Lietuvos Respublikos skiriamuoju ženklu LT.
Iš kitų valstybių į Lietuvą atvykusios transporto priemonės turi būti paženklintos tų valstybių, kuriose jos įregistruotos, skiriamaisiais ženklais.
Draudžiama Lietuvos Respublikoje įregistruotas transporto priemones eksploatuoti su kitos valstybės skiriamuoju ženklu.
29.4. Ant krovininių automobilių ir ratinių traktorių su priekabomis, taip pat ant sujungtų autobusų ir troleibusų virš kabinos (kėbulo) priekinės dalies turi būti skiriamasis sąstato ženklas – trys oranžinės spalvos žibintai išdėstyti horizontaliai 150 – 300 mm atstumu vienas nuo kito arba oranžinės spalvos lygiakraščio trikampio (kraštinės ilgis 250 mm) formos iš vidaus apšviečiamas skiriamasis ženklas.
29.5. Motorinės transporto priemonės su dygliuotomis padangomis užpakalinėje dalyje turi būti skiriamasis ženklas – baltos spalvos lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir su padangos dyglio simboliu viduryje. Trikampio kraštinės ilgis – 200 – 300 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio.
29.6. Ant vežančio vaikų grupes autobuso priekinės ir užpakalinės dalies turi būti pritvirtinti kvadratiniai geltonos spalvos skiriamieji ženklai su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis – 300 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio.
29.7. Kurčnebylių ar kurčiųjų vairuojami automobiliai iš priekio ir iš galo turi būti pažymėti skritulio formos 160 mm skersmens skiriamuoju ženklu su trimis 40 mm skersmens juodais skrituliukais, išdėstytais įsivaizduojamo lygiakraščio trikampio, nukreipto smaigaliu žemyn, kampuose.
29.8. Specialiai invalidams pritaikyti ir invalidų vairuojami automobiliai, gavus kelių policijos leidimą, gali būti iš priekio ir galo paženklinti kvadrato formos geltonos spalvos skiriamaisiais ženklais „Invalidas“ su juodu kelio ženklo „Invalidai“ simboliu. Ženklo kraštinės ilgis 100 mm.
29.9. Motorinių transporto priemonių, kuriomis mokomasi vairuoti, priekyje ir užpakalinėje dalyje turi būti pritaisytas baltas lygiakraščio trikampio formos skiriamasis ženklas su raudonu apvadu ir su „M“ raide viduryje. Trikampio kraštinės ilgis 200 – 300 mm, apvado plotis – 1/10 kraštinės ilgio. Mokymo įstaigų transporto priemonių skiriamasis ženklas turi būti apšviestas iš vidaus.
29.10. Ant automobilių, kuriuos vairuoja vairuotojai, neturintys 2 metų vairavimo stažo, ant transporto priemonių, vežančių pavojingus, sunkius ir leistinus gabaritus viršijančius krovinius, taip pat tais atvejais, kai maksimalus transporto priemonės greitis pagal techninę charakteristiką mažesnis negu nustatyta šiose taisyklėse, turi būti skiriamasis greičio apribojimo ženklas, kuris pritaisomas (nupiešiamas) transporto priemonės užpakalinės dalies kairėje pusėje; jo pavidalas – spalvotas ženklas „Ribotas greitis“, kuriame nurodytas leidžiamas greitis. Ženklo skersmuo – 160 -
250 mm (priklausomai nuo transporto priemonės rūšies), apvado plotis – 1/10 ženklo skersmens.
29.11. Už transporto priemonės gabaritų priekyje arba gale daugiau kaip 1 m išsikišantys arba bent kiek į šoną išsikišantys toliausi krovinio kraštiniai taškai turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais – 400 mm ilgio kraštinės kvadratais su pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis baltomis ir raudonomis 50 mm pločio juostomis. Šie ženklai ant transporto priemonės turi būti pritvirtinti ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo žemės paviršiaus.
Tamsoje arba esant blogam matomumui, nurodytose transporto priemonės vietose turi degti žibintai – balti iš priekio ir raudoni iš galo.
29.12. Transporto priemonės, vežančios pavojingus krovinius, turi būti paženklintos specialiais informacijos apie pavojų ženklais pagal pavojingų krovinių vežimo taisyklių reikalavimus.
29.13. Transporto priemonės, kuri su kroviniu arba be jo ilgesnė kaip 18,35 m, gale turi būti įrengtas 1000 x 300 mm stačiakampio formos geltonos spalvos su raudonu 40 mm pločio apvadu ženklas, kurio viduje pavaizduotas krovininis automobilis su priekaba ir nurodytas faktiškas transporto priemonės ilgis. Ženklas turi būti iš šviesą atspindinčios medžiagos.
29.14. Motorinės transporto priemonės, išskyrus motociklus be priekabos, turi būti aprūpintos avarinio sustojimo ženklu – lygiakraščiu trikampiu, kurio 450 – 500 mm ilgio kraštinės pagamintos iš 50 mm pločio šviesą atspindinčios medžiagos, arba raudonu mirksinčiu žibintu.
30. Motorinių transporto priemonių techninės būklės
reikalavimai
30.1. Kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių techninė būklė ir įrengimai turi atitikti transporto priemones gaminančių gamyklų instrukcijas ir kitus Lietuvoje galiojančius reikalavimus.
30.2. Draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, jeigu jos neįregistruotos arba nustatytaja tvarka neatlikta jų valstybinė techninė apžiūra.
30.3. Draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, mopedus, priekabas šių taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu 3 priede nurodyti gedimai ar sąlygos atsiranda važiuojant, vairuotojas privalo juos pašalinti, o jeigu tai neįmanoma, – važiuoti į stovėjimo ar remonto vietą, laikydamasis reikiamo atsargumo.
30.4. Transporto priemonėse draudžiama įrengti antiradarus ar kitokias matuoti greitį trukdančias arba matavimo prietaisus užfiksuojančias technines priemones.
30.5. Draudžiama eksploatuoti automobilius, kurie yra pritaikyti eismui kaire kelio puse ir turi vairą dešinėje pusėje, išskyrus tuos, kurie buvo įregistruoti Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurie priklauso laikinai į Lietuvą atvykusiems kitų valstybių piliečiams.
30.6. Nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.
30.7. Transporto priemone draudžiama toliau važiuoti, jeigu:
31. Pareigūnų ir privačių asmenų pareigos
31.1. Pareigūnai (asmenys), atsakingi už kelių, kelio statinių priežiūrą ir jų įrangą, privalo juos prižiūrėti taip, kad jų būklė atitiktų nustatytus eismo saugumo reikalavimus.
31.2. Dirbdami kelyje ar prie kelio, darbininkai turi pasirūpinti, kad darbo vietos būtų pažymėtos reikiamais kelio ženklais, aptveriamaisiais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsoje ar esant blogam matomumui – ir signalinėmis šviesomis. Kelyje ne transporto priemonėse ar mechanizmuose esantys darbininkai privalo dėvėti oranžines įspėjamąsias liemenes.
31.3. Pareigūnai ir privatūs asmenys privalo suderinti su kelių policija:
31.3.3. prekybos, maitinimo ir kitokių aptarnavimo punktų, komunikacijų įrengimą, kelių tiesimą bei statinių pakelėse statymą;
31.3.6. transporto priemonių gamybą, perdirbimą, specialiosios garso ir šviesos signalizacijos jose įrengimą;
Kelių eismo taisyklių
1 priedas
Kelio ženklai
1. Įspėjamieji ženklai
Įspėjamieji ženklai įspėja vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant priklausomai nuo sąlygų reikia imtis atitinkamų priemonių.
105. „Vaikai“. Kelio ruožas prie vaikų įstaigos (mokyklos, žaidimų aikštelės ir panašiai), kur važiuojamojoje dalyje gali pasirodyti vaikai.
106. „Darbai“. Kelio ruožas, kuriame dirbama. Kai darbai trumpalaikiai, ženklas gali būti pastatytas 10 – 15 m atstumu nuo jų vietos.
109. „Šalutinis kelias iš dešinės“. Prie pagrindinio kelio iš dešinės pusės prisijungia šalutinis kelias.
110. „Šalutinis kelias iš kairės“. Prie pagrindinio kelio iš kairės pusės prisijungia šalutinis kelias.
112. „Šviesoforas“. Sankryža, pėsčiųjų perėja arba kelio ruožas, kuriame eismas reguliuojamas šviesoforais.
114. „Vingis į kairę“. Mažo spindulio arba riboto matomumo kelio vingis į kairę pusę.
115 ir 116. „Vingiai“. Kelio ruožas su mažo spindulio arba riboto matomumo vingiais: 115 – su pirmuoju vingiu į dešinę, 116 – su pirmuoju vingiu į kairę.
120. „Nelygus kelias“. Kelio ruožas su važiuojamosios dalies nelygumais (kelio bangos, duobės, nesklandžios sandūros su tiltais ir panašiai).
121. „Žvyras“. Kelio ruožas su patobulinta danga, kuriame iš po ratų gali būti išsviesta žvyro, skaldos ir panašiai.
127. „Pėsčiųjų perėja“. Nurodomaisiais ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir (arba) ženklinimo linijomis 1.13.1 – 1.13.3 pažymėta pėsčiųjų perėja.
128. „Pėstieji“. Kelio ruožas, kurio važiuojamąja dalimi (kelkraščiu) skersai arba išilgai kelio vaikšto pėstieji.
135. „Transporto grūstis“. Kelio ruožas, kuriuo dėl transporto priemonių susigrūdimo sunku pravažiuoti.
138. „Vienbėgis geležinkelis“. Pervaža be pakeliamojo užtvaro per vienbėgį geležinkelį. Statoma prieš pat pervažą.
139. „Daugiabėgis geležinkelis“. Pervaža be pakeliamojo užtvaro per dviejų ir daugiau bėgių geležinkelį. Statoma prieš pat pervažą.
140 – 145. „Artėjama prie pervažos“. Įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse. Ženklai 140 ir 143 statomi toliausiai, o 142 ir 145 – arčiausiai pervažos.
146. „Posūkio kryptis į dešinę“; 147. „Posūkio kryptis į kairę“. Ženklai 146 ir 147 nurodo važiavimo kryptį ribotai matomo, mažo spindulio kelio vingyje arba kelio remonto, statybos darbų vietoje.
148. „Eismo krypčių išsiskyrimas“. Važiavimo kryptys T formos sankryžoje, kelių atsišakojime arba kelio remonto, statybos darbų vietoje.
Įspėjamieji ženklai 101-137 ne gyvenvietėse statomi 150- 300 m, o gyvenvietėse 50-100 m atstumu nuo pavojingo ruožo pradžios. Prireikus šie ženklai gali būti pastatyti kitokiu atstumu, kuris tuo atveju nurodomas lentelėje 801 – „Atstumas iki objekto priekyje“.
Jeigu ženklai statomi kartu su lentele 805 – „Galiojimo zona į priekį“, ši lentelė nurodo, kokio ilgio yra pavojingas ruožas, kuris prasideda už 50-100 m (gyvenvietėse) arba už 150- 300 m (ne gyvenvietėse) nuo ženklo pastatymo vietos.
Ženklai 101-106 ne gyvenvietėse kartojami. Antrasis ženklas statomas ne arčiau kaip 50 m nuo pavojingo ruožo.
2. Pirmumo ženklai
Pirmumo ženklai nurodo važiavimo per sankryžas, važiuojamųjų dalių susikirtimus arba siaurus kelio ruožus pirmenybę.
201. „Pagrindinis kelias“. Kelias, kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas.
203. „Sankryža su pagrindiniu keliu“. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant lentelei 842 – „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu.
204. „Važiuoti nesustojus draudžiama“. Draudžiama važiuoti nesustojus prieš stop liniją, o jeigu jos nėra – prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant lentelei 842 – „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu. Jeigu ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą arba karantino postą, vairuotojas privalo sustoti prieš stop liniją, o jei jos nėra – prieš ženklą.
205. „Priešpriešinio eismo pirmenybė“. Draudžiama įvažiuoti į siaurą kelio ruožą, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą. Vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo privažiavusioms transporto priemonėms.
3. Draudžiamieji ženklai
Draudžiamieji ženklai ką nors uždraudžia arba tuos draudimus panaikina.
301. „Įvažiuoti draudžiama“. Draudžiama įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus keleivinį transportą.
302. „Eismas draudžiamas“. Draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus keleivinį transportą ir skiriamuoju ženklu „Invalidas“ pažymėtas transporto priemones.
303. „Motorinio transporto eismas draudžiamas“. Draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas, išskyrus motociklus be priekabos, keleivinį ir aptarnaujantįjį transportą bei skiriamuoju ženklu „Invalidas“ pažymėtas transporto priemones.
304. „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“. Draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir transporto priemonių sąstatais, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t arba didesnė už nurodytąją ženkle, taip pat traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, išskyrus aptarnaujantįjį transportą.
305. „Motociklų eismas draudžiamas“. Draudžiama važiuoti motociklais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą.
306. „Traktorių eismas draudžiamas“. Draudžiama važiuoti traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, išskyrus aptarnaujantįjį transportą.
307. „Važiuoti su priekabomis draudžiama“. Draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir traktoriais su priekabomis, taip pat jais vilkti motorines transporto priemones.
311. „Važiuoti su pavojingais kroviniais draudžiama“. Draudžiama vežti degius skysčius, dujas, radioaktyviąsias, sprogstamąsias ir nuodingąsias medžiagas.
312 ir 313. „Nurodyto transporto eismas draudžiamas“. Ženklas atstoja kelis kartu pastatytus draudžiamuosius ženklus ir draudžia eismą tų pačių transporto priemonių, kaip ir tie ženklai, kurių simboliai pavaizduoti. Ženklas 313 vartojamas tik gyvenvietėse.
314. „Ribota masė“. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, iš jų ir transporto priemonių sąstatais, kurių bendra faktiška masė yra didesnė už nurodytąją ženkle.
315. „Ribota ašies apkrova“. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, kurių bent vienai ašiai tenka apkrova, didesnė už nurodytąją ženkle.
316. „Ribotas aukštis“. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, kurių aukštis (su kroviniu arba be jo) didesnis už nurodytąjį ženkle.
317. „Ribotas plotis“. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, kurių plotis (su kroviniu ar be jo) didesnis už nurodytąjį ženkle.
318. „Ribotas ilgis“. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, iš jų ir sąstatais, kurių ilgis (su kroviniu arba be jo) didesnis už nurodytąjį ženkle.
319. „Ribotas atstumas“. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, laikantis tarp jų mažesnio atstumo už nurodytąjį ženkle.
320. „Muitinė“. Draudžiama važiuoti nesustojus prie muitinės kontrolės posto. Toliau važiuoti – tik muitinės tarnautojui leidus.
321. „Policija“. Draudžiama važiuoti nesustojus prie policijos kontrolės posto. Toliau važiuoti – tik policininkui leidus.
322. „Sukti į dešinę draudžiama“; 323. „Sukti į kairę draudžiama“. Ženklai 322 ir 323 galioja tame važiuojamųjų dalių susikirtime, prieš kurį jie yra pastatyti. Negalioja keleiviniam transportui.
325. „Lenkti draudžiama“. Draudžiama lenkti važiuojančias transporto priemones, išskyrus pavienes, važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu.
327. „Krovininiais automobiliais lenkti draudžiama“. Krovininiais automobiliais, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, draudžiama lenkti važiuojančias transporto priemones, išskyrus pavienes, važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Traktoriams draudžiama lenkti visas transporto priemones, išskyrus vežimus ir dviračius.
331. „Naudoti garso signalą draudžiama“. Draudžiama naudoti garso signalus, išskyrus atvejus, kai garso signalas panaudojamas, kad būtų išvengta autoavarijos.
332. „Sustoti draudžiama“. Draudžiama transporto priemonėms sustoti ir stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja keleiviniam transportui ir skiriamuoju ženklu „Invalidas“ pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su ženklinimo linija 1.4, galioja iki šios linijos pabaigos.
333. „Stovėti draudžiama“. Draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Invalidas“ pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru. Jeigu naudojamas kartu su ženklinimo linija 1.9, galioja iki šios linijos pabaigos.
334. „Stovėti draudžiama nelyginėmis dienomis“; 335. „Stovėti draudžiama lyginėmis dienomis“. Ženklai 334 ir 335 draudžia stovėti atitinkamai nelyginėmis arba lyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra toks ženklas. Kai ženklai 334 ir 335 naudojami kartu, transporto priemonės iš vienos kelio pusės į kitą turi būti perstatomos tarp 19 ir 21 valandos.
336. „Apribojimų pabaiga“. Pažymi vietą, nuo kurios baigiasi galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų ženklų (319, 325, 327, 329, 331 – 335) galiojimas.
Galiojimo zoną turintys draudžiamieji ženklai galioja nuo pastatymo vietos iki artimiausios sankryžos už ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos – iki gyvenvietės pabaigos. Ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimo iš šalia esančių teritorijų vietomis, taip pat ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, kuriuose nėra pirmumo ženklų.
Ženklų galiojimo zona gali būti sumažinta naudojant po jais galiojimo zonos ilgį ir jos kryptį nurodančias lenteles arba pastatant kelio ženklus, panaikinančius atitinkamus apribojimus.
Ženklas 329, pastatytas prieš gyvenvietę, pažymėtą ženklu 550, galioja iki šio ženklo. Ženklo 329 galiojimo zona gali būti sumažinta pastatant kitą ženklą 329 su kitokiu leidžiamu važiavimo greičiu.
4. Nukreipiamieji ženklai
401. „Važiuoti tiesiai“. Leidžiama važiuoti tik tiesiai. Ženklas, pastatytas kelio ruožo pradžioje, galioja iki artimiausios sankryžos, nedraudžia sukti į dešinę, norint įvažiuoti į esančias šalia kelio teritorijas. Ženklas, pastatytas prieš sankryžą, galioja tik tame važiuojamųjų dalių susikirtime, prieš kurį jis pastatytas. Ženklo 401 reikalavimai netaikomi keleiviniam transportui.
402. „Važiuoti į dešinę“; 403. „Važiuoti į kairę“; 404. „Važiuoti tiesiai arba į dešinę“; 405. „Važiuoti tiesiai arba į kairę“; 406. „Važiuoti į dešinę arba į kairę“. Ženklai 402-406 leidžia važiuoti tik rodyklių parodytomis kryptimis. Ženklai, leidžiantys sukti į kairę, leidžia ir apsisukti. Galioja tame važiuojamųjų dalių susikirtime, prieš kurį jie pastatyti.
Ženklų 402 – 406 reikalavimai netaikomi keleiviniam transportui.
407. „Apvažiuoti iš dešinės“; 408. „Apvažiuoti iš kairės“; 409. „Apvažiuoti iš dešinės arba kairės“. Ženklai 407-409 rodo, jog kliūtį apvažiuoti leidžiama tik iš rodykle (rodyklėmis) parodytos pusės.
411. „Dviračių takas“. Leidžiama tik važiuoti dviračiais ir mopedais. Eiti pėstiesiems draudžiama. Kai takas eina išilgai kelio važiuojamosios dalies, dviračių ir mopedų vairuotojai privalo važiuoti taku.
412. „Pėsčiųjų takas“. Skirtas tik pėstiesiems. Kai takas eina išilgai kelio važiuojamosios dalies, pėstieji privalo juo eiti.
413. „Pėsčiųjų ir dviračių takas“. Leidžiama tik eiti pėstiesiems ir važiuoti tik dviračiais bei mopedais. Kai takas eina išilgai kelio važiuojamosios dalies, pėstieji, dviračių ir mopedų vairuotojai privalo juo naudotis.
5. Nurodomieji ženklai
Nurodomieji ženklai nustato arba panaikina tam tikrą eismo tvarką.
503. „Vienpusis eismas“. Kelias arba važiuojamoji dalis, kur transporto priemonių eismas visu pločiu vyksta viena kryptimi.
504. „Vienpusio eismo pabaiga“.
505 ir 506. „Įvažiavimas į vienpusio eismo kelią“. Nurodoma, kad įvažiuojama į vienos krypties eismo kelią arba važiuojamąją dalį.
507-512. „Eismo kryptys (kryptis) sankryžoje“. Nurodo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės juostos leidžiama ir apsisukti. Ženklai 508-512 įrengiami atskirai virš kiekvienos juostos.
513. „Juostos pradžia iš dešinės“. Papildoma juosta įkalnėje arba stabdymo juostos pradžia. Iš kelio išsukančios transporto priemonės turi persirikiuoti į stabdymo juostą, į kalną važiuojančios transporto priemonės, kurios negali važiuoti greičiau negu važiuojančios iš paskos, turi persirikiuoti į papildomą juostą.
514. „Juostos pradžia iš kairės“. Papildomos juostos važiuojamojoje dalyje iš kairės pusės pradžia ir juostų važiavimui ta kryptimi skaičius.
515. „Dešinės juostos pabaiga“. Papildomos juostos įkalnėje arba greitėjimo juostos pabaiga. Ženklas statomas 50 m atstumu prieš juostos pabaigą.
516. „Kairės juostos pabaiga“. Juostos, esančios kairėje važiuojamosios dalies pusėje, pabaiga. Ženklas statomas 50 m atstumu prieš juostos pabaigą.
517-519. „Eismo kryptys juostose“. Nurodo eismo kryptis juostose, o 519 – ir važiavimo trajektoriją. Ženklas 519 statomas prieš sankryžas, o 517 ir 518 – už jų. Vairuotojams neleidžiama patekti į juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi.
520. „Eismo kryptys ir apribojimai“. Ženkle pavaizduoto draudžiamojo arba nukreipiamojo ženklo reikalavimai galioja ta juosta važiuojančioms transporto priemonėms ruože iki artimiausios sankryžos.
521. „Juostos pradžia ir apribojimai“. Transporto priemonės, kurioms galioja ženkle nurodyti apribojimai, turi persirikiuoti į prasidėjusią juostą.
522. „Eismas juostose“. Nurodo, kad kraštinė juosta sankryžoje skirta į kelią įvažiuojančioms transporto priemonėms. Ženklas statomas prieš sankryžas.
523. „Juosta keleiviniam transportui“. Nurodo juostą, skirtą tik keleiviniam transportui, važiuojančiam ta pačia kryptimi, kaip ir visas transporto priemonių srautas.
524. „Kelias su juosta keleiviniam transportui“. Kelias, kuriame keleivinis transportas važiuoja specialiai skirta juosta prieš transporto priemonių srautą.
525 ir 526. „Įvažiavimas į kelią su juosta keleiviniam transportui“. Nurodo, kad įvažiuojama į ženklu 524 pažymėtą kelią.
529. „Stovėjimo ribotą laiką vieta“. Stovėjimo vieta, kurioje motorinėms transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau, negu nurodyta. Vairuotojas privalo šių taisyklių 16 skyriuje nurodytu būdu pažymėti transporto priemonės pastatymo laiką.
530. „Stovėjimo nurodytu laiku vieta“. Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik nurodytu laiku.
531. „Rezervuota stovėjimo vieta“. Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais kelių policijos leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo).
532. „Stovėjimo vieta ir keleivinis transportas“. Stovėjimo vieta, prie kurios yra keleivinio transporto stotelė. Palikus stovėti transporto priemonę, toliau galima važiuoti keleiviniu transportu.
533 ir 534. „Pėsčiųjų perėja“. Perėjimo per kelią vieta.
535 ir 536. „Požeminė pėsčiųjų perėja“.
537 ir 538. „Pėsčiųjų perėja virš kelio“.
539. „Rekomenduojamas greitis“. Greitis, kuriuo rekomenduojama važiuoti tame kelio ruože iki artimiausios sankryžos. Kai ženklas pastatytas kartu su įspėjamuoju ženklu, rekomendacija galioja pavojingame ruože.
540. „Zona, kurioje draudžiama stovėti“. Nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas – visą parą transporto priemonėms draudžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už ženklo, išskyrus specialiai stovėjimui skirtas ir atitinkamais ženklais pažymėtas vietas.
541. „Stovėjimo zona“. Transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už ženklo. Kai nurodytas laikas, ženklas galioja tik tuo laiku.
542. „Riboto greičio zona“. Visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už ženklo, draudžiama važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta ženkle. Kai nurodytas laikas, ženklas galioja tik tuo laiku.
543. „Zonos, kurioje draudžiama stovėti, pabaiga“; 544. „Stovėjimo zonos pabaiga“; 545. „Riboto greičio zonos pabaiga“. Ženklai 543-545 pažymi vietą, nuo kurios negalioja ženklų 540- 542 reikalavimai.
546. „Tunelis“. Už ženklo (nepriklausomai nuo tunelio apšvietimo) motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti artimąsias šviesas. Draudžiama važiuoti atbulam, apsisukti arba sustoti. Sustojus eismui, vairuotojas privalo išjungti variklį.
550. „Gyvenvietės pradžia“. Gyvenvietės, kurioje galioja šių taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenvietėse, pavadinimas ir pradžia.
551. „Gyvenvietės pabaiga“. Vieta, nuo kurios negalioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys šių taisyklių reikalavimai. Viršuje nurodomas kitos gyvenvietės pavadinimas ir atstumas iki jos.
552. „Gyvenamoji zona“. Už ženklo esančioje teritorijoje galioja šių taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenamosiose zonose.
553. „Gyvenamosios zonos pabaiga“. Vieta, nuo kurios negalioja eismo tvarką gyvenamosiose zonose nustatantys šių taisyklių reikalavimai.
6. Informaciniai ženklai
Informaciniai ženklai informuoja apie pakeliui esančias gyvenvietes ir kitus objektus.
601-603. „Išankstinė krypčių rodyklė“. Eismo kryptys į ženkle nurodytas gyvenvietes bei objektus. Ženkluose gali būti pavaizduoti maršruto numeriai, automagistralės, aerouosto simboliai ir kiti ženklai, informuojantys apie eismo ypatumus. Ženklas 601 statomas automagistralėse, 602 – kituose keliuose, ne gyvenvietėse, o 603 – gyvenvietėse. Jeigu gyvenvietėje statomame ženkle 603 visi nurodyti objektai yra ne gyvenvietėje ir į juos reikia važiuoti ne automagistrale, ženklo 603 fonas turi būti mėlynas. Žalios spalvos intarpas kitokio fono ženkle nurodo, kad į objektą reikia važiuoti automagistrale, mėlynas – kitu keliu ne gyvenvietėje. Ženklai statomi iš anksto, atstumas iki sankryžos nurodomas ženklo apačioje.
604. „Išankstinė krypčių rodyklė“. Įrengiama virš važiuojamosios dalies, statoma vietose, kur nepriimtina statyti didesnių gabaritų ženklų 601-603. Ženklo fonas – kaip ir ženklų 601-603.
605-607. „Krypties rodyklė“. Eismo kryptis į gyvenvietes bei objektus ir atstumas. Statoma čia pat prie sankryžos. Ženklas 605 statomas, kai nurodyta kryptimi važiuojama automagistrale, 606 – kitu keliu ne gyvenvietėje, 607 – kai objektas yra toje pačioje gyvenvietėje, kurioje statoma rodyklė. Gali būti pavaizduoti automagistralės, aerouosto ar kitokie simboliai.
608. „Krypčių rodyklė“. Nurodo keletą krypčių ir atstumus; naudojama nurodant važiavimo kryptį tiesiai. Ženklas statomas prieš sankryžas. Jo fonas – kaip ir ženklų 605-607.
609. „Važiavimo schema“. Važiavimo maršrutas, kai sankryžoje uždrausti manevrai, arba važiavimo kryptis sudėtingoje sankryžoje.
610-612. „Važiavimo kryptis tiesiai“, „Važiavimo kryptis į dešinę“, „Važiavimo kryptis į kairę“. Rekomenduojama krovininių automobilių, traktorių ir savaeigių mašinų važiavimo kryptis, kai važiuoti viena iš galimų krypčių sankryžoje draudžiama.
613-615. „Aklakelis tiesiai“, „Aklakelis į dešinę“, „Aklakelis į kairę“. Kelias, kuriuo ištisai pravažiuoti negalima.
616. „Gyvenvietės pradžia“. Gyvenvietės, kurioje negalioja tame kelyje šių taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenvietėse, pradžia ir pavadinimas.
617. „Gyvenvietės pabaiga“. Gyvenvietės, pažymėtos ženklu 616, pabaiga ir kitos gyvenvietės pavadinimas bei atstumas iki jos.
618 ir 619. „Objekto pavadinimas“. Upės, ežero ar kokio nors kito objekto pavadinimas, administracinio rajono (apskrities) pavadinimas ir riba. Priklausomai nuo pastatymo vietos ženklo fonas gali būti mėlynas arba žalias.
620 ir 621. „Gatvės pavadinimas“. Pastatytas prieš sankryžą, ženklas 621 nurodo skersai einančios gatvės pavadinimą.
622. „Atstumų rodyklė“. Atstumai (km) iki nurodytų gyvenviečių. Priklausomai nuo pastatymo vietos, ženklo fonas gali būti mėlynas arba žalias.
623. „Greičio ribojimo rodyklė“. Informacija apie maksimalaus greičio ribojimus, šių taisyklių nustatytus kurios nors rūšies transporto priemonėms Lietuvos gyvenvietėse, ne gyvenvietėse ir automagistralėse.
624 ir 625. „Kilometrų ženklas“. Atstumas nuo kelio pradžios arba pabaigos. Ženklas 625 statomas automagistralėse, o ženklas 624 – kituose keliuose.
626. „Kelio numeris“. Keliui (maršrutui) suteiktas numeris. Ženklas statomas už sankryžų. Žalios spalvos ženklai statomi automagistralėse, mėlynos – kituose keliuose.
627. „Kelio numeris ir kryptis“. Keliui (maršrutui) suteiktas numeris ir kryptis. Statomas prieš sankryžas. Žalios spalvos ženklai statomi automagistralėse, mėlynos – kituose keliuose.
628. „Apylankos schema“. Nurodo laikinai uždarytą kelio ruožą ir apvažiavimo maršrutą. Statomas prieš sankryžas.
629-631. „Apylankos kryptis“. Nurodo kryptį, kuria reikia apvažiuoti laikinai uždarytą kelio ruožą, ir informuoja vairuotojus apie apylankos pradžią. Ženklų 613-615 simboliai patikslina, kuris iš esančių kelių uždarytas. Statomas prieš pat sankryžą, nuo kurios dėl uždaryto ruožo keičiasi važiavimo maršrutas. Toliau maršrute reikia vadovautis ženklais 632-634.
632-634. „Apylankos kryptis“. Nurodo pagal ženklus 629-631 uždarytą kelio ruožą apvažiuojančių transporto priemonių važiavimo kryptį. Statomas prieš kiekvieną apylankoje esančią sankryžą. Vairuotojai, kurie nepravažiavo pro vieną iš ženklų 629-631, informuojami, kad jie pateko į kitų transporto priemonių važiavimo maršrutą ir jiems vadovautis ženklais 632- 634 nebūtina.
635 ir 636. „Persirikiavimo rodyklė“. Nurodo važiavimo kryptį keliuose su skiriamąja juosta.
7. Paslaugų ženklai
Paslaugų ženklai informuoja apie esančius paslaugų objektus.
710. „Keliautojų stovykla“. Stovykla keliautojams ir poilsiautojams, kurioje galima išsinuomoti vasarnamius ar palapines.
8. Papildomos lentelės
Papildomos lentelės patikslina arba apriboja ženklų, su kuriais jos naudojamos, galiojimą.
801-803. „Atstumas iki objekto“. Nurodo kryptį ir atstumą iki objekto arba pavojingo kelio ruožo pradžios. Lentelėje 801 nurodyto objekto (ruožo) kryptis yra tiesiai.
804. „Atstumas iki sankryžos“. Nurodo atstumą iki sankryžos, prieš kurią pastatytas ženklas „Važiuoti nesustojus draudžiama“. Naudojama tik kartu su ženklu „Sankryža su pagrindiniu keliu“.
805 ir 806. „Galiojimo zona į priekį“. Šios lentelės nurodo pavojingo kelio ruožo arba kitų ženklų, su kuriais jos naudojamos, galiojimo zonos ilgį už ženklo. Lentelė 806 naudojama tik su ženklais, draudžiančiais sustoti arba stovėti.
807. „Galiojimo zona į priekį ir atgal“. Informuoja vairuotojus, kad jie yra ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, galiojimo zonoje.
808. „Galiojimo zonos pabaiga“. Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, galiojimo zonos pabaigą.
809. „Galiojimo zona į dešinę“; 810. „Galiojimo zona į kairę“; 811. „Galiojimo zona į abi puses“. Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, galiojimo zonos kryptis ir ilgį, kai draudžiama sustoti ar stovėti vienoje aikštės pusėje, išilgai pastato fasado ir panašiai.
812. „Galiojimo kryptis į dešinę“; 813. „Galiojimo kryptis į kairę“; 814. „Galiojimo kryptis į abi puses“. Nurodo ženklų, pastatytų prieš sankryžą, galiojimo kryptis arba važiavimo kryptį į prie pat kelio esančius objektus.
815. „Krovininiai automobiliai“. Ženklas, su kuriuo ši lentelė naudojama, galioja krovininiams automobiliams, tarp jų ir su priekaba, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t.
816. „Transporto priemonės su priekaba“. Ženklas, su kuriuo ši lentelė naudojama, galioja motorinėms transporto priemonėms su priekaba, išskyrus motociklus.
817. „Lengvieji automobiliai“. Ženklas, su kuriuo ši lentelė naudojama, galioja lengviesiems automobiliams ir krovininiams automobiliams, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t.
818. „Autobusai“; 819. „Traktoriai“; 820. „Motociklai“; 821. „Dviračiai“. Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja ženklas. Ženklas su lentele „Dviračiai“ galioja dviračiams ir mopedams.
822. „Ne darbo dienos“. Nurodo, kad ženklas galioja tik šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtomis ne darbo dienomis.
823. „Darbo dienos“. Nurodo, kad ženklas galioja nuo pirmadienio iki penktadienio imtinai, išskyrus valstybinių švenčių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas ne darbo dienas.
830. „Stovėjimo būdas“. Nurodo, kad visos transporto priemonės turi būti pastatytos važiuojamojoje dalyje išilgai šaligatvio.
831-838. „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas“. Nurodo, kad stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos bei motociklams. Kai transporto priemonei leidžiama stovėti užvažiavus ant šaligatvio visais ratais, stovėti privaloma prie pat šaligatvio krašto.
839. „Stovėti išjungus variklį“. Nurodo, kad stovėjimo vietoje stovėti leidžiama tik su išjungtu varikliu.
841. „Pavojingas kelkraštis“. Įspėja, kad užvažiuoti ant kelkraščio pavojinga. Naudojama su įspėjamaisiais ženklais.
842. „Pagrindinio kelio kryptis“. Nurodo pagrindinio kelio kryptį sankryžoje. Naudojama su ženklais „Pagrindinis kelias“. Lentelėje nurodoma reali sankryžos konfigūracija. Gali būti naudojama ir su ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“.
843. „Pagrindinio kelio kryptis“. Nurodo pagrindinio kelio kryptį sankryžoje. Naudojama su ženklais „Sankryža su pagrindiniu keliu“ arba „Važiuoti nesustojus draudžiama“. Lentelėje nurodoma reali sankryžos konfigūracija.
844. „Neregiai“. Nurodo, kad pėsčiųjų perėja vaikšto neregiai. Naudojama su įspėjamaisiais ir nurodomaisiais ženklais „Pėsčiųjų perėja“.
846. „Invalidai“. Nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik šiose taisyklėse numatytą skiriamąjį ženklą „Invalidas“ turinčioms transporto priemonėms.
847. „Išskyrus invalidus“. Nurodo, kad ženklas negalioja šiose taisyklėse numatytą skiriamąjį ženklą „Invalidas“ turinčioms transporto priemonėms.
849. „Gamtinės dujos“; 850. „Suskystintosios dujos“. Nurodo, kad degalinėje transporto priemonės aprūpinamos gamtinėmis, suskystintosiomis dujomis. Naudojama su ženklu „Degalinė“.
Kelių eismo taisyklių
2 priedas
Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos
1. Horizontalusis ženklinimas
Horizontalusis ženklinimas (linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką.
Horizontalusis ženklinimas yra baltos spalvos, išskyrus geltonos spalvos linijas 1.4 ir 1.9.
Horizontalusis ženklinimas:
1.1 (siaura ištisinė linija) – skiria priešingų krypčių transporto srautus ir žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose; žymi važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti; žymi transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą keliuose, kurie pagal eismo sąlygas nepriskiriami automagistralėms;
1.2 (plati ištisinė linija) – žymi važiuojamosios dalies kraštą automagistralėse; atskiria važiuojamosios dalies juostą, skirtą keleiviniam transportui;
1.3 (dviguba ištisinė linija) – skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose, turinčiuose keturias ir daugiau eismo juostų;
1.4 (geltona ištisinė linija) – žymi vietas, kur uždrausta sustoti. Naudojama atskirai arba kartu su ženklu „Sustoti draudžiama“ ir nudažoma palei važiuojamosios dalies kraštą arba gatvės bortelio viršuje;
1.5 (siaura brūkšninė linija su trumpais brūkšniais ir tris kartus ilgesniais tarpais) – skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose, turinčiuose dvi arba tris juostas; žymi eismo juostų ribas, esant dviem ar daugiau juostų, skirtų važiuoti viena kryptimi;
1.6 (artėjimo linija – siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus) – įspėja, kad artėjama prie ištisinės ženklinimo linijos 1.1 arba 1.10, kurios atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus;
1.7 (siaura brūkšninė linija su trumpais brūkšniais ir tokio pat ilgio tarpais) – žymi eismo juostas sankryžoje;
1.8 (plati brūkšninė linija su trumpais brūkšniais ir tris kartus ilgesniais tarpais) – žymi ribas tarp greitėjimo ir lėtėjimo juostos ir važiuojamosios dalies pagrindinės juostos (sankryžose ir skirtingų aukščių kelių susikirtimuose, autobusų sustojimo zonose ir pan.);
1.9 (geltona brūkšninė linija) – žymi vietas, kur draudžiama stovėti. Naudojama atskirai arba kartu su ženklu „Stovėti draudžiama“ ir nudažoma palei važiuojamosios dalies kraštą arba gatvės bortelio viršuje;
1.10 (lygiagrečiai nubrėžtos plona ištisinė ir brūkšninė linijos) – skiria priešingų arba tų pačių krypčių transporto srautus kelių ruožuose, kur persirikiuoti leidžiama tik iš vienos juostos; žymi vietas, skirtas apsisukti, įvažiuoti į stovėjimo aikšteles ir iš jų išvažiuoti ir panašiai, kur važiuoti leidžiama tik viena kryptimi;
1.11 (stop linija) – rodo vietą, kur vairuotojas privalo sustoti esant ženklui „Važiuoti nesustojus draudžiama“ arba draudžiamam šviesoforo (reguliuotojo) signalui;
1.12 (linija, sudaryta iš trikampių) – rodo vietą, kur vairuotojas prireikus privalo sustoti ir duoti kelią kertamu keliu važiuojančioms transporto priemonėms;
1.13.1, 1.13.2 („zebras“) – žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją; ženklinimo 1.13.2 strėlės rodo pėsčiųjų ėjimo kryptį;
1.13.3 (dvi lygiagrečios iš stačiakampių sudarytos linijos) – žymi pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu;
1.14 (dvi lygiagrečios iš kvadratų sudarytos linijos) – žymi vietą, kur dviračių takas kerta važiuojamąją dalį;
1.15.1-1.15.3 (užbrūkšniuotas plotas) – žymi nukreipimo saleles transporto srautų atsišakojimo arba susiliejimo vietose;
1.16 (rodyklės) – nurodo leistinas važiavimo kryptis sankryžoje. Naudojamas atskirai arba kartu su ženklais „Eismo kryptys juostose“, „Eismo kryptis juostoje“; aklakelio ženklas piešiamas parodyti, kad draudžiama sukti į artimiausią važiuojamąją dalį; ženklinimas, leidžiantis iš kairės kraštinės juostos sukti į kairę, leidžia ir apsisukti;
1.17 (rodyklės su lenktu kotu) – įspėja, kad artėjama prie važiuojamosios dalies susiaurėjimo (ruožo, kur tos krypties eismo juostų skaičius sumažėja) arba ženklinimo linijos 1.1 ar 1.10, atskiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Pirmuoju atveju gali būti naudojama kartu su bet kuriuo iš ženklų „Kelio susiaurėjimas“;
1.19 (užrašas „STOP“) – praneša, kad artėjama prie ženklinimo linijos 1.11, kai ji naudojama kartu su ženklu „Važiuoti nesustojus draudžiama“;
1.22 (plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ilgis lygus tarpų tarp brūkšnių ilgiui) – pažymi važiuojamosios dalies juostą, skirtą tik keleiviniam transportui, tose vietose, kur į ją leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti).
Linijas 1.1-1.3 kirsti draudžiama, išskyrus atvejus, kai linijos 1.1 ir 1.2 naudojamos važiuojamosios dalies kraštui pažymėti.
Linijas 1.5-1.8 kirsti leidžiama iš abiejų pusių.
Liniją 1.10 leidžiama kirsti iš brūkšninės linijos pusės, taip pat ir iš ištisinės linijos pusės, bet tik baigiant lenkti arba apvažiuoti.
Tais atvejais, kai laikinų kelio ženklų ir ženklinimo linijų reikšmės prieštarauja viena kitai, vairuotojai privalo vadovautis ženklais.
2. Vertikalusis ženklinimas
Vertikalusis ženklinimas, susidedantis iš pakaitomis einančių baltos ir juodos spalvos juostų ant kelio statinių ir kelio įrangos elementų, nurodo jų gabaritus ir padeda orientuotis.
Vertikalusis ženklinimas:
2.1 (įstrižos juodos ir baltos juostos) – žymi kelio statinių (tiltų, viadukų atramų, aptvėrimų galinių dalių ir pan.) vertikaliuosius elementus, kai šie elementai kelia pavojų važiuojančioms transporto priemonėms;
2.2 (vertikalios juodos ir baltos juostos) – žymi tiltų, viadukų, tunelių konstrukcijų apatinį kraštą;
2.3 (horizontalios juodos ir baltos juostos) – žymi apvalius stulpelius, pastatytus skiriamosiose juostose arba saugumo salelėse;
2.4 (įstriža plati juoda juosta) – žymi signalinius stulpelius, užtvarus, atatvarų atramas ir panašiai;
2.5 (horizontalios plačios brūkšninės linijos) – žymi šoninius atatvarų paviršius staigiuose posūkiuose, stačiose nuokalnėse ir kituose pavojinguose ruožuose;
Kelių eismo taisyklių
3 priedas
Transporto priemonių eksploatavimą draudžiančios
sąlygos
1. Stabdžiai
1.1. Pakeista stabdžių sistemos konstrukcija, panaudoti nenumatyti tam transporto priemonės modeliui arba transporto priemonę gaminančios gamyklos reikalavimų neatitinkantys stabdžių skystis, mazgai ir detalės.
1.4. Dėl pneumatinių stabdžių sistemos nesandarumo, kai išjungus kompresorių, oro slėgis sumažėja 0,05 MPa (0,5 kG/cm2) per 30 minučių, jeigu stabdžių valdymo įtaisai neįjungti, arba per 15 minučių – jeigu stabdžių valdymo įtaisai įjungti.
1.6. Stovėjimo stabdžių sistemos mechanizmai nelaiko transporto priemonės esant techniniuose reikalavimuose nurodytiems kelio nuolydžiams.
2. Vairo mechanizmas
2.1. Suminė vairo mechanizmo laisvoji eiga didesnė už maksimalias techninių reikalavimų leistas reikšmes.
2.2. Vairo mechanizmo mazgai tarpusavyje ir transporto priemonės kėbulo (važiuoklės, kabinos, rėmo) atžvilgiu slankioja labiau, negu numatyta pagal konstrukciją; srieginės jungtys neužveržtos arba patikimai nesilaiko.
2.3. Netvarkingas arba nuimtas pagal konstrukciją numatytas vairo mechanizmo stiprintuvas arba motociklų vairo dempferis (šoninių smūgių slopintuvas).
3. Išoriniai šviesos prietaisai
3.1. Žibintų yra ne tiek, jie ne to tipo ir išdėstyti arba įsijungia ne taip, kaip numatyta pagal transporto priemonės konstrukciją, tačiau:
3.1.1. motociklai (mopedai) gali turėti įrengtą vieną rūko žibintą, kitos transporto priemonės – du. Rūko žibintai turi būti įrengti ne žemiau kaip per 250 mm nuo kelio dangos, bet ne aukščiau už artimųjų šviesų žibintus, vienodu atstumu nuo išilginės transporto priemonės ašies ir ne toliau kaip per 400 mm nuo kraštinio išorinio gabarito;
3.1.2. transporto priemonėse 400-1200 mm aukštyje ir ne arčiau kaip per 100 mm nuo stop signalų leidžiama įrengti vieną arba du raudonos spalvos užpakalinius rūko žibintus;
3.1.3. rūko žibintai, užpakaliniai rūko žibintai turi įsijungti kartu su gabaritinėmis šviesomis ir numerio ženklo apšvietimu;
3.1.4. atbuliniai žibintai turi būti baltos šviesos ir įsijungti automatiškai, įjungus atbulinę pavarą;
3.1.5. lengvajame automobilyje ir autobuse leidžiama 1150- 1400 mm aukštyje įrengti vieną arba du papildomus raudonos spalvos stop signalus;
3.2. Neveikia, kaip nustatyta, yra netinkamai sureguliuoti arba nešvarūs išoriniai šviesos prietaisai ir atšvaitai.
4. Priekinio stiklo valytuvai ir plovikliai
5. Padangos
5.1. Lengvųjų automobilių padangų protektoriaus rašto gylis mažesnis kaip 1,6 mm, krovininių automobilių – 1 mm, autobusų – 2 mm, motociklų ir mopedų – 0,8 mm. Priekaboms taikomos tos pačios padangų protektoriaus rašto gylio normos, kaip ir automobilių vilkikų padangoms.
5.2. Padangos vietomis pažeistos iki kordo (įpjautos, įplėštos ir t. t.), taip pat yra išsileidę karkaso sluoksniai, atšokęs protektorius ar padangos šonai.
5.5. Ant transporto priemonės vienos ašies ratų ir sudvejintų tiltų ratų yra diagonalinės padangos kartu su radialinėmis, taip pat padangos su skirtingu protektoriaus raštu.
5.6. Ant tarpmiestinio autobuso priekinės ašies ratų yra restauruotos, o ant kitų ašių – antrą kartą restauruotos padangos.
5.7. Ant lengvojo automobilio ir autobuso (ne tarpmiestinio) priekinės ašies ratų yra antrą kartą restauruotos padangos.
6. Variklis
6.1. Išmetamosiose dujose kenksmingųjų medžiagų yra daugiau arba variklis dūmija labiau, negu leidžia normos.
7. Kiti konstrukcijos elementai
7.3. Įtaisyta papildomos įrangos arba apdailos elementų, trukdančių matyti iš vairuotojo vietos, mažinančių stiklų skaidrumą, stiklai padengti veidrodine plėvele.
Automobilių priekinio stiklo viršutinėje dalyje gali būti pritvirtintos skaidrios spalvotos plėvelės. Leidžiama įrengti tokius įvairių atspalvių stiklus, kurių šviesos laidumas atitinka techninius reikalavimus. Autobusuose leidžiama pakabinti langų užuolaidėles.
7.4. Neveikia pagal konstrukciją numatyti kėbulo arba kabinos fiksavimo įtaisai, durų, krovinių platformos, bortų, variklio dangčio, cisternos ir kuro bakų angų užraktai, vairuotojo sėdynės padėties reguliavimo įtaisas, avarinės angos ir jų atidarymo mechanizmai, durų darinėjimo įtaisas, spidometras, priekinio stiklo šildymo ir pūtimo įtaisas.
7.5. Nėra konstrukcijoje numatytų purvasargių, krovininis automobilis (priekaba, puspriekabė) neturi konstrukcijoje numatytų, apsaugančių kitus eismo dalyvius, kad nepalįstų po kėbulu, galinio ir (arba) šoninių įtaisų (buferių, skydų ir pan.).
7.7. Nėra arba netinkami naudoti konstrukcijoje numatyti transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaiso apsauginiai lynai (grandinės). Išklibusios motociklo rėmo ir priekabos rėmo jungtys.
7.8. Nėra:
autobuse, lengvajame ir krovininiame automobilyje, traktoriuje – vaistinėlės, gesintuvo, avarinio sustojimo ženklo (mirksinčio raudono žibinto);
krovininiuose automobiliuose, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, ir autobusuose, kurių bendroji masė didesnė kaip 5 t, – ratų atsparų;
motocikle su šonine priekaba – vaistinėlės, avarinio sustojimo ženklo (mirksinčio raudono žibinto).
Vaistinėlė ir gesintuvas turi būti pritvirtinti tose vietose, kurias yra numačiusi transporto priemones gaminanti gamykla. Jeigu pagal transporto priemonės konstrukciją jiems vietų nenumatyta, tai vaistinėlė ir gesintuvas turi būti lengvai pasiekiamose vietose (laikyti vaistinėlę ir gesintuvą automobilio bagažinėje draudžiama). Autobuse vienas gesintuvas turi būti vairuotojo kabinoje, antras – keleivių salone.
7.9. Ne operatyvinių tarnybų transporto priemonėms naudojami mirksintys švyturėliai, kintamų tonų garso signalai, nudažymo schemos.
7.10. Nėra saugos diržų lengvuosiuose automobiliuose, krovininių automobilių kabinose ir autobusuose, turinčiuose saugos diržų tvirtinimo vietas, ir ten, kur jų įrengimas numatytas pagal transporto priemonių konstrukciją.
7.12. Nesuderinus su transporto techninę būklę tikrinti įgaliotomis organizacijomis, įrengtos kitų markių ir modelių kėbulo detalės.
7.15. Motociklai ir mopedai neturi pagal konstrukciją numatytų paminų, skersinės turėklės keleiviui prie sėdynės.