LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL SEZONINIO DARBO

 

1994 m. kovo 7 d. Nr. 154

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti pridedamus:

1. Sezoninio darbo sutarties nuostatas.

2. Sezoninių darbų sąrašą.

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

 

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS MINISTRAS                                   MINDAUGAS STANKEVIČIUS

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 154

 

SEZONINIO DARBO SUTARTIES NUOSTATOS

 

1. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne ištisus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip 8 mėnesiai (vienas po kito einančių 12 mėnesių laikotarpiu) ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.

2. Sezoninio darbo sutartyje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta ir tai, jog darbuotojas priimtas dirbti sulygtą sezoninį darbą pagal atitinkamą profesiją, specialybę, kvalifikaciją, taip pat nurodytas sutarties terminas.

3. Dirbant sezoninius darbus, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita.

4. Darbuotojams, dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o atleidžiant juos iš darbo, už nepanaudotas atostogas mokama piniginė kompensacija.

Darbuotojams, kurie pasibaigus jų sezoninio darbo sutarties terminui pratęsia darbo sutartį kitam sezonui, nenutraukdami darbo santykių, kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo reikalavimo jas suteikti kiekvienais darbo metais.

Kasmetinės atostogos suteikiamos ir ne tarpsezoniniu laikotarpiu, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje.

5. Darbuotojams, kurie dirba du ir daugiau sezonus iš eilės nenutraukę darbo santykių, už tarpsezoninius laikotarpius mokamas kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje nurodyto dydžio atlyginimas, tačiau ne mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį.

Jeigu darbo sutartis nutraukiama sezonui pasibaigus ir tarpsezoniniu laikotarpiu su tuo pačiu darbdaviu sudaroma nauja sezoninio darbo sutartis, už laiką nuo naujos darbo sutarties sudarymo iki sezono pradžios apmokama šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyta tvarka.

6. Sezoninio darbo sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka.

Ši sutartis taip pat gali būti nutraukta:

6.1. nepasibaigus sutarties terminui darbuotojo pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš 5 kalendorines dienas;

6.2. kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje sezoniniai darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbų mastas;

6.3. kai darbuotojas per sezoną neatvyksta į darbą ilgiau kaip vieną mėnesį dėl laikinojo nedarbingumo. Tais atvejais, kai darbingumas prarandamas dėl suluošinimo (traumos) darbe arba profesinės ligos per sezoną, darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama, kol jis atgauna darbingumą arba jam nustatomas invalidumas, bet ne ilgiau kaip iki darbo sutarties termino pabaigos.

7. Apie numatomą atleidimą iš sezoninio darbo dėl priežasčių, nurodytų 6.2 ir 6.3 punktuose, darbuotojas neįspėjamas.

8. Darbuotojui, atleidžiamam iš sezoninio darbo dėl priežasčių, nurodytų 6.2 ir 6.3 punktuose, išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 154

 

SEZONINIAI DARBAI

 

1. Mūrijimas, betonavimas, išorės apdaila, teritorijos tvarkymas ir apželdinimas. Nerūdinių medžiagų (skaldos, žvyro, smėlio) gavyba, asfaltbetonio, gelžbetonio konstrukcijų ir betoninių elementų gamyba atvirame ore.

2. Žemės melioravimas, hidrotechnikos įrenginių statyba. Melioracijos įrenginių priežiūra ir remontas.

3. Žemės kasyba (išskyrus grunto pylimą tiesiant ir remontuojant kelius, plentus ir geležinkelius, taip pat kitus su tuo susijusius darbus).

4. Geodezijos ir topografijos darbai. Žemėtvarkos lauko darbai.

5. Darbai, susiję su paviršiaus geologine nuotrauka.

6. Cukraus gaminimas iš cukrinių runkelių.

7. Daržovių auginimas atvirame grunte ir nešildomuose šiltnamiuose.

8. Darbai, susiję su sėklinių linų sėmenų ruošimu.

9. Vaisių ir uogų skynimas, paruošimas ir perdirbimas.

10. Žemės ūkio produkcijos auginimas ir derliaus nuėmimas atvirame lauke.

11. Miškų ūkio darbai: sėklų rinkimas ir jų parengimas sėjai, dirvos parengimas miško želdiniams, miško želdinimas, želdinių priežiūra, daigynų, medelynų įveisimas ir priežiūra, priešgaisrinių mineralizuotų juostų, priešgaisrinių barjerų įrengimas, priešgaisrinis budėjimas, miško kenkėjų ir ligų apskaita ir stebėjimas, kova su jais biologinėmis, mechaninėmis, cheminėmis priemonėmis, medynų sakinimas, kelmų dervuolių rovimas ir perdirbimas.

12. Miško plukdymas.

13. Miškotvarkos lauko darbai.

14. Upių transporto darbai.

15. Durpių kasimas ir gaminimas, taip pat briketų gaminimas.

16. Upių ir jūros pakrančių tvirtinimas, dugno valymas (gilinimas).

17. Patalpų šildymas (kūriko darbas).

18. Patarnavimo darbai turistinėse bazėse, poilsio namuose ir sanatorijose, kurie veikia ne ištisus metus arba kuriuose vasarą padaugėja vietų.

______________