LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR SERBIJOS IR JUODKALNIJOS MINISTRŲ TARYBOS

SUSITARIMAS

DĖL ABIPUSIO INVESTICIJŲ SKATINIMO IR APSAUGOS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Serbijos ir Juodkalnijos Ministrų Taryba, toliau – Susitariančiosios Šalys,

norėdamos sukurti palankias sąlygas intensyvesniam Susitariančiųjų Šalių ekonominiam bendradarbiavimui;

norėdamos sukurti ir išlaikyti palankias sąlygas abipusėms investicijoms;

įsitikinusios, kad investicijų skatinimas ir apsauga skatins privataus verslo iniciatyvą ir ypač prisidės plėtojant Susitariančiųjų Šalių ekonominį bendradarbiavimą,

susitarė:

1 straipsnis

Sąvokos

Šiame Susitarime:

1. Sąvoka „investicija“ reiškia bet kokios rūšies turtą, kurį vienos Susitariančiosios Šalies investuotojas investavo kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje vadovaudamasis kitos Susitariančiosios Šalies įstatymais ir kitais teisės aktais, ir pirmiausia, bet ne išimtinai, apima:

i) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir bet kurias kitas teises in rem, tokias kaip:             hipotekos reikalavimai, teisė į įkeistą ar sulaikytą turtą;

ii) akcijas, obligacijas, kitas teises į įmonės kapitalą ir kitas dalyvavimo įmonėje                  formas;

iii) piniginius reikalavimus ar sutartinius reikalavimus atlikti bet kokius           ekonominę vertę turinčius veiksmus;

iv) intelektinės nuosavybės teises, tokias kaip: autorių teisės ir gretutinės teisės,             pramoninės nuosavybės teises, tokias kaip: teisės į patentą, licencijos, teisės į             pramoninį dizainą, ir naudingieji modeliai, prekių ženklai, taip pat dalykinę   reputaciją, pramoninius procesus ir komercinę patirtį;

v) vadovaujantis Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje atliktos investicijos,             įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktas koncesijas, įskaitant koncesijas         žvalgyti, išgauti ir eksploatuoti gamtos išteklius.

Investuoto turto formos pakeitimas neturi įtakos jo, kaip investicijos, statusui.

2. Sąvoka „pajamos“ reiškia visas iš investicijos gautas lėšas ir pirmiausia, bet ne išimtinai, apima: pelną, kapitalo prieaugį, dividendus, palūkanas, autorių honorarus, patentų, licencijų mokesčius ir kitus panašius atlyginimus.

3. Sąvoka „investuotojas“ reiškia:

i) fizinius asmenis, turinčius vienos Susitariančiosios Šalies valstybės pilietybę                    arba jos nuolatinius gyventojus pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus,              investuojančius kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje;

ii) juridinį asmenį, įsteigtą ar kitaip tinkamu būdu įkurtą vadovaujantis vienos             Susitariančiosios Šalies įstatymais ir kitais teisės aktais, turintį tos                   Susitariančiosios Šalies teritorijoje savo buveinę ir investuojantį kitos          Susitariančiosios Šalies teritorijoje.

4. Sąvoka „teritorija“ reiškia:

i) Lietuvos Respublikai: jos sausumos teritoriją, vidaus vandenis, teritorinę jūrą ir oro erdvę virš jų ir bet kuriuos kitus plotus už teritorinės jūros, įskaitant jūrų dugną ir jo gelmes, kuriuose Lietuvos Respublika, vadovaudamasi nacionalinės teisės aktais ir tarptautine teise, įgyvendina savo suverenias teises ar vykdo jurisdikciją;

ii) Serbijai ir Juodkalnijai: sausumos plotus, apribotus valstybės siena, taip pat                     jūros plotus, jūrų dugną ir jo gelmes už teritorinės jūros, kuriuose Serbija ir    Juodkalnija, vadovaudamasi savo įstatymais ir kitais teisės aktais bei tarptautine                   teise, įgyvendina savo suverenias teises ar vykdo jurisdikciją.

5. „Susitariančiosios Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai“ reiškia Lietuvos Respublikos ar Serbijos ir Juodkalnijos įstatymus ir kitus teisės aktus; „Susitariančiosios Šalies teritorija“ reiškia Lietuvos Respublikos ar Serbijos ir Juodkalnijos teritoriją.

2 straipsnis

Investicijų skatinimas ir apsauga

1. Viena Susitariančioji Šalis skatina ir sudaro palankias sąlygas kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams investuoti savo teritorijoje ir pagal savo valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus priima tokias investicijas.

2. Viena Susitariančioji Šalis visuomet užtikrina kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms teisingą ir lygiavertį režimą, taip pat savo teritorijoje užtikrina visišką jų saugumą ir apsaugą.

3 straipsnis

Nacionalinis režimas ir didžiausio palankumo režimas

1. Viena Susitariančioji Šalis savo teritorijoje taiko kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį ji taiko savo ar bet kurios trečiosios valstybės investuotojų investicijoms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis.

2. Viena Susitariančioji Šalis savo teritorijoje taiko kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams, kiek tai susiję su investicijų valdymu, palaikymu, naudojimu, naudojimusi ar disponavimu jomis, ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį ji taiko savo ar bet kurios trečiosios valstybės investuotojams, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos neturi būti aiškinamos taip, kad įpareigotų vieną Susitariančiąją Šalį taikyti kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams palankesnį režimą, lengvatas ar privilegijas, kuriuos pirmoji Susitariančioji Šalis gali taikyti dėl:

i) muitų sąjungos, laisvosios prekybos zonos, ekonominės ar pinigų sąjungos,             bendrosios rinkos ar panašaus tarptautinio susitarimo dėl tokių sąjungų įsteigimo                ar kitų regioninio ekonominio bendradarbiavimo formų, kurių šalis yra arba gali                    būti Susitariančioji Šalis, arba

ii) esamų ar būsimų tarptautinių susitarimų ar priemonių, visiškai ar iš dalies   susijusių su apmokestinimu.

4 straipsnis

Nuostolių kompensavimas

1. Vienos Susitariančiosios Šalies investuotojams, kurių investicijoms padaryta žala kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje dėl karo, nepaprastosios padėties paskelbimo, sukilimo, maišto ar riaušių, pastaroji Susitariančioji Šalis taiko ne mažiau palankų režimą dėl restitucijos, nuostolių atlyginimo, kompensacijos ar kitų priemonių negu tas, kurį ta Susitariančioji Šalis taiko savo arba bet kurios trečiosios valstybės investuotojams. Bet koks su tuo susijęs mokėjimas atliekamas neatidėliojant ir pervedamas netrukdomai.

2. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies, vienos Susitariančiosios Šalies investuotojams, kurie toje dalyje nurodytomis aplinkybėmis patiria nuostolių kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje dėl:

i) visiškos ar dalinės jų investicijų rekvizicijos, kurią atliko pastarosios            Susitariančiosios Šalies karinės pajėgos ar valdžios institucijos, arba

ii) visiško ar dalinio jų investicijų sunaikinimo, kurį įvykdė pastarosios           Susitariančiosios Šalies karinės pajėgos ar valdžios institucijos, kai tai įvyko ne                mūšio metu ar nebuvo būtina,

taikoma restitucija arba išmokama ir netrukdomai pervedama neatidėliotina, adekvati ir veiksminga kompensacija.

5 straipsnis

Ekspropriacija

1. Nė viena Susitariančioji Šalis savo teritorijoje neeksproprijuoja, nenacionalizuoja ir netaiko kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms priemonių, sukeliančių panašias pasekmes (toliau – ekspropriacija), išskyrus atvejus, kai tokia ekspropriacija vykdoma visuomenės interesais. Tokia ekspropriacija vykdoma įstatymų nustatyta tvarka, nediskriminaciniu pagrindu ir išmokama neatidėliotina, adekvati ir veiksminga kompensacija, kuri atitinka eksproprijuotų investicijų rinkos vertę, buvusią prieš pat ekspropriaciją arba prieš tai, kai apie numatomą ekspropriaciją tapo viešai žinoma, atsižvelgiant į tai, kas įvyko anksčiau. Tokia kompensacija išmokama nepagrįstai neatidėliojant ir į ją įskaičiuojamos palūkanos, skaičiuojamos nuo ekspropriacijos datos pagal Londono bankų biržos kursą (LIBOR).

2. Investuotojai, kurių turtas eksproprijuojamas, turi teisę reikalauti, kad eksproprijuojančios Susitariančiosios Šalies teisminės ar kitos kompetentingos ir nepriklausomos institucijos, vadovaudamosi įstatymais ir kitais teisės aktais, nedelsdamos išnagrinėtų jų bylą arba nustatytų, ar investicijų įvertinimas atitinka šio straipsnio principus.

6 straipsnis

Pervedimai

1. Viena Susitariančioji Šalis garantuoja kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams, kad, įvykdžius įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas fiskalines ir kitas finansines prievoles, su investicijomis susijusios lėšos bus netrukdomai pervedamos į jos teritoriją ir iš jos teritorijos, pirmiausia, bet ne tik:

i) pradinio kapitalo sumos ir papildomos sumos investicijoms palaikyti ar plėsti;

ii) pajamos;

iii) mokėjimai pagal sutartį, įskaitant lėšas paskoloms apmokėti;

iv) įplaukos, gautos visiškai ar iš dalies likvidavus investicijas;

v) darbo užmokestis iš užsienio įdarbintiems asmenims, kurių darbas jos        teritorijoje susijęs su investicijomis;

vi) kompensacijos, suteiktos pagal šio Susitarimo 4 ir 5 straipsnių nuostatas, taip                 pat mokėjimai, susiję su ginčų sprendimu pagal 9 straipsnio nuostatas.

2. Nepažeidžiant Europos Sąjungos nustatytų priemonių, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pervedimai atliekami vadovaujantis Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje atlikta investicija, įstatymais ir kitais teisės aktais, nepagrįstai neatidėliojant ir konvertuojama valiuta pagal pervedimo dieną galiojantį valiutos keitimo rinkos kursą.

7 straipsnis

Subrogacija

1. Jeigu viena Susitariančioji Šalis ar jos paskirtoji agentūra apmoka savo investuotojams pagal suteiktą garantiją, susijusią su kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje esančia investicija, ši antroji Susitariančioji Šalis pripažįsta:

i) kompensaciją gavusio investuotojo visų teisių ir reikalavimų perdavimą pirmajai             Susitariančiajai Šaliai ar jos paskirtajai agentūrai pagal įstatymą arba pagal     sandorį ir

ii) kad pirmoji Susitariančioji Šalis naudojasi subrogacijos būdu įgytomis teisėmis               ir reikalavimais ir perima su investicija susijusius įsipareigojimus.

2. Subrogacijos būdu įgytos teisės ar reikalavimai neviršija originalių investuotojo turėtų teisių ar reikalavimų.

3. Subrogacija taip pat taikoma kompensaciją gavusio investuotojo teisėms ir įsipareigojimams, susijusiems su pervedimais, nurodytais šio Susitarimo 6 straipsnyje.

8 straipsnis

Ginčų tarp Susitariančiųjų Šalių sprendimas

1. Bet koks ginčas tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo, kiek įmanoma, sprendžiamas derybomis.

2. Jeigu Susitariančiosioms Šalims nepavyksta susitarti per šešis mėnesius nuo ginčo pradžios, ginčas bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu perduodamas nagrinėti arbitražo teismui.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas arbitražo teismas kiekvienu konkrečiu atveju ad hoc pagrindu sudaromas taip: per tris mėnesius nuo tos dienos, kada viena Susitariančioji Šalis gauna pranešimą iš kitos Susitariančiosios Šalies apie prašymą ginčą spręsti arbitražo teisme, abi Susitariančiosios Šalys paskiria po vieną arbitrą. Šie du arbitrai per du mėnesius išrenka trečią arbitrą, kuris turi būti trečiosios valstybės pilietis. Abiem Susitariančiosioms Šalims pritarus, trečiasis arbitras skiriamas arbitražo teismo pirmininku.

4. Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį arbitražo teismas nebuvo sudarytas ir jeigu nėra jokio kito susitarimo, bet kuri Susitariančioji Šalis gali prašyti Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininką atlikti reikiamus paskyrimus. Jeigu pirmininkas yra vienos Susitariančiosios Šalies pilietis arba dėl kitų priežasčių negali atlikti nurodytos funkcijos, atlikti reikalingus paskyrimus prašoma Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo. Jeigu pirmininko pavaduotojas yra vienos Susitariančiosios Šalies pilietis arba jis taip pat negali atlikti nurodytos funkcijos, reikalingą paskyrimą atlikti prašoma kitą pagal vyresniškumą Tarptautinio Teisingumo Teismo narį, kuris nėra Susitariančiosios Šalies pilietis.

5. Arbitražo teismas priima sprendimus vadovaudamasis šio Susitarimo nuostatomis ir visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis. Arbitražo teismas sprendimus priima balsų dauguma. Sprendimai yra galutiniai ir privalomi abiem Susitariančiosioms Šalims. Teismas pats nustato savo darbo tvarką.

6. Abi Susitariančiosios Šalys apmoka išlaidas, susijusias su savo paskirto arbitro veikla ir su jų atstovavimu nagrinėjant ginčą arbitraže. Išlaidas, susijusias su arbitražo teismo pirmininko veikla, ir kitas išlaidas abi Susitariančiosios Šalys dengia po lygiai.

9 straipsnis

Ginčų tarp vienos Susitariančiosios Šalies ir kitos Susitariančiosios Šalies investuotojo sprendimas

1. Kilus vienos Susitariančiosios Šalies ir kitos Susitariančiosios Šalies investuotojo ginčui, susijusiam su pastarojo investicijomis pirmosios Susitariančiosios Šalies teritorijoje, investuotojas apie kilusį ginčą raštu praneša priimančiajai Susitariančiajai Šaliai. Kartu pateikiama išsami informacija apie kilusį ginčą. Ginčai sprendžiami, jei įmanoma, draugiškai derybų būdu.

2. Jei per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo gautas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas rašytinis pranešimas, tokio šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ginčo nepavyko išspręsti draugiškai, bet kuri ginčo šalis, investuotojo pasirinkimu, turi teisę perduoti ginčą spręsti:

i) kompetentingam Susitariančiosios Šalies, kuri yra ginčo šalis, teismui arba

ii) ad hoc arbitražo teismui, sudarytam pagal Jungtinių Tautų Tarptautinės     prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo procedūros taisykles, arba

iii) Tarptautiniam investicinių ginčų sprendimo centrui (ICSID), įsteigtam pagal             Konvenciją dėl valstybių ir kitų valstybių fizinių bei juridinių asmenų investicinių               ginčų sprendimo, pateiktą pasirašyti 1965 m. kovo 18 d. Vašingtone, jeigu abi                    Susitariančiosios Šalys yra šios Konvencijos šalys.

3. Arbitražo sprendimas yra galutinis ir privalomas abiem ginčo šalims ir turi būti vykdomas vadovaujantis Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje atliktos investicijos, įstatymais ir kitais teisės aktais.

10 straipsnis

Kitų nuostatų taikymas

Jeigu vienos Susitariančiosios Šalies valstybės įstatymai arba tarptautiniai susitarimai, kurie galioja dabar ar bus sudaryti vėliau tarp Susitariančiųjų Šalių, arba kitų Susitariančiųjų Šalių tarptautinių susitarimų nuostatos suteikia kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms palankesnį režimą negu šis Susitarimas, taikomos šios palankesnės nuostatos.

11 straipsnis

Konsultacijos

Susitariančiųjų Šalių atstovai prireikus rengia konsultacijas šio Susitarimo aiškinimo ir taikymo klausimais. Konsultacijos rengiamos vienos iš Susitariančiųjų Šalių prašymu diplomatiniais kanalais sutartu metu bei sutartoje vietoje.

12 straipsnis

Ankstesnės investicijos

Šis Susitarimas taip pat yra taikomas toms investicijoms, kurias iki jo įsigaliojimo vienos Susitariančiosios Šalies investuotojai atliko kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje pagal pastarosios įstatymus ir kitus teisės aktus, ir yra taikomas nuo jo įsigaliojimo dienos. Tačiau šis Susitarimas netaikomas su investicijomis susijusiems ginčams, kurie iškilo ar galėjo kilti, arba bet kurioms pretenzijoms, kurios buvo išnagrinėtos, iki šio Susitarimo įsigaliojimo.

13 straipsnis

Susitarimo įsigaliojimas, galiojimo laikas ir nutraukimas

1. Šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kai Susitariančiosios Šalys raštu praneša viena kitai apie visų šiam Susitarimui įsigalioti reikalingų konstitucinių procedūrų atlikimą.

2. Šis Susitarimas galioja dešimt metų. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jis savaime pratęsiamas kitiems penkerių metų laikotarpiams, kol likus ne mažiau kaip dvylikai mėnesių iki laikotarpio pabaigos viena Susitariančioji Šalis raštu praneša kitai Susitariančiajai Šaliai apie sprendimą nutraukti šio Susitarimo galiojimą.

3. Investicijoms, atliktoms iki šio Susitarimo nutraukimo dienos, dar dešimt metų galioja šio Susitarimo 1–12 straipsnių nuostatos.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti Vyriausybių tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.

Pasirašytas 2005 m. kovo 29 d. Vilniuje dviem egzemplioriais, lietuvių, serbų ir anglų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Kilus nesutarimų dėl šio Susitarimo aiškinimo, vadovaujamasi tekstu anglų kalba.

Lietuvos Respublikos	Serbijos Ir Juodkalnijos
Vyriausybės vardu	Ministrų Tarybos vardu

______________