Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2006 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 974

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodika

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodika (toliau vadinama – Metodika) reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) lėšų poreikio apskaičiavimą ir jų skyrimą valstybės mokslo ir studijų institucijoms rengiant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą šioms reikmėms:

1.1. studijų išlaidoms apmokėti (toliau vadinama – lėšos studijoms);

1.2. moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meninei kūrybai plėtoti (toliau vadinama – lėšos mokslui ir menui);

1.3. mokslo ir studijų institucijoms administruoti, pastatams išlaikyti, kitoms ūkio reikmėms tenkinti (toliau vadinama – lėšos administravimui ir ūkiui);

1.4. į Kultūros vertybių registrą įrašytiems objektams, kuriuos mokslo ir studijų institucijos valdo, naudoja ir jais disponuoja, prižiūrėti (toliau vadinama – lėšos kultūros vertybėms prižiūrėti).

2. Metodikoje vartojamos sąvokos:

Nominalus kurso studentų skaičius – kurso priėmimo metais nustatytas į visiškai ir iš dalies valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas vietas priimamų studentų skaičius.

Sąlyginis kurso studentų skaičius – skaičius, kuris yra lygus:

nominaliam kurso studentų skaičiui, jeigu faktinis kurso studentų skaičius spalio 1 d. ne daugiau kaip 20 procentų mažesnis arba didesnis už nominalų kurso studentų skaičių (toliau vadinama – leidžiamas nuokrypis);

faktinio kurso studentų skaičiaus spalio 1 d. ir 20 procentų nominalaus kurso studentų skaičiaus sumai, jeigu faktinis kurso studentų skaičius daugiau kaip 20 procentų mažesnis už nominalų kurso studentų skaičių.

Vienam studentui tenkančios sąlyginės studijų išlaidos – pagal Metodiką nustatytos studijų išlaidos (toliau vadinama – studijų išlaidos), tenkančios vienam studentui, sumažintos dviem studijų įmokos dydžiais, jeigu tai – pagrindinių, vientisųjų arba antrosios pakopos studijų išlaidos, ir visos studijų išlaidos kitais atvejais.

Studijų programų tipas – parametras, naudojamas studijų programoms klasifikuoti pagal studijų tikslus, sudėtingumo laipsnį, apimtį, įgyjamą kvalifikaciją. Studijų programų tipai yra šie: neuniversitetinių studijų ir universitetinių pagrindinių studijų (abu tipai priskiriami pagrindinėms studijoms), magistrantūros studijų ir specialiųjų profesinių studijų (abu tipai priskiriami antrosios pakopos studijoms), vientisųjų studijų (suderintos pirmoji ir antroji pakopos), doktorantūros studijų, meno aspirantūros studijų ir rezidentūros studijų (pastarieji trys priskiriami trečiosios pakopos studijoms).

II. MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIO APSKAIČIAVIMAS

3. Lėšos studijoms apskaičiuojamos atsižvelgiant į:

3.1. studijų programų tipą;

3.2. studijų sritį, kryptį arba jų grupę (toliau vadinama – studijų krypčių grupė);

3.3. studijų formą.

4. Studijų išlaidas sudaro:

4.1. išlaidos dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui;

4.2. išlaidos dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų valstybiniam socialiniam draudimui;

4.3. išlaidos prekėms ir paslaugoms, kurios yra susijusios su studijomis ir kurių reikia jų moksliniam lygiui palaikyti;

4.4. išlaidos studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai organizuoti.

5. Metinės išlaidos dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui, tenkančios vienam atitinkamo studijų programos tipo studijų krypčių grupės dieninės studijų formos studentui (toliau vadinama – išlaidos darbo užmokesčiui), apskaičiuojamos laikantis šių nuostatų:

5.1. Išlaidos dėstytojų ir mokslo darbuotojų (toliau kartu vadinama – akademiniai darbuotojai) darbo užmokesčiui apskaičiuojamos teorinį vidutinį atitinkamo studijų programos tipo akademinio darbuotojo metinį atlyginimą padalijus iš norminio atitinkamos studijų krypčių grupės studentų skaičiaus vienam akademiniam darbuotojui.

5.2. Išlaidos kitų su studijomis susijusių darbuotojų (toliau vadinama – aptarnaujantys darbuotojai) darbo užmokesčiui apskaičiuojamos teorinį vidutinį aptarnaujančiojo darbuotojo metinį atlyginimą padalijus iš norminio atitinkamos studijų krypčių grupės studentų skaičiaus vienam aptarnaujančiajam darbuotojui.

5.3. Teorinis vidutinis atitinkamo studijų programos tipo akademinio darbuotojo metinis atlyginimas apskaičiuojamas sudėjus akademinių darbuotojų kvalifikacinės sudėties koeficientų (nurodytų Metodikos 1 priede) ir teorinių vidutinių atitinkamų akademinių darbuotojų metinių atlyginimų sandaugas.

5.4. Teorinis vidutinis atitinkamo akademinio darbuotojo (nurodyto Metodikos 1 priede) ir aptarnaujančiojo darbuotojo (specialisto, įgijusio aukštąjį universitetinį išsilavinimą) metinis atlyginimas apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atitinkamai pareigybei nustatytų tarnybinių atlyginimų koeficientų apatinės ir viršutinės ribos vidurkį padauginus iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto bazinės mėnesinės algos dydžio ir iš 12 mėnesių.

5.5. Universitetinių pagrindinių studijų norminiai studentų skaičiai vienam akademiniam darbuotojui ir vienam aptarnaujančiajam darbuotojui nurodyti Metodikos 2 priede. Neuniversitetinių studijų norminiai studentų skaičiai vienam akademiniam darbuotojui ir vienam aptarnaujančiajam darbuotojui nurodyti Metodikos 3 priede. Magistrantūros ir specialiųjų profesinių studijų norminiai studentų skaičiai vienam akademiniam darbuotojui ir vienam aptarnaujančiajam darbuotojui yra 30 procentų mažesni už universitetinių pagrindinių studijų norminius studentų skaičius vienam akademiniam darbuotojui ir vienam aptarnaujančiajam darbuotojui. Doktorantūros ir meno aspirantūros studijų norminis studentų skaičius vienam akademiniam darbuotojui nepriklauso nuo studijų krypčių grupės ir yra lygus 3, rezidentūros studijų norminis studentų skaičius vienam akademiniam darbuotojui yra lygus 4. Doktorantūros, meno aspirantūros ir rezidentūros studijų norminis studentų skaičius vienam aptarnaujančiajam darbuotojui yra 3 kartus mažesnis už universitetinių pagrindinių studijų atitinkamos studijų krypčių grupės norminį studentų skaičių vienam aptarnaujančiajam darbuotojui.

5.6. Išlaidos akademinių ir aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos sudėjus išlaidas akademinių darbuotojų darbo užmokesčiui ir išlaidas aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui.

6. Išlaidos akademinių darbuotojų ir aptarnaujančių darbuotojų valstybiniam socialiniam draudimui apskaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

7. Tenkančios vienam atitinkamo studijų programos tipo studijų krypčių grupės dieninės studijų formos studentui metinės išlaidos prekėms ir paslaugoms, kurios yra susijusios su studijomis ir kurių reikia jų moksliniam lygiui palaikyti (toliau vadinama – išlaidos prekėms ir paslaugoms vienam studentui), apskaičiuojamos laikantis šių nuostatų:

7.1. Universitetinių pagrindinių studijų išlaidos prekėms ir paslaugoms vienam studentui apskaičiuojamos humanitarinių mokslų srities dieninės studijų formos studentui nustatytą išlaidų prekėms ir paslaugoms dydį padauginus iš atitinkamos studijų krypčių grupės koeficiento, nurodyto Metodikos 2 priede. Išlaidų prekėms ir paslaugoms dydis humanitarinių mokslų srities dieninės studijų formos studentui sudaro 30 procentų universitetinių pagrindinių studijų humanitarinių mokslų srities dieninės studijų formos studentui tenkančių metinių išlaidų akademinių ir aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui, apskaičiuotų Metodikos 5 punkte nustatyta tvarka.

7.2. Neuniversitetinių studijų išlaidos prekėms ir paslaugoms vienam studentui apskaičiuojamos humanitarinių mokslų srities (religijos mokslų krypties) dieninės studijų formos studentui nustatytą išlaidų prekėms ir paslaugoms dydį padauginus iš atitinkamos studijų krypčių grupės koeficiento, nurodyto Metodikos 3 priede. Išlaidų prekėms ir paslaugoms dydis humanitarinių mokslų srities (religijos mokslų krypties) dieninės studijų formos studentui sudaro 15 procentų neuniversitetinių studijų humanitarinių mokslų srities (religijos mokslų krypties) dieninės studijų formos studentui tenkančių metinių išlaidų akademinių ir aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui, apskaičiuotų Metodikos 5 punkte nustatyta tvarka.

7.3. Magistrantūros ir specialiųjų profesinių studijų išlaidos prekėms ir paslaugoms vienam studentui yra 1,5 karto didesnės už šias universitetinių pagrindinių studijų išlaidas, apskaičiuotas Metodikos 7.1 punkte nustatyta tvarka.

7.4. Doktorantūros, meno aspirantūros ir rezidentūros studijų išlaidos prekėms ir paslaugoms vienam studentui yra 3 kartus didesnės už šias universitetinių pagrindinių studijų išlaidas, apskaičiuotas Metodikos 7.1 punkte nustatyta tvarka.

8. Išlaidos studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai organizuoti, tenkančios vienam atitinkamo studijų programos tipo studijų krypčių grupės dieninės studijų formos studentui, sudaro 7 procentus išlaidų akademinių ir aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui, valstybiniam socialiniam draudimui ir išlaidų prekėms ir paslaugoms, apskaičiuotų Metodikos 5–7 punktuose nustatyta tvarka vienam universitetinių pagrindinių studijų (kolegijose – neuniversitetinių studijų) humanitarinių mokslų srities (kolegijose – religijos mokslų krypties) dieninės studijų formos studentui. Kiekvienai iš šiame punkte nurodytų veiklos sričių tenka po trečdalį visų išlaidų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai organizuoti. Išlaidoms studentų visuomeninei veiklai organizuoti priskiriamos ir studentų atstovybių veiklos užtikrinimo išlaidos.

9. Neuniversitetinių, universitetinių pagrindinių, magistrantūros ir specialiųjų profesinių studijų vakarinės ir neakivaizdinės studijų formos studijų išlaidos, tenkančios vienam studentui, sudaro 80 procentų atitinkamų dieninės studijų formos studijų išlaidų. Doktorantūros studijų neakivaizdinės studijų formos studijų išlaidos, tenkančios vienam studentui, sudaro 50 procentų atitinkamų dieninės studijų formos studijų išlaidų.

10. Vientisųjų studijų išlaidos priklauso nuo kurso: pirmosios studijų dalies (iki 160 kreditų I–IV kursų) studijų išlaidos apskaičiuojamos kaip universitetinių pagrindinių studijų išlaidos, o kitos studijų dalies (daugiau kaip 160 kreditų V ir aukštesnių kursų) studijų išlaidos – kaip magistrantūros ir specialiųjų profesinių studijų išlaidos.

11. Tam tikro studijų programos tipo tam tikros studijų krypčių grupės tam tikros studijų formos studijų išlaidos apskaičiuojamos vienam studentui tenkančias studijų išlaidas padauginus iš sąlyginio visų kursų studentų skaičiaus, o valstybės biudžeto lėšų poreikis tam tikro studijų programos tipo tam tikros studijų krypčių grupės tam tikros studijų formos studijoms apskaičiuojamas vienam studentui tenkančias sąlygines studijų išlaidas padauginus iš sąlyginio visų kursų studentų skaičiaus. Bendros studijų išlaidos apskaičiuojamos susumavus visų studijų programų tipų visų studijų krypčių grupių visų studijų formų studijų išlaidas, o bendras valstybės biudžeto lėšų poreikis studijoms apskaičiuojamas susumavus lėšų poreikį visų studijų programų tipų visų studijų krypčių grupių visų studijų formų studijoms.

12. Valstybės biudžeto lėšų poreikis mokslui ir menui, administravimui ir ūkiui, kultūros vertybėms prižiūrėti nustatomas laikantis nuostatos, kad studijų išlaidos sudaro ne daugiau kaip 49 procentus pagal Metodiką apskaičiuojamų mokslo ir studijų institucijų išlaidų; išlaidos mokslui ir menui – ne mažiau kaip 30 procentų; išlaidos administravimui ir ūkiui – 20 procentų; išlaidos kultūros vertybėms prižiūrėti – 1 procentą. Atsižvelgiant į šią nuostatą, lėšų poreikis mokslui ir menui sudaro ne mažiau kaip 61 procentą studijų išlaidų (apskaičiuotų Metodikos 11 punkte nustatyta tvarka), administravimui ir ūkiui – 41 procentą, kultūros vertybėms prižiūrėti – 2 procentus.

III. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ SKYRIMAS MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOMS

13. Mokslo ir studijų institucijoms (atskirai kolegijoms ir kitoms mokslo ir studijų institucijoms) ateinantiesiems metams paskirstoma lėšų studijoms suma nustatoma iš einamiesiems metams valstybės biudžete atitinkamoms mokslo ir studijų institucijoms studijų išlaidoms numatytų lėšų (įskaitant valstybės biudžeto lėšas, skirtas studentų studijų įmokoms padengti) sumos atėmus ateinantiesiems metams planuojamą valstybės biudžeto lėšų studentų studijų įmokoms padengti sumą (ji apskaičiuojama ateinantiesiems metams nustatytą visiškai valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų studentų skaičių padauginus iš teisės aktuose nustatytos studijų įmokos dviejų dydžių) ir pridėjus ateinantiesiems metams numatomų skirti papildomų lėšų studijoms sumą (arba atėmus sumą, kuria ateinančiaisiais metais numatoma sumažinti lėšas studijoms), kuri tarp kolegijų, kitų mokslo ir studijų institucijų paskirstoma proporcingai pagal Metodiką apskaičiuotam šių institucijų studijų lėšų poreikiui.

14. Lėšos studijoms tarp mokslo ir studijų institucijų (atskirai tarp kolegijų ir tarp kitų mokslo ir studijų institucijų) paskirstomos proporcingai pagal Metodiką apskaičiuotam kiekvienos mokslo ir studijų institucijos studijų lėšų poreikiui.

15. Kolegijose 0,3 procento ateinantiesiems metams numatytos lėšų studijoms sumos skiriama taikomajai konsultacinei veiklai ir meninei kūrybai plėtoti (kolegijose vykdomiems tyrimams, leidybos veiklai, konferencijoms, seminarams, parodoms, kvalifikacijos tobulinimo kursams organizuoti ir kitiems darbams, kurie vykdomi šalies ir užsienio juridinių ir fizinių asmenų užsakymu pagal sutartis). Šios lėšos tarp kolegijų paskirstomos proporcingai lėšų sumoms, praėjusiais kalendoriniais metais gautoms už atliktus užsakomuosius darbus (jų atlikimas patvirtinamas sutarčių ir finansinių pavedimų (banko išrašų) kopijomis).

16. Iki 3 procentų kolegijoms skirtų lėšų studijoms gali būti perskirstoma tarp kolegijų proporcingai atskirų kolegijų lėšų studijoms, vidutiniškai tenkančių vienam visiškai arba iš dalies valstybės biudžeto lėšomis finansuojamam studentui, sumažėjimo, palyginti su einamaisiais metais, dydžiams.

17. Mokslo ir studijų institucijoms (išskyrus kolegijas) ateinantiesiems metams paskirstoma lėšų mokslui ir menui suma nustatoma prie 20 procentų einamiesiems metams atitinkamoms mokslo ir studijų institucijoms mokslui ir menui numatytų lėšų sumos pridėjus ateinantiesiems metams numatomų skirti papildomų lėšų mokslui ir menui sumą (arba atėmus sumą, kuria ateinančiaisiais metais numatoma sumažinti lėšas mokslui ir menui).

18. Lėšos mokslui ir menui, nurodytos Metodikos 17 punkte, mokslo ir studijų institucijoms (išskyrus kolegijas) paskirstomos pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą šių lėšų paskirstymo tvarką atsižvelgiant į trijų paskutinių metų, ėjusių prieš einamuosius metus, mokslinę ir meninę produkciją, įvertintą vadovaujantis Mokslo ir studijų institucijų mokslinės produkcijos formaliojo vertinimo metodika ir Aukštųjų mokyklų meninės produkcijos (veiklos) formaliojo vertinimo metodika, patvirtintomis švietimo ir mokslo ministro 2006 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. ISAK-685 (Žin., 2006, Nr. 50-1836), taip pat į lėšų, gautų dalyvaujant tarptautinių mokslo programų projektuose, sumas ir lėšų, gautų vykdant ūkio subjektų užsakymus, sumas laikantis šių nuostatų:

18.1. 24 procentai lėšų mokslui ir menui skiriama moksliniams tyrimams humanitarinių ir socialinių mokslų srityse plėtoti bei menui skatinti, iš jų:

18.1.1. ne mažiau kaip 3 procentai lėšų paskirstoma proporcingai lėšų, gautų dalyvaujant tarptautinių humanitarinių ir socialinių mokslų programų projektuose, sumoms;

18.1.2. ne mažiau kaip 5 procentai lėšų paskirstoma proporcingai lėšų, gautų vykdant ūkio subjektų užsakymus humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, sumoms, laikantis nuostatos, kad užsakymai iš ūkio subjektų, išlaikomų ne iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, skatinami dvigubai daugiau nei užsakymai iš ūkio subjektų, išlaikomų iš valstybės arba savivaldybių biudžetų;

18.1.3. ne daugiau kaip 92 procentai lėšų paskirstoma pagal mokslinę ir meninę produkciją, iš jų ne daugiau kaip 87,3 procento – pagal mokslinę produkciją ir ne mažiau kaip 12,7 procento – pagal meninę produkciją.

18.2. 76 procentai lėšų mokslui ir menui skiriama moksliniams tyrimams fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse plėtoti, iš jų:

18.2.1. ne mažiau kaip 12 procentų lėšų paskirstoma proporcingai lėšų, gautų dalyvaujant tarptautinių fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų programų projektuose, sumoms;

18.2.2. ne mažiau kaip 15 procentų lėšų paskirstoma proporcingai lėšų, gautų vykdant ūkio subjektų užsakymus fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse, sumoms, laikantis nuostatos, kad užsakymai iš ūkio subjektų, išlaikomų ne iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, skatinami dvigubai daugiau nei užsakymai iš ūkio subjektų, išlaikomų iš valstybės arba savivaldybių biudžetų;

18.2.3. ne daugiau kaip 73 procentai lėšų paskirstoma pagal mokslinę produkciją.

19. Einamiesiems metams atitinkamoms mokslo ir studijų institucijoms numatytos lėšų administravimui ir ūkiui, kultūros vertybėms prižiūrėti sumos, taip pat 80 procentų einamiesiems metams atitinkamoms mokslo ir studijų institucijoms mokslui ir menui numatytų lėšų sumos, rengiant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, tarp mokslo ir studijų institucijų neperskirstoma ir numatoma šioms institucijoms ateinantiesiems metams (jeigu valstybės biudžeto sudarymą reglamentuojantys teisės aktai nenustato ko kita).

20. Ateinantiesiems metams administravimui ir ūkiui numatomos skirti papildomos lėšos tarp mokslo ir studijų institucijų paskirstomos proporcingai ateinantiesiems metams numatytoms studijų bei mokslo ir meno lėšų sumoms.

21. Ateinantiesiems metams kultūros vertybėms prižiūrėti numatomos skirti papildomos lėšos tarp mokslo ir studijų institucijų paskirstomos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

22. Tais atvejais, kai rengiant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, atsižvelgiant į apskaičiuotą pagal Metodiką mokslo ir studijų institucijų valstybės biudžeto lėšų poreikį ir valstybės finansines galimybes, mokslo ir studijų institucijoms numatoma papildomų lėšų, tačiau neįvardijama, kuriai iš Metodikos 1.1–1.4 punktuose nurodytų reikmių jos turi būti skiriamos, šios lėšos paskirstomos taip:

22.1. 49 procentai – studijoms (šios lėšos tarp mokslo ir studijų institucijų paskirstomos laikantis Metodikos 14 punkto nuostatų);

22.2. 30 procentų – mokslui ir menui (šios lėšos tarp mokslo ir studijų institucijų paskirstomos laikantis Metodikos 18 punkto nuostatų);

22.3. 20 procentų – administravimui ir ūkiui (šios lėšos tarp mokslo ir studijų institucijų paskirstomos laikantis Metodikos 20 punkto nuostatų);

22.4. 1 procentas – kultūros vertybėms prižiūrėti (šios lėšos tarp mokslo ir studijų institucijų paskirstomos laikantis Metodikos 21 punkto nuostatų).

______________

Studijų krypčių grupė	Norminis studentų skaičius vienam akademiniam darbuotojui	Norminis studentų skaičius vienam aptarnaujančiajam darbuotojui	Studijų krypčių grupės koeficientas
1. Humanitarinių mokslų studijos (išskyrus 2 ir 3 punktuose nurodytas studijas)	20	40	1
2. Filologija (lietuvių ir užsienio kalbų (išskyrus 3 punkte nurodytas studijas) specialistai)	12	30	1
3. Filologija (specifinių kalbų* specialistai, vertėjai)	7	30	1
4. Socialinių mokslų studijos (išskyrus sportą, psichologijos studijas ir 7 punkte nurodytas studijas)	20	24	1,5
5. Fizinių (išskyrus matematiką), biomedicinos (išskyrus reabilitaciją, slaugą, mediciną, veterinarinę mediciną ir odontologiją), technologijos mokslų (išskyrus 12 punkte nurodytas studijas), psichologijos studijos	12	10	3,5
6. Matematika	14	20	1,5
7. Viešasis administravimas (policijos pareigūnai)	7	6	3,5
8. Reabilitacija, slauga, sportas (išskyrus trenerius)	14	17	1,5
9. Teatras (mokytojai), edukologija (ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio ugdymo auklėtojai arba mokytojai, specialieji pedagogai), sportas (treneriai)	13	12	1,5
10. Architektūra, dailė (mokytojai)	10	10	2
11. Medicina, veterinarinė medicina	9	10	4
12. Transporto inžinerija (pilotai, laivavedžiai)	7	6	15
13. Dailė (išskyrus mokytojus), teatras (išskyrus mokytojus), audiovizualinis menas, muzika (mokytojai)	7	5	2
14. Odontologija	7	8	5
15. Muzika (išskyrus mokytojus)	3	5	1,5

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos

3 priedas

NEUNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ NORMINIAI STUDENTŲ SKAIČIAI IR STUDIJŲ KRYPČIŲ GRUPIŲ KOEFICIENTAI

Studijų krypčių grupė	Norminis studentų skaičius vienam akademiniam darbuotojui	Norminis studentų skaičius vienam aptarnaujančiajam darbuotojui	Studijų krypčių grupės koeficientas
1. Religijos mokslai	20	46	1
2. Filologija	7	25	1
3. Muzika (mokytojai)	6	11	1,5
4. Muzika (išskyrus mokytojus)	3	6	1,5
5. Dailė (mokytojai)	8	14	1,5
6. Dailė (grafinis dizainas, interjero dizainas)	11	22	1,5
7. Dailė (išskyrus 5 ir 6 punktuose nurodytas studijas)	6	10	1,5
8. Teatras	7	10	1,2
9. Audiovizualinis menas (interaktyvusis dizainas, fotografijos technologija)	15	31	1,2
10. Audiovizualinis menas (išskyrus 9 punkte nurodytas studijas)	7	10	1,2
11. Teisė, vadyba ir verslo administravimas, rekreacija ir turizmas, ekonomika	15	31	1,25
12. Socialinis darbas, edukologija	14	25	1,5
13. Informatika, ekologija ir aplinkotyra, žemės ūkis	13	12	1,75
14. Odontologija	10	16	2
15. Farmacija, visuomenės sveikata	13	20	1,75
16. Slauga, reabilitacija	13	30	1,5
17. Veterinarinė medicina	11	12	2
18. Miškininkystė	13	12	1,75
19. Elektros inžinerija, elektronikos inžinerija, statybos inžinerija, transporto inžinerija, aplinkos inžinerija, kraštotvarka, chemijos inžinerija, energetika, informatikos inžinerija, pramonės inžinerija, mechanikos inžinerija, matavimų inžinerija	11	22	1,75

______________

Studijų programų tipas	Profesorių, vyriausiųjų mokslo darbuotojų	Docentų, vyresniųjų mokslo darbuotojų	Lektorių, mokslo darbuotojų
1. Neuniversitetinės studijos	0	0,1	0,9
2. Universitetinės pagrindinės studijos	0,1	0,5	0,4
3. Magistrantūros, specialiosios profesinės studijos	0,4	0,5	0,1
4. Doktorantūros, meno aspirantūros studijos	0,75	0,25	0
5. Rezidentūros studijos	0,2	0,4	0,4