LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL APSKRIČIŲ VALDYMO REFORMOS KONCEPCIJOS, APSKRIČIŲ TERITORINĖS REFORMOS KRYPČIŲ IR APSKRIČIŲ TERITORINĖS REFORMOS KRYPČIŲ PATEIKIMO VISUOMENEI SVARSTYTI PRIEMONIŲ PLANO

2001 m. balandžio 26 d. Nr. 476

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti pridedamiems:

1.1. Apskričių valdymo reformos koncepcijai;

1.2. Apskričių teritorinės reformos kryptims;

1.3. Apskričių teritorinės reformos krypčių pateikimo visuomenei svarstyti priemonių planui.

2. Pavesti Vidaus reikalų ministerijai:

2.1. kartu su suinteresuotomis ministerijomis iki 2001 m. birželio 20 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Apskričių valdymo reformos koncepcijos įgyvendinimo priemonių planą;

2.2. pateikti Apskričių teritorinės reformos kryptis svarstyti suinteresuotoms institucijoms;

2.3. iki 2001 m. rugpjūčio 1 d., įvertinus suinteresuotų institucijų ir Lietuvos Respublikos piliečių pasiūlymus, parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Apskričių teritorinės reformos projektą.

Ministras Pirmininkas                                                                       Rolandas Paksas

Vidaus reikalų ministras                                                   Vytautas Markevičius

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 476

APSKRIČIŲ VALDYMO REFORMOS KONCEPCIJA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius. Šia nuostata pateikiamas unitarinės valstybės santvarkos konstitucinis įtvirtinimas, išreiškiantis vientisos ir nedalomos valstybės idėją. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina ne mažiau kaip dvi administracinių vienetų pakopas (grandis) ir skirtingų pakopų (grandžių) administraciniams vienetams nustato skirtingas valdymo sistemas: žemutiniams (pirmos pakopos) vienetams Lietuvos Respublikos Konstitucija laiduoja savivaldos teisę, aukštesniuosiuose (antros pakopos) administraciniuose vienetuose valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą per apskrities viršininką, ministerijas ir kitas Vyriausybės institucijas organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Apskričių valdymo reforma – tai šalies viešojo administravimo struktūros tobulinimas, apimantis valdymo tikslų ir uždavinių pritaikymą rinkos ekonomikos sąlygoms, teritorinio administravimo struktūrų atnaujinimą, savivaldybių institucijų stiprinimą, centrinio administravimo funkcijų optimizavimą. Ši reforma perskirsto funkcijas tarp valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų: pagal galimybę funkcijos perduodamos privačiam sektoriui ir atsisakoma netikslingų funkcijų.

II. APSKRIČIŲ REFORMOS TIKSLAI IR PRINCIPAI

4. Apskričių valdymo reformos pagrindiniai tikslai:

4.1. pakeisti valdymo santykius tarp valstybės viešojo administravimo institucijų, atsižvelgiant į perėjimo prie rinkos ekonomikos ir integracijos į Europos Sąjungą sąlygas;

4.2. sukurti tarp šalies viešojo administravimo lygių racionalius santykius su aiškiais valdymo ir bendradarbiavimo ryšiais, suteiktais įgaliojimais ir teisėmis;

4.3. tobulinti viešojo administravimo institucijų veiklą, kad jos vykdytų tik valstybei būtinas funkcijas, kurių negali vykdyti kitų lygių institucijos;

4.4. sukurti optimalią viešojo administravimo institucijų struktūrą, pajėgią įgyvendinti šalies regioninę politiką;

4.5. atsižvelgiant į Europos savivaldos chartijos reikalavimus, perduoti savivaldybėms funkcijas, susijusias su gyventojų reikmėmis ir poreikių tenkinimu.

5. Apskričių valdymo reforma vykdoma vadovaujantis šiais pagrindiniais principais:

5.1. viešojo administravimo centralizavimo ir decentralizavimo derinimo principu, reiškiančiu įstatymu pagrįstą viešojo administravimo funkcijų perdavimą savivaldybėms. Reformos metu dalis aukštesnės valdymo pakopos vykdomų funkcijų ir įgaliojimų kartu su finansiniais asignavimais vertikaliai perduodama žemesniajai valdymo pakopai;

5.2. subsidiarumo principu, reiškiančiu tai, kad aukštesnėms viešojo administravimo institucijoms nebus priskiriamos funkcijos, kurias gali atlikti savivaldybių institucijos, esančios arčiau gyventojų;

5.3. valstybės funkcinės atsakomybės derinimo su teritorine atsakomybe principu, reiškiančiu valstybei atstovaujančio apskrities viršininko ir savivaldai atstovaujančios regiono plėtros tarybos bendradarbiavimą.

III. FUNKCIJŲ PADALIJIMAS

6. Apskrities viršininko funkcijos:

6.1. švietimo, kultūros ir socialiniais klausimais:

6.1.1. steigti, reorganizuoti, likviduoti apskrities švietimo, kultūros įstaigas, užtikrinti jų išlaikymą;

6.1.2. prižiūrėti, kaip vykdoma bendroji švietimo politika apskrities teritorijoje esančiose valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse švietimo įstaigose;

6.1.3. vykdyti regionines švietimo, socialines ir kultūros programas;

6.1.4. steigti, reorganizuoti, prireikus likviduoti stacionarias socialinių paslaugų specialius poreikius turintiems asmenims įstaigas;

6.1.5. užtikrinti etninės kultūros valstybinę globą ir regiono savitumą;

6.2. teritorijos planavimo ir paminklotvarkos klausimais:

6.2.1. organizuoti apskrities lygio teritorijos planavimo dokumentų rengimą, šių dokumentų kompleksinį vertinimą, kaupti reikiamą informaciją šiam tikslui;

6.2.2. teikti informaciją, išvadas ir pasiūlymus, kurių reikia Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam ir specialiesiems planams rengti;

6.2.3. nustatytąja tvarka rengti apskrities ir savivaldybių teritorijų planavimo dokumentų sąlygas;

6.2.4. nustatytąja tvarka atlikti geodezijos, topografijos, kartografijos, geoinformatikos darbų kontrolę;

6.3. žemėtvarkos ir žemės ūkio klausimais:

6.3.1. atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę;

6.3.2. įgyvendinti kaimo plėtros programas, remiamas valstybės paramos bei Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos lėšomis;

6.3.3. atlikti melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių valstybinę priežiūrą;

6.4. sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos klausimais:

6.4.1. organizuoti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto masto ir profilio antrinę asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą. Suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija, steigti, reorganizuoti ir likviduoti apskričių reguliavimo sričiai priskirtas ligonines;

6.4.2. organizuoti sveikatos apsaugos reformą apskrityje;

6.5. kitais klausimais:

6.5.1. organizuoti stichinių nelaimių, avarijų padarinių likvidavimą, paieškos ir gelbėjimo darbus;

6.5.2. pagal jam pavestas valstybines mobilizacines užduotis sudaryti mobilizacinį planą ir teikti jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti; tvarkyti apskrities teritorijos mobilizacinių atsargų apskaitą;

6.5.3. organizuoti žmonių su psichine negalia stacionarinę globą;

6.5.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atstovauti valstybei akcinėse bendrovėse ar uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei priklausančių akcijų valdytojas yra valstybės įmonė Valstybės turto fondas ar kita valstybės institucija;

6.5.5. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nustatyta tvarka vykdyti regionų plėtros institucijos funkcijas;

6.5.6. rengti ir vykdyti aplinkos apsaugos programas.

7. Savivaldybėms perduodamos apskrities viršininko funkcijos:

7.1. švietimo, kultūros ir socialiniais klausimais:

7.1.1. steigti, reorganizuoti ir prireikus likviduoti valstybines pedagogines psichologines tarnybas;

7.1.2. atsakyti už pedagoginės psichologinės tarnybos funkcionavimą ir išlaikymą;

7.1.3. steigti, reorganizuoti ir prireikus likviduoti socialinių paslaugų įstaigas, kontroliuoti socialinių paslaugų teikimą socialinių paslaugų įstaigose, užtikrinti socialinių paslaugų įstaigų funkcionavimą ir išlaikymą;

7.1.4. registruoti apskrities įsteigtas įstaigas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

7.1.5. vykdyti Būsto pritaikymo neįgaliesiems programą;

7.2. teritorijos planavimo ir paminklotvarkos klausimais – nustatytąja tvarka atlikti savivaldybių teritorijų planavimo, statinių projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti, naudojimo ir griovimo valstybinę priežiūrą, išduoti leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti statinius;

7.3. žemėtvarkos ir žemės ūkio klausimais:

7.3.1. tvarkyti laisvos valstybinės žemės fondą;

7.3.2. įstatymų nustatyta tvarka nustatyti žemės servitutus ir atlikti valstybinį žemės administravimą;

7.3.3. vykdyti žemės reformą;

7.3.4. koordinuoti žemės ūkio klausimus, skirstyti žemės ūkio produkcijos valstybinio supirkimo kvotas;

7.3.5. eksploatuoti melioracijos ir hidrotechnikos įrenginius;

7.3.6. registruoti ūkininkų ūkius;

7.3.7. parduoti ar kitaip perleisti privačion nuosavybėn valstybinę žemę, išskyrus privatizuojamiems nekilnojamojo turto objektams priskirtus žemės sklypus, atstovauti valstybei perleidžiant privačią žemę valstybės nuosavybėn ir valstybei pagal įstatymus ar testamentą paveldint žemę;

7.3.8. spręsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo klausimus;

7.4. sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos klausimais:

7.4.1. analizuoti savivaldybių gyventojų sveikatos būklę, jos pokyčius, juos lemiančius veiksnius, teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai suderintus pasiūlymus dėl gyventojų sveikatos išsaugojimo, atgavimo ir stiprinimo;

7.4.2. organizuoti savivaldybių visuomenės sveikatos ugdymo ir neinfekcinių ligų bei traumų profilaktikos programų rengimą ir jų įgyvendinimą;

7.4.3. visuomenės sveikatos funkcijas, kurių įgyvendinimas priklauso nuo savivaldybių ar joms pavaldžių institucijų veiklos – komunalinė higiena, sveikatos ugdymas, pirminė visuomenės sveikatos priežiūra, ligų profilaktika ir kt., – perduoti savivaldybėms, paliekant valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas (užkrečiamųjų ligų epidemiologinė priežiūra, valstybinė sveikatos ekspertizė ir kt.) Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai, atitinkamai reorganizavus visuomenės sveikatos centrus apskrityse į savivaldybių sveikatos biurus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos įstaigas;

7.4.4. organizuoti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto masto ir profilio antrinę asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą;

7.5. kitais klausimais:

7.5.1. registruoti visuomeninių organizacijų, kurių veikla apima daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją ir kurių buveinės yra savivaldybės centre, įstatus;

7.5.2. kontroliuoti saugaus eismo priemonių valstybinių programų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje.

8. Atsisakomos apskrities viršininko funkcijos:

8.1. švietimo, kultūros ir socialiniais klausimais:

8.1.1. raštu aprobuoti apskrities nevalstybinių ir savivaldybių ikimokyklinio, papildomojo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;

8.1.2. prižiūrėti, kaip savivaldybės tvarko mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą, kaip užtikrina, kad visi vaikai iki 16 metų mokytųsi bendrojo lavinimo ar kitoje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;

8.1.3. kartu su teritorinėmis darbo biržomis spręsti gyventojų užimtumo problemas;

8.2. gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos klausimais (vykdo Aplinkos ministerija):

8.2.1. organizuoti veiklą apskričiai priskirtose saugomose teritorijose ir dalyvauti valdant kitas valstybės saugomas teritorijas (išskyrus rezervatus);

8.2.2. pagal savo kompetenciją teikti pasiūlymus dėl gamtos išteklių naudojimo limitų nustatymo;

8.2.3. pagal savo kompetenciją atlikti valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę;

8.2.4. pagal savo kompetenciją organizuoti vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų tvarkymą ir vandens telkinių valdymą;

8.2.5. organizuoti ekologinį švietimą;

8.3. sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos klausimais:

8.3.1. bendradarbiauti su apskrities savivaldybėmis formuojant savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybas ir organizuojant jų veiklą;

8.3.2. remti savivaldybių sveikatos programų įgyvendinimą apskrityje.

9. Ministerijoms, valstybės lėšomis nefinansuojamiems ūkio subjektams ir valstybės įmonei Valstybės turto fondui perduodamos apskrities viršininko funkcijos:

9.1. teritorijos planavimo ir paminklotvarkos klausimais – atlikti kultūros vertybių ir paminklų apsaugą, tvarkyti jų apskaitą ir prižiūrėti paminklotvarką – ši funkcija perduodama Kultūros ministerijai (Kultūros vertybių apsaugos departamentui);

9.2. žemėtvarkos ir žemės ūkio klausimais:

9.2.1. prižiūrėti, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo reikalavimai, – ši funkcija perduodama Žemės ūkio ministerijai;

9.2.2. kontroliuoti augalų apsaugos priemonių naudojimą – ši funkcija perduodama Žemės ūkio ministerijai (Valstybinei augalų apsaugos tarnybai);

9.3. kitais klausimais:

9.3.1. registruoti traktorius, savaeiges važiuokles, traktorines priekabas ir kelių tiesimo mašinas – ši funkcija perduodama Žemės ūkio ministerijai;

9.3.2. atlikti žemės ūkio technikos valstybinę techninę priežiūrą – ši funkcija perduodama valstybės lėšomis nefinansuojamiems ūkio subjektams Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka;

9.3.3. valdyti apskričių viršininkams perduotų įmonių valstybei priklausančias akcijas – ši funkcija perduodama valstybės įmonei Valstybės turto fondui.

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 476

APSKRIČIŲ TERITORINĖS REFORMOS KRYPTYS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas nustato, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 10 apskričių. Ši reforma reiškia apskričių sujungimą į didesnius Lietuvos Respublikos teritorijos administracinius vienetus (toliau vadinama – administraciniai vienetai). Apskričių teritorinė reforma grindžiama Lietuvos regionalizacijos ir naujo teritorijos administracinio suskirstymo būtinumu.

2. Svarbiausieji Lietuvos Respublikos teritorijos regionalizacijos principai yra šie:

2.1. integralumo – regionai yra organiška valstybės dalis; regionai susiformuoja teritoriškai sąveikaujant skirtingos prigimties veiksniams; tos sąveikos rezultatas yra kokybiniu požiūriu nauji teritoriniai dariniai;

2.2. racionalumo – regionų skaičius ir dydis turi atitikti regioninės politikos reikmes ir valstybės finansines galimybes;

2.3. funkcionalumo – regionai yra jų gyventojų poreikių tenkinimo ir organiško valstybės vystymo teritoriniai vienetai;

2.4. istoriškumo ir tradiciškumo – regionai rodo ilgalaikę istorinę ir kultūrinę sanklodą;

2.5. susietumo ir hierarchiškumo – regionai funkcionuoja ne izoliuotai, bet tarpusavyje sąveikaudami.

3. Apskričių skaičiaus optimizavimas vykdomas vadovaujantis šiais kriterijais:

3.1. apskritys reorganizuojamos atsižvelgiant į Lietuvoje susiformavusį urbanistinį tinklą;

3.2. suformuotų naujų administracinių vienetų administraciniai centrai numatomi svarbiausiuose miestuose, šių regionų traukos centruose;

3.3. nauji administraciniai vienetai sukuriami atsižvelgiant į etninės kultūros ypatumus;

3.4. kuriant administracinius vienetus, atsižvelgiama į transporto infrastruktūros raidos kiekybinius ir kokybinius aspektus;

3.5. apskritys reorganizuojamos nekeičiant savivaldybių teritorijų ribų;

3.6. visuomenė įtraukiama dalyvauti priimant svarbiausius sprendimus;

3.7. šalies administracinių vienetų skaičių numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000–2004 metų programa.

II. APSKRIČIŲ SUJUNGIMAS (PIRMOJI ALTERNATYVA)

4. Pagal šią alternatyvą Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis suskirstymas keičiamas sujungiant esamas apskritis, bet esamų savivaldybių teritorijų ribos nekeičiamos. Ekonomiškai silpnesnė apskritis prijungiama prie ekonomiškai stipresnės. Siekiama silpniau išvystytoms teritorijoms suteikti ekonominės plėtros impulsą.

5. Lietuvos Respublikos teritorijoje liks šios apskritys: Kauno (centras – Kauno miestas), Klaipėdos (centras – Klaipėdos miestas), Panevėžio (centras – Panevėžio miestas), Šiaulių (centras – Šiaulių miestas), Vilniaus (centras – Vilniaus miestas).

6. Naikinamos šios apskritys: Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Utenos.

7. Apskričių teritorijas sudarys šių savivaldybių teritorijos:

7.1. Kauno apskritis – Birštono, Jonavos rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kauno miesto, Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Kėdainių rajono, Marijampolės, Prienų rajono, Raseinių rajono, Šakių rajono, Vilkaviškio rajono savivaldybės;

7.2. Klaipėdos apskritis – Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Pagėgių, Palangos miesto, Plungės rajono, Rietavo, Skuodo rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono savivaldybės;

7.3. Panevėžio apskritis – Anykščių rajono, Biržų rajono, Kupiškio rajono, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono, Utenos rajono, Zarasų rajono savivaldybės;

7.4. Šiaulių apskritis – Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Mažeikių rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono savivaldybės;

7.5. Vilniaus apskritis – Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Lazdijų rajono, Molėtų rajono, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino miesto savivaldybės.

8. Privalumai:

8.1. sumažėja aukštesniųjų administracinių vienetų;

8.2. administracinių vienetų centrais tampa didžiausi šalies miestai;

8.3. apskritys tampa kompleksiškesnės ekonominio potencialo sutelktumo požiūriu;

8.4. didieji šalies miestai, geriau panaudodami savo potencialą, formuoja investicijų traukos zonas ir rinką aplinkinių rajonų verslui;

8.5. paprasčiau valdyti valstybę, sutaupoma valstybės valdymui skiriamų lėšų.

9. Trūkumai:

9.1. niveliuojami etnolingvistiniai bei etnografiniai ypatumai;

9.2. nepasiekiamas ekonominių ir socialinių problemų homogeniškumas;

9.3. naikinamų apskričių administraciniai centrai tampa periferiniais naujų apskričių centrais;

9.4. niveliuojami statistinių makroekonominių rodiklių skirtumai tarp regionų;

9.5. net ir sustambintos apskritys išlieka mažo demografinio potencialo;

9.6. galimas gyventojų emocinis priešinimasis mechaniškam apskričių sujungimui.

III. APSKRIČIŲ REORGANIZAVIMAS Į REGIONUS (ANTROJI ALTERNATYVA)

10. Ši alternatyva orientuota į Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio suskirstymo derinimą su šalies regionine sąranga. Ši reformos alternatyva grindžiama regiono plėtrą ir tvarkymą sąlygojančio teritorinio potencialo bendrumu.

11. Šalies teritorija suskirstoma į 4-5 santykiškai vienodas sritis – regionus. Regionų ribos gali būti tikslinamos teritorinio administracinio suskirstymo metu. Šios santykiškai vienodos didelės teritorijos atspindi tiek gamtinių, kraštotvarkos veiksnių, tiek ekonominių ir socialinių visuomenės raidos procesų teritorinius skirtumus.

12. Regioninės politikos išraiškos pagrindas yra savivalda, kuri pabrėžia susiklosčiusius teritorinių bendruomenių skirtumus. Be to, savivaldybės yra smulkiausi administraciniai vienetai, todėl labiausiai tinka teritoriniams skirtumams įvertinti mažos valstybės sąlygomis. Taigi regionų ribos turi būti tapatinamos su savivaldybių ribomis.

13. Pagal šią alternatyvą apskritys panaikinamos, vietoj jų įsteigiami 4 arba 5 atstovaujamieji administraciniai vienetai. Atlikus socialinių ekonominių rodiklių analizę, siūloma suformuoti 4 aukštesniuosius teritorinius darinius: Šiaurės (centras – Šiauliai arba Panevėžys), Vakarų (centras – Klaipėda), Vidurio (centras – Kaunas) ir Pietryčių (centras – Vilnius).

14. Regionų teritorijas sudarys šių savivaldybių teritorijos:

14.1. Pietryčių regionas – Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Lazdijų rajono, Molėtų rajono, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino miesto, Zarasų rajono savivaldybės;

14.2. Vidurio regionas – Birštono, Jonavos rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kauno miesto, Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Kėdainių rajono, Marijampolės, Prienų rajono, Šakių rajono, Vilkaviškio rajono savivaldybės;

14.3. Vakarų regionas – Akmenės rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kelmės rajono, Kretingos rajono, Mažeikių rajono, Neringos, Pagėgių, Palangos miesto, Plungės rajono, Raseinių rajono, Rietavo, Skuodo rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono savivaldybės;

14.4. Šiaurės regionas – Anykščių rajono, Biržų rajono, Joniškio rajono, Kupiškio rajono, Pakruojo rajono, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Radviliškio rajono, Rokiškio rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono savivaldybės.

15. Pagrindinės kokybinės regionų charakteristikos:

15.1. Pietryčių regionas – tai Alytaus, Švenčionių, Ukmergės, Utenos ir Vilniaus kraštai. Šiam regionui būdinga koncentruota auganti pramonė, labai silpnas žemės ūkis, didelis miškingumas ir vandens ištekliai, netolygiai pasiskirsčiusios investicijos, labai dideli socialiniai kontrastai. Sparti kaimo teritorijų depopuliacija, netolygi subregioninių centrų sistema, demografiniai teritoriniai kontrastai. Kalbinė gyventojų sudėtis įvairi: lietuvių ir slavų tautų integracijos zona. Tai sostinės regionas. Geras komunikacinis ryšys;

15.2. Vidurio regionas – tai Jurbarko, Kauno ir Marijampolės kraštai. Išvystyta pramonė ir stiprus žemės ūkis, komunikacinis mazgas. Ūkio perspektyva orientuota į europinių tranzitinių srautų sankirtą. Demografinis stabilumas, suburbanizacija, palanki gyvenviečių sistemos struktūra. Tai valstybės branduolys tarpukariu. Regionas pasižymi socialinių ekonominių žmonių nuostatų bendrumu;

15.3. Vakarų regionas – tai Klaipėdos, Mažeikių, Raseinių, Tauragės ir Telšių kraštai. Sparti struktūrinė ūkio dinamika, susijusi su Klaipėdos funkcijų kitimu ir ekonomine plėtra, policentrinė pramonės struktūra, stabilus žemės ūkis, stiprus rekreacinis potencialas. Didėjantis demografinis potencialas, tolygus subregioninių centrų tinklas. Ryškus žemaičių etninės kultūros savitumas, istorinės raidos autonomiškumas;

15.4. Šiaurės regionas – tai Biržų, Panevėžio ir Šiaulių kraštai. Rentabilus prekinis žemės ūkis, merdinti pramonė, orientacija į tranzitą ir pasienio ryšius. Stabili demografinė situacija, ryškėjanti urbanizacinė juosta. Istorinės geopolitinės raidos bendrumas;

15.5. galėtų būti ir penktasis – Sostinės (Vilniaus miestas ir Vilniaus rajonas) – regionas. Sostinės regionas – tai sostinė ir Vilnijos kraštas. Didelis Vilniaus, kaip šalies sostinės, pramonės ir investicijų potencialas turėtų kompensuoti silpną Vilnijos krašto pramonę ir žemės ūkį, ūkio nuosmukį, verslo plėtros perspektyvos stoką. Sostinės regiono suformavimas padėtų išvengti niveliuojančios Vilniaus miesto įtakos Pietryčių regiono ekonominiams ir socialiniams rodikliams. Pagrindinis trūkumas – Vilniaus miesto bendros valstybinės funkcijos akcentuojamos labiau nei šio miesto regioninės funkcijos.

16. Privalumai:

16.1. racionaliai suderinamos regionų ir aukštesniųjų administracinių vienetų ribos;

16.2. užtikrinamas regiono homogeniškumas tvarkymo požiūriu;

16.3. sudaromos palankios sąlygos plėtoti regioninį planavimą ir programavimą;

16.4. homogeniškame regione gali būti efektyviau panaudota Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama;

16.5. Sostinės regiono suformavimas leidžia išvengti niveliuojančios Vilniaus miesto įtakos regiono makroekonominiams rodikliams;

16.6. paprasčiau valdyti valstybę, sutaupoma valstybės valdymui skiriamų lėšų.

17. Trūkumai:

17.1. sumažėja administracinių centrų, kyla grėsmė, kad sulėtės buvusių apskričių centrų ekonominė plėtra;

17.2. siekiant visiško regionų homogeniškumo, reikėtų patikslinti kai kurių rajonų savivaldybių ribas;

17.3. didelės reformos sąnaudos;

17.4. sunku nustatyti regionų centrus.

IV. APSKRIČIŲ REORGANIZAVIMAS Į REGIONUS PAGAL ETNOLOGINIUS IR LINGVISTINIUS KRITERIJUS (TREČIOJI ALTERNATYVA)

18. Ši alternatyva orientuota į Lietuvos Respublikos teritorijos administracinį suskirstymą, paremtą regiono etninės kultūros identiteto ir istorijos bendrumu.

19. Regionų teritorijas sudarys šių savivaldybių teritorijos:

19.1. Dzūkija – Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Lazdijų rajono, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Visagino miesto savivaldybės;

19.2. Sūduva – Birštono, Jonavos rajono, Kalvarijos, Kauno miesto, Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Kaišiadorių rajono, Kėdainių rajono, Marijampolės, Prienų rajono, Šakių rajono, Vilkaviškio rajono savivaldybės;

19.3. Žemaitija – Akmenės rajono, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Mažeikių rajono, Neringos, Pagėgių, Palangos miesto, Pakruojo rajono, Plungės rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Rietavo, Skuodo rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono savivaldybės;

19.4. Aukštaitija – Anykščių rajono, Biržų rajono, Kupiškio rajono, Molėtų rajono, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Zarasų rajono savivaldybės.

20. Privalumai:

20.1. patenkinamas dalies šalies visuomenės kultūrinio regionalizavimo poreikis;

20.2. sudaromos palankesnės sąlygos išsaugoti istorinį paveldą;

20.3. žadinama etninė savimonė;

20.4. sumažėja valdymo centrų.

21. Trūkumai:

21.1. nėra griežtų etninės kultūros ribų tarp šalies regionų;

21.2. keblu oficialiai įteisinti šių etninės kultūros regionų „sostines“;

21.3. didieji miestai nėra etninės kultūros sostinės;

21.4. kalbiniai principai ne visoje šalies teritorijoje suderinami su etnografiniais;

21.5. vietos gyventojai gali nepritarti, kad kai kurios savivaldybės būtų priskirtos vienam ar kitam regionui;

21.6. į etninės kultūros identitetą orientuotiems regionams bus sunku prioritetą teikti ekonominei plėtrai.

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 476

APSKRIČIŲ TERITORINĖS REFORMOS KRYPČIŲ PATEIKIMO VISUOMENEI SVARSTYTI PRIEMONIŲ PLANAS

Uždaviniai ir priemonės	Atsakingas vykdytojas	Įvykdymo terminas	Pastabos
1. Informuoti visuomenę apie patvirtintas Apskričių teritorinės reformos kryptis – surengti spaudos konferenciją	Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Vidaus reikalų ministerija	priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl Apskričių teritorinės reformos krypčių
2. Surengti apskričių lyginamąją viešosios nuomonės apklausą	Vidaus reikalų ministerija	2001 m. birželio 29 d.	sužinoti viešąją nuomonę apie rengiamą vykdomą apskričių teritorinę reformą
3. Spausdinti medžiagą centrinėje ir regioninėje spaudoje, organizuoti televizijos ir radijo laidas	Vidaus reikalų ministerija	iki 2001 m. liepos 31 d.	kuo išsamiau aiškinti, kaip vykdoma apskričių teritorinė reforma
4. Reguliariai teikti informaciją centrinei ir regioninei spaudai, taip pat specialioms radijo ir televizijos laidoms	Vidaus reikalų ministerija	iki 2001 m. liepos 31 d.
5. Organizuoti apskrityse seminarus- diskusijas Apskričių teritorinės reformos krypčių klausimais:
Alytaus apskrityje	Vidaus reikalų ministerija, Alytaus apskrities viršininkas	2001 m. balandžio 30 d.
Kauno apskrityje	Vidaus reikalų ministerija, Kauno apskrities viršininkas	2001 m. gegužės 2 d.
Klaipėdos apskrityje	Vidaus reikalų ministerija, Klaipėdos apskrities viršininkas	2001 m. gegužės 4 d.
Marijampolės apskrityje	Vidaus reikalų ministerija, Marijampolės apskrities viršininkas	2001 m. gegužės 7 d.
Panevėžio apskrityje	Vidaus reikalų ministerija, Panevėžio apskrities viršininkas	2001 m. gegužės 9 d.
Šiaulių apskrityje	Vidaus reikalų ministerija, Šiaulių apskrities viršininkas	2001 m. gegužės 11 d.
Tauragės apskrityje	Vidaus reikalų ministerija, Tauragės apskrities viršininkas	2001 m. gegužės 14 d.
Telšių apskrityje	Vidaus reikalų ministerija, Telšių apskrities viršininkas	2001 m. gegužės 16 d.
Utenos apskrityje	Vidaus reikalų ministerija, Utenos apskrities viršininkas	2001 m. gegužės 18 d.
Vilniaus apskrityje	Vidaus reikalų ministerija, Vilniaus apskrities viršininkas	2001 m. gegužės 21 d.
6. Surengti apibendrinantį seminarą „Apskričių teritorinė reforma“	Vidaus reikalų ministerija	2001 m. birželio 5 d.
7. Surengti spaudos konferenciją	Vidaus reikalų ministerija	2001 m. liepos 23 d.

______________