LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2000 m. rugsėjo 22 d. Nr. 1156
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 17-447) ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinuoju įstatymu (Žin., 1999, Nr. 110-3206), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles (pridedama).
2. Suteikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teisę aiškinti klausimus, susijusius su šiuo nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių taikymu.
3. Pripažinti netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 743 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 58-1616);
3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. 329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 743 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 29-833);
3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 599 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 743 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 44-1412).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1156
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO
BIUDŽETO SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinuoju įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymu, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu. Šiose taisyklėse nustatoma Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau vadinama – fondo biudžetas) sudarymo, tvarkymo, vykdymo, apskaitos ir atskaitomybės tvarka, taip pat pateikiama fondo biudžeto klasifikacija, papildomos lentelės ir pinigų srautų klasifikacija (pagal 1 priedą), Valstybinio socialinio draudimo fondo balanso, pajamų ir išlaidų, pinigų srautų ataskaitos struktūra ir pagrindiniai apskaitos principai (pagal 2 priedą).
Šiomis taisyklėmis turi vadovautis Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos, taip pat draudėjai ir apdraustieji.
2. Draudėjais laikomos visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios juridinio asmens statusą ir neturinčios juridinio asmens statuso, mokančios privalomąsias valstybinio socialinio draudimo įmokas už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis, dirbančius narystės pagrindais renkamose institucijose, ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, viešojo administravimo valstybės tarnautojus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, kitų teismų teisėjus, kandidatus į teisėjus, prokurorus, valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką, jo pavaduotojus ir valdybos narius, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierių, Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo Pirmininko ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybinių komisijų pirmininkus, jų pavaduotojus ir narius.
Draudėjų funkcijas taip pat vykdo individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys, mokantys valstybinio socialinio draudimo įmokas už save, ir ūkininkai, mokantys šias įmokas už save ir dirbančius ūkyje pilnamečius jų ūkių narius.
3. Apdraustaisiais laikomi visi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyti fiziniai asmenys, kurie draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu.
II. FONDO BIUDŽETO PROJEKTAS
4. Fondo biudžetas sudaromas vieneriems metams – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.
Fondo biudžeto projektas detalizuojamas pagal 1 priede pateiktą fondo biudžeto klasifikaciją. Taip pat pateikiamos papildomos lentelės ir pinigų srautų klasifikacija.
Fondo biudžeto projektą ir fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą rengia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
Fondo biudžeto projekte pateikiama metinė apyvarta pagal fondo biudžeto klasifikacijos ir papildomų lentelių straipsnius kartu su kitų dvejų metų prognoze. Pinigų srautų klasifikacijos straipsniuose pateikiama šių srautų metinė apyvarta.
Kartu su fondo biudžeto projektu pateikiamas bendrojo valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo pagrindimas ir apdraustųjų, išvardytų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, įmokų tarifų atskiroms draudimo rūšims pagrindimas, taip pat įmokų valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti dydžio pagrindimas.
Parengtas fondo biudžeto projektas kartu su kitų dvejų metų prognozės skaičiavimais ir aiškinamuoju raštu pateikiamas svarstyti Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai. Gavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos išvadą dėl fondo biudžeto projekto, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nustatytąja tvarka teikia jį svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė apsvarsto kitų metų fondo biudžeto projektą ir ne vėliau kaip iki spalio 17 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir numatomus fondo biudžeto kitų dvejų metų rodiklius svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.
Fondo biudžetas tvirtinamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu pagal 1 priede pateiktą fondo biudžeto klasifikaciją. Kartu tvirtinamas bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas ir jo dydžiai atskiroms draudimo rūšims, apdraustųjų, išvardytų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, įmokų tarifas, taip pat įmokų valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti dydis.
Jeigu fondo biudžetas laiku nepatvirtinamas, iki patvirtinimo jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų biudžeto 1/12 išlaidų. Fondo biudžeto klasifikacijos (1 priedas) 2.1–2.4 straipsniuose nurodytos išlaidos neribojamos.
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba per 2 savaites atlieka šiuos darbus:
paskirsto ketvirčiais fondo biudžeto pajamas, išlaidas ir pinigų srautus pagal klasifikacijos straipsnius;
patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų veiklos sąnaudų sąmatas.
III. FONDO BIUDŽETO PAJAMOS
5. Fondo biudžeto pajamas sudaro draudėjų ir apdraustųjų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, savarankiškai dirbančių ir jiems prilygintų asmenų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, savanoriškojo socialinio draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, atgautos į ankstesnių metų išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos ir veiklos pajamos.
Fondo biudžeto pajamos numatomos kiekvienai įmokų mokėtojų grupei pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytus įmokų tarifus atskiroms draudimo rūšims. Draudėjų ir apdraustųjų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos numatomos atsižvelgiant į atlyginimo už darbą ir valstybinio socialinio draudimo apdraustųjų skaičiaus kitimą per paskutiniuosius 2–3 metus, taip pat Ūkio ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prognozuojamus makroekonomikos rodiklius.
Individualių (personalinių) įmonių savininkų ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilygintų savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos numatomos atsižvelgiant į numatomą bazinės pensijos dydį ir šių asmenų skaičiaus kitimą per paskutiniuosius 2–3 metus.
Fondo biudžeto baudos ir delspinigiai numatomi atsižvelgiant į priskaičiuotas praėjusiųjų metų baudų ir delspinigių sumas ir prognozuojamą draudėjų įsiskolinimo dydį. Atskirai numatomos Valstybinio socialinio draudimo fondui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui priklausančios baudų ir delspinigių sumos.
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai skiriami, kai dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimtų teisės aktų arba kitokių nenumatytų priežasčių padidėja valstybinio socialinio draudimo išlaidos arba sumažėja pajamos, o valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai atskiroms draudimo rūšims nekeičiami arba padidinti nepakankamai. Sprendimą dėl asignavimų fondo biudžetui priima Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas fondo biudžetą.
Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos numatomos atsižvelgiant į savanoriškai apsidraudusių asmenų deklaruojamas draudžiamąsias pajamas pagal per paskutiniuosius 2–3 metus sudarytas savanoriškojo socialinio draudimo sutartis, įmokų dydžius pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo taisykles ir Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo ligos ir motinystės pašalpoms taisykles.
Rengiamame fondo biudžeto projekte nenumatomos atgautos į ankstesnių metų išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos. Fondo biudžeto vykdymo ataskaitoje prie atgautų į ankstesnių metų išlaidas iškeltų abejotinai atgautinų sumų priskiriamos įvertintos palyginti su praėjusių metų atidėjimais sumažėjusios sumos.
Veiklos pajamos – fondo biudžeto pajamos, gautinos iš valstybinio socialinio draudimo: palūkanos, dividendai už Valstybinio socialinio draudimo fondo indėlius, depozitus, akcijas ir vertybinius popierius, pajamos iš parduoto turto, pajamos už teikiamas paslaugas ir kitos veiklos pajamos. Jų dydis numatomas įvertinus veiklos pajamų kitimą per paskutiniuosius 2–3 metus ir prognozuojamus ateinančių metų vartojimo kainų indeksus.
Pajamų skaičiavimai pateikiami lentelėse, kurių formas nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
IV. FONDO BIUDŽETO IŠLAIDOS
6. Fondo biudžeto išlaidas sudaro: pensijų draudimo, ligos ir motinystės (tėvystės) draudimo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos, į Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir draudimui nuo nedarbo pervedamos lėšos, įvertintos neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos ir veiklos sąnaudos.
7. Prie pensijų draudimo išlaidų priskiriamos senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) ir ištarnauto laiko pensijos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, numatytos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme.
Lėšos valstybinio socialinio draudimo pensijoms mokėti numatomos pagal kiekvieną jų rūšį, atskirai dirbantiems ir nedirbantiems asmenims. Lėšos, skirtos valstybinio socialinio draudimo pensijoms mokėti, numatomos atsižvelgiant į pensininkų skaičių, bazinės pensijos ir draudžiamųjų pajamų kitimą, taip pat pensininkų skaičiaus ir vidutinių pensijų dydžių kitimą per paskutiniuosius 2–3 metus, gyventojų struktūros (pagal amžiaus grupes) kitimą, kitus veiksnius, turinčius įtakos pensininkų skaičiui ir nurodytųjų pensijų dydžiams.
Lėšų, skirtų valstybinio socialinio draudimo pensijoms mokėti, skaičiavimo lentelių formas nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
8. Prie ligos ir motinystės (tėvystės) draudimo išlaidų priskiriamos ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpos, numatytos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo ligos ir motinystės pašalpoms taisyklėse.
Lėšos valstybinio socialinio draudimo pašalpoms mokėti numatomos pagal kiekvieną jų rūšį, atsižvelgiant į jų mokėjimo kitimą per paskutiniuosius 2–3 metus ir kitus duomenis (gimstamumo ir mirtingumo statistikos rodiklius, pašalpų mokėjimo sąlygų kitimą, apdraustų asmenų sergamumo kitimo tendencijas).
Lėšų, skirtų valstybinio socialinio draudimo pašalpoms mokėti, skaičiavimo lentelių formas nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
9. Prie nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidų priskiriamos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės kompensacijos, laidojimo pašalpos, periodinės draudimo išmokos, numatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.
Lėšos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokoms numatomos atsižvelgiant į nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų skaičiaus kitimą per paskutiniuosius 2–3 metus, prognozuojamas vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas ir nukentėjusiųjų nuo nelaimingų atsitikimų darbe kompensuojamojo uždarbio dydį.
10. Į Privalomojo sveikatos draudimo fondą pervedamas lėšas sudaro gautos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai, numatyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme.
11. Prie draudimo nuo nedarbo išlaidų priskiriamos lėšos, pervedamos Užimtumo fondui, skirtos bedarbio pašalpoms ir kitoms išlaidoms pagal Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymą. Lėšos draudimui nuo nedarbo numatomos atsižvelgiant į Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimus.
12. Prie neatgautinų ir abejotinai atgautinų sumų priskiriami draudėjų skolos, kurių neįmanoma atgauti, bei įvertinti atidėjimai abejotinai atgautinoms sumoms. Atidėjimai abejotinai atgautinoms sumoms įvertinami metų pabaigoje pagal metodiką, kurią tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
Rengiamame fondo biudžeto projekte neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos nenumatomos.
13. Veiklos sąnaudas sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo, darbuotojų valstybinio socialinio draudimo, prekių ir paslaugų įsigijimo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, sąnaudos, susijusios su draudimu nuo nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu, išmokų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, mokėjimu ir kitos sąnaudos (sumokėtos palūkanos, delspinigiai už laiku nepervestas lėšas draudėjams pašalpoms išmokėti, įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai). Draudimo nuo nedarbo, privalomojo sveikatos draudimo ir išmokų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atitinkamų dalių vykdymo išlaidų kompensacijos aptariamos atskirais susitarimais su atitinkamas išmokas administruojančiomis institucijomis.
Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų darbuotojų skaičiaus ir valstybinio socialinio draudimo organizavimo išlaidų normatyvus ir darbo apmokėjimo schemas tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, gavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos išvadą.
Kiekvienoje Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoje sudaroma tos įstaigos veiklos sąnaudų sąmata. Išlaidos šioje sąmatoje nurodomos pagal išlaidų klasifikaciją, pateiktą papildomose lentelėse (1 priedas). Visose Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigose naudojama tipinė veiklos sąnaudų sąmatos forma. Sąmatos formą, jos pildymo ir apskaičiavimo tvarką nustato ir tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
V. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO REZERVAS
14. Valstybinio socialinio draudimo fonde sudaromas Valstybinio socialinio draudimo fondo rezervas (toliau vadinama – fondo rezervas). Fondo rezervas skiriamas Valstybinio socialinio draudimo fondui stabilizuoti ir yra ne mažesnis kaip 15 procentų metinės Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamų sumos. Fondo rezervas sudaromas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamų dalies, viršijančios išlaidas, neįskaitant lėšų, pervedamų į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Į fondo rezervą įskaitomi Valstybinio socialinio draudimo fondo turto – piniginių lėšų, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įvertinto ilgalaikio materialiojo, nematerialiojo ir finansinio turto – šaltiniai.
Fondo rezervo lėšos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimu, gavus Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos pritarimą, gali būti naudojamos išlaidoms, kurių nebuvo galima numatyti tvirtinant biudžetą, apmokėti, laikinam pajamų trūkumui atskiroms draudimo rūšims padengti.
Jeigu fondo rezerve susikaupia 20 ir daugiau procentų metinės pajamų sumos, Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl įmokų tarifų mažinimo ar išmokų didinimo.
Jeigu per dvejus praėjusius metus nesudaromas šio punkto pirmojoje pastraipoje numatyto dydžio fondo rezervas, Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka teikia pasiūlymus dėl įmokų tarifų didinimo ar išmokų mažinimo.
VI. FONDO BIUDŽETO KASOS APYVARTOS LĖŠOS
VII. DRAUDĖJŲ REGISTRAVIMAS IR ĮMOKŲ MOKĖJIMAS
16. Visi draudėjai privalo registruotis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose per 10 darbo dienų nuo jų įsisteigimo dienos, o asmenys, dirbantys pagal patentus, – per 5 darbo dienas nuo patento įsigijimo dienos. Registruojamasi šia tvarka:
16.1. įmonės, įstaigos ir organizacijos, individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys ir ūkininkai, registruodamiesi draudėjais, pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams užpildytas draudėjo registracijos korteles, kurių formas nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba;
16.2. draudėjui neatvykus registruotis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius jį įregistruoja remdamasis Įmonių rejestro tvarkytojo duomenimis, ūkininkus – Ūkininkų ūkių registro duomenimis, o asmenis, dirbančius pagal patentus, – vietos mokesčių administratoriaus duomenimis;
16.3. įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, individualių (personalinių) įmonių savininkams ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilygintiems savarankiškai dirbantiems asmenims ir ūkininkams, įregistruotiems Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose, išduodami atitinkami pažymėjimai, kurių formą nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba;
16.4. pasikeitus draudėjo registracijos kortelėje nurodytiems duomenims, draudėjas privalo apie tai per 10 darbo dienų raštu pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui;
17. Valstybinio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti atlyginimas už darbą nepriklausomai nuo draudėjų įregistravimo teritoriniuose skyriuose datos. Įmokas į fondo biudžetą moka:
17.1. draudėjai, nurodyti 2 punkte. Draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuotos (nepriklausomai nuo išmokų šaltinių) atlyginimo už darbą sumos (įskaitant ir neapmokestinamąjį pajamų minimumą), bet ne mažesnės už kiekvieno kalendorinio mėnesio minimalią mėnesinę algą, išskyrus 18 punkte nurodytas išmokas.
Jeigu apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje, suma, nuo kurios skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, nustatoma kiekvienoje darbovietėje atskirai.
Nustatant minimalią pajamų sumą, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga arba minimalus valandinis atlygis (priklausomai nuo konkrečiam darbuotojui taikomos darbo laiko apskaitos formos).
Jeigu pagal įstatymus darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, įmokos skaičiuojamos nuo atlyginimo už darbą, bet ne mažesnio kaip minimali mėnesinė alga, perskaičiuoto proporcingai dirbtam laikui.
Jeigu pažeidžiant įstatymus atlyginimas už darbą skaičiuojamas mažesnis už minimalią mėnesinę algą, įmokos skaičiuojamos nuo tam laikotarpiui patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Nustačius darbo įstatymų pažeidimus, kartu su papildomai apskaičiuota įmokų suma skaičiuojama bauda pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnį. Visa papildoma draudėjo ir apdraustojo mokama įmokų suma skaičiuojama iš darbdavio lėšų;
17.2. apdraustieji, kurie gauna atlyginimą už darbą. Šie asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo jiems apskaičiuoto atlyginimo už darbą (įskaitant ir neapmokestinamąjį pajamų minimumą). Šias įmokas iš jų atlyginimo už darbą atskaito draudėjas, laikydamasis 17.1 punkto nuostatų;
17.3. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba moka valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas nuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento sistemos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnams, Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams, Krašto apsaugos ministerijos sistemos profesinės karo tarnybos kariams apskaičiuoto atlyginimo už tarnybą 17.1 punkte nustatyta tvarka. Šios institucijos taip pat atskaito nurodytų apdraustųjų asmenų mokamas įmokas 17.2 punkte nustatyta tvarka.
Užsienio reikalų ministerija moka valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas už diplomatų sutuoktinius tuo laikotarpiu, kurį diplomato sutuoktinis praleidžia užsienyje dėl to, kad ten gyvena kartu su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Įmokų dydis skaičiuojamas nuo 0,5 diplomato pareiginės algos. Diplomato sutuoktiniui įsidarbinus, ši nuostata netaikoma. Įmokos mokamos 17.1 ir 17.2 punktuose nustatyta tvarka.
Valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytus įmokų tarifus moka Krašto apsaugos ministerija – už privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos karius ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – už motinas (tėvus), turinčius vaiko nuo vienerių iki trejų metų priežiūros atostogas, nedirbančias (-us) motinas (tėvus) ir neturinčias (-us) vaiko priežiūros atostogų, bet auginančias (- us) vaiką iki trejų metų, tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkus ir tik vienuolyne dirbančius vienuolius, vieną iš visiškos negalios invalido tėvų arba asmenį, nustatytąja tvarka pripažintą visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju, slaugantį namuose visiškos negalios invalidą;
17.4. draudėjai, nurodyti 2 punkto antrojoje pastraipoje. Šie draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo įmonės ar ūkininko ūkio įregistravimo atitinkamuose registruose, patento įsigijimo arba jų įrašymo į atitinkamus sąrašus dienos. Šie draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys.
Individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys moka Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai.
Fizinis asmuo, įregistravęs Įmonių rejestro tarnyboje (tarnybose) kelias individualias (personalines) įmones arba įregistravęs individualios (personalinės) įmonės filialus, privalo mokėti įmokas kaip vienos individualios (personalinės) įmonės savininkas.
Patentus įsigiję asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokas moka valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kai kurios šių asmenų kategorijos įmokas gali mokėti pusei bazinės valstybinio socialinio draudimo pensijos. Jiems įskaitomas draudimo stažas pagal faktiškai sumokėtas į fondo biudžetą įmokas.
Ūkininkai už save ir dirbančius ūkyje pilnamečius jų ūkių narius valstybinio socialinio draudimo įmokas moka valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinti ekonomiškai silpnų ūkių ūkininkai, drausdami save ir dirbančius ūkyje pilnamečius jų ūkių narius, turi teisę mokėti Lietuvos Respublikos Seimo nustatytą valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį. Kita valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis dengiama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis;
18. Valstybinio socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo:
18.1. valstybinio socialinio draudimo ir socialinės paramos pašalpų, pensijų ir kompensacijų (išskyrus mokamas dėl atleidimo iš darbo ar tarnybos), mokamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, fondo biudžeto, Užimtumo fondo, savanoriškojo draudimo fondų, įmonių pensijų fondų lėšų;
18.2. pašalpų ir premijų, skiriamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir vietos savivaldos institucijų sprendimais, taip pat pašalpų, mokamų iš labdaros fondų ir labdaros organizacijų lėšų (išskyrus pašalpas, mokamas šių fondų ir organizacijų darbuotojams);
18.3. įmonių, įstaigų ir organizacijų vienkartinių pašalpų, mokamų mirus darbuotojui ar jo šeimos nariui, taip pat stichinių nelaimių atvejais;
18.4. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Užimtumo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų fondų lėšų mokamų premijų ir prizų, skiriamų konkursų, loterijų laimėtojams ar varžybų nugalėtojams;
18.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais mokamų išmokų už buto nuomą, elektros, šiluminę energiją, karštą ir šaltą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas, asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą, skirtų komandiruočių išlaidoms atlyginti;
18.6. išmokų materialinei žalai dėl suluošinimo, kitokio sveikatos pakenkimo arba maitintojo mirties atlyginti;
18.7. įmonių, įstaigų, organizacijų mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą seminaruose, kursuose, mokymo įstaigose;
18.8. iš įmonės lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo akcininkams išduotų akcijų nominalios vertės arba anksčiau išduotų akcijų nominalios vertės padidinimo sumos, taip pat pajininkams padidintos pajaus vertės;
18.9. atlyginimo už darbą, mokamo užsienio valstybių gyventojams, dirbantiems Lietuvos Respublikos įmonėse, bet išsaugantiems savo valstybių socialinį aprūpinimą ir sudariusiems atitinkamas sutartis su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba;
18.12. draudimo įmokų, mokamų draudimo bendrovei už darbuotojų gyvybės, pareigybių ar civilinės atsakomybės draudimą, kai numatoma, kad draudimo suma, įvykus draudiminiam įvykiui, bus išmokėta darbdaviui;
18.13. gydymo išlaidų draudimo įmokų už asmenis, vykstančius į užsienį, jeigu to reikalauja vizos įforminimo tvarka;
18.15. įmonėje ar įstaigoje nedirbantiems, bet anksčiau ten dirbusiems pensininkams paskirtų pensijų priedų, pašalpų, prizų ir dovanų, suteiktų asmeninių švenčių, konkursų progomis;
18.17. autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį, sudarytą raštu, ir autorinio atlyginimo pagal sutartį dėl kūrinio paskelbimo periodiniuose leidiniuose;
19. Bendrąjį valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą, jo dydžius pagal atskiras draudimo rūšis ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurias moka asmenys iš savo atlyginimo už darbą, tarifą tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.
20. Draudėjai, skaičiuodami atlyginimo už darbą sumas, apskaičiuoja valstybinio socialinio draudimo įmokas 17.1–17.3 punktuose nustatyta tvarka ir sumoka į fondo biudžetą ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kito mėnesio 15 dieną. Įstaigos ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas turi sumokėti tą dieną, kurią iš banko įstaigų gauna lėšas praėjusio mėnesio atlyginimams išmokėti, bet ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kito mėnesio 15 dieną. Mokamieji pavedimai pateikiami bankams už visą atitinkamo laikotarpio valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą nepriklausomai nuo to, kiek lėšų yra draudėjo sąskaitoje; atskirai nurodomos draudėjo socialinio draudimo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, sveikatos draudimo ir apdraustojo įmokų sumos.
Žemės ūkio bendrovės įmokas į fondo biudžetą gali sumokėti aptartu iš anksto pasirašytose draudėjo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sutartyse laiku. Kalendoriniais metais gali būti pasirašyta tik atsiskaitymo už einamuosius kalendorinius metus sutartis. Pasirašytos sutarties neįvykdęs draudėjas praranda galimybę pasirašyti sutartį ateinančiais metais, o už pavėluotą įmokų sumokėjimą skaičiuojami delspinigiai 22 punkte nustatyta tvarka.
Individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokas už save moka kartą per ketvirtį. Įmokos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dieną.
Asmenys, dirbantys pagal patentus, įgytus trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka už visą patento galiojimo laikotarpį per 5 darbo dienas nuo patento įsigijimo ar jo galiojimo laiko pratęsimo. Asmenys, dirbantys pagal patentus, įsigytus ketvirčiui ar ilgesniam laikotarpiui, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka per laikotarpį, nustatytą individualių (personalinių) įmonių savininkams ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilygintiems savarankiškai dirbantiems asmenims. Pasikeitus bazinės pensijos dydžiui per patento galiojimo laikotarpį, įmokos perskaičiuojamos ir sumokamos per mėnesį nuo bazinės pensijos dydžio pasikeitimo dienos.
Ūkininkai už save ir dirbančius ūkyje pilnamečius jų ūkių narius gali mokėti einamąsias įmokas jiems patogiu laiku ir periodais, bet metų laikotarpio – ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš lapkričio 15 dieną.
Individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys ir ūkininkai už save ir dirbančius ūkyje pilnamečius jų ūkio narius gali įmokų nemokėti, jeigu jie yra Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai arba I ar II grupių invalidai nuo vaikystės, gaunantys šalpos pensiją, taip pat jeigu jie draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba turi būtinąjį stažą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai gauti.
Asmenys, kurie Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytais atvejais draudžiasi savanoriškai, draudimo įmokas moka draudimo sutartyse nustatyta tvarka.
Įmokos mokamos pavedimais per banką arba pašto perlaidomis.
21. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba gali atidėti draudėjams valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo fondo biudžetui sumokėjimą iki vienerių metų.
Draudėjams, mokantiems valstybinio socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius, nurodytus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, gali būti atidėtas minėtųjų įmokų įsiskolinimo fondo biudžetui sumokėjimas, jeigu draudėjas per tris paskutiniuosius mėnesius iki prašymo pateikimo sumokėjo ne mažesnes už vidutines šių trijų mėnesių apskaičiuotas įmokas ir jo finansiniai įsipareigojimai yra mažesni už jo turtą.
Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo draudėjai turi teisę kreiptis tik kartą per metus; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui draudėjai pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis, būsimą veiklą, kuri pagerins draudėjo finansinę būklę, ir įsiskolinimo grąžinimo tvarkaraštį, taip pat paskutinio ataskaitinio laikotarpio balansą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, gavęs draudėjo prašymą ir reikalaujamus dokumentus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų juos išnagrinėja, parengia išvadas, patikslina įsiskolinimo grąžinimo tvarkaraštį ir visą medžiagą kartu su Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų finansine apyskaita pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, nustatęs, kad draudėjas yra padaręs bent vieną Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnyje numatytą piktybinį įstatymų pažeidimą, medžiagos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neteikia ir apie tai raštu praneša draudėjui.
Nuo dokumentų pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dienos valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas ir sankcijų taikymas sustabdomas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba per 20 darbo dienų nuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus išvadų pateikimo išnagrinėja prašymą ir, priėmusi sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, išsiunčia pranešimą draudėjui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo sudaro su draudėju valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį. Vienas sutarties egzempliorius išsiunčiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo.
Individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys, mokantys įmokas už save, ūkininkai, mokantys įmokas už save ir dirbančius ūkyje pilnamečius jų ūkių narius, kreipdamiesi dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis ir jo grąžinimo tvarkaraštį.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, gavę draudėjų prašymą, patikslinę įsiskolinimo grąžinimo tvarkaraštį, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo ir sudaro su draudėju įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį. Vienas sutarties egzempliorius išsiunčiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo.
Pagal sutartis atidėtas valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas pradedamas grąžinti ne vėliau kaip kitą mėnesį po valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimo termino pabaigos sutartyje numatytu laiku ir sumomis.
Sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjas privalo mokėti visas einamąsias įmokas.
Jeigu draudėjas, kuriam atidėtas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimas, per nustatytąjį laiką nesudaro su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniu skyriumi įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties, įsiskolinimo išieškojimas ir sankcijų taikymas jam atnaujinamas, apie tai raštu pranešama draudėjui.
Jeigu laikotarpiu, kuriam atidėtas valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimas, draudėjas nesumoka einamųjų įmokų, nevykdo sutartyje nurodytų skolos grąžinimo sąlygų arba reorganizuojasi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius sutartį su draudėju nutraukia ir išieško iš jo likusią įsiskolinimo sumą kartu su delspinigiais už visą laikotarpį, kaip numatyta sutartyje.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai apie sutarties nutraukimą arba nesudarymą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą ir draudėją, nurodę priežastis, dėl kurių sutartis nutraukta arba nesudaryta.
22. Visiems draudėjams, pavėlavusiems sumokėti ar pervesti valstybinio socialinio draudimo įmokas, skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, taikoma už pavėluotą mokesčių mokėjimą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai įmokos turėjo būti sumokėtos ar pervestos, ir baigiami skaičiuoti įmokų sumokėjimo (pervedimo) dieną įskaitytinai.
Įmokų sumokėjimo diena laikoma diena, kurią įmokos sumokamos grynais pinigais banko, kuriame yra valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos sąskaita, kasoje.
Įmokų pervedimo diena, kai atsiskaitoma pervedant negrynus pinigus per banko įstaigas, laikoma lėšų įrašymo į banko, kuriame yra Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos sąskaita, korespondentinę sąskaitą Lietuvos banke diena. Kai draudėjo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos sąskaitos yra tame pačiame banke, įmokų pervedimo diena laikoma lėšų įrašymo į valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos sąskaitą diena.
Banko įstaigos už pavėluotą įmokų įskaitymą į Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos sąskaitą moka delspinigius, apskaičiuotus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, bet ne mažesnius, negu nustatyta Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme.
Įmokų sumokėjimo (pervedimo) diena, kai įmokas už draudėją sumoka užsienio partneris užsienio valstybių valiuta, laikoma lėšų įrašymo į Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos valiutinę sąskaitą diena.
Mokant pašto perlaida, įmokų sumokėjimo diena laikoma lėšų įrašymo į banko, kuriame yra Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos sąskaita, korespondentinę sąskaitą Lietuvos banke diena.
Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos moka delspinigius už draudėjams pavėluotai pervestas lėšas Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokoms (ligos ir motinystės pašalpoms). Delspinigių dydis nustatomas pagal finansų ministro nustatytą normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią draudėjas, nustatytuoju laiku iš Valstybinio socialinio draudimo fondo negavęs lėšų, išmokėjo šią išmoką jos gavėjui iš savo lėšų, ir skaičiuojami, iki pervedamos lėšos už šią išmoką. Skaičiuojant delspinigius, lėšų pervedimo diena nustatoma kaip ir įmokų pervedimo diena (šio punkto antroji – šeštoji pastraipos).
23. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba draudėjams gali atidėti delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotai sumokėtas ar pervestas valstybinio socialinio draudimo įmokas, išieškojimo laiką arba atleisti juos nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, jeigu šie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 68-1652) dėl nepriklausančių nuo jų pačių veiklos priežasčių negalėjo laiku sumokėti įmokų į fondo biudžetą. Ši lengvata netaikoma draudėjui, kuris padarė bent vieną Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnyje nurodytą piktybinį įstatymų pažeidimą.
Įstaigos ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, gali būti atleistos nuo delspinigių mokėjimo tik tiek, kiek jos nebuvo finansuojamos pagal Finansų ministerijos ir savivaldybių pateiktas ataskaitas.
Draudėjai gali kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo arba išieškojimo termino atidėjimo, pateikdami:
motyvuotą prašymą;
dokumentus, patvirtinančius įsiskolinimo priežastis (įstaigos ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, pateikia Finansų ministerijos ar savivaldybės ataskaitas apie jų nevisišką ar ne laiku vykdomą finansavimą (mėnesiais);
paskutinio ataskaitinio laikotarpio balansą (individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys pateikia patvirtintas įsiskolinimo laikotarpio pajamų deklaracijų kopijas);
delspinigių sumokėjimo tvarkaraštį;
Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų paskutinio ataskaitinio laikotarpio finansinę apyskaitą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo juos išnagrinėja, surašo pažymą, patvirtinančią valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir delspinigių apskaičiavimo pagal mokėjimo laikotarpius duomenų tikslumą, apsvarsto dokumentais pagrįstas priežastis, dėl kurių nustatytuoju laiku nesumokėtos įmokos ir susidarę delspinigiai, parengia išvadas, nuo kokios delspinigių sumos mokėjimo draudėjas galėtų būti atleidžiamas, kokiai delspinigių sumai galėtų būti sudaryta išieškojimo laiko atidėjimo sutartis, o kokią delspinigių sumą draudėjas turėtų sumokėti, jeigu ji susidarė dėl priklausiusių nuo draudėjo veiklos priežasčių, ir medžiagą pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, nustatęs, kad draudėjas yra padaręs bent vieną Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnyje numatytą piktybinį įstatymų pažeidimą, medžiagos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neteikia ir apie tai raštu praneša draudėjui.
Nuo dokumentų pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dienos delspinigių išieškojimas ir sankcijų taikymas sustabdomas.
Anksčiau sumokėti ar ne ginčo tvarka išieškoti delspinigiai draudėjui negrąžinami.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba per 20 darbo dienų nuo teritorinio skyriaus parengtos medžiagos pateikimo išnagrinėja prašymą ir, priėmusi sprendimą dėl atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo arba jų išieškojimo laiko atidėjimo, išsiunčia pranešimą draudėjui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo sudaro su draudėjais delspinigių išieškojimo laiko atidėjimo sutartis. Vienas sutarties egzempliorius išsiunčiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo.
Pagal sutartį atidėtas delspinigių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą mokėjimas pradedamas ne vėliau kaip kitą mėnesį po delspinigių išieškojimo atidėjimo termino sutartyje numatytu laiku ir sumomis.
Jeigu draudėjas, kuriam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimu atidėtas delspinigių išieškojimas, per nustatytąjį laiką nesudaro su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniu skyriumi sutarties, delspinigių išieškojimas ir sankcijų taikymas jam atnaujinamas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai apie sutarties nutraukimą arba nesudarymą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą ir draudėją, nurodę priežastis, dėl kurių sutartis nutraukta arba nesudaryta.
24. Fondo valdyba turi teisę perimti akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės, siekiančios išvengti bankroto bylos iškėlimo už nesumokėtas įmokas, turto dalį, proporcingą bendrovės įsiskolinimui fondo biudžetui, ar įsigyti jos akcijų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Už įmokas perimtas turtas į apskaitą įtraukiamas kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo investicijos.
Perimto turto apskaitos ir realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Už įsiskolinimus Valstybinio socialinio draudimo fondui perimtas akcijas ir kitą turtą fondo valdyba gali pagal sutartis perduoti akcinei bendrovei Turto bankui arba valstybės įmonei Valstybės turto fondui parduoti.
25. Jeigu draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokas neteisėtai sumažina, į Valstybinio socialinio draudimo fondą išieškoma visa suma, kuria sumažintos įmokos, taip pat dvigubos šios sumos dydžio bauda.
Jeigu draudėjas pastebi apskaičiavęs per mažas valstybinio socialinio draudimo įmokas, bet iki pavedimo jį patikrinti (jeigu pavedimo nėra – iki tikrinimo pradžios) klaidas savanoriškai ištaiso, sumoka trūkstamą įmokų sumą, pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoms patikslintas apyskaitas ir informaciją apie draudžiamųjų asmenų pajamas, už padarytą pažeidimą bauda neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai įmokos turėjo būti sumokėtos, iki įmokų sumokėjimo dienos įskaitytinai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai gali atidėti baudų išieškojimą iki vienerių metų, nustatę baudos mokėjimo grafiką. Delspinigiai skaičiuojami, jeigu pažeidžiamas grafikas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba gali atleisti draudėją nuo baudų mokėjimo, jeigu jis įrodo, kad apskaičiavo per mažas įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Draudėjas turi pats įrodyti esąs nekaltas. Ši lengvata netaikoma draudėjui, padariusiam bent vieną Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnyje nurodytą piktybinį įstatymų pažeidimą.
26. Apskaičiuotos, bet į fondo biudžetą nustatytuoju laiku nesumokėtos draudėjų ir apdraustųjų įmokos, baudos ir delspinigiai išieškomi ne ginčo tvarka – nurašomos lėšos iš draudėjo sąskaitos banke.
Pirmiausia išieškomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, po to – baudos, o vėliausiai – delspinigiai. Ne ginčo tvarka išieškomas Valstybinio socialinio draudimo fondui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui priklausančias sumas banko įstaigos nurašo pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų sprendimus išieškoti valstybinio socialinio draudimo lėšas ne ginčo tvarka iš visų ūkio subjekto sąskaitų bankuose, esančiuose Lietuvos Respublikoje. Sprendimai dėl išieškų ne ginčo tvarka bankų įstaigoms pateikiami, kai draudėjai neperveda socialinio draudimo lėšų nustatytuoju laiku. Sumos, priklausančios draudėjui mokėti kas mėnesį, apskaičiuojamos atsižvelgiant į einamąsias įmokas ir praėjusio ketvirčio draudėjų finansinių apyskaitų duomenis. Nustačius, kad nurašytos sumos viršija draudėjo įsiskolinimus, skirtumas įskaitomas į būsimąsias įmokas. Jeigu nurašytos sumos nepadengia valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo, nepadengtai įsiskolinimo sumai priimamas naujas sprendimas dėl išieškų ne ginčo tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų sprendimus dėl išieškų ne ginčo tvarka banko įstaigos vykdo proporcingai įsiskolinimams Valstybinio socialinio draudimo fondui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui.
Apskaičiuotų, bet nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų išieškojimui senaties terminai netaikomi. Apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima ne daugiau kaip 5 praėjusių kalendorinių metų valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Draudėjams, nustatytuoju laiku nepateikusiems Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoms finansinių apyskaitų ar nemokantiems valstybinio socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3 mėnesius, neleidžiantiems patikrinti valstybinio socialinio draudimo įmokų ir išmokų, arba kai tikrinimo metu nustatomi klaidingo įmokų apskaičiavimo faktai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojų, teritorinių skyrių vedėjų ar pavaduotojų nurodymu bankų įstaigos nutraukia pinigų išdavimą ir pervedimą iš draudėjų sąskaitų.
Jeigu nemokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, baudos ar delspinigiai – areštuojamas draudėjo turtas ir sąskaitos bankuose.
27. Valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.
28. Lietuvos Respublikos bankų įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų apyvartos operacijas aptarnauja nemokamai.
Lietuvos Respublikos bankų įstaigos atidaro įmonių, įstaigų ir organizacijų sąskaitas, kartu su kitais privalomaisiais dokumentais pateikus dokumentą apie jų įregistravimą draudėjais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstaigoje, ir uždaro nurodytąsias sąskaitas, pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos pažymą apie tai, kad jos, kaip draudėjai, įsiskolinimų neturi arba kad įstaiga neprieštarauja, jog draudėjas pakeistų jį aptarnaujantį banką.
Jeigu ūkio subjekto sąskaitos uždaromos banko iniciatyva, bankas prieš 30 dienų iki sąskaitos uždarymo įspėja apie tai registruotu laišku Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių. Sąskaita neuždaroma, jeigu per 30 dienų nuo banko registruoto laiško išsiuntimo gaunamas pranešimas, kad sąskaitos savininkas nėra atsiskaitęs su Valstybinio socialinio draudimo fondu.
Lietuvos Respublikos bankų įstaigos teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių prašymu reikiamą informaciją apie bankuose atidarytas tikrinamųjų draudėjų sąskaitas ir lėšų likučius sąskaitose, taip pat kitą informaciją, kurios reikia Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoms.
29. Likviduojamos įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo visiškai atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu ir pranešti apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Reorganizuojamos (skaidomos) įmonės įsiskolinimas fondo biudžetui perskirstomas kiekvienam smulkesniam ūkio subjektui proporcingai įstatiniam kapitalui. Apie tai informuojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai.
Draudėjui bankrutavus, Valstybinio socialinio draudimo fondui priklausančios lėšos išieškomos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
30. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atidaromos Lietuvos Respublikos bankų įstaigose Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiklos finansavimo sąskaitos, taip pat valiutinės sąskaitos.
Į Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitą įskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir kitos fondo biudžete numatytos pajamos. Iš šios sąskaitos reikiamos sumos pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių pensijų, pašalpų ir kompensacijų mokėjimo sąskaitas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių veiklos finansavimo sąskaitas, taip pat jos naudojamos kaip laikinai laisvos lėšos. Iš šios sąskaitos finansuojamos ir kitos priemonės, numatytos fondo biudžete.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiklos finansavimo sąskaitoje atliekamos visos šios įstaigos išlaikymo ir ūkinės veiklos piniginės operacijos. Lėšos į šią sąskaitą pervedamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitos. Lėšos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiklai finansuoti pervedamos remiantis patvirtintąja šios įstaigos veiklos sąnaudų sąmata.
31. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams Lietuvos Respublikos bankų įstaigose atidaromos šios Valstybinio socialinio draudimo fondo sąskaitos operacijoms atlikti: draudėjų ir apdraustųjų įmokų; individualių (personalinių) įmonių savininkų ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilygintų savarankiškai dirbančių asmenų ir ūkininkų įmokų; savanoriškai apsidraudusių asmenų įmokų; papildomai į Valstybinio socialinio draudimo fondą išieškotų lėšų; valstybinio socialinio draudimo pensijų, pašalpų ir kompensacijų mokėjimo; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių veiklos finansavimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitos tvarkomos taip:
31.1. į draudėjų ir apdraustųjų įmokų sąskaitą įskaitomos iš draudėjų ir apdraustųjų gaunamos visos apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kurios pervedamos atskirai nurodant pavedimo tekste draudėjų valstybinio socialinio draudimo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas;
31.2. į individualių (personalinių) įmonių savininkų ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilygintų savarankiškai dirbančių asmenų ir ūkininkų įmokų sąskaitą įskaitomos šių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos;
31.3. į savanoriškai apsidraudusių asmenų įmokų sąskaitą įskaitomos savanoriškai apsidraudusių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos;
31.4. į papildomai į Valstybinio socialinio draudimo fondą išieškotų lėšų sąskaitą įskaitomos baudos, delspinigiai, padengiamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų neteisingai išmokėtos sumos, įplaukos už parduotą ilgalaikį turtą, palūkanos už likučius visose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių banko sąskaitose, išskyrus palūkanas už likučius šių skyrių veiklos finansavimo sąskaitose;
31.5. į valstybinio socialinio draudimo pensijų, pašalpų ir kompensacijų mokėjimo sąskaitą lėšos pervedamos atsižvelgiant į tai, kiek faktiškai jų reikia pensijoms, pašalpoms ir kitoms socialinio draudimo sumoms nustatytuoju laiku išmokėti. Kaupti šiose sąskaitose daugiau lėšų, negu reikia, draudžiama. Savaitės pabaigoje lėšų likutis valstybinio socialinio draudimo pensijų, pašalpų ir kompensacijų mokėjimo sąskaitoje turi būti ne didesnis už ateinančią savaitę numatomą išmokėti sumą.
Iš šios sąskaitos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai perveda draudėjams sumas, kurių reikia jiems pavestoms išmokoms mokėti. Apie tai, kiek lėšų reikia nurodytosioms išmokoms mokėti, draudėjai raštu praneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, pateikę atitinkamus skaičiavimus. Skyriai, išnagrinėję draudėjų paraiškas, per 10 darbo dienų nuo jų gavimo perveda į draudėjų sąskaitas reikiamas sumas. Šios lėšos naudojamos tik nustatytoms Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokoms ir privalo būti išmokėtos gavėjams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sumų pervedimo į draudėjo sąskaitą;
31.6. į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių veiklos finansavimo sąskaitas lėšos pervedamos kartą per mėnesį, remiantis patvirtintomis šių skyrių veiklos sąnaudų sąmatomis. Lėšos, skirtos ateinančiam mėnesiui, pervedamos iki einamojo mėnesio 27 dienos (po 1/3 atitinkamam ketvirčiui skirtų lėšų). Prireikus lėšos gali būti pervedamos dažniau ir kitokio dydžio, tačiau neviršijant nurodytųjų skyrių veiklos sąnaudų sąmatose numatytų ketvirčių išlaidų;
31.7. lėšas, įplaukusias į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių draudėjų ir apdraustųjų įmokų sąskaitas, individualių (personalinių) įmonių savininkų ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilygintų savarankiškai dirbančių asmenų ir ūkininkų įmokų sąskaitas, savanoriškai apsidraudusių asmenų įmokų ir papildomai į Valstybinio socialinio draudimo fondą išieškotų lėšų sąskaitas, bankai, kuriuose yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sąskaitos, kiekvieną dieną perveda į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos fondo lėšų sąskaitą. Įplaukusios sumos pervedamos iš kiekvienos sąskaitos atskirai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai iš bankų, kuriuose yra jų sąskaitos, gauna kiekvienos dienos įplaukų banko išrašus ir mokamuosius pavedimus.
32. Fondo biudžeto lėšų naudojimą organizuoja ir vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos ir draudėjai, laikydamiesi šios tvarkos:
32.1. pensijos iš fondo biudžeto mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Valstybinio socialinio draudimo pensijas visiems pensininkams moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai. Kai kuriuos darbus, susijusius su pensijų mokėjimu, už sutartą atlyginimą ir sutartais terminais gali atlikti ryšių, kredito ar kitos organizacijos;
32.2. ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpos iš fondo biudžeto mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatais. Šias pašalpas skiria Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai arba skyrių pavedimu – draudėjai. Pašalpas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai arba jų pavedimu draudėjai, ryšių, kredito ar kitos organizacijos;
32.3. fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto dydžio draudimo nuo nedarbo įmokas į Užimtumo fondą perveda Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba iki kiekvieno mėnesio 25 dienos (po 1/3 sumos, numatytos šiam tikslui fondo biudžete kiekvienam ketvirčiui). Pasibaigus ketvirčiui, draudimo nuo nedarbo įmokos perskaičiuojamos pagal faktiškai gautas draudėjų įmokas, papildomai apskaičiuotos sumos pervedamos kartu su einamosiomis įmokomis, o permokėtos sumos atimamos iš einamųjų įmokų;
32.4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat atitinkamą dalį papildomai išieškotų į Valstybinio socialinio draudimo fondą privalomajam sveikatos draudimui priklausančių įmokų, delspinigių ir baudų per 3 darbo dienas nuo jų gavimo perveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba galutinai atsiskaito susumavusi atitinkamo ketvirčio rezultatus – iki kito ketvirčio antrojo mėnesio 15 dienos;
32.5. pašalpos ir kitos išmokos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atvejais mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais;
VIII. FONDO BIUDŽETO VYKDYMO ATSKAITOMYBĖS
IR KITI KLAUSIMAI
34. Nepriklausomai nuo nuosavybės formų visi ūkio subjektai, dėl kurių kaltės iš Valstybinio socialinio draudimo fondo nepagrįstai padaromos išmokos apdraustiesiems arba dėl kurių kaltės padaroma kitokių nuostolių fondo biudžetui, privalo tuos nuostolius atlyginti ne ginčo tvarka.
35. Bankų įstaigos, pažeidusios 26 ir 28 punktų nuostatas ir taip padariusios žalą Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo šią žalą atlyginti.
36. Fondo metinis biudžetas baigiamas vykdyti gruodžio 31 dieną. Iki šios dienos būtina pervesti į bankų atitinkamas sąskaitas valstybinio socialinio draudimo ir kitų įstaigų, pagal sutartis vykdančių Valstybinio socialinio draudimo fondo operacijas, kasose esančius grynų pinigų likučius.
Duomenys apie likučius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių valstybinio socialinio draudimo pensijų, pašalpų ir kompensacijų mokėjimo sąskaitose pranešami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai kasmet iki sausio 5 dienos, o Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų veiklos sąskaitų likučiai pervedami į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiklos finansavimo sąskaitą.
Nepanaudoti lėšų likučiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiklos finansavimo sąskaitoje lieka šiai įstaigai. Atsižvelgiant į nebaigtus atsiskaitymus ir praeitais metais neatliktus sistemos palaikymo ir plėtojimo darbus, sudaroma nepanaudotų lėšų likučių sumai lygi išlaidų sąmata, kurią tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
37. Visi draudėjai privalo kiekvieną ketvirtį pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams finansines apyskaitas. Fondo biudžeto vykdymo ketvirčių ir metinę ataskaitą rengia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
Fondo biudžeto vykdymo ataskaita rengiama pagal Tarptautinės apskaitininkų federacijos patvirtintus tarptautinius apskaitos standartus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba taip pat rengia operatyvinę mėnesio ataskaitą.
Fondo biudžeto vykdymo metinę ataskaitą sudaro fondo biudžeto balanso ataskaita, pajamų ir išlaidų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, finansinių ataskaitų pastabos ir fondo valdybos aiškinamasis raštas. Fondo biudžeto balanso ataskaitoje, pajamų ir išlaidų ataskaitoje ir pinigų srautų ataskaitoje rodikliai išdėstomi pagal 2 priede pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo balanso, pajamų ir išlaidų, pinigų srautų ataskaitų struktūrą ir pagrindinius apskaitos principus – pagal visus fondo biudžeto balanso, pajamų, išlaidų ir pinigų srautų ataskaitos klasifikacijos straipsnius. Jeigu atsiranda neatitikimų tarp 2 priede pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų ataskaitos, balanso ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos klasifikacijos straipsnių ir Tarptautinių apskaitos standartų, vadovaujamasi Tarptautiniais apskaitos standartais. Fondo biudžeto balanso ataskaitoje, pajamų ir išlaidų ataskaitoje ir pinigų srautų ataskaitoje atskirai išdėstomi fondo biudžeto vykdymo ir konsoliduoti fondo ir jo kontroliuojamų įmonių veiklos rodikliai. Finansinių ataskaitų pastabos pateikiamos papildomose lentelėse, nurodytose 1 priede.
Kasmet, ne vėliau kaip iki balandžio 15 dienos, atliekamas nepriklausomas Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos metinės finansinės atskaitomybės auditas pagal Tarptautinius audito standartus ir parengiamos išvados dėl biudžetinių metų finansinės veiklos. Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos metinės finansinės atskaitomybės auditą turi teisę atlikti audito įmonė, gavusi licenciją atlikti auditą Lietuvos Respublikoje ir laimėjusi konkursą auditui atlikti. Auditą organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, sutartį su audito įmone sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
Fondo biudžeto vykdymo metinę ataskaitą kartu su audito išvada svarsto Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba ir pateikia išvadą. Fondo biudžeto vykdymo metinė ataskaita kartu su Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos išvada kasmet, ne vėliau kaip iki balandžio 15 dienos, pateikiama svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pritarusi šiai ataskaitai, nustatytąja tvarka pateikia ją tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui. Fondo biudžeto vykdymo metinė ataskaita tvirtinama Lietuvos Respublikos Seime pagal rodiklius, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinajame įstatyme.
Fondo biudžeto vykdymo ketvirčių ataskaitą sudaro fondo biudžeto balanso ataskaita, pajamų ir išlaidų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, kuriose rodikliai išdėstomi pagal 2 priede pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo balanso ataskaitos struktūrą, pajamų ir išlaidų klasifikaciją ir pinigų srautų klasifikaciją, taip pat fondo valdybos aiškinamasis raštas. Ketvirčių ataskaitos pajamų ir išlaidų straipsniai detalizuojami pagal 1 priede pateiktą papildomų lentelių klasifikaciją. Ketvirčių ataskaita parengiama iki kito ketvirčio antrojo mėnesio 15 dienos ir pateikiama Finansų ministerijai ir Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Operatyvinę mėnesio ataskaitą sudaro pinigų srautų ataskaita, kurioje rodikliai išdėstomi pagal 2 priede pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pinigų srautų ataskaitos struktūrą. Operatyvinė mėnesio ataskaita parengiama iki kito mėnesio 10 dienos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba kas mėnesį pateikia Finansų ministerijai pinigų srautų operatyvines ataskaitas, parengtas pagal principus ir pajamų ir išlaidų klasifikaciją, taikomus Centrinio šalies biudžeto konsoliduotoms ataskaitoms rengti. Operatyvinės mėnesio ataskaitos pateikiamos iki kito mėnesio 15 dienos. Ketvirčiui pasibaigus, iki kito ketvirčio antrojo mėnesio 15 dienos pateikiama patikslinta ketvirčių ataskaita.
38. Fondo biudžeto buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės instrukcijas rengia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, vadovaudamasi Tarptautiniais apskaitos standartais. Jas tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, suderinusi su Finansų ministerija ir Statistikos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
______________
Lietuvos Respublikos
valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžeto
sudarymo ir vykdymo taisyklių
1 priedas
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO KLASIFIKACIJA,
PAPILDOMOS LENTELĖS IR PINIGŲ SRAUTŲ KLASIFIKACIJA
I. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO
KLASIFIKACIJA
1. Pajamos
1.3. Savarankiškai dirbančių ir jiems prilygintų asmenų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos
2. Išlaidos
II. PAPILDOMOS LENTELĖS
1. Pajamos
1.1. Draudėjų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos
1.2. Apdraustųjų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos
1.3. Savarankiškai dirbančių ir jiems prilygintų asmenų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos
1.3.2. Bazinio pensinio draudimo
2. Išlaidos
2.1. Pensijų draudimui
2.2. Ligos ir motinystės (tėvystės) draudimui
2.2.1. Privalomajam valstybiniam socialiniam draudimui
2.4. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui
2.7. Veiklos sąnaudos
2.7.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų veiklos sąnaudos
2.7.1.3. Išlaidos prekėms ir paslaugoms
III. PINIGŲ SRAUTŲ KLASIFIKACIJA
2. Investicinė veikla
3. Finansinė veikla
Lietuvos Respublikos
valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžeto
sudarymo ir vykdymo taisyklių
2 priedas
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BALANSO, PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ,
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS STRUKTŪRA IR PAGRINDINIAI APSKAITOS
PRINCIPAI
I. BALANSO ATASKAITAI SUDARYTI NAUDOJAMA BALANSO
ATASKAITOS STRUKTŪRA
1. Turtas
1.1. Trumpalaikis turtas
2. Įsipareigojimai ir rezervai
2.1. Trumpalaikiai įsipareigojimai
2.2. Ilgalaikiai įsipareigojimai
II. PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ ATASKAITAI SUDARYTI NAUDOJAMA
PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ ATASKAITOS STRUKTŪRA
1. Pajamos
1.3. Savarankiškai dirbančių ir jiems prilygintų asmenų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos
2. Išlaidos
III. PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITAI SUDARYTI NAUDOJAMA
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS STRUKTŪRA
2. Investicinė veikla
3. Finansinė veikla
IV. PAGRINDINIŲ BALANSO ATASKAITOS STRAIPSNIŲ
PAAIŠKINIMAS
1.1.1. Grynieji pinigai ir indėliai
Šiame straipsnyje apskaitomi visi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų piniginiai likučiai bankų sąskaitose ir kasose, pinigų ekvivalentiniai ir trumpalaikiai indėliai, sumažinti neatgautinomis ir abejotinai atgautinomis sumomis, apskaitytomis bankų sąskaitose ir kaip indėliai (išskyrus esančias valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų veiklos sąskaitose).
1.1.2. Gautinos įmokos, baudos ir delspinigiai
Šiame straipsnyje apskaitomos Valstybinio socialinio draudimo fondo gautinos įmokos, baudos, delspinigiai, kitos su valstybiniu socialiniu draudimu susijusios gautinos sumos, kurių mokėjimo laikas – 12 mėnesių laikotarpis. Gautinos įmokos, baudos ir delspinigiai sumažinami įvertintomis neatgautinomis ir abejotinai atgautinomis sumomis.
1.1.3. Gautinos sumos ir išankstinis apmokėjimas
Šiame straipsnyje apskaitomos kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo gautinos sumos, nesusijusios su valstybiniu socialiniu draudimu, išankstinis apmokėjimas ir sukauptos pajamos, sumažinti neatgautinomis ir abejotinai atgautinomis sumomis.
1.1.4. Investicijos
Šiame straipsnyje apskaitomos Valstybinio socialinio draudimo fondo trumpalaikės investicijos mažesniąja – įsigijimo arba rinkos verte.
1.2.1. Gautinos įmokos, baudos ir delspinigiai
Šiame straipsnyje apskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, baudos, delspinigiai, kitos su valstybiniu socialiniu draudimu susijusios sumos, kurių mokėjimo laikas – vėliau kaip po 12 mėnesių. Gautinos įmokos, baudos ir delspinigiai sumažinami įvertintomis neatgautinomis ir abejotinai atgautinomis sumomis.
1.2.2. Investicijos
Šiame straipsnyje apskaitomos Valstybinio socialinio draudimo fondo ilgalaikės investicijos įsigijimo verte, sumažinta ne laikinu investicijų vertės sumažėjimu, kuris nustatomas kiekvienai individualiai investicijai.
1.2.3. Nematerialusis turtas
Šiame straipsnyje apskaitomas Valstybinio socialinio draudimo fondui priklausantis nematerialusis ilgalaikis turtas likutine verte.
1.2.4. Ilgalaikis materialusis turtas
Šiame straipsnyje apskaitomas Valstybinio socialinio draudimo fondui priklausantis ilgalaikis materialusis turtas likutine arba perkainota verte.
1.2.5. Nebaigta statyba
Šiame straipsnyje apskaitomas Valstybinio socialinio draudimo fondui priklausantis neužbaigtas materialusis turtas likutine arba perkainota verte.
2.1.1. Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo išmokos
Šiame straipsnyje apskaitomi Valstybinio socialinio draudimo fondo įsipareigojimai, susiję su valstybinio socialinio draudimo išmokomis, kurių mokėjimo laikas – 12 mėnesių laikotarpis.
2.1.2. Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos
Šiame straipsnyje apskaitomi Valstybinio socialinio draudimo fondo trumpalaikiai įsiskolinimai ir sukauptos sąnaudos, nesusiję su valstybinio socialinio draudimo išmokomis.
2.1.3. Paskolos
Šiame straipsnyje apskaitomos Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokoms paimtos paskolos, kurių grąžinimo laikas – 12 mėnesių laikotarpis.
2.2.1. Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo išmokos
Šiame straipsnyje apskaitomi Valstybinio socialinio draudimo fondo įsipareigojimai, susiję su valstybinio socialinio draudimo išmokomis, kurių mokėjimo laikas – ne vėliau kaip po 12 mėnesių.
2.2.2. Paskolos
Šiame straipsnyje apskaitomos Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokoms paimtos paskolos, kurių grąžinimo laikas – vėliau kaip po 12 mėnesių.
V. PAGRINDINIŲ PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ ATASKAITOS
STRAIPSNIŲ PAAIŠKINIMAS
1.1. Draudėjų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos
Šiame straipsnyje nurodomos į fondo biudžetą mokamos už apdraustuosius įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurios pagal Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus įmokų tarifus skaičiuojamos nuo atlyginimo už darbą.
Šiame straipsnyje nurodomos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos mokamos už Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnus, Vidaus reikalų ministerijos, policijos, kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnus ir Krašto apsaugos ministerijos sistemų karininkus, liktinės tarnybos puskarininkius ir kareivius bei profesinės karo tarnybos karius, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnus valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurios pagal Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus įmokų tarifus pensijų draudimui skaičiuojamos nuo atlyginimo už tarnybą, taip pat įmokos už asmenis, privalomai draudžiamus valstybės lėšomis.
1.2. Apdraustųjų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos
Šiame straipsnyje nurodomos apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurias į fondo biudžetą moka apdraustieji darbuotojai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai, Vidaus reikalų ministerijos, policijos, kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai ir Krašto apsaugos ministerijos sistemų karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai bei profesinės karo tarnybos kariai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnai pagal Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus įmokų tarifus nuo atlyginimo už darbą (tarnybą).
1.3. Savarankiškai dirbančių ir jiems prilygintų asmenų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos
Šiame straipsnyje nurodomos apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurias į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą moka individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys, o ūkininkai – už save ir dirbančius ūkyje pilnamečius jų ūkio narius pagal Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus įmokų tarifus.
1.4. Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos
Šiame straipsnyje apskaitomos valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo apskaičiuotos įmokos.
1.5. Baudos ir delspinigiai
Šiame straipsnyje apskaitomos apskaičiuotos baudos, delspinigiai ir kitos lėšos, susijusios su valstybinio socialinio draudimo sankcijų taikymu.
1.6. Asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
Šiame straipsnyje apskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai.
1.7. Atgautos į ankstesnių metų išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos
Šiame straipsnyje apskaitomos atgautos į ankstesnių metų išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos.
1.8. Veiklos pajamos
Šiame straipsnyje apskaitomos fondo biudžeto pajamos – palūkanos, dividendai, skirtumas tarp ilgalaikio turto likutinės, investicijų (vertybinių popierių) nominalios vertės ir pardavimo kainos, kitos 1.1-1.7 straipsniuose nepaminėtos pajamos.
2.1. Pensijų draudimas
Šiame straipsnyje apskaitomos apskaičiuotos senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo), ištarnauto laiko pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas sumos.
2.2. Ligos ir motinystės (tėvystės) draudimas
Šiame straipsnyje apskaitomos apskaičiuotos ligos ir motinystės (tėvystės), apdraustųjų socialinio draudimo pašalpos.
2.3. Draudimas nuo nedarbo
Šiame straipsnyje apskaitomos draudimo nuo nedarbo lėšos, pervedamos į Užimtumo fondą.
2.4. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas
Šiame straipsnyje apskaitomos apskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės kompensacijos, laidojimo pašalpos ir periodinės draudimo išmokos apdraustajam žuvus.
2.5. Lėšos, pervedamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą
Šiame straipsnyje apskaitomos apskaičiuotos Privalomojo sveikatos draudimo fondui priklausančios lėšos.
2.6. Neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos
Šiame straipsnyje apskaitomos laikomos neatgautinomis ir abejotinai atgautinomis sumos. Laikomos neatgautinomis ir abejotinai atgautinomis valstybinio socialinio draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai privalo būti apskaitomi vidinėje Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitoje, iki Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priims nutarimą dėl neatgautinų ir abejotinai atgautinų sumų pripažinimo beviltiškomis.
2.7. Veiklos sąnaudos
Šiame straipsnyje nurodomos Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų veiklos sąnaudos (etatinių ir neetatinių darbuotojų darbo apmokėjimo, socialinio draudimo ir prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos (pvz., raštinės sąnaudos, ryšių paslaugų išlaidos, išlaidos šildymui, elektrai, vandeniui, einamajam remontui, nuomai, transportui, komandiruotėms, kadrų rengimui, kvalifikacijos kėlimui, smulkiam mažaverčiam inventoriui ir medžiagoms, turto draudimui ir įvertinimui, tarptautiniam bendradarbiavimui, auditui, kompiuterinės technikos palaikymui ir aptarnavimui, kompiuterizuoto duomenų apdorojimo užduočių rengimui ir diegimui, dokumentų ir blankų gamybai, metodinės medžiagos rengimui ir leidybai, mokslo tiriamiesiems darbams, sąnaudos, susijusios su pensijų, pašalpų ir kompensacijų mokėjimu, kitos išlaidos), ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, kitos su valstybiniu socialiniu ir sveikatos draudimu susijusios sąnaudos (pvz., sumokėtos palūkanos, delspinigiai už laiku draudėjams nepervestas lėšas pašalpoms išmokėti ir kitos išlaidos).
VI. PAGRINDINIŲ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS
STRAIPSNIŲ PAAIŠKINIMAS
1.1. Įprastinės veiklos įplaukos – draudėjų sumokėtos įmokos, baudos ir delspinigiai, gautos kitos veiklos pajamos, gauti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, kitos į Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų sąskaitas įplaukusios pinigų sumos.
1.2. Įprastinės veiklos išlaidos
Šiame straipsnyje nurodomos išmokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijos, pašalpos ir kompensacijos, draudimui nuo nedarbo pervestos lėšos, lėšos, pervestos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoms išlaikyti pervestos lėšos, sumokėtos palūkanos ir delspinigiai, išmokėtos kitų biudžetų pensijos ir pašalpos, pervestos kitos pinigų sumos.
2.1. Išlaidos nematerialiajam turtui įsigyti
Šiame straipsnyje nurodoma pinigų suma, išleista nematerialiajam turtui įsigyti.
2.2. Įplaukos, gautos pardavus nematerialųjį turtą
Šiame straipsnyje nurodoma pinigų suma, gauta pardavus (perleidus) nematerialųjį turtą.
2.3. Išlaidos ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti
Šiame straipsnyje nurodoma pinigų suma, išleista ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti.
2.4. Įplaukos, gautos pardavus ilgalaikį materialųjį turtą
Šiame straipsnyje nurodoma pinigų suma, gauta pardavus (perleidus) ilgalaikį materialųjį turtą.
2.5. Išlaidos akcijoms, obligacijoms, kitiems vertybiniams popieriams įsigyti
Šiame straipsnyje nurodoma pinigų suma, išleista akcijoms, obligacijoms, kitiems vertybiniams popieriams įsigyti.
2.6. Įplaukos, gautos pardavus akcijas, obligacijas, kitus vertybinius popierius
Šiame straipsnyje nurodoma pinigų suma, gauta pardavus (perleidus) akcijas, obligacijas, kitus vertybinius popierius.
3.1. Trumpalaikių paskolų pokytis
Šiame straipsnyje nurodomas trumpalaikių paskolų pokytis per einamuosius metus.
3.2. Ilgalaikių paskolų pokytis
Šiame straipsnyje nurodomas ilgalaikių paskolų pokytis per ataskaitinį laikotarpį.
VII. FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS
Finansinių ataskaitų pastabose turi būti nurodyta papildoma informacija, padedanti geriau suprasti finansinių ataskaitų duomenis, kaip nurodyta Tarptautiniuose apskaitos standartuose.
Finansinių ataskaitų pastabose turi būti nurodyta:
pagrindiniai apskaitos principai, pagal kuriuos rengiamos finansinės ataskaitos;
finansinių ataskaitų straipsnių detalizavimas, nurodant svarbiausias sumas;
ilgalaikio materialiojo turto pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį;
rezervų pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį;
svarbūs nebalansiniai ir galimi įsipareigojimai;
operacijos su susijusiomis šalimis;
kiti paaiškinimai, kurių reikia finansinėms ataskaitoms suprasti.
______________