LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL MEDŽIOKLĖS ŪKIO TVARKYMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE
1991 m. balandžio 30 d. Nr. 166
Vilnius
Siekdama efektyviai ir racionaliai naudoti medžiojamąją fauną, mažinti žvėrių daromus nuostolius, gerinti šios faunos išteklių naudojimo kontrolę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
3. Patvirtinti valstybinę rinkliavą už licencijas medžioti kanopinius ir švelniaplaukius žvėris (pridedama).
4. Pavesti Miškų ūkio ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai 1991 metais pradėti organizuoti profesionaliąsias ir komercines medžiokles jų reguliavimo sferai priskirtų įmonių ir organizacijų medžioklės plotuose.
5. Nustatyti, kad:
per 1991–1992 metų medžioklės sezoną valstybei pristatoma 90 procentų sumedžiotų briedžių, 70 procentų – elnių, 80 procentų – stirnų ir 50 procentų – šernų;
1991 metais medžiotojų rinkliava – 50 rublių imama Laikinuosiuose medžioklės ūkio tvarkymo Lietuvos Respublikoje nuostatuose nustatyta tvarka.
6. Pavesti Miškų ūkio ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu iki 1991 m. birželio 1 d. nustatytąja tvarka pateikti Ekonomikos ministerijai pasiūlymus dėl kanopinių žvėrių mėsos ir švelniaplaukių žvėrių kailių, pristatomų valstybei privaloma tvarka, kainų patvirtinimo.
7. Miškų ūkio ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija ir rajonų valdybomis iki 1992 m. kovo 1 d. turi nustatyti ir įregistruoti medžioklės ūkio organizavimo vienetus ir organizuoti savanorišką nuomos sutarčių 1992–1993 metų medžioklės sezonui sudarymą.
8. Patvirtinti laukinių kanopinių žvėrių padarytos žalos valstiečių ūkiams ir gyventojų žemės sklypams atlyginimo tvarką (pridedama).
Nustatyti, kad ši tvarka įsigalioja nuo 1991 m. liepos 1 dienos.
9. Prašyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentą ir pavesti Miškų ūkio ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai patikslinti medžioklės taisykles remiantis šiuo nutarimu patvirtintais Laikinaisiais medžioklės ūkio tvarkymo Lietuvos Respublikoje nuostatais.
10. Pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1989 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 276 „Dėl Medžioklės ūkio tvarkymo Lietuvos TSR teritorijoje nuostatų“ (Žin., 1989, Nr. 36-554);
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1990 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 32 „Dėl medžioklės ir žūklės organizavimo užsienio piliečiams tvarkos“ (Žin., 1990, Nr. 5-115).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1991 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 166
LAIKINIEJI MEDŽIOKLĖS ŪKIO TVARKYMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE NUOSTATAI
1. Medžioklės fondą sudaro Lietuvos Respublikos medžioklės plotuose gyvenantys, taip pat į juos išleisti medžiojamieji žvėrys ir paukščiai – medžiojamoji fauna.
2. Medžiojamoji fauna naudojama laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, šių nuostatų, kitų normatyvinių aktų ir medžioklės taisyklių, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas, Miškų ūkio ministerija ir Žemės ūkio ministerija.
3. Svarbiausieji Lietuvos Respublikos medžioklės ūkio uždaviniai yra racionaliai naudoti medžiojamąją fauną, rūpintis jos reprodukcija ir apsauga.
4. Medžioklės plotai yra žemės ir vandens plotai, kuriuose gyvena ar gali gyventi medžiojamoji fauna.
Miestų, gyvenviečių, vienkiemių, kapinių, naudojamų gamybinių ir kitų pastatų teritorijos, miestų ir gyvenviečių parkai, aptverti sodai ir medelynai, rezervatai yra ne medžioklės plotai.
5. Medžiojamieji ir kiti laukiniai žvėrys bei paukščiai yra valstybės nuosavybė.
Už teisę medžioti pagal licencijas kanopinius ir švelniaplaukius žvėris žemės valdytojai ir savininkai arba medžioklės plotų naudotojai moka Vyriausybės nustatytą valstybinę rinkliavą.
Licencijas sumedžioti žvėris, kuriuos privaloma tvarka reikia pristatyti valstybei, perka medžioklės plotų naudotojai, disponuojantys gautomis už medžioklės produkciją pajamomis.
6. Žemės valdytojai ir savininkai nuomoja medžioklės plotus medžiotojų organizacijoms ir kitiems naudotojams. Medžioti savininkui priklausančiose žemėse be jo sutikimo draudžiama.
Pirmumo teisę išsinuomoti konkrečius medžioklės plotus turi tos medžiotojų organizacijos ir medžiotojai, kurie iki šiol šiuose plotuose medžiojo.
7. Medžioklės plotų nuomos klausimus koordinuoja ir jos tvarką nustato Miškų ūkio ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija.
8. Medžioklės ūkio organizavimo vienetas valstybiniuose miškuose yra girininkijos teritorija, o agrolandšafte – laukų, miškelių bei krūmų, kurių bendras plotas sudaro ne mažiau kaip 200 ha, visuma. Dėl mažesnių plotų nuomos sprendžia žemės valdytojai ir savininkai kartu su miškų urėdijomis.
9. Medžioklės ūkio organizavimo vienetus urėdijų miškuose nustato Miškų ūkio ministerija, kitose žemėse – rajonų savivaldybės kartu su Žemės ūkio ministerija, suderinusios su žemės valdytojais ir savininkais.
Miškų ūkio ministerija registruoja visus medžioklės ūkio organizavimo vienetus.
10. Respublikos medžioklės ūkio valstybinio valdymo funkcijas pagal savo kompetenciją vykdo Miškų ūkio ministerija.
11. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento įstatymą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas vykdo medžioklės fondo naudojimo valstybinę kontrolę, reglamentuoja medžiojamųjų žvėrių ir paukščių apskaitą, tvirtina sezoninius faunos sumedžiojimo limitus, nustato medžiojamųjų žvėrių ir paukščių (iš jų pagal licencijas) rūšis, išduoda atitinkamą licencijų skaičių Miškų ūkio ministerijai, kuri jas paskirsto medžioklės plotų naudotojams ir savininkams.
12. Medžioklės plotų nuomininkai – medžiotojų organizacijos ar kiti naudotojai tvarko medžioklės ūkį medžioklės ūkio organizavimo vienetuose nuomos sutartyse numatytomis sąlygomis.
13. Laukinių kanopinių žvėrių padarytą žalą valstiečių ūkiams ir gyventojų žemės sklypams įvertina ir apskaičiuoja pagal Miškų ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką rajono valdybos sprendimu paskirta nuostolių skaičiavimo komisija.
Žvėrių padarytą žalą nustatytąja tvarka turi atlyginti medžioklės plotų naudotojai, disponuojantys gautomis už medžioklės produkciją pajamomis.
14. Miškų ūkio ministerija ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija organizuoja medžiojamųjų žvėrių selekcijos darbus, medžiotojų selekcininkų rengimą, veisia retą, nykstančią ir kitą medžiojamąją fauną, rūpinasi medžioklės trofėjų bei medžioklinių šunų vertinimo ekspertų mokymu ir atestavimu.
15. Teisės naudotis medžioklės plotais netenkama visiškai arba iš dalies, kai:
medžioklės plotų nuomininkai nevykdo laukinių žvėrių sumedžiojimo planų ir kitų nuomos sutartyje numatytų reikalavimų;
likviduojama medžiotojų organizacija arba pasibaigia nuomos sutarties laikas ir sutartis toliau nebepratęsiama.
16. Sezoninius faunos sumedžiojimo limitų projektus (rajonais) parengia žemės valdytojai ir savininkai kartu su medžioklės plotų naudotojais, o šiuos limitus Miškų ūkio ministerijos teikimu nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas.
17. Medžioklės produkcija yra žvėrių ir paukščių mėsa, žvėrių kailiai, iltys ir kita produkcija, gauta iš sumedžiotų laukinių žvėrių ir paukščių.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė kiekvienam medžioklės sezonui nustato, kuris procentas sumedžiotų žvėrių pristatomas valstybei.
Gauta už žvėrieną valiuta paskirstoma Vyriausybės nustatyta tvarka.
Vertingų rūšių švelniaplaukių žvėrelių (bebrų, kiaunių, audinių, ondatrų) kailiai turi būti privaloma tvarka pristatyti valstybei perdirbimui Lietuvos Respublikoje ne vėliau kaip per mėnesį pasibaigus šių žvėrelių medžioklės sezonui.
Medžiotojui, sumedžiojusiam žvėrį, priklauso medžioklės trofėjas (ragai, iltys ir stambių kanopinių žvėrių kailiai). Juos išvežti į užsienį galima turint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento leidimą, suderintą su Miškų ūkio ministerija.
18. Teisė medžioti suteikiama asmenims, sukakusiems 18 metų, išlaikiusiems medžiotojo egzaminus ir gavusiems medžiotojo bilietą.
Priimama į medžiotojus ir medžiotojo bilietas išduodamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento, Miškų ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministerijos bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nustatyta tvarka.
Vidaus reikalų ministerija išduoda leidimus medžiokliniam šautuvui įsigyti ir naudotis.
19. Nesuteikiama teisė medžioti asmenims, iš kurių vidaus reikalų organai (policija) yra atėmę ginklą ir kurie neturi teisės jo turėti, taip pat asmenims, nustatytąja tvarka pripažintiems neveiksniais arba sistemingai pažeidžiantiems medžioklės taisykles.
20. Medžiotojai moka Vyriausybės nustatytą kasmetinę medžiotojų rinkliavą, gali jungtis į būrelius, klubus, draugijas arba likti neasocijuoti (pavieniai). Neasocijuotų medžiotojų įskaitą tvarko miškų urėdijos.
21. Komercines medžiokles užsieniečiams organizuoja Miškų ūkio ministerija ir Žemės ūkio ministerija jų reguliavimo sferai priskirtų įmonių ir organizacijų medžioklės plotuose, o aptvertose ir specialiai šiam tikslui parengtose teritorijose – visi medžioklės plotų naudotojai.
Komercinių medžioklių organizavimo tvarką nustato Miškų ūkio ministerija ir Žemės ūkio ministerija.
22. Kainas už žvėrių ir paukščių sumedžiojimą bei teikiamas užsienio medžiotojams paslaugas, atsižvelgdama į atitinkamas pasaulines kainas, nustato ir tikslina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
23. Išvežti iš Lietuvos Respublikos medžioklės trofėjus, kurie nustatytąja tvarka pripažinti nacionaliniu turtu, draudžiama.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1991 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 166
IEŠKINIO UŽ NETEISĖTAI SUMEDŽIOTĄ ARBA SUNAIKINTĄ GYVŪNĄ DYDIS
| Gyvūnai
|
Ieškinio suma (rubliais) |
| Briedis, danielius, taurusis elnias, dėmėtasis elnias, muflonas: - patinai - patelės ar jaunikliai |
5000 3000 |
| Rudasis lokys, paprastasis ir žieduotasis ruoniai, jūros kiaulė, baltasis banginis |
5000 |
| Šernas, stirna, lūšis, bebras |
1500 |
| Akmeninė ir miškinė kiaunės, kanadinė audinė, barsukas, rudoji lapė |
500 |
| Pilkasis kiškis, laukinis triušis, šermuonėlis, žebenkštis, ondatra, voverė |
150 |
| Baltaskruostė berniklė, rudakaklė berniklė, mažoji gulbė |
1000 |
| Gulbė nebylė, gulbė giesmininkė, baltasis gandras |
500 |
| Plėšrieji paukščiai ir pelėdos |
300 |
| Fazanas, laukinė žąsis |
200 |
| Kiti žinduoliai ir paukščiai |
100 |
Pastabos:
1. Žala atlyginama pusantro karto didesnė, kai žvėrys arba paukščiai neteisėtai yra sumedžioti rezervatuose ir nacionaliniuose parkuose, draustiniuose, kurie įkurti tos rūšies faunai saugoti, panaudojus kilpą (visur), kai yra sunaikintas ar išdraskytas urvas ar lizdas.
2. Už kiekvieną sunaikintą kiaušinį žala atlyginama 50 procentų ieškinio sumos, nustatytos už tą paukštį.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1991 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 166
VALSTYBINĖ RINKLIAVA UŽ LICENCIJAS MEDŽIOTI KANOPINIUS IR ŠVELNIAPLAUKIUS ŽVĖRIS
| Žvėrys |
Rinkliavos suma (rubliais) |
| Briedis: – patinas – patelė ar jauniklis |
100 60 |
| Elnias: – patinas – patelė ar jauniklis |
120 40 |
| Stirna |
20 |
| Šernas: – suaugęs – jauniklis |
40 20 |
| Lapė |
30 |
Pastaba. Valstybinė rinkliava už licencijas sumedžioti kanopinius žvėris, kuriuos privaloma tvarka reikia pristatyti valstybei, mažinama 50 procentų.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1991 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 166
LAUKINIŲ KANOPINIŲ ŽVĖRIŲ PADARYTOS ŽALOS VALSTIEČIŲ ŪKIAMS BEI GYVENTOJŲ ŽEMĖS SKLYPAMS ATLYGINIMO TVARKA
1. Žalą, padarytą valstiečių ūkiams ir gyventojų žemės sklypams, įvertina ir apskaičiuoja pagal Miškų ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką rajono valdybos sprendimu paskirta nuostolių skaičiavimo komisija.
Į nuostolių skaičiavimo komisiją įtraukiami rajono valdybos atstovas (komisijos pirmininkas), žemės ūkio ir miškų ūkio bei medžioklės plotų naudotojų atstovai ir pareiškėjas.
Nuostolių skaičiavimo komisijos darbo grafikas kasmet skelbiamas vietos spaudoje.
2. Žemės ūkio pasėlių šeimininkas, pastebėjęs jo pasėliams laukinių kanopinių žvėrių padarytą žalą, nedelsdamas raštu kreipiasi į rajono valdybą dėl padarytos žalos nustatymo.
3. Valstiečių ūkiams bei gyventojų žemės sklypams žvėrių padarytą žalą medžioklės plotų naudotojai privalo atlyginti per tris mėnesius nuo žalos įvertinimo dienos, pervesdami pinigus į nurodytą sąskaitą arba pasiųsdami juos nukentėjusiųjų nurodytu adresu.
Už kiekvieną uždelstą dieną mokama 0,05 procento delspinigių nuo neatlygintos sumos. ______________