Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSIRINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1599

 

2011 m. rugpjūčio 24 d. Nr. 996

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. SV-S-1227 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1599 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

1.1. Siekiant aiškumo, Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 69-1291) (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas nereglamentuoja susirinkimų, kurie vyksta ir kuriuos organizuoja seniūnai ar seniūnaičiai pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290), taip pat daugiabučių namų savininkų bendrijų narių susirinkimų, kurie vyksta daugiabučių namų savininkams nuosavybės teise priklausančiuose bendrojo naudojimo objektuose ir kuriuos organizuoja šių bendrijų valdymo organai ar kiti Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639) nurodyti subjektai. Ši nuostata užkirstų kelią pasitaikančioms neteisingoms keičiamo įstatymo interpretacijoms.

1.2. Įstatymo projekte nepagrįstai atsisakoma nuostatų dėl tvarkos palaikymo priemonių per keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus susirinkimus (keičiamo įstatymo 1 straipsnis). Nors keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas šioje dalyje nurodytų susirinkimų nereglamentuoja, bet specialaus įstatymo, kuris reglamentuotų viešosios tvarkos užtikrinimą tokiais atvejais, nėra. Minėti renginiai skiriasi pobūdžiu, masiškumu ir kitais aspektais, tačiau tvarkos palaikymą per keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus susirinkimus reglamentuoti būtina. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 116-4317) nuostatas, papildyti keičiamo įstatymo 1 straipsnį 3 dalimi, nustatančia, kad už viešosios tvarkos užtikrinimą per keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus susirinkimus atsako jų organizatoriai, o viešajai tvarkai juose palaikyti gali būti pasitelkiami saugos padaliniai arba sutarčių pagrindais samdomos saugos tarnybos. Policija užtikrina viešąją tvarką Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 90-2777) nustatytais pagrindais.

1.3. Siekiant teisinio aiškumo, patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnį – nustatyti, kokie asmenys pagal keičiamo įstatymo nuostatas bus laikomi Lietuvos Respublikos juridiniais asmenimis.

1.4. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 60-1183) tokių gyvenamųjų vietovių kaip gyvenvietės nėra ir pagal šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalį gyvenamosios vietovės apima ir miestus, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių „miestų, gyvenviečių“ įrašyti žodžius „gyvenamųjų vietovių“.

1.5. Įrašyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „nuo pagrindinio įėjimo į šiuos pastatus bei objektus“ žodžius „iki šių pastatų ir objektų“, kadangi esamas teisinis reguliavimas nustato nepakankamas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytuose pastatuose ir objektuose dirbančių asmenų ir esamo turto saugumo užtikrinimo garantijas.

1.6. Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 164-5971) 2 straipsnio 9 dalį nakties metu laikomas laikas nuo 22 iki 6 valandos. Siekiant nakties metu apsaugoti žmones nuo triukšmo ir netrikdyti jų poilsio, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad vieši susirinkimai gali būti organizuojami vėliausiai iki 22 valandos, išskyrus keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį.

1.7. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje vartojamą sąvoką „kitos vietos“ pakeisti į keičiamo įstatymo 9 straipsnyje vartojamą sąvoką „ne savivaldybės nustatytos nuolatinių susirinkimų vietos“. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9–12 straipsnius, patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį – nustatyti, kad norėdami organizuoti susirinkimus kitose vietose (turi būti „ne savivaldybės nustatytose nuolatinių susirinkimų vietose“) jų organizatoriai privalo gauti ne savivaldybės leidimą, bet pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje derėtų atsisakyti reikalavimo pateikti pranešimo nuorašą, nes šis reikalavimas pagal Administracinės naštos piliečiams ir kitiems asmenims nustatymo ir įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 213 (Žin., 2011, Nr. 24-1163), vertintinas kaip administracinė našta piliečiams ir kitiems asmenims.

1.8. Keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti, kaip būtų organizuojami susirinkimai, jeigu jie vyktų savivaldybės tam skirtose nuolatinėse vietose ir nustatytu laiku, bet juose dalyvautų daugiau kaip 100 žmonių, nes dabar neaišku, ar apie organizuojamus susirinkimus būtų informuojama keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatyta tvarka. Be to, kadangi pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį savivaldybės turi teisę, bet ne pareigą nustatyti pastovų susirinkimų laiką, keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti, kaip būtų organizuojami susirinkimai, jeigu jie vyktų savivaldybės tam skirtose nuolatinėse vietose, bet ne nustatytu laiku (tiek tais atvejais, kai juose dalyvauja ne daugiau kaip 100 žmonių, tiek tais atvejais, kai juose dalyvauja daugiau kaip 100 žmonių).

1.9. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 5 punkte išbraukti žodį „policijai“, nes pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalis pranešime nurodytus pageidavimus dėl viešosios tvarkos palaikymo policijos atstovai nagrinėja kartu su savivaldybės administracijos direktoriumi.

1.10. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „apie susirinkimo organizavimą organizatorius šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais informuoja savivaldybės administracijos direktorių ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo susirinkimo vedimo dienos“. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje dėstoma, kad „pranešimas apie susirinkimo organizavimą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo ir ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki susirinkimo pradžios“. Jeigu pateikiamas sprendimas atsisakyti išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ar formos, vadovaudamiesi keičiamo įstatymo 12 straipsniu, „susirinkimo organizatoriai atsisakymą išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos gali apskųsti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo. Teismas tokį pareiškimą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas“. Taigi likus dviem paroms (48 valandoms) iki planuojamo susirinkimo gavę sprendimą atsisakyti išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, susirinkimo organizatoriai nespėtų įgyvendinti konstitucinės teisės rinktis į taikius susirinkimus, nes atitinkamas apygardos administracinis teismas skundą gali nagrinėti 3 dienas, tai yra viena diena ilgiau nei numatoma susirinkimo data. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje derėtų nustatyti 7 darbo dienų terminą, o keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti, kad pranešimas apie susirinkimo organizavimą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo.

1.11. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies formuluotę „priimamas atitinkamas sprendimas“ pakeisti tikslesne formuluote – „priimamas vienas iš šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų“.

1.12. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 18 ir 19 straipsnių nuostatas, išbraukti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad pažymėjime dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos turi būti nurodytos organizatorių teisės, pareigos ir atsakomybė už įstatymų pažeidimą.

1.13. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio nuostatas dėl susirinkimų formos, neaišku, apie kokias „nepriimtinas“ susirinkimų formas kalbama keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Taigi reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį.

1.14. Patikslinti pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio nuostatas keičiamo įstatymo 12 straipsnį – nustatyti, kad skundo objektas yra ne atsisakymas išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, o sprendimas atsisakyti jį išduoti. Keičiamo įstatymo 12 straipsnyje derėtų nurodyti, nuo kada pradedamas skaičiuoti 3 dienų terminas pareiškimui išnagrinėti. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) 2 straipsnio 20 dalį, keičiamo įstatymo 12 straipsnyje vietoj sąvokos „pareiškimas“ reikėtų vartoti sąvoką „skundas“.

1.15. Jeigu išdavus pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos paaiškėja naujų keičiamame įstatyme numatytų aplinkybių, dėl kurių susirinkimas negali būti organizuojamas suderintoje vietoje, suderintu laiku ir suderinta forma, siekiant užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą, kitų asmenų teises ir laisves, keičiamo įstatymo 13 straipsnyje numatyti galimybę savivaldybės administracijos direktoriui sustabdyti ar panaikinti jo priimto sprendimo išduoti susirinkimo organizatoriui pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos galiojimą. Be to, neaišku, koks keičiamo įstatymo 13 dalies nuostatų, pagal kurias susirinkimo organizatoriams, jeigu jie susirinkimo neatšaukia, tenka visa įstatymų numatyta atsakomybė už tokio susirinkimo padarinius, teisinis turinys. Šiuo požiūriu reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 13 straipsnį.

1.16. Apibrėžti teisiškai keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto formuluotę „sudrausti susirinkimo dalyvį“.

1.17. Patikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punktą – nustatyti, kokių dar asmenų, be policijos pareigūnų, susirinkimo organizatorius ir vadovas turi teisę reikalauti pašalinti iš susirinkimo keliančius netvarką ar nesilaikančius įstatymų asmenis. Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkte atsisakyti formuluotės „keliantys netvarką“ ir nustatyti, kad iš susirinkimo reikalaujama pašalinti asmenis, kurie pažeidžia viešąją tvarką.

1.18. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje ir 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnas stebi, ar susirinkime laikomasi įstatymų. Ši nuostata nesuderinta su keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies pirmąja pastraipa, kurioje nustatyta, kad tai, ar susirinkime laikomasi įstatymų, gali stebėti ir daugiau nei vienas policijos pareigūnas. Šiuo požiūriu derėtų tikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalį ir 15 straipsnio 3 dalį.

1.19. Pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas šioje dalyje nustatyta pareiga baigti susirinkimą aktuali tik tada, kai šioje dalyje numatyti pažeidimai padaromi per susirinkimą. Taigi kaip perteklinę reikėtų išbraukti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, o keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą baigti susirinkimą keisti susirinkimo organizatorių ir vadovų pareiga nutraukti susirinkimą ir pareikalauti, kad jo dalyviai išsiskirstytų.

1.20. Dėl keičiamo įstatymo 20 straipsnyje minimo piniginio užstato galimai materialinei žalai atlyginti reikėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.263 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą visiškai atlyginti privalo atsakingas asmuo. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tik įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Kadangi keičiamame įstatyme tokių atvejų nenustatyta, susirinkimų organizatoriaus atsakomybei už susirinkimo dalyvių padarytą žalą būtų taikomos bendros Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.265 straipsnio nuostatos, pagal kurias susirinkimų organizatorius atsakytų už susirinkime dalyvavusių asmenų padarytą žalą tik tuo atveju, jeigu susirinkimo dalyviai padarytų žalą vykdydami susirinkimo organizatoriaus duotą nurodymą. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.265 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad susirinkimų organizatoriaus ir žalą padariusių susirinkimo dalyvių atsakomybė už padarytą žalą yra solidari. Iš nurodytų nuostatų neaišku, kokia keičiamo įstatymo 20 straipsnyje numatyto piniginio užstato paskirtis, kokia tvarka toks užstatas bus naudojamas per susirinkimą padarytai žalai atlyginti, kokia užstato grąžinimo, kai per susirinkimą žala nebuvo padaryta arba ji mažesnė už užstatą, tvarka, ir panašiai. Taigi iš esmės reikia tikslinti keičiamo įstatymo projekto 20 straipsnio nuostatas dėl piniginio užstato galimai materialinei žalai ar nuostoliams atlyginti – nustatyti aiškų per susirinkimą padarytos materialinės žalos ir nuostolių atlyginimo mechanizmą, turint galvoje, kad teisės valdyti, naudoti ir disponuoti šiuo užstatu gali būti apribotos tik paties užstato savininko valia, įstatymų ar teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalis). Keičiamo įstatymo 20 straipsnyje derėtų patikslinti sprendimo pavadinimą – vietoj sprendimo išduoti susirinkimo pažymėjimą nurodyti sprendimą išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos (keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

1.21. Patikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį – nurodyti, kad atitinkami protokolai ar nutarimai surašomi ne apie padarytus pažeidimus, o dėl padarytų pažeidimų. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje derėtų patikslinti, apie kieno teisėtų reikalavimų (nutarimų) nevykdymą kalbama.

1.22. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 90-2777) 11 ir 17 straipsnius, įrašyti keičiamo įstatymo 23 straipsnyje vietoj žodžių „miesto, rajono policijos komisaras“ žodžius „teritorinės policijos įstaigos viršininkas“. Keičiamo įstatymo 23 straipsnyje išbraukti žodžius „susirinkimo vietos prieigose“, kadangi siekiant užtikrinti viešąją tvarką, tinkamą susirinkimo dalyvių apsaugą, asmenų ir jų bagažo apžiūrą ir patikrinimus būtina atlikti ne tik susirinkimo vietos prieigose, bet ir už jų ribų. Be to, patikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnį – nustatyti, kad asmenų ir jų bagažo apžiūra ir patikrinimas organizuojami ne Vidaus reikalų ministerijos, o vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

1.23. Patikslinti keičiamo įstatymo straipsnių numeraciją.

2. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2010 m. sausio 13 d. išvadoje Nr. XIP-1599 išdėstytoms pastaboms ir pasiūlymams.

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS

 

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                 RAIMUNDAS PALAITIS

 

_________________