LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS 2002–2005 M. PLĖTROS GAIRIŲ
2001 m. lapkričio 21 d. Nr. 1541
Vilnius
Vadovaudamasis krašto apsaugos ministro 2000 12 28 įsakymu Nr. 1500 „Dėl planavimo, programų rengimo ir biudžeto sudarymo ciklo įgyvendinimo Krašto apsaugos sistemoje pakeitimo ir papildymo“, KAM Gynybos politikos ir planavimo departamentas parengė „Krašto apsaugos sistemos 2002–2005 m. plėtros gaires“. Atsižvelgdamas į tai,
2. Įsakau:
2.1. Kariuomenės vadovybei, Gynybos štabui, Lietuvos kariuomenės daliniams, KAM departamentams, tarnyboms ir departamentams prie KAM vadovautis „Krašto apsaugos sistemos 2002–2005 m. plėtros gairėmis“ rengiant 2002–2005 m. plėtros planus, programas ir biudžeto projektus.
3. Krašto apsaugos ministro 2000 10 04 įsakymą Nr. 1162 „Dėl 2002–2004 m. Krašto apsaugos sistemos plėtros gairių“ laikau netekusiu galios.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro
2001 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 1541
Krašto apsaugos sistemos 2002–2005 metų plėtros gairės (gynYbos gairės)
1. ĮVADAS
Krašto apsaugos sistemos plėtros gairės (toliau – Gairės) – sudedamoji Planavimo, [1]programų ir biudžeto sudarymo sistemos (PPBS) planavimo fazės dalis. Tai kasmet rengiamas planavimo dokumentas, kuriame nustatomos Krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) plėtros perspektyvos.
Gairės apibrėžia planavimo kryptis, kurias Krašto apsaugos sistemos plėtros planas detalizuoja į konkrečias užduotis ir siektinus rezultatus. Gairės – tai nuostatos, kuriomis turi vadovautis visi padaliniai, sudarydami 2003–2005 metų plėtros planus ir rengdami programas.
Gairės rengiamos remiantis strateginiais gynybos dokumentais – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Karinės gynybos strategija, Ilgalaikėmis valstybinėmis saugumo stiprinimo programomis, atsižvelgiant į prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus „Metinėje integracijos į NATO programoje“ bei „Bendroje PTL sąveikumo apžvalgoje“. 2002–2005 metų Gairės taip pat pagrįstos Lietuvos kariuomenės struktūros peržiūros dokumentu.
Šios Gairės pradeda 2003–2005 m. planavimo ciklą ir kartu atnaujina krašto apsaugos ministro 2000 10 04 įsakymu Nr. 1162 patvirtintas KAS 2002–2004 m. plėtros gaires 2002 metams, todėl apima ne įprastą trejų, o ketverių metų laikotarpį.
2. GYNYBOS POLITIKA
Lietuvos gynybos politikos tikslas – karinėmis priemonėmis užtikrinti valstybės saugumą ir prisidėti prie tarptautinio saugumo bei stabilumo stiprinimo. Vienas iš strateginių Lietuvos Respublikos Vyriausybės tikslų yra Krašto apsaugos plėtra ir integracija į NATO[2]. 2001 metų pavasarį 12 Lietuvos parlamentinių partijų, atstovaujančių pozicijai ir opozicijai, pasirašė „Lietuvos parlamentinių partijų susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos 2001–2004 m.“, kuriame įvardijami gynybos politikos prioritetai, kariuomenės plėtros kryptys, užtikrinamas gynybos politikos tęstinumas bei numatomas Lietuvos gynybos finansavimas, tam skiriant 2002 m. 2 proc. BVP, o 2003–2004 metais nemažinant šio procento.
Pagrindinės bendradarbiavimo kryptys yra santykių su NATO ir ES narėmis bei narystės šiose organizacijose siekiančiomis valstybėmis plėtojimas. Lietuvos kariuomenė pasirengs bendroms operacijoms su NATO pajėgomis, dalyvaus NATO Partnerystės taikos labui (PTL) programoje bei jos sudedamosiose dalyse – Planavimo ir peržiūros procese (PARP, Individualioje partnerystės programoje (IPP), vykdys Partnerystės tikslus (PT). Ruošiantis prisiimti su naryste NATO susijusius įsipareigojimus, ir toliau bus sudaroma ir įgyvendinama Pasirengimo narystei NATO programa. Bus dalyvaujama tarptautinėse operacijose, plėtojamas dvišalis ir daugiašalis karinis bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis.
Lietuva laikosi pozicijos, kad Europos gynyba nereiškia europiečių kariuomenės, atskiros nuo NATO pajėgų ar alternatyvios joms, kūrimo. Lietuva prisideda prie europinių politinių ir karinių struktūrų, kurios Europos šalių karines pajėgas ruošia Europos krizių valdymui, veiklos. Kolektyvinės gynybos atveju tos pačios Europos valstybių pajėgos bus vadovaujamos NATO.
Lietuva taip pat sieks prisijungti prie JT greitojo reagavimo brigados (SHIRBRIG), veikiančios JT nuolatinės parengties pajėgų sistemos rėmuose; bus siunčiami stebėtojai į ESBO misijas.
Didelį dėmesį Lietuva skirs bendradarbiavimui su strateginiais partneriais-Baltijos valstybėmis, Lenkija, JAV. Įvertinant santykių su Rusija svarbą tarptautinei opinijai, bus siekiama pozityvios jos pozicijos mūsų valstybės integracijos į NATO atžvilgiu, stiprinamas tarpusavio pasitikėjimas. Taip pat plėtojami draugiški santykiais su kitomis NVS šalimis.
3. KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS PLĖTROS KRYPTYS
Krašto apsaugos ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos geopolitinės aplinkos pasikeitimus, paspartėjusį integracijos į NATO procesą, valstybės ekonominę galią bei gyventojų skaičių, siekia sukurti nedideles, tačiau profesionaliai parengtas, mobilias, efektyvias pajėgas, gebančias užtikrinti šalies gynybą ir veikti kartu su NATO pajėgomis.
Peržiūrėta dabartinė kariuomenės struktūra (žr. priedą) ir pakeisti kariuomenės plėtros planai. Įgyvendinant reformą, siekiama optimalaus santykio tarp planuojamų gynybinių pajėgumų ir valstybės skiriamų gynybos reikmėms lėšų. Kariuomenės daliniai komplektuojami personalu atsižvelgiant į jų vykdomas operacijas taikos ir karo metu.
Prioritetas teikiamas Sausumos pajėgoms plėtoti, išlaikant nedideles Karines oro ir Karines jūrų pajėgas. Toliau plėtojami KAS valdymas, kontrolė ir ryšiai (C3), kariuomenės rezervo rengimo ir mobilizacijos sistema, kuriama centralizuota logistikos sistema, stiprinama oro erdvės stebėjimo sistema ir oro gynybos pajėgumai, plečiami pajėgumai partnerių pastiprinimams priimti, tobulinama karių ir valstybės tarnautojų mokymo sistema.
4. SAUSUMOS PAJĖGOS
Pertvarkant kariuomenės struktūrą, karinės gynybos pagrindas ir toliau bus Sausumos pajėgos (SP). Lauko (sausumos) pajėgų vadas bus atsakingas už vadovavimą SP ir jų valdymą, taip pat ir už lauko pajėgų – karinių operacijų vykdymo pajėgų, suformuotų iš sausumos ir kitų kariuomenės vado sprendimu priskirtų karinių vienetų – operacinį vadovavimą.
2002–2005 metais SP sudarys:
• Lauko (sausumos) pajėgų štabas;
• Nuolatinės parengties brigada (NPB) „Geležinis Vilkas“: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas Rukloje (toliau – Algirdo batalionas), Karaliaus Mindaugo mechanizuotasis pėstininkų batalionas Panevėžyje (toliau – Mindaugo batalionas), Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotasis pėstininkų batalionas Alytuje (toliau – Birutės batalionas), Artilerijos ir Logistikos batalionai Rukloje bei kovos paramos ir aprūpinimo vienetai;
• Rytų karinė apygarda: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio motorizuotasis pėstininkų batalionas Marijampolėje (toliau – Vytenio batalionas) bei KASP Vilniaus, Alytaus, Panevėžio, Utenos ir Kauno apskričių rinktinės;
• Vakarų karinė apygarda: Lietuvos kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas Klaipėdoje (toliau – Dragūnų batalionas), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas Tauragėje (toliau – Kęstučio batalionas), Kunigaikščio Vaidoto motorizuotasis pėstininkų batalionas Šiauliuose (toliau – Vaidoto batalionas) bei KASP Telšių, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės ir Tauragės rinktinės;
• du atskirieji specializuoti batalionai: Juozo Vitkaus inžinerijos Kaune (toliau – Inžinerijos) ir Vytauto Didžiojo jėgerių Kaune (toliau – Jėgerių);
• Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas Vilniuje (toliau – Štabo batalionas[3]).
Prioritetiniai SP uždaviniai 2002–2005 m. yra šie:
• MPB „Geležinis Vilkas“, reorganizuotą į NPB „Geležinis Vilkas“, iki 2006m. pabaigos visiškai parengti vykdyti Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio operacijas Lietuvos teritorijoje kartu su NATO pajėgomis;
• sukurti dvi karines apygardas;
• suformuoti Lauko (sausumos) pajėgų štabą;
• integruoti KASP į Sausumos pajėgas ir parengti vieningą sausumos pajėgų doktriną;
• pasirengti partnerių pastiprinimams priimti (Host Nation Support-HNS);
• iki 2004 m. sukurti bendrą savanorių ir mobilizacinio rezervo mokymo sistemą[4].
NPB naujiems uždaviniams vykdyti bus parengti ir aprūpinti trys dabartiniai MPB „Geležinis Vilkas“ batalionai bei Artilerijos batalionas:
• iki 2002 m. pabaigos – Algirdo batalionas Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio operacijoms už Lietuvos teritorijos ribų kartu su NATO pajėgomis;
• iki 2004 m pabaigos – Birutės batalionas;
• iki 2004 m. pabaigos – Artilerijos batalionas;
• iki 2005 m. pabaigos – Mindaugo batalionas.
Ginkluote, kovine technika ir šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis pirmiausia bus aprūpinami NPB „Geležinis Vilkas“ koviniai, kovos paramos ir aprūpinimo daliniai.
NPB „Geležinis Vilkas“ iki 2005 m. sudarys SP pagrindą Rytų karinėje apygardoje. MPB „Žemaitija“ 2002 m. bus reorganizuota į Vakarų karinę apygardą. Apygardų vadams bus pavaldžios ir toje teritorijoje esančios KASP rinktinės.
Vakarų karinės apygardos pėstininkų batalionai bus aprūpinti Švedijos neatlygintinai perduota ginkluote bei karine įranga. 2002 m. Kęstučio batalioną, o 2003 m. Vaidoto batalioną numatoma aprūpinti ginkluote ir karine technika pagal batalionų organizacinės struktūros ir įrangos lentelę (OSIL). Iki 2003 m. bus galutinai įvaldyta Švedijos perduota ginkluotė bei karinė technika Dragūnų batalione.
Bus plečiami atskirieji specializuotieji batalionai – Inžinerijos ir Jėgerių bei Štabo batalione esantis kariuomenės ryšių centras. Be to, Štabo batalione bus įsteigtas ryšių ir informacinių sistemų operatorių mokymo centras.
KASP į Sausumos pajėgas bus integruotos iki 2003 metų. KASP mokymo centrų skaičius bus mažinamas nuo 11 iki 5, o jų pajėgumai bus sustiprinti.
Iki 2005 m. KOP struktūra iš esmės nesikeis ir ją sudarys:
• dvi aviacijos bazės;
• Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba: Oro erdvės kontrolės centras ir Regioninis oro erdvės stebėjimo koordinavimo centras[5];
• Oro gynybos batalionas.
2002–2005 m. prioritetiniai KOP uždaviniai yra šie:
• pasirengti partnerių pastiprinimams priimti;
• tobulinti Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, iki 2003 m. galutinai parengti Regioninį oro erdvės stebėjimo koordinavimo centrą prijungti prie NATO integruotos oro gynybos sistemos;
• iki 2005 m. sukomplektuoti Oro gynybos bataliono personalą ir galutinai parengti jį vykdyti oro gynybos funkcijas.
6. KARINĖS JŪRŲ PAJĖGOS
Karines jūrų pajėgas (toliau – KJP) bus siekiama išlaikyti nedideles, profesionaliai parengtas ir sąveikias su NATO pajėgomis. Ištekliai bus skiriami plėtoti pajėgumams, kurie reikalingi būtinoms valstybės funkcijoms teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje, paieškai ir gelbėjimui bei tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti.
Iki 2005 m. KJP struktūra iš esmės nesikeis ir ją sudarys:
• Flotilė;
• Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;
• dvi uosto gynybos kuopos.
Prioritetiniai KJP uždaviniai 2002–2005 m. yra šie:
• tobulinti jūros ir pakrančių stebėjimo sistemą ir ją integruoti į kompleksinę jūros ir oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą;
• pasirengti partnerių pastiprinimams priimti;
• stiprinti pajėgumus minų ir nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacijoms vykdyti.
7. KARIUOMENĖS LOGISTIKOS SISTEMOS REFORMA
Siekiama sukurti centralizuotą visai Lietuvos kariuomenei logistikos sistemą, užtikrinančią vieningą karinių pajėgų logistinį palaikymą ir suderintą su NATO logistikos sistema.[6] Iki 2002 metų pabaigos dabartiniai logistikos vienetai bus reorganizuoti pagal Logistikos doktrinoje numatytą struktūrą.
2005 m. Logistikos valdybą sudarys:
• Kariuomenės materialinė tarnyba;
• Kariuomenės sandėlių tarnyba;
• Judėjimo kontrolės centras;
• Transportavimo ir tiekimo batalionas;
• Karo medicinos tarnyba;
• Karo medicinos batalionas;
• Remonto batalionas.
Logistikos sistema bus trijų lygių – strateginio, operacinio ir taktinio. Strateginis lygmuo – tai valstybės gynybiniai ištekliai bei valstybės ir privačios organizacijos, prireikus galinčios suteikti paramą kariuomenės operacijoms. Logistikos valdybos vienetai, dislokuoti trijuose regioniniuose logistikos depuose, teiks operacinio lygmens logistinę paramą NPB, visiems teritorinės gynybos daliniams, KOP ir KJP vienetams. Taip pat Logistikos valdyba organizuos paramos teikimą partnerių pastiprinimo pajėgoms. Prireikus Logistikos valdybos pagrindu bus formuojami nacionaliniai paramos vienetai tarptautinius įsipareigojimus vykdančių Lietuvos kariuomenės dalinių išsiskleidimui ir išsilaikymui užtikrinti už Lietuvos teritorijos ribų.
Taktinis lygmuo bus šie kovinių dalinių logistinio aprūpinimo vienetai:
• logistikos batalionas Nuolatinės parengties brigadoje;
• logistikos kuopos karinėse apygardose;
• logistikos kuopos reguliariuosiuose SP batalionuose;
• logistikos būriai KJP ir KOP bazėse.
Logistikos dalinių ir tarnybų personalas bus komplektuojamas atsižvelgiant į kovinių dalinių aprūpinimo poreikius bei jų vykdomas operacijas.
8. KARIŲ RENGIMO IR MOKYMO SISTEMA
Karių rengimo ir mokymo sistemos tikslas – parengti motyvuotą, kvalifikuotą, disciplinuotą personalą. Kariuomenės personalas rengiamas ugdant kario asmenybę, jo profesionalumą, patriotizmą, pilietinę atsakomybę.
Karių rengimo ir mokymo sistemos veikla bus koncentruojama į centralizuotą pradinį karinį, puskarininkių ir karių specialistų bei karininkų rengimą pagal krašto apsaugos sistemos poreikius. Pagrindinis karių rengimo ir mokymo sistemos plėtros ir tobulinimo tikslas – įdiegti modernias, atitinkančias NATO valstybėse taikomas mokymo programas.
2005 m. karių rengimo ir mokymo sistemą sudarys:
• Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL);
• Lietuvos karo akademija;
• Mokymo ir doktrinų valdyba (MDV) bei jai pavaldūs Mokomasis pulkas, Puskarininkių mokykla, Centrinis poligonas, Kovinio rengimo centras, Jėgerių mokykla, Karo inžinerijos mokykla;
• KOP mokymo centras, KJP mokymo centras, Karo medicinos tarnybos mokymo centras, KASP mokymo centrai ir 10 anglų kalbos mokymo centrų karinio mokymo įstaigose bei kituose kariniuose daliniuose.
Prioritetiniai mokymo uždaviniai 2002–2005 m. yra šie:
• iki 2003 m. organizuoti vientisą KAS karių ir civilių specialistų pagal specialybes rengimą, ugdymą ir profesinį tobulinimą;
• iki 2004 m. sukurti vientisą karių mokymo bei bendrą savanorių ir mobilizacinio rezervo rengimo sistemą;
• parengti kariuomenės rūšių kovinio rengimo doktrinas;
• nuo 2002 m. organizuoti kapitonų kursus ir magistro studijas Lietuvos karo akademijoje bei tęsti mokymo reformą Puskarininkių mokykloje;
• 2002 m. reorganizuoti Karių profesinio tobulinimo centrą į Kovinio rengimo centrą ir iki 2005m. išplėtoti jame štabo karininkų trumpalaikių kovinio rengimo kursų sistemą;
• plėtoti ir tobulinti kariuomenės poligonų infrastruktūrą.
9. GINKLUOTĖS IR TECHNIKOS ĮSIGIJIMŲ PRIORITETAI
Siekiama kariuomenę aprūpinti patikima, saugia, NATO reikalavimus atitinkančia ginkluote ir kovine technika, kuri bus įsigyjama remiantis nustatytais prioritetais ir ilgalaikėmis sutartimis. Įsigijimų politikoje pagrindinis dėmesys bus skiriamas su Partnerystės tikslų bei tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimu susijusiems projektams.
Pagrindiniai įsigijimų prioritetai yra šie:
1. NPB ginkluotė ir technika:
• priešlėktuvinės sistemos;
• prieštankinės sistemos;
• taktinio ryšio priemonės;
• transporto priemonės;
• logistinė įranga.
2. Oro erdvės stebėjimo sistemos įranga (vidutinio nuotolio trijų dimensijų radarai).
Ginkluotei ir kitai įrangai įsigyti planuojama skirti apie 20–25 % Krašto apsaugos sistemos biudžeto, iš jų apie 60–65 % – NPB įsigijimų projektams.
10. INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA
Siekiant racionaliai panaudoti valstybės skiriamas lėšas, per ateinančius ketverius metus bus maksimaliai panaudojama jau sukurta ir veikianti kariuomenės dalinių infrastruktūra. Pirmiausia bus užbaigiami pradėti rekonstrukcijos darbai ir plėtojami tie infrastruktūros objektai, kurie siejami su tarptautinėmis sutartimis, partnerių materialine parama bei pasirengimu priimti partnerių pastiprinimą.
Pagrindiniai prioritetai 2002–2005 metais bus Oro gynybos bataliono, Artilerijos bataliono infrastruktūros sukūrimas, NPB, Logistikos sistemos, Lietuvos karo akademijos ir I aviacijos bazės infrastruktūros plėtra.
Iš viso infrastruktūros plėtrai ketinama skirti apie 10–13 % Krašto apsaugos sistemos biudžeto.
11. VIEŠIEJI RYŠIAI
Lietuvos kariuomenė yra neatsiejama demokratinės pilietinės visuomenės dalis. Tik turėdama nuolatinę visuomenės paramą kariuomenė gali pasiekti maksimalią kovinę parengtį, taip pat išnaudoti visus savo pajėgumus bei veikimo galimybes karo metu. Todėl Krašto apsaugos ministerija energingai vykdys ryšių su visuomene stiprinimo programą, pagrįstą skaidrumo, sistemos atvirumo visuomenei, bendradarbiavimo su visomis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis principais. Pagrindiniai viešųjų ryšių politikos prioritetai ateinančius ketverius metus bus visuomenės informavimas apie Lietuvos kariuomenės ir visos Krašto apsaugos sistemos veiklą, integracijos į NATO privalumus bei projektų su švietimo įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis plėtojimas.
12. KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS PERSONALO KARJEROS SISTEMA
Personalo politikos tikslai – įdiegti šiuolaikinę, visiškai kompiuterizuotą krašto apsaugos sistemos personalo apskaitos sistemą, kuri apimtų visų tarnybos ciklų nuo šauktinių, profesinės karo tarnybos iki rezervo (atsargos) karių duomenų bazes bei užtikrintų visapusišką personalo struktūros analizę, poreikio patenkinimą ir efektyvų panaudojimą.
Kuriama ilgalaikė ir į tarnybos perspektyvą orientuota profesinės karo tarnybos karių karjeros planavimo ir valdymo sistema. Ypatingas dėmesys teikiamas profesiniam karių ir NATO šalių kalbų mokymui, prioritetiniam karių rengimui dirbti NATO štabuose bei logistikos, žvalgybos ir artilerijos specialistais.
Toliau bus plėtojama bei racionalizuojama karių socialinės saugos sistema.
Personalo skaičius augs po 5–6 % kasmet ir 2005 m. sudarys 18 220. Kariūnų skaičius išliks nepakitęs.
Daug dėmesio bus skiriama kariuomenės mobilizacinio rezervo rengimui. Aktyvusis rezervas sudarys iki 25 000 karių, iš jų kariai savanoriai – iki 13 000.
13. KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS RESURSŲ VALDYMAS
Siekiant užtikrinti kariuomenės pajėgumą vykdyti jai keliamus uždavinius, krašto apsaugai skiriamų valstybės lėšų racionalų, tikslingą naudojimą, būtina turėti gerai funkcionuojančią planavimo sistemą, todėl toliau plėtojama KAS planavimo, programų ir biudžeto sudarymo sistema (PPBS).
PPBS remiasi esminiais planavimo, programų sudarymo ir kontrolės procedūrų privalumais, nepaisant tam tikrų ypatumų atitinka NATO šalyse naudojamą pajėgų planavimo procesą. Ši sistema leidžia optimizuoti bei pagrįsti biudžeto sudarymą. Maksimalūs rezultatai su minimaliomis išlaidomis tapo pagrindiniu gynybos biudžeto planavimo principu. Pagrindiniai sistemos tikslai yra šie:
• įdiegti efektyvų KAS išteklių valdymo mechanizmą, kuris užtikrintų maksimalaus kariuomenės gynybinio pajėgumo su turimais ištekliais pasiekimą;
• formalizuoti procedūras ir nustatyti aiškias dalyvaujančių pareigūnų atsakomybės ribas planuojant ir panaudojant KAS išteklius;
• įdiegti pasiektų rezultatų ir išteklių panaudojimo racionalumo įvertinimo sistemą;
• iki 2003 m. baigti rengti pagrindines priemones, užtikrinančias efektyvią PPBS.
2001 m. gegužės mėnesį Lietuvos parlamentinės partijos pasirašė Partijų susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos 2001-2004 metais. Šiuo susitarimu partijos patvirtino nuostatą, kad 2002–2004 m. išlaidoms krašto apsaugai turi būti skiriama 2 % BVP. Užtikrinant gynybos politikos tęstinumą ir kariuomenės plėtros planų įgyvendinimą, bus siekiama, kad išlaidų krašto apsaugai procentas 2005 m. būtų ne mažesnis.
Išlaidas krašto apsaugai sudaro:
1. KAS biudžetas, t. y. lėšos, skiriamos Krašto apsaugos ministerijos misijai vykdyti (išskyrus civilinės saugos funkciją);
2. lėšos, skiriamos kitų institucijų (vidaus tarnybos pulkams, pasienio policijos rinktinėms ir kt.) veiklai, susijusiai su krašto apsauga.
2002 m. KAS biudžetas sudarys apie 1,62 % BVP. 2003-2005 m. KAS biudžetas sudarys 1,7 % BVP, o kitos krašto apsaugos išlaidos – 0,3 % BVP.
Rengiant KAM 2002–2005 metų programas ir biudžeto paraišką bus vadovaujamasi nuostata, kad personalo išlaikymo išlaidos neturi viršyti 50 % visų biudžeto išlaidų. Personalo skaičiaus augimas turi būti subalansuotas su infrastruktūros plėtra, o eksploatacinės išlaidos – su kariuomenės aprūpinimu ginkluote ir technika. Paprastosios išlaidos turėtų sudaryti apie 65 %, o nepaprastosios – 35 % KAS biudžeto.
______________
