LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO

S P R E N D I M A S

Dėl PAREIŠKĖJO – LIETUVOS APELIACINIO TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI, AR Lietuvos Respublikos PREZIDENTO 2005 m. KOVO 3 d. DEKReTAS Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo iš pareigų“ NEPRIEŠTARAUJA Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 44 straipsnio 1 daliai, 51 straipsnio 1 daliai, 52 straipsnio 4 punktui, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai

2009 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Prano Kuconio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašymą (Nr. 1B-51/2009) „ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo iš pareigų“ pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 straipsnio 2 punktą, pasibaigus įgaliojimų laikui (Žin., 2005, Nr. 31-984), pagal turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 44 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad teisėjas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose numatytas Lietuvos Respublikos piliečio teises ir laisves, 51 straipsnio 1 daliai ta apimtimi, kad apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, 52 straipsnio 4 punktui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai proceso lygybės, bešališkumo ir nepriklausomumo garantijas“.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas – Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225) neprieštarauja Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 44 straipsnio 1 daliai, 51 straipsnio 1 daliai ta apimtimi, kuria nustatyta, kad apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, 52 straipsnio 4 punktui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 daliai.

2. Pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. Petraškaitės tinkamumo teisėjo darbui patikros procedūra galėjo būti neteisėta, šios teisėjos veiklos įvertinimas galėjo būti nepagrįstas. Remdamasis šiomis prielaidomis pareiškėjas abejoja, ar priimant ginčijamą Respublikos Prezidento dekretą nebuvo padaryta išimtis dėl teisėjos S. Petraškaitės, ar nebuvo pažeistas asmenų lygybės įstatymui principas; ar Respublikos Prezidentas turėjo teisę atleisti S. Petraškaitę iš teisėjo pareigų pagal Konstitucijos 115 straipsnio 2 punktą (pasibaigus įgaliojimų laikui).

3. Pareiškėjas savo prašyme pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimu pripažino Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretą Nr. 225, kuriuo teisėja S. Petraškaitė buvo atleista iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui, neprieštaraujančiu Konstitucijai ir Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 45 straipsnio 1 daliai, taip pat kad Konstitucinis Teismas netyrė minėto Respublikos Prezidento dekreto atitikties Teismų įstatymo 52 straipsnio 4 punktui ir šios bylos dalį nutraukė.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

1. Pareiškėjas – Lietuvos apeliacinis teismas prašo ištirti, ar Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 neprieštarauja Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 44 straipsnio 1 daliai, 51 straipsnio 1 daliai ta apimtimi, kuria nustatyta, kad apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, 52 straipsnio 4 punktui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai.

2. Paminėtina, kad pareiškėjas – Lietuvos apeliacinis teismas į Konstitucinį Teismą pirmą kartą dėl Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 atitikties Konstitucijai kreipėsi 2006 m. kovo 29 d., sustabdęs civilinės bylos pagal ieškovės S. Petraškaitės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimo nagrinėjimą. Šiuo sprendimu Panevėžio apygardos teismas S. Petraškaitės ieškinį atmetė, nes inter alia padarė išvadą, kad „ieškovės Sabinos Petraškaitės atžvilgiu buvo laikytasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos Teismų įstatyme nustatytos procedūros dėl įvertinimo ieškovės tinkamumo būti paskirta teisėja iki 65 metų, o Teismų tarybos patarimas atleisti ieškovę iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui, yra pagrįstas“.

Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 45 straipsnio 1 daliai, taip pat dėl bylos dalies pagal pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ atitiktį Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 52 straipsnio 4 punktui nutraukimo“, kuriame pripažinta, kad Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 neprieštarauja Konstitucijai, Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 45 straipsnio 1 daliai. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2007 m. gruodžio 22 d.

Taigi pareiškėjas prašo ištirti, ar Teismų įstatymo ir Konvencijos nuostatoms neprieštarauja Respublikos Prezidento dekretas, kurio atitiktis Konstitucijai, Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 45 straipsnio 1 daliai buvo ištirta ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimas.

3. Paminėtina ir tai, kad įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimui, Lietuvos apeliacinis teismas atnaujino bylos nagrinėjimą dėl apylinkės teismo teisėjos S. Petraškaitės atleidimo iš teisėjo pareigų ir 2008 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo: Panevėžio apygardos teismo 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikino; Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 13P-321 dėl patarimo Respublikos Prezidentui atleisti S. Petraškaitę iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui (2005 m. kovo 7 d.), pripažino negaliojančiu; pripažino, kad S. Petraškaitės atleidimas iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjo pareigų 2005 m. kovo 3 d. Respublikos Prezidento dekretu, atsižvelgiant į Teismų tarybos patarimą, pasibaigus jos įgaliojimų laikui, yra nepagrįstas ir neteisėtas; priteisė iš valstybės S. Petraškaitės naudai 197098 litų vidutinį darbo užmokestį ir 10000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 10 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2009) Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą apeliacine tvarka iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 atitiktį nebe Konstitucijai, o atitinkamoms Teismų įstatymo ir Konvencijos nuostatoms.

4. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas, pagal pareiškėjo prašymą tirdamas, ar ginčijamas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja pareiškėjo nurodytiems Konstitucijos straipsniams (jų dalims), kartu tiria ir tai, ar šis teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai – vieningai, darniai sistemai (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai).

Konstitucijos viršenybės principas reiškia, kad Konstitucija teisės aktų hierarchijoje užima išskirtinę – aukščiausią – vietą; joks teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai; niekam neleidžiama pažeisti Konstitucijos; konstitucinė tvarka turi būti ginama; pati Konstitucija įtvirtina mechanizmą, įgalinantį nustatyti, ar teisės aktai (jų dalys) neprieštarauja Konstitucijai; šiuo atžvilgiu Konstitucijoje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas yra neatsiejamai susijęs su konstituciniu teisinės valstybės principu – universaliu konstituciniu principu, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija; Konstitucijos viršenybės principo pažeidimas reikštų, kad yra pažeidžiamas ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. spalio 29 d., 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).

Pagal savo kompetenciją spręsdamas dėl žemesnės galios teisės aktų (jų dalių) atitikties aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, ir vykdydamas kitus savo konstitucinius įgaliojimus, Konstitucinis Teismas – savarankiškas ir nepriklausomas teismas – vykdo konstitucinį teisingumą, garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2001 m. lapkričio 29 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra Konstitucijoje įtvirtinta institucinė Konstitucijos viršenybės ir teisinės valstybės principų garantija (2006 m. birželio 6 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas pagal savo kompetenciją užtikrina Konstitucijoje įtvirtintą teisės aktų hierarchiją, visų konstitucinio įstatymo galią turinčių teisės aktų atitiktį Konstitucijai, visų įstatymo galią turinčių teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir konstitucinio įstatymo galią turintiems teisės aktams, taip pat visų Seimo poįstatyminių teisės aktų, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai, konstitucinio įstatymo galią turintiems teisės aktams, taip pat įstatymo galią turintiems teisės aktams (2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

Šiame kontekste paminėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, jog Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami, formuluotė „yra galutiniai ir neskundžiami“ reiškia ir tai, kad Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados, sprendimai, kuriais yra baigiama konstitucinės justicijos byla, t. y. Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai, yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams, neišskiriant nė paties Konstitucinio Teismo: Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra privalomi ir pačiam Konstituciniam Teismui, jie suvaržo Konstitucinį Teismą tuo atžvilgiu, kad jis negali jų pakeisti arba jų peržiūrėti, jeigu tam nėra konstitucinio pagrindo.

5. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutarime pripažino Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretą Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo iš pareigų“ neprieštaraujančiu Konstitucijai ir Teismų įstatymo 45 straipsnio (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 1 daliai. Minėta ir tai, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas tebegalioja. Nors pareiškėjas prašo ištirti Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo iš pareigų“ atitiktį Konvencijos ir toms Teismų įstatymo straipsnių nuostatoms, kurių atžvilgiu Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarime nebuvo expressis verbis konstatuotas šio Respublikos Prezidento dekreto neprieštaravimas, tačiau iš pareiškėjo argumentų ir bylos medžiagos matyti, jog minėtas Respublikos Prezidento dekretas iš esmės yra ginčijamas tuo pačiu aspektu, kuris buvo ištirtas ankstesnėje konstitucinės justicijos byloje, kurioje buvo priimtas Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimas, t. y. tuo aspektu ar išleidžiant minėtą Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretą nebuvo pažeistos Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. Petraškaitės atleidimo iš pareigų procedūros.

Šiame kontekste konstatuotina, kad ištyrus Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 atitiktį Konstitucijai – vientisai, darniai sistemai, taip pat Konstitucijai neprieštaraujančioms Teismų įstatymo nuostatoms, kurių pagrindu ir kurias įgyvendinant buvo priimtas minėtas Respublikos Prezidento dekretas ir galiojant Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimui, šio dekreto atitiktis Konstitucijai ar jai neprieštaraujantiems įstatymams negali būti kvestionuojama. Priešingu atveju būtų nukrypta nuo iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalies, 107 straipsnio 2 dalies kylančių imperatyvų, konstitucinio teisinės valstybės principo, būtų paneigtas Konstitucijos viršenybės principas, Konstitucijoje įtvirtinta teisės aktų hierarchijos samprata, iškreipta Konstitucinio Teismo sprendimų klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, galutinumo ir neskundžiamumo samprata bei pati konstitucinės justicijos esmė.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas.

6. Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimas gali būti peržiūrėtas jo paties iniciatyva, jeigu paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios buvo nežinomos Konstituciniam Teismui nutarimo priėmimo metu.

Šiame kontekste paminėtina, kad ši nuostata nereiškia, kad įvairūs teisės subjektai, inter alia tie, kurie pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą gali kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ar paklausimu dėl klausimų, priskirtų Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, negali Konstituciniame Teisme kelti Konstitucinio Teismo baigiamojo akto peržiūrėjimo klausimo; tačiau, pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, spręsdamas, ar tai daryti, Konstitucinis Teismas turi plačią diskreciją. Pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus peržiūrėti savo nutarimus, išvadas, sprendimus, kai jie buvo priimti Konstituciniam Teismui nežinant apie tokias esmines aplinkybes, kurios, jeigu būtų buvusios žinomos, būtų galėjusios lemti kitokį priimtų nutarimų, išvadų, sprendimų turinį. Priešingas aiškinimas reikštų, jog Konstitucinis Teismas nėra saistomas Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalies, pagal kurią, kaip minėta, Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra privalomi ir pačiam Konstituciniam Teismui, suvaržo Konstitucinį Teismą tuo atžvilgiu, kad jis negali jų pakeisti arba peržiūrėti, jeigu tam nėra konstitucinio pagrindo. Toks aiškinimas būtų nesuderinamas su Konstitucija ir dėl to, kad sudarytų prielaidas paneigti konstitucinės jurisprudencijos tęstinumą, kartu ir pažeisti Konstitucijos viršenybės principą, konstitucinį teisinės valstybės principą, kitas Konstitucijos nuostatas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

7. Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretu Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo iš pareigų“ Respublikos Prezidentas Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėją S. Petraškaitę atleido iš pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui, atsižvelgdamas į Teismų tarybos patarimą; Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarime inter alia yra konstatuota, kad S. Petraškaitė ginčijamu Respublikos Prezidento dekretu buvo atleista iš pareigų gavus Teismų tarybos patarimą; Teismų tarybos patarimas, į kurį buvo atsižvelgta priimant šį Respublikos Prezidento dekretą, tebegalioja.

Konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme nėra naujų esminių aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos Konstituciniam Teismui 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimo priėmimo metu ir galėtų būti pripažintos pagrindu spręsti klausimą dėl Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūrėjimo pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnį.

8. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo teisės aktuose suformuluotas doktrinines nuostatas dėl teisėjų paskyrimo ir atleidimo.

Pagal Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarime suformuluotą doktriną, pasibaigus apylinkės teismo teisėjo penkerių metų įgaliojimų laikui, Respublikos Prezidentas tokį asmenį gali, bet neprivalo skirti apylinkės teismo teisėju iki jam sukaks 65 metai; net ir tuo atveju, kai Teismų taryba pataria skirti teisėją toliau eiti pareigas iki jam sukaks 65 metai. Minėtu atveju apylinkės teismo teisėjo atleidimas ar paskyrimas iki jam sukaks 65 metai, pasibaigus jo penkerių metų įgaliojimų laikui, yra Respublikos Prezidento diskrecija, kurią įgyvendindamas Respublikos Prezidentas vadovaujasi ne tik asmens noru toliau eiti teisėjo pareigas, bet ir viešuoju interesu, kad teisėjais būtų skiriami tik tinkamų dalykinių ir asmeninių savybių turintys asmenys. Jei Respublikos Prezidentas kreipiasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytą specialią įstatymo numatytą teisėjų instituciją, kad ji patartų dėl teisėjo paskyrimo, o šioji pataria Respublikos Prezidentui to asmens neskirti teisėju, Respublikos Prezidentas pagal Konstituciją negali to asmens paskirti teisėju.

Šiame kontekste paminėtina, kad pasibaigus Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. Petraškaitės penkerių metų įgaliojimų laikui ir Teismų tarybai patarus atleisti ją iš pareigų, Respublikos Prezidentas negalėjo S. Petraškaitės skirti toliau eiti teisėjo pareigas iki jai sukaks 65 metai, o privalėjo ją atleisti iš pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui.

9. Šiame Konstitucinio Teismo sprendime konstatuota, kad:

– Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimas, kuriuo Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo iš pareigų“ pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai ir Teismų įstatymo 45 straipsnio (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 1 daliai, tebegalioja.

– Pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašyme (Nr. 1B-51/2009) nėra naujų esminių aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos Konstituciniam Teismui 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimo priėmimo metu ir galėtų būti pripažintos pagrindu spręsti klausimą dėl Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūrėjimo pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnį.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą tai, kad prašyme nurodyto teisės akto atitikimas Konstitucijai jau buvo tirtas Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, yra pagrindas atsisakyti nagrinėti šį prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Lietuvos apeliacinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo iš pareigų“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 44 straipsnio 1 daliai, 51 straipsnio 1 daliai ta apimtimi, kuria nustatyta, kad apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, 52 straipsnio 4 punktui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai:

Armanas Abramavičius Pranas Kuconis Kęstutis Lapinskas Zenonas Namavičius Egidijus Šileikis Algirdas Taminskas Romualdas Kęstutis Urbaitis

_________________