LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL GYVENTOJŲ APRŪPINIMO PIGESNIAIS MAISTO PRODUKTAIS
1992 m. gruodžio 24 d. Nr. 963
Vilnius
nutaria:
1. Nustatyti, kad iki 1993 m. liepos 1 dienos:
1.1. visų nuosavybės formų mėsos ir pieno, duonos, žuvų, jūrų gyvūnų ir jų produktų perdirbimo, miltų bei kruopų pramonės įmonės, išskyrus įmones, turinčias mažųjų įmonių statusą, nustatydamos pieno, mėsos, žuvų ir jūrų gyvūnų produkcijos, duonos, miltų, kruopų, makaronų, kombinuotųjų pašarų ir kitų jose gaminamų maisto produktų kainas, turi įskaityti į šias kainas pelną, kuris užtikrintų ne didesnę kaip 15 procentų įmonės kapitalo rentabilumo normą;
1.2. visų nuosavybės formų maisto pramonės įmonės, nurodytos 1.1 punkte, nustatydamos gaminamos produkcijos, kuri skirta parduoti vidaus rinkoje, kainas, turi įskaityti į šias kainas darbo užmokestį, ne didesnį negu priskaičiuotasis praėjusį ataskaitinį mėnesį. Šis apribojimas netaikomas nustatant produkcijos, parduodamos užsienio rinkoje, kainas.
2. Pažymėti, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių mėsos perdirbimo įmonės ir Klaipėdos, Šilutės, Marijampolės pieno perdirbimo bei kitos įmonės, pažeisdamos Lietuvos Respublikos kainų įstatymą ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą, nepagrįstai didino kai kurių mėsos ir pieno produktų kainas. Šių įmonių vadovai papildomas pajamas, nustatytas Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos, privalo panaudoti vidaus rinkai gaminamai produkcijai atpiginti.
3. Papildant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl maisto prekių prekybos antkainių“ (Žin., 1992, Nr. 25-754) 1 punktą, nustatyti, kad nuo 1992 m. gruodžio 25 d. visų nuosavybės formų prekybos įmonės Lietuvos Respublikoje gaminamai mėsai ir mėsos produktams, pienui ir pieno produktams taiko ne didesnį kaip 12 procentų prekybos antkainį didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje), iki 15 procentų – rajonų centruose ir kituose miestuose ir 18 procentų – kaimo vietovėse.
4. Pavesti Žemės ūkio ministerijai kartu su Ekonomikos ministerija parengti naują mėsos supirkimo, kainų nustatymo ir apskaitos mėsos pramonės įmonėse tvarką, kurioje būtų numatyta atsiskaityti su pardavėjais ne už parduotų gyvulių ir paukščių gyvąjį svorį, o už faktišką mėsos išeigą. Lietuvos valstybinė standartizacijos tarnyba turi parengti naujus superkamų gyvulių ir paukščių standartus.
5. Siekiant sumažinti fasuoto pieno, kefyro, grietinės kainas, pavesti Žemės ūkio ministerijai kartu su pieno pramonės įmonėmis išnagrinėti galimybes daugiau pieno produktų fasuoti į daugkartinę stiklo tarą, atitinkamai mažiau jų fasuojant į vienkartinę tarą, ir priimti atitinkamus sprendimus.
6. Miestų ir rajonų valdybos turi visiškai patenkinti mėsos ir pieno pramonės įmonių paraiškas išnuomoti patalpas firminei prekybai jų gaminama produkcija organizuoti ir iki 1993 m. sausio 10 d. pateikti apie tai informaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
7. Nustatyti, kad įmonių vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) yra asmeniškai atsakingi už šio nutarimo vykdymą.
8. Atkreipti dėmesį į tai, kad nėra draudžiama visų nuosavybės formų mažmeninės prekybos įmonėms atsiskaityti su gyventojais, ūkininkais ir žemės ūkio bendrovėmis grynais pinigais (talonais) už mėsos ir pieno produkciją, superkamą tiesiog iš jų.
9. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. 1 „Dėl žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų kainų liberalizavimo“ (Žin., 1992, Nr. 9-224; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 861 redakcija), išdėstyti 2.2 punktą taip:
„2.2. už duoną ir duonos gaminius, miltus, kruopas, makaronus, mėsą, paukštieną, kiaulinius taukus, mėsos pusfabrikačius, virtas dešras, dešreles, sardeles, koldūnus, subprodukčius, pieną ir pieno produktus (išskyrus fermentinius ir lydytus sūrius bei pieno konservus), žuvis bei žuvų produkciją, taip pat vaikų mitybai skiriamus daržovių, vaisių ir uogų sultis bei tyreles (konservus)“.
10. Pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 636 „Dėl maisto produktų kainų liberalizavimo“ (Žin., 1992, Nr. 29-867) 1.3 punktą;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 728 „Dėl duonos ir miltų kainų“ (Žin., 1992, Nr. 30-948) 2 punktą.