LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KREMAVIMO ĮSTATYMO KONCEPCIJOS
2003 m. vasario 25 d. Nr. 250
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. vasario 25 d. nutarimu
Nr. 250
LIETUVOS RESPUBLIKOS KREMAVIMO ĮSTATYMO KONCEPCIJA
I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS
II. KREMAVIMO ĮSTATYMO REGULIAVIMO DALYKO IR TIKSLŲ BENDROJI
CHARAKTERISTIKA
2. Kremavimo įstatymo tikslas – reglamentuoti kremavimo veiklą, kremavimo atlikimo sąlygas ir tvarką, kremuotų palaikų laidojimo būdus, duomenų apie kremavimo atvejus kaupimą ir saugojimą, įmonių, teikiančių kremavimo paslaugas, priežiūrą ir kontrolę, valstybės ir savivaldybių institucijų, prižiūrinčių ir kontroliuojančių kremavimo paslaugas teikiančių įmonių veiklą, funkcijas, taip pat kitus su kremavimu susijusius klausimus.
3. Kremavimo įstatymas reglamentuos visuomeninius santykius, atsirasiančius tarp juridinių ir/arba fizinių asmenų atliekant kremavimą, teikiant kitas su kremavimu susijusias paslaugas bei kremuotų palaikų laidojimo paslaugas (toliau vadinama – kremavimo paslaugos), taip pat organizuojant ir prižiūrint kremavimo paslaugas teikiančių įmonių veiklą. Įstatymas nustatys aplinkosaugos, sanitarijos ir higienos, kitų sričių reikalavimus kremavimo paslaugoms, krematoriumų statiniams ir įrenginiams, jų naudojimui, palaikų parengimui kremuoti ir panašiai.
4. Kremavimo įstatymas bus visuomeninių santykių, atsirasiančių teikiant kremavimo paslaugas, reguliavimo priemonė, jis užtikrins, kad kremavimo paslaugos atitiktų susiformavusias žmonių palaikų laidojimo tradicijas Lietuvoje, taip pat Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas.
5. Kremavimo įstatymu bus sureguliuoti šie pagrindiniai klausimai:
5.2. kremavimo veiklos licencijavimas, reikalavimai kremavimo paslaugas teikiančioms įmonėms, šių reikalavimų vykdymo priežiūra ir kontrolė;
III. KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ TĄ PAČIĄ VISUOMENINIŲ
SANTYKIŲ SRITĮ, CHARAKTERISTIKA
7. Lietuvoje nėra specialaus įstatymo, reglamentuojančio kremavimą, jo organizavimą ir priežiūrą, kitus su kremavimu susijusius klausimus.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo raštu gali nustatyti savo kūno panaudojimo būdą po mirties, laidojimo tvarką ir būdą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taip pat reglamentuoja mirties registravimo klausimus, teisę į kūno neliečiamumą ir vientisumą.
9. Žmogaus kritinių būklių, mirties momento ir fakto nustatymo, medicininio mirties liudijimo išdavimo sąlygas ir tvarką, sveikatos priežiūros darbuotojų, kitų asmenų teises ir pareigas po to, kai yra nustatyta žmogaus kritinė būklė arba mirtis, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas (Žin., 1997, Nr. 30-712; 2002, Nr. 43-1601). Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 116-2696; 2000, Nr. 1-2). Kremavimas turėtų būti atliekamas nustačius žmogaus mirties faktą, išdavus medicininį mirties liudijimą, paėmus mirusiojo organų įstatymų nustatyta tvarka.
10. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092) krematoriumų įrengimas yra įtrauktas į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo, rūšių sąrašą. Poveikio aplinkai vertinimo objektai yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas, kai atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai reikia privalomojo jos poveikio aplinkai vertinimo. Krematoriumai turės būti statomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas.
IV. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA
11. Austrijoje, Australijoje, JAV, Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitose valstybėse jau yra priimti ir galioja kremavimą reglamentuojantys teisės aktai.
11.1. Latvijos Respublikos Vyriausybė 1995 metais patvirtino Kremavimo nuostatus, kuriuose nustatė kremavimo tvarką. Kremavimo nuostatuose nurodyta, kad užsiimti kremavimo veikla turi teisę tiek valstybės ir savivaldybių įmonės, tiek privačios įmonės, kurios įregistruotos Įmonių registre ir yra gavusios leidimą (licenciją) užsiimti kremavimo veikla. Kremavimo nuostatuose taip pat nustatyta, kaip turi būti pareikšta asmens valia dėl kremavimo ir kokiais dokumentais tai turi būti įforminta, kokia tvarka mirusiojo giminės ir artimieji giminaičiai gali kreiptis dėl kremavimo, jeigu asmuo, būdamas gyvas, nepareiškė savo valios. Kremuojama mirusiojo artimiesiems pateikus prašymą ir kitus dokumentus (mirusiojo priešmirtinę valią patvirtinantį dokumentą, leidimą laidoti ir kita). Jeigu mirusysis neturi artimųjų, leidimą kremuoti turi patvirtinti atitinkama Kremavimo nuostatuose nurodyta įstaiga, atsižvelgdama į mirties aplinkybes. Kremavimo nuostatuose taip pat išdėstyti kremavimo patalpoms ir kremavimo procesui keliami reikalavimai ir kremavimo atvejų registravimo tvarka.
11.2. Švedijoje kremavimas reglamentuotas 1990 metais priimtu Laidojimo įstatymu, kuriame nustatyta, kad krematoriumą gali valdyti tik viešųjų kapinių savininkas (savivaldybės) arba parapija. Leidimą kremuoti išduoda Laidojimo įstatyme nurodytos įstaigos, kai joms pateikiamas mirties liudijimas. Tam tikrais Laidojimo įstatyme nurodytais atvejais toks leidimas gali būti neišduodamas. Mirus asmeniui, kuris buvo pareiškęs savo valią dėl kremavimo, kremavimą organizuoja mirusiojo artimieji; jeigu mirusysis neturėjo artimųjų, kremavimu rūpinasi savivaldybė. Krematoriumų valdytojai privalo pildyti kremavimo žurnalus Vyriausybės nustatyta tvarka. Laidoti pelenus leidžiama tik viešosiose ir privačiose kapinėse. Švedijoje kremuoto mirusiojo pelenai turi būti palaidoti per metus po kremavimo. Laidojimo įstatyme nustatyta, kur kremuoto mirusiojo pelenai turi būti laikomi iki laidojimo, taip pat Vyriausybei suteikiami įgaliojimai tvirtinti jų įvežimo į Švediją ar išvežimo iš jos tvarką.
V. TARPTAUTINĖS TEISĖS, EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMŲ IR PRINCIPŲ
ANALIZĖ
12. Europos Sąjungos teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja su kremavimu susijusių klausimų, tačiau kai kuriose specifinėse srityse (pvz., aplinkos apsaugos, mokesčių reguliavimo) Europos Sąjungos teisės aktai gali turėti įtakos kremavimo veiklos teisiniam reglamentavimui.
13. Reglamentuojant krematoriumų veiklą, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugą reglamentuojančias Europos Sąjungos teisės normas oro kokybės srityje (1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvą 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo).
14. Krematoriumams taip pat galėtų būti taikomi Europos Sąjungos teisės aktai integruotos taršos prevencijos ir kontrolės srityje (1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), pramonės įmonių taršos srityje (1984 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 84/360 dėl kovos su pramonės įmonių keliama oro tarša). Europos Bendrijos sutarties 176 straipsnis leidžia valstybėms narėms aplinkos apsaugos srityje toliau laikytis esamų ir imtis suderinamų su šia sutartimi griežtesnių apsaugos priemonių, nei nustatyta Europos Sąjungos teisės aktuose.
VI. PAGRINDINĖS VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO NUOSTATOS
15. Kremavimo įstatymas įtvirtins principą, kad turi būti kremuojama atsižvelgiant į žmogaus pareikštą valią, nustatys atvejus, kada palaikus kremuoti draudžiama, įgalinimus asmenims, prižiūrintiems kremavimo veiklą, ir atsakomybę už įstatymo pažeidimus. Numatoma, kad mirusiojo palaikai kremuojami tik pateikus Kremavimo įstatyme nurodytus dokumentus, patvirtinančius asmens pareikštą priešmirtinę valią dėl kremavimo arba mirusiojo artimųjų prašymą. Įstatyme turės būti nurodyta, kad asmens, mirusio dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, palaikus galima kremuoti neatsižvelgiant į jo priešmirtinę valią. Ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
16. Kremavimo įstatymas nustatys, kad palaikai negali būti kremuojami šiais atvejais:
16.2. jeigu įtariama, kad asmens mirties priežastis galėjo būti nusikalstama veika ar nusikaltimas, nors asmuo, būdamas gyvas, valią dėl kremavimo buvo pareiškęs įstatymų nustatyta tvarka;
16.3. jeigu mirusiojo giminės ar artimieji giminaičiai nesutinka, kad mirusiam jų artimajam būtų taikomi kremavimui nustatyti reikalavimai (palaikų parengimas deginti, deginimas tik specialiuose karstuose ir panašiai);
17. Kremavimo veikla bus licencijuojama. Kremavimo veiklos reikalavimus nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija pagal kremavimo veiklos licencijavimo taisykles. Šių reikalavimų laikymąsi kontroliuos ir prižiūrės kompetentingos institucijos. Leidimai statyti krematoriumus bus išduodami ir krematoriumai statomi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kremavimo paslaugas teikiančios įmonės bus įpareigotos nustatytąja tvarka kaupti ir saugoti duomenis apie kremavimo atvejus. Kremuoti palaikai bus laidojami kapinėse, kolumbariumuose, kitose nustatytose vietose. Numatoma, kad kremavimo paslaugas galės teikti tiek valstybės įmonės ir/ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės, tiek privačios įmonės.
VII. GALIMI NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PADARINIAI
18. Kremavimo įstatymo priėmimas išplės žmogaus laisvo pasirinkimo galimybes, užtikrins kitose šalyse plačiai taikomų kremavimo paslaugų teikimą ir leis vykdyti kremavimo veiklą Lietuvoje. Kremavimas leis sumažinti dirvožemio ir gruntinio vandens taršą, užtikrinti ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimo prevenciją. Kremuotų palaikų laidojimui reikės mažesnių kapaviečių, todėl stabilizuosis kapinių teritorijų dydis. Kremavimo įstatymas padės spręsti žmogaus valios išpildymo, aplinkos apsaugos būklės gerinimo, kapaviečių teritorijos dydžio stabilizavimo, užkrečiamųjų ligų stabdymo ir kitus klausimus.
19. Priėmus Kremavimo įstatymą, galimi šie neigiami padariniai: gali padidėti aplinkos oro tarša dėl krematoriumų veiklos; nusikalstamas veikas vykdantys asmenys stengsis paveikti kremavimo paslaugas teikiančius asmenis, kad nuslėptų nusikalstamos veikos įrodymus. Tačiau Kremavimo įstatyme nustatyti reikalavimai krematoriumams ir įgalinimai institucijoms, vykdančioms jų veiklos priežiūrą, turės užtikrinti, kad neigiamų padarinių būtų kuo mažiau.
VIII. FINANSINIS EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS
VII skyrius. Baigiamosios nuostatos.
I skyriuje bus nurodyti šio Įstatymo tikslas ir paskirtis, apibrėžtos pagrindinės sąvokos (kremavimas – žmogaus palaikų sudeginimas specialiose kremavimo krosnyse; kremavimo paslaugos – organizacinių, techninių ir kitų priemonių visuma, apimanti palaikų parengimą kremuoti, kremavimą, kremuotų palaikų laidojimą ir kita).
II skyriuje bus nustatytos sąlygos, kuriomis gali būti kremuojama, ir atvejai, kada kremuoti neleistina, taip pat sprendimo dėl privalomo palaikų kremavimo priėmimas. Bus nurodyta, kokie dokumentai turi būti pateikti kreipiantis dėl kremavimo, duomenų apsaugos ir perdavimo užtikrinimo reikalavimai.
III skyriuje bus nustatyti reikalavimai ir veiklos sąlygos įmonėms, teikiančioms kremavimo paslaugas, kremavimo paslaugų licencijavimas, reikalavimai, keliami statiniams ir technologinei jų įrangai (t. y. krematoriumų dislokacijai atsižvelgiant į teritoriją, didesnių miestų išsidėstymą), aplinkosaugos ir kiti specialūs reikalavimai teritorijai, kuri susijusi su šiais objektais ir kremavimo įrangos naudojimu.
IV skyriuje bus nustatyti pagrindiniai aplinkosaugos, sanitarijos ir higienos, kiti kremavimo reikalavimai, taip pat reikalavimai, kuriuos kremavimo paslaugas teikiančios įmonės ir kitos institucijos privalės atitinkamai vykdyti surinkdamos, laikydamos, transportuodamos, laidodamos kremuotus palaikus.
V skyriuje bus apibrėžta kompetentingų institucijų, vykdančių kremavimo paslaugų teikimo priežiūrą, kompetencija.
VI skyriuje bus numatyta juridinių ir fizinių asmenų atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus.
VII skyriuje bus nustatyta Kremavimo įstatymo įsigaliojimas ir išdėstytas pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti teisės aktus, kurių reikės šiam Įstatymui įgyvendinti, taip pat atitinkamų teisės aktų pakeitimus atsižvelgiant į šio Įstatymo nuostatas.
X. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI