LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL GALVIJŲ GENETINIO ĮVERTINIMO PAGAL PRODUKTYVUMO POŽYMIUS METODIKOS IR VEISLINIŲ BULIŲ VERTINIMO KOMISIJOS

 

2001 m. rugsėjo 19 d. Nr. 324

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 3, 4, 5 straipsniais bei remdamasis 2000 m. gruodžio 11d. įsakymu Nr. 349 „Dėl Galvijų veislininkystės srities taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 5-144) patvirtintomis Veislinių bulių atrankos ir įvertinimo taisyklėmis:

1. Tvirtinu pridedamas:

1.1. Galvijų genetinio įvertinimo pagal produktyvumo požymius metodiką.

1.2. Veislinių bulių vertinimo komisiją.

2. Laikau netekusiu galios 1999 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. 100 „Dėl Bulių ir kuilių vertinimo komisijos sudarymo“.

3. Pavedu:

3.1. Viešajai įstaigai Kaimo verslo plėtros ir informacijos centrui, vadovaujantis patvirtinta metodika, apskaičiuoti galvijų veislinę vertę ir skelbti ją aprobavus Veislinių bulių vertinimo komisijai.

3.2. Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti 1.1 punktu patvirtintos metodikos taikymo priežiūrą.

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                  KĘSTUTIS KRISTINAITIS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 324

 

GALVIJŲ GENETINIO ĮVERTINIMO PAGAL PRODUKTYVUMO POŽYMIUS METODIKA

 

Ši metodika parengta vadovaujantis Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR), Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (INTERBULL) bei Europos Sąjungos Komisijos sprendimais 86/130 EEB ir 94/515 EEB.

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Galvijų veislinei vertei nustatyti taikomas genetinio įvertinimo metodas: vieno požymio – kelių laktacijų BLUP (Best linear unbeased prediction) – gyvulio modelis.

2. Galvijai vertinami kiekvienoje giminingų veislių galvijų populiacijoje atskirai.

3. Apskaičiuojant galvijų veislinę vertę, atsižvelgiama į įvežtų užsieninių veislių galvijus, išskiriant juos į atskiras produktyvumo grupes tuo atveju, kai jie laikomi ir šeriami skirtingomis sąlygomis, bei atmetami gyvuliai, kurie yra pirmos kartos mišrūnai (vertinamų galvijų tėvai yra negiminingų ir veislės selekcijos programoje nenumatytų veislių).

4. Galvijų veislinė vertė apskaičiuojama remiantis jų palikuonių produktyvumo rodikliais, kaip atskirus požymius įvertinant pieno kiekį ir jo sudėtines dalis -riebalų ir baltymų kiekius. Vertinant BLUP gyvulio modeliu, veislinės vertės rezultatams įtakos turi vertinamo gyvulio giminaičiai.

5. Kiekvienas galvijų produktyvumo požymis vertinamas pagal pirmą laktaciją, kuri dalijama į dvi dalis: 90 dienų ir 91 – 305 dienos arba trumpesnę (nuo 240 dienų) užbaigtą laktaciją, antrą ir trečią užbaigtą laktaciją.

6. Pagal šią metodiką įvertinamos karvės, pradėjusios pirmą laktaciją ne anksčiau kaip 1996 m. sausio 1 d.

 

II. DUOMENŲ MASYVŲ FORMAVIMAS IR DUOMENŲ LOGINĖS RIBOS

 

7. Suformuojami keturi šios metodikos 5 punkte nurodytų laktacijų ir jų dalių duomenų masyvai:

7.1. į pirmos laktacijos 90 dienų masyvą įtraukiami galvijai, kurių žinoma gimimo data ir jų veislė priklauso vienai iš vertinamų populiacijų;

7.2. į pirmos, antros ir trečios laktacijų duomenų masyvus įtraukiami gyvuliai, kurių žinoma gimimo data ir jų veislė priklauso vienai iš populiacijų, o laktacijos požymis yra normalus (tai yra kad laktacijos metu gyvulys nesirgo, neturėjo išsimetimų ar kitų nenormalumų), o laktacijos trukmė – 305 dienos arba trumpesnė užbaigta laktacija, bet ne mažiau kaip 240 dienų;

7.3. minėtų keturių duomenų masyvų pagrindu suformuojamas bendras duomenų masyvas, kuriame vienam gyvuliui skirtas vienas įrašas. Jį sudaro pirmos laktacijos 90 d. ir visų trijų laktacijų duomenys. Į šį masyvą būtinai turi būti įtraukiami gyvulio pirmos laktacijos 90 d. arba pirmos užbaigtos laktacijos duomenys (jeigu nėra vėlesnių laktacijų duomenų).

8. Nustatytos tokios duomenų loginės ribos:

8.1. produktyvumo rodikliams:

8.1.1. pirmos laktacijos 90 dienų: pienui – nuo 400 kg iki 4000 kg; riebalams – nuo 15 kg iki 200 kg; baltymams – nuo 12 kg iki 160 kg;

8.1.2. pirmos, antros ir trečios užbaigtų laktacijų: pienui – nuo 1000 kg iki 15000 kg; riebalams – nuo 35 kg iki 600 kg; baltymams nuo 25 kg iki 500 kg;

8.2. apsiveršiavimo amžiui: pirmai laktacijai nuo 20-42 mėn.; antrai – 30-56 mėn.; trečiai – 44-75 mėn.;

8.3. intervalui tarp dviejų apsiveršiavimų: 280-650 dienų.

9. Į kilmės duomenų masyvą įrašomi:

9.1. vertinamo gyvulio, jo tėvo ir motinos numeriai;

9.2. visi vertinamų galvijų protėviai (tiek buliai, tiek karvės).

 

III. BLUP MODELIO APRAŠYMAS

 

10. Siekiant išvengti aplinkos (negenetinių faktorių) įtakos įvertinimo rezultatams, į modelį įtraukti fiksuoti efektai:

10.1. ūkio – metų – metų sezono:

10.1.1. ūkio efektą sudaro ūkiai, turintys iš kitų valstybių įvežtų karvių ir laikantys jas geresnėmis sąlygomis, suskirstyti į atskiras grupes pagal galvijų veisles. Tokių ūkių sąrašus pateikia galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos, o galutinį sprendimą priima Veislinių bulių vertinimo komisija;

10.1.2. metų efektą sudaro gyvuliai, priskirti grupėms pagal metus, kada pradėta pirma laktacija;

10.1.3. metų sezono efektą sudaro gyvuliai, priskirti grupėms pagal jų pirmo apsiveršiavimo metus ir mėnesį. Pirmajam sezonui priskiriami spalio, lapkričio, gruodžio, sausio, vasario ir kovo mėnesiai; antrajam – balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai;

10.1.4. pagal pirmos laktacijos 90 dienų ir užbaigtos pirmos laktacijos duomenis ūkio ir metų – metų sezono grupės, kurios neturi 3 vertinamų gyvulių, sujungiamos;

10.2. trys fiksuoti veršiavimosi amžiaus efektai, iš kurių kiekvienas (pirmos, antros ir trečios laktacijų) padalytas į tokias grupes:

10.2.1. pirmos laktacijos: pirma grupė – 20-23 mėn., antra – 24-27 mėn., trečia – 28-32 mėn., ketvirta – 33-35 mėn., penkta – 36-42 mėn.;

10.2.2. antros laktacijos: pirma grupė – 30-38 mėn., antra – 39-41 mėn., 42-45 mėn., 46-56 mėn.;

10.2.3. trečios laktacijos: pirma grupė – 44-49 mėn., antra – 50-53 mėn., trečia – 54-58 mėn., ketvirta – 59-75 mėn.;

10.3. du fiksuoti efektai intervalams tarp apsiveršiavimų: tarp pirmos ir antros laktacijų bei tarp antros ir trečios laktacijų;

10.4. fiksuotas gyvulio veislės efektas.

11. Galvijų kilmei papildyti naudojamos sugeneruotų gyvulių genetinės grupės (po 10 ir daugiau palikuonių), kurių nežinomi tėvai ir motinos, bet yra žinomos jų gimimo datos ir veislė arba giminingų veislių grupė.

12. Modelyje nurodyti genetiniai parametrai – paveldimumo ir koreliacijos koeficientai, gauti atlikus skaičiavimus pagal II skyriuje nurodytus duomenis bei nustatytas logines ribas ir pagal šiame skyriuje aprašytą modelio struktūrą.

 

IV. GENETINIO ĮVERTINIMO REZULTATAI

 

13. Modelyje kaip genetinė bazė naudojami visų tais pačiais metais gimusių gyvulių vidutiniai įvertinimai. Pagal Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (INTERBULL) reikalavimus bazė keičiama kas penkeri metai. Pavyzdžiui, nuo 2001 m. vertinamų galvijų genetinę bazę sudaro 1995 metais gimusių gyvulių genetiniai įvertinimai, nuo 2005 m. bazę sudarys 2000 metais gimusios karvės ir t. t.

14. Paskaičiavus visų trijų laktacijų genetinių įvertinimų vidurkį, gaunamas bendras pieno, riebalų ir baltymų įvertinimas kilogramais. Riebalų ir baltymų procentai išskaičiuojami naudojant vidutines populiacijos reikšmes ir riebalų bei baltymų įvertinimus kilogramais pagal specialias formules.

15. Modelyje kaip bulių selekcinio indekso bazė naudojama 8-10 metų amžiaus bulių slenkanti bazė. Į šią bazę įtraukiami buliai, turintys ne mažiau kaip 15 dukterų. Šių bulių indeksų vidurkis lygus 100, standartinis nuokrypis 12. Buliai, kurie gauna įvertinimo indeksą didesnį už 100, yra gerintojai bazinių bulių vidurkio atžvilgiu.

16. Bendro produktyvumo indeksas apskaičiuojamas pagal pieno, riebalų ir baltymų santykį: 0: 1: 2. Šis santykis priklauso nuo superkamo pieno kainos ir selekcinės programos uždavinių ir gali būti keičiamas.

17. Genetinio įvertinimo patikimumo koeficientas priklauso nuo vertinamų dukterų skaičiaus ir skaičiuojamas pagal specialią formulę.

18. Gauti bulių veislinės vertės rezultatai skelbiami, kai bulius turi 15 ir daugiau dukterų, nurodant įmonę, kurioje bulius buvo pirktas, buliaus numerį, jo vardą, ūkių, kuriuose bulius vertintas, skaičių, vertinamų dukterų skaičių, pieno, pieno riebalų ir baltymų kilogramų bei riebalų ir baltymų procentinius įvertinimus bei bendrą ekonominį – selekcinį indeksą, pieno, riebalų, baltymų indeksus ir patikimumo koeficientą. Skelbiant įvertinimo duomenis, nurodoma įvertinimo data.

19. Rezultatai teikiami bulių arba bulių spermos savininkams, Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Veislinių bulių vertinimo komisijos nariams. Galutiniai Veislinių bulių vertinimo komisijos patvirtinti duomenys pateikiami viešosios įstaigos Kaimo verslo plėtros ir informacijos centro interneto tinklapyje ir išleidžiami atskiru leidiniu. Geriausių bulių įvertinimo rezultatai pateikiami kartą metuose Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apyskaitoje.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

20. Pirmą kartą įvertintų bulių vertinimo rezultatai teikiami iš karto juos patvirtinus ir pateikus išvadas apie tolesnį jų spermos panaudojimą.

21. Bulių, įvertintų dukterų – bendraamžių metodu, ir bulių, kurių vertinimas atliktas kitose valstybėse, vertinimo rezultatai taikomi iki 2001 m. gruodžio 31 d. Bulių pervertinimo rezultatai, gauti taikant BLUP modelį, pradedami taikyti nuo 2002 m. sausio 1 d. Tėvų ir protėvių genetinio įvertinimo rezultatų pasikeitimai fiksuojami galvijų kilmėje.

22. Prieš kiekvieną vertinimą atliekama duomenų loginė kontrolė pagal II skyriuje pateiktą metodiką.

23. Visi sėklinimui ir kergimui naudoti buliai vertinami ir jų rezultatai skelbiami, iki bus nors vienas vertinimui tinkamas palikuonis.

24. Taikomo modelio pakeitimus ar papildymus, atsižvelgus į veislininkystės specialistų, mokslininkų bei kitų veislininkystės institucijų pateiktus pasiūlymus ir pritarus Veislinių bulių vertinimo komisijai, tvarko Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras.

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 324

 

VEISLINIŲ BULIŲ VERTINIMO KOMISIJA

 

R. Krasuckis – Žemės ūkio ir maisto departamento direktorius, komisijos pirmininkas,

K. J. Saikevičius – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininkas, pirmininko pavaduotojas,

V. Bučelis – Žemės ūkio ir maisto departamento Gyvulininkystės valdybos vyr. specialistas – valdybos viršininko pavaduotojas.

Kviečiu dalyvauti komisijos darbe:

A. Banį – Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos tarybos pirmininko pavaduotoją,

J. Darbutą – Lietuvos gyvulininkystės instituto Galvijų genetikos ir veisimo sektoriaus mokslo darbuotoją,

Č. Jukną – Lietuvos veterinarijos akademijos Spec. zootechnikos katedros vedėją,

V. Juozaitienę – Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulių veisimo ir genetikos katedros vedėją,

S. Meškauskienę – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyr. specialistę, komisijos sekretore,

A. Savukynienę – Lietuvos juodmargių galvijų asociacijos narę,

A. Šileiką – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyr. specialistą,

D. Uchockienę – Holšteinų galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorę,

V. Ulevičienę – Kaimo verslo plėtros ir informacijos centro Gyvulių apskaitos grupės vadovę,

D. Valionį – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. veterinarijos gydytoją,

A. Volką – Kaimo verslo plėtros ir informacijos centro programuotoją.

______________