LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 124:2004 „KINEZITERAPEUTAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO
2004 m. gruodžio 14 d. Nr. V-934
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099),
tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 124:2004 „Kineziterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).
PATVIRTINTA
L. e. Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro pareigas
2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-934
KINEZITERAPEUTAS.
Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė
I. TAIKYMO SRITIS
II. NUORODOS
3. Rengiant šią medicinos normą vadovautasi šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:
3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);
3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);
3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);
3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
4. Šioje medicinos normoje vartojami šie terminai ir apibrėžimai:
4.2. Kineziterapeuto praktika – kineziterapeuto pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti kineziterapiją.
4.3. Kineziterapija – sveikatos ir fizinės būklės grąžinimas, palaikymas, negalios kompensavimas gydant judesiu ir fizikiniais veiksniais.
4.4. Kompleksinė reabilitacija – koordinuotas medicininių, psichologinių, socialinių, pedagoginių, profesinių priemonių taikymas reabilituojamiems asmenims, turintiems biosocialinių funkcijų sutrikimų, didesniam fiziniam, psichiniam, socialiniam savarankiškumui pasiekti, siekiant visavertės integracijos į visuomenę.
IV. BENDROS NUOSTATOS
5. Kineziterapeutas profesinę kvalifikaciją įgyja baigęs kineziterapijos studijas Lietuvos Respublikos teisės aktais valstybės pripažintoje mokymo įstaigoje, turinčioje teisę vykdyti kineziterapijos studijų programą. Užsienyje įgyta kineziterapeuto profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Kineziterapeutas verčiasi kineziterapeuto praktika sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti medicininės reabilitacijos paslaugas, vaikų su negalia ugdymo įstaigose, sveikatinimo ir atsigavimo paslaugas teikiančiose įstaigose, savarankiško gyvenimo namuose, protezinių, ortopedijos gaminių ir techninių priemonių pritaikymo įstaigose, globos įstaigose, pensionatuose, administraciniuose vienetuose.
V. TEISĖS
9. Kineziterapeutas turi teisę:
9.3. atsisakyti teikti kineziterapijos paslaugas, jei tai prieštarauja profesinės etikos principams;
VI. PAREIGOS
10. Kineziterapeutas privalo:
10.2. bendradarbiauti su kitais asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;
10.7. paaiškinti kineziterapeuto praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;
VII. KOMPETENCIJA
11. Kineziterapeuto profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs kineziterapeuto profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją ir atsižvelgdamas į nuolatinę medicinos mokslo ir praktikos pažangą. Kineziterapeutas turi:
11.1. žinoti:
11.1.1. morfologiją, fiziologiją, patologijos pagrindus, įvairaus amžiaus žmonių organizmo ypatumus;
11.2. išmanyti:
11.2.1. žmogaus anatomiją, bendrąją ir specialiąją fiziologiją, patologiją, biomechaniką, kineziologiją;
11.3. mokėti:
11.3.6. pateikti pacientams ir jų artimiesiems metodinius nurodymus, sudaryti individualias kineziterapijos programas, supažindinti su savikontrolės metodika;
11.4. gebėti:
11.4.7. kompleksiškai taikyti aktyvias ir pasyvias kineziterapijos, masažo, fizioterapijos priemones bei natūralius gamtinius veiksnius;