LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL VAIKŲ IR JAUNIMO SOCIALIZACIJOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2010 m. spalio 11 d. Nr. V-1715
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 713 „Dėl Vaikų ir jaunimo socializacijos programos“ (Žin., 2010, Nr. 68-3409) 1 punktą:
2. Rekomenduoju savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant šiuo įsakymu patvirtintą programą ir iš savivaldybių biudžetų skirti lėšų jai įgyvendinti.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2010 m. spalio 11 d.
įsakymu Nr. V-1715
VAIKŲ IR JAUNIMO SOCIALIZACIJOS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vaikų ir jaunimo socializacijos programos (toliau – Programa) įgyvendinimo pradžia yra 2010 metai, pabaiga – 2014 metai.
2. Programos vykdytojai – Švietimo ir mokslo ministerija, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras, Lietuvos jaunimo turizmo centras, Ugdymo plėtotės centras, Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, Švietimo informacinių technologijų centras, Švietimo aprūpinimo centras, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras. Savivaldybės Programos priemones įgyvendina atsižvelgdamos į savo poreikius.
3. Socializacija – asmens vystymasis visą gyvenimą sąveikaujant su aplinka, socialinių normų ir kultūros vertybių perėmimo procesas, tobulinimasis ir savęs realizavimas visuomenėje.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
5. Įgyvendinant Vaikų ir jaunimo socializacijos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 (Žin., 2004, Nr. 30-995), parengti teisės aktai, laiduojantys vaikų ir jaunimo socializacijos plėtrą šalyje, sudarytos prielaidos neformaliajam vaikų švietimui: Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115); Šeštadieninės ir sekmadieninės tautinių mažumų mokyklos samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2004 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. ISAK-1463/V-65 (Žin., 2004, Nr. 143-5242); Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose grupėse tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 (Žin., 2005, Nr. 109-3991); Vaikų vasaros poilsio stovyklų bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. ISAK-612 (Žin., 2006, Nr. 39-1420); Vaikų ir jaunimo užimtumo programų vertinimo kriterijų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2567 (Žin., 2005, Nr. 149-5453), Subjektų, vykdančių vaikų ir jaunimo socializaciją, socialinės, edukacinės ir teisinės kompetencijos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ISAK-2636 (Žin., 2006, Nr. 2-27).
6. Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2004 m. šalies ir savivaldybių lygmenimis organizavo Vaikų ir jaunimo socializacijos programų rėmimo konkursus. Programoms finansuoti buvo skiriama nuo 1 iki 12 mln. Lt per metus. Įvairiose Programos lėšomis finansuojamose socializacijos veiklose kasmet dalyvavo apie 300 000 šalies vaikų, buvo finansuota per 100 įvairių organizacijų vykdomų nacionalinių, per 1000 savivaldybių lygmens projektų. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas turiningam vaikų vasaros poilsiui organizuoti. Kasmet buvo finansuojama apie 30 stacionarių vaikų vasaros poilsio stovyklų, remiamos kūrybinės, sportinės, turistinės, ekologinės ir kitos vaikų stovyklos.
7. XV Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), 593 punkte numatyta siekti, kad dauguma vaikų dalyvautų bent vienos neformaliojo ugdymo veiklos užsiėmimuose. Sudėtinga šalies socialinė ir ekonominė būklė sąlygoja visuomenės, o ypač jaunų žmonių kultūrinių, dvasinių vertybių nuosmukį, mažina jų galimybes dalyvauti pasirinktoje švietimo veikloje, turiningai leisti laisvalaikį. 2006–2007 m. neformaliajame švietime dalyvavo 122 106 mokiniai, 2009–2010 m. – 84 202 mokiniai. 2010 m. šalyje veikia 254 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, tačiau tik trečdalis vaikų užsiima neformaliojo švietimo veikla po pamokų. Vaikų dalyvavimas neformaliojo švietimo veikloje savivaldybėse svyruoja nuo 3,2 iki 68 procentų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklą lankančiam vaikui finansuoti skiriama nuo 1103 iki 4027 Lt per metus. Vidutiniškai neformaliajam švietimui savivaldybės skiria apie 7% biudžeto (2006 m. atlikto Vilniaus pedagoginio universiteto tyrimo „Neformaliojo vaikų švietimo sąnaudos ir prieinamumas“ duomenys). Galimybes dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose mažina ir 2009 m. bendrojo lavinimo mokyklose popamokinei veiklai nuo 4 iki 2 valandų sumažėjęs valandų skaičius.
8. Susiformavusi vaikų neformaliojo švietimo sistema ir išlikusi bazė – svarbūs veiksniai, leidžiantys tęsti vaikų ir jaunimo socializacijos, neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymą, skatinti įvairias vaikų užimtumo formas, tačiau akivaizdu, kad sumažėjęs finansavimas tiesiogiai susijęs su vaikų ir jaunimo dalyvavimo neformaliajame švietime pasirinkimo galimybių mažėjimu. Ne visuomet tinkamai ugdomi mokymosi motyvaciją turintys vaikai ir jaunimas, nepakankamai subalansuota neformaliojo vaikų švietimo veiklų pasiūla pagal ugdymo programas ir vaikų amžių.
9. Tarptautinio mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo, atlikto 2006 m., duomenimis, trečdalis berniukų ir du trečdaliai mergaičių yra nepakankamai fiziškai aktyvūs. Šios proporcijos, palyginti su kitomis šalimis, yra didelės ir per 12 stebėjimo metų tendencijos nemažėja. Tarptautiniais tyrimais įrodyta, kad sportuojantys mokiniai geriau mokosi, pasižymi aukštesne saviverte, rečiau turi žalingų įpročių. Deja, per didelis mokymosi krūvis, pasyvių laisvalaikio formų įsigalėjimas, sporto būrelių, žaidimo aikštelių ir kitų galimybių stoka riboja mokinių norą sportuoti.
10. Siekdama neformaliojo vaikų švietimo veiklų kokybės ir įvairovės mažėjančio finansavimo iš valstybės biudžeto sąlygomis, ieškodama galimybių minėtas veiklas finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, Švietimo ir mokslo ministerija inicijavo projektą „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra savivaldybėse“. Projektu siekiama užtikrinti mokinių socializacijos ir užimtumo formų plėtrą, įgyvendinant neformaliojo švietimo veiklas stacionariose vaikų vasaros poilsio stovyklose ir kitose institucijose, ugdyti asmenų gebėjimus kokybiškoms neformaliojo švietimo paslaugoms teikti, plėtoti pilietinį ir tautinį ugdymą savivaldybėse įgyvendinant neformaliojo švietimo veiklas.
11. Nepakankama savivaldybių administracijos specialistų ir mokytojų kompetencija neformaliojo švietimo srityje. Mokyklose ir švietimo pagalbos įstaigose nepakankamai organizuojama socioedukacinė veikla, t. y. mažai taikomos edukacinės priemonės, padedančios vaikams integruotis į socialinę aplinką, pozityviosios diskriminacijos priemonės, skirtos tam tikroms socialinėms vaikų grupėms, atsižvelgiant į vaiko specifinę padėtį ar patirtį. Tai trukdo plėtoti neformalųjį vaikų švietimą savivaldybėse, inicijuoti naujų metodų diegimą ir galimybes į veiklą įtraukti kuo daugiau vaikų. Ugdymo plėtotės, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrai, mokytojų švietimo ir kt. centrai, aukštosios mokyklos organizuoja seminarus vaikų ir jaunimo socializacijos, neformaliojo vaikų švietimo temomis. Kasmet seminaruose socialines, edukacines ir teisines kompetencijas tobulina per 500 asmenų. Nuo 2008 m. pradėta įgyvendinti programa „Neformaliojo vaikų švietimo konsultantų rengimas konsultacinei veiklai“. Per dvejus metus programoje dalyvavo 56 asmenys, parengti 26 konsultantai.
12. Savivaldybėse veikia 54 pedagoginės psichologinės tarnybos. Siekiant gerinti psichologinį klimatą mokyklose, ugdyti vaikų socialinius emocinius įgūdžius, pradėtos diegti įvairios gyvenimo įgūdžių ugdymo, smurto ir kitos prevencijos programos. Švietimo ir mokslo ministerijai ir Olweus International AS 2008 m. vasario 15 d. pasirašius tarptautinę sutartį Nr. SUT-83, mokyklose pradėta įgyvendinti Olweus programa. Ja siekiama išmokyti visą mokyklos personalą atpažinti, pastebėti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti. 2010 metais programoje dalyvauja 90 šalies mokyklų. Įgyvendinant Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2008–2010 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 392 (Žin., 2008, Nr. 51-1892), ikimokyklinio ugdymo įstaigose pradėta diegti programa „Zipio draugai“, pradinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose – programa „Second Step“, organizuojama vaikų prieš smurtą grupių veikla, dirba švietimo pagalbos specialistai.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
13. Šios Programos tikslas – plėtoti vaikų ir jaunimo, besimokančių pagal bendrojo lavinimo programas, socializacijos galimybes, užtikrinant jų įvairovę ir prieinamumą.
14. Programos uždaviniai:
14.2. didinti neformaliojo vaikų švietimo, socioedukacinių veiklų prieinamumą, sudaryti socialiai prasmingos ir atsakingos saviraiškos galimybes;
IV. NUMATOMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
16. Įgyvendinus Programą, prognozuojami šie rezultatai:
16.2. padaugės galimybių vaikams ir jaunimui dalyvauti socializacijos projektuose ir neformaliojo švietimo veiklose;
16.3. bus perengti ir išleisti informaciniai ir metodiniai vaikų ir jaunimo socializacijos srities leidiniai;
17. Programos vertinimo kriterijai:
17.2. vaikų ir jaunimo, dalyvaujančių socializacijos projektuose ir neformaliojo švietimo veiklose, procentas – 30;
V. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
19. Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, savivaldybių biudžetų lėšų, taip pat iš kitų šaltinių. Jos tikslams įgyvendinti kooperuojamos įvairių fondų ir investicijų lėšos. Programos įgyvendinimo priemonių plane asignavimai nenurodomi, lėšos programai įgyvendinti bus nurodomos atitinkamų metų Ministerijos strateginiame veiklos plane ir darbo plane.
Vaikų ir jaunimo socializacijos
programos
priedas
VAIKŲ IR JAUNIMO SOCIALIZACIJOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Uždavinys |
Priemonės |
Vykdytojai |
Vykdymo terminas |
| 1. Plėtoti švietimo pagalbos, vaikų ir jaunimo gyvenimo įgūdžių ugdymo sistemą |
1.1. Diegti tikslines gyvenimo įgūdžių, smurto ir patyčių mažinimo programas („Zipio draugai“, Second Step, OLWEUS ir kt. ) mokyklose |
Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ŠMM), Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau – SPPC) |
2010–2014 |
| 1.2. Organizuoti vaikų prieš smurtą grupių veiklą mokyklose |
ŠMM, savivaldybės |
2010–2014 |
|
| 1.3. Siekti ugdymo tolygumo specialiųjų ugdymosi poreikių ir socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir jaunimui |
ŠMM, SPPC, savivaldybės |
2010–2014 |
|
| 1.4. Ugdyti vaikų ir jaunimo sveikos gyvensenos, sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, eismo saugumo, ligų profilaktikos įgūdžius ir kompetencijas |
Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras (toliau – LJGC), Ugdymo plėtotės centras (toliau – UPC), Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras (toliau –LMITKC), Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras (toliau – LMMSC), savivaldybės |
2010–2014 |
|
| 2. Didinti neformaliojo vaikų švietimo, socioedukacinių veiklų prieinamumą, sudaryti socialiai prasmingos ir atsakingos saviraiškos galimybes |
2.1. Inicijuoti ir įgyvendinti ES struktūrinių fondų, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, kitų fondų remiamus projektus, skirtus neformaliojo švietimo, socioedukacinei veiklai plėtoti ir tam tikslui skirtoms erdvėms modernizuoti, organizuoti akcijas mokyklų ir bendruomenių ugdymo erdvėms tvarkyti |
ŠMM |
2010–2014 |
| 2.2. Parengti socialinės partnerystės modelius ir rekomendacijas jiems įgyvendinti |
ŠMM, SPPC |
2012 |
|
| 2.3. Organizuoti vaikų socializacijos projektų konkursus, skirtus įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo, socioedukacinės veiklos, vaikų vasaros poilsiui finansuoti |
ŠMM, Lietuvos jaunimo turizmo centras (toliau – LJTC), savivaldybės |
2011–2014 |
|
| 2.4. Inicijuoti ir remti nacionalinius neformaliojo vaikų švietimo, socializacijos projektus |
ŠMM, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (toliau – LVJC), LJTC, LJGC, LMITKC, LMMSC, SPPC |
2010–2014 |
|
| 2.5. Pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai pastabas dėl vaikų vasaros stovyklų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų higienos normų supaprastinimo |
ŠMM, LVJC, LJTC |
2011 |
|
| 2.6. Parengti vaikų turizmo renginių organizavimo aprašo naują redakciją |
ŠMM, LJTC |
2011 |
|
| 2.7. Parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti neformalaus (pasirenkamojo) vaikų švietimo finansavimo modelį |
ŠMM, LVJC, UPC |
2011 |
|
| 2.8. Parengti teisės aktų pakeitimus dėl pedagoginių psichologinių žinių minimumo kurso supaprastinimo |
ŠMM, UPC |
2011 |
|
| 2.9. Išanalizuoti Mokinio krepšelio lėšų panaudojimo mokinių atostogų metu galimybes ir parengti rekomendacijas mokykloms |
ŠMM, savivaldybės |
2011 |
|
| 3. Vykdyti vaikų ir jaunimo socializacijos padėties stebėseną ir sklaidą |
3.1. Tobulinti švietimo informacines sistemas, sudarant galimybes informacijai, susijusiai su neformaliuoju vaikų švietimu ir socializacija |
ŠMM, Švietimo informacinių technologijų centras (toliau – ŠITC) |
2010–2014 |
| 3.2. Kasmet išleisti Švietimo naujienų priedą, skirtą vaikų ir jaunimo socializacijai |
ŠMM, Švietimo aprūpinimo centras |
2011– 2014 |
|
| 3.3. Pagal poreikį inicijuoti ir organizuoti vaikų ir jaunimo socializacijos raidos tyrimus |
ŠMM |
2011–2014 |
|
| 4. Sudaryti prielaidas tobulinti specialistų, dirbančių vaikų ir jaunimo socializacijos srityje, kompetencijas |
4.1. Organizuoti seminarus, mokymus tikslinėms socializacijos specialistų grupėms (mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, mokyklų administracijos darbuotojams) |
ŠMM, LJTC, SPPC, UPC, LVJC, LMMSC |
2010–2014 |
| 4.2. Rengti metodines priemones švietimo pagalbos specialistams, mokytojams |
ŠMM, SPPC, |
2010–2014 |
|
| 4.3. Vykdyti programą „Neformaliojo vaikų švietimo konsultantų rengimas konsultacinei veiklai“ |
LVJC |
2010–2014 |
|
| 4.4. Organizuoti kvalifikacijos tobulinimo seminarus savivaldybių specialistams, atsakingiems už vaikų socializaciją |
ŠMM, LVJC, LJTC |
2010–2014 |
|
| 4.5. Inicijuoti viešąsias diskusijas dėl naujų socializacijos specialistų poreikio ir naujų studijų programų |
ŠMM |
2011– 2012 |