LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBOS
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBOS 2000 M. GEGUŽĖS 17 D. NUTARIMO Nr. 52 „DĖL KONKURENCIJOS TARYBOS PAAIŠKINIMŲ DĖL DOMINUOJANČIOS PADĖTIES NUSTATYMO“ PAKEITIMO
2013 m. balandžio 3 d. Nr. 1S-51
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. 52 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo“ (Žin., 2000, Nr. 52-1516; 2005, Nr. 20-648):
1. Išdėstyti preambulę taip:
„Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-856; 2012, Nr. 42-2041) 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu, siekdama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, atsižvelgdama į Europos Komisijos dokumentus ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kitų šalių konkurencijos teisę bei sukauptą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo taikymo praktiką, n u t a r i a:“.
2. Nurodytu nutarimu patvirtintų Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo:
2.1. Išdėstyti 1 punktą taip:
„1. Šio dokumento paskirtis – paaiškinti, kaip Konkurencijos taryba nustato ūkio subjektų dominuojančią padėtį bei reikšmingą konkurencijos apribojimą (tai yra, ar bus itin apribota konkurencija) atitinkamoje rinkoje, vykdydama valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-856; 2012, Nr. 42-2041) (toliau – Konkurencijos įstatymas), įskaitant piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (Konkurencijos įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio) ir koncentracijos priežiūros (Konkurencijos įstatymo II skyriaus trečiojo skirsnio) atvejus.“
2.2. Išdėstyti 2 punktą taip:
„2. Dominuojančios padėties sąvoką apibrėžia Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis. Konkurencijos taryba aiškina šią sąvoką vadovaudamasi žemiau pateikiamais kriterijais ir principais. Jie parengti remiantis sukaupta Konkurencijos įstatymo įgyvendinimo patirtimi bei Europos Sąjungos ir kitų šalių konkurencijos teisės praktika.“
2.3. Išdėstyti 10 punkto pirmąją pastraipą taip:
„10. Kadangi ūkio subjekto galimybės daryti vienpusę lemiamą įtaką labai priklauso nuo jo dalies atitinkamoje rinkoje dydžio, todėl pirmiausiai Konkurencijos taryba nustatys rinkos dalį (žr. 11 p.). Paprastai ūkio subjektas negali daryti vienpusės lemiamos įtakos ir nebus dominuojantis rinkoje, jei jo dalis šioje rinkoje yra santykinai maža.“
2.4. Išdėstyti 11 punktą taip:
„11. Rinkos dalies dydis yra vienas svarbiausių kriterijų nustatant ūkio subjekto dominuojančią padėtį (žr. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį). Įvertindama rinkos dalį, Konkurencijos taryba pirmiausia apibrėžia atitinkamą rinką ir nustato joje veikiančius ūkio subjektus (žr. Konkurencijos tarybos paaiškinimus dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintus Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 (Žin., 2000, Nr. 19-487)).
Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis apibrėžia rinkos dalies ribą dominavimui nustatyti, kurią pasiekus laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu neįrodoma priešingai.
Didelė tikimybė, kad vienas ūkio subjektas yra dominuojantis, jeigu jis stabiliai išlaiko ne mažesnę kaip Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytą rinkos dalį. Ir atvirkščiai, mažai tikėtina, kad turėdamas mažesnę nei Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytą rinkos dalį, toks ūkio subjektas bus dominuojantis. Tačiau neatmetamos ir kitos galimybės, jeigu yra pakankamai svarūs įrodymai pagal kitus kriterijus, nurodytus šių paaiškinimų 12–27 punktuose.“
2.5. Išdėstyti 12 punktą taip:
„12. Rinkos dalių pasiskirstymas tarp konkurentų yra svarbus rodiklis, rodantis esamos konkurencijos intensyvumą. Net ir turėdamas didesnę rinkos dalį, negu numatyta Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, ūkio subjektas gali neužimti dominuojančios padėties, jeigu rinkoje veikia dar vienas ar daugiau ūkio subjektų, turinčių santykinai didelę rinkos dalį ir galinčių veiksmingai riboti jo galimybes daryti vienpusę lemiamą įtaką.“
2.6. Išdėstyti 14 punkto pirmąją pastraipą taip:
„14. Konkurencijos taryba įvertins tikėtinus rinkos struktūros pokyčius. Svarbu įvertinti ne vien tik praeito laikotarpio duomenis apie rinkos dalis, bet ir galimybes ateityje – tiek atitinkamoje rinkoje jau esantiems ūkio subjektams didinti savo rinkos dalį ir konkurencinę įtaką, tiek ir potencialiems konkurentams įeiti į rinką ir perimti rinkos dalį iš jau esamų rinkos dalyvių. Potencialūs konkurentai – tai ūkio subjektai, kurie šiuo metu nevykdo veiklos atitinkamoje rinkoje, tačiau galėtų įeiti į ją po tam tikro laiko ir perimti rinkos dalį iš bet kurio esamo ūkio subjekto, jeigu šis padidintų kainas.“
2.7. Išdėstyti 15 puntą taip:
„15. Ūkio subjektas, nors ir turėdamas didelę atitinkamos rinkos dalį, šioje rinkoje gali nedominuoti, jeigu nėra kliūčių (arba jos yra mažos) kitiems ūkio subjektams įeiti į atitinkamą rinką ir veiksmingai konkuruoti su veikiančiu rinkoje ūkio subjektu. Ir atvirkščiai, jeigu kliūtys didelės, esamas rinkos dalyvis gali būti apsaugotas nuo kitų ūkio subjektų konkurencijos ir gali pajėgti daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje net ir tuo atveju, kai jo rinkos dalis nėra santykinai didelė, bet vis dėlto yra daug didesnė už konkurentų.“
2.8. Išdėstyti 20.2. papunktį taip:
„20.2. „Grobuoniški“ veiksmai. Ūkio subjektas gali bandyti išlaikyti savo pozicijas „grobuoniškų“ veiksmų pagalba. „Grobuoniškais“ suprantami veiksmai, kai ūkio subjektas sąmoningai, siekdamas pašalinti iš rinkos konkurentą, patiria nuostolius, nustatydamas labai mažas kainas, pavyzdžiui, mažesnes, negu jo vidutiniai kaštai. Jeigu anksčiau būta atvejų, kai esamas rinkos dalyvis bandė išstumti konkurentą iš rinkos, žemiau vidutinių kintamų kaštų sumažindamas savo produkcijos kainas, kad konkurentas patirtų nuostolius, tai toks esamas rinkos dalyvis jau žinomas kaip agresyvus. Šiuo atveju esamo rinkos dalyvio reputacija gali būti kliūtis naujiems gamintojams įeiti į rinką.“
2.9. Išdėstyti 22 punkto pirmąją pastraipą taip:
„22. Įėjimas gali būti veiksmingas, jeigu nauji dalyviai sugebės greitai ir reikšmingai daryti įtaką prekės kainai atitinkamoje rinkoje. Ūkio subjektai, kurie veikia kaimyninėse rinkose (kaimyninėmis čia suprantamos rinkos, kurių prekių gamybai ar platinimui naudojama panaši technologija ar platinimo būdai, taip pat greta esančios geografinės rinkos), galėtų įeiti pakankamai greitai, pritaikę naujai rinkai jau turimą įrangą. Į tokią galimybę bus atsižvelgiama kaip į pasiūlos pakeičiamumą, apibrėžiant atitinkamą rinką (žr. Konkurencijos tarybos paaiškinimus dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintus Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 (Žin., 2000, Nr. 19-487)).“
2.10. Išdėstyti 28 punktą taip:
„28. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis taip pat numato atvejį, kai ne vienas, o keletas ūkio subjektų kartu užima dominuojančią padėtį (toliau – bendrą dominuojančią padėtį).
Keletas ūkio subjektų užima bendrą dominuojančią padėtį, jeigu jie kaip visuma gali daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje, veiksmingai ribodami konkurenciją. Tokia galimybė atsiranda, pirma, jeigu nėra veiksmingos konkurencijos tarp šios grupės ir likusių ūkio subjektų rinkoje, esančių už šios grupės ribų, ir, antra, jeigu šios grupės nariai tarpusavyje veiksmingai nekonkuruoja.
Jeigu du arba trys ūkio subjektai turi didžiausias atitinkamos rinkos dalis ir jos kartu sudaro daugiau kaip Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta atitinkamos rinkos dalis trims ar mažesniam skaičiui ūkio subjektų, o kitų konkurentų rinkos dalys yra santykinai žymiai mažesnės, tai yra didelė tikimybė, kad tokie ūkio subjektai, nagrinėjant juos kaip visumą, gali veikti pakankamai nepriklausomai rinkoje kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir jie tarpusavyje veiksmingai nekonkuruoja.
Galimi ir kiti bendro dominavimo atvejai, kai didžiausias atitinkamos rinkos dalis turi daugiau nei trys ūkio subjektai arba kai grupė ūkio subjektų užima mažiau nei Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta atitinkamos rinkos dalis trims ar mažesniam skaičiui ūkio subjektų, jeigu yra pakankamai svarūs įrodymai pagal II skyriuje nurodytus veiksnius, kad tokia ūkio subjektų grupė gali daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje.“
2.11. Išdėstyti 30 punkto pirmąją ir antrąją pastraipas taip:
„30. Nagrinėdama, ar ūkio subjektų grupės nariai tarpusavyje veiksmingai nekonkuruoja, Konkurencijos taryba sieks nustatyti, ar šie ūkio subjektai elgiasi lygiagrečiai, tai yra, ar jie seka vienas kitu, veikdami tuo pačiu būdu ir vengdami tarpusavio konkurencijos, o ypač – atlikdami vienodus ar panašius konkurenciją ribojančius veiksmus kitų ūkio subjektų atžvilgiu.
Konkurencijos taryba mano, kad lygiagretus ūkio subjektų elgesys yra labiau tikėtinas, kuo mažesniam ūkio subjektų skaičiui bendrai tenka Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta atitinkamos rinkos dalis, kai tarp rinkos lyderių nėra didelių skirtumų (asimetrijos), prekė yra homogeninė, rinka skaidri, o sąsajos tarp ūkio subjektų leidžia gauti informaciją iš konkurentų bei stebėti jų veiksmus rinkoje. Nagrinėdama lygiagretaus elgesio galimybes, Konkurencijos taryba analizuos tokius veiksnius, kaip, pavyzdžiui:“.
2.12. Išdėstyti 32 punktą taip:
„32. Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsisako duoti leidimą vykdyti koncentraciją ir įpareigoja koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis atlikti įstatyme nurodytus veiksmus, jeigu dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Dėl susijungimo (šiuose paaiškinimuose „susijungimas“ suprantamas kaip termino „koncentracija“ sinonimas) sukuriama ar sustiprinama vieno ūkio subjekto dominuojanti padėtis yra viena iš priežasčių, kuriai esant galima pagrįstai manyti, kad dėl koncentracijos bus itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Dominuojančios padėties sąvoka apima ir bendro dominavimo atvejį, todėl labai dažnai koncentracijos pasekmių įvertinimas yra grindžiamas dominuojančios padėties nustatymu.“