LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL REFERENDUMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI PRIIMTI

1992 m. spalio 13 d. Nr. I-2966

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato referendumo, numatyto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. liepos 9 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų 1992 m. spalio 25 d.“, organizavimo ir vykdymo tvarką.

2 straipsnis. Referendumo vykdymo bendrieji principai

Dalyvavimas referendume yra laisvas ir grindžiamas demokratiniais rinkimų teisės principais – visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Referendume turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie referendumo dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų.

Referendume nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais.

Piliečiai dalyvauja referendume lygiais pagrindais. Kiekvienas pilietis referendume turi vieną balsą.

Referendumas yra tiesioginis. Piliečiai dalyvauja referendume be tarpininkų ir asmeniškai.

Balsavimas referendume yra slaptas, piliečių reiškiamos valios kontroliuoti neleidžiama.

Bet kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių teisių dalyvauti referendume apribojimai dėl kilmės, socialinės ir turtinės padėties, rasinės ir nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, politinių pažiūrų, gyvenimo tam tikroje vietovėje laiko, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami.

3 straipsnis. Agitacija dėl referendumo

Visoms politinėms partijoms, visuomeniniams politiniams judėjimams, piliečiams suteikiama teisė nekliudomai agituoti už pritarimą ar nepritarimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektui.

Šiai teisei realizuoti suinteresuotiems asmenims bei organizacijoms suteikiamos patalpos susirinkimams ir mitingams, užtikrinamos galimybės naudotis masinės informacijos priemonėmis. Agitacijai politinės partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai, piliečiai gali skirti savo lėšų.

Agituoti referendumo dieną neleidžiama.

4 straipsnis. Viešumas organizuojant ir vykdant referendumą

Rinkimų komisijos referendumą organizuoja ir vykdo viešai.

Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, susijusį su referendumo organizavimu ir vykdymu.

Referendumui pateiktas Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektas skelbiamas spaudoje, apie Konstitucijos nuostatas per televiziją, radiją ar kitokiais būdais informuojami gyventojai.

Masinės informacijos priemonės informuoja apie referendumo rengimą ir vykdymą. Jų atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti visuose su referendumo organizavimu susijusiuose renginiuose, taip pat gauti informaciją apie referendumo rengimą ir vykdymą.

5 straipsnis. Referendumo organizavimo ir vykdymo išlaidos

Referendumo organizavimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė.

6 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą

Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys Lietuvos Respublikos piliečiui laisvai įgyvendinti savo teisę dalyvauti referendume, agituoti dėl referendumo, taip pat rinkimų komisijų nariai, kiti pareigūnai, suklastoję referendumo dokumentus, tyčia neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal įstatymus.

7 straipsnis. Referendumo komisijos

Referendumą organizuoja ir vykdo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams sudarytos rinkimų komisijos:

1) Vyriausioji rinkimų komisija;

2) apygardų rinkimų komisijos;

3) apylinkių rinkimų komisijos.

8 straipsnis. Vyriausioji rinkimų komisija

Vyriausioji rinkimų komisija prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas, užtikrina vienodą jo taikymą, šio įstatymo pagrindu leidžia instrukcijas ir paaiškinimus dėl referendumo organizavimo, tvarko referendumui valstybės skirtas lėšas bei vykdo kitus su referendumu susijusius įgaliojimus, numatytus šiame ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymuose.

9 straipsnis. Apygardų rinkimų komisijos

Apygardų rinkimų komisijos prižiūri referendumo rengimo tvarką ir eigą savo teritorijoje bei vykdo kitus šio ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymų nustatytus įgaliojimus.

10 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijos

Apylinkių rinkimų komisijos organizuoja balsavimą savo apylinkėse bei vykdo kitus šio ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymų nustatytus įgaliojimus.

11 straipsnis. Parama rinkimų komisijoms

Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos, jų pareigūnai privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti šių įgaliojimus, teikti joms reikalingas žinias.

Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti rinkimų komisijai motyvuotą atsakymą.

12 straipsnis. Piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašai

Referendume naudojami Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams sudaryti rinkėjų sąrašai.

13 straipsnis. Balsavimo biuletenis

Balsavimo biuletenyje įrašomas kreipimosi į pilietį tekstas ir atsakymo variantai: „Taip“ ir „Ne“.

Balsavimo biuletenio formą bei jo užpildymo pavyzdį nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

14 straipsnis. Balsavimo biuletenių pristatymas

Balsavimo biuletenių pristatymo rinkimų apylinkėms, tarp jų – Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms, laivams, plaukiojantiems su Lietuvos valstybine vėliava, taip pat pašto skyriams tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Visais atvejais balsavimo biuleteniai turi būti pristatyti ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki referendumo.

15 straipsnis. Balsavimo tvarka

Balsavimo referendume tvarką nustato Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 53–64 straipsniai, atsižvelgiant į tai, kad pilietis kartu su rinkimų biuleteniais gauna ir referendumo balsavimo biuletenį. Šiame biuletenyje pilietis pažymi vieną iš biuletenyje įrašytų atsakymų: „Taip“ arba „Ne“.

16 straipsnis. Balsų skaičiavimas

Balsai skaičiuojami Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 65–74, 77–79 straipsniuose nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Referendumo rezultatų nustatymas

Lietuvos Respublikos Konstitucija laikoma priimta, jeigu referendume jai pritarė daugiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Jeigu referendume dalyvavo daugiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai pritarė daugiau kaip pusė visų dalyvavusių referendume, laikoma, kad įvyko patariamasis referendumas.

Atsižvelgdamas į patariamojo referendumo rezultatus, Lietuvos Respublikos Seimas nustato tolesnę Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo, svarstymo ar priėmimo tvarką.

18 straipsnis. Referendumo pripažinimas negaliojančiu

Referendumas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jo metu buvo suklastoti referendumo dokumentai ir įvykdyti kiti neteisėti veiksmai, turėję esminės įtakos referendumo rezultatams.

Skundus dėl referendumo pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui gali pateikti bet kuris pilietis, turintis teisę dalyvauti referendume, politinė partija ar visuomeninis politinis judėjimas per 10 dienų po referendumo rezultatų paskelbimo.

Aukščiausiasis Teismas skundus dėl referendumo pripažinimo negaliojančiu išnagrinėja per 5 dienas. Jo sprendimas yra galutinis.

19 straipsnis. Įstatymo galiojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo ir galioja 1992 metų spalio 25 dienos referendumo organizavimo ir vykdymo laikotarpiu.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                        VYTAUTAS LANDSBERGIS

______________