Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAs
DĖL VALSTYBINĖS ŽIV/AIDS IR LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS 2010–2012 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2010 m. liepos 7 d. Nr. 1012
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 1328 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamą Valstybinę ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2010–2012 metų programą (toliau – Programa).
2. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai iki 2010 m. rugsėjo 1 d. parengti ir suderinus su suinteresuotomis institucijomis patvirtinti Programos įgyvendinimo priemonių planą.
3. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtintos Programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje atitinkamoms ministerijoms ir institucijoms, dalyvaujančioms įgyvendinant Programą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 1012
VALSTYBINĖ ŽIV/AIDS IR LYTIŠKAI PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS 2010–2012 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinė ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2010–2012 metų programa (toliau – Programa) nustato žmogaus imunodeficito viruso (toliau – ŽIV) infekcijos, įgyto imunodeficito sindromo (toliau – AIDS) ir lytiškai plintančių infekcijų (toliau – LPI) profilaktikos ir kontrolės valstybinius tikslus ir uždavinius.
2. Programa parengta įgyvendinant Lietuvos sveikatos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemones, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), vadovaujantis Jungtinių Tautų (toliau – JT) AIDS programos, Pasaulio sveikatos organizacijos, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro (UNODC), AIDS Strategijos ir veiksmų plano tarnybos (ASAP), JT Vaikų fondo ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijomis. Programa grindžiama bendraisiais ŽIV/AIDS ir LPI prevencijos principais: pagarba žmogaus teisėms, lyčių lygybe, bendradarbiavimu ir partneryste, moksliniu pagrįstumu, atskirties mažinimu.
3. Programa – Valstybinės ŽIV/AIDS profilaktikos ir kontrolės 2003–2008 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1273 (Žin., 2003, Nr. 98-4399), ir Valstybinės lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2006–2009 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1253 (Žin., 2005, Nr. 138-4973), tęsinys. Kadangi dauguma šių ligų priežiūros ir profilaktikos priemonių tokios pat, panašios ar labai susijusios, sujungus šias programas, bus galima efektyviau naudoti lėšas, skirtas ŽIV/AIDS ir LPI prevencijai.
4. Programa susijusi su Lietuvos nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 941 (Žin., 2001, Nr. 66-2418; 2006, Nr. 70-2574), Nacionalinio saugumo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (Žin., 2002, Nr. 56-2233; 2005, Nr. 15-473), Valstybine tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės 2007–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 509 (Žin., 2007, Nr. 62-2370), 2009–2012 metų priklausomybės ligų gydymo programa, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-1288 (Žin., 2009, Nr. 4-108), Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 (Žin., 2007, Nr. 19-740), Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069) ir kitais teisės aktais.
5. Programoje vartojamos sąvokos:
Biologinė stebėsena – epidemiologinės priežiūros dalis, kai tiriami ir vertinami infekcinių ligų laboratoriniai žymenys.
Didelės rizikos užsikrėsti ŽIV grupės – grupės asmenų, kuriems dėl rizikingos elgsenos didesnė tikimybė užsikrėsti žmogaus imunodeficito virusu ir jį perduoti.
Su ŽIV plitimu susijusi rizikinga elgsena – rizikingi lytiniai santykiai ar narkotinių ir psichotropinių medžiagų švirkštimasis nesteriliais švirkštais ar (ir) adatomis.
Rizikingi lytiniai santykiai – nesaugūs lytiniai santykiai (su nepažįstamu ar mažai pažįstamu asmeniu be apsaugos priemonių, dažna partnerių kaita), seksualinių paslaugų teikimas ir kitoks elgesys, susijęs su ŽIV viruso ar kitų lytiškai plintančių infekcijų perdavimu.
Rizikos užsikrėsti LPI grupės – grupės asmenų, dėl rizikingų lytinių santykių galinčių lengviau užsikrėsti LPI, ir asmenys, turintys klinikinių simptomų, kurie didina LPI plitimo tikimybę.
Koncentruoto ŽIV paplitimo stadija – stadija, kai ŽIV infekcija išplitusi didelės rizikos užsikrėsti ŽIV grupėse, tačiau ne bendroje populiacijoje. Skaitinė išraiška: ŽIV paplitimas viršija 5 procentų ribą kurioje nors didelės rizikos užsikrėsti ŽIV grupėje, bet neviršija 1 procento tarp miestuose gyvenančių nėščių moterų.
ii. SITUACIJOS analizė
6. Jungtinių Tautų AIDS programos 2009 metų ataskaitos duomenimis, 2008 metų pabaigoje pasaulyje gyveno 33,4 mln. (nuo 31,1 iki 35,8 mln.) užsikrėtusių ŽIV asmenų, nuo 1981 iki 2007 metų pabaigos nuo AIDS mirė daugiau kaip 27 mln. asmenų. Per 2008 metus nustatyti 2,7 mln. naujų ŽIV atvejų, nuo AIDS mirė 2 mln. asmenų.
7. ŽIV infekcijos profilaktika ir kontrolė – viena iš prioritetinių sveikatos apsaugos sričių Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse. Europos užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Europos regione 1 mln. gyventojų 2008 metais teko 86,7 naujų užsikrėtimo ŽIV atvejų, ES valstybių vidurkis – 60,6, Lietuvos – 28,2 atvejo. Iš viso 2008 metais Europoje užregistruoti 51 600 naujų ŽIV infekcijos atvejų, iš jų ES valstybėse – 25 347 atvejai. Iki 2009 metų Europos regione užregistruoti 528 058 ŽIV infekcijos atvejai (48 iš 53 valstybių duomenys), iš kurių beveik pusė – ES valstybėse. Kasmet daugėja užsikrėtusiųjų ŽIV per lytinius santykius, stabilizuojasi ŽIV infekcijos plitimas tarp švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartotojų – tai bendros ŽIV infekcijos plitimo tendencijos Europoje.
8. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pirmasis ŽIV infekcijos atvejis Lietuvoje diagnozuotas 1988 metais. 1989–1993 metais ŽIV infekcija labiausiai plito tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais. 1994–1997 metais ŽIV infekcija labiausiai plito tarp tolimojo plaukiojimo jūreivių, užsikrėtusių per heteroseksualius lytinius santykius galbūt Afrikos ir kitose valstybėse. 1994 metais diagnozuotas pirmasis ŽIV infekuotas švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas vartojantis asmuo, užsikrėtęs Lenkijoje. ŽIV infekcija tarp šiai rizikos grupei priklausančių asmenų intensyviau pradėjo plisti 1996–1997 metais (po kontaktų su Kaliningrado srities narkotines ir psichotropines medžiagas vartojančiais asmenimis). Nuo 2002 metų kasmet diagnozuojama po 95–135 naujus ŽIV infekcijos atvejus. Sergamumas ŽIV infekcija 2008 metais sudarė 2,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų (2007 metais – 3,14, 2006 metais – 2,95 atvejo).
9. Iš viso Lietuvoje 1988–2008 metais nustatytas 1 401 ŽIV užsikrėtęs asmuo, iš jų 206 asmenys sirgo AIDS. ŽIV užsikrėtusių vyrų 5 kartus daugiau nei moterų: atitinkamai 1 183 ir 218. Nustatyta, kad 184 asmenys užsikrėtė per heteroseksualius lytinius santykius, 92 – vyrams lytiškai santykiaujant su vyrais, o 1 028 ŽIV atvejai nustatyti tarp injekcinių narkotikų vartotojų. 2007 metais diagnozuotas pirmas perinatalinio perdavimo ŽIV atvejis. Pastarųjų 3 metų tendencija – daugėja užsikrėtusiųjų per heteroseksualius lytinius santykius ir kasmet santykinai vis daugiau užsikrečia moterų.
10. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2008 metais 100 tūkst. Lietuvos gyventojų teko 36,98 ŽIV infekcijos atvejo (2007 metais – 38,56, 2006 metais – 32,11 atvejo). Tai beveik 14 kartų mažiau nei kaimyninėje Estijoje (519) ir 5 kartus mažiau nei Latvijoje (188). Taigi Lietuva yra tokiame regione, kuriame kaimyninės valstybės ŽIV infekcijos paveiktos labiau. Daugiausia ŽIV atvejų 100 tūkst. gyventojų 2008 metais užregistruota Lietuvos didžiuosiuose miestuose: Klaipėdoje – 192,99, Mažeikiuose – 69,34, Alytaus mieste ir rajone – 65,9, Druskininkuose – 37,17, Šiauliuose – 35,65, Vilniuje – 32,43 atvejo.
11. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, sergamumas LPI – opi Europos problema. Vidutinis ES valstybėse sergamumo sifiliu rodiklis 2006 metais buvo 3,9, gonorėja – 9, chlamidioze – 84,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
12. Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos duomenimis, sergamumo sifiliu, gonokokine ir chlamidine infekcijomis rodiklis 100 tūkst. gyventojų 2004–2008 metais nežymiai kito: sifiliu nuo 9,8 atvejo 2004 metais iki 9,6 atvejo 2008 metais, gonokokine infekcija – nuo 13,9 iki 15,7 atvejo, chlamidine infekcija – nuo 11,7 iki 11,9 atvejo. Kasmet registruojami įgimto sifilio atvejai: 2005 metais – 6, 2006 metais – 1, 2008 metais – 1, tai rodo ankstyvosios diagnostikos spragas. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, chlamidinė infekcija paplitusi labiau, nei rodo oficiali statistika. Oficialios statistikos duomenimis, rizikingi lytiniai santykiai (ypač tarp 20–34 metų jaunuolių) paplitę, o apsaugos priemones (prezervatyvus) naudoja anaiptol ne visi.
13. ŽIV infekcija užsikrėtusiems asmenims pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos paciento pasirinktoje pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas šiems asmenims teikia atitinkamą kvalifikaciją turintys infekcinių ligų, vidaus ligų gydytojai, dermatovenerologai ir kiti.
14. Sergantieji žmogaus imunodeficito viruso liga (toliau – ŽIV liga) ar viruso nešiotojai draudžiami valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-276 „Dėl Visuomenei pavojingų užkrečiamųjų ligų, kuriomis sergantys asmenys laikomi apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 50-2244), todėl gali gauti valstybės kompensuojamą antiretrovirusinę terapiją. ŽIV liga užsikrėtę asmenys stebimi ir gydomi pagal Žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, metodiką, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-313 (Žin., 2004, Nr. 89-3299). Antivirusinių vaistų kasmet reikia vis daugiau, nes gausėja pacientų, kuriuos reikia gydyti: 2006 metais gydyta apie 80 pacientų, 2008 metais – 146 pacientai. Vis dėlto nors ŽIV ligos gydymas (išskyrus oportunistinių infekcijų gydymą) Lietuvoje reglamentuojamas detaliai, iki šiol neišspręstas gydymo veiksmingumo stebėsenos finansavimo klausimas. Be to, kadangi gausėja ŽIV užsikrėtusių asmenų, vis daugiau reikia atlikti būtinų brangių laboratorinių imuniteto būklės tyrimų. Šių išlaidų kompensavimo mechanizmą taip pat būtina tobulinti – numatyti tikslinį užsikrėtusiųjų ŽIV liga brangių sveikatos priežiūros paslaugų finansavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
15. Nors pastaraisiais metais ŽIV infekcija tarp švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartotojų plinta lėčiau, situacija šioje rizikos grupėje vis dar grėsminga. Lietuvos AIDS centro (dabar – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras) 2007 metais atlikti ŽIV paplitimo tyrimai rodo, kad 8 procentai Vilniaus švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartotojų užsikrėtę ŽIV. Šie duomenys objektyviai patvirtina, kad Lietuva – koncentruoto ŽIV paplitimo valstybė. Prognozuojama, kad per švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartotojų lytinius partnerius ŽIV infekcija gali išplisti į visą populiaciją. Taigi būtina stiprinti ŽIV prevenciją tarp narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartotojų ir jų partnerių (taip pat teikti jiems žemo slenksčio paslaugas). Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, žalos mažinimo programų aprėptis, atsižvelgiant į PSO ir UNODC rekomendacijas, gana didelė – 64 procentai, o žemo slenksčio, FT paslaugų nepakankama – 16 procentų. Žemo slenksčio paslaugas teikia 4 mobilūs ir 8 stacionarūs kabinetai: nuolat – Alytuje, Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Šiauliuose ir Vilniuje, periodiškai – Kėdainiuose, Panevėžyje ir Visagine. FT paslaugos teikiamos ir finansuojamos pagal 2009–2012 metų priklausomybės ligų gydymo programą ir kitus teisės aktus.
16. Laisvės atėmimo vietose susibūrę su ŽIV plitimu susijusios rizikingos elgsenos asmenys, dėl to čia didesnė infekcijų plitimo tikimybė. 2002 metais kilo ŽIV protrūkis Alytaus pataisos namuose, kai užsikrėtė 299 nuteistieji. Laisvės atėmimo vietose kasmet bausmę atlieka vidutiniškai apie 200 ŽIV užsikrėtusių asmenų, daugelis iš jų – švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų (opiatų) vartotojai, taigi čia būtina plėsti švietimą ŽIV klausimais ir sveikatos apsaugos paslaugas. Laisvės atėmimo vietose kasmet daugėja asmenų, priklausomų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nors mažėja švirkščiamųjų opiatų, bet daugėja stimuliatorių (amfetamino, ekstazio) vartotojų, o tai, esant rizikingai elgsenai, keičia ŽIV ir kitų infekcijų plitimo būdą ir profilaktikos prioritetus. Šiuo metu vykdoma ŽIV prevencijos intervencija – nuteistieji testuojami dėl ŽIV, šviečiami, jiems prieinamesnės dezinfekcijos priemonės, tačiau to nepakanka. ŽIV ir kitų infekcijų prevencija laisvės atėmimo vietose neatsiejama nuo narkomanijos prevencijos ir priklausomybių gydymo.
17. Nuo 2007 metų nėščios moterys dėl ŽIV ir sifilio infekcijų tiriamos du kartus – iki 12 nėštumo savaitės ir 32 nėštumo savaitę. Tyrimų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kasmet daugėja ŽIV užsikrėtusių gimdančių moterų (2006 metais – 3 atvejai, 2007 metais – 10, 2008 metais – 13 atvejų), todėl būtina geriau informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie perinatalinę ŽIV profilaktiką ir šių paslaugų aprėptį, ypač regionų ir vietos lygiais.
18. Lietuvoje kaip ir kitose Europos valstybėse dažniausias AIDS indikacinis susirgimas – plaučių tuberkuliozė. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau ŽIV užsikrėtusių asmenų suserga tuberkulioze: 2006 metais – 13 asmenų, 2007 – 21 asmuo. ŽIV užsikrėtę asmenys dažniau serga sunkių formų tuberkulioze, kai pažeidžiami ne tik plaučiai, bet ir kiti organai. Beveik trečdaliui ŽIV ir tuberkulioze užsikrėtusių pacientų Lietuvoje nustatyta atspari vaistams tuberkuliozė, todėl daliai jų gydymas nebepadėjo ir gyvybės jiems išgelbėti nepavyko. Dvejopos tuberkuliozės ir ŽIV infekcijos profilaktikos priemonės numatytos Valstybinėje tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės 2007–2010 metų programoje.
19. Labai svarbu užtikrinti kraujo ir jo produktų, transplantuojamų audinių saugumą recipientams, todėl šie produktai tiriami, ar neužkrėsti ŽIV, sifiliu ir virusiniu hepatitu.
20. ŽIV/AIDS ir LPI klausimai įtraukti į biologijos, etikos dalykų pamokas, parengti sveikatos ugdymo konsultantai (ikimokyklinis, pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas), kurių veiklą reglamentuoja teisės aktai. Pedagogų kvalifikacija tobulinama Pedagogų profesinės raidos centre, už ugdymo turinį atsako Švietimo plėtotės centras. JT Vaikų fondo ekspertai, 2001 metais įvertinę Lietuvos jaunimo informuotumo apie ŽIV/AIDS galimybes ir kliūtis, teigiamai įvertino šalies pastangas įtraukti ŽIV/AIDS temas į bendruosius ugdymo dalykus. ŽIV prevencija tarp jaunimo turi būti nenutrūkstama, tačiau pastaruoju metu jaučiamas specializuotos mokytojams ir dėstytojams skirtos metodinės medžiagos apie ŽIV/AIDS stygius. Be to, Europos Komisijos užsakymu ES valstybėse 2005 metais atliktas visuomenės informuotumo apie ŽIV tyrimas rodo – Lietuvos visuomenė vis dar klaidingai suvokia užsikrėtimo ŽIV būdus. Taigi reikia rengti daugiau tikslinių informacinių kampanijų ir reguliariai atlikti jaunimo elgsenos apklausas.
21. Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedros 2006 metais atlikto moksleivių sveikatai darančios įtaką gyvensenos tyrimo (HBSC) duomenimis, 15,8 procento apklaustųjų turėjo lytinių santykių iki 15 metų (2002 metais – 16,5 procento), tai rodo ankstyvą lytinio gyvenimo pradžią, irgi prisidedančią prie lytiškai plintančių infekcijų plitimo.
22. JT ekspertai, 2006 metais atlikę tarpinį Valstybinės ŽIV/AIDS profilaktikos ir kontrolės 2003–2008 metų programos vertinimą, konstatavo – Lietuvoje dauguma epidemiologinės stebėsenos ataskaitų labai geros, tačiau dar nėra tinkamai įdiegta PSO antrosios kartos ŽIV stebėsenos sistema, kuri būtina norint tinkamai įvertinti Programos poveikio rodiklius ir vykdyti epidemijos tendencijų stebėseną.
23. ŽIV infekcijos plitimą lemia socialiniai ir psichologiniai veiksniai, todėl daugelyje Europos ir pasaulio valstybių jiems skiriama ne mažiau dėmesio nei sveikatos priežiūrai. ŽIV užsikrėtusiems asmenims reikia integruotos sveikatos, psichologinės ir socialinės (toliau – psichosocialinės) pagalbos, atitinkančios jų poreikius ir socioekonominę būklę. Įvairių sričių specialistų, tarnybų, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas – būtina sąlyga gerinti į pacientą orientuotas paslaugas. ŽIV užsikrėtusių asmenų šeimos nariams ir lytiniams partneriams turėtų būti užtikrintas nemokamas ŽIV testavimas, konsultavimas ir psichosocialinė pagalba. Į šių problemų sprendimą būtina įtraukti pacientų ir nevyriausybines organizacijas, kurios galėtų aktyviai dalyvauti ŽIV/AIDS prevencinėje veikloje – teikti konsultacines paslaugas, spręsti kitas šiems pacientams svarbias problemas. Šios organizacijos galėtų prisidėti prie susijusios su ŽIV stigmatizacijos ir diskriminacijos mažinimo.
III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
25. Programos uždaviniai:
25.1. geriau informuoti visuomenę, ypač jaunimą, ir didelės rizikos užsikrėsti ŽIV ir LPI grupes apie ŽIV/AIDS ir LPI profilaktiką, ugdyti socialinę toleranciją asmenims, gyvenantiems su ŽIV;
25.2. užtikrinti ŽIV ir LPI profilaktiką tarp rizikos grupių asmenų, stiprinti perinatalinio užsikrėtimo profilaktiką;
25.3. gerinti sveikatos ir kitų sektorių specialistų žinias ir kompetenciją ŽIV/AIDS ir LPI prevencijos klausimais;
25.5. tobulinti ŽIV/AIDS ir LPI epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę, sukurti laboratorijų, kuriose atliekami ŽIV ir kitų LPI tyrimai, kokybės kontrolės sistemą;
IV. LAUKIAMI REZULTATAI
26. Įgyvendinus Programą:
26.1. bus pristabdytas ŽIV infekcijos plitimas, Lietuvos gyventojai gaus daugiau informacijos apie ŽIV ir LPI plitimo, apsisaugojimo nuo jų būdus, bus tolerantiškesni asmenims, gyvenantiems su ŽIV/AIDS;
26.2. mažės naujų ŽIV atvejų tarp švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas vartojančių asmenų;
26.3. bus prieinamesnės žalos mažinimo programos, mažės su ŽIV plitimu susijusios rizikingos elgsenos;
26.6. bus sudarytos geresnės sąlygos asmenims pasitikrinti, ar jie neužsikrėtę ŽIV ir lytiškai plintančiomis infekcijomis, gauti tinkamą gydymą;
26.7. asmenims, užsikrėtusiems ŽIV, bus plėtojamos integruotos kompleksinės paslaugos, leisiančios pagerinti jų sveikatą, gyvenimo kokybę ir pailginti gyvenimą;
26.9. bus patobulintas duomenų rinkimas ir sustiprės ŽIV/AIDS ir LPI epidemiologinės priežiūros ir kontrolės sistema, bus racionaliau planuojamos ŽIV ir LPI profilaktikos priemonės;
V. VERTINIMO KRITERIJAI
27. Programos tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijai:
27.1. pirmojo Programos uždavinio vertinimo kriterijai:
27.1.1. gyventojų ir rizikos grupių asmenų informuotumas (asmenų, turinčių teisingas žinias apie ŽIV plitimą ir neturinčių klaidingų įsitikinimų dėl ŽIV/AIDS, skaičius) – ne mažiau kaip 70 procentų;
27.2. antrojo Programos uždavinio vertinimo kriterijai:
27.2.1. švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas vartojusių asmenų, naudojusių sterilią švirkštimosi įrangą, kai paskutinįkart vartojo narkotikus, – ne mažiau kaip 80 procentų;
27.3. trečiojo Programos uždavinio vertinimo kriterijai:
27.4. ketvirtojo Programos uždavinio vertinimo kriterijai:
27.4.3. ŽIV ligos gydymo antiretrovirusiniais vaistais aprėpties rodiklis pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus ŽIV infekcijos gydymo kriterijus (asmenų su pažengusia ŽIV infekcija, gaunančių gydymą antiretrovirusiniais vaistais, – ne mažiau kaip 70 procentų);
27.5. penktojo Programos uždavinio vertinimo kriterijai:
27.5.4. mažėjantis ŽIV paplitimo tarp švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas vartojusių asmenų procentas;
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, KOORDINAVIMAS IR ATSKAITOMYBĖ