VALSTYBINĖ ENERGETIKOS IŠTEKLIŲ KAINŲ IR ENERGETINĖS VEIKLOS KONTROLĖS KOMISIJA
N U T A R I M A S
DĖL MOKESČIŲ GYVENTOJAMS UŽ KARŠTĄ VANDENĮ IR CENTRALIZUOTĄ ŠILUMĄ NUSTATYMO TVARKOS
1997 m. rugsėjo 11 d. Nr. 25
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos, SPAB „Lietuvos energija“ reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms ir kainų įstatymais, Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija nutaria:
1. Nustatant karšto vandens mokestį gyventojams, vadovautis Centralizuotos šilumos kainų nustatymo laikinosios metodikos (Žin., 1997, Nr. 32-802) skirsnio „Karšto vandens kainų nustatymas“ nurodymais:
1.1. Gyventojai, gaunantys karštą vandenį iš grupinių boilerinių ar individualių boilerių, kurių namų karšto vandens tiekimo įvaduose nėra šilumos apskaitos prietaisų, apmoka karšto vandens naudingai patiektą kiekį. Karšto vandens naudingai patiektas kiekis apskaičiuojamas pagal butuose nustatyta tvarka įrengtų karšto vandens skaitiklių parodymus, o jiems nesant – pagal žmogaus karšto vandens suvartojimo normas (92 litrai per parą esant vonioms arba 75 litrai per parą – kitais atvejais). Visais paminėtais atvejais atsiskaitymui taikoma įstatymine tvarka nustatyta karšto vandens kaina.
1.2. Gyventojai, kurių namų karšto vandens tiekimo įvaduose yra šilumos apskaitos prietaisai, apmoka už centralizuotą šilumą, suvartotą karštam vandeniui ruošti, pagal apskaitos prietaisų parodymus. Šiuo atveju reikia vadovautis nuostata, kad pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso parodymus už centralizuotą šilumą arba karštą vandenį atsiskaito tik tokie vartotojai, su kuriais šilumos tiekėjas turi sudaręs Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartį pagal Šilumos energijos vartojimo laikinąsias taisykles (patvirtintos energetikos ministro vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 42). Paminėtu atveju atsiskaitymui taikoma įstatymine tvarka nustatyta centralizuotos šilumos kaina. Tie vartotojai, su kuriais šilumos tiekėjas yra sudaręs Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis arba kitokias sutartis, už karštą vandenį atsiskaito pagal butų karšto vandens skaitiklių parodymus, o jiems nesant – pagal normas. Tokiu atveju atsiskaitymui taikoma įstatymine tvarka nustatyta karšto vandens kaina.
1.2.1. Gyventojai, gaunantys karštą vandenį ne iš grupinių boilerinių (CŠP) ir kurių namų įvaduose įrengti įvadiniai šilumos skaitikliai, šilumos tiekėjo teikimu privalo sudaryti su tiekėju Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartis ir atsiskaityti pagal įvadinio skaitiklio parodymus už centralizuotą šilumą įstatymine tvarka nustatyta centralizuotos šilumos kaina. Apmokėjimui pateiktos centralizuotos šilumos kiekį karšto vandens ruošimui paskirsto daugiabučių namų savininkų bendrijos, vadovaudamosi savo įstatais. Nesant bendrijų – paskirstymą atlieka šilumos tiekėjas. Visais atvejais paskirstymas atliekamas taip, kad visiškai padengtų pateiktos apmokėjimui centralizuotos šilumos kiekį. Vykdant paskirstymo apskaičiavimus, atsižvelgti į karšto vandens sunaudojimo pagal butų karšto vandens skaitiklių parodymus ir karšto vandens sunaudojimo pagal normas faktinį santykį už apskaitomą laikotarpį konkrečiame name.
1.2.2. Gyventojai, gaunantys karštą vandenį iš grupinių boilerinių ir turintys namų karšto vandens tiekimo įvaduose šilumos apskaitos prietaisus, ir su kuriais karšto vandens tiekėjai yra sudarę Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis, už karštą vandenį atsiskaito pagal butų karšto vandens skaitiklių parodymus arba pagal normas įstatymine tvarka nustatyta karšto vandens kaina. Karšto vandens tiekėjo prašymu įvadinių centralizuotos šilumos skaitiklių parodymų pripažinimą gyventojų atsiskaitymams su tiekėju už pateiktą karštą vandenį pagal 1.2.1 punkte nustatytą tvarką sprendžia Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija.
1.3. Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartyse numatomos sankcijos tiems atvejams, jeigu aukščiau paminėti įvadiniai šilumos apskaitos prietaisai neeksploatuojami dėl vartotojų kaltės arba šilumos tiekėjui neleidžiama įrengti įvadinių šilumos apskaitos prietaisų pagal su Valstybine energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos komisija suderintus skaitiklių įrengimo planus. Tiems vartotojams, kurie atsisako su tiekėju sudaryti Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartis, šilumos tiekėjas gali nustatyti dvigubai didesnę nei įstatymine tvarka nustatytą karšto vandens kainą (arba taikyti dvigubas karšto vandens normas, jei bute nėra karšto vandens skaitiklio).
2. Šilumos tiekėjas, reikalaujantis iš vartotojo papildomų mokesčių ar aukštesnės kainos už karštą vandenį arba centralizuotą šilumą, nei yra nustatyta įstatymine tvarka, gali būti traukiamas teisminėn atsakomybėn. Savivaldybių valdymo organų ar pareigūnų nustatytos karšto vandens mokesčio apskaičiavimo tvarkos, prieštaraujančios Centralizuotos šilumos kainų nustatymo laikinosios metodikos nuostatoms ir šiam Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos nutarimui, turi būti panaikintos.