LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO 2002 M. GRUODŽIO 13

D. SPRENDIMAS ADMINISTRACINĖJE BYLOJE Nr. I-4-23-02

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų N. Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), A. Drigoto, R. Piličiausko, G. Godos ir A. Kruopio,

sekretoriaujant R. Barysaitei,

dalyvaujant atsakovo – Sveikatos apsaugos ministerijos – atstovui M. Kruopui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį dėl norminio administracinio akto teisėtumo ir

 

nustatė:

 

Pareiškėjas – Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras – kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2001 09 19 sprendimą Nr. 568 deleguoti į viešosios įstaigos Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro stebėtojų tarybą A. Jancevičių ir A. Piečienę, 2001 12 19 sprendimo Nr. 659 l ir 3 punktus, įpareigojančius šios įstaigos direktorių iki 2001 12 30 sudaryti įstaigoje stebėtojų tarybą ir raštu pasiaiškinti dėl neįvykdyto tarybos sprendimo. Reikalavimą grindė šios įstaigos direktoriaus patvirtintais Pirminės sveikatos priežiūros centro stebėtojų tarybos nuostatais, apibrėžiančiais asmenų, negalinčių būti stebėtojų tarybos nariais, ratą, ir įstaigos vadovo teisę nepatvirtinti deleguotų į stebėtojų tarybą asmenų, jeigu tai prieštarauja įstaigos interesams.

Pirmos instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjo skundą, nurodė, kad Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo 2001 05 09 įsakymu Nr. 61 patvirtinti stebėtojų tarybos nuostatai suteikia įstaigos vadovui įgaliojimus tvirtinti stebėtojų tarybos nuostatus, nustatančius tokios tarybos narių teises ir pareigas, paskyrimo ir atšaukimo tvarką bei darbo apmokėjimo sąlygas. Teismas konstatavo, kad ir Tauragės rajono savivaldybės taryba ir Viešosios įstaigos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnio 5 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis asmenis, negalinčius įeiti į stebėtojų tarybos sudėtį, tačiau, aiškindamas šio įstatymo 31 ir 33 straipsnius, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 171 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų LNSS valstybės ir savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų 31 punktą (2001 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 254 redakcija) ir Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo 2001 05 09 įsakymu Nr. 61 patvirtintus stebėtojų tarybos nuostatus, teismas padarė išvadą, kad įstaigos vadovui, turinčiam aukštesnės galios teisės aktais suteiktą teisę patvirtinti stebėtojų tarybos nuostatus, tarybos sudėtį, kartu suteikta teisė nustatyti stebėtojų tarybos nuostatuose papildomas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nenustatytas sąlygas, draudžiančias būti tos įstaigos stebėtojų tarybos nariais.

Tauragės rajono savivaldybė nesutiko su pirmos instancijos teismo pozicija, teigdama, kad teismas netinkamai aiškino materialines teisės normas. Jos nuomone, įstaigos stebėtojų tarybos sudarymas negali prieštarauti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme įtvirtintai jų sudarymo tvarkai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą apeliacine tvarka, 2002 m. spalio 18 d. nutartimi bylą sustabdė ir nutarė ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 171 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų LNSS valstybės ir savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų 31 punktas (2001 04 09 įsakymo Nr. 254 redakcija) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 241 „Dėl viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų stebėtojų tarybų“ 1 punktas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 1 punktui, 29 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 2 dalį ir 33 straipsnio 1 dalį, 3 dalį ir 5 dalį.

Kolegija suabejojo, ar sveikatos apsaugos ministro minėtų įsakymų nuostatomis, nustatančiomis stebėtojų tarybų formavimo tvarką ir suteikiant viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovui atitinkamas teises jas formuojant, nebuvo viršyta sveikatos apsaugos ministro kompetencija.

Rengiant bylą Vyriausiojo administracinio teismo posėdžiui, buvo gautas atsakovo sveikatos apsaugos ministro K. R. Dobrovolskio paaiškinimas. Jame išdėstomi argumentai, kad LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 171 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų LNSS valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų 31 punktas ir LR sveikatos apsaugos ministro 2001 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 241 „Dėl viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų stebėtojų tarybų“ l punktas neprieštarauja LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymui. LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. 171 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ yra tik pavyzdinio pobūdžio ir skirti įstaigoms ir steigėjams palengvinti jų darbą kuriant įstatus. Čia nurodama, kas turėtų būti įtvirtinta įstaigos įstatuose bei stebėtojų tarybos darbo nuostatuose, o kiekviena viešoji sveikatos priežiūros įstaiga turi parengti konkrečius savo įstaigos įstatus, o steigėjas juos patvirtinti. LR sveikatos apsaugos ministro 2001 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 241 „Dėl viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų stebėtojų tarybų“, atsakovo nuomone, nenustatė kitokios stebėtojų tarybos formavimo tvarkos ir nesuteikė viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovui atitinkamų teisių ją formuojant. Šiuo įsakymu viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovai įpareigojami patvirtinti stebėtojų tarybos sudėtį iš tokių narių, kuriuos delegavo LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje išvardyti subjektai. Teisė tvirtinti stebėtojų tarybos darbo nuostatus 2001 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 241 „Dėl viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų stebėtojų tarybų“ ir 2001 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 254 „Dėl sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 171 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ suteikta įstaigų vadovams, nes, nesant tinkamo stebėtojų tarybų darbo reglamentavimo, įstatyme nurodytos institucijos paskirdavo savo atstovus į stebėtojų tarybą, tačiau šios ilgą laiką nesusirinkdavo į pirmąjį posėdį, nebuvo aišku, kas ir kaip organizuoja posėdžius.

Vyriausiojo administracinio teismo posėdyje Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas M. Kruopas iš esmės pakartojo ministro rašytame paaiškinime išdėstytus argumentus.

 

Vyriausiasis administracinis teismas

 

konstatuoja:

 

I

 

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 171 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų LNSS valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų 31 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 1 punktui, 29 straipsnio 2 dalies 7 punktui, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai ir 33 straipsnio 1 daliai, 3 daliai ir 5 daliai.

Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 171 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti LNSS valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdiniai nuostatai (toliau tekste – Nuostatai), kurių pagrindu privalu rengti ir priimti konkretų LNSS viešosios įstaigos teisinį dokumentą – įstatus. Sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodoma, kad Nuostatai tvirtinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu. Dokumentas paskelbtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Pagal šiuos požymius ir pagal akte suformuluotų elgesio taisyklių pobūdį bei subjekto, kuriam šis aktas skirtas, neapibrėžtumą, Nuostatai priskiriami poįstatyminių norminių aktų rūšiai.

Pagal Nuostatų 31 punktą (2001 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 254 redakcija, įsigaliojusi nuo 2001 m. balandžio 19 d.): „Stebėtojų tarybos narių teises ir pareigas, paskyrimo ir atšaukimo tvarką bei darbo apmokėjimo sąlygas nustato stebėtojų tarybos darbo nuostatai, kuriuos tvirtina įstaigos vadovas.“

Abejojama, ar ši norma teisėta pagal savo turinį ir reguliavimo apimtį.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (1998 m. lapkričio 24 d. įstatymo Nr. VIII-940 redakcija) reglamentuoja sveikatos priežiūros įstaigų (toliau tekste – įstaigos) steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus, kontrolės priemones ir kt. su šios įstaigos veikla susijusius pagrindus (1 straipsnis). Įstatymo 9 straipsnyje nurodyti teisės aktai ir norminiai dokumentai, nustatantys šių įstaigų veiklą. Prie tokių dokumentų priskiriami ir įstaigos įstatai (nuostatai), kuriuos tvirtina jų steigėjai įstatymų nustatyta tvarka (1 dalies 6 punktas ir 3 dalies 4 punktas). Įtvirtinęs įstaigos įstatų privalomumą, įstatymo leidėjas apibrėžė šio dokumento reguliavimo apimtį ir turinį.

Įstatymo 28 straipsnio 1 punkte nustatyta:

„LNSS viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencijai priklauso: 1) priimti, keisti ir papildyti LNSS viešosios įstaigos įstatus“.

Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta: „LNSS viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta:

7) stebėtojų tarybos kompetencija ir šios tarybos sušaukimo tvarka.“

Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Viešojoje įstaigoje turi būti administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Administracijos vadovo kitas funkcijas ir kompetenciją nustato LNSS viešosios įstaigos įstatai“.

Įstatymo 31 straipsnio 2 dalis nustato: „LNSS viešųjų įstaigų kolegialių valdymo organų narių skaičių, šių organų formavimo tvarką, jų narių teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato įstaigos įstatai“.

Įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato: „LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba“.

Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis nustato: „LNSS viešosios įstaigos, išskyrus valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas įstaigas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų įstaigos steigėjo (steigėjų) bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto vieno atstovo“.

Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Į stebėtojų tarybą negali įeiti asmenys, kurie dirba įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat sveikatos draudimo įmonėje.“

Pagal šias nuostatas įstaigos administracijos vadovo funkcijos ir kompetencija įstaigos stebėtojų tarybos, kaip vieno iš privalomo kolegialaus patariamojo valdymo organo, formavimo tvarka, jų narių teisės ir pareigos, darbo apmokėjimo sąlygos bei atsakomybė turi būti apibrėžtos įstaigos įstatuose, kurių, o tuo pačiu ir stebėtojų tarybos teisinio veiklos dokumento, tvirtinimas priskirtas įstaigos steigėjo kompetencijai.

Ministras, kaip atsakingas už jam pavestą valdymo sritį ir sprendžiantis ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, leisdamas įsakymus ir patvirtindamas kitus teisės aktus, privalo užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1, 2 ir 5 punktai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų (patvirtinti LR Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 926 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“) 2, 11, 11.1, 11.2, 11.5 punktai).

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – įstatymas) 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta: „LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šių įstaigų pavyzdiniai nuostatai, kuriuos tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija“. Ši norma įpareigoja sveikatos apsaugos ministrą patvirtinti Sveikatos priežiūros įstaigų pavyzdinius nuostatus, todėl darytina išvada, kad sveikatos apsaugos ministras, kaip Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas, yra subjektas, turintis teisę ir pareigą patvirtinti tokį aktą. Priimdamas jį, ministras neturėjo teisės peržengti jo kompetencijoje nustatytas reguliavimo ribas. Poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka kompetentingos institucijos priimtas aktas ir, kaip ne kartą savo nutarimuose pažymėjo Konstitucinis Teismas, poįstatyminiu aktu „realizuojamos įstatymo normos, tačiau tokie teisės aktai negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis“. Sveikatos apsaugos ministras, nustatydamas Nuostatų 31 punktu naują, įstatymo nenustatytą, Stebėtojų tarybos veiklą, narių teises ir pareigas, paskyrimo ir atšaukimo tvarką bei darbo apmokėjimo sąlygas reglamentuojantį teisinį dokumentą – Stebėtojų tarybos nuostatus – ir pareigą įstaigos vadovui juos patvirtinti, viršijo jam (ministrui) įstatymo suteiktą kompetenciją ir konstitucinį įstatymų viršenybės poįstatyminių aktų atžvilgiu principą.

Pažymėtina, kad stebėtojų tarybos veiklos reglamentavimo įgaliojimų perdavimas įstaigos vadovui pažeidžia sveikatos įstaigų veiklos viešumo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, tuo sudarant stebėtojų tarybai kliūtis užtikrinti realią galimybę kontroliuoti sveikatos priežiūros įstaigos ir jos vadovo veiklos skaidrumą.

Remdamasis išdėstytu, teismas prieina prie išvados, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 171 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų LNSS valstybės ir savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų 31 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 1 punktui, 29 straipsnio 2 dalies 7 punktui, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai ir 33 straipsnio 1 daliai, 3 daliai ir 5 daliai.

 

II

 

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 241 „Dėl viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų stebėtojų tarybų“ 1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 1 punktui, 31 straipsnio 2 daliai ir 33 straipsnio 1 daliai, 3 daliai ir 5 daliai.

Sveikatos apsaugos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 31 ir 33 straipsniais, 2001 m. balandžio 2 d. priėmė įsakymą Nr. 241, kurio 1 punktu nustatė: „kad valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų stebėtojų tarybų darbo nuostatus ir stebėtojų tarybų sudėtį tvirtina šių įstaigų vadovai, pateikus įstatyme nurodytoms institucijoms pasiūlymus dėl deleguojamų narių Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka“.

Šis tiriamas norminis aktas, kaip ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 171 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti LNSS valstybės ir savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų 31 punktas, sveikatos priežiūros įstaigos vadovo kompetencijai priskiria įstaigos stebėtojų tarybos darbo nuostatų bei tarybos sudėties tvirtinimą. Aktas galioja, juo vadovaujamasi, todėl teismas tiria jo atitikimą įstatymui.

Kaip jau aptarta šio teismo sprendimo pirmoje dalyje, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą stebėtojų tarybos sudarymas, apmokėjimas, teisės ir pareigos ir veiklos principai nustatomi įstaigos įstatuose, kurių tvirtinimas – įstaigos steigėjo kompetencija. Įstaigos vadovas įstatymo nustatytų funkcijų stebėtojų tarybos atžvilgiu neturi (įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 15 straipsnio 6 punkto pagrindu sveikatos apsaugos ministras buvo įgaliotas patvirtinti pavyzdinius sveikatos priežiūros įstaigos įstatus. Jis privalėjo vykdyti įstatymo nuostatą, tačiau nepažeisdamas įstatymo viršenybės. Tiriamas įsakymas savo turiniu nėra pavyzdiniai įstaigos įstatai ar jų atitinkamos normos pakeitimas ar papildymas. Nei įstatymo 31 straipsnis, nustatantis LNSS viešųjų įstaigų patariamuosius valdymo organus ir jų veiklos teisinį dokumentą – įstaigos įstatus, – nei įstatymo 33 straipsnis, reglamentuojantis LNSS viešosios įstaigos stebėtojų tarybos veiklos principus, sudarymo tvarką ir sąlygas, nenustato alternatyvų dėl stebėtojų tarybos sudarymo ir jos veiklą reglamentuojančio teisinio dokumento priėmimo, o kartu ir įstaigos vadovo papildomų teisių ir pareigų šios tarybos atžvilgiu.

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 241 „Dėl viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų stebėtojų tarybų“ 1 punktas prieštarauja Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 1 punktui, 31 straipsnio 2 daliai ir 33 straipsnio 1 daliai, 3 daliai ir 5 daliai.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 dalį norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs Administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia teismui, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, įvertinus neigiamą teisinių pasekmių tikimybę, sprendimu nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.

Vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinę bylą dėl Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimų teisėtumo, galimas teisines pasekmes, taiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 2 dalies nuostatą ir nustato, kad sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 171“ Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų LNSS valstybės ir savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų 31 punktas ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 241 „Dėl viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų stebėtojų tarybų“ 1 punktas netaikytini nuo jų priėmimo dienos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 116 straipsnio 2 dalimi ir 117 straipsniu, kolegija

 

nusprendžia:

 

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 171 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų LNSS valstybės ir savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų 31 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 1 punktui, 29 straipsnio 2 dalies 7 punktui, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai ir 33 straipsnio 1 daliai, 3 daliai ir 5 daliai.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 241 „Dėl viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų stebėtojų tarybų“ 1 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 1 punktui, 31 straipsnio 2 daliai ir 33 straipsnio 1 daliai, 3 daliai ir 5 daliai.

Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 171 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų LNSS valstybės ir savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinių nuostatų 31 punktas ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 241 „Dėl viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų stebėtojų tarybų“ 1 punktas netaikytini nuo jų priėmimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Sprendimas skelbiamas „Valstybės žiniose“.

 

 

Teisėjai                                                                      Artūras Drigotas

Gintaras Goda

Aloyzas Kruopys

Ričardas Piličiauskas

Nijolė Piškinaitė

______________