LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJA
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA
R A Š T A S
DĖL FIZINIŲ ASMENŲ PAJAMŲ MOKESČIO
1995 m. birželio 9 d. Nr. 31N/1-1116
Vilnius
Lietuvos Respublikos 1995 m. gegužės 16 d. įstatymu Nr. I-892 „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo“ pakeistas Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 punktas: vietoj žodžių „laikino nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo pašalpos“ įrašyti žodžiai „ligos, motinystės (tėvystės) pašalpos“. Šių pašalpų išmokėjimo tvarka ir dydžiai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 289 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“.
Ryšium su tuo paaiškiname, kad ligos pašalpos, skiriamos atsiradus laikinajam nedarbingumui dėl ligos ar suluošinimo (traumos); motinystės pašalpos, skiriamos moterims, apdraustoms privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu už nėštumo ir gimdymo laikotarpį; taip pat pašalpos, išmokamos pagal Lietuvos Respublikos atostogų įstatymą vienam iš tėvų (vieninteliam esamam iš tėvų ar globėjui), išleistam vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks vieneri metai (Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų 29 punktas), apmokestinimo fizinių asmenų pajamų mokesčiu tvarka priklauso nuo to, ar asmuo dirba pagrindinėje darbovietėje ar ne pagrindinėje, būtent:
1) tais atvejais, kai minėtos pašalpos išmokamos pagrindinėje darbovietėje, pajamų mokestį iš nurodytų pašalpų išskaito darbovietė nuo bendros darbo užmokesčio ir minėtų išmokų už atitinkamą mėnesį sumos;
2) kai šios pašalpos išmokamos ne pagrindinėje darbovietėje, pajamų mokestį išskaito ši darbovietė Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka (nuo apskaičiuotos bendros darbo užmokesčio ir minėtų išmokų už tą mėnesį sumos pagal 2 priedėlyje nurodytų dydžių pajamų mokesčio tarifus);
3) tais atvejais, kai ligos, motinystės (tėvystės) pašalpos išmokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriuose, pajamų mokestį iš nurodytų pašalpų privalo išskaityti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miestų ir rajonų skyriai, išmokantys apdraustiesiems nurodytas pašalpas, šiame rašte nurodyta tvarka. Asmenims, kurie dirba keliose darbovietėse, pajamų mokestis iš nurodytų pašalpų apskaičiuojamas ir išskaitomas atskirai iš kiekvienoje darbo vietoje gaunamų pajamų. Pagrindinėje darbovietėje dirbantiems asmenims mokestis išskaitomas šio rašto 2 dalies 1 punkte nustatyta tvarka; ne pagrindinėje darbovietėje – šio rašto 2 punkte nustatyta tvarka.
Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miestų ir rajonų skyriai, išmokantys apdraustiesiems ligos, motinystės (tėvystės) pašalpas, turi pateikti raštu visoms apdraustojo asmens darbovietėms žinias apie išmokėtas pašalpų sumas, nurodydami išmokų dydį ir laikotarpį, už kurį tos sumos išmokėtos, pritaikytą neapmokestinamąjį minimumą ir pajamų mokesčio sumą.
Kartu paaiškiname, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7 straipsniu, pajamų mokesčiu neapmokestinamos socialinio aprūpinimo ir socialinės paramos (šalpos) pašalpos, mokamos iš valstybės bei socialinio draudimo lėšų, išskyrus ligos, motinystės (tėvystės) pašalpas. Todėl pašalpos, išmokamos pagal 1994 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą Nr. I-621 ir Gyventojų pajamų garantijų įstatymą, fizinių asmenų pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Apie šių pašalpų išmokėjimą pateikti darbovietei žinių nereikia.
Ryšium su tuo netenka galios Finansų ministerijos ir Darbo ir socialinės apsaugos ministerijos 1995 m. balandžio 13 d. raštas Nr. 18N/1-655 „Dėl socialinio draudimo išmokų apmokestinimo tvarkos“ ir Finansų ministerijos 1995m. gegužės 8 d. raštas Nr. 26N „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Darbo ir socialinės apsaugos ministerijos 1995 m. balandžio 13 d. rašto Nr. 18N/1-655 „Dėl socialinio draudimo išmokų apmokestinimo tvarkos“ taikymo“.
Be to, pranešame, kad netenka galios Finansų ministerijos 1994 m. gegužės 5 d. rašto Nr. 32N „Dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimų ir papildymų“ 5, 6, 7 dalys.