LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

n u t a r i m a s

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2014 METŲ VEIKLOS PRIORITETŲ

2013 m. spalio 9 d. Nr. 931

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2000, Nr. 92-2843; 2007, Nr. 72-2831; 2010, Nr. 71-3541; 2013, Nr. 11-497) 22 straipsnio 3 punktu ir įgyvendindama Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2010, Nr. 102-5279), 38 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti pridedamus:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 metų veiklos prioritetus.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 metų veiklos prioritetų įgyvendinimo pažangos lentelę.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius

Ūkio ministras,

pavaduojantis finansų ministrą Evaldas Gustas

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2013 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 931

LIETUVOS rESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2014 METŲ VEIKLOS PRIORITETAI

Siekdama įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, šešioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) toliau dirba pradėtus prioritetinių sričių darbus. Ambicingiems tikslams pasiekti ir sisteminei pertvarkai atlikti reikia nuoseklumo, sutelktų pastangų, o kartu ir laiko. Vienas pagrindinių mūsų darbų kokybės matų – realiai visuomenės juntami pokyčiai ir padidėjęs pasitikėjimas vienų kitais. Taigi 2014 metais laikomės tęstinių prioritetų, skirtų opiausiems šiandienos uždaviniams spręsti ir socialiai atsakingai viešajai politikai įgyvendinti.

2014 metais ne tik sieksime pagerinti bendrus šalies ekonomikos rodiklius, bet ir ieškosime būdų, kaip sumažinti socialinę atskirtį ir pagerinti žmonių gyvenimą. Naujų darbo vietų ir palankios investicijoms aplinkos kūrimas – ir toliau aiškus prioritetas, kuris padės spręsti nedarbo ir emigracijos problemas. Veiksime tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiais. Investicijos turi ne tik padėti steigti naujas darbo vietas ar spręsti vietos gyventojams rūpimus klausimus, bet ir sukurti aplink save kitoms investicijoms palankią aplinką, skatinti tvarią regiono plėtrą. Stebėsime tiesioginių užsienio investicijų srautus ir aktyviai įsitrauksime į konkurencines derybas, atskleisime sektorių pranašumus ir kvalifikuotos darbo jėgos potencialą. Atsižvelgdami į turimą mokslo potencialą, sieksime, kad moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra padėtų kurti didelę pridėtinę vertę ir stiprintų šalies konkurencingumą. Per mokslo ir verslo bendradarbiavimo forumą – Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų strateginę tarybą – skatinsime naujausias idėjas taikyti versle.

Sąskaitos už suvartotą energiją paliečia kone kiekvieną gyventoją ir daugeliui jų – labai didelė našta, neretai atimanti ir pusę visų gaunamų pajamų. Renovaciją 2013 metais pradėjome nuo daugiausia energijos vartojančių namų, todėl 2014 metais skirsime ypač daug dėmesio pradėtų projektų sėkmingam įgyvendinimui ir nuosekliai rengsimės tolesniems visuotinės renovacijos etapams. Nustatę, kad vienas iš 2013 metų prioritetų – energinis efektyvumas, įsipareigojome sumažinti sąskaitas už šildymą daugeliui šalies gyventojų. Suprantame, kad šiam tikslui pasiekti vien renovacijos nepakanka, todėl pertvarkysime šilumos ūkio sektorių ir padidinsime vietinio biokuro naudojimą šilumai gaminti. Pigesnis vietinis biokuras leis smarkiai sumažinti šilumos kainą ir stiprins šalies ekonominį kapitalą.

Atsižvelgdami į šalies gyventojų poreikius, toliau vykdysime 2013 metais inicijuotus sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinių paslaugų sričių pokyčius. Ypač daug dėmesio skirsime šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimui ir efektyviam viešųjų finansų valdymui. Nubrėžę mokesčių politikos pertvarkos kryptis, mažindami darbo santykių apmokestinimą ir keisdami socialinio draudimo sistemą, toliau kryptingai vertinsime visą mokestinę aplinką. Be to, esame pasiryžę kuo plačiau pasinaudoti viešojo ir privataus sektorių partnerystės teikiamomis galimybėmis. Sudarydami verslui palankias sąlygas įsitraukti į viešųjų paslaugų teikimą, patys taip pat laikysimės aukštų viešųjų finansų tvarkymo standartų. Atsakinga viešųjų finansų valdymo politika ir mokesčių mokėtojų pinigų skyrimas didžiausiai vertei sukurti leis pasirengti nuo 2015 metų įsivesti eurą.

Tai ne vieninteliai iššūkiai, kuriuos šešioliktoji Vyriausybė nustatė savo darbo pradžioje, tačiau jiems įveikti prireiks nuoseklaus kelerių metų darbo. Taigi 2014 metų prioritetus ir darbus planuojame nesiblaškydami ir siekdami tvarių rezultatų.

I. Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas

1.1. Lietuvos ūkio konkurencingumo nacionaliniu ir regioniniu lygiais didinimas (ypač investicijų aplinkos gerinimas ir darbo santykių lankstumo didinimas).

1.2. Nedarbo (ypač jaunimo) mažinimas.

1.3. Mokesčių sistemos pertvarka.

1.4. Mokslo ir verslo integracija skatinant inovatyvių, aplinkai draugiškų ir konkurencingų produktų kūrimą.

1.5. Laiku pradėtas Europos Sąjungos 2014–2020 metų daugiametės finansinės programos projektų įgyvendinimas.

II. Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir nuoseklus biudžetų pajamų didinimas

2.1. Nuoseklus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visumos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficito mažinimas.

2.2. Kontrabandos ir šešėlinio verslo pažabojimas.

2.3. Kovos su korupcija stiprinimas.

2.4. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo diegimas.

2.5. Valstybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų veiklos skaidrumo ir efektyvumo didinimas.

2.6. Valstybės finansų valdymo efektyvumo didinimas.

2.7. Pasirengimas įsivesti eurą nuo 2015 metų.

III. Energinio efektyvumo ir saugumo didinimas

3.1. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas (visuotinis daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimas ir Energijos efektyvumo direktyvos įgyvendinimas).

3.2. Tolesnis strateginių energetikos projektų įgyvendinimas (suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimas; tarpvalstybinių elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statyba; integracija į Europos Sąjungos energetikos rinką ir kita).

3.3. Šilumos ūkio pertvarka siekiant mažinti kainas (ypač platesnis biokuro naudojimas).

3.4. Darni atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra.

IV. Švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo politikos įgyvendinimas gerinant šių paslaugų kokybę ir prieinamumą

4.1. Švietimo ir aukštojo mokslo sistemos kokybės ir konkurencingumo didinimas.

4.2. Studijų prieinamumo sąlygų gerinimas.

4.3. Informacinės visuomenės plėtra.

4.4. Kultūros prieinamumo visoms visuomenės grupėms didinimas.

4.5. Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas.

4.6. Mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių mažinimas.

V. Europos Sąjungos, užsienio ir gynybos politikos stiprinimas

5.1. Glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais, glaudesnė sąveika su Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis narėmis.

5.2. Nacionalinių pajėgumų stiprinimas ir tarptautinių įsipareigojimų gynybos ir saugumo srityje vykdymas.

5.3. Migracijos politikos gairių įgyvendinimas.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2013 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 931

Lietuvos Respublikos VYRIAUSYBĖS 2014 METŲ VEIKLOS PRIORITETų ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS LENTELĖ

I. EKONOMIKOS AUGIMAS, UŽIMTUMO DIDINIMAS, SKURDO IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMAS

1.1. Prioritetinė kryptis – Lietuvos ūkio konkurencingumo nacionaliniu ir regioniniu lygiais didinimas (ypač investicijų aplinkos gerinimas ir darbo santykių lankstumo didinimas)

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
1.1.1.	Užtikrinti, kad valstybei svarbiam ekonominiam projektui įgyvendinti – Kauno laisvajai ekonominei zonai plėtoti – reikalingoje teritorijoje – Oro parke – būtų baigtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir šios procedūros pradėtos kitose Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijose	I–IV	Ūkio ministerija
1.1.2.	Kartu su viešąja įstaiga „Investuok Lietuvoje“ pritraukti investicijų projektų, kurie sukurtų ne mažiau kaip 1 200 naujų darbo vietų (ypač daug dėmesio skirti projektams, kuriuose nurodyta veikla apima sumanios specializacijos kryptis ir kurie bus įgyvendinti regionuose)	I–IV	Ūkio ministerija
1.1.3.	Tobulinti gyventojų privačių santaupų investavimo į ekonomiką mechanizmą, kartu didinti įmonių finansavimo šaltinių ir priemonių spektrą	II	Ūkio ministerija, Lietuvos bankas
1.1.4.	Parengti išvadas ir pasiūlymus dėl ministerijų parengtų ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) išdavimo sąlygas ir reikalavimus nustatančių teisės aktų pakeitimų projektų.	I–II	Ūkio ministerija
1.1.4.	Atsisakyti nepagrįstų, perteklinių reikalavimų išduodant leidimus (licencijas), supaprastinti leidimų išdavimo tvarką ir pereiti prie deklaracijų		Ūkio ministerija – koordinatorius, vykdytojai – ministerijos
1.1.5.	Atlikti ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų informacinės sistemos galimų veiklos modelių analizę, kuria remiantis 2016 metais bus sukurta informacinė sistema, sudaranti sąlygas atsisakyti reikalavimo, kad verslas teiktų duomenis ar informaciją, jeigu juos jau turi nors viena priežiūros institucija; teikti elektronines paslaugas, priežiūros funkcijas atlikti bendradarbiaujant ir efektyviai naudojant valstybės išteklius	III	Ūkio ministerija
1.1.6.	Sukurti teisines priemones Europos verslo registrų sąveikai užtikrinti	I–II	Ūkio ministerija, Teisingumo ministerija
1.1.7.	Siekiant mažinti bankroto administravimo išlaidas ir didinti kreditorinių reikalavimų tenkinimą, parengti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pakeitimo, reguliuojančio bankroto administravimo išlaidas, tarp jų ir administratoriaus atlyginimą, projektą	I–IV	Ūkio ministerija
1.1.8.	Siekiant užtikrinti skaidrią bankroto administratorių skyrimo procedūrą, parengti bankroto administratorių kompiuterinės atrankos taisykles ir įdiegti bankroto administratorių atrankos kompiuterinę programą	I–IV	Ūkio ministerija
1.1.9.	Parengti vidaus rinkos politiką įgyvendinančių institucijų (taip pat ir prekių rinkos priežiūros institucijų) sistemos vertinimą, pateikti pasiūlymus dėl galimų vidaus rinkos politiką įgyvendinančių institucijų sistemos reformų	II	Ūkio ministerija
1.1.10.	Sukurti žmogiškųjų išteklių kvalifikacijos palaikymo finansavimo sistemos modelį	IV	Ūkio ministerija
1.1.11.	Intensyviau ir plačiau dalyvauti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) struktūrų veikloje ir, įgyvendinant šios organizacijos priemones, vykdyti aktyvią lobistinę veiklą, kurios tikslas – narystė OECD	I–IV	Ūkio ministerija
1.1.12.	Užtikrinti atstovų užsienyje paslaugų prieinamumą Lietuvos įstaigoms ir verslui strateginėse rinkose – stiprinti ir plėsti specialiųjų atašė tinklą –konsultuotis su įstaigomis ir verslo organizacijomis ir viešai skelbti specialiųjų atašė ataskaitas	I–IV	Ūkio ministerija
1.1.13.	Parengti socialinį draudimą, užimtumą ir darbo santykius reguliuojančių teisės aktų projektus, kad būtų subalansuota socialinio draudimo, užimtumo ir darbo santykių visuma ir kuriamos darbo vietos	IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
1.1.14.	Supaprastinti veiklos nevykdančių juridinių asmenų likvidavimo procedūras: atsisakyti teisminių procedūrų ir suteikti teisę likvidavimo procedūras atlikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui	I	Teisingumo ministerija
1.1.15.	Įvertinti administracinės naštos verslui, atsiradusios įgyvendinant Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktų reikalavimus, pagrįstumą ir parengti nepagrįstų sugriežtinimų nustatymo nacionalinės teisės aktų projektuose metodiką	IV	Teisingumo ministerija, Europos teisės departamentas
1.1.16.	Atlikti darbus, užtikrinančius Adresų registro ir Elektroninių pranešimų ir elektroninių dokumentų pristatymo sistemos fiziniams ir juridiniams asmenims, naudojant viešąjį pašto tinklą, sąveiką, integruoti virtualiojo adreso paslaugą į Elektroninių pranešimų ir elektroninių dokumentų pristatymo sistemos paslaugas	IV	Teisingumo ministerija
1.1.17.	Diplomatinėmis priemonėmis ginti Lietuvos verslo interesus užsienio rinkose, siekiant užtikrinti kuo palankesnes prekybos ir investicijų sąlygas Lietuvos verslo subjektams; toliau stiprinti ekonominius ryšius su pagrindiniais Lietuvos prekybos partneriais: ES (Latvija, Estija, Vokietija, Lenkija, Jungtine Karalyste, Skandinavijos šalimis); Rusija, Baltarusija, Ukraina; plėtoti ekonominius ryšius su kitomis Lietuvos verslui svarbiomis rinkomis – Kinija, JAV, Indija, Persijos įlankos šalimis	I–IV	Užsienio reikalų ministerija
1.1.18.	Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) Ministrų Tarybos 2013 m. gegužės 30 d. paskelbta rezoliucija, patvirtinti Lietuvos institucijų 2014–2015 metų OECD veiksmų planą ir koordinuoti jo įgyvendinimą; koordinuoti Lietuvos pozicijos ir laimėjimų OECD pristatymą užsienio partneriams ir viešojoje erdvėje	I–IV	Užsienio reikalų ministerija
1.1.19.	Toliau įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ (ruože Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Mockava rekonstruoti 14 kilometrų esamos geležinkelio vėžės, vykdyti rangos darbus geležinkelio kelių ruožuose Šeštokai–Marijampolė (50 procentų darbų), Marijampolė–Kazlų Rūda (50 procentų darbų) ir Kazlų Rūda–Kaunas (40 procentų darbų); geležinkelio ruože Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstruoti 26 kilometrų esamos vėžės	I–IV	Susisiekimo ministerija
1.1.20.	Modernizuoti Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste esančio specializuoto trąšų terminalo infrastruktūrą ir įrengti žemės ūkio produktų skirstymo centrui reikalingą infrastruktūrą (pagilinti akvatoriją (870 metrų) iki 14–14,5 metro; rekonstruoti krantines (93 metrus); įrengti 1 800 metrų geležinkelio kelių	IV	Susisiekimo ministerija
1.1.21.	Siekiant optimizuoti oro uostų sektoriaus administracijos struktūrą, sukurti efektyvų oro uostų valdymo modelį, leidžiantį darniai plėtoti Lietuvos tarptautinius oro uostus	II	Susisiekimo ministerija
1.1.22.	Teikti didžiausią savanoriškosios susietosios paramos dalį, papildomą nacionalinę paramą tiesioginėmis išmokomis ir investicinę paramą gyvulininkystės ūkiams modernizuoti ir plėtoti iš 2013 metais tam papildomai skirtų lėšų	IV	Žemės ūkio ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2014 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Sukauptų tiesioginių užsienio investicijų pokytis 2013 metais – 4,3 procento	4,5 procento	Ūkio ministerija
Verslo aplinkos indeksas, Pasaulio banko tyrimas „Doing Business“ 2013 metais – 24 vieta	22 vieta	Ūkio ministerija
Ūkio subjektai, teigiamai vertinantys priežiūros institucijų veiklą, 2013 metais – 45 procentai	50 procentų	Ūkio ministerija
Krovinių vežimas geležinkelio transportu 2013 metais – 47,7 mln. tonų	48,5 mln. tonų	Susisiekimo ministerija
Krovinių krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste 2013 metais – 35 mln. tonų	36 mln. tonų	Susisiekimo ministerija
Susitarimai, padedantys pasiekti esminės pažangos derybose arba procedūrose dėl išsamios ir visapusiškos erdvės (DCFTA) tarp ES ir Gruzijos, Moldovos ir Armėnijos laikino taikymo nustatymo procedūrų pabaigos (2014 metų II pusmetis); taip pat nustatyti ir ginti Lietuvos ekonominius interesus ES derybose dėl ES laisvosios prekybos susitarimų, ypač su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Japonija, Tailandu, Vietnamu, Maroku, taip pat derybose dėl investicijų susitarimo su Kinija	5	Užsienio reikalų ministerija

1.2. Prioritetinė kryptis – nedarbo (ypač jaunimo) mažinimas

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
1.2.1.	Kuriant specialistų kvalifikacijų žemėlapį:
	nustatyti kriterijus, leidžiančius susieti studijų ir mokymo programas su Lietuvos profesijų klasifikatoriuje pateiktomis profesijų grupėmis	I	Ūkio ministerija
	susieti studijų ir mokymo programas su Lietuvos profesijų klasifikatoriuje pateiktomis profesijų grupėmis ir pogrupiais ir taip sudaryti sąlygas nustatyti, ar asmuo dirba pagal įgytą kvalifikaciją	I–IV	Ūkio ministerija
	parengti specialistų kvalifikacijų poreikio pirminę analizę	IV	Švietimo ir mokslo ministerija
1.2.2.	Teikti subsidijas naujam verslui pradėti pažeidžiamoms gyventojų grupėms, ypač jaunimui, moterims ir vyresnio amžiaus asmenims, toliau įgyvendinti verslumo skatinimo finansų inžinerijos priemones	I–IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija
1.2.3.	Remti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, skirtus steigti naujas darbo vietas teritorijose, kuriose bedarbių daugiau negu vidutiniškai šalyje	I–IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
1.2.4.	Įgyvendinant jaunimo garantijų darbo rinkoje iniciatyvą, nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui per 4 mėnesius suteikti galimybę dirbti, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę	I–IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
1.2.5.	Remti ilgalaikių ir vyresnio amžiaus bedarbių darbo įgūdžių įgijimą ir įdarbinimą – teikti darbdaviams subsidijas	I–IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
1.2.6.	Parengti projektus teisės aktų, kurių paskirtis – sudaryti palankias sąlygas neįgaliesiems dalyvauti darbo rinkoje, atsižvelgiant į jų turimą negalią, taikyti lanksčias užimtumo formas	III	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
1.2.7.	Bendradarbiaujant aukštojo mokslo, verslo ir viešajam sektoriams, sudaryti aukštųjų mokyklų absolventams sąlygas įgauti konkurencingų praktinių darbo įgūdžių stažuojantis verslo įmonėse ir viešojo sektoriaus įstaigose	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
1.2.8.	Diegti Europos kvalifikacijų sandarą ir Lietuvos kvalifikacijų sandarą (LTKS) – priskirti kvalifikacijoms, suteikiamoms baigus bent 40 mokymo programų, atitinkamus sandaros lygius	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
1.2.9.	Vertinti ir pripažinti asmens formaliuoju, neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
1.2.10.	Plėsti praktinį mokymą realiose darbo vietose (taip pat pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma)	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
1.2.11.	Konkurso būdu finansuoti ne mažiau kaip 20 neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų, skirtų socialine partneryste grindžiamoms mokymosi visą gyvenimą paslaugoms teikti	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2014 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą, ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičius 1 tūkst. gyventojų 2013 metais – 65	68	Ūkio ministerija
Vidutinis metinis 15–64 metų asmenų užimtumo lygis (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis), procentais	62,7	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Vidutinis metinis 15–24 metų asmenų užimtumo lygis (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis), procentais	24,1	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Ilgalaikio nedarbo lygis (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis), procentais	6,2	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Laisvos darbo vietos užpildymo trukmė, teikiant tarpininkavimo įdarbinant paslaugas (darbo dienos)	9	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Įsidarbinusių neįgaliųjų (iš visų įsidarbinusiųjų), procentais	3,2	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Praktinio mokymo realiose darbo vietose pagal profesinio mokymo programas plėtra, procentais (2013 metų planas – 23 procentai)	50	Švietimo ir mokslo ministerija

1.3. Prioritetinė kryptis – mokesčių sistemos pertvarka

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
1.3.1.	Atsižvelgiant į kompleksinės mokesčių sistemos peržiūros rezultatus, parengti teisės aktų, nustatančių mokesčių apskaičiavimo, mokėjimo ir administravimo tvarką, pataisų projektus (daugiausia dėmesio bus skiriama mokesčių administravimo tobulinimui)	I–IV	Finansų ministerija

1.4. Prioritetinė kryptis – mokslo ir verslo integracija skatinant inovatyvių, aplinkai draugiškų ir konkurencingų produktų kūrimą

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
1.4.1.	Parengti Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo įstatymo projektą, siekiant teisiškai reglamentuoti inovacijų sampratą, valstybės paramos inovacinei veiklai teikimo principus ir formas, inovacijų paramos institucijų valdymą, veiklos organizavimą ir priežiūrą	IV	Ūkio ministerija
1.4.2.	Skatinant klasterių kūrimą, plėtrą, inovacinę veiklą ir integraciją į tarptautinius tinklus: parengti klasterių kūrimo ir skatinimo sistemos modelį (nustatyti ryšius, atsakomybę), didinti finansavimą Lietuvos subjektų projektams, vykdomiems pagal Jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų programą BONUS (I ketvirtis) ir tarptautinių klasterių skatinimo iniciatyvą „Innovation Express“ (II ketvirtis), taip sudaryti sąlygas daugiau Lietuvos subjektų dalyvauti įgyvendinant šiuos projektus	I–II	Ūkio ministerija
1.4.3.	Mažinti eksperimentinės plėtros verslo įmonių riziką, kurti ir komercinti inovatyvius produktus ir paslaugas, taip įgyvendinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos skatinimo priemones	I–IV	Ūkio ministerija
1.4.4.	Parengti teisės aktus, kurių reikia inovacijų paklausos priemonei (ikiprekybiniai pirkimai) įgyvendinti	I–IV	Ūkio ministerija
1.4.5.	Parengti sprendimą dėl Lietuvos sumanios specializacijos prioritetų ir patvirtinti jų įgyvendinimo veiksmų planus, kurių pagrindu, vykdant jungtinius mokslo ir verslo projektus, bus įgyvendinami nustatyti prioritetai	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
1.4.6.	Įdiegti bandomąją mokslo ir verslo projektų finansavimo schemą	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
1.4.7.	Surengti Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą, skirti užsienio lietuviams mokslininkams mokslo premijas už tarptautinius mokslo laimėjimus ir ryšių su Lietuva stiprinimą	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2014 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Suminis inovacijų indeksas; Europos Komisija (indekso reikšmė nuo 0 iki 1) (2013 metais – 0, 286)	0,292	Ūkio ministerija
Verslo išlaidos MTEP, BVP procentais (2013 metų planas – 0,35)	0,4	Ūkio ministerija
Finansuotų bendrų mokslo ir verslo projektų skaičius (2013 metais –10)	15	Švietimo ir mokslo ministerija

1.5. Prioritetinė kryptis – laiku pradėtas Europos Sąjungos 2014–2020 metų daugiametės finansinės programos projektų įgyvendinimas

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
1.5.1.	Parengti dokumentus, būtinus pradėti naudoti ES 2014–2020 metų finansinės perspektyvos lėšas	I	Finansų ministerija – koordinatorius, ministerijos – vykdytojai
1.5.2.	Pradėti skirstyti projektams ir mokėti 2014–2020 metais Lietuvai skiriamas ES fondų lėšas	II–IV	Finansų ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2014 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Išmokėta projektų vykdytojams 2014–2020 metų programavimo laikotarpio ES fondų lėšų dalis, visų Lietuvai skirtų ES fondų lėšų procentais	2	Finansų ministerija
Projektams paskirstytų ES fondų dalis, visų Lietuvai skirtų 2014–2020 metų programavimo laikotarpio ES fondų lėšų procentais	6	Finansų ministerija

II. ŠALIES ŪKIO FINANSINIO TVARUMO UŽTIKRINIMAS IR NUOSEKLUS BIUDŽETŲ PAJAMŲ DIDINIMAS

2.1. Prioritetinė kryptis – nuoseklus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficito mažinimas

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
2.1.1.	Parengti Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu ir kitais teisės aktais	III	Finansų ministerija
2.1.2.	Parengti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2015 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, siekiant mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą	III	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2.1.3.	Parengti ir Vyriausybei pateikti pasiūlymus dėl nacionalinės pensijos ir naujo pensijų skaičiavimo būdo	III	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2014 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklio sumažėjimas, BVP procentais to meto kainomis	0,5	Finansų ministerija
Einamųjų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficito ir BVP santykio mažėjimas, palyginti su ankstesniais metais, procentiniais punktais	0,5	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.2. Prioritetinė kryptis – kontrabandos ir šešėlinio verslo pažabojimas

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
2.2.1.	Nustatyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos lygius – atlikti nacionalinį rizikos vertinimą, pagal galimybes į pagalbą pasitelkus Pasaulio banką	IV	Vidaus reikalų ministerija
2.2.2.	Vykdyti efektyvią gyventojų pajamų ir turto įsigijimo šaltinių apmokestinimo kontrolę, daugiausia dėmesio skirti neregistruotos ir nelegalios veiklos pajamų, taip pat galimo neteisėto praturtėjimo atvejų nustatymui	I–IV	Finansų ministerija
2.2.3.	Vykdyti tikslines priemones, skirtas pajamoms apskaičiuoti ir tinkamam pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) prievolių vykdymui užtikrinti, užkirsti kelią sukčiavimui, nepagrįstai PVM atskaitai, nepagrįstam 0 procentų PVM tarifo taikymui ir privačių poreikių tenkinimui įmonių lėšomis	I–IV	Finansų ministerija
2.2.4.	Vykdyti tikslines priemones, kurių paskirtis – užkirsti kelią su darbo santykiais susijusių mokesčių vengimui, darbo užmokesčio mokėjimui vokeliuose	I–IV	Finansų ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2014 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos administruojamo PVM deklaruotos PVM prievolės santykis su galutinio vartojimo išlaidomis	0,093	Finansų ministerija
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos gautų ir planuotų pajamų iš mokesčių santykis, procentais	100	Finansų ministerija
Užkardytos žalos valstybei dydžio (nesumokėtų privalomų mokesčių nuo sulaikytų prekių vertės dydis) pokytis, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, procentais	1	Finansų ministerija
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamų santykio su BVP to meto kainomis didėjimas, palyginti su praėjusiais metais, procentais	0,1	Finansų ministerija

2.3. Prioritetinė kryptis – kovos su korupcija stiprinimas

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
2.3.1.	Koordinuoti Nacionalinės kovos su korupcija programos priemonių veiksmingą įgyvendinimą ir planuotų rezultatų siekimą	IV	Teisingumo ministerija
2.3.2.	Sukurti valstybės garantuojamos asmenų, pranešusių apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, išskyrus nusikalstamas veikas, apsaugos nuo galimo neigiamo poveikio jiems sistemą	II	Teisingumo ministerija
2.3.3.	Parengti naujo laikotarpio Nacionalinės kovos su korupcija programos projektą	III	Teisingumo ministerija
2.3.4.	Įpareigoti valstybės ir savivaldybės institucijas, atliekančias tarptautinės vertės pirkimus, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje viešinti sudarytas pirkimo sutartis, pirkimo sutarčių pakeitimus ir laimėjusio dalyvio pasiūlymą	I	Ūkio ministerija
2.3.5.	Pagerinti Lietuvos Respublikos statybos leidimų išdavimo ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos elektroninių paslaugų kokybę – sudaryti galimybę operatyviai elektroniniu būdu pateikti naujais teisės aktais patvirtintus su statybos procesu ir statybos valstybine priežiūra susijusius dokumentus	IV	Aplinkos ministerija
2.3.6.	Taikyti regionų aplinkos apsaugos departamentuose rotacijos principą (regioniniu, rajoniniu lygiais ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantiems pareigūnams), vykdant ūkinės veiklos objektų kontrolę	I–IV	Aplinkos ministerija
2.3.7.	Parengti išvadas dėl aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų veiklos gyvosios gamtos apsaugos kontrolės srityje efektyvumo didinimo ir teisės aktų šiais klausimais tobulinimo, siekiant mažinti galimų korupcijos apraiškų	IV	Aplinkos ministerija
2.3.8.	Įgyvendinti antikorupcinę „Švarių rankų“ iniciatyvą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose stacionarines paslaugas	IV	Sveikatos apsaugos ministerija
2.3.9	Įteisinti pareigą deklaruoti privačius interesus asmenims, kurie dirba valstybės ir savivaldybės įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turi administravimo įgaliojimų, taip pat asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turi administravimo įgaliojimus, kitų asmenų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, privačių interesų deklaravimą	IV	Sveikatos apsaugos ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2014 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Lietuvos korupcijos suvokimo indekso įvertinimas, balais (2012 metais – 54)	55	Teisingumo ministerija
Gyventojų, kurie sutiktų pranešti apie korupciją (visų gyventojų procentais) (2013 metais – 58)	60	Teisingumo ministerija
Gyventojų, manančių, kad Vyriausybė efektyviai kovoja su korupcija (visų gyventojų procentais) (2013 metais – 6)	7	Teisingumo ministerija
Centralizuotai vykdytų viešųjų pirkimų vertė, visų viešųjų pirkimų procentais (2013 metais – 10)	15	Ūkio ministerija
Prašymų, pateiktų nuotoliniu būdu naudojantis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“, dalis iš visų pateiktų prašymų, procentais (2013 metais – 36)	47	Aplinkos ministerija
Stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, įgyvendinančių antikorupcinę „Švarių rankų“ iniciatyvą, visų šių įstaigų procentais	15	Sveikatos apsaugos ministerija
Asmenų, kurie dirba valstybės ir savivaldybės įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turi administravimo įgaliojimų, taip pat asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, kitų asmenų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, privačių interesų deklaracijų procentinės dalies didėjimas	50	Sveikatos apsaugos ministerija

2.4. Prioritetinė kryptis – valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo diegimas

Eil. Nr.

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais

Atsakinga institucija

2.4.1.

Parengti projektą Vyriausybės nutarimo, kuriuo būtų patvirtinti sprendimai dėl pirmojo turto perdavimo etapo apimties ir terminų, taip pat centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui nustatytu laiku perduoti patikėjimo teise valdyti nustatytos apimties nekilnojamąjį turtą

III

Finansų ministerija

2.4.2.

Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymą ir su juo susijusius įstatymus, parengti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus

įstatyme nustatytu laiku

ministerijos pagal valdymo sritis

2.5. Prioritetinė kryptis – valstybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų veiklos skaidrumo ir efektyvumo didinimas

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
2.5.1.	Parengti projektą Vyriausybės nutarimo, nustatančio juridinių asmenų, galinčių siūlyti valstybės tarnautojų ir kitų fizinių asmenų kandidatūras į valstybės ar savivaldybės įmonės valdybos narius, parinkimo tvarką	per 3 mėnesius po įstatymo įsigaliojimo	Ūkio ministerija
2.5.2.	Sudaryti valdybas valstybės įmonėse, kurių įstatuose numatyta jas sudaryti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimuose nustatytais jų formavimo principais	įstatyme nustatytu laiku	institucijos, įgyvendinančios valstybės įmonių savininko teises ir pareigas
2.5.3.	Užtikrinti, kad būtų patvirtinti ne trumpesni nei 4 metų valstybės įmonių strateginiai planai	IV	institucijos, įgyvendinančios valstybės įmonių savininko teises ir pareigas
2.5.4.	Išanalizuoti, ar valstybei reikia likti viešųjų įstaigų dalininke; to prireikus, valstybei nuosavybės teise priklausančias viešųjų įstaigų dalininko teises parduoti kitiems asmenims, laikantis Vyriausybės nustatytos viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos	IV	institucijos, įgyvendinančios valstybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės, teises ir pareigas
2.5.5.	Nustatyti esamą padėtį viešosiose įstaigose, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė (valdymo organų analizė ir kita), ir pateikti pasiūlymus dėl šių įstaigų valdymo tobulinimo	IV	Ūkio ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2014 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Valstybės įmonių, kuriose sudarytos valdybos ir yra nepriklausomų narių, po 6 mėnesių nuo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, visų tokių įmonių dalis procentais	100	institucijos, įgyvendinančios valstybės įmonių savininko teises ir pareigas
Valstybės įmonių, kurių veikla suplanuota ne trumpesniuose nei 4 metų strateginiuose planuose, visų šių įmonių dalis procentais	80	institucijos, įgyvendinančios valstybės įmonių savininko teises ir pareigas

2.6. Prioritetinė kryptis – valstybės finansų valdymo efektyvumo didinimas

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirtis	Atsakinga institucija
2.6.1.	Užtikrinti, kad Vyriausybei atskaitingų institucijų strateginių veiklos planų dalyje „Veiklos efektyvumo didinimo kryptys“ būtų numatyti konkretūs darbai, skirti bendrųjų funkcijų atlikimo efektyvumui didinti; užtikrinti nuolatinę (ne rečiau kaip kas ketvirtį) jų (konkrečių darbų) vykdymo kontrolę	II	Vidaus reikalų ministerija, Valstybės tarnybos departamentas, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Ūkio ministerija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Finansų ministerija – koordinatorius
2.6.2.	Tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius viešojo ir privataus sektorių partnerystę	I	Finansų ministerija
2.6.3.	Tobulinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų parengimo ir įgyvendinimo metodinius dokumentus	I	Finansų ministerija
2.6.4.	Sukurti priemones centralizuotai tvarkyti administracinių teisės pažeidimų duomenis, vykdyti baudų, skirtų už administracinius teisės pažeidimus, mokėjimo kontrolę ir išieškojimą, užtikrinti efektyvesnį ir greitesnį ne ginčo tvarka skirtų administracinių baudų surinkimą valstybės mastu (e. bauda)	IV	Vidaus reikalų ministerija
2.6.5.	Siekiant didinti viešųjų išlaidų efektyvumą, siūlyti teisės aktų pakeitimus, įpareigojančius perkančiąsias organizacijas viešiesiems pirkimams plačiau taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų	I	Ūkio ministerija
2.6.6.	Siūlyti teisės aktų pataisas, kurios užtikrintų, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik sąžiningai mokesčius mokantys tiekėjai	IV	Ūkio ministerija
2.6.7.	Plėsti Centrinės perkančiosios organizacijos prekių, paslaugų ir darbų katalogą – įtraukti į jį valymo, apsaugos, kelionių organizavimo paslaugų pirkimus, pastatų remonto darbų naujus pirkimus	I–IV	Ūkio ministerija

2.7. Prioritetinė kryptis – pasirengimas įsivesti eurą nuo 2015 metų

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
2.7.1.	Vykdyti Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių plano priežiūrą – koordinuoti valstybės ir savivaldybių institucijų vykdomas joms priskirtas priemones, kurių paskirtis – pritaikyti euro įvedimui nacionalinę teisę, apskaitą, statistikos tvarkymą, informacines sistemas ir kita, informuoti apie tai Vyriausybę	I–IV	Finansų ministerija
2.7.2.	Parengti svarbiausių įstatymų, reikalingų eurui įsivesti, projektus (Lietuvos Respublikos euro įvedimo įstatymo, Lietuvos banko įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymų projektus)	II	Finansų ministerija

III. ENERGINIO EFEKTYVUMO IR SAUGUMO DIDINIMAS

3.1. Prioritetinė kryptis – energijos vartojimo efektyvumo didinimas (visuotinis daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimas ir Energijos efektyvumo direktyvos įgyvendinimas)

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
3.1.1.	Parengti savivaldybių atrinktų daugiausia energijos naudojančių daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planus	III	Aplinkos ministerija
3.1.2.	Koordinuoti savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programų, skirtų antrajam daugiabučių namų modernizavimo etapui, rengimą	I–IV	Aplinkos ministerija
3.1.3.	Vykdyti atnaujintų (modernizuotų) daugiabučių namų stebėseną – atlikti atrinktų modernizuotų daugiabučių namų energinį auditą ir įgyvendintų energinį efektyvumą didinančių priemonių ekspertizę, siekiant įvertinti projektinių sprendinių ir statybos rangos darbų kokybę, energinį ir techninį efektyvumą	II	Aplinkos ministerija
3.1.4.	Atlikti sociologinį tyrimą, nustatantį, kaip gyventojai informuoti apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, energijos taupymo galimybes ir ekonominį naudingumą, valstybės paramos sąlygas ir teikimo tvarką, siekiant nustatyti, ar veiksminga viešinimo kampanija, ir pateikti rekomendacijas, kaip tobulinti visuomenės informavimą, mokymą ir švietimą šiais klausimais	II	Aplinkos ministerija
3.1.5.	Sukurti Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) elektroniniame kataloge naują atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų ir atskirai projektavimo paslaugų modulius, kurie užtikrintų taupesnį, efektyvesnį ir greitesnį atnaujinimo (modernizavimo) darbų ir projektavimo paslaugų pirkimą	I–II	Aplinkos ministerija (atsakinga už techninių specifikacijų ir kvalifikacinių reikalavimų projekto parengimą)
		II–III	Ūkio ministerija (atsakinga už viešojo pirkimo vykdymą ir modulio įkėlimą į katalogą
3.1.6.	Parengti teisinę bazę, kuri užtikrintų, kad kiekvienais metais būtų atnaujinama (didinant energijos vartojimo efektyvumą) bent po 3 procentus viešojo sektoriaus naudojamų pastatų ploto	III	Energetikos ministerija
3.1.7.	Parengti energetinių paslaugų bendrovių sertifikavimo (atestavimo) schemą	IV	Energetikos ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2014 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Galutinės energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas, palyginti su 2010 metais, procentais (2013 metais – 4,5 procento)	6,0	Energetikos ministerija
Skaičiuojamųjų šilumos energijos sąnaudų sumažėjimas daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus (nuo 2005 metų), GWh per metus (2013 metais –120)	211	Aplinkos ministerija
Įgyvendinta daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų (2013 metais – 200)	350	Aplinkos ministerija

3.2. Prioritetinė kryptis – tolesnis strateginių energetikos projektų įgyvendinimas (suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimas; tarpvalstybinių elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statyba; integracija į Europos Sąjungos energetikos rinką ir kontinentinės Europos sinchroninę zoną ir kita)

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
3.2.1.	Įgyvendinti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą: koordinuoti suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros statybos užbaigimą koordinuoti suskystintų gamtinių dujų saugyklos su dujinimo įrenginiu pristatymą, sujungimą su dujotiekiu ir parengimą eksploatuoti	III IV	Energetikos ministerija
3.2.2.	Tarpvalstybinių elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statyba:		Energetikos ministerija
	užtikrinti, kad būtų pradėti vykdyti „NordBalt“ jungties kabelio tiesimo darbai	I
	užtikrinti, kad būtų pradėti vykdyti „NordBalt“ jungties keitiklio statybos darbai	I
	užtikrinti, kad būtų pradėti vykdyti „LitPol Link“ jungties oro linijos tiesimo darbai	I
	užtikrinti, kad būtų pradėti vykdyti „LitPol Link“ jungties Alytaus transformatorių pastotės 330 kV skirstyklos statybos darbai	I
	užtikrinti, kad būtų pradėti vykdyti „LitPol Link“ jungties Alytaus 500 MW nuolatinės srovės intarpo su 400 kV skirstykla statybos darbai	II
3.2.3.	Integruotis į ES elektros energetikos rinką ir kontinentinės Europos sinchroninę zoną – siekti, kad būtų pasirašytas trijų Baltijos valstybių bendras susitarimas dėl prisijungimo prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos, atsižvelgiant į Baltijos valstybių integracijos į ES vidaus elektros rinką ir galimų jungčių įrengimo galimybių studijos rezultatus	II	Energetikos ministerija
3.2.4.	Diplomatinėmis priemonėmis siekti, kad ES vidaus energetikos rinka būtų sukurta 2014 metais, kaip nustatyta Europos Vadovų Tarybos 2011 m. vasario 4 d. išvadose ir pakartota 2011 metų gruodžio, 2012 metų birželio, 2013 metų gegužės išvadose, stiprinti išorinės ES energetikos politikos matmenį, išlaikant pasiektą pirmininkaujant ES Tarybai pažangą	I–IV	Užsienio reikalų ministerija
3.2.5.	Diplomatinėmis ir užsienio politikos priemonėmis telkti tarptautinę paramą strateginiams Lietuvos energetikos projektams, siekti įtraukti Lietuvos energetinio saugumo interesus į ES, NATO, Jungtinių Tautų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir kitas darbotvarkes, strateginius dokumentus, išlaikyti branduolinės saugos užtikrinimo kaimynystėje klausimą bendroje ES politikos darbotvarkėje	I–IV	Užsienio reikalų ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2014 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Herfindahl-Hirschman* energijos indeksas (toliau – HHI) Lietuvos didmeninėje elektros energijos rinkoje (2013 metais – 2 800)	2 800	Energetikos ministerija
HHI Lietuvos gamtinių dujų rinkoje (2013 metais – 10 000)	10 000	Energetikos ministerija
Laiku baigti strateginių elektros jungčių su Lenkija („LitPol Link“) ir Švedija („NordBalt“) projektuose numatyti darbai, procentais (2013 metais – 50)	75	Energetikos ministerija
Organizuota renginių, susitikimų, konsultacijų, pristatymų, darbo grupių ir komisijų posėdžių, taip pat renginių, kuriuose dalyvauta, siekiant energetinio Lietuvos saugumo stiprinimo	150	Užsienio reikalų ministerija

*HHI rodo energijos importo šaltinių koncentracijos laipsnį, palyginti su visu energijos importu. Gali būti apskaičiuojamas skirtingų rūšių energijos (elektros, dujų ir panašiai) HHI.

3.3. Prioritetinė kryptis – šilumos ūkio pertvarka siekiant mažinti kainas (ypač platesnis biokuro naudojimas)

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
3.3.1.	Parengti Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, skatinančius likvidžios ir skaidrią prekybą užtikrinančios biokuro biržos veiklą	I	Energetikos ministerija
3.3.2.	Siekiant užtikrinti biokuro rinkos plėtrą, veiklos efektyvumą ir skaidrumą, apsvarstyti didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo plėtros galimybes	I	Energetikos ministerija
3.3.3.	Apsvarsčius didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo plėtros galimybes, parengti Nacionalinės šilumos ūkio 2014–2020 metų plėtros programos projektą	I	Energetikos ministerija
3.3.4.	Konsultuoti savivaldybes ir teikti joms pasiūlymus dėl savivaldybių šilumos ūkio specialiųjų planų atitikties Nacionalinei šilumos ūkio 2014–2020 metų plėtros programai	I–IV	Energetikos ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2014 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Centralizuotos šilumos gamybos sektoriaus dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, procentais (2013 metais – 35)	45	Energetikos ministerija
Per energijos išteklių biržą įsigyta biokuro, viso per metus Lietuvoje suvartoto biokuro procentais (2013 metais – 3)	10	Energetikos ministerija

3.4. Prioritetinė kryptis – darni atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
3.4.1.	Parengti Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros 2014–2020 metų programos projektą	I	Energetikos ministerija
3.4.2.	Išnagrinėti galimybę pigiausiomis priemonėmis pasiekti, kad bent 10 procentų Lietuvos transporto sektoriaus suvartojamų energijos išteklių sudarytų atsinaujinantys energijos ištekliai, ir pateikti siūlymus šiuo klausimu Vyriausybei	IV	Energetikos ministerija
3.4.3.	Sukurti ir įdiegti medienos biokuro mobilizavimo iš miškų sistemą, pagrįstą finansinio skatinimo mechanizmais (užsakomojo darbo, kaip sukurti medienos biokuro mobilizavimo iš miškų sistemą, pagrįstą finansinio skatinimo mechanizmais, pagrindu parengti teisės aktų dėl medienos biokuro mobilizavimo iš miškų sistemos įdiegimo projektus)	IV	Aplinkos ministerija
3.4.4.	Padidinti valstybinių miškų kirtimo atliekų, skirtų biokurui gaminti, pasiūlą rinkoje iki 300 tūkst. kub. metrų per metus	I–IV	Aplinkos ministerija
3.4.5.	Ne mažiau kaip 40 procentų Klimato kaitos specialiosios programos lėšų skirti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kituose sektoriuose projektams finansuoti, siekiant mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų	I–IV	Aplinkos ministerija
3.4.6.	Skatinti biodujų jėgainių plėtrą prie gyvulininkystės kompleksų – parengti ir su Europos Komisija suderinti paramos schemą, siekiant suteikti biodujų gamintojams de minimis ribą viršijančią paramą	IV	Žemės ūkio ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2014 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Visos suvartotos energijos dalis, kurią sudaro atsinaujinančių energijos išteklių energija, metų pabaigoje, procentais (2013 metais – 20)	21	Energetikos ministerija

IV. ŠVIETIMO, MOKSLO, KULTŪROS IR SVEIKATINIMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS GERINANT ŠIŲ PASLAUGŲ KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ

4.1. Prioritetinė kryptis – švietimo ir aukštojo mokslo sistemos kokybės ir konkurencingumo didinimas

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
4.1.1.	Įdiegti 50 procentų bendrojo ugdymo mokyklų modernias vaikų kūrybiškumo ir inovatyvaus mąstymo skatinimo programas	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.1.2.	Atnaujinti mokinių bendrojo lituanistinio, pilietinio ir istorinio ugdymo programas	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.1.3.	Išbandyti pasiekimų vertinimo standartizuotas e. priemones Lietuvos, užsienio lietuvių ir lituanistinėse mokyklose	II, IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.1.4.	Skatinti mokyklas po to, kai atlikti jų vertinimai (išorinis vertinimas, akreditacija, standartizuoti testai ir kita), vykdyti tobulėjimo projektus ir paskelbti pažangos ataskaitas rengiamuose projektų finansavimo konkursuose	II–III	Švietimo ir mokslo ministerija
4.1.5.	Baigti visų Lietuvos aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą	IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.1.6.	Parengti visų studijų krypčių aprašus, siekiant geresnės jų atitikties darbo rinkos ir sociumo poreikiams	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.1.7.	Sukurti informacinę e. platformą, leidžiančią greitai ir aiškiai sužinoti apie neformalaus suaugusiųjų mokymosi galimybes	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.1.8.	Pritaikyti vertinimo priemones (standartizuotus testus, egzaminus ir kita) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir vykdyti kitas įtraukties didinimo priemones	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.1.9.	Pertvarkyti bent 30 procentų dar likusių (iki 2015 metų rudens reorganizuotinų) vidurinių mokyklų į gimnazijas, progimnazijas ir pagrindines mokyklas	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.1.10.	Sukurti ir pasiūlyti savivaldybėms įvairių naujų ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelių, taip skatinti jas steigti daugiau patraukliau veikiančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2014 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Ugdymo įstaigų, kuriose įdiegtos kūrybiškumo ir inovatyvaus mąstymo skatinimo programos, dalis, procentais (2013 metais – 30)	50	Švietimo ir mokslo ministerija
Pažangos ataskaitas viešai paskelbusių bendrojo ugdymo mokyklų dalis, procentais (2013 metais – 10)	20	Švietimo ir mokslo ministerija
16–74 metų visų šalies gyventojų, kurie naudojasi internetu mokymosi tikslais, dalis, procentais (2013 metais – 13)	15	Švietimo ir mokslo ministerija
Vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą įgijusio jaunimo (20–24 metų) dalis, procentais (2012 metais – 89,3)	90	Švietimo ir mokslo ministerija
Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokykloje ir neišvykusių iš šalies (2012–2013 mokslo metais – 3 446)	ne daugiau kaip 3 000	Švietimo ir mokslo ministerija
6 metų vaikų bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinio ugdymo grupėse dalis, procentais (2012 metais – 27,7)	35	Švietimo ir mokslo ministerija

4.2. Prioritetinė kryptis – studijų prieinamumo sąlygų gerinimas

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
4.2.1.	Užtikrinti, kad socialines stipendijas gautų ne mažiau kaip 90 procentų studentų, turinčių teisę jas gauti ir pareiškusių tokį norą	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.2.2.	Paremti neįgalius studentus, siekiančius aukštojo mokslo kvalifikacijos, sudaryti jiems palankias studijų sąlygas	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.2.3.	Pertvarkyti valstybės paskolų studijoms sistemą pagal pataisytą Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.2.4.	Įdiegti aukštosiose mokyklose neformaliu būdu įgytų žinių ir gebėjimų formalizavimo sistemas	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.2.5.	Užtikrinti, kad stipendijas ir socialines išmokas gautų ne mažiau kaip 140 išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija
4.2.6.	Paremti užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo projektus	I–IV	Švietimo ir mokslo ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2014 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Aukštųjų mokyklų, kuriose įdiegtas neformaliu būdu įgytų kvalifikacijų formalizavimo modelis, dalis, procentais (2013 metais – apie 30)	59	Švietimo ir mokslo ministerija
30–34 metų asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalis, procentais (2013 metais – 47)	47,5	Švietimo ir mokslo ministerija

4.3. Prioritetinė kryptis – informacinės visuomenės plėtra

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
4.3.1.	Parengti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų sąrašą	I	Vidaus reikalų ministerija
4.3.2.	Atlikti Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimams stebėsenos sistemos (ARSIS) konstravimo etapo darbus	IV	Vidaus reikalų ministerija
4.3.3.	Siekiant sudaryti galimybę visiems Lietuvos piliečiams naudotis spartesniu nei 30 Mbps plačiajuosčio ryšio tinklu, atlikti studiją ir pagal jos rezultatus parengti siūlymus dėl plačiajuosčio ryšio tolesnės plėtros Lietuvoje, ypač kaimo vietovėse	III	Susisiekimo ministerija
4.3.4.	Siekiant mažinti valstybės informacinių išteklių infrastruktūros eksploatavimo, priežiūros ir valdymo išlaidas, parengti ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl jos valdymo tobulinimo modelio	III	Susisiekimo ministerija
4.3.5.	Išplėsti Nacionalinės elektroninių siuntų, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos naudojimą – numatyti valstybės institucijoms ir įstaigoms galimybę dokumentus siųsti tik naudojantis šia sistema	IV	Susisiekimo ministerija
4.3.6.	Siekiant didinti valstybės institucijų tvarkomų informacijos rinkmenų duomenų prieinamumą ir kartotinį naudojimą, atlikti reikiamą analizę, parengti ir pateikti Vyriausybei atvirų duomenų (Open Data) teikimo modelį	IV	Susisiekimo ministerija
4.3.7.	Laiku atlikti projektų „Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos sukūrimas“, „Elektroninės paslaugos „e-receptas“ plėtra“ ir „Nacionalinės medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų informacinės sistemos ir jos pagrindu teikiamų e. paslaugų sukūrimas“ darbus, siekiant, kad šios informacinės sistemos būtų pradėtos naudoti nuo 2015 metų II ketvirčio	IV	Sveikatos apsaugos ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2014 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Gyventojų, kuriems sudaryta galimybė gauti prieigą prie plačiajuosčio ryšio, dalis iš visų šalies gyventojų, procentais (2013 metais – 95)	96	Susisiekimo ministerija
Gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis, procentais (2013 metais – 40)	46	Susisiekimo ministerija
Valstybės institucijų, kurios naudojasi nacionaline elektroninių pranešimų ir elektroninių dokumentų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims sistema, dalis, procentais (2013 metais – 3,6)	10	Susisiekimo ministerija

4.4. Prioritetinė kryptis – kultūros prieinamumo visoms visuomenės grupėms didinimas

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
4.4.1.	Įtraukti vaikus ir jaunimą į edukacines veiklas, siekiant skatinti jų kūrybiškumą ir kultūrinę raišką	II–IV	Kultūros ministerija
4.4.2.	Organizuoti regionuose daugiau profesionalaus meno renginių ir kultūrinės veiklos iniciatyvų, siekiant pristatyti aukščiausios kokybės kultūros produktus ir į kultūrinę veiklą įtraukti įvairias gyventojų socialines grupes	II–IV	Kultūros ministerija
4.4.3.	Atnaujinti muziejų ekspozicijas, su naujų kūrybinių ir technologinių sprendinių ir elektroninių paslaugų pagalba pritaikyti jas įvairių poreikių lankytojams	II–IV	Kultūros ministerija
4.4.4.	Populiarinti skaitymo skatinimo iniciatyvas, skirtas vaikams ir jaunimui, taip didinti skaitymo svarbą	II–IV	Kultūros ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2014 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Į edukacinę veiklą įtraukta vaikų ir jaunimo	100 000	Kultūros ministerija
Gyventojų, apsilankiusių profesionalaus meno renginiuose ir dalyvavusių kultūros veiklose regionuose	1 000 000	Kultūros ministerija

4.5. Prioritetinė kryptis – Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
4.5.1.	Siekiant veiksmingai mažinti tabako ir alkoholio pasiūlą ir paklausą, parengti valstybės ir savivaldybių institucijoms rekomendacijas mokslo įrodymais pagrįstų intervencijų klausimais	II	Sveikatos apsaugos ministerija
4.5.2.	Įdiegti maisto produktų ženklinimo sistemą, skatinančią Lietuvos maisto gamintojus gerinti maisto produktų sudėtį ir padedančią vartotojams lengviau pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus	IV	Sveikatos apsaugos ministerija
4.5.3.	Kurti palankią aplinką ir galimybes sportuoti visiems – savivaldybėse įrengti 10 universalių dirbtinės dangos sporto aikštelių, baigti statyti universalią sporto salę Palangoje	I–IV	Vidaus reikalų ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2014 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Mažėjanti kasdien rūkančių vyrų dalis, procentais	32,2	Sveikatos apsaugos ministerija
Kasdien rūkančių moterų dalies stabilizavimas, procentais	15,0	Sveikatos apsaugos ministerija
Mažėjantis vienam gyventojui tenkančio absoliutaus (100 procentų) alkoholio metinis suvartojimas, litrais	11,5	Sveikatos apsaugos ministerija
Sveikatai palankių maisto produktų, atitinkančių „Rakto skylutės“ simbolio ženklinimo kriterijus, skaičius	5	Sveikatos apsaugos ministerija

4.6. Prioritetinė kryptis – mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių mažinimas

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
4.6.1.	Įgyvendinti valstybės ir ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, skirtus sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms skubią medicinos pagalbą traumų ir kitais dėl išorinių priežasčių pablogėjusios sveikatos būklės atvejais, stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat priėmimo ir skubios pagalbos skyrių infrastruktūrai atnaujinti	I–IV	Sveikatos apsaugos ministerija
4.6.2.	Parengti skubios medicinos pagalbos teikimo traumų ir kitų išorinių priežasčių lemtų sužalojimų atvejais paslaugų organizavimo modelio (klasterio) bandomąjį projektą	IV	Sveikatos apsaugos ministerija
4.6.3.	Parengti ir patvirtinti Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planą	I	Sveikatos apsaugos ministerija
4.6.4.	Parengti 120 valandų trukmės mokymo programą, skirtą apmokyti psichikos sveikatos priežiūros centrų specialistams, kurie ateityje dirbtų su tėvystės įgūdžių ugdymo ir tėvų konsultavimo programomis, skirtomis trijų skirtingų padidintos rizikos grupių šeimoms	IV	Sveikatos apsaugos ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2014 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Pacientų, kuriems traumų ir kitais atvejais, kai sveikatos būklė pablogėja dėl išorinių priežasčių, suteiktos geresnės kokybės diagnostikos ir gydymo paslaugos ir kuriems jos tapo prieinamesnės, skaičius	119 000	Sveikatos apsaugos ministerija
Modernizuotų sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių skubią medicinos pagalbą traumų ir kitais atvejais, kai sveikatos būklė pablogėjo dėl išorinių priežasčių, skaičius	11	Sveikatos apsaugos ministerija
Savižudybių dažnio stabilizavimas (atvejų, tenkančių 100 000 gyventojų)	29,4	Sveikatos apsaugos ministerija

V. Europos Sąjungos, UŽSIENIO IR GYNYBOS POLITIKOS STIPRINIMAS

5.1. Prioritetinė kryptis – glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais, glaudesnė sąveika su Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis narėmis

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
5.1.1.	Siekiant stiprinti bendradarbiavimą su JAV, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio bendrų pratybų, didinančių šalies gynybos pajėgumus, plano sudarymui ir dalyvauti pratybose:	IV	Krašto apsaugos ministerija
	„Liepsnojantis kalavijas“ (angl. Flaming Sword)	II
	„Kardo kirtis“ (angl. Sabre Strike) ir „Baltijos operacija“ (angl. BALTOPS), kurios bus sujungtos	II
	„Bendros pastangos“ (angl. Combined Endeavour)	III
5.1.2.	Pasirašyti Baltijos valstybių gynybos ministerijų susitarimą dėl bendro nenuolatinio karinio vieneto (BALTFOR) steigimo	IV	Krašto apsaugos ministerija
5.1.3.	Stiprinti Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių bendradarbiavimą – baigti bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG kūrimo procedūras	IV	Krašto apsaugos ministerija
5.1.4.	Pradėti diegti daugiafunkcę pažeidimų kontrolės ir eismo stebėjimo sistemą	II–IV	Susisiekimo ministerija
5.1.5.	Įdiegti pasienio kontrolės punktuose prie išorinių ES sienų elektroninę transporto priemonių eilių valdymo sistemą	IV	Susisiekimo ministerija
5.1.6.	Vadovaujantis patikimos, augančios ir atviros Europos kūrimo principais, siekti užtikrinti šių Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai iškeltų prioritetinių sričių tęstinumą ir prisidėti prie įvairių sričių ES politikos plėtros ginant Lietuvos interesus: užtikrinti sklandų ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimą, aktyviai dalyvauti formuojant Rytų partnerystės politiką, toliau diegti efektyvų ES išorės sienų valdymą, vykdyti bendrą ES energetikos išorės politiką ir nuosekliai didinti regiono energetinį saugumą	I–IV	Užsienio reikalų ministerija
5.1.7.	Palaikyti aktyvų dialogą su Lenkija, Baltijos ir Šiaurės valstybėmis, Vokietija, Jungtine Karalyste ir Prancūzija	I–IV	Užsienio reikalų ministerija
5.1.8.	Nuosekliai dalyvauti formuojant ES politiką visais santykių su Rusija klausimais, aktyviai dalyvauti atliekant ES ir Rusijos bendrųjų žingsnių bevizio režimo link įgyvendinimo peržiūrą, vykdyti konkrečius projektus pagal Europos Sąjungos ir Rusijos partnerystės modernizacijai programą	I–IV	Užsienio reikalų ministerija
5.1.9.	Siekti, kad būtų supaprastintos kelionių sąlygos Rytų partnerystės šalių piliečiams, atsižvelgiant į tai, kaip bus vykdomi tam tikri reikalavimai	I–IV	Užsienio reikalų ministerija

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2014 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Atnaujintų ir pasirašytų naujų tarptautinių sutarčių ir tarptautinių tarpžinybinių susitarimų skaičius	30	Krašto apsaugos ministerija
Aukšto lygio susitikimų su Baltijos ir Šiaurės valstybių, Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos pareigūnais skaičius	10	Užsienio reikalų ministerija

5.2. Prioritetinė kryptis – nacionalinių pajėgumų stiprinimas ir tarptautinių įsipareigojimų gynybos ir saugumo srityje įgyvendinimas

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
5.2.1.	Įvertinti Lietuvos kariuomenės pertvarkos procesą ir parengti šios pertvarkos planą	IV	Krašto apsaugos ministerija
5.2.2.	Plėtoti 6 prioritetinius Lietuvos kariuomenės pajėgumus: informacijos perdavimo, oro erdvės stebėjimo, reguliariųjų vienetų manevro sausumoje, teritorinių vienetų manevro sausumoje, oro erdvės gynybos, antros lengvosios mobilios sveikatos priežiūros paslaugų grupės	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
5.2.3.	Išlaikyti nustatytą Lietuvos kariuomenės vienetų kovinę parengtį (personalą, įrangą, kovinį rengimą)	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
5.2.4.	Įgyvendinti Lietuvai priskirtus NATO „Pajėgumų siekius 2013“ (angl. Capability Targets 2013)	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
5.2.5.	Gerinti priimančiosios šalies paramos sąlygas (treniruočių sąlygos ir didesnė kuro kompensacija) NATO oro policijos misiją vykdančioms sąjungininkų pajėgoms, plėtoti karinių oro pajėgų aviacijos bazės infrastruktūrą, siekiant užtikrinti priimančiosios šalies paramą NATO ir sąjungininkų pajėgoms	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
5.2.6.	Stiprinti strateginę žvalgybą, kontržvalgybą ir kibernetinių grėsmių prevenciją	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
5.2.7.	Siekiant gerinti karių tarnybos sąlygas:		Krašto apsaugos ministerija
	atkurti profesinės karo tarnybos karių sumažintus koeficientus ir mokamo kariams savanoriams ir aktyviojo rezervo kariams atlyginimo dydžius	I
	įgyvendinti iniciatyvas, susijusias su geresniu ir teisingesniu karių tarnybos apmokėjimu (priedų už karių kvalifikacines kategorijas mokėjimu, karių rotacijos sąlygų gerinimu, priedo už ypatingą pareigų specifiką mokėjimu)	IV
5.2.8.	Parengti valstybės gynybos institucijų ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų ir informacinių išteklių kibernetinės gynybos plano projektą	IV	Krašto apsaugos ministerija
5.2.9.	Dalyvauti NATO misijoje Afganistane – iki 200 karių, NATO operacijoje „Vandenyno skydas“ – iki 30 karių, ES mokymo misijoje Malyje – iki 3 karių, ES kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje ATALANTA – 1 karininkas, Jungtinių Tautų misijose – iki 5 karių	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
5.2.10.	Dalyvauti NATO greitojo reagavimo pajėgų (angl. NRF) budėjime (88 kariai) ir užtikrinti pasirengimą budėti ES Šiaurės kovinėje grupėje 2015 metų I pusmetį, parengti 50 karių	I–IV	Krašto apsaugos ministerija
5.2.11.	Išlaikyti aukštos parengties Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių operacines pajėgas, kurių paskirtis – teikti pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremaliųjų situacijų ir nepaprastosios padėties atvejais:		Krašto apsaugos ministerija
	gerinti šių pajėgų tarpusavio sąveiką per bendras Lietuvos kariuomenės pajėgų pratybas	I–IV
	stiprinti šių pajėgų sąveiką su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis per bendras tarpžinybines pratybas	II–IV
	toliau vykdyti sraigtasparnių, skirtų paieškos ir gelbėjimo, aplinkos stebėsenos bei kitoms civilinio pobūdžio funkcijoms atlikti, įsigijimo procedūras ir pradėti infrastruktūros plėtros darbus	IV
	pradėti modernaus daugiafunkcio laivo, skirto paieškos, gelbėjimo ir taršos incidentų likvidavimo darbams jūroje atlikti, įsigijimo procedūras	IV

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)	Siektina 2014 metų reikšmė	Atsakinga institucija
Užtikrinamas Lietuvos oro erdvės, teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas ir kontrolė	iš dalies užtikrinta	Krašto apsaugos ministerija
Lietuvos kariuomenės pagalbos vykdant taikos meto užduotis valstybės ir savivaldybių institucijoms Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais atvejais užtikrinimas, procentais	100	Krašto apsaugos ministerija
Pagal nustatytus kovinės parengties lygius parengtų Lietuvos kariuomenės karinių vienetų, kurių paskirtis – reaguoti į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus, visų numatytų parengti karinių vienetų procentais	100	Krašto apsaugos ministerija
Baziniuose kariniuose mokymuose parengtų parengtojo rezervo karių skaičius	700	Krašto apsaugos ministerija
Sausumos pajėgumai, parengti dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose kartu su sąjungininkų pajėgomis, procentais	22,3	Krašto apsaugos ministerija
Karių, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose ir misijose, visų karių procentais	4,1	Krašto apsaugos ministerija
Išplėtoti prioritetiniai Lietuvos kariuomenės pajėgumai	išplėtoti nepakankamai	Krašto apsaugos ministerija

5.3. Prioritetinė kryptis – migracijos politikos gairių įgyvendinimas

Eil. Nr.	Svarbiausi darbai	Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais	Atsakinga institucija
5.3.1.	Nustatyti palankesnes atvykimo ir gyvenimo sąlygas teisėtai atvykstantiems valstybės poreikius atitinkantiems užsieniečiams	IV	Vidaus reikalų ministerija
5.3.2.	Užtikrinti, kad trečiųjų šalių piliečiams leidimai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje būtų išduodami laikantis vieno langelio principo	IV	Vidaus reikalų ministerija
5.3.3.	Parengti Užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimo veiksmų plano projektą	IV	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

_________________