LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBO KODEKSO 3, 4, 14, 22, 29, 36, 47, 52, 62, 67, 77, 78, 79, 84, 85, 88, 92, 95, 98, 99, 101, 107, 108, 109, 114, 120, 127, 129, 130, 132, 134, 138, 140, 141, 144, 145, 146, 147, 149, 151, 152, 161, 166, 168, 177, 183, 225, 235, 285, 286, 288, 293, 295, 297, 302 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI XIX SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

2005 m. gegužės 12 d. Nr. X-188

Vilnius

(Žin., 2002, Nr. 64-2569; 2004, Nr. 103-3756)

1 straipsnis. 3 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Darbo teisės šaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, darbo santykius reglamentuojančios Europos Sąjungos teisės normos, šis Kodeksas, kiti įstatymai ir jiems neprieštaraujantys norminiai teisės aktai, kolektyvinių sutarčių normatyvinės nuostatos.“

2 straipsnis. 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 2 dalies pakeitimas

1. 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte išbraukti žodžius „minimalųjį darbo užmokesčio dydį, taip pat“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„4) darbo apmokėjimo sąlygas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose;“.

2. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vyriausybė, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos turi teisę pagal savo kompetenciją priimti norminius teisės aktus darbo santykių reglamentavimo klausimais. Vyriausybė negali priimti norminių teisės aktų, pabloginančių darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis kodeksas ir kiti darbo įstatymai. Kitų valstybės ir savivaldybių institucijų norminių teisės aktų nuostatos, pabloginančios darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis kodeksas ir kiti darbo įstatymai, negalioja.“

3 straipsnis. 14 straipsnio 2 dalies pakeitimas

14 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje vietoj žodžių „organus (administraciją)“ įrašyti žodžius „organus ir administraciją“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją. Šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus. Individualių (personalinių) įmonių savininkai, ūkininkai ir darbdaviai fiziniai asmenys darbo teises ir pareigas gali įgyvendinti patys.“

4 straipsnis. 22 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų pakeitimas

1. 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte po žodžio „reorganizuojant“ įrašyti žodžius „ar pertvarkant“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„6) saugoti darbuotojų teises sudarant ir vykdant įmonės pirkimo–pardavimo, verslo ar jo dalies perleidimo sandorius, koncentruojant rinkos struktūras ir reorganizuojant ar pertvarkant įmones;“.

2. 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte po žodžio „informaciją“ įrašyti žodžius „(žodžiu, o darbuotojų atstovui pageidaujant – raštu)“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„7) gauti informaciją (žodžiu, o darbuotojų atstovui pageidaujant – raštu) iš darbdavių apie jų socialinę ir ekonominę padėtį bei numatomas permainas, kurios gali paveikti darbuotojų padėtį;“.

5 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29 straipsnis. Procedūriniai ir procesiniai terminai

Darbo įstatymuose nustatytiems procedūriniams ir procesiniams terminams taikomos Civilinio proceso kodekso nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis.“

6 straipsnis. 36 straipsnio 2 dalies 5 punkto pakeitimas

36 straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj žodžio „moralinę“ įrašyti žodį „neturtinę“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„5) išieškodami iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą, o įstatymų nustatytais atvejais ir baudas ar delspinigius;“.

7 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„47 straipsnis. Informavimas ir konsultavimas

1. Darbuotojai, atsižvelgiant į socialinės partnerystės lygį, turi teisę į informavimą ir konsultavimą. Informavimas apima informaciją apie dabartinę ir būsimą įmonės veiklą ir jos ekonominę bei finansinę padėtį; informaciją apie esamą darbo santykių būklę, struktūrą ir galimus užimtumo pokyčius; informaciją apie numatomas naudoti priemones tuo atveju, kai galimas darbuotojų skaičiaus mažinimas; kitą informaciją, susijusią su darbo santykiais ir įmonės veikla. Konsultavimas reiškia pasikeitimą nuomonėmis ir dialogo tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio (darbdavių organizacijos) užmezgimą bei plėtojimą.

2. Informavimo ir konsultavimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbuotojų atstovų susitarimai.

3.Darbdavys (darbdavių organizacija) privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbuotojams ir jų atstovams ir atsako už šios informacijos teisingumą. Darbuotojai ar jų atstovai, pateikę rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra būtina jų pareigoms atlikti. Neatsižvelgiant į darbuotojų ir jų atstovų buvimo vietą ir darbo santykių ar atstovavimo įgaliojimų pasibaigimą, jiems draudžiama žinoma tapusią informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne pagal paskirtį ar ją atskleisti tretiesiems asmenims.

4. Darbdavys (darbdavių organizacija) gali raštu atsisakyti suteikti informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, jei tokia informacija dėl savo pobūdžio pagal objektyvius kriterijus pakenktų ar galėtų labai pakenkti įmonei arba jos veiklai. Nesutikdamas su darbdavio (darbdavių organizacijos) sprendimu darbuotojas ar darbuotojų atstovas per vieną mėnesį gali kreiptis į teismą. Teismui nustačius, kad atsisakymas pateikti informaciją yra nepagrįstas, atsisakymą pateikęs darbdavys (darbdavių organizacija) įpareigojama per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį tokią informaciją suteikti.

5. Supažindinimą su valstybės, tarnybos paslaptimis ir atsakomybę už jų atskleidimą ar neteisėtą panaudojimą reglamentuoja specialūs įstatymai.

6. Europos Bendrijos įmonių ir įmonių grupių darbuotojų teisę gauti informaciją ir konsultacijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymas.“

8 straipsnis. 52 straipsnio 1 dalies pakeitimas

52 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „įmonėse, kurių darbdaviai“ įrašyti žodžius „tiems darbdaviams, kurie“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Nacionalinė, šakos ir teritorinė kolektyvinė sutartis taikomos tiems darbdaviams, kurie:

1) buvo sutartį pasirašiusių darbdavių asociacijų nariai;

2) prisijungė prie šių asociacijų po sutarties pasirašymo.“

9 straipsnis. 62 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 62 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šalių suderintas įmonės kolektyvinės sutarties projektas pateikiamas svarstyti darbuotojų susirinkimui (konferencijai). Jei šis nepritaria pateiktam projektui, tai šalių atstovai, atsižvelgdami į nurodytas pastabas ir pasiūlymus, jį pataiso bei papildo ir per penkiolika dienų pakartotinai pateikia darbuotojų susirinkimui (konferencijai) svarstyti. Jei darbuotojų susirinkimas (konferencija) pritaria kolektyvinės sutarties projektui, šalių atstovai ne vėliau kaip per tris dienas kolektyvinę sutartį pasirašo. Pakartotinio svarstymo metu nepritarus kolektyvinės sutarties projektui, darbuotojų susirinkimas (konferencija) priima sprendimą pradėti kolektyvines derybas iš naujo arba inicijuoti kolektyvinį ginčą.“

10 straipsnis. 67 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 67 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavio dėl įmonės kolektyvinės sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Kodekso XIX skyrius).“

11 straipsnis. 77 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimas

1. 77 straipsnio 1 dalį papildyti nauju antru sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Priimti sprendimą skelbti streiką (taip pat įspėjamąjį) turi teisę profesinė sąjunga jos įstatuose nustatyta tvarka. Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas neperdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, sprendimą skelbti streiką įmonėje arba jos struktūriniame padalinyje turi teisę darbo taryba. Streikas skelbiamas, jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritarė:

1) skelbti streiką įmonėje - du trečdaliai įmonės darbuotojų;

2) skelbti streiką įmonės struktūriniame padalinyje - du trečdaliai to padalinio darbuotojų ir ne mažiau kaip pusė visos įmonės darbuotojų.“

2. 77 straipsnio 4 dalį papildyti žodžiais „centralizuoto elektros energijos, šilumos tiekimo ir dujų tiekimo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„4. Priėmus sprendimą dėl streiko (taip pat įspėjamojo) geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto, civilinės aviacijos, ryšių, energetikos, medicinos ar farmacijos, maisto, vandens, kanalizacijos ir atliekų išvežimo, centralizuoto elektros energijos, šilumos tiekimo ir dujų tiekimo, naftos perdirbimo, nepertraukiamos gamybos ir kitose įmonėse, kurių sustabdymas susijęs su sunkiais ir pavojingais padariniais visuomenei arba žmonių gyvybei ar sveikatai, apie jo pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų.“

12 straipsnis. 78 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 78 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Draudžiama skelbti streiką vidaus reikalų, krašto apsaugos ir krašto saugumo sistemose (išskyrus asmenims, ten dirbantiems pagal darbo sutartis), greitosios medicinos pagalbos tarnybose. Šių tarnybų darbuotojų reikalavimus sprendžia Vyriausybė, atsižvelgdama į Trišalės tarybos išvadą.“

13 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„79 straipsnis. Vadovavimas streikui

Streikui vadovauja profesinės sąjungos atstovaujamasis organas ar jos sudarytas streiko komitetas arba darbo taryba.“

14 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 84 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 2 dalies pirmą sakinį ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„84 straipsnis. Streiko pasibaigimas

1. Streikas pasibaigia:

1) patenkinus reikalavimus;

2) streiko metu šalims susitarus atitinkamomis sąlygomis nutraukti streiką;

3) streikui vadovaujančiam organui pripažinus, kad toliau tęsti streiką netikslinga.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais sprendimą nutraukti streiką priima streikui vadovaujantis organas. Rašytiniame sprendime nutraukti streiką turi būti nurodyta darbų atnaujinimo pradžia.“

15 straipsnis. 85 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 85 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„3. Tuo atveju, kai neteisėtą streiką organizavo ir jam vadovavo darbo taryba, tokio streiko metu padarytiems nuostoliams atlyginti darbdavys savo sprendimu gali panaudoti lėšas, skirtas pagal kolektyvinę sutartį darbuotojų atlyginimų priemokoms, kitoms papildomoms, įstatymų nenustatytoms lengvatoms ir kompensacijoms.“

2. Buvusias 85 straipsnio 3 ir 4 dalis atitinkamai laikyti 4 ir 5 dalimis.

16 straipsnis. 88 straipsnio 1 dalies pakeitimas

88 straipsnio 1 dalyje išbraukti antrą sakinį ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas nemokamai teikia Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža).“

17 straipsnis. 92 straipsnio 2 dalies 5 punkto pakeitimas

Pakeisti 92 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) nėščios moterys, motina arba tėvas bei kiti asmenys, faktiškai auginantys vaiką iki aštuonerių metų;“.

18 straipsnis.       95 straipsnio 4 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas
5 dalimi

1. 95 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodžius „materialinės atsakomybės“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„4. Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.).“

2. Papildyti 95 straipsnį 5 dalimi:

„5. Darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai.“

19 straipsnis. 98 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 98 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nelegaliu darbu nelaikomi pagalbos (talkos) ir savanoriški darbai. Savanoriškų darbų atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.“

20 straipsnis. 99 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 99 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.“

21 straipsnis. 101 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. 101 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „medicinos“ įrašyti žodį „sveikatos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Konkurso būdu gali būti skiriama į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai.“

2. 101 straipsnio 2 dalyje po žodžio „įmonėse“ įrašyti žodžius „įstaigose, organizacijose“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarką nustato Vyriausybė. Kitose darbovietėse konkursinių pareigų sąrašus ir konkursų nuostatus tvirtina darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotojų atstovų nuomonę.“

22 straipsnis. 107 straipsnio 1 dalies pakeitimas

107 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „kompensacijos“ įrašyti žodį „išmokos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos.“

23 straipsnis. 108 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas

108 straipsnio 1 dalies 3 punkte išbraukti žodžius „papildomo darbo“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„3) dėl antraeilių pareigų;“.

24 straipsnis. 109 straipsnio papildymas 4 dalimi

Papildyti 109 straipsnį 4 dalimi:

„4. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį, apie laisvas darbo vietas ir užtikrinti, kad jie turėtų tokias pat galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys.“

25 straipsnis. 114 straipsnio pavadinimo pakeitimas

Pakeisti 114 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„114 straipsnis. Papildomas darbas ir antraeilės pareigos“.

26 straipsnis. 120 straipsnio papildymas 4 dalimi

Papildyti 120 straipsnį 4 dalimi:

„4. Keičiant darbo sutarties sąlygas, pakeitimai įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose.“

27 straipsnis.       127 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir 3 dalies pripažinimas netekusia galios

1. Pakeisti 127 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, jeigu jis jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos.“

2. 127 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios.

28 straipsnis. 129 straipsnio 3 dalies 5 punkto pakeitimas

129 straipsnio 3 dalies 5 punkte išbraukti žodžius „išskyrus atvejus, kai darbuotojas jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„5) amžius;“.

29 straipsnis. 130 straipsnio 1 ir 7 dalių pakeitimas

1. 130 straipsnio 1 dalyje po žodžio „raštu“ įrašyti žodį „pasirašytinai“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius.“

2. Pakeisti 130 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo.“

30 straipsnis. 132 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 132 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui.“

31 straipsnis. 134 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Papildyti 134 straipsnio 1 dalį sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (šio Kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. Profesinės sąjungos ar darbo tarybos pirmininkas jų kadencijos laikotarpiu taip pat negali būti atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą be išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo.“

32 straipsnis. 138 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 138 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„138 straipsnis. Apribojimai nutraukti darbo sutartį reorganizuojant įmonę

Įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.“

33 straipsnis. 140 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 140 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:

1) iki dvylikos mėnesių - vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių - dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių - trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių - keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių - šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“

34 straipsnis. 141 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 141 straipsnį nauja 3 dalimi:

„3. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.“

2. Buvusią 141 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi.

35 straipsnis. 144 straipsnio 5 dalies pakeitimas

144 straipsnio 5 dalyje išbraukti žodžius „(kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti)“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„5. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.“

36 straipsnis. 145 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 145 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Sutrumpintas darbo laikas nustatomas:

1) asmenims iki aštuoniolikos metų - pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas;

2) asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką, bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandos per savaitę. Konkreti darbuotojų, dirbančių tokioje darbo aplinkoje, kasdienė ir savaitės darbo laiko trukmė nustatoma įvertinant darbo aplinkos tyrimo rezultatus, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijais ir tvarka;

3) asmenims, dirbantiems naktį.“

37 straipsnis. 146 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. 146 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose vietoj žodžio „medicinos“ įrašyti žodį „sveikatos“, 5 punkte vietoj žodžių „sveikatos priežiūros įstaigos“ įrašyti žodžius „Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas:

1) darbuotojo ir darbdavio susitarimu;

2) darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal sveikatos įstaigos išvadą;

3) pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančios vaiką, kol jam sukaks vieneri metai, toliau Kodekse – neseniai pagimdžiusios moterys), krūtimi maitinančiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina savo vaiką iki vienerių metų, toliau Kodekse – krūtimi maitinanti moteris), darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, bei darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų;

4) darbuotojo iki aštuoniolikos metų reikalavimu;

5) invalido reikalavimu pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą išvadą;

6) darbuotojo, slaugančio sergantį šeimos narį, reikalavimu pagal sveikatos įstaigos išvadą.“

2. 146 straipsnio 2 dalyje po žodžio „tvarka“ išbraukti žodžius „bei trukme“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Jeigu kitaip nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje, susitarus ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą), arba darant ir viena, ir kita. Ne visas darbo laikas darbo dieną gali būti suskaidomas dalimis. Kitas su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusias sąlygas nustato Vyriausybė. Vyriausybės nustatytos sąlygos gali būti netaikomos, kai dėl to susitariama kolektyvinėje sutartyje.“

38 straipsnis. 147 straipsnio 6 dalies pakeitimas

147 straipsnio 6 dalį papildyti dviem sakiniais ir šią dalį išdėstyti taip:

„6. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse.“

39 straipsnis. 149 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 149 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (Kodekso 19 straipsnis) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima įvesti suminę darbo laiko apskaitą, bet darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.“

40 straipsnis. 151 straipsnio papildymas 7 punktu

Papildyti 151 straipsnį 7 punktu:

„7) kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.“

41 straipsnis. 152 straipsnio 1 dalies pakeitimas

152 straipsnio 1 dalį papildyti sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė, bet ne daugiau kaip šimto aštuoniasdešimties valandų per metus.“

42 straipsnis. 161 straipsnio papildymas 8 dalimi

Papildyti 161 straipsnį 8 dalimi:

„8. Derinant darbuotojų poilsio laiką su švenčių dienomis, poilsio dienos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti perkeltos Vyriausybės nutarimu, kuris kitoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms būtų rekomendacinio pobūdžio. Dėl poilsio dienų perkėlimo darbo laikas negali pailgėti.“

43 straipsnis. 166 straipsnio 2 dalies pakeitimas

166 straipsnio 2 dalyje po žodžio „kasmetinės“ įrašyti žodį „minimaliosios“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos:

1) darbuotojams iki aštuoniolikos metų;

2) darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų;

3) invalidams;

4) kitiems įstatymų nustatytiems asmenims.“

44 straipsnis. 168 straipsnio 1 dalies pakeitimas

168 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „gali būti“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos:

1) darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų;

2) už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje;

3) už ypatingą darbų pobūdį.“

45 straipsnis. 177 straipsnio pakeitimas

177 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodį „minimaliąsias“, 2 dalyje išbraukti žodžius „bet ne daugiau kaip už trejus metus“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„177 straipsnis. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas

1. Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija.

2. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.“

46 straipsnis. 183 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 183 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Darbuotojai atleidžiami nuo darbo: įgyvendinti rinkimų teisės; pakviesti į ikiteisminio tyrimo įstaigas, į prokuratūrą ir teismą liudytoju, nukentėjusiuoju, specialistu, vertėju ar kviestiniu, visuomeninės organizacijos arba darbuotojų kolektyvo atstovu; atlikti donoro pareigų ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.“

47 straipsnis. 225 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 225 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„225 straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio apribojimas

1. Iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų, o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio.

2. Darant išskaitas iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio.

3. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio.“

48 straipsnis. 235 straipsnio 2 dalies pakeitimas

235 straipsnio 2 dalyje po žodžio „pažeidimu“ išbraukti žodžius „gali būti“, šios dalies 11 punkte po žodžio „kuriais“ išbraukti žodžius „gali būti“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma:

1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;

2) valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei;

3) dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis;

4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas;

5) moterų ir vyrų lygių teisų pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų;

6) atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas;

7) veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;

8) tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai;

9) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą);

10) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi;

11) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.“

49 straipsnis. XIX skyriaus pavadinimo pakeitimas

Pakeisti XIX skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„XIX skyrius

INDIVIDUALUS DARBO GINČAS“.

50 straipsnis. 285 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 285 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„285 straipsnis. Individualus darbo ginčas

Individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka.“

51 straipsnis. 286 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 286 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„286 straipsnis. Individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai

Individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja:

1) darbo ginčų komisija;

2) teismas.“

52 straipsnis. 288 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. 288 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „atstovą“ įrašyti žodį „atstovus“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Darbo ginčų komisijos sudaromos iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir darbdavio atstovų. Darbuotojų atstovus renka darbuotojų susirinkimas (konferencija). Darbdavio atstovus savo įsakymu (potvarkiu) skiria darbdavys.“

2. Pakeisti 288 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija, darbdavys, gavęs darbo ginčų komisijai adresuotą prašymą, nepažeisdamas šio Kodekso 291 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, privalo paskirti darbo ginčų komisijos raštvedį ir inicijuoti darbo ginčų komisijos sudarymą.“

53 straipsnis. 293 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 293 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Darbuotojas, nepatenkintas darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat tais atvejais, kai darbo ginčas darbo ginčų komisijoje nebuvo išspręstas per šio Kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatytus terminus, bei tais atvejais, kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė, per keturiolika dienų gali kreiptis su ieškiniu į teismą.“

54 straipsnis. 295 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas

Pakeisti 295 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) darbo ginčai, kai šio Kodekso 291 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija arba ginčas nebuvo išspręstas.“

55 straipsnis. 297 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 297 straipsnio 1 dalį ir ją dalį išdėstyti taip:

„1. Jei darbuotojas, nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu nustatoma, kad būtinosios darbo sutarties sąlygos buvo pakeistos, darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus, tai pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumas už laiką, kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą.“

56 straipsnis. 302 straipsnio pakeitimas

302 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „Teismo“ įrašyti žodį „Bylinėjimosi“, pakeisti 3 dalį ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„302 straipsnis. Darbo ginčų komisijos ir bylinėjimosi išlaidos

1. Visas darbo ginčų komisijos išlaidas padengia darbdavys.

2. Bylinėjimosi išlaidos padengiamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Darbuotojai darbo bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________