Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Uzbekistano Respublikos Vyriausybės
SUSITARIMAS
Dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Uzbekistano Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos Susitariančiomis Šalimis,
siekdamos abipusiai plėtoti keleivinį ir krovininį automobilių susisiekimą tarp abiejų šalių ir tranzitu per jų teritorijas, taip pat siekdamos palengvinti šį susisiekimą,
susitarė:
1 straipsnis
I. Keleivių vežiojimas
2 straipsnis
1. Reguliariems keleivių vežiojimams tarp Susitariančių Šalių reikalingi leidimai, kuriuos išduoda Susitariančių Šalių kompetentingos įstaigos. Leidimai išduodami kompetentingų įstaigų suderinta tvarka ir ne ilgesniam kaip 3 metų terminui.
2. Susitariančių Šalių kompetentingos įstaigos viena kitai iš anksto pateikia pasiūlymus dėl tokių vežiojimų organizavimo. Pasiūlymuose turi būti šie duomenys: vežėjo(firmos) pavadinimas ir adresas, maršruto pavadinimas, eismo tvarkaraštis, numatomas laikas, kada bus kertama valstybės siena, tarifas, sustojimo vietos, kuriose vežėjas išlaipina ir įlaipina keleivius, taip pat numatomas vežiojimų laikotarpis ir reguliarumas.
3 straipsnis
1. Nereguliariems keleivių vežiojimams tarp Susitariančių Šalių arba tranzitu per jų teritorijas, išskyrus vežiojimus, numatytus šio Susitarimo 4 straipsnyje, reikalingi leidimai, išduodami Susitariančių Šalių kompetentingų įstaigų.
2. Prašymą gauti leidimą nereguliariam keleivių vežiojimui, numatytą šio straipsnio 1 punkte, vežėjas siunčia savo šalies kompetentingai įstaigai, kuri jį persiunčia kitos Susitariančios Šalies kompetentingai įstaigai.
3. Kiekvienam nereguliariam keleivių vežimui, išskyrus vežiojimus, numatytus šio Susitarimo 4 straipsnyje, turi būti atskiras leidimas, leidžiantis atlikti vieną kelionę ten ir atgal, jei leidime nenumatyta kitaip.
Leidime turi būti duomenys apie vežiojimų pobūdį ir autotransporto priemonės buvimo šalyje trukmę.
4 straipsnis
1. Leidimas nereguliariam keleivių vežiojimui nereikalingas:
a) jei tos pačios sudėties keleivių grupė vežama ta pačia autotransporto priemone visą kelionę, prasidedančią ir besibaigiančią tos Susitariančios Šalies teritorijoje, kurioje įregistruota autotransporto priemonė;
b) kai kelionė prasideda tos Susitariančios Šalies teritorijoje, kurioje įregistruota autotransporto priemonė ir baigiasi kitos Susitariančios Šalies teritorijoje su sąlyga, kad į šalį, kurioje įregistruota autotransporto priemonė, ji grįš tuščia;
II. Krovinių vežiojimas
5 straipsnis
2. Krovinių vežiojimai autotransporto priemonėmis tranzitu per Susitariančių Šalių teritorijas arba į/iš trečiąsias šalis, išskyrus šio Susitarimo 6 straipsnyje numatytus vežiojimus, atliekami su leidimais, kuriuos išduoda Susitariančių Šalių kompetentingos įstaigos.
3. Kiekvienam krovinio vežimui, nurodytam šio straipsnio 2 punkte, turi būti išduotas atskiras leidimas, suteikiantis teisę atlikti vieną reisą ten ir atgal, jei leidime nenumatyta kitaip.
Leidimas išduodamas vienai autotransporto priemonei ir galioja tik tam vežėjui, kuriam jis buvo išduotas.
6 straipsnis
1. Leidimų, nurodytų šio Susitarimo 5 straipsnyje, nereikia atliekant vežiojimus:
d) teatro dekoracijų ir rekvizitų, muzikos instrumentų, kino filmavimo, radijo ir televizijos laidų įrengimų ir reikmenų;
f) automobiliais, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 3,5 t, o bendras svoris neviršija 6 t imtinai;
7 straipsnis
1. Pavojingi kroviniai vienos iš Susitariančių Šalių autotransporto priemonėmis kitos Susitariančios Šalies valstybės teritorija vežami pagal specialius leidimus, išduodamus kitos Susitariančios Šalies kompetentingų įstaigų.
2. Tuo atveju, kai tuščių arba pakrautų autotransporto priemonių svoris ar gabaritai viršija ribas, nustatytas kitos Susitariančios Šalies nacionaliniais įstatymais, vežėjas privalo gauti kitos Susitariančios Šalies kompetentingų įstaigų specialų leidimą.
III. Bendrieji nuostatai
9 straipsnis
10 straipsnis
1. Autotransporto priemonės, atliekančios tarptautinius vežiojimus, numatytus šiuo Susitarimu, privalo turėti savo šalies nacionalinius registravimo ir skiriamuosius ženklus. Priekabos ir puspriekabės gali turėti kitų šalių registravimo ir skiriamuosius ženklus su sąlyga, kad krovininiai automobiliai arba automobiliai vilkikai turės Susitariančių Šalių valstybių registravimo ir skiriamuosius ženklus.
11 straipsnis
Vienos Susitariančios Šalies vežėjams neleidžiama vežioti keleivių ir krovinių tarp dviejų punktų, esančių kitos Susitariančios Šalies teritorijoje, taip pat iš kitos Susitariančios Šalies teritorijos į trečiosios šalies teritoriją ir iš trečiosios šalies teritorijos į kitos Susitariančios Šalies teritoriją, jei tam neduotas kitos Susitariančios Šalies kompetentingos įstaigos specialus leidimas.
12 straipsnis
13 straipsnis
1. Tuo atveju, kai pažeidžiamos šio Susitarimo nuostatos, Susitariančios Šalies, kurioje registruota autotransporto priemonė, kompetentingos įstaigos, prašant kitos Susitariančios Šalies kompetentingai įstaigai, kurios teritorijoje įvyko pažeidimas, nepriklausomai nuo galiojančių įstatymų privalo atlikti vieną iš šių priemonių:
b) įspėti vežėją su pareiškimu, kad pakartotinio pažeidimo atveju leidimas atlikti vežiojimus bus nustatytam laikui atšauktas arba sutinkamai su šio straipsnio c) papunkčiu panaikintas;
14 straipsnis
1. Pasienio, muitinės ir sanitarinei kontrolei bus taikomos tarptautinių susitarimų, kurių dalyvėmis yra Susitariančios Šalys, nuostatos, o sprendžiant klausimus, nesureguliuotus šiais susitarimais, bus taikomi Susitariančių Šalių vidaus įstatymai.
15 straipsnis
16 straipsnis
1. Atliekant vežiojimus pagal šį Susitarimą, nuo muitų, rinkliavų ir leidimų abipusiai atleidžiami į kitos Susitariančios Šalies teritoriją įvežami:
a) degalai, esantys autotransporto priemonės modelio numatytose talpose, technologiškai ir pagal konstrukciją įkomponuotose variklio degalų tiekimo sistemose.
Tai taikoma tik degalams, esantiems gamyklos-gamintojos numatytose automobilių ir automobilių vilkikų talpose, taip pat degalai, esantys talpose, numatytose priekabose ir puspriekabėse, ir skirti refrižeratorių šaldymo įrengimų darbui;
17 straipsnis
1. Autobuso arba krovininio automobilio vairuotojas privalo turėti nacionalinį arba tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, atitinkantį jo vairuojamos autotransporto priemonės kategoriją, ir transporto priemonės nacionalinius registravimo dokumentus.
2. Nacionalinis arba tarptautinis vairuotojo pažymėjimas turi atitikti Tarptautinės kelių eismo konvencijos nustatytą pavyzdį.
18 straipsnis
19 straipsnis
20 straipsnis
21 straipsnis
1. Siekdamos užtikrinti tinkamą šio Susitarimo vykdymą bei visų ginčytinų klausimų, kylančių dėl šio Susitarimo, aiškinimo ar taikymo sprendimą, Susitariančios Šalys iš kompetentingų įstaigų atstovų sudarys Jungtinę komisiją.
2. Jungtinė komisija sukviečiama eilės tvarka prašant vienai iš Susitariančių Šalių vienos iš jų teritorijoje.
22 straipsnis
23 straipsnis
1. Šis Susitarimas įsigalioja po 30(trisdešimt) dienų nuo tos dienos, kai Susitariančios Šalys diplomatiniais kanalais informuos viena kitą, kad vidaus teisės reikalavimai, būtini jo įsigaliojimui, įvykdyti.
2. Šis Susitarimas sudarytas 5(penkeriems) metams ir po to jo galiojimo laikas bus automatiškai pratęsiamas dar metams tol, kol viena iš Susitariančių Šalių, likus ne mažiau kaip 3(trims) mėnesiams iki Susitarimo galiojimo pabaigos, nepraneš kitai Susitariančiai Šaliai apie norą nutraukti šį Susitarimą.
Sudaryta Taškente 1997 m. vasario 20 d. dviem autentiškais egzemplioriais, kiekvienas lietuvių, uzbekų ir rusų kalbomis, visiems tekstams turint vienodą galią. Kilus nesutarimams aiškinant šio Susitarimo nuostatas, bus remiamasi tekstu rusų kalba.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu |
Uzbekistano Respublikos Vyriausybės vardu |
______________
dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Uzbekistano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais
Šis Protokolas yra neatskiriama dalis Susitarimo dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais, sudaryto tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Uzbekistano Respublikos Vyriausybės ir pasirašyto Taškente 1997 m. vasario 20 d.
Dėl šio Susitarimo taikymo susitarta:
1. Kompetentingos įstaigos yra:
iš Lietuvos Respublikos pusės:
a) 2, 3, 5, 11, 13, 21 straipsniams – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto departamentas: 2679 Vilnius, Gedimino pr. 17, tel. 62 65 90, faksas: 61 69 09, 22 43 35;
b) 7 straipsnio 1 punktui:
I pavojingumo klasės kroviniams – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Transportavimo tarnyba, 2009 Vilnius, Basanavičiaus g. 22/2, tel. 62 68 19, faksas 65 03 55;
II-IX pavojingumo klasių kroviniams – Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija, 2600 Vilnius, Juozapavičiaus g. 9, tel. 72 84 42, faksas 72 80 20;
7 straipsnio 2 punktui – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba: 2015 Vilnius, Giraitės g. 3, tel. 69 89 64, faksas 23 32 31, ir Valstybinė kelių transporto inspekcija, Vilnius, Švitrigailos g. 42/31, tel. 23 21 90, faksas 23 22 70.
Iš Uzbekistano Respublikos pusės:
a) 2, 3, 5, 7, 11, 13, 17, 21 straipsniams – Uzbekistano Respublikos valstybinė akcinė automobilių transporto korporacija: 700 000 Taškentas, Amira Timura g. 6, tel. 33 61 48, faksas 33 15 25;
2.1. terminą „autotransporto priemonė“: vežant krovinius – krovininis automobilis, krovininis automobilis su priekaba, vilkikas arba vilkikas su puspriekabe;
vežant keleivius – autotransporto priemonė, skirta keleivių vežiojimui ir turinti ne mažiau kaip 8 sėdimas vietas, neskaitant vairuotojo vietos, taip pat priekabos bagažui vežti;
2.2. terminą „reguliarūs vežiojimai“ – Susitariančių Šalių autotransporto priemonių atliekami vežiojimai pagal iš anksto suderintą tvarkaraštį, vežimo maršrutą, nurodant pradinį, galutinį ir sustojimų punktus;
2.4. terminą „tranzitiniai vežiojimai“ – keleivių ir krovinių vežiojimai per vienos iš Susitariančių Šalių teritoriją, kai išsiuntimo ir paskirties punktai yra ne šios Susitariančios Šalies teritorijoje.
3. Leidimų, minėtų Susitarimo 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsniuose, pasikeitimo sąlygas ir jų naudojimo tvarką nustato Jungtinė komisija, sudaryta pagal šio Susitarimo 21 straipsnį.
4. Susitarimo 14 ir 15 straipsniuose sanitarinė kontrolė suprantama kaip sanitarinė, veterinarinė ir fitosanitarinė kontrolė.
Šis Vykdomasis protokolas sudarytas Taškente 1997 m. vasario 20 d. dviem autentiškais egzemplioriais, kiekvienas lietuvių, uzbekų ir rusų kalbomis, visiems tekstams turint vienodą galią. Kilus nesutarimams aiškinant šio Vykdomojo protokolo nuostatas, bus remiamasi tekstu rusų kalba.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu |
Uzbekistano Respublikos Vyriausybės vardu |