PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos

apsaugos ministro

1996 m. gegužės 17 d.

įsakymu Nr. 88

SUDERINTA

su Lietuvos Respublikos

susisiekimo ministerija

ĮSIGALIOJA nuo 1996 m. liepos 1 d.

TERŠALŲ EMISIJOS Į ATMOSFERĄ IŠ LOKOMOTYVŲ IR DYZELINIŲ TRAUKINIŲ APSKAIČIAVIMO METODIKA LAND 18-96/M-03

Pirmasis šių normų peržiūrėjimas – 2001 m.

Anksčiau naudoti metodiniai nurodymai šilumvežių emisijos į atmosferą įvertinimui nuo 1996 07 01 negalioja.

Įvadas

Pastaruoju metu geležinkelio transporto atmosferos oro tarša sudaro apie 3% visų transporto rūšių taršos. Pagrindiniai šilumvežių dyzelių deginių teršalai – nevisiško degalų ir variklinės alyvos degimo produktai – anglies monoksidas (CO), angliavandeniliai (CH), kietosios dalelės. Gausu deginiuose sieros oksidų (SO₂) – dyzelinių degalų sieros priemaišų degimo produktų. Didžiausią dalį (58-70%) deginiuose sudaro azoto oksidai (NO_x), susiformavę kuro degimo metu.

Tarptautinė geležinkelio sąjunga patvirtino tipinių 4 pakopų šilumvežių dyzelių bandymo ciklą (UIC/ORE). Šis bandymų ciklas aprėpia jų darbo režimus efektyviam galingumui kintant nuo 5 iki 100% ir alkūninio veleno sūkių dažniui – nuo tuščios eigos režimo iki nominalaus. Normuojama santykinė atskirų komponentų tarša, išreikšta g/kWh, ir maksimalus deginių dūmingumas. Specialios paskirties akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ iki šiol teršalams apskaičiuoti naudojo apibendrintą buvusios Sovietų Sąjungos metodiką, kuri neatitinka šiuo metu pakitusių geležinkelio riedmenų eksploatavimo sąlygų (dvigubai sumažėjo krovinių apyvarta, mažesnė vidutinė sąstatų masė, pakito techninio aptarnavimo sąlygos), be to, šioje metodikoje neįvertinama angliavandenilių emisija.

Pateikiama teršalų skaičiavimo metodika pagrįsta sudegintu dyzelinių degalų kiekiu varikliuose priklausomai nuo jų apkrovimo, t. y. degalų sąnaudos nustatomos kiekvienam režimui. Apibendrinus esamą informaciją traukos riedmenų greitmačių juostose, nustatytas variklių darbo režimų procentinis pasiskirstymas kelio ruožuose. Remiantis šiais rezultatais, sudaryta suvestinė SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ traukos riedmenų variklių darbo režimų lentelė (2 lent.).

1. Taikymo sritis

Ši metodika skirta lokomotyvų ir dyzelinių traukinių, kurių pirminė jėgainė yra dyzelinis variklis, į atmosferą išmetamų teršalų įvertinimui. Apskaičiuojamas šių teršalų kiekis: anglies monoksido (CO), angliavandenilių (CH), azoto oksidų (NO_x), sieros dioksido (SO₂) ir kietųjų dalelių masė sudegus dyzeliniams degalams vidaus degimo varikliuose.

Teršalų kiekio skaičiavimo metodika sudaryta įvertinus turimą statistinę-metodinę informaciją (literatūros sąrašas nepateikiamas). Metodikos tikslumas pasiekiamas šilumvežių skirstymu į serijas, pagal jų amžių, bei variklių darbo skirstymu į keturis apkrovimo režimus, kuriems būdingas skirtingas lyginamasis teršiančių medžiagų išmetimas.

Šioje metodikoje pateikiami eksploatuojamų SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ traukos riedmenų (M62, 2M62, TEP60, TEP70, ČME3, TEM2, D1, DR1A) eksploataciniai duomenys bei išmetamų su variklių deginiais teršalų kiekio apskaičiavimo tvarka.

2. Terminai ir apibrėžimai

Traukos riedmenys – geležinkelio riedmenys, turintys varančiąsias ašis (lokomotyvai ir dyzeliniai traukiniai).

Motorvagonas – traukinio vagonas, turintis varančiąsias ašis.

Pirminė jėgainė – šilumvežių dyzelinis variklis.

Kelio ruožas – geležinkelio tinklo dalis, apribota punktais, tarp kurių eksploatuojami traukos riedmenys.

Šilumvežių serija – gamyklos leidžiama vieno tipo šilumvežių grupė.

Apkrovimo režimas – variklio galios panaudojimo laipsnis.

Lyginamoji tarša – teršalų kiekis (kg) sudeginus 1 toną degalų.

Valandinė degalų sąnauda – variklio sunaudotas degalų kiekis per valandą dirbant atitinkamu režimu.

Greitmatis – traukos riedmenų įrenginys, užrašantis popieriaus juostoje važiavimo parametrus (greitį, nuvažiuotą atstumą, stovėjimo trukmę, važiavimo kryptį, režimą, stabdžių panaudojimą) pagal laiką.

3. Teršiančių medžiagų kiekio apskaičiavimas

3.1. Teršalų kiekio lokomotyvų dyzelinių variklių deginiuose nustatymas

Lokomotyvų vieno taršos komponento išmetamas kiekis , tonomis: n

;                              (1)

čia:  – „k“-ojo komponento (CO, NO_x, CH, SO₂, kietųjų dalelių) išmetamas bendras kiekis visiems „i“-os serijos (M62, 2M62, TEP60, TEP70, TEM2, ČME3, D1, DR1A) šilumvežiams, tonomis;

n – traukos riedmenų serijų depe skaičius, vienetais;

K₁ – koeficientas, įvertinantis riedmenų amžių (5 lent.);

K₂ – koeficientas, įvertinantis jėgainės konstrukcinius ypatumus (6 lent.).

;                                      (2)

čia: „j“-asis variklio apkrovos režimas, t. y. tuščia eiga; 0,25N_max; 0,5N_max; 0,75N_max;.

Teršalo „k“ kiekis sudegus dyzelinių degalų kiekiui „j“-ame apkrovos režime, tonomis:

;                                    (3)

čia: - „k“-ojo teršalo lyginamoji dalis „j“-ame apkrovos režime „i“-os serijos šilumvežyje, kilogramais tonai sudeginto kuro;

 – „j“-ame apkrovos režime „i“-os serijos šilumvežyje sudegintų dyzelinių degalų kiekis, tonomis:

;                             (4)

čia: - „i“-os serijos šilumvežio valandinė degalų sąnauda „j“-ame apkrovos režime, kilogramais per val.;

- „i“-os serijos šilumvežio darbo laikas „j“-ojo apkrovimo režime, val. Dydžiai  ir  pateikti 1 ir 3 lentelėse.

1 lentelė

Traukos riedmenų su dyzeliniais varikliais valandinės degalų sąnaudos dirbant įvairiais apkrovos režimais, kg/h

Traukos riedmenų serija	Variklio markė	Degalų sąnaudos, esant skirtingiems darbo režimams
		Tuščia eiga	0,25 Nmax	0,5 Nmax	0,75 Nmax	1,0 Nmax
M62	14D40	25,2	84,0	168,0	252,0	336,0
2M62	14D40	50,4	168,0	336,0	504,0	672,0
TEP60	11D45	30,0	127,5	255,0	382,5	510,0
TEP70	2A-5D49	16,2	155,0	310,0	465,0	620,0
ČME3	K6S310DR	9,0	54,5	109,0	163,5	218,0
TEM2	PD-1M	6,0	49,5	99,0	148,5	198,0
D1*	12VFE17/24	16,80	64,5	129,0	193,5	258,0
DR1A*	M756B	16,80	90,0	180,0	270,0	360,0

* Duomenys pateikti dviem dyzeliniams varikliams (motorvagonams).

2 lentelė

Traukos riedmenų, eksploatuojamų SPAB „Lietuvos geležinkeliai“, dyzelinių variklių procentinis darbo laiko pasiskirstymas pagal apkrovimo režimus

Variklio darbo režimai
Traukos riedmenų serija	Tuščia eiga	0,25 Nmax	0,50 Nmax	0,75 Nmax
2M62; M62	67,5%	6,5%	17%	9,0%
TEP60; TEP70	35,0%	7,0%	50%	8,0%
TEM2; ČME3	45,6%	39,8%	12,9%	1,7%
D1; DR1A	36,0%	10,0%	42,0%	12%

Bendras „i“-os serijos riedmenų sunaudotas dyzelinių degalų kiekis Q(i) tonomis apskaičiuojamas pagal formulę:

                (5)

Bendrą dyzelinių degalų sunaudotą kiekį pagal lokomotyvų serijas gauname iš faktinių ataskaitų.

Pagal 4 formulę apskaičiuojamos „i“-os serijos lokomotyvų degalų sąnaudos skirtingiems darbo režimams . Likusi degalų dalis  bus sunaudota šilumvežių tuščiai eigai ir variklių pašildymui šaltuoju metų laiku:

;         (6)

čia:  – apkrauto variklio degalų sąnaudos, tonomis.

3 lentelė

Traukos riedmenų su dyzeliniais varikliais lyginamoji tarša priklausomai nuo sudegintų degalų kiekio varikliui dirbant skirtingais režimais, kg/t

Traukos riedmenų tipas ir serija	Dyzelinio variklio markė	Teršalas	Lyginamoji tarša skirtinguose darbo režimuose
			Tuščia eiga	0,25 Nmax	0,5 Nmax	0,75 Nmax	1,0 Nmax
Krovininis M62 ir 2M62	14D40	CO	5	19	22	43	67
		NOx	43	118	125	158	203
		CH	1	3	3	5	6
		K. d.	0.4	1	1	1	2
Keleivinis TEP60	11D45	CO	2	14	20	30	33
		NOx	15	34	47	81	102
		CH	1	4	6	10	10
		K. d.	2	5	5	5	6
Keleivinis TEP70	2A- 5D49	CO	2	9	10	18	23
		NOx	14	27	36	72	94
		CH	1	3	4	6	6
		K. d.	2	4	4	4	4.5
Manevrinis ČME3	K6S31 0DR	CO	5	6	12	17	19
		NOx	13	46	68	76	54
		CH	1	2	3	3	5
		K. d.	0.2	1	2	2	3
Manevrinis TEM2	PD-1M	CO	17	24	15	34	51
		NOx	18	54	96	112	210
		CH	5	8	4	7	6
		K. d.	0.4	1.5	2	2.5	2
Dyzelinis traukinys D1	12VFE17/ 24	CO	4	6	6	7	7
		NOx	14	27	46	90	108
		CH	0.8	1	1	1.5	2
		K. d.	2	2.5	3	3.5	4
Dyzelinis traukinys DR1A	M756B	CO	3	5	5	6	7
		NOx	15	34	47	81	97
		CH	0.5	1	2	2	2.5
		K. d.	1.5	2	3	3	4

3.2. Sieros dioksido (SO₂) kiekio nustatymas

Išmetamo su variklio deginiais sieros dioksido SO₂ kiekis tonomis tiesiogiai proporcingas sieros, esančios degaluose, kiekiui.

;             (7)

čia: S – sieros kiekis dyzeliniuose degaluose, tonomis tonoje degalų;

Q – sudegintų dyzelinių degalų kiekis, tonomis;

K₂ – koeficientas, įvertinantis variklio konstrukcinius ypatumus (6 lent.).

Pavyzdžiui, jeigu dyzeliniuose degaluose yra 0,2% sieros, tai sudeginus 3500 t dyzelinių degalų susidarys sieros dioksido:

3.3. Vidutinė lyginamoji tarša išmetamuose variklių deginiuose

Įvertinant lyginamąsias teršalų dalis (3 lent.) ir traukos riedmenų įvairių darbo režimų laiko pasiskirstymą (2 lent.), apskaičiuojama kiekvienai lokomotyvo serijai vidutinė lyginamoji tarša l_vid., kilogramais tonai sudeginto kuro:

; (8)

čia: - tai variklio darbo laiko dalys atitinkamais režimais, procentais (2 lent.);

- lyginamoji „k“-ojo teršalo dalis atitinkamam variklio darbo režimui, kilogramais tonai sudeginto kuro (3 lent.);

- valandinės degalų sąnaudos, kilogramais per val. (1 lent.).

Gauti skaičiavimo rezultatai pateikiami 4 lentelėje.

4 lentelė

Vidutinė lyginamoji tarša SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ eksploatuojamų traukos riedmenų dyzelinių variklių deginiuose, kg/t

Traukos riedmenų serija	Variklio markė	CO	Teršalai, kg/t NOx	CH	K. d.
Krovininis M62; 2M62	14D40	24,3	115,7	3,2	0,9
Keleivinis TEP60	11D45	20,4	50,3	6,3	4,8
Keleivinis TEP70	2A-5D-D49	11,2	41,4	4,2	3,9
Manevrinis ČME3	K6S310DR	8,6	52,0	2,3	1,3
Manevrinis TEM2	PD-1M	21,1	69,5	6,4	1,7
Dyzelinis traukinys D1	12VFE17/24	6,1	53,8	1,1	3,0
Dyzelinis traukinys DR1A	M756B	5,2	52,7	1,8	2,8

Pastabos:

1. Visų kitų Lietuvos Respublikos įmonėse eksploatuojamų manevrinių lokomotyvų dyzelinių variklių tarša skaičiuojama pagal 4 lentelės TEM2 duomenis. Jeigu manevrinių lokomotyvų faktiniai variklių apkrovimo režimai įmonėje neatitinka 2 lentelėje pateiktų SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ režimų, tuomet pagal statistinius įmonės duomenis vidutinė lyginamoji tarša skaičiuojama pagal 8 formulę.

2. Nenurodytų 4 lentelėje geležinkelio traukos riedmenų, kurių variklių galia mažesnė nei 300 AJ (220 kW), deginių tarša skaičiuojama pagal metodiką (literatūra nenurodoma). Laikoma, jog šių riedmenų jėgainės dirba kelių statybos mašinų variklių režimu.

Galutinė teršalų kiekio W_{i, k}, išreikšto tonomis, skaičiavimo formulė:

;                            (9)

čia:  – visas „i“ -os serijos lokomotyvų sunaudotas dyzelinių degalų kiekis, tonomis;

- „i“-os serijos lokomotyvų „k“-ojo teršalo lyginamoji vidutinė dalis, kilogramais tonai sudeginto kuro (4 lent.).

4. Koeficientų K₁ ir K₂ reikšmių nustatymas

4.1. Koeficientas K₁

Šis koeficientas įvertina traukos riedmenų amžių. Eksploatuojant traukos riedmenis, intensyviai dyla jų variklių detalės. Dėl šio dilimo padidėja tarpeliai cilindrinės grupės detalių suleidimuose, sumažėja variklio suspaudimo laipsnis ir krenta darbinio mišinio degimo temperatūra cilindre. Pablogėjus degimo sąlygoms, susidaro daugiau nevisiško degimo produktų: CO ir CH. Tačiau tuo pat metu šiek tiek (iki 5%) sumažėja NO_x kiekis deginiuose.

Vidutinis vienos serijos lokomotyvų amžius „R“ metais bus:

;                                      (10)

čia: P – bendras lokomotyvų skaičius, vienetais;

t – traukos riedmenų amžius, metais;

P(t) – lokomotyvų skaičius, kurių amžius „t“ metų, vienetais.

Nustačius R, iš 5 lentelės parenkama koeficiento K₁ reikšmė.

5 lentelė

Koeficiento K₁, įvertinančio traukos riedmenų amžių, reikšmės

Teršalai	Vidutinis traukos riedmenų parko amžius R, metais
	iki 5 m.	5-10 m.	10-15 m.	15-20 m.	daugiau kaip 20 m.
CO	1,0	1,2	1,3	1,5	1,5
NOx	1,0	1,0	0,95	0,95	0,95
CH	1,0	1,2	1,3	1,5	1,6
SO2	1,0	1,0	1,0	1,0	1,0
Kietosios dalelės	1,0	1,1	1,15	1,2	1,3

4.2. Koeficientas K₂

Koeficientas K₂ įvertina lokomotyvo jėgainės konstrukcinius ypatumus P, kurie turi tiesioginės įtakos teršalų kiekiui deginiuose. Jeigu šilumvežyje šių konstrukcinių ypatumų yra keli, tai koeficientas K₂ lygus atskirų koeficientų K_2p reikšmių sandaugai:

;                                        (11)

čia:    S – sandauga;

n – koeficientų skaičius, vienetais;

p – variklio konstrukcinių ypatumų skaičius, vienetais.

Pagal 11 formulę, pasinaudojant 6 lentelės duomenimis,

nustatoma galutinė koeficiento K₂ reikšmė.

6 lentelė

Koeficientų K(2), kuriais įvertinama lokomotyvo dyzelinės jėgainės konstrukcijos ypatumų įtaka teršalų kiekiui, reikšmės

Dyzelinio variklio	Koeficiento K2 reikšmės, skirtingiems taršos
konstrukcijos ypatumai	komponentams
	CO	NOx	CH	SO2	Kietosios dalelės
1. Nėra arba sugedusi uždara variklio karterio ventiliacijos sistema
	1,02	1,02	1,02	1,0	1,0
2. Yra deginių recirkuliavimo sistema	1,05	0,50	1,05	1,0	0,9
3. Yra suodžių gaudytuvas	1,0	1,0	1,0	0,8	0,1
4. Nėra jokių ypatumų	1,0	1,0	1,0	1,0	1,0

5. Teršalų apskaičiavimo pavyzdys

Pradiniai duomenys:

Tarkim, riedmenų depe yra 6 krovininiai lokomotyvai 2M62, 3 manevriniai lokomotyvai ČME3 ir 4 dyzeliniai traukiniai DR1A. Krovininiai lokomotyvai 2M62 per ataskaitinį laikotarpį sunaudojo 295 tonas dyzelinių degalų, manevriniai ČME3 – 77,0 t degalų ir dyzeliniai traukiniai, DR1A – 130,0 t degalų. Dyzeliniuose degaluose yra 0,2% sieros.

Šilumvežių 2M62 amžius: 2 po 15 metų, 3 po 18 metų ir 1 – 22 metų. Manevrinių šilumvežių ČME3 amžius: 2 po 6 metus ir 1 – 8 metų. Dyzelinių traukinių DR1A amžius: 2 po 4 metus, 1 – 6 metų ir 1 – 7 metų.

Tarkim, kad dyzeliniai traukiniai DR1A turi įrengtus suodžių gaudytuvus.

Apskaičiavimas:

Visi depo traukos riedmenų taršos skaičiavimai atliekami pagal galutinę 9 formulę. Toliau įvertinamas lokomotyvų amžius ir konstrukciniai ypatumai koeficientais K₁ ir K₂.

Pagal pradinius duomenis ir 10 formulę nustatomas vidutinis lokomotyvų ir dyzelinių traukinių amžius:

2M62:

ČME3:

DR1A:

Pagal rodiklį R iš 5 lentelės nustatomos koeficiento K₁ reikšmės.

Koeficientas K₂ nustatomas pagal 6 lentelės duomenis ir 11 formulę. Lokomotyvams 2M62 ir ČME3 jis lygus 1,0 (nėra konstrukcinių ypatumų). Dyzeliniams traukiniams DR1A šis koeficientas skaičiuojant SO₂ yra 0,8, o skaičiuojant kietąsias daleles – 0,1 (yra suodžių gaudytuvas).

Pastaba.

Visus depo traukos riedmenų taršos skaičiavimus pagal 9 formulę rekomenduojama pateikti lentelėse pagal žemiau siūlomą formą. Kiekviena lentelė sudaroma atskirai kiekvienai lokomotyvo serijai (7-9 lent.), o galutiniai depo taršos rezultatai pateikiami bendroje lentelėje (10 lent.).

7 lentelė

2M62 lokomotyvai. Skaičius: 6 vnt. Iš viso sunaudota degalų: 295,0 t.

Vidutinis lokomotyvų amžius: R=17,6 metų. Konstrukcinių ypatumų nėra.

Teršalas	Lyginamoji tarša, kg/t	Bendras teršalo kiekis, t	Koeficientas		Galutinis teršalų kiekis, t
			K1	K2
CO	24,3	7,16	1,5	1,0	10,74
NOx	115,7	34,13	0,95	1,0	32,42
CH	3,2	0,944	1,5	1,0	1,42
K. d.	0,9	0,26	1,2	1,0	0,31

8 lentelė

ČME3 lokomotyvai. Skaičius: 3 vnt. Iš viso sunaudota degalų: 77,0 t.

Vidutinis lokomotyvų amžius: R=6,6 metų. Konstrukcinių ypatumų nėra.

Teršalas	Lyginamoji tarša, t	Bendras teršalo kiekis, kg/t	Koeficientas		Galutinis teršalų kiekis, t
			K1	K2
CO	8,6	0,66	1,2	1,0	0,79
NOx	52,0	4,00	1,0	1,0	4,00
CH	2,3	0,18	1,2	1,0	0,22
K. d.	1,3	0,10	1,1	1,0	0,11

9 lentelė

DR1A dyzeliniai traukiniai. Skaičius: 4 vnt. Iš viso sunaudota degalų: 130,0 t.

Vidutinis riedmenų amžius: R=5,3 metų. Konstrukciniai ypatumai: deginių suodžių gaudytuvas.

Teršalas	Lyginamoji tarša, kg/t	Bendras teršalo kiekis, t	Koeficientas		Galutinis teršalų kiekis, t
			K1	K2
CO	5,2	0,68	1,2	1,0	0,82
NOx	52,7	6,85	1,0	1,0	6,85
CH	1,8	0,23	1,2	1,0	0,28
K. d.	2,8	0,36	1,1	0,1	0,04

Sieros dioksido skaičiavimas

Sieros dioksidas skaičiuojamas įvertinant sieros kiekį dyzeliniuose degaluose ir koeficientą K(2), pagal 7 formulę:

2M62                                          

ČME3                                         

DR1A                                         

10 lentelė

Galutiniai depo taršos rezultatai, t

Teršalas	Krovininiai 2M62	Manevriniai ČME3	Dyz. traukiniai DR1A	Viso depo tarša
CO	10,74	0,79	0,82	12,35
NOx	32,42	4,00	6,85	43,27
CH	1,42	0,22	0,28	1,92
SO2	1,18	0,31	0,42	1,91
Kietosios dalelės	0,31	0,11	0,04	0,46
Iš viso	46,07	5,43	8,41	59,91

6. Teršalų mažinimo būdai

Žinomos įvairios šilumvežių dyzelių atmosferos oro taršos mažinimo techninės priemonės. Jas galime sugrupuoti į tris pagrindines grupes: variklių konstrukcijų tobulinimas, deginių neutralizacijos sistemų diegimas ir alternatyvių degalų panaudojimas.

Pirmajai priemonių grupei galima priskirti: panaudotų dujų recirkuliaciją, degalų įpurškimo paskubos kampo keitimą, įsiurbimo droseliavimą, specialių filtrų įrengimą ir pan. Kiekvienas iš jų turi ir teigiamų, ir neigiamų savybių. Pvz., dujų recirkuliacija 5–30 % ribose (didžiausia reikšmė taikoma tuščios eigos režimui ir esant mažoms apkrovoms) sumažina iki 2 kartų pagrindinio šilumvežio deginių teršalo NO_x kiekį. Tačiau tuo pat metu iki 30 % didėja nevisiško degalų degimo produktų (CO, CH) kiekis. Taikant minėtą priemonę galima sumažinti dyzelinio variklio degalo sąnaudas: 14-25 % dirbant tuščios eigos režimu ir 2–3 % – mažų apkrovų režimais.

Įpurškimo paskubos kampo pakeitimai sumažina degimo temperatūrą, dujų slėgį cilindruose ir tuo pačiu NO_x taršą. Tačiau ir šiuo atveju pagausėja nevisiško darbinio mišinio degimo produktų.

Šiuo metu žinomas neutralizavimo sistemas šilumvežių dyzelinių variklių deginiams nukenksminti galima suskirstyti į katalizines ir skystafazines. Skystafaziniai neutralizatoriai (deginių nukenksminimas vandeniu) yra didelių gabaritų, svorio bei komplikuota jų eksploatacija. Labiau perspektyvūs kataliziniai neutralizatoriai, sudaryti iš katalizatoriumi padengtų darbinių blokų. Šie neutralizatoriai yra mažų gabaritų, turi didelį (apie 6000 val.) darbo resursą.

Alternatyvių energijos šaltinių (elektrinė trauka) ir degalų panaudojimas geležinkelio transporte yra labai perspektyvus. Vakarietiškų tobulesnės konstrukcijos dyzelinių variklių panaudojimas duotų ne tik ekonominę (iki 30 %) naudą, bet ir gerokai sumažintų į atmosferą išmetamų teršalų kiekius.

Vakarų Europos šalyse transportui keliamas reikalavimas – iki 2005 metų sumažinti CO₂ taršos apimtį 25 %. Pagrindinė priemonė tam pasiekti – naftinės kilmės degalų sąnaudų mažinimas. Lietuvos geležinkelio transporto poreikiai dyzeliniams degalams sudaro iki 17 % viso transportui reikalingo kiekio. Šilumvežio dyzelinių variklių kuro sąnaudas sąlygoja daugelis faktorių. Juos galima suskirstyti į konstrukcinius ir eksploatacinius.

Svarbesni eksploataciniai degalų sąnaudas sąlygojantys faktoriai Lietuvos geležinkeliuose yra šie: kelio profilis ir išplanavimas, sąstato masė ir jo santykinis pasipriešinimas judėjimui, eismo valdymo būdai, mašinisto kvalifikacija, vyraujantys šilumvežio darbo režimai. Prie eksploatacinių faktorių priskiriami techninio aptarnavimo ir remonto kokybė bei jų periodiškumas.

Pritaikius anksčiau išvardintas priemones, įsigijus naujus šilumvežius arba jų variklius (ypač Vakarų šalių gamybos), pakitus krovinių apyvartai bei vidutinio sąstato masei, vykdant Lietuvos geležinkelių restruktūrizavimo programą, ši teršalų skaičiavimo metodika turėtų būti tikslinama, atsižvelgiant į realias riedmenų eksploatavimo sąlygas.

______________