LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINĖS KAIMO PLĖTROS 2006–2008 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2006 m. birželio 19 d. Nr. 590

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 217 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Valstybinę kaimo plėtros 2006–2008 metų programą (pridedama).

2. Nustatyti, kad Valstybinės kaimo plėtros 2006–2008 metų programos priemonės įgyvendinamos 2006–2008 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos paramos ir privataus sektoriaus lėšomis.

3. Rekomenduoti savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant Valstybinę kaimo plėtros 2006–2008 metų programą.

4. Pavesti Žemės ūkio ministerijai koordinuoti ir kontroliuoti Valstybinės kaimo plėtros 2006–2008 metų programos įgyvendinimą.

L.e. Ministro Pirmininko pareigas                                         Zigmantas Balčytis

L.e. žemės ūkio ministro pareigas                     Kazimira Danutė Prunskienė

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2006 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 590

valstybinė kaimo plėtros 2006–2008 metų programa

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Politinė ir teisinė kaimo plėtros aplinka 2006–2008 metais susijusi su Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) ir nacionalinės politikos prioritetais ir strateginėmis nuostatomis.

Lietuva, būdama Bendrijos narė, vadovaujasi ES integruotos kaimo plėtros principais, išdėstytais Europos Tarybos 1995 metais parengtoje Kaimo vietovių chartijoje, 1996 metų Korko (Airija) konferencijos deklaracijoje ir išplėtotais 2003 metais Zalcburge (Austrijoje) vykusios antrosios Europos kaimo plėtros konferencijos deklaracijoje. Siekiama, kad kaimas būtų patraukli vieta gyventi ir dirbti, su gera infrastruktūra, gyvybingais žemės ūkio ir kitos ekonominės veiklos sektoriais, sveika aplinka, išsaugotu ir puoselėjamu kraštovaizdžiu. Socialinė ir ekonominė politika turi būti derinama taip, kad visi kaimo regionai būtų plėtojami tolygiai.

Lietuva kaip ir kitos ES narės pirmenybę teikia kaimo plėtros sritims, kurios svarbios siekiant įgyvendinti Bendrijos prioritetus, susijusius su Ministrų Tarybos Gioteborge (Švedija) 2001 metais patvirtintais darnios plėtros tikslais ir Europos Vadovų Tarybos 2000 metais patvirtinta Lisabonos strategija. ES bendroji žemės ūkio politika (toliau vadinama – BŽŪP) orientuota į tris pagrindines sektoriaus plėtros kryptis: ekonominės veiklos konkurencingumą, aplinkosaugą ir gyvenimo kokybės gerinimą kaimo gyvenamosiose vietovėse.

2. Valstybinė kaimo plėtros 2006–2008 metų programa bus įgyvendinama dviejų ES finansinių laikotarpių sankirtoje.

2006 metais struktūrinės ir kompensacinės žemės ir maisto ūkio bei kaimo plėtros priemonės bus vykdomos vadovaujantis 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (toliau vadinama – EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiančiu bei panaikinančiu tam tikrus reglamentus ir 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo. Nuo 2007 metų pradžios žemės ir maisto ūkio bei kaimo plėtros nacionalinių prioritetų įgyvendinimo gaires brėš ES 2007–2013 metų finansinė perspektyva, kurios vienas iš svarbiausių įgyvendinimą reglamentuojančių dokumentų yra 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai.

2006 metais bus priimti struktūrinių fondų naudojimą reglamentuojantys teisės aktai: Nacionalinė 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos naudojimo strategija, šios strategijos įgyvendinimo programos, Nacionalinė kaimo plėtros 2007–2013 metų strategija, Kaimo plėtros 2007–2013 metų planas, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų nacionalinis strateginis planas. Šiuo programiniu laikotarpiu žemdirbių pajamų palaikymo priemonė – tiesioginės išmokos – bus įgyvendinama vadovaujantis 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies pakeičiančiu reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001.

Pagal ES papildomumo principą investicijos į infrastruktūrą, žmogiškąjį kapitalą ir kitas kaimo plėtros priemones bus remiamos ir iš kitų ES paramos fondų (Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo). Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis bus finansuojamos valstybės pagalbos priemonės iš Specialiosios kaimo rėmimo programos. Tolesnis valstybės pagalbos priemonių taikymas priklausys nuo Europos Komisijai pateiktų programų įvertinimo.

3. Lietuva siekia ne tik spartaus ekonomikos augimo, bet ir ilgalaikio nacionalinės regioninės politikos tikslo – užtikrinti gerą gyvenimo kokybę visos šalies teritorijos gyventojams, didesnę teritorinę socialinę sanglaudą. ES kompensacinė, investicinė parama ir valstybės pagalbos priemonės naudojamos ekonominiams ir socialiniams šalies regionų skirtumams mažinti. Tradiciniuose žemės ūkio plėtros regionuose mokamos tiesioginės išmokos, remiama ūkių investicinė plėtra, o tokių kaimo plėtros priemonių, kaip kaimo turizmo, alternatyvios žemės ūkiui veiklos, skatinimas orientuotas į socialiai ar ekonomiškai remtinus regionus, kuriuose kaimo gyventojai gauna labai menkas pajamas iš tradicinės žemės ūkio veiklos. Rengiamuose 2007–2013 metų programinio laikotarpio dokumentuose taip pat daug dėmesio bus skiriama aktualių regioninės plėtros klausimų sprendimui.

II. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO KONKURENCINGUMO DIDINIMAS

4. Vienas pagrindinių sėkmingos kaimo plėtros veiksnių – konkurencinga žemės ir maisto ūkio veikla, sukurianti daugiausia darbo vietų kaime. Žemės ir maisto ūkio konkurencingumo rodiklis – didėjanti Lietuvoje pagamintų produktų dalis vidaus rinkoje ir augantis eksportas, o pagrindiniai konkurencingumą lemiantys veiksniai – žmogiškasis ir fizinis potencialas bei finansiniai ištekliai.

5. Nuo 2004 metų Lietuvoje pradėta taikyti ES vienkartinės išmokos už plotus schema (toliau vadinama – VIPS) ir mokamos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos (toliau vadinama – PNTI). Ši tiesioginių išmokų schema numato vienodas išmokas už visas geros agrarinės būklės žemės ūkio naudmenas ir išmokas, susietas su išaugintos ar pagamintos produkcijos kiekiu. 2004–2005 metais mokamos PNTI už ES remtinus pasėlius (javus, rapsus, bulves krakmolui), linus pluoštui, karves žindenes, bulius, skerdžiamus suaugusius galvijus, ėriavedes. Nuo 2005 metų papildomai mokamos PNTI už baltyminius augalus ir kvotinį pieną. Šios išmokos nuo 2005 metų pakeitė 2004-aisiais mokėtas PNTI už pienines karves. Pradėjus 2006 metais įgyvendinti ES cukraus reformą, gali būti pradėtos mokėti papildomos tiesioginės išmokos cukrinių runkelių augintojams.

6. Žemės ūkio veikla užsiimančių subjektų pajamos palaikomos ir kompensacinėmis išmokomis. Už ūkininkavimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse mokamos diferencijuotos kompensacinės išmokos. Šiuo metu mažiau palankiomis ūkininkauti vietovėmis pripažinta 1,467 mln. hektarų (43,5 procento) šalies žemės ūkio naudmenų.

7. Didelė struktūrinės paramos paklausa ir didėjantys žemės ūkio subjektų kreditai rodo didėjantį kreditų garantijų ir palūkanų kompensavimo poreikį. Siekiant išlaikyti jau sudarytas palankias kredito gavimo sąlygas, bus toliau vykdomos kreditų palūkanų kompensavimo ir kreditų garantijų teikimo priemonės.

8. Dėl finansinių išteklių stokos ir nepalankių draudimo sąlygų labai nedaug ūkių apdraudžia savo verslo objektus, ypač pasėlius. Nelaimės atveju numatyta valstybės pagalba, be to, kompensuojama dalis draudimo įmokų, tačiau parama nedidelė.

9. Šalies žemės ūkyje naudojamas dyzelinas įsigyjamas žymėtas, be akcizo mokesčio. Tačiau esama rėmimo tvarka neužtikrina žymėto dyzelino naudojimo pagal paskirtį kontrolės. Šią sistemą artimiausiu metu ketinama keisti – įdiegti diferencijuotas kuro normas, priklausančias nuo ūkyje vykdomos veiklos.

Atsižvelgiant į padėtį pasaulio degalų rinkoje, taip pat siekiant mažinti priklausomybę nuo energijos šaltinių importo ir siūlyti žemdirbiams naujas rinkas, ypač daug dėmesio turi būti skiriama biokuro gamybai. Kol kas Lietuvoje biokuro pagaminama labai mažai, o jo gamybos sąnaudos didesnės nei mineralinio kuro, todėl būtina skatinti biokuro gamybą ir vartojimą.

10. Žemės ūkyje, miškininkystėje, medžioklėje ir žuvininkystėje 2004 metais dirbo 15,8 procento visų šalies dirbančių gyventojų. Žemės ūkio veikla daugiausia užsiima vyresnio amžiaus žmonės, jaunimas nesirenka žemdirbio profesijos. Siekiant spręsti šią problemą, būtina jaunimo profesinio konsultavimo ir orientavimo sistema, kelianti žemdirbio profesijos prestižą ir išryškinanti gyvenimo kaimo gyvenamosiose vietovėse privalumus, bei jaunųjų ūkininkų kūrimosi skatinimo politika.

11. Žemės ūkio darbuotojų išsimokslinimo lygis neatitinka vis didėjančių reikalavimų, jie stokoja profesinių ir vadybos žinių, verslumo gebėjimų. Net apie 36 procentai ūkininkų turi tik pradinį išsilavinimą, 29 procentai – pagrindinį, 31 procentas – specialųjį ir bendrąjį vidurinį ir tik 4 procentai – aukštąjį išsilavinimą. Tai lemia lėtą mokslo naujovių diegimą į gamybą ir gebančio konkuruoti laisvos rinkos sąlygomis ūkio kūrimą.

Kasmet mažėja šalies specializuotose mokymo įstaigose parengtų žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų. Mokymo programos ir mokymo institucijų materialinė bazė bei praktinių įgūdžių įgijimo sąlygos neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Taigi baigusiųjų mokyklas kvalifikacija netenkina darbo rinkos poreikių, nemažai absolventų įsidarbina kitur.

12. Didėja suaugusiųjų tęstinio mokymo svarba keliant dirbančiųjų žemės ūkyje kvalifikaciją. Sukurta žemdirbių ir kitų kaimo gyventojų tęstinio mokymo sistema, parengtos mokymo programos. Žemdirbiai mokomi regioniniuose žemdirbių tęstinio profesinio mokymo centruose, kurie tolygiai išsidėstę po visą Lietuvą, taip pat kitose mokslo, mokymo ir konsultavimo institucijose.

13. Žemės ūkio konsultavimo sistemos institucijos įsikūrusios visoje šalies teritorijoje. Žemdirbiai gauna kvalifikuotas bendro pobūdžio konsultacijas (gamybos technologijų, ūkių ekonomikos, apskaitos), tačiau dar stokojama specializuotų konsultavimo paslaugų ekologinio ūkininkavimo ir aplinkosaugos, bendruomeninės veiklos ir partnerystės, rinkodaros ir ekonominės veiklos diversifikavimo klausimais. Tikslinga tobulinti konsultavimo sistemą – užtikrinti konsultantų kvalifikacinį pasirengimą, konsultavimo institucijų veiklos priežiūrą, konsultavimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, žemdirbių ir kaimo visuomenės aprūpinimą geros kokybės informacija.

14. Ekonominiam žemės ūkio ir maisto sektoriaus augimui kliudo neracionali gamybos ir ūkių struktūra. Padėtis žemės ūkio ir maisto produktų rinkoje, gamtos ištekliai ir turima patirtis lemia palankias gyvulininkystės plėtros sąlygas. Padėtis grūdų rinkoje, artėjanti cukraus sektoriaus reforma, didėjantis energetinių augalų ir ekologiškos produkcijos poreikis verčia keisti augalininkystės prioritetus.

15. Nors šiuo metu ūkiai stambėja (2005 metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo duomenimis, vidutinis ūkio dydis – 11,3 hektaro), vis dar vyrauja pusiau natūriniai smulkūs ūkiai (beveik du trečdaliai ūkių yra iki 5 hektarų). Tai daugiausia lėmė užtrukusi žemės reforma ir investicinio kapitalo stoka.

16. Mažų ir vidutinių ūkių problemas sprendžianti kooperacija Lietuvoje plėtojama per mažai. Vyrauja smulkios kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), 64 procentai jų vienija iki 11 narių ir tik 9 procentai turi daugiau negu 100 narių. Daugiausia kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) veikė pieno ir uogų sektoriuose.

17. Konkurencingo ūkio plėtrai labai svarbu sėkmingas naujovių ir geros patirties taikymas ūkiuose. Mokslininkai, remdamiesi taikomaisiais tyrimais, turi parengti išsamias, išties taikomas praktikoje, ekonomiškai pagrįstas rekomendacijas. Tačiau taikomieji tyrimai finansuojami per menkai. Švietimo ir mokslo ministerija, naudodama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, pirmenybę teikia fundamentiniams moksliniams tyrimams, o Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšomis finansuojama tik nedidelė taikomųjų tyrimų dalis. Būtina remti mokslo ir verslo partnerystės struktūrinių elementų kūrimą, spartesnę mokslo rezultatų sklaidą, diegimą ūkininkų ūkiuose.

18. Lietuvoje plėtojama vidaus vandenų žuvininkystė, priekrantės ir jūrų žvejyba, žuvų perdirbimo pramonė. Pramoninio tipo tvenkinių plotas – 10,5 tūkst. hektarų, per metus galėtų būti išauginta – 5,5 tūkst. tonų prekinių žuvų, tačiau naudojama tik apie 49 procentai pajėgumų. Daugiausiai auginami karpiai vidaus rinkai. Žuvininkystės ūkiuose būtina auginti įvairesnes žuvis, užtikrinti jų sveikatingumą ir produkcijos kokybę, derinti žvejybos pajėgumus su žuvų ištekliais, renovuoti žvejybos infrastruktūrą.

19. Kadangi pasirengimo ES narystei laikotarpiu galėta pasinaudoti SAPARD lėšomis, sparčiau restruktūrizuotas perdirbimo sektorius. Modernizuotos perdirbimo įmonės atitinka ES reikalavimus. Didžiuma įmonių įdiegė sertifikuotas kokybės vadybos sistemas pagal standartą LST EN ISO 9001 „Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai“ ir aplinkos vadybos sistemas pagal standartą LST EN ISO 14001 „Aplinkos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo rekomendacijos“. Bendrajai ES rinkai tiekti produkciją gali beveik pusė visų mėsos perdirbimo įmonių, beveik visos pieno perdirbimo įmonės, didelė dalis žuvų perdirbimo įmonių. Tuo tarpu tik nedaugelis pieno ūkių turi produkcijos kokybės sertifikatus.

20. Pagrindiniai Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų teikiami vidaus ir užsienio rinkoms produktai yra pienas ir jo produktai, mėsa (kiauliena, jautiena, paukštiena), jos gaminiai, grūdai ir jų produktai, cukrus, daržovės. 2004 metais daugiausia eksportuota sūrių, produktų, naudojamų gyvūnų pašarams, ir kviečių. Be to, eksportą labai išplėtė alaus ir mėsos pramonės įmonės.

Didėjant ekologiškų produktų gamybai, šis sektorius nepasinaudoja visomis eksporto galimybėmis. Ekologiškų produktų gamintojai nesukaupia reikiamo kiekio produkcijos Vakarų rinkai. Be to, eksportuotojams trūksta informacijos apie potencialias užsienio rinkas.

21. Nuo 2004 metų grūdai intervenciniu būdu perkami vadovaujantis ES teisės aktais – superkami visi valstybės įmonei Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai pasiūlyti šalyje išauginti kviečių ir miežių grūdai, atitinkantys kokybės reikalavimus. Intervencinio pirkimo veiksmingumą riboja neracionaliai šalies teritorijoje išdėstyti intervenciniai grūdų sandėliai.

Žemės ir maisto ūkio konkurencingumo didinimo tikslas ir pagrindiniai uždaviniai

Tikslas – didinti žemės ir maisto ūkio konkurencingumą.

22. Pagrindiniai uždaviniai:

22.1. palaikyti žemdirbių pajamas;

22.2. stiprinti žemės ir maisto ūkio žmogiškąjį potencialą;

22.3. sudaryti palankias inovacijų plėtros žemės ir maisto ūkyje sąlygas;

22.4. stiprinti žemės ir maisto ūkio fizinį potencialą, gerinti ūkių struktūrą, plėtoti kooperaciją;

22.5. užtikrinti žemės ir maisto ūkio gamybos standartų laikymąsi ir gerinti produktų kokybę;

22.6. sudaryti pardavimo vidaus ir užsienio rinkose plėtros sąlygas.

Siektini žemės ir maisto ūkio konkurencingumo didinimo rezultatai, jų vertinimo kriterijai

(1 lentelė)

Siektini rezultatai	Vertinimo kriterijai
1. Kasmet bus didinamos tiesioginės išmokos, mokamos kompensacinės išmokos ūkininkaujantiesiems mažiau palankiose vietovėse. Per 2006–2008 metus išmokomis pasinaudos daugiau kaip 200 tūkst. paramos gavėjų, didės jų pajamos	tiesioginės ir kompensacinės išmokos, tenkančios vienam žemės ūkio naudmenų hektarui
2. Tobulės žemės ūkio darbuotojų profesinė ir vadybinė kompetencija. Gerės kvalifikacijos kėlimo sąlygos	dalyvavusių tęstinio mokymo kursuose žemdirbių skaičius; konsultuotų asmenų ir suteiktų konsultavimo paslaugų skaičius
3. Stambės ūkiai, daugės vidutinių ūkių	vidutinio ūkio dydžio ir ūkių struktūros pokyčiai
4. Aktyvės kooperatinis judėjimas, kuris darys vis didesnį poveikį žemės ūkio ir maisto produktų rinkai	ūkininkų, dalyvaujančių kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) veikloje, skaičiaus pokyčiai
5. Stiprės žemės ir maisto ūkio fizinis potencialas, gerės apsirūpinimas nauja technika ir technologine įranga	modernizuotų ūkių ir įmonių skaičius
6. Iki programinio laikotarpio pabaigos visos perdirbimo įmonės bus prisitaikiusios prie ES standartų ir turės teisę tiekti savo produkciją į bendrąją ES rinką	ES standartus atitinkančių įmonių skaičius
7. Daugės lietuviškų maisto produktų dalis šalies rinkoje, augs jų eksportas	prekybos balansas, vidaus rinkos ir eksporto struktūriniai pokyčiai

Žemės ir maisto ūkio konkurencingumo didinimo priemonės, atsakomybės pasiskirstymas ir finansavimo šaltiniai

23. Atsižvelgiant į žemės ir maisto ūkio konkurencingumo didinimo tikslus ir pagrindinius uždavinius, numatomos šios nacionalinės priemonės:

(2 lentelė)

Priemonės	Įvykdymo laikas (metai)	Atsakingi vykdytojai	Finansavimo šaltinis
Uždavinys – palaikyti žemdirbių pajamas:
1. Mokėti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų plotus, pasėlius ir gyvulius	2006–2008	Žemės ūkio ministerija	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) lėšos, ES parama (iš EŽŪOGF, EŽŪGF^[1])
2. Mokėti kompensacines išmokas ūkininkaujantiesiems mažiau palankiose vietovėse	2006–2008	Žemės ūkio ministerija
3. Kompensuoti dalį energetikos išteklių moderniems žieminiams šiltnamiams įsigijimo išlaidų	2006–2007	Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos
4. Teikti garantijas ir kompensuoti dalį garantinio užmokesčio	2006–2008	Žemės ūkio ministerija
5. Palaikyti uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantinių įsipareigojimų rezervą	2006–2008	Žemės ūkio ministerija
6. Kompensuoti dalį kreditų palūkanų	2006–2008	Žemės ūkio ministerija
7. Skirti paramą nelaimės atveju	2006–2007	Žemės ūkio ministerija
8. Kompensuoti dalį draudimo įmokų	2006–2008	Žemės ūkio ministerija
9. Finansuoti akvakultūrą	2006–2008	Žemės ūkio ministerija
10. Skatinti biokuro gamybą	2006–2008	Žemės ūkio ministerija
Uždavinys – stiprinti žemės ir maisto ūkio žmogiškąjį potencialą:
11. Finansuoti asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, tęstinį mokymą	2006–2008	Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama (iš EŽŪOGF, EŽŪFKP)
12. Finansuoti žemdirbių ir kaimo gyventojų konsultavimo, švietimo, informavimo paslaugas	2006–2008	Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama (iš EŽŪOGF, EŽŪFKP), privataus sektoriaus lėšos
13. Tobulinti specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų, užsiimančių žemės ūkiu ir jam alternatyvia veikla, rengimo sistemą – patikslinti mokymo programas, diegti dualinio mokymo sistemą, sukurti praktinio mokymo bazę	2006–2008	Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos
14. Parengti ir patvirtinti specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų žemės ūkiui ir kaimui rengimo strategiją	2007	Žemės ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
Uždavinys – sudaryti palankias inovacijų plėtros žemės ir maisto ūkyje sąlygas:
15. Skatinti inovacijų paramos infrastruktūros elementų veiklą	2006–2008	Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama
16. Finansuoti taikomuosius tyrimus, skirtus žemės ūkio ir kaimo plėtros, agrarinės aplinkosaugos problemoms spręsti, žemės ir maisto ūkio bei kaimo plėtros strateginėms nuostatoms įgyvendinti	2006–2008	Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos
17. Finansuoti inovacijų sklaidos priemones	2006–2008	Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama (iš EŽŪFKP)
Uždavinys – stiprinti žemės ir maisto ūkio fizinį potencialą, gerinti ūkių struktūrą, plėtoti kooperaciją:
18. Finansuoti investicijas į žemės ūkio valdas	2006–2008	Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama (iš EŽŪOGF, EŽŪFKP), privataus sektoriaus lėšos
19. Finansuoti žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimą	2006–2008	Žemės ūkio ministerija
20. Finansuoti jaunųjų ūkininkų kūrimąsi	2006–2008	Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama (iš EŽŪOGF, EŽŪFKP)
21. Finansuoti pusiau natūrinius restruktūrizuojamus ūkius	2006–2008	Žemės ūkio ministerija
22. Skatinti ankstyvą pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos	2006–2008	Žemės ūkio ministerija
23. Finansuoti kooperacijos plėtrą	2006–2008	Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos
24. Finansuoti gamintojų organizacijų ir grupių kūrimąsi	2007–2008	Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama (iš EŽŪFKP)
25. Finansuoti vandens išteklių apsaugą ir plėtrą, žvejybos ir žuvų perdirbimo įmonių modernizavimą	2006–2008	Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama (iš ŽOFP^[2], EŽF^[3])
26. Finansuoti bitininkystės plėtrą	2006–2007	Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama (iš EŽŪGF, EŽŪOGF)
Uždavinys – užtikrinti žemės ir maisto ūkio gamybos standartų laikymąsi ir gerinti produktų kokybę:
27. Iš dalies finansuoti ES standartų diegimą	2006–2008	Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama (iš EŽŪOGF, EŽŪFKP)
28. Iš dalies finansuoti kokybės tyrimų sistemos plėtrą	2006–2008	Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos
29. Iš dalies finansuoti augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos įsigijimą	2006–2008	Žemės ūkio ministerija
30. Iš dalies finansuoti gyvulių veislininkystę	2006–2008	Žemės ūkio ministerija
31. Iš dalies finansuoti veislinių gyvūnų įsigijimą	2006–2008	Žemės ūkio ministerija
32. Finansuoti augalų ir augalinių produktų ligų naikinimo sistemos diegimą	2006–2008	Žemės ūkio ministerija
33. Iš dalies finansuoti šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą	2006–2008	Žemės ūkio ministerija
34. Finansuoti maisto kokybės schemas	2007–2008	Žemės ūkio ministerija	ES parama (iš EŽŪFKT)
Uždavinys – sudaryti pardavimo vidaus ir užsienio rinkose plėtros sąlygas:
35. Vykdyti intervencinius pirkimus	2006–2008	Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama (iš EŽŪOGF, EŽŪGF)
36. Finansuoti žemės ūkio informacinės sistemos plėtrą, eksporto skatinimo ir informacijos apie kaimo plėtrą, maisto ir žemės ūkį, žuvininkystės politiką sklaidos programas	2006–2008	Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos
37. Iš dalies finansuoti privatų grūdų saugojimą	2006–2008	Žemės ūkio ministerija
38. Skatinti Lietuvos įmones aktyviau dalyvauti tarptautiniuose renginiuose	2006–2008	Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija
39. Skatinti licencijuotų sandėlių sistemos diegimą	2006–2008	Žemės ūkio ministerija

III. ŽEMĖS IŠTEKLIŲ VALDYMAS IR APLINKOSAUGA

24. Lietuvos Respublikos žemės fondas – 6,5 mln. hektarų. Žemės ūkio paskirties žemės – 3,96 mln. hektarų (61 procentas šalies teritorijos). Vykdant žemės reformą kaimo gyvenamosiose vietovėse, iki 2005 m. liepos 1 d. įteisintos nuosavybės teisės į 2,67 mln. hektarų žemės ūkio paskirties žemės, įregistravus ją Nekilnojamojo turto registre. Liko įteisinti nuosavybės teises į daugiau kaip 1 mln. hektarų žemės (atkurti nuosavybės teises į apie 314 tūkst. hektarų žemės, parduoti apie 200–250 tūkst. hektarų asmeninio ūkio žemės, parduoti apie 600–700 tūkst. hektarų laisvos valstybinio fondo žemės). Žemės reforma lėtėja, nes darosi sudėtingesni projektavimo darbai asmeninio ūkio žemėje ir rėžinių kaimų gyvenamosiose vietovėse, stokojama projektuotojų.

25. Dalis valstybinės ir privačios žemės naudojama neintensyviai, todėl 2004 metais nedeklaruota 745 tūkst. hektarų (22 procentai) žemės ūkio naudmenų. Didžiuma šio ploto (apie 290 tūkst. hektarų valstybinės ir 200–250 tūkst. hektarų privačios žemės) apleista.

26. Sukurta teisinė bazė žemės konsolidacijos projektams rengti, tam tikslui numatytos lėšos, tačiau Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) numatyti kaimo plėtros žemėtvarkos projektai ir žemėtvarkos schemos nerengiami. Šie žemėtvarkos planavimo dokumentai leistų kompleksiškai derinti įvairias žemės tvarkymo priemones: ūkių centrų išdėstymą, vietinės reikšmės kelių tinklą, melioracijos sistemų rekonstravimą, saugotinų teritorijų ribas.

27. Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, apie 80 procentų žemės ūkio paskirties žemės reikia sausinti. Nusausinta 2,6 mln. hektarų, melioracijos statinių balansinė vertė – 7,5 mlrd. litų, normatyvinis nusidėvėjimas – 54 procentai, apie 15 procentų nusausinto ploto blogos ir patenkinamos būklės. Apie 46 procentai melioracijos statinių priklauso valstybei, 54 procentai – žemės savininkams. Melioracijos sistemos nepritaikytos privataus ūkininkavimo sąlygoms ir aplinkosaugos reikalavimams.

28. Dirvožemių rūgštėjimas – vienas iš cheminės dirvožemio degradacijos procesų, ribojantis augalų įvairovę ir derlingumą. Rūgštėjančių dirvožemių (pH ≤ 5,5), kuriuos reikia kalkinti, Vakarų Lietuvoje – 31 procentas, Rytų Lietuvoje – 28 procentai, Vidurio Lietuvoje – 6,7 procento. Nuo 1999 metų valstybė lėšų dirvoms kalkinti neskiria.

29. Užtrukus žemės reformai, kaimo gyvenamosiose vietovėse nemažai pastatų liekanų, kurios nešalinamos dėl finansinių išteklių stokos.

30. Lietuvai įstojus į ES, pradėta įgyvendinti Kaimo plėtros plano (toliau vadinama – KPP), patvirtinto 2004 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2004)2949, agrarinės aplinkosaugos priemonė pagal keturias programas: paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos įrengimas pievose ir ariamojoje žemėje, apsaugos nuo erozijos programa, kraštovaizdžio tvarkymo programa; ekologinio ūkininkavimo programa; retų veislių gyvulių ir paukščių programa.

31. Ekologinis žemės ūkis kompleksiškai sprendžia aplinkosaugos, ekonominius ir socialinius kaimo plėtros klausimus. Ekologiniai ūkiai gamina saugius, geros kokybės maisto produktus, išsaugo ir atkuria gyvybingą dirvožemį, saugo aplinką nuo taršos. Ekologinių ūkių Lietuvoje sparčiai daugėja: 2000 metais buvo 230 ūkių, 2004 metais – jau 1178 ūkiai. Nors ekologinių ūkių pagausėjo ir naudmenų plotas pastaruosius ketverius metus padidėjo apie 1000 hektarų, ekologiškos produkcijos pagaminama nepakankamai, kad būtų galima šių produktų perdirbimo ir eksporto plėtra. Neišplėtota ekologiškų produktų gamintojų kooperacija, nesukurta šių produktų realizavimo sistema. Tik 45 procentai sertifikuotos produkcijos parduodama kaip ekologiška.

32. Šalies vidaus vandenyse sparčiai plėtojama valstybės remiama ekologinė žuvininkystė: sertifikuota 14 ekologinių tvenkinių žuvininkystės bendrovių, t.y. 3,8 tūkst. hektarų tvenkinių. Numatoma plėtoti ekologinę žuvininkystę, remti sertifikuotus ekologinius žuvininkystės ūkius – teikti jiems dalinę paramą už įveistų tvenkinių plotus.

33. Prisidedant prie pastangų sustabdyti biologinės įvairovės nykimą Europos Bendrijoje ir Lietuvoje, kuriamas Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“. 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva Nr. 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių įgyvendinama vykdant Valstybinę vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1076 (Žin., 2003, Nr. 83-3792).

34. Miško žemė – 2091 tūkst. hektarų (32 procentai) šalies teritorijos. Yra apie 400–500 tūkst. hektarų žemės ūkio veiklai nenaudojamų arba mažai tam tinkamų žemių, baigtų eksploatuoti naudingųjų iškasenų karjerų ir durpynų, kitų apleistų žemės plotų, kurių didžiuma galėtų būti apželdinta mišku. Kasmet mišku apsodinama tik apie 1 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės ir apie 4–5 tūkst. hektarų nenaudojamos žemės savaime apauga nevertingu mišku. 2005 m. sausio 1 d. buvo 684,5 tūkst. hektarų privačių miškų (33 procentai viso šalies miškų ploto).

35. Miškus įveisti trukdo tai, kad dar ne visoms savivaldybėms parengtos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos, miškų urėdijoms neperduoti miškams įveisti numatyti laisvos valstybinės žemės fondo plotai, per mažai remiami miškus veisiantys miško savininkai ir valdytojai.

36. Valstybinius miškus valdo ir kompleksinę miškų ūkio veiklą juose vykdo urėdijos. Šalyje veikia bendra priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistema, pritaikyta miškų urėdijoms.

37. Šiuo metu šalyje iškertamos medienos pakanka medienos pramonės, energetikos ir gyventojų poreikiams tenkinti, tačiau medienos pramonei ir biokurui reikia vis daugiau, taigi jau artimiausioje ateityje jos gali pristigti. Papildomą medienos poreikį energetikai galima būtų patenkinti įveisus greitai augančių medžių ir krūmų plantacijas žemės ūkiui nenaudojamose žemėse.

Žemės išteklių valdymo ir aplinkosaugos tikslai ir pagrindiniai uždaviniai

Tikslas – didinti žemės išteklių ir aplinkos vertingumą ir saugą.

38. Pagrindiniai uždaviniai:

38.1. sudaryti sąlygas formuoti racionalias ūkių žemėvaldas;

38.2. pagerinti žemės naudojimą ir padidinti žemės ūkio naudmenų dirvožemio našumą;

38.3. išsaugoti gamtos išteklius, biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę plėtojant aplinką tausojančią gamybą;

38.4. apželdinti mažo našumo žemę mišku, pagerinti miškų tvarkymą ir įveisti energetinių augalų plantacijas.

Žemės išteklių valdymo ir aplinkosaugos siektini rezultatai ir jų vertinimo kriterijai

(3 lentelė)

Siektini rezultatai	Vertinimo kriterijai
1. Perspektyvių ūkinių struktūrų – ūkininkų ir juridinių asmenų ūkių – naudojamos žemės plotas padidės iki 2–2,5 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų	žemės ūkio naudmenų pokyčiai, hektarais
2. Ūkininkai ir juridiniai asmenys įsigis nuosavybėn 400 tūkst. hektarų privačios žemės ir pirks iš valstybės 300 tūkst. hektarų žemės	privačios žemės ploto pokyčiai, hektarais
3. Bus perskirstyti žemės sklypai konsoliduojant ūkių žemėvaldas (apie 20 tūkst. hektarų). Kelių sistema, gamybos ir infrastruktūros objektų išdėstymas, kraštovaizdžio apsauga bus planuojama pagal teritorijų planavimo dokumentus	parengtų teritorijų planavimo dokumentų skaičius
4. Ekologinių ūkių naudojamos žemės ir tvenkinių plotas kasmet padidės iki 30 procentų ir 2008 metais sudarys iki 5 procentų visų žemės ūkio paskirties žemės naudmenų	ekologinių ūkių ploto pokyčiai, hektarais; ekologinių ūkių dalies pokyčiai, procentais
5. Parduodami vidaus rinkoje sertifikuoti ekologiški produktai sudarys iki 8 procentų visų maisto produktų	ekologiškos produkcijos dalis rinkoje
6. Kasmet mišku bus apsodinama 6–7 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Šalies teritorijos miškingumas 2008 metais padidės iki 32,3 procento	pasodinto miško plotas, hektarais; miškingumo pokyčiai, procentais
7. Didės plotai, kuriuose įgyvendinamos agrarinės aplinkosaugos priemonės	plotų, kuriuose įgyvendinamos agrarinės aplinkosaugos priemonės, pokyčiai, hektarais, ir artezinių šulinių, kuriems įrengti kaimo vietovėse skirta parama, vienetais

Žemės išteklių valdymo ir aplinkosaugos priemonės, atsakomybės pasiskirstymas ir finansavimo šaltinis

39. Atsižvelgiant į žemės išteklių valdymo ir aplinkosaugos tikslus ir pagrindinius uždavinius, numatomos šios nacionalinės priemonės:

(4 lentelė)

Priemonės	Įvykdymo laikas (metai)	Atsakingi vykdytojai	Finansavimo šaltiniai
Uždavinys – sudaryti sąlygas formuoti racionalias ūkių žemėvaldas:
1. Organizuoti žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriuose numatomas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas bei valstybinės žemės pardavimas ūkininkams ir juridiniams asmenims, rengimą ir įgyvendinimą	2006–2008	Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos
2. Organizuoti žemės reformos žemėtvarkos projektų valstybinę ekspertizę	2006–2008	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija
3. Finansuoti žemės konsolidacijos projektų rengimą ir įgyvendinimą teritorijose, kuriose reikia iš esmės pertvarkyti žemės sklypų išdėstymą, kad ūkių žemėvaldos būtų kompaktiškesnės	2006–2008	Žemės ūkio ministerija
4. Atnaujinti žemės ūkio naudmenų dirvožemių našumo vertinimo metodiką ir įvertinti žemę	2006–2007	Žemės ūkio ministerija
Uždavinys – pagerinti žemės naudojimą ir padidinti žemės ūkio naudmenų dirvožemių našumą:
5. Organizuoti nusausintos žemės būklės įvertinimą techniniu ir agrotechniniu požiūriais	2006	savivaldybės	valstybės biudžeto lėšos
6. Organizuoti valstybinių melioracijos statinių remontą, rekonstravimą ir priežiūrą	2006–2008	savivaldybės	valstybės biudžeto lėšos, ES parama
7. Organizuoti privačių melioracijos statinių remontą, rekonstravimą ir priežiūrą	2006–2008	savivaldybės	valstybės biudžeto, privataus sektoriaus lėšos
8. Užtikrinti savivaldybėse reikiamą kiekį melioracijos specialistų	2006	savivaldybės, Finansų ministerija	valstybės biudžeto lėšos
9. Parengti projektus teisės aktų, kurių reikia melioracijos sistemų naudotojų bendrijoms steigti	2006	Žemės ūkio ministerija	–
10. Skatinti sutvarkyti žemės plotus, kuriuose yra nenaudojamų pastatų liekanų	2006–2008	Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos
11. Finansuoti rūgščių dirvų kalkinimą	2007–2008	Žemės ūkio ministerija	ES parama, privataus sektoriaus lėšos
Uždavinys – išsaugoti gamtos išteklius, biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę plėtojant aplinką tausojančią gamybą:
12. Finansuoti ir įgyvendinti agrarinės aplinkosaugos priemones	2006–2008	Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama (iš EŽŪOGF, EŽŪFKP)
13. Parengti ir patvirtinti teisės aktus, reglamentuojančius agrarinės aplinkosaugos programų įgyvendinimą, ir patikslinti geros ūkininkavimo praktikos reikalavimus	2006	Žemės ūkio ministerija	–
14. Parengti ekologinių ūkių produkcijos perdirbimą savo ūkiuose reglamentuojančių teisės aktų sąvadus	2006	Žemės ūkio ministerija	–
15. Parengti žemės plotų, kuriems taikomos aplinkosaugos priemonės, nustatymo rengiamuose teritorijų planavimo dokumentuose metodiką	2006	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija	–
16. Tobulinti ekologinės ir tausojamosios gamybos ūkiuose išaugintų produktų sertifikavimo sistemas	2006–2008	Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos
17. Finansuoti ekologinę žuvininkystę	2006–2008	Žemės ūkio ministerija
18. Mokėti „Natura 2000“ išmokas	2007–2008	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama (iš EŽŪFKP)
Uždavinys – apželdinti mažo našumo žemę mišku, pagerinti miškų tvarkymą ir įveisti energetinių augalų plantacijas:
19. Parengti 18 savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas	2006–2007	Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos
20. Kasmet perduoti miškų urėdijoms 3 tūkst. hektarų laisvos valstybinės žemės miškams veisti	2006–2008	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija
21. Finansuoti žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku, įskaitant greitai augančių medžių ir krūmų plantacijų įveisimą (15 tūkst. hektarų)	2006–2008	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama (iš EŽŪOGF, EŽŪFKP), privataus sektoriaus lėšos
22. Finansuoti priemones miško ekonominei, ekologinei ir socialinei vertei padidinti, stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistiems miškams atkurti	2006	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama (iš EŽŪOGF), privataus sektoriaus lėšos
23. Finansuoti priemones pažeistiems miškams atkurti, miško ekologinei ir rekreacinei vertei didinti	2007–2008	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama, privataus sektoriaus lėšos

IV. EKONOMINĖS VEIKLOS ĮVAIRINIMAS IR GYVENIMO KOKYBĖS GERINIMAS

40. Lietuvoje gyvena 3,4 mln. gyventojų, 33 procentai jų – kaimo gyventojai. Iki 2003 metų kaimo gyventojų mažėjo, o 2004 metais padaugėjo. Tai lėmė šiek tiek didesnis gimstamumas, nepakitęs mirtingumas ir teigiamas migracijos saldo. Pastaraisiais metais į kaimą keliasi miestiečiai.

41. Kaime, kaip ir visoje šalyje, gyventojų amžiaus vidurkis didėja, tačiau mirtingumas, lemiantis vidutinę gyvenimo trukmę, kaime yra net 1,5 karto didesnis negu mieste, todėl kaimo gyventojų gyvenimo trukmė trumpesnė. Mažėja vaikų. Kaimo jaunimas, ypač 20–24 metų, keliasi į miestą arba emigruoja. Didėja sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos paslaugų poreikis, keičiasi švietimo įstaigų plėtros kryptys.

42. Apie pusė kaimo gyventojų verčiasi iš žemės ūkio. Užimtumas ir nedarbas paskutinius metus keičiasi nežymiai. Kaimo gyventojų užimtumas – 60 procentų, nedarbas – apie 7,6 procento. Vykstant restruktūrizacijai, darbo vietų žemės ūkyje mažėja. Vis opesnė gyventojų užimtumo problema, kurią iš esmės lemia per menkas darbo jėgos ekonominis aktyvumas, ribotas mobilumas ir skirtingi kvalifikacijos ir rinkos poreikiai. Apie 30 procentų bedarbių neturi kvalifikacijos. Nedarbas tampa ilgalaikis. Profesinio mokymo ir perkvalifikavimo sistema ganėtinai neišplėtota, taigi nepajėgia užtikrinti kaimo gyventojams mokymo prieinamumo ir tęstinumo.

43. Vieno kaimo namų ūkio nario pajamos per mėnesį apie trečdalį mažesnės negu miesto, o piniginės pajamos – 1,7 karto mažesnės. Apie trečdalį kaimo gyventojų pajamų sudaro socialinės išmokos.

Mažos pajamos lemia ypač negatyvų socialinį reiškinį – skurdą. Daugiau kaip ketvirtadalis kaimo gyventojų žemiau santykinės skurdo ribos. Kaimo gyvenamosiose vietovėse daug socialinės rizikos šeimų, kurių vaikams dažnai reikia laikinos ar nuolatinės globos.

44. Mažėjant dirbančių žemės ūkyje gyventojų, kaimo gyvenamosiose vietovėse labai svarbu plėtoti smulkų ir vidutinį verslą bei paslaugas. Valstybės parama smulkiam ir vidutiniam verslui nepakankama, o svarbiausia – neorientuota į problemines kaimo gyvenamąsias vietoves.

Lietuvoje tūkstančiui kaimo gyventojų tenka 8 mažos ir vidutinės įmonės (ES vidutiniškai – 24, ES-15 – 49). Daugiausia Lietuvos kaimo gyvenamosiose vietovėse individualių prekybos įmonių. Gana sėkmingai plėtojamas kaimo turizmas.

45. Kaimo žmonių savivaldos institucijų – bendruomenės centrų, žemdirbių savivaldos institucijų ir kitų nevyriausybinių organizacijų – Lietuvoje sparčiai daugėja. 2004 metais įregistruota daugiau kaip 1000 kaimo bendruomenių organizacijų, atsiranda vis daugiau iniciatyvių kaimo gyventojų, siekiančių gyvinti kaimo bendruomenių veiklą, tačiau iki šiol neišspręsta kaimo bendruomenių lyderių veiklos vertinimo ir apmokėjimo problema.

46. Lietuvai tapus ES nare, pradėjo veikti LEADER+ pobūdžio priemonė, bendruomeniniam judėjimui suteikusi naują prasmę. Šiuo metu Lietuvoje veikia 33 vietos veiklos grupės (toliau vadinama – VVG) beveik visose kaimo gyvenamosiose vietovėse. Visos VVG dalyvauja įgyvendinant įgūdžių įgijimo programas, rengia integruotas savo vietovės plėtros strategijas.

Didžiuma kaimo bendruomenių organizacijų ir VVG organizaciniu požiūriu dar silpnos, jų nariai stokoja žinių, patirties ir išteklių, trūksta kvalifikuotų konsultantų, deramai nesinaudojama elektroninių ryšių galimybėmis.

47. Lietuvos kaimo infrastruktūra kol kas nesudaro tinkamų darnios kaimo plėtros sąlygų. Net 59 procentai valstybinės reikšmės rajoninių kelių – žvyrkeliai. Dar blogesnė savivaldybių žinioje esančių vietinės reikšmės kelių (daugiau kaip 70 procentai visų kelių ilgio) būklė. Savivaldybės neturi lėšų keliams tiesti, taisyti ir prižiūrėti. Transporto sektoriaus būklė kaimo gyvenamosiose vietovėse riboja gyventojų mobilumą – darbo vietų ir socialinių paslaugų prieinamumą.

48. Kaimo gyventojų būstuose mažiau buities patogumų negu mieste. Centralizuotai tiekiamu vandeniu aprūpinama 20–30 procentų kaimo gyventojų. Centralizuota arba autonominė nuotekų šalinimo sistema įrengta 62 procentuose kaimo gyvenamųjų vietovių būstų. Mažų miestelių ir kaimų nuotekos nevalomos arba valomos nepakankamai.

49. Kaime sparčiai plečiama elektroninių ryšių infrastruktūra pagal Respublikinio plačiajuosčio duomenų perdavimo tinklo projektą (toliau vadinama – RAIN) ir Viešosios interneto prieigos taškų projektą (toliau vadinama – VIPT). Veikia bendruomenių portalas. Atsiranda techninės galimybės mokyti ir konsultuoti kaimo gyventojus, tačiau jie tam nepasirengę – tik 24 procentai jų naudojasi kompiuteriu ir tik 3,7 procento turi interneto ryšį, daugeliui trūksta gebėjimų naudotis informacinių technologijų galimybėmis.

50. Kaimo gyvenamosiose vietovėse 2003–2004 mokslo metais veikė 82 procentai pradinių, 85 procentai – pagrindinių, 40 procentų – vidurinių mokyklų ir 3 procentai – visų šalies gimnazijų. Pastaruosius penkerius metus mokyklų ir mokinių bendrojo lavinimo mokyklose mažėja. Kaimo gyvenamosiose vietovėse ypač sumažėjo ikimokyklinių įstaigų ir pradinių mokyklų. Tai kelia didelių problemų jaunoms ir mažas pajamas gaunančioms šeimoms. Per mažai dėmesio skiriama pagrindinių mokyklų (daugiausia jų – kaimo gyvenamosiose vietovėse) mokymo bazės atnaujinimui ir mokytojų profesinės kompetencijos tobulinimui, todėl kaimo mokyklų mokinių žinių vidurkis žemesnis nei miestų. Tai riboja galimybę tęsti mokslą kolegijose ir universitetuose, toliau didina kaimo jaunimo socialinę atskirtį.

51. Gydymo įstaigos yra daugiau nei pusėje kaimo gyvenamųjų vietovių, tačiau jų kasmet mažėja. Pastaruosius penkerius metus veiklą nutraukė daugiau kaip 100 kaimo medicinos punktų. Opi problema – sveikatos priežiūros įstaigų renovacija. Dėl lėšų stokos dalis kaimo gyventojų priversti atsisakyti kai kurių jiems būtinų medicinos paslaugų.

52. Beveik kiekvienoje seniūnijoje veikia kultūros centras ar jo filialas, tačiau dėl prastos kultūros centrų materialinės bazės būklės ir kultūros darbuotojų kvalifikacijos didžiuma kaimo kultūros centrų šių funkcijų neatlieka. Kaimo gyvenamosiose vietovėse veikia daugiau kaip 1 tūkst. bibliotekų, jų kasmet mažėja.

53. UNESCO ir kitų tarptautinių kultūros organizacijų ekspertų vertinimu, Lietuva yra išlaikiusi unikalius kaimo bruožus, kiekvienam regionui būdingas sodybų planavimo, pastatų architektūros ypatybes. Lietuvoje yra 46 kaimai, turintys istorinį ar kultūrinį paveldą, per 10 tūkst. objektų – kultūros paminklo arba kultūros vertybės statusą. 59 saugomi dvarai – ypatingos kultūrinės vertės objektai. Svarbūs ir kiti kaimo kultūriniai ištekliai – liaudies amatai, sakralinis menas, etnokultūros renginiai. Dėl ribotų valstybės ir savivaldybių finansinių išteklių didžiuma kultūros paveldo objektų kol kas nepritaikyti kultūros, švietimo ar ekonominės veiklos tikslams.

Ekonominės veiklos įvairinimo ir gyvenimo kokybės gerinimo tikslai ir pagrindiniai uždaviniai

Bendrasis tikslas – kelti gyvenimo kokybę kaimo gyvenamosiose vietovėse.

1 tikslas – įvairinti ekonominę veiklą, kurti geros kokybės darbo vietas ir skatinti kaimo gyventojų aktyvumą.

54. Pagrindiniai uždaviniai:

54.1. remti alternatyvią ekonominę veiklą, kuriančią geros kokybės darbo vietas;

54.2. didinti kaimo gyventojų kompetenciją ir gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių, sudaryti sąlygas kaimo gyventojams persikvalifikuoti;

54.3. skatinti kaimo bendruomenių veiklą ir toliau didinti žemdirbių savivaldos bei kitų kaimo nevyriausybinių organizacijų vaidmenį.

2 tikslas – mažinti kaimo gyventojų skurdą ir socialinę atskirtį.

55. Pagrindiniai uždaviniai:

55.1. sudaryti socialiai pažeidžiamų kaimo gyventojų grupių atskirties prevencijos ir socialinės integracijos sąlygas;

55.2. mažinti ilgalaikį nedarbą kaime;

55.3. plėtoti socialinių paslaugų tinklą kaimo gyvenamosiose vietovėse.

3 tikslas – sukurti patrauklią gyventi ir tinkamą dirbti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą.

56. Pagrindiniai uždaviniai:

56.1. remti kelių, informacinių technologijų plėtros ir atnaujinimo projektus;

56.2. plėtoti švietimo, sveikatos apsaugos ir kultūros infrastruktūrą, užtikrinti geros kokybės paslaugas;

56.3. įgyvendinti kaimo atnaujinimo ir paveldo išsaugojimo priemones.

Ekonominės veiklos įvairinimo ir gyvenimo kokybės gerinimo siektini rezultatai ir jų vertinimo kriterijai

(5 lentelė)

Siektini rezultatai	Vertinimo kriterijai
1. Gerės kaimo gyvenamųjų vietovių demografinė būklė	vidutinė gyvenimo trukmė; išvykstančių kaimo gyventojų skaičius
2. Kaimo gyvenamosiose vietovėse daugės geros kokybės darbo vietų	namų ūkio biudžeto dalis, kurią sudaro darbo ir verslo pajamos
3. Gerės socialinių paslaugų prieinamumas	socialinių paslaugų namuose gavėjų skaičius pagal gyventojų grupes
4. Bus sudarytos sąlygos kaimo gyventojams persikvalifikuoti ir kelti kvalifikaciją	kaimo gyventojų, dalyvaujančių įgyvendinant formalias ir neformalias mokymo programas, skaičius
5. Pagerės kaimo infrastruktūra	infrastruktūros objektų kokybės pokyčiai kaimo gyvenamosiose vietovėse
6. Bus baigti įgyvendinti VIPT ir RAIN projektai. Daugiau kaimo gyventojų galės naudotis internetu	namų ūkių ir institucijų, prisijungusių prie interneto, skaičius
7. Didės kaimo gyventojų socialinis ir ekonominis aktyvumas, 33 VVG parengs kaimo integruotos plėtros strategijas	gavusių finansavimą VVG strategijoms įgyvendinti skaičius
8. Sumažės ilgalaikis nedarbas kaime	kaimo gyventojų ilgalaikio nedarbo lygis

57. Valstybės numatomos priemonės, skirtos tokiems ekonominės veiklos įvairinimo ir gyvenimo kokybės gerinimo tikslams įgyvendinti:

1 tikslas – įvairinti ekonominę veiklą, kurti geros kokybės darbo vietas ir skatinti kaimo gyventojų aktyvumą:

(6 lentelė)

Priemonės	Įvykdymo laikas (metai)	Atsakingi vykdytojai	Finansavimo šaltinis
Uždavinys – remti alternatyvią ekonominę veiklą, kuriančią geros kokybės darbo vietas:
1. Parengti ir patvirtinti kaimo turizmo ir amatų plėtojimo kaimo gyvenamosiose vietovėse 2007–2013 metų programą	2006	Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija	valstybės biudžeto lėšos
2. Skatinti materialiąsias ir nematerialiąsias investicijas į smulkų ir vidutinį verslą, alternatyvią žemės ūkiui veiklą	2006–2008	Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama
3. Skatinti materialiąsias ir nematerialiąsias investicijas į kaimo turizmą	2006–2008	Žemės ūkio ministerija
4. Plėtoti eksportuotojų, ypač nedidelių įmonių, mokymo ir konsultavimo paslaugas	2006–2008	Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija kartu su kitomis ministerijomis ir valstybės institucijomis	valstybės biudžeto lėšos
5. Įtraukti į verslo informacijos centrų paslaugų verslui programą išvažiuojamuosius seminarus kaimo gyvenamosiose vietovėse	2006–2008	Ūkio ministerija
6. Išnagrinėti kartu su savivaldybėmis ir parengti pasiūlymus dėl potencialių verslo ir investicijų pramoninių teritorijų (žemės sklypų) informacinio duomenų banko sukūrimo	2006	Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Teisingumo ministerija kartu su kitomis institucijomis	–
7. Parengti informacinį leidinį pradedantiesiems verslininkams ir aprūpinti juo smulkaus ir vidutinio verslo subjektus kaimo gyvenamosiose vietovėse	2006	Ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos
Uždavinys – didinti kaimo gyventojų kompetenciją ir gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių, sudaryti sąlygas kaimo gyventojams persikvalifikuoti:
8. Tobulinti kaimo gyventojų žinias, vykdyti jų mokymo ir perkvalifikavimo programas	2006–2008	Žemės ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama
9. Parengti jaunimo profesinio konsultavimo ir orientavimo priemones, skatinančias moksleivius rinktis žemdirbio profesiją	2007	Žemės ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija	–
Uždavinys – skatinti kaimo bendruomenių veiklą ir toliau didinti žemdirbių savivaldos bei kitų kaimo nevyriausybinių organizacijų vaidmenį:
10. Įgyvendinti Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento LEADER+ pobūdžio priemonę – finansuoti 10 bandomųjų integruotų vietos plėtros strategijų įgyvendinimą	2006–2008	Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama (iš EŽŪOGF, EŽŪFKP)
11. Skirti lėšų kaimo bendruomenių plėtros, LEADER iniciatyvų ir kitiems projektams finansuoti	2006–2008	Žemės ūkio ministerija
12. Parengti ir įregistruoti Žemdirbių tęstinio profesinio mokymo programų sąvade mokymo programą, leisiančią kaimo gyventojams įgyti reikiamų įgūdžių naudotis informacinėmis technologijomis, apmokyti kuo daugiau kaimo gyventojų	2006–2008	Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos
13. Finansuoti žemdirbių savivaldos ir kitų kaimo nevyriausybinių organizacijų vykdomas programas ir veiklą	2006–2008	Žemės ūkio ministerija, Finansų ministerija

2 tikslas – mažinti kaimo gyventojų skurdą ir socialinę atskirtį:

(7 lentelė)

Priemonės	Įvykdymo laikas (metai)	Atsakingi vykdytojai	Finansavimo šaltinis
Uždavinys – sudaryti socialiai pažeidžiamų kaimo gyventojų grupių atskirties prevencijos ir socialinės integracijos sąlygas:
1. Toliau įgyvendinti kaimo vietovių gyventojams aktualias kovos su skurdu ir socialine atskirtimi priemones	2007–2008	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija kartu su kitomis ministerijomis ir valstybės institucijomis	valstybės biudžeto lėšos
Uždavinys – mažinti ilgalaikį nedarbą kaime:
2. Parengti ir įgyvendinti Nacionalinę jaunimo verslumo skatinimo programą	2006	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos
3. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti ilgalaikio nedarbo kaime prevencijos priemones	2006–2008	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	valstybės biudžeto lėšos, Užimtumo fondas, ES parama
4. Skatinti kaimo moterų verslumą ir didinti užimtumą	2007–2008	Žemės ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija
5. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti priemones socialinės rizikos grupių integracijai į darbo rinką didinti	2006–2008	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Uždavinys – plėtoti socialinių paslaugų tinklą kaimo gyvenamosiose vietovėse:
6. Parengti ir įgyvendinti Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 2007–2009 metų programą	2006–2008	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama
7. Teikti valstybės garantuojamą pirminę ir antrinę teisinę pagalbą	2006–2008	Teisingumo ministerija, savivaldybės	valstybės biudžeto lėšos

3 tikslas – sukurti patrauklią gyventi ir tinkamą dirbti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą:

(8 lentelė)

Priemonės	Įvykdymo laikas (metai)	Atsakingi vykdytojai	Finansavimo šaltinis
Uždavinys – remti kelių, informacinių technologijų plėtros ir atnaujinimo projektus:
1. Gerinti eismo sąlygas keliuose ir gatvėse, didinti eismo saugą ir mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai	2006–2008	Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama
2. Sukurti kaimo vietovių plačiajuosčio elektroninio ryšio magistralinį tinklą – įgyvendinti RAIN projektą	2006–2008	Matematikos ir informatikos institutas, Susisiekimo ministerija
3. Įgyvendinti VIPT tinklo plėtros projektus	2006–2008	Vidaus reikalų ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Uždavinys – plėtoti švietimo, sveikatos apsaugos ir kultūros infrastruktūrą, užtikrinti geros kokybės paslaugas:
4. gerinti švietimo kokybę – modernizuoti mokymosi aplinką ir švietimo infrastruktūrą	2006–2008	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama
5. Plėtoti ambulatorines ir reorganizuoti stacionarias sveikatos priežiūros paslaugas. atnaujinti sveikatos priežiūros įstaigų medicinos technologijų bazę, diegti jose informacines technologijas. Plėsti pirminės sveikatos priežiūros kabinetų tinklą	2006–2008	Sveikatos apsaugos ministerija
6. Toliau kurti ikimokyklinio amžiaus vaikų ir bendrojo lavinimo mokyklų mokinių vežimo į mokyklas sistemą	2006–2008	Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės
Uždavinys – įgyvendinti kaimo atnaujinimo ir paveldo išsaugojimo priemones:
7. Remti kultūros (istorijos) paveldo objektų pritaikymą švietimo, kultūros, kaimo bendruomenių veiklos ir kitiems gyventojų poreikiams	2006–2008	Kultūros ministerija	valstybės biudžeto lėšos, ES parama

______________

---

^[1]EŽŪGF – Europos žemės ūkio garantijų fondas.

^[2] ŽOFP – Žuvininkystės orientavimo finansinė priemonė (1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2792/1999, nustatantis išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriuje taisykles ir tvarką).

^[3] EŽF – Europos žuvininkystės fondas.